Civilinė byla Nr. e2S-1367-480/2018

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00051-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.6.3.; 3.3.2.3.; 3.3.2.5.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 24 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. B. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3646-308/2018 pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui J. B. dėl žemės nuomos mokesčio skolos ir palūkanų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2018 m. kovo 30 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino visiškai; priteisė iš atsakovo J. B. ieškovės R. R. naudai 1161,85 Eur žemės nuomos mokesčio skolą, 42,81 Eur palūkanas, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2018 m. kovo 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas pateikė pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydamas panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad jam nėra žinomas sprendimo turinys – nors prie teismo lydraščio yra nurodoma, kad yra pridedamas trijų lapų 2018 m. kovo 30 d. sprendimo už akių nuorašas, tačiau kartu prie lydraščio nėra pateikiamas joks dokumentas, o pats sprendimas už akių yra neskaitmenizuotas. Atsakovas yra susipažinęs su ieškovės reikalavimais byloje, be to, iš EPP sistemos mato, kad jie yra tenkinti pilnai, tačiau nėra susipažinęs su pačiais procesinio sprendimo motyvais dėl objektyvių priežasčių, ir vien dėl to skundžiamas sprendimas turėtų būti naikintinas, o bylos nagrinėjimas atnaujintinas. Taip pat jis nesutinka su ieškovės šioje byloje pareikštu reikalavimu, nes atsakovas su ieškove neatsiskaitė dėl objektyvių priežasčių, dėl kurių jo  įsipareigojimai pagal ginčo sutartį turėjo būti sustabdyti. Atsakovas yra ūkininkas, praeitų metų rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais Lietuvoje vyravęs ciklonas atnešė smarkias liūtis, dėl to žuvo atsakovo derlius, atsakovas negalėjo numatyti nenugalimos jėgos atsiradimo galimybės ir jos poveikio jo ūkinės veiklos vykdymui. Tai sudaro pagrindą svarstyti, ar ieškovė pagrįstai galėjo kreiptis į teismą, o tokiems argumentams pasitvirtinus, gali nebūti pagrindo ieškovės ieškinio netenkinti.
3. Ieškovė atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė atsakovo pareiškimo netenkinti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. kovo 30 d. priimtą sprendimą už akių. Nurodė, kad ji 2013 m. gegužės 11 d. sutartimi išnuomojo atsakovui tris jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Atsakovas tinkamai nevykdė savo sutartinių pareigų, todėl teismas pagrįstai priėmė sprendimą už akių, atsižvelgiant į aplinkybes, jog byloje buvo pateikti įrodymai dėl atsakovo sutartinės pareigos nevykdymo ir susidariusios skolos, o šias prievoles pats atsakovas pripažino pilna apimtimi 2018 m. vasario 13 d. pateikdamas prieštaravimus civilinėje byloje. Matydamas, jog į EPP sistemoje nėra skaitmenizuotas teismo sprendimas už akių, atsakovas galėjo kreiptis į teismą dėl šio sprendimo kopijos išdavimo. Atsakovas nebuvo perspėjęs ieškovės apie atsiradusį force majeure, kaip to reikalauja įstatymai, nors nuo skolos atsiradimo dienos iki ieškovės kreipimosi į teismą buvo praėję jau 10 mėnesių. Aplinkybė, kad atsakovas nebuvo gavęs išmokų už deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus, ar tai, kad atsakovas neturi pakankamai finansinių išteklių, nėra laikoma nenugalima jėga, dėl kurios atsakovas galėtų būti atleistas nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi atsakovo J. B. pareiškimo netenkino.
5. Teismas nurodė, kad atsakovui buvo tinkamai pranešta apie jo atžvilgiu teisme pateiktą ieškinį, t. y. ieškinys su priedais ir teismo pranešimu dėl atsiliepimo pateikimo atsakovui buvo išsiųsti per EPP 2018 m. kovo 9 d., tačiau atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė. Byloje buvo pateikti įrodymai dėl atsakovo sutartinės pareigos nevykdymo ir susidariusios skolos, o šias prievoles pats atsakovas pripažino pilna apimtimi 2018 m. vasario 13 d. pateikdamas prieštaravimus civilinėje byloje. Vien faktas, jog EPP sistemoje nebuvo skaitmenizuotas teismo priimtas sprendimas už akių, nedaro tokio sprendimo neteisėtu, nes kreipiantis dėl tokio sprendimo peržiūrėjimo pareiškėjui privaloma įrodyti ir šio sprendimo nepagrįstumą. Atsakovas galėjo pats kreiptis į teismą tiek asmeniškai dėl šio sprendimo kopijos išdavimo, tiek kreipdamasis telefonu su prašymu išsiųsti sprendimo kopiją paštu arba elektroniniu paštu.
6. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog buvo perspėjęs ieškovę apie atsiradusį force majeure, kaip to reikalauja įstatymai, nors nuo skolos atsiradimo dienos iki ieškovės kreipimosi į teismą buvo praėję jau 10 mėnesių. Aplinkybė, kad atsakovas nebuvo gavęs išmokų už deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus, ar tai, kad atsakovas neturi pakankamai finansinių išteklių, nėra laikoma nenugalima jėga (force majeure), dėl kurios atsakovas galėtų būti atleistas nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą. Atsakovas, teikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikė dvi pažymas: 1) Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos Informacijos skyriaus 2017-10-04 pažymą Nr. (8.42-10)-B8-2087, adresuotą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorei L. K., kuria informuojama, kad 2017 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. iškrito 206 mm kritulių bei toks kritulių kiekis 1,5 karto viršijo minėto laikotarpio vidutinį daugiametį kritulių kiekį – standartinę klimato normą bei 2) atsakovo J. B. teiktą 2017-10-27 pažymą, kurią priėmė Sužionių sen. vyresnioji specialistė L. C., apie žemės ūkio veiklos subjektų (pareiškėjų) 2017 metais žuvusių žemės ūkio augalų pasėlių plotų nustatymą ir jų žuvimo dalies apskaičiavimą, kurioje nurodyta, kad žuvusių pasėlių dalis 100 procentų (2017 m. deklaruoto pasėlių ploto). Atsakovo pateiktos pažymos juridiškai nereikšmingos, kadangi valstybės lygio ekstremali padėtis visoje šalyje paskelbta tik 2017 m. spalio 4 d., tuo tarpu atsakovas už 2014 ir 2015 metus ieškovei sumokėjo netikslaus dydžio nuomos mokesčius, o už 2016 metus savo prievolę privalėjo įvykdyti dar iki 2017 m. gegužės 1 d., t. y. dar tuo metu, kai šalyje nebuvo paskelbta ekstremali padėtis. Taip pat atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, jog jam Vyriausybė nėra kompensavusi jo patirtų nuostolių, kad jis dar negavo išmokų už deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus už 2016 m., apie jo areštuotas sąskaitas ar kitą jam priklausantį kilnojamąjį, ar nekilnojamąjį turtą. Teismas vertino, kad nėra pagrindo panaikinti 2018 m. kovo 30 d. teismo sprendimo už akių, kadangi nenustatyta nei viena iš būtinų sąlygų, kuriai esant sprendimas už akių turi būti naikinamas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atskiruoju skundu atsakovas J. B. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. gegužės 10 d. nutartį ir grąžinti klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą apeliantė grindžia šiais argumentais:
1. Apelianto nuomone, teisiškai yra nereikšminga aplinkybė, jog apeliantas ir už 2014 ir 2015 metus šiuo metu yra atsiskaitęs tik dalinai - teisiškai reikšminga yra tik ta aplinkybė, kada atsirado force majeure aplinkybės ir kokia jų yra reikšmė tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams. Apelianto nurodomos aplinkybės atsirado po to ir įstatymas nenustato momento, iki kurio šalis turi teisę sustabdyti sutartinių prievolių vykdymą force majeure pagrindu.
2. Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė, ar apelianto pateikti įrodymai konstatuoja force majeure aplinkybių buvimą, ar ne, todėl laikytina, jog nebuvo atskleista bylos esmė. Teismo nutartis yra nepakankamai motyvuota, nes tinkamai atskleidus bylos esmę ir apelianto nurodytoms aplinkybėms pasitvirtinus, gali nebūti pagrindo priimti sprendimą už akių, koks priimtas nagrinėjamoje byloje.
3. Apeliantas negalėjo numatyti nenugalimos jėgos atsiradimo galimybės ir jos poveikio ginčo sutarties vykdymui. Visi apelianto kontrahentai (tame tarpe ir ieškovė), nors su jais apeliantas sutartinius santykius turi ne pirmi metai ir iki šiol savo įsipareigojimus visiškai ar bent jau iš dalies vykdė, sužinoję apie tai, kad žuvo 100 proc. apelianto derliaus, nedelsdami, nesudarinėdami jokių grafikų kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka.
4. Kritiškai vertintina teismo pozicija, kad aplinkybė, jog teismo priimtas sprendimas už akių nebuvo įkeltas į EPP sistemą, nėra pakankama ir teisiškai tokia reikšminga, kad būtų pagrindas pripažinti šį teismo sprendimą nepagrįstu ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Tokia aplinkybė yra vertintina kaip absoliutus teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas, kadangi apeliantui negali būti perkeliama našta pasirūpinti būdais dėl sprendimo kopijos gavimo.
8. Ieškovė R. R., atstovaujama advokatės E. M., atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas pagrįstai priėmė sprendimą už akių, atsižvelgiant į aplinkybes, jog byloje buvo pateikti pakankami įrodymai dėl atsakovo sutartinės pareigos nevykdymo ir susidariusios skolos, o šias prievoles pats atsakovas pripažino pilna apimtimi 2018 m. vasario 13 d. pateikdamas prieštaravimus civilinėje byloje.
2. Nuomos sutartyje nėra numatytų jokių išimčių iš sutarties, kuomet sutarties šalių pareigų vykdymas galėtų būti sustabdomas, todėl atsakovas, nevykdydamas savo sutartinių pareigų, pažeidžia ieškovės sutartines teises bei teises disponuoti jai pagal šalių sutartį priklausančiomis piniginėmis lėšomis.
3. Atsakovas nebuvo perspėjęs ieškovės apie atsiradusį force majeure, kaip to reikalauja įstatymai, nors nuo skolos atsiradimo dienos iki ieškovės kreipimosi į teismą buvo praėję jau 10 mėnesių. Atsakovas už 2014 ir 2015 metus ieškovei sumokėjo netikslaus dydžio nuomos mokesčius, o už 2016 metus savo prievolę privalėjo įvykdyti dar iki 2017 m. gegužės 1 d., t. y. dar tuo metu, kai šalyje nebuvo paskelbta ekstremali padėtis.
4. Atsakovo prie pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pridėtame priede pateikti duomenys apie žemės sklypus ir jame žuvusį derlių nesutampa su ieškovės nuomotais žemės sklypais, todėl kiti atsakovui priklausantys nuosavybės teise ar nuomojami žemės sklypai ir juose žuvęs derlius nėra susiję su nagrinėjama byla, kiek tai susiję su paskelbta ekstremalia padėtimi šalyje, nes šioje pažymoje nėra pateikta duomenų apie ieškovės nuomotus žemės sklypus.
5. Vien faktas, jog į EPP sistemoje nebuvo skaitmenizuotas teismo priimtas sprendimas už akių, nedaro tokio sprendimo neteisėtu, nes kreipiantis dėl tokio sprendimo peržiūrėjimo pareiškėjui privaloma įrodyti ir šio sprendimo nepagrįstumą, o teismas, visapusiškai įvertinęs byloje esančius įrodymus, priėmė pagrįstą sprendimą už akių.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 str.).
12. Sprendimo už akių sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.). Taigi, teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeisti neatvykusios šalies teisės ir teisėti interesai ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai, CPK 287 straipsnyje nustatyta teisė šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo.
13. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kita ko, turi būti nurodyta: aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 str. 2 d. 3, 4 p.). Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, sprendžia dėl bent vienos iš šių dviejų sąlygų buvimo – ar šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; ar byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra išaiškinęs, kad sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017).

Dėl sprendimo už akių priėmimo

14. Jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sprendimas už akių buvo priimtas, atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį. Iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad 2018 m. sausio 25 d. ieškovė pateikė pirmosios instancijos teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. sausio 26 d. priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-1604-308/2018, kuriuo iš apelianto (skolininko) J. B. priteisė 1161,85 Eur skolą, 42,81 Eur sutartines palūkanas, 5,00 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. sausio 25 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 158,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės (kreditorės) R. R. naudai. 2018 m. vasario 14 d. apeliantas J. B. pateikė prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo.
16. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs apelianto prieštaravimus, 2018 m. vasario 15 d. pranešimu nustatė ieškovei 14 dienų terminą pateikti teismui ieškinį ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Ieškovė 2018 m. kovo 5 d. teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo J. B. 1161,85 Eur žemės nuomos mokesčio skolą, 42,81 Eur palūkanas, 5 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, skirti atsakovui 2000 Eur baudą, 50 proc. baudos priteisiant ieškovės naudai. Pirmosios instancijos teismo teisėjas 2018 m. kovo 8 d. rezoliucija ieškovės ieškinį priėmė, tos pačios dienos nutartimi panaikino teismo įsakymą ir 2018 m. kovo 8 d. teismo pranešimu nustatė atsakovui 15 dienų terminą nuo teismo pranešimo įteikimo dienos, per kurį atsakovas J. B. privalo pateikti teismui atsiliepimą į pareikštą ieškovės ieškinį.
17. CPK 117 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais. CPK 1751 straipsnyje numatyta galimybė teismo procese naudoti informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 8 d. pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo, ieškinys ir teismo nutartis įteikta atsakovui 2018 m. kovo 12 d. (CPK 123 str. 1 d., 1751 str. 10 d.), tačiau atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą penkiolikos dienų terminą nepateikė. Pažymėtina, kad apeliantas šios aplinkybės atskirajame skunde neginčija. Teismo pranešime buvo nurodytos atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės – teismo teisė priimti sprendimą už akių. Atsakovas be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą 15 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nenurodė pateisinamos priežasties dėl ko nebuvo pateiktas atsiliepimas į ieškinį, neprašė pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė esant pagrindą sprendimui už akių priimti (CPK 142 str. 4 d., 285 str.).
18. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad aplinkybė, jog teismo priimtas sprendimas už akių nebuvo įkeltas į EPP sistemą, yra vertintina kaip absoliutus teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas.
19. Šalys privalo domėtis nagrinėjamos bylos eiga ir rūpintis, kad byla būtų išnagrinėta greitai bei teisingai (CPK 8 str., 42 str. 5 d.); šalys turi teisę gauti teismo sprendimų, įsakymų, nutarčių ar nutarimų patvirtintas kopijas (skaitmenines kopijas) (CPK 42 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad 2018 m. kovo 30 d. sprendimas už akių į LITEKO sistemą buvo įkeltas jo priėmimo dieną, tačiau dėl sistemos sutrikimų neskaitmenizuotas. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantas matydamas, jog į EPP sistemoje nėra skaitmenizuotas teismo sprendimas už akių, galėjo informuoti apie tai teismą, taip pat kreiptis į teismą dėl šio sprendimo kopijos išdavimo, tačiau to nepadarė. Iš apelianto prie pareiškimo pateiktų priedų nustatyta, kad aplinkybę, jog sprendimas už akių nėra įkeltas į EPP sistemą, atsakovas sužinojo 2018 m. balandžio 4 d. 18 val. 10 min., todėl iki pateikdamas pareiškimą dėl minėto sprendimo peržiūrėjimo, turėjo pakankamą terminą gauti patvirtintą teismo sprendimo už akių kopiją. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas buvo susipažinęs su ieškovės reikalavimais byloje ir iš EPP sistemos matė, jog ieškinys yra patenkintas visiškai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad aplinkybė, jog teismo priimtas sprendimas už akių nebuvo įkeltas į EPP sistemą, nėra pakankama ir teisiškai tokia reikšminga, kad būtų pagrindas pripažinti šį teismo sprendimą nepagrįstu ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.

Dėl sprendimo už akių teisėtumo

20. Kita aplinkybė, kurią apeliantas turėjo įrodyti, numatyta CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Savo esme ir turiniu ji yra svarbiausia, kadangi sprendžiant klausimus dėl sprendimo už akių peržiūros yra susiformavusi nuosekli teismų praktika, jog net ir be svarbių priežasčių į teismo posėdį neatvykusiai ar nepateikusio procesinio dokumento šaliai pateikus įrodymus, galinčius patvirtinti sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2012; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012).
21. Nagrinėjamu atveju apeliantas tiek pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad jis negalėjo atsiskaityti su ieškove dėl nenugalimos jėgos (force majeure), kadangi dėl didelio kritulių kiekio žuvo apelianto 2017 m. derlius ir jis su ieškove nustatytu laiku negalėjo atsiskaityti dėl objektyvių priežasčių, dėl kurių jo įsipareigojimai pagal ginčo sutartį turėjo būti sustabdyti.
22. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atmetė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nurodydamas, jog nėra pagrindo abejoti jo teisėtumu bei pagrįstumu, kadangi nenustatyta nei viena iš būtinų sąlygų, kuriai esant sprendimas už akių turi būti naikinamas.
23. Kaip nustatyta byloje, 2013 m. gegužės 11 d. ieškovė ir atsakovas sudarė žemės sklypo nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovui jai nuosavybės teise priklausančius tris žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas 27,64 ha, o bendras žemės ūkio naudmenų plotas 26,74 ha. Pagal Nuomos sutarties 3.2 ir 3.3 punktus atsakovas ieškovei įsipareigojo mokėti vieną kartą per kalendorinius metus, bet ne vėliau kaip iki kitų kalendorinių metų gegužės 1 d., nuomos mokestį – viso po 1161,67 Eur kasmet iki balandžio 30 d.
24. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė, ar apelianto pateikti įrodymai konstatuoja force majeure aplinkybių buvimą, ar ne, todėl neatskleidė bylos esmės. Kaip matyti skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad  atsakovas, teikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikė dvi pažymas: 1) Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos Informacijos skyriaus 2017-10-04 pažymą Nr. (8.42-10)-B8-2087, adresuotą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorei L. K., kuria informuojama, kad 2017 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. iškrito 206 mm kritulių bei toks kritulių kiekis 1,5 karto viršijo minėto laikotarpio vidutinį daugiametį kritulių kiekį – standartinę klimato normą bei 2) atsakovo J. B. teiktą 2017-10-27 pažymą, kurią priėmė Sužionių sen. vyresnioji specialistė L. C., apie žemės ūkio veiklos subjektų (pareiškėjų) 2017 metais žuvusių žemės ūkio augalų pasėlių plotų nustatymą ir jų žuvimo dalies apskaičiavimą, kurioje nurodyta, kad žuvusių pasėlių dalis 100 procentų (2017 m.  deklaruoto pasėlių ploto). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas minėtas pažymas, padarė pagrįstą išvadą, kad minėtos pažymos juridiškai nereikšmingos, kadangi valstybės lygio ekstremali padėtis visoje šalyje paskelbta tik 2017 m. spalio 4 d., o atsakovas už 2016 m. savo prievolę privalėjo įvykdyti dar iki 2017 m. gegužės 1 d., t. y. tuo metu, kai šalyje nebuvo paskelbta ekstremali padėtis.
25. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovei paraginus atsakovą sumokėti pradelstą nuomos mokestį, jis to nepadarė, o 2017 m. gruodžio 4 d. trumpąja SMS žinute informavo ieškovę, jog dar nėra gavęs išmokų už deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus, todėl pažadėjo nuomos mokestį sumokėti vėliau, tačiau iki ieškovės kreipimosi į teismą skolos nesumokėjo. Šalių sudarytoje sutartyje nėra numatytų jokių išimčių iš sutarties, kuomet sutarties šalių pareigų vykdymas galėtų būti sustabdomas. 2013 m. gegužės 11 d. sutartis įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyta, todėl šalims ji yra privaloma ir turi būti vykdoma. Pažymėtina, kad pats apeliantas 2018 m. vasario 13 d. pateiktuose prieštaravimuose dėl priimto teismo įsakymo nurodė, kad su pačios prievolės egzistavimu ir dydžiu sutinka. 
26. CK 6.127 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog prievolė baigiasi, kai jos įvykdyti neįmanoma dėl nenugalimos jėgos, už kurią skolininkas neatsako. Šiuo pagrindu prievolė baigiasi tik tuo atveju, jeigu nenugalima jėga atsirado iki tol, kol skolininkas nepažeidė prievolės. Nenugalimos jėgos faktą turi įrodyti skolininkas. Jeigu nebeįmanoma įvykdyti tik dalies prievolės, prievolė baigiasi, kai skolininkas įvykdo tą prievolės dalį, kurią įvykdyti dar įmanoma. CK 6.212 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles.
27. Kaip minėta, apeliantas prievolę ieškovei pagal sutartį privalėjo įvykdyti iki 2017 m. gegužės 1 d., t. y. tuo metu, kai šalyje nebuvo paskelbta ekstremali padėtis, todėl apelianto argumentai  teiginiai, jog jis negalėjo laiku atsiskaityti dėl force majeure aplinkybių, nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšmingi. Aplinkybė, kad apeliantas nebuvo gavęs išmokų už deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus bei tai, kad jis neturi pakankamai finansinių išteklių, vadovaujantis šios nutarties 26 pastraipoje nurodytomis teisės normomis, nėra laikoma nenugalima jėga, dėl kurios apeliantas galėtų būti atleistas nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą ir nesudaro pagrindo naikinti sprendimą už akių.
28. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
29. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą jog apeliantas, pateikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nenurodė aplinkybių bei nepateikė  jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, kurie leistų nustatyti bent vieną iš būtinų sąlygų, kuriai esant sprendimas už akių turi būti naikinamas. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Atmetus atskirąjį skundą, ieškovei iš apelianto priteistinos 250 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą apeliacinės instancijos teisme, kurios yra pagrįstos bei neviršija Rekomendacijų patvirtinto priteistino maksimalaus dydžio (CPK 98 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :             

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei R. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.  

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                       Albina Rimdeikaitė