Civilinė byla Nr. e2A-2698-863/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14696-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Arneva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arneva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Spectrum logistika“ dėl skolos priteisimo. 

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Arneva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Spectrum logistika“ 300 Eur skolą, 40 Eur išieškojimo išlaidas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad 2021 m. spalio 11 d. su atsakove sudarė vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. E11470 (A12616) (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu pristatė atsakovei krovinį į Sutartyje nurodytą vietą ir nurodytu laiku. Už transporto paslaugas 2021 m. spalio 18 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0009580, kurią atsakovei įteikė elektroniniu būdu. Pagal galiojantį reglamentavimą PVM sąskaita faktūra laikoma kliento priimta ir pasirašyta jei per 5 kalendorines dienas nuo jos išsiuntimo klientas raštiškai neatsisako priimti (pasirašyti) nurodytą elektroninę sąskaitą. Atsakovė neatsisakė elektroniniu būdu priimti 2021 m. spalio 15 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 0009580, tačiau jos nustatytais terminais neapmokėjo.

2.       Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti 2022 m. rugpjūčio 16 d. Per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

3.       2022 m. rugpjūčio 23 d. byloje gautas ieškovės pranešimas apie tai, jog 2022 m. rugpjūčio 16 d. mokėjimo nurodymu atsakovė padengė 300 Eur įsiskolinimą, tačiau kiti ieškinio reikalavimai liko neįvykdyti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimu už akių nusprendė ieškovės UAB „Arneva“ ieškinį tenkinti iš dalies ir iš atsakovės UAB „Spectrum logistika“ priteisė 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. liepos 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 179 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kitoje dalyje ieškinį atmetė.

5.       Teismas nurodė, jog ieškovė kreipėsi su ieškiniu dėl 300 Eur skolos priteisimo, o vėliau pateikė pranešimą su įrodymais, jog atsakovė skolą sumokėjo, tačiau nuo šios ieškinio dalies ieškovė neatsisakė. Konstatavęs, kad ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo patenkintas, ieškinio dalį dėl 300 Eur skolos priteisimo, teismas atmetė. Kitoje dalyje – dėl 40 Eur išieškojimo išlaidų pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį bei dėl 6 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo, teismas ieškinį patenkino.

6.       Spręsdamas ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, teismas įvertino, jog jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių, tačiau atsižvelgęs į tai, jog pateiktas ieškinys yra nedidelės apimties, byla nėra sudėtinga, nereikalaujanti specifinių teisinių žinių, ieškinio suma nedidelė, padarė išvadą, jog 800 Eur išlaidos už teisines paslaugas yra neproporcingos pateiktam ieškiniui, todėl mažintinos. Pažymėjo, kad teismui pateiktuose dokumentuose nurodoma, kad valandinis advokato įkainis yra 80 Eur, ieškinio parengimui užtrukta 10 val. Teismo vertinimu, tokios apimties ir turinio ieškiniui parengti sugaištas laikas neturėtų viršyti 2 val., todėl ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas sumažino iki 160 Eur.

7.       Nors ieškinys patenkintas iš dalies, tačiau teismas, įvertinęs priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (atsakovas sumokėjo skolą po ieškinio pateikimo), padarė išvadą, kad yra pagrindas nukrypti nuo bendrų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir nemažinti iš atsakovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumų pagal atmestų ir tenkintų ieškinio reikalavimų proporciją.

III. Apeliacinio skundo argumentai ir atsiliepimų į jį argumentai

8.       Ieškovė UAB „Arneva“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimą už akių dalyje dėl priteistų 179 Eur bylinėjimosi išlaidų pakeisti, priteisiant visas pirmoje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Daugiau nei 6 (šešis) mėnesius nesulaukusi PVM sąskaitos faktūros Nr. 0009580 apmokėjimo, ieškovės vadovė telefonu, o galiausiai – 2022 m. gegužės 26 d. el. laišku kreipėsi į atsakovę dėl skolos grąžinimo. Nesulaukusi nei apmokėjimo, nei jokio kito atsakymo iš atsakovės, 2022 m. birželio 21 d. sudarė su advokatu Giedriumi Baziuliu teisinių paslaugų sutartį dėl skolos iš atsakovės susigrąžinimo teismine tvarka.

8.2.                      Rengdamas ieškinį, atstovas rinko, susipažino, analizavo ieškovės pateiktus įrodymus – Pervežimo sutartį, CMR važtaraštį, aiškinosi iškilusio ginčo teismingumą, galimas atsakovės pretenzijas dėl ieškovės suteiktų transporto paslaugų, bei kitas ginčui reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, tokius kaip PVM sąskaitos faktūros Nr. 0009580 įteikimas atsakovei. Nurodytas aplinkybes patvirtina su apeliaciniu skundu pridedamas naujas įrodymas – 2022 m. birželio 20 d. – 2022 m. liepos 4 d. ieškovės ir atstovo susirašinėjimas (apeliacinio skundo priedas Nr. 1). Konstruktyvaus ieškinio parengimui taip pat buvo būtina aiškintis ne lietuvių kalba parengtame CMR važtaraštyje nurodytų žodžių ir sakinių reikšmes, analizuoti sudėtingo teksto Pervežimo sutarties nuostatas, šių dokumentų atitikimą tarpusavyje bei jų atitikimą PVM sąskaitai faktūrai Nr. 0009580.

8.3.                      Atstovas ieškovę atstovavo pirmą kartą, taigi pateiktų dokumentų turinys atstovui iš anksčiau nebuvo žinomas ir jokių tapačių ieškinių atstovas nerengė. Nurodo, jog ne mažiau kaip 2,5 val. užtruko ne lietuvių kalba parengto CMR važtaraščio, jo sutikimo su Pervežimo sutartimi ir PVM sąskaita faktūra Nr. 0009580 analizė. Ne mažiau kaip 1,5 val. užtruko Pervežimo sutarties analizė, jos sutapimo su CMR važtaraščiu ir 2021 10 18 PVM sąskaita faktūra Nr. 0009580 analizė. Ne mažiau kaip 2 val. truko likusių ieškiniui parengti dokumentų surinkimas ir jų analizė (apeliacinio skundo priedai Nr. 1 ir Nr. 2) ir ne mažiau kaip 4 val. truko ieškinio parengimas. Ginčai dėl transporto paslaugų nėra dažni, o aukščiau išdėstytos aplinkybės ir įrodymai patvirtina, jog ieškinys rengtas ne pagal standartinę formą, o analizuojant konkrečią susiklosčiusią situaciją. Be to, atstovas be ieškinio parengimo teismui teikė papildomus rašytinius paaiškinimus (DOK-139150). Mano, jog pateikti įrodymai patvirtina aplinkybes, kad priešingai nei nustatyta ginčijamu sprendimu, kad nors atstovas parengė nedidelės apimties ieškinį, tačiau ieškiniui parengti būtinų įrodymų surinkimas, analizė, ieškinio parengimas truko ne mažiau kaip 10 (dešimt) valandų. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio parengimas truko 2 valandas, yra nepagrįsta, prieštarauja įrodymams ir Rekomendacijų 8.2 punkto nuostatoms.

8.4.                      Pažymi, jog nepriklausomai nuo ieškinio ir jo reikalavimų apimties, atstovas turėjo parengti įstatymo reikalavimus atitinkantį ieškinį. Atstovas turėjo surinkti įrodymus, juos įvertinti ir atlikus surinktų dokumentų analizę, parengus ieškinį, jį pateikti teismui. Teismų praktikoje pažymima, jog net ir atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje ginčas nebuvo sudėtingas, nėra pagrindo pripažinti, kad priteista iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų suma yra užaukštinta. Įvertintina aplinkybė, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos susidarė iš esmės dėl atsakovės kaltės, savalaikiai nesumokėjus skolos, nes sutartu laiku nepadengus įsiskolinimo, ieškovė buvo priversta kreiptis į advokatą dėl teisinių paslaugų teikimo ir bylos teismine tvarka inicijavimo (2022 m. rugsėjo1 d. Panevėžio apygardos teismo nutartis c. b. Nr. e2A-411-278/2022).

9.       Atsakovė UAB „Spectrum logistika“ atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą nepateikė.

I. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas 

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

11.       Apeliacinės

12.       Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimo už akių dalies, kuria teismas sumažino ieškovės „Arneva“ prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo pagrindu, jog teismas nepagrįstai apeliantės atstovo pagalbos išlaidas sumažino nuo 10 darbo valandų iki 2 valandų.  

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

13.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

14.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019).

15.       Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui iki ieškinio teismui pateikimo, t. y. 2022 m. birželio 20 d. – 2022 m. liepos 4 d. su atstovu vykdytą susirašinėjimą elektroniniais laiškais, taip pat po bylos iškėlimo – 2022 m. rugpjūčio 18 d. susirašinėjimą su atstovu. Nurodo, jog būtinybė pateikti šiuos papildomus įrodymus, pagrindžiančius 2022 m. rugpjūčio 17 d. sąskaitoje už teisines paslaugas nurodytų suteiktų paslaugų kiekį ir apimtį, iškilo jau po teismo sprendimo priėmimo. Mano, jog pridedami įrodymai negalėjo būti pateikti anksčiau, nes jie nebuvo ginčo objektas, taigi jų pateikimo būtinybė atsirado vėliau.

16.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taigi, visi rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys advokato suteiktas teisines paslaugas, turi būti pateikti į bylą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, nepriklausomai nuo to, ar tarp šalių yra ginčas dėl tokių paslaugų dydžio ir apimties, ar jo nėra.

17.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo išnagrinėjo remdamasis ieškovės pateiktais įrodymais: 2022 m. rugpjūčio 17 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2022 08 17, Teisinių paslaugų suvestine, 2022 m. rugpjūčio 18 d. mokėjimo nurodymu. Apeliantės po ginčijamo teismo sprendimo priėmimo pateikti įrodymai – susirašinėjimas su advokatu objektyviai atsirado (buvo surašyti) iki ginčijamo teismo sprendimo priėmimo, ir tuo atveju, jei jie buvo reikšmingi pareikštiems reikalavimams pagrįsti, turėjo būti pateikti į bylą civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka iki teismo sprendimo priėmimo. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra CPK 314 straipsnyje numatyto teisinio pagrindo naujiems įrodymams priimti.

18.       Kita vertus, pažymėtina ir tai, jog pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismai formuoja praktiką, kad dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga ir už pasirengimus teismo posėdžiui pagal Rekomendacijoje nustatytas taisykles atskirai neatlyginamos, o jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose. Kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, „negali būti priteisiamos pareiškėjos išlaidos už Rekomendacijose nenumatytas teisines paslaugas – susipažinimą su dokumentais, dokumentų ir teismų praktikos analizę, susitikimą su kliente, pokalbį su specialistais, skambutį į teismą, pasiruošimą teismo posėdžiui, kadangi šie veiksmai (teisinės paslaugos) pagal savo pobūdį negali būti laikomi savarankiškais, analogiškais Rekomendacijų 8 punkte numatytoms teisinėms paslaugoms (Rekomendacijų 10 p.), veikiau įeina į atskirų paslaugų, išvardintų Rekomendacijų 8 punkte, apimtį (pavyzdžiui, dokumentų ir teismų praktikos analizė sudaro dalį visumos veiksmų, kurie yra apibūdinami kaip teisinė paslauga – skundo teismui parengimas; pasiruošimas teismo posėdžiui yra sudėtinė atstovavimo teisme teisinės paslaugos dalis; ir pan.)“ (Vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-457/2011). Kadangi administracinėse bylose atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, paminėtu išaiškinimu vadovaujasi ir bendros kompetencijos teismai (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1030/2012).

19.       Remiantis paminėta teismų praktika, susirašinėjimas su atstovu iki ieškinio ar kito procesinio dokumento teismui pateikimo nėra vertinamas kaip atskiras teisinės pagalbos veiksmas, už kurį bylą laimėjusiai šaliai priklauso patirtų išlaidų atlyginimas. Tokiu atveju kliento ir atstovo bendravimas yra vertinamas kaip sudėtinė dalis veiksmų, būtinų parengti / atlikti tam tikrą konkretų procesinį dokumentą (pvz., ieškinį) /veiksmą (pvz., atstovavimą teismo posėdžio metu) ir išlaidos už tokią atstovo teisinę pagalbą yra vertinamos pagal Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius konkrečiai teisinei paslaugai. Taigi, šalių susirašinėjimas elektroniniais laiškais, jų turinys ir kiekis, neturi jokios teisinės reikšmės vertinant už ieškinio parengimą priteistinų išlaidų sumažinimo pagrįstumą. Todėl ir šiuo pagrindu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės pateiktus naujus įrodymus, jų nevertina ir dėl jų nepasisako. 

Dėl ginčo esmės

20.       Byloje kilo ginčas dėl apeliantei priteistų bylinėjimosi išlaidų sumažinimo. Ginčo dėl teismo sprendimo nemažinti iš atsakovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumų pagal atmestų ir tenkintų ieškinio reikalavimų proporciją, byloje nėra ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų taikyti kitokias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles. Dėl minėto apeliacinės instancijos teismas pasisako tik apeliacinio skundo keliamu klausimu – dėl ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtų advokato pagalbos išlaidų sumažinimo.

21.       Vertinant apeliantės argumentus dėl nepagrįsto atstovavimo išlaidų sumažinimo, pažymėtina, jog nors teisės į teisingą teismą įgyvendinimas yra labai glaudžiai susijęs su teise byloje naudotis profesionaliu atstovavimu, kad asmuo galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, teismų praktikoje nepateisinamas ir netoleruojamas pernelyg didelis ir nepagrįstas šalies išlaidavimas. Visais atvejais teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos yra priteisiamos laimėjusiai bylos šaliai iš pralaimėjusios bylos šalies.

22.        CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 20 d. redakcija) 8.1. – 8.20 papunkčiuose nurodyti konkrečių teisinių paslaugų maksimalaus rekomenduojamo priteisti užmokesčio apskaičiavimo koeficientai.

23.       CPK 98 straipsnio 2 dalis turi būti taikoma sistemiškai su Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) nuostatomis. Advokatūros įstatyme nustatyta, kad advokato honoraro dydis nustatomas teisinių paslaugų sutartyje. Jei teismui pateikiami įrodymai, kad advokatui yra sumokėtas honoraras, CPK 98 straipsnio 2 dalis taikytina tada, kai priešinga šalis pateikia įrodymų, jog šis honoraras yra neprotingai didelis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-621/2004).

24.       Nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo dalyku yra ieškovės patirtos 800 Eur išlaidos už advokato pagalbą. Šios išlaidos, kaip matyti iš darbų ataskaitos, buvo patirtos dėl ieškinio parengimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog ieškinys nedidelės apimties, byla nėra sudėtinga, nereikalaujanti specifinių teisinių žinių, ieškinio suma nedidelė, padarė išvadą, jog 800 Eur išlaidos už teisines paslaugas yra neproporcingos pateiktam ieškiniui, todėl mažintinos.

25.       Taigi, vertindamas ieškovės atstovavimo išlaidas, pirmos instancijos teismas, nors ir nustatė, jog ieškovei suteiktų teisinių paslaugų įkainiai neviršija Rekomendacijose apibrėžtų (maksimalių) dydžių, atstovo bylinėjimosi išlaidas sumažino, atsižvelgęs į Rekomendacijose nurodytais kriterijus: bylos apimtį ir sudėtingumą; advokato darbo laiko sąnaudas, taip pat į ieškinio kainą.

26.       Apeliacinės

27.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylos procesinės baigties

28.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl ieškovės už ieškinio parengimą patirtų bylinėjimosi išlaidų pripažinimo nepagrįstai didelėmis ir jų sumažinimo, priteisiant ieškovei visas pirmosios instancijos teisme patirtas advokato pagalbos išlaidas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

n u t a r i a :

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arneva“ apeliacinį skundą patenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimą už akių dalyje dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priteisiant ieškovei UAB „Arneva“ iš atsakovės UAB „Spectrum logistika“ iš viso 819 Eur bylinėjimosi išlaidų ir visą pirmosios instancijos teismo rezoliucinės dalies antrą pastraipą išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovei UAB „Arneva“, juridinio asmens kodas 185233765, iš atsakovės UAB „Spectrum logistika“, juridinio asmens kodas 302675469, 40 Eur (keturiasdešimties eurų) išieškojimo išlaidas, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. liepos 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 819 Eur (aštuonių šimtų devyniolikos eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėja                  Kristina Lysionok