Civilinė byla Nr. e2YT-13219-776/2018

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06036-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 7 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Erminijus Baziulis,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Anusevičienei,

dalyvaujant pareiškėjui E. G. ir jo atstovei advokatei Kristinai Pugačienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       pareiškėjas E. G. kreipėsi su pareiškimu suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui ir prašė, siekiant įgyti tremtinio teisinį statusą, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motinai A. G. laikotarpiu nuo 1952 m. iki 1955 m. Zimos r., Irkutsko sr. buvo taikomos specialios įskaitos (komendantūros) sąlygos. Pareiškėjas nurodė, kad jo tėvai A. G. ir K. G., jausdami pavojų K. G. gyvybei, nusprendė 1952 m. vasaros antroje pusėje išvykti gyventi pas mamos A. G. motiną E. D. ir brolį J. D., kurie 1948 m. gegužės 22 d. buvo ištremti iš (duomenys neskelbtini) į Irkutsko sr. Zimos r., o į Lietuvą grįžo 1955 m. vasaros pradžioje. Pareiškėjas nurodė, kad jo tėvams nuvykus į artimųjų giminaičių tremties vietą – Zimos r., Irkutsko sr., jiems buvo taikomos specialios įskaitos (komendantūros) sąlygos: jie gyveno tremtiniams skirtoje gyvenvietėje (barake) kartu su kitais tremtiniais, turėjo nuolat registruotis komendantūroje, tačiau pareiškėjas neturi šį faktą patvirtinančių rašytinių įrodymų ir negali jų gauti. Pareiškėjo nuomone, nustačius šį juridinę reikšmę turintį faktą, atsirastų teisinis pagrindas jam pripažinti tremtinio statusą pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą, o pripažinus šį statusą – jis įgytų teisę gauti valstybinę pensiją.

2.       Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius pateikė atsilipimą į pareiškimą ir prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, kad nėra jokių duomenų apie pareiškėjo tėvų persekiojimą dėl politinių motyvų, apie jo tėvų ištrėmimą, apie gyvenimą specialios įskaitos (komendantūros) sąlygomis. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas negali įsirodinėti prašomo nustatyto juridinio fakto teismine tvarka, kadangi jis neatitinka jo nurodomos norminės nuostatos reikalavimų. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi dėl tremtinio statuso pripažinimo į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą ir jam buvo duotas atsakymas dėl galimybės suteikti šį statusą ar kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3.       Suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas reikalauja, kad ne atvykusiems asmenims, o asmenims pas kuriuos atvyko, buvo taikomos specialios įskaitos (komendantūros) sąlygos. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjo senelei ir dėdei tuo metu tokios sąlygos buvo taikomos.

4.       Pareiškėjas E. G. teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti. Pareiškėjas paaiškino, kad jo tėvai A. G. ir K. G. rėmė pasipriešinimo kovų dalyvius, tėvas K. G. buvo tardomas sovietinės valdžios, o motinos A. G. motina E. D. ir dėdė J. D. buvo ištremti 1948 m. Pareiškėjas nurodė, kad jo tėvai vengdami pavojaus tėvo gyvybei nusprendė išvykti pas jo senelę E. D. į Zimos r., Irkutsko sr., kur iki 1955 m. birželio mėn. gyveno. Pareiškėjas nurodė, kad tėvai išvykdami pasiėmė ir jį. Pareiškėjas nurodė, kad, nustačius šį juridinį faktą, jam būtų suteiktas tremtinio statusas.

5.       Pareiškėjo E. G. atstovė advokatė Kristina Pugačienė teismo posėdžio metu palaikė pareiškime nurodytus reikalavimus, prašė jį tenkinti. Atstovė paaiškino, kad visos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas yra nukentėjęs nuo okupacinio rėžimo, tačiau siekiant įgyti nuo okupacijos nukentėjusio statusą įgyti būtina nustatyti faktą, kad pareiškėjas kartu su savo šeimos nariais buvo išvykęs į tremties vietą ir šeimos nariams buvo taikos specialiosios įskaitos sąlygos. Atstovė paaiškino, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių pareiškėjo tėvai išvyko į tremties vietą, kadangi jie nebuvo įrašyti į tremtinių sąrašus, nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad jo tėvams buvo taikos specialiosios įskaitos sąlygos. Atstovės nuomone, šias sąlygas patvirtina liudytojos M. K. parodymai. Atstovė paaiškino, kad pareiškėjui giminystės ryšys su senele pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymą nesuteiktų teisės įgyti nukentėjusio nuo okupacinių rėžimų statuso, tačiau, nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motinai buvo taikomos specialiosios įskaitos sąlygos, jis turėtų teisę kreiptis dėl tremtinio statuso suteikimo.  

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

6.       Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas E. G. yra A. G. ir K. G. sūnus. E. D. yra A. G. motina, o E. G. yra E. D. anūkas. Iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. balandžio 10 d. pažymėjimo Nr. 1/30AP-90 matyti, kad E. D. buvo ištremta iš (duomenys neskelbtini) ir buvo spec. ištrėmime Irkutsko sr. Ziminsko r. nuo 1948 m. gegužės 22 d. iki 1958 m. liepos 26 d. Iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. balandžio 10 d. pažymėjimo Nr. 1/30AP-90 ir Lietuvos ypatingojo archyvo 2018 m. kovo 13 d. pažymos Nr. P2-597 matyti, kad E. D. tremtinio asmens anketoje skiltyje „Ar turi artimų giminių netremtinių ir jų tikslus adresas“ nurodė dukterį A. G., gyvenusią (duomenys neskelbtini), tačiau anketa užpildyta 1949 m. vasario 23 d. Liudytoja A. V., pažinojusi pareiškėjo motiną A. G., parodė, kad 1952 m. A. G. su vyru ir vaikais išvyko pas savo mamą ir brolį į Sibirą, o grįžo 1955 m., nes A. G. vyrui grėsė pavojus gyvybei dėl partizanų rėmimo.

7.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, o to paties straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Taigi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444, 445 straipsnių nuostatas juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

8.       Kaip minėta, 1952 m. A. G. su vyru K. G. ir vaikais, tarp kurių buvo ir pareiškėjas, išvyko pas savo mamą ir brolį į Sibirą, o grįžo 1955 m., nes A. G. vyrui grėsė pavojus gyvybei dėl partizanų rėmimo. Pareiškėjas, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, siekia įgyti teisę kreiptis dėl pripažinimo, kad jo motina nukentėjo nuo 1939–1990 metų okupacijų, o vėliau įgyti teisę kreiptis dėl tremtinio statuso suteikimo jam pačiam.

9.       Pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad tremtiniais pripažįstami asmenys, savo noru nuvykę pas savo šeimos narius į tremtį ir patekę į tremtinio teisinę padėtį, tai yra jiems buvo taikomos specialios įskaitos (komendantūros) sąlygos arba buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė (uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje). Todėl pagal šią nuostatą asmuo pripažįstamas tremtiniu tik tuo jei yra dvi sąlygos: pirma, asmuo nuvyko pas savo šeimos narius (šeimos nariais pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą pripažįstami tėvai, įtėviai, globėjai, vaikai, įvaikiai, sutuoktiniai), antra, pateko į tremtinio teisinę padėtį. 

10.       Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso pripažinimas yra viešojo administravimo sritis, už kurią atsakingas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-858-396-11 konstatuota, kad Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymas nenumato galimybės pripažinti tremtinio statusą mirusiam asmeniui. Tačiau pažymėtina, kad teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turinčius faktus, neturi teisės konstatuoti pareiškėjo (jo šeimos narių) teisinio statuso ar nurodyti, kokiai asmenų, nukentėjusių nuo okupacijų, grupei jis priskirtinas, t. y. teismas nesprendžia statuso pripažinimo klausimo. Nagrinėjamu atveju, nustačius prašomą juridinį faktą, jis taptų teisiniu pagrindu pareiškėjui kreiptis dėl asmens, nukentėjusio nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso suteikimo, t. y. prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę. Kadangi pareiškėjo tėvai A. G. ir K. G. nebuvo įrašyti į tremtinių sąrašus, nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad, jie, nuvykę į tremties vietą, pateko į tremtinio teisinę padėtį. Todėl laikytina, kad pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir kad negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka jų gauti.

11.       Liudytoja M. K., kuri su savo šeima taip pat buvo ištremta į RTFSR Irkutsko sr. Zimos r., parodė, kad kaimynystėje gyveno pareiškėjo tėvai, atvykę apie 1952 m., ir kad pareiškėjo tėvai turėjo kiekvieną dieną registruotis komendantūroje. Įstatymai nenumato jokių įrodymų panaudojimo apribojimo tokio pobūdžio bylose, todėl šį juridinį faktą galima įrodinėti bet kuriomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad 1952 m. A. G. su vyru K. G. ir vaikais, tarp kurių buvo ir pareiškėjas, bijodami, kad pareiškėjo tėvo gyvybei dėl partizanų rėmimo gresia pavojus, išvyko pas savo mamą ir brolį į Sibirą (RTFSR Irkutsko sr. Zimos r.), kur jiems visiems buvo taikomos specialios įskaitos (komendantūros) sąlygos.

12.       Atsižvelgiant į tai, nustatytinas pareiškėjo prašomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjo E. G. motinai A. G. laikotarpiu nuo 1952 m. iki 1955 m. RTFSR Zimos r., Irkutsko sr. buvo taikomos specialios įskaitos (komendantūros) sąlygos. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, kadangi nuo šio fakto nustatymo priklauso pareiškėjo teisė kreiptis dėl nukentėjusiojo nuo okupacijų teisiniam statusui įgyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis). 

13.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 9,96 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio
7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš pareiškėjo priteistinos valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270, 448 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo E. G., a. k. (duomenys neskelbtini), motinai A. G., a. k. 41900001022, laikotarpiu nuo 1952 m. iki 1955 m. RTFSR Zimos r., Irkutsko sr. buvo taikomos specialios įskaitos (komendantūros) sąlygos.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teisei kreiptis dėl nukentėjusiojo nuo okupacijų teisiniam statusui įgyti.

Priteisti iš pareiškėjo E. G., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 9,96 Eur (devynių eurų 96 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas                                                                                                         Erminijus Baziulis