Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-1821-903/2018

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01502-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija: 21.5.5.; 21.9.1.

 (S)

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus, susipažinęs su pareiškėjo (duomenys neskelbtini) pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (duomenys neskelbtini) vadovei I. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį,

nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas (duomenys neskelbtini) pareiškimas iškelti administracinio nusižengimo bylą (duomenys neskelbtini) vadovei I. Š. ir paskirti jai ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį - 2200 Eur baudą. Pareiškime nurodyta, kad 2011-07-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išdavė ieškovui (duomenys neskelbtini) vykdomąjį raštą dėl išieškojimo iš atsakovo (duomenys neskelbtini) 24231,76 Lt skolos, 6 procentų metimų palūkanų nuo priteistos sumos 24231,76 Lt nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2011-06-15 iki sprendimo visiško įvykdymo, 363 Lt žyminio mokesčio, 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Minimas teismo vykdomasis raštas 2011-08-04 pateiktas vykdyti antstoliui V. V., tačiau iki šiol jokios sumos minėtas antstolis bendrovės naudai neišieškojo ir 2018-11-14 surašė išieškojimo negalimumo aktą, dėl ko  laikytina, jog (duomenys neskelbtini) yra nemoki įmonė. Įvertinus nustatytus faktus, darytina pagrįsta išvada, kad I. Š., būdama (duomenys neskelbtini) vadovu, nevykdė/nevykdo savo pareigos pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini) kuo pažeidė ANK 120 straipsnio 1 dalį. 

Taip pat pareiškime išdėstyti prašymai išreikalauti: 1) iš antstolio V. V. (buv. (duomenys neskelbtini) Klaipėda) vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją dėl skolos išieškojimo iš (duomenys neskelbtini) į.k. (duomenys neskelbtini), ieškovo (duomenys neskelbtini) į.k. (duomenys neskelbtini), naudai; 2) iš Valstybės įmonės „Registrų centras“ ((duomenys neskelbtini)Vilnius) duomenis apie tai kas buvo/yra (duomenys neskelbtini) į.k. (duomenys neskelbtini), vadovas; 3) iš (duomenys neskelbtini) juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 2017 m. metinės finansinės atskaitomybės bei 2018 m. vienuolikos mėnesių finansinės atskaitomybės dokumentus (balansą, pelno nuostolių ataskaitą, kreditorių ir debitorių sąrašą ir kitus dokumentus, leidžiančius nustatyti įmonės mokumą).

Pareiškimas su priedais grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

ANK 590 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena dėl šio kodekso 119, 120, 204 straipsniuose nurodytų administracinių nusižengimų pradedama atitinkamai pagal akcininko, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nario ar kreditoriaus pareiškimą, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių ar kreditorių teisių pažeidimus. Šioje dalyje numatytais atvejais administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, protokolas nesurašomas, o pareiškimas siunčiamas teismui bylai nagrinėti.

Nors, kaip jau minėta, administracinio nusižengimo protokolas nesurašomas, tačiau pagal formuojamą teismų praktiką (duomenys neskelbtini) pateiktam pareiškimui keliami tokie patys reikalavimai, kokie keliami ir administracinio nusižengimo protokolo turiniui, juolab, kad pagal ANK 627 straipsnio 1 dalies 3 punktą, ruošdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, teismas be kitų duomenų turi išsiaiškinti, ar teisingai surašytas protokolas.

Konkretūs administracinio nusižengimo protokolui keliami reikalavimai yra išdėstyti ANK 609 straipsnyje, tarp jų reikšmingi šioje situacijoje yra: duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, darbo vieta, telefono numeris ir kt.), administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Taigi įstatymas protokolui suteikia specifines funkcijas, dėl kurių jis įgyja bent dvejopą reikšmę: visų pirma jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, antra, tai taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Be to, ypač svarbu ir tai, jog administracinio nusižengimo protokolas surašomas tam, kad asmuo, kurio atžvilgiu jis surašytas, galėtų gintis nuo kaltinimo. 

Teismo nuomone, (duomenys neskelbtini) pateiktas pareiškimas aptartų reikalavimų neatitinka. Pirmiausia, nėra nurodyta administracinio nusižengimo padarymo vieta bei laikas, atitinkamai nėra pateikta patikimų duomenų iš Juridinių asmenų registro, ar šio nusižengimo metu (duomenys neskelbtini) vadovė buvo būtent I. Š.. Antra, kadangi pareiškime prašoma iškelti administracinio nusižengimo bylą dėl to, kad (duomenys neskelbtini) vadovas nevykdė/nevykdo savo pareigos pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini) būtina nustatyti, kad (duomenys neskelbtini) buvo nemoki, kaip tai įvardinta Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatyme, o tam reikalingos įmonės finansinės ataskaitos (tame tarpe ir balansas) bei duomenys apie kitus pradelstus įmonės įsipareigojimus. Tokie duomenys teismui nėra pateikti. Netgi priešingai, būtent pareiškime prašoma tokius duomenis išreikalauti iš antstolio ir VĮ „Registrų centras“, nors pats pareiškėjas antstolio vykdomojoje byloje yra išieškotojas ir turi visas galimybes susipažinti su šia vykdomąją byla, be to, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.71 ir 2.72 straipsnius Juridinių asmenų registro duomenys ir bet kokia kita VĮ „Registrų centras“ pateikta informacija yra vieša ir kiekvienas asmuo turi teisę gauti bet kokius registro duomenis.

Taigi vertinant vien tik (duomenys neskelbtini) pateiktus duomenis (vykdomąjį raštą, antstolio patvarkymą ir išieškojimo negalimumo aktą), negalima padaryti išvados, kad (duomenys neskelbtini) pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, o įmonės vadovas turėjo pareigą keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tam nustatyti reikalinga surinkti papildomus duomenis, šiuos duomenis patikrinti ir tik nustačius, jog (duomenys neskelbtini) vadovas  turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, spręsti visus su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn bei su nuobaudos skyrimu susijusius klausimus. Svarbu paminėti ir tai, kad iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, jog 2014-12-12 Klaipėdos apygardos teismas atsisakė (duomenys neskelbtini) iškelti bankroto bylą, nes ji su kreditoriumi atsiskaitė.

Tuo būdu, nurodyti pareiškimo trūkumai yra esminiai, trukdantys nagrinėti administracinio nuisžengimo bylą, ribojantys administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, todėl pareiškimas ir jo priedai grąžinami pareiškimą pateikusiam asmeniui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 590 straipsnio 4 dalimi, 591 straipsniu, 612 straipsniu, 627 straipsniu,

n u t a r ė:

grąžinti (duomenys neskelbtini) pareiškimą ir jo priedus, kuriuo prašoma iškelti administracinio nusižengimo bylą I. Š. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas                                                                                 Gintaras Stonkus