Administracinė byla Nr. eI-5046-583/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00828-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18; 14.6; 

55.1.3

(S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 17 d.              

Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Remigijus Arminas,

sekretoriaujant Živilei Račkauskienei, 

2018 m. liepos 31 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Šilutės rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovei R. K. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teismas,

n u s t a t ė :

pareiškėja Šilutės rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėja) prašymu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės R. K. (toliau – ir atsakovė) 201,11 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotą už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. Prašymas grindžiamas tuo, kad atsakovė yra nekilnojamojo daikto (buto), esančio (duomenys neskelbtini), Šilutės m., savininkė, tačiau nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. nesumokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Nurodo, jog Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. T1-1046 nuo 2010 m. sausio 1 d. nustatyta vietinė rinkliava Šilutės rajono savivaldybėje ir patvirtinti Šilutės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai). Teigia, kad atsakovė privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes rinkliava yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, ir ji nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu, o yra privaloma įmoka, reglamentuota viešosios teisės normomis. Pareiškėjos teigimu, vietinė rinkliava apskaičiuota pagal valdytą, faktiškai naudotą turto objektą ir pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, vadovaujantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis ir kitais įrodymais.

Pareiškėjos atstovas ir atsakovė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (įteiktas šaukimas).

Prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo negauta, byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).

              Teismas,

k o n s t a t u o j a:

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kitose bylose išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies požiūriu. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (2011 birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011, 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014  ir kt.).

Šilutės rajono savivaldybės taryba 2009 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. Tl-1046, įsigaliojusiu 2010 m. sausio 1 d., (su vėlesniais pakeitimais) „Dėl Šilutės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų ir vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžių patvirtinimo” patvirtino Šilutės rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, kurių 4 punktas numatė, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) yra Šilutės rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos mokėtojai - komunalinių atliekų turėtojai, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Savivaldybės teritorijoje ir privalantys mokėti vietinę rinkliavą, išskyrus juridinius asmenis ir juridinių asmenų padalinius, turinčius leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje atliekų tvarkymo sistemoje. Vietinė rinkliava apskaičiuojama Nuostatų nustatyta tvarka bei remiantis VĮ Registrų centras duomenimis pagal nuosavybės teise valdomo turto objekto plotą ir pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto dydžiu (bendruoju plotu) (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010). Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo išaiškinimui, kuriuo atskleista, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. Europos Teisingumo Teismas sprendė, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (žr. Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. sprendimas Futura byloje Immobiliare srl Hotel Futura).

Pareiškėja atsakovei apskaičiavo 201,11 Eur vietinę rinkliavą, mokėtiną laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), Šilutės m.,  vietinės rinkliavos apskaičiavimą grįsdama Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), duomenimis. Šio išrašo 4.1 punkte nurodyta, kad atsakovė R. K. yra nekilnojamojo daikto – buto, naudojimo paskirtis: gyvenamoji (butų), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė. Šilutės rajono savivaldybės Šilutės seniūnijos 2018 m. gegužės 21 d. pažyma apie asmens gyvenamąją vietą taip pat patvirtina, jog atsakovė šiuo adresu yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog atsakovė pagal Nuostatus yra vietinės rinkliavos mokėtoja, kuriai kilo prievolė mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Iš teismui teikiamos 2018 m. gegužės 24 d. pažymos dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą apmokėjimo Nr. VPN-(26.1.4.10)-157 ir vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų nustatyta, kad atsakovė nėra sumokėjusi 201,11 Eur vietinės rinkliavos, apskaičiuotos laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d.. Duomenų, kad atsakovė teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi dėl kitos metinės vietinės rinkliavos (nulinės) už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo ir būtų atleista nuo rinkliavos mokėjimo, nėra. Taip pat teismui nėra teikiami jokie duomenys, kurie patvirtintų, kad atliekos nesusidaro, jos nėra šalinamos per komunalinių atliekų tvarkymo sistemą.

Mokėtina vietinė rinkliava apskaičiuota pagal nekilnojamojo turto nuosavybės dalį ir objekto paskirtį. Kaip jau minėta, pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.). Atsakovė tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėja įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 str.).

            Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjos Šilutės rajono savivaldybės administracijos prašymą tenkinti.

Iš atsakovės R. K. pareiškėjai Šilutės rajono savivaldybės administracijai priteisti 201,11 Eur vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d.  

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjas                                                                                                                                      Remigijus Arminas