Baudžiamoji byla Nr. 1-828-1005/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20939-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.6.4.2.;1.2.25.4.2.6.;1.1.7.1.; 1.1.6.6.; 1.1.9.2.;1.1.9.7.

 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 31 d.

Kupiškis

        Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Raimundas Rakauskas,

sekretoriaujant Redai Stonikienei,

dalyvaujant prokurorei Virginijai Kliaugienei,

kaltinamajai J. Ž.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti ir  gyvenamąją vietą deklaruojanti adresu (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) valytoja, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 2811 straipsnio 1 dalyje. 

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

J. Ž. 2019 m. gegužės 20 d., apie 7 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Citroen“, v. n. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas 1,69 promilių girtumo laipsnis, tuo pažeisdama 2002-12-11 Nr. 1950 Vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Šiais savo veiksmais J. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu J. Ž. jai pareikštą kaltinimą pilnai pripažino ir parodė, kad iš vakaro vartojo alkoholį (duomenys neskelbtini) pas draugą. Draugas nematė, kad ji geria. Anksti ryte draugas išvažiavo į Vilnių, o ji paskui sėdo už draugo automobilio vairo, nes gerai jautėsi. Važiavo į (duomenys neskelbtini), bet buvo sustabdyta policijos. Labai gailisi dėl padaryto. Vairuotojo pažymėjimą turi jau 25 metus ir visą laiką vairavo automobilį. Prašo teismo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jos laiduotoją paskirti motiną A. J.. Motinos pasižada klausyti. Prašo kuo trumpesniam terminui atimti teisę vairuoti transporto priemones, bei skirti kuo švelnesnę piniginę sankciją. Dirba valytoja (duomenys neskelbtini) ir gauna apie 400 Eur atlyginimą, prašo leisti baudą sumokėti per ilgesnį laikotarpį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Liudytoja Ž. K. ikiteisminio tyrimo metui parodė, kad 2019 m. gegužės 20 d. patruliavo su Panevėžio apskr. VPK Kupiškio r. PK RS vyr. patrule N. V.. Dirbo pagal planą „Sulaikymas“. 07 val. (duomenys neskelbtini), sustabdė automobilį „Citroen Xhara Pikaso“, v. n. (duomenys neskelbtini) Automobilį vairavo J. Ž.. Tikrinant automobilio dokumentus ir bendraujant su moterimi, nuo vairuotojos J. Ž. sklido alkoholio kvapas. Jos paklausė, ar nevartojusi alkoholio. Ji teigė, kad tikrai alkoholio nėra gėrusi. Tačiau kilus įtarimui, kad vairuotoja neblaivi, jai buvo pasiūlyta nusistatyti blaivumą. Vairuotojai alkoholio matuokliu nustatytas 1,69 promilių neblaivumas. Po 20 minučių pakartotinai tikrinant neblaivumą nustatytas 1,85 promilių neblaivumas. Vėliau J. Ž. paaiškino, kad gegužės 19 d. vartojo alkoholinius gėrimus pas savo draugą G. Š., o gegužės 20 d. draugo automobiliu išvažiavo į darbą. Nesijautė neblaivi ir manė, kad vairuoti gali. J. Ž. buvo nušalinta nuo vairavimo. (b. l. 22-23)

Liudytojas G. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-05-19 į namus, adr. (duomenys neskelbtini), buvo atvažiavusi draugė J. Ž.. Jai yra davęs naudotis savo automobilį „Citroen X. P.“, v. n. (duomenys neskelbtini) Sekmadienio vakare buvo atėję svečių ir visi vartojo alkoholį. Jis alkoholio nevartojo, nes serga onkologine liga, ir pirmadienį anksti ryte turėjo išvažiuoti į Vilnių į ligoninę. Apie 5 val. ryto atsikėlė. Prieš 6 val. su sūnumi išvažiavo į Vilnių. Jolita liko pas jį namuose ir ruošėsi 7 val. jo automobiliu važiuoti į darbą. Jiems išsiskiriant, Jolita atrodė blaivi, nuo jos nesklido alkoholio kvapas. Jei būtų buvusi neblaivi, jai nebūtų davęs savo automobilio važiuoti. (b. l. 98-100)

Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019-05-20 07 val. (duomenys neskelbtini), J. Ž. vairavo automobilį „Citroen X. P.‘, v. n. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, jai nustatytas 1,85 promilių alkoholio girtumo laipsnis. Nusikalstamos veikos padarymu įtariama J. Ž. vadovaujantis LR BPK 140 str. sulaikyta. ( b. l. 6-7)

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2019-05-20 apžiūrėta įvykio vieta, kuri yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje stovi automobilis „Citroen X. P.“, v. n. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu paimtas automobilis, transporto priemonės registracijos liudijimas, vairuotojo pažymėjimas. (b. l. 11-18) Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilis „Citroen X. P.“, v. n. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso G. Š. (b. l. 26) 2019-05-25 automobilis „Citroen X. P.“, v. n. (duomenys neskelbtini) grąžintas savininkui G. Š.. (b. l. 87) Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje - automobilio „Citroen X. P.“, 2006 m. laidos yra 1776 Eur be PMV. (b. l. 27)

        Iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad J. Ž. 2019 m. gegužės 20 d. 07.07 val. buvo nustatytas 1,69 promilių girtumas, o 07.28 val. 1,85 promilių girtumas. (b. l. 38-39)

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir anksčiau aptartų įrodymų visumą, konstatuoja, kad J. Ž. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

J. Ž. kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir detaliai išdėstė jos padarymo aplinkybes. Be J. Ž. parodymų jos kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo patvirtina liudytojų parodymai, alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo duomenys bei kiti anksčiau aptarti įrodymai.

J. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnyje, išnagrinėjus bylą nenustatyta.

Teismo posėdžiu metu kaltinamoji pateikė prašymą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant motinos A. J. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.

Prokuroras su tokiu kaltinamosios prašymu sutiko: prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, uždraudžiant kaltinamajai dvejus metus ir šešis mėnesius naudotis teise vairuoti transporto priemones bei skiriant 25 MGL dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl J. Ž. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamoji padarė Lietuvos Respublikos BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu nusikaltimu. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismo posėdžio metu  A. J. patvirtino, kad ji sutinka būti kaltinamosios J. Ž. laiduotoja, prašo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltinamąją jos atsakomybei pagal laidavimą. J. Ž. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (b. l. 44-45), (Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), nusikalstama veika žala nebuvo padaryta (Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti. Turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertimu, J. Ž. šią sąlygą atitinka, nes nuo 1993 m.  nuolat dirba (b. l. 48), 5 metų laikotarpyje buvo tik kartą bausta administracine tvarka (už greičio viršijimą), jai paskirta baudą sumokėjo ir nusikalstamos veikos padarymo metu administracinės nuobaudos galiojimas buvo pasibaigęs (b. l. 49), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra išsituokusi. (b. l. 50) Teismo posėdyje J. Ž. nuoširdžiai gailėjosi, teigė, kad įvertino savo neleistiną elgesį. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais kaltinamojo teiginiais, juo labiau, kad apie jos nuoširdumą leidžia spręsti ir jo elgesys teisminio nagrinėjimo metu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad J. Ž. padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė ir ji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Nagrinėjamu atveju J. Ž. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės prašė jos motina (b. l. 52) A. J.. Minėtas asmuo papasakojo apie save, išsakė požiūrį į J. Ž. padarytą nusikaltimą. Laiduotoja nurodė, kad yra kaltinamosios motina, visą gyvenimą dirbusi, užauginusi du vaikus, šiuo metu sulaukusi pensijinio amžiaus, turinti ir nustatytą neįgalumą. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad A. J. gyvenamosios vietos seniūnijos yra charakterizuojama teigiamai (b. l. 118), neteista ir nebausta administracine tvarka. (b. l. 119-120) Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja A. J. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė yra teigiama, ji yra kritiška dėl J. Ž. padarytos nusikalstamos veikos, jos vertybinė orientacija pozityvi ir ji gali daryti J. Ž. teigiamą įtaką (Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Nagrinėjamu atveju nustačius visas Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1 – 3 dalyse numatytas sąlygas, J. Ž. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant, kiek didesnį, nei minimalus, laidavimo terminą. 

Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies nuostatos leidžia teismui skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę pilnamečiam asmeniui, kuris buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones atsižvelgtina į vairuotojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir nustatytą girtumo laipsnį bei ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, kadangi baudžiamojo poveikio priemonė turi taisomai veikti asmenį, kuris buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir kaltinamajai nustatytą girtumo laipsnį, laiko, kad J. Ž. turi būti uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams ir trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo tada, kai kaltinamoji realiai neteko galimybės vairuoti transporto priemonės. Iš byloje esančio nutarimo skirti kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą (vairuotojo pažymėjimo) matyti, kad nutarimas buvo priimtas 2019 m. gegužės 20 d., todėl konstatuotina, kad kaltinamoji būtent nuo šios datos realiai neteko galimybės vairuoti transporto priemones.

Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje švelniausia bausmės rūšis yra bauda, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju J. Ž. taikytina Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įvertinus tai, kad J. Ž. šiuo metu dirba ir jos teigimu gauna apie 400 Eur atlyginimą per mėnesį, jai yra tikslinga skirti 30 MGL dydžio (1500 Eur) įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią J. Ž. įpareigotina sumokėti per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Pritaikius baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą teisės vairuoti transporto priemonę dvejiems metams ir trims mėnesiams, J. Ž. pakankamai ilgą laiką negalės vairuoti automobilio, todėl paskirtų priemonių visuma J. Ž. darys turtinio pobūdžio poveikį. Visa tai leis kaltinamajai pajusti savo netinkamo elgesio finansines pasekmes bei paskatins ateityje susilaikyti nuo netinkamų veiksmų.

Ikiteisminio tyrimo metu J. Ž. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, kurios paliktinos galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – J. Ž. vairuotojo pažymėjimas nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 68 ir 71 straipsniais, Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) padariusią nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsniu,  atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo A. J. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų ir 6 (mėnesių) laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 straipsniu paskirti J. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams uždrausti jai naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės 20 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 71 straipsniu skirti J. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – 30 MGL dydžio (1500 Eur) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią J. Ž. privalo įmokėti per devynis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Sumokėjus įmoką Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų raštinei turi būti pateikti tai patvirtinantys dokumentai.

J. Ž. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, o J. Ž. vairuotojo pažymėjimą perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti J. Ž., kad jeigu laidavimo metu ji padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti A. J., kad ji, būdama laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus. 

Teisėjas                                                                                                   Raimundas Rakauskas