Civilinė byla Nr. e2-940-866/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00943-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.10.; 2.6.1.6.1.; 2.6.10.5.2.

 (S)

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. liepos 10 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė,

sekretoriaujant Ligitai Norkūnienei,

dalyvaujant ieškovės Hakair Limited atstovams advokatams Egidijui Baranauskui ir Rapolui Kasparavičiui, advokato padėjėjai Ievai Mikučiauskaitei,

atsakovės akcinės bendrovė (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Karoliui Vaičekauskui,

atsakovų akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ir T. G. atstovui advokatui Tomui Petrikui,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Let‘s Jet“ atstovui advokatui Martynui Duksai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Hakair Limited ieškinį atsakovams akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) ir T. G., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Let‘s Jet“ (buvęs pavadinimas UAB „AviaAM B01“), dėl žalos atlyginimo.

 

Teismas, išnagrinėjęs bylą

 

n u s t a t ė :

 

I.                       Ginčo esmė

 

1.       Vilniaus apygardos teisme 2022 m. liepos 27 d. iškeltoje civilinėje byloje ieškovė Hakair Limited (toliau – ieškovė, į. k. 145169) prašo priteisti solidariai iš akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ir T. G. 4 721 432,29 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei HAKAIR LIMITED iš atsakovės UAB „AviaAM B01“ 3 999 975 USD avansą, 1 200 000 USD palūkanas ir 6 proc. metines palūkanas nuo 3 999 975 USD sumos nuo 2020 m. kovo 12 d. iki teismo sprendimo įvykdymo. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi nutarta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

3.       Atsakovės AB (duomenys neskelbtini) akcininke buvo UAB „AviaAM B01“ (dabartinis pavadinimas – UAB „Let‘s Jet“), o T. G. buvo UAB „AviaAM B01“ ir akcininkės vadovu.

4.       Pradėjus vykdomąją bylą Nr. 0032/22/00707, antstoliui pavyko 2022 m. gegužės 27 d. išieškoti tik 36 419,40 Eur, iš kurių 34 752,25 Eur buvo skirti padengti skolą. Remiantis, antstolio patvarkymu likusi neišieškota suma sudaro 4 721 432,29 Eur, dėl kurios ir reiškiamas šis ieškinys.

5.       2022 m. birželio 21 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl turtinių teisių arešto Nr. S-22-32-13375, kuriuo areštavo skolininkei priklausančią turtinę teisę – suteiktą 106 837,61 Eur dydžio paskolą AO „Ramport Aero“ ir 38 122,49 Eur dydžio palūkanas. Kadangi skolininkės veikla – oro transporto priemonių ir įrangos nuoma ir išperkamoji nuoma, ieškovė kreipėsi į VšĮ „Transporto kompetencijų agentūrą“, prašydama pateikti informaciją apie skolininkės nuosavybės teisę turimus ar kitu teisiniu pagrindu valdomus orlaivius, tačiau, paaiškėjo, kad skolininkė neturi jokių nuosavybės ar kitokiu teisiniu pagrindu valdomų orlaivių.

6.       Kadangi jokio kito turto skolininkė neturi ir faktiškai nevykdo jokios veiklos (turi tik 1 darbuotoją), ieškovei tapo aišku, kad likusios teismų sprendimais priteistos sumos – 4 721 432,20 Eur išieškoti nepavyks.

7.       Ieškovei pradėjus aiškintis skolininkės finansinę situaciją, paaiškėjo, kad skolininkės akcininkė ir vadovas bendrais veiksmais sąmoningai „išvedė“ iš įmonės pinigus, kad ji nebūtų pajėgi atsiskaityti su ieškove.

8.       Nurodo, kad 2019 m. gruodžio 31 d., t. y. 3 mėn. prieš bylos dėl avanso grąžinimo iniciavimą, skolininkės finansinė padėtis buvo itin gera (per 2019 m. uždirbo 226 000 Eur grynojo pelno, ilgalaikis turtas siekė 10 858 000 Eur, kai tuo tarpu įsipareigojimų suma lyginant su turimu turtu buvo itin maža – vos 106 000 Eur). Tačiau, prieš pat bylos iškėlimą ir bylą jau nagrinėjant teisme skolininkės finansinė padėtis kardinaliai pasikeitė.

9.       Paaiškėjo, kad 2020 m. vasario 24 d., t. y. prieš pat bylos dėl avanso grąžinimo iškėlimą, akcininkė nusprendė išsimokėti sau net 9 650 000 Eur dydžio dividendus, kuriuos skolininkė bei akcininkė įskaitė į akcininkės mokėtinas sumas pagal iš UAB „AviaAM B01“ gautas paskolas. Tokiu būdu, akcininkė ir jos bei skolininkės vadovas T. G. – gerokai sumažino įmonės turtą, t. y. ilgalaikio turto likutis iš 10 mln. Eur staiga sumažėjo iki 1 636 000 Eur.

10.       Laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., t. y. jau esant priimtam pirmos instancijos 2021 m. gegužės 12 d. sprendimui priteisti beveik 4 mln. JAV dolerių dydžio avansą, atsakovai skolininkės finansinę padėtį dar labiau pablogino. Akcininkė ir jos vadovas T. G. dar kartą nusprendė išsimokėti dividendus iš skolininkės turto. Šiuo atveju išmokėtų dividendų dydis apytiksliai buvo 1 592 069 Eur. Tačiau šįkart atsakovams pavyko labiau užmaskuoti dividendų išmokėjimo ir įskaitymo „schemą“, kadangi finansinės ataskaitos už 2021 m. buvo jau nebe išsamios, kaip anksčiau, bet sutrumpintos formos ir be finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto.

11.       Ieškovė teigia, kad 2020 m. gruodžio 31 d. UAB AviaAM B01“ turėjo turto už 1 761 000 Eur, iš kurių 1 582 000 Eur buvo paskolos, suteiktos patronuojančiai, patronuojamosioms įmonėms. 2020 m. gripdžio 31 dienai UAB AviaAM B01“ turėjo nuosavo kapitalo 1 740 000 Eur. Remiantis tarpiniu balansu už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d., matyti, kad 2021 m. rugsėjo 30 d. UAB AviaAM B01“ vis dar turėjo turto už 1 783 905 Eur, o nuosavas kapitalas sudarė 1 767 530 Eur. Tačiau pagal 2021 m. UAB AviaAM B01“ balanso duomenis, 2021 m. grupdžio 31 d. turto jau sumažėję dramatiškai – nuo 1 783 905 Eur (2021 m. rugsėjo 30 d.) iki 191 836 Eur (2021 m. gruodžio 31 d.), t. y. sumažėjimas lygus 1 592 069 Eur.

12.       Kadangi 2021 m. rugsėjo 30 d. UAB AviaAM B01“ neturėjo beveik jokių įsipareigojimų įmonės kreditoriams (įsipareigojimų suma tesudarė 16 375 Eur), per 3 mėn. įvykęs turto sumažėjimas 1 592 069 Eur suma gali būti paaiškinamas tik atitinkamo dydžio sumos išmokėjimu akcininkei. Tai patvirtina ir tai, kad 2021 m. rugsėjo 30 d. buvo parengtos tarpinės (laikotarpiui nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d.) finansinės ataskaitos, kurios yra rengiamos siekiant neeilinio akcininkų susirinkimo metu priimti sprendimą, paskirstyti ir išmokėti dividendus už trumpesnį nei finansiniai metai laikotarpį (ABĮ 601 straipsnio 5 dalis).

13.       UAB AviaAM B01“ dividendų išmokėjimas laikotarpyje nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. taip pat atsispindi akcininkės 2021 m. finansinėse ataskaitose. Atsakovės 2021 m. nepriklausomo auditoriaus išvadoje pažymėta, kad akcininkė gavo 1 587 000 Eur dividendų.

14.       Skolininkės ir jos akcininkės atlikti dividendų išmokėjimai bei įskaitymai nulėmė, kad šiai dienai skolininkė yra de facto nemoki – turto liko viso labo 191 836 Eur; grynasis pelnas viso labo siekia vos 30 962 Eur, kai tuo tarpu skola ieškovei siekia beveik 5 mln. Eur.

15.       Ieškovės nuomone, akcininkė turi pareigą atlyginti ieškovei padarytą 4 721 432,20 Eur dydžio žalą CK 2.50 straipsnio 3 daleis pagrindu.

16.       Ieškovė teigia, kad akcininkės veiksmai laikytini nesąžiningai visų pirma atsižvelgiant į ABĮ 59 straipsnio 6 dalies nuostatas, nustatančias, kad visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, jeigu bendrovė turi neįvykdytų prievolių, kurių terminai yra suėję iki sprendimo priėmimo.

17.       Akcininkė negalėjo priimti 2020 m. vasario 24 d. sprendimo išmokėti jai dividendus, kadangi nuo pat 2013 m. spalio 17 d., t. y. Ketinimų protokolo (preliminarios sutarties) nepagrįsto nutraukimo, skolininkė turėjo neįvykdytų prievolių – pareigą grąžinti beveik 4 mln. JAV dolerių dydžio avansą, kurios terminas buvo suėjęs iki 2020 m. vasario 24 d. sprendimo priėmimo (ABĮ 59 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Aplinkybę, kad avanso grąžinimo terminas buvo 2013 m. spalio 17 d. patvirtina ir pirmos instancijos teismas sprendimas, kuriuo buvo priteistas avansas kartu su palūkanomis būtent už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 18 d. (kita diena po Ketinimų protokolo nutraukimo).

18.       Akcininkė negalėjo priimti sprendimo išmokėti tarpinius dividendus 2021 m., nes nėra tenkinamos dvi ABĮ 601 straipsnio 5 dalies 3 ir 4 punktuose numatytos sąlygos: 1) išmokėtų dividendų už trumpesnį nei finansiniai metai laikotarpį suma (t. y. 1 592 069 Eur) ženkliai viršija sumą, kurią įstatymų pagrindu skolininkė galėjo išmokėti akcininkei; 2) akcininkė negalėjo paskirstyti tarpinių dividendų, nes įmonė turėjo neįvykdytų prievolių – negrąžintą beveik 4 mln. JAV dolerių dydžio avansą, kurio grąžinimo terminas buvo suėjęs dar 2013 m. spalio 18 d.

19.       Anot ieškovės, tiek akcininkė, tiek jos ir skolininkės vadovas T. G. žinojo apie neįvykdytas prievoles, nes dar 2014 m. lapkričio 19 d. ieškovė, atstovaujama advokatų, buvo pareiškusi pretenziją, kuria reikalavo grąžinti 4 mln. USD dydžio avansą su palūkanomis. Dar anksčiau – 2014 m. gegužės 28 d. – pati skolininkė kreipėsi į ieškovę, siūlydama „aptarti užstrigusį orlaivio bei MRO klausimą“.

20.       Buvęs vadovas T. G., ieškovės nuomone, turi pareigą atlyginti 4 721 432,20 Eur žalą ieškovei, CK 6.263 straipsnio pagrindu, nes pastarojo veiksmais tiesiogiai padaryta žala konkrečiam kreditoriui.

21.       T. G., beveik dešimtmetį, visu aktualiu laikotarpiu ėjo UAB „AviaAM B01“ ir akcininkės vadovo pareigas. Dar daugiau, nuo 2019 m. vasario 12 d. iki dabar jis eina akcininkės valdybos nario pareigas, o nuo 2019 m. gegužės 24 d. yra ir valdybos pirmininkas. Be to, jis buvo ar tebėra vadovu ir kitose susijusiose įmonėse (duomenys neskelbtini).

22.       Ieškovės vertinimu, viena vertus, kaip skolininkės vadovas, T. G. privalėjo informuoti akcininkę (kurios vadovu, valdybos nariu bei valdybos pirmininku jis pats buvo), kad dividendų išmokėjimas pažeidžia ABĮ 59 straipsnio 6 dalies ir 601 straipsnio 5 dalies nuostatas, be kita ko atsižvelgiant į ABĮ 37 straipsnyje nustatytas vadovo pareigas. Kita vertus, dėl savo dvejopo statuso - kaip UAB „AviaAM B01“ vadovas ir kaip akcininkės vadovas, valdybos narys ir valdybos pirmininkas – privalėjo nepriimti akcininkės sprendimo išsimokėti dividendus iš skolininkės turto.

23.       Be to, siedamas ar labiau apsunkintų būsimą priverstinį išieškojimą, T. G. veikdamas tiek kaip UAB „AviaAM B01“ vadovas, tiek ir kaip akcininkės vadovas ir valdybos narys (pirmininkas), bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo metu (2021 m. gruodžio 31 d.) staiga nusprendė parduoti įmonę Estijoje registruotai bendrovei – HoggTech OU; nuo 2022 m. balandžio 6 d., t. y. kai jau buvo paskelbta, kada apeliacinis teismas skelbs nutartį byloje dėl avanso grąžinimo, pašalino save iš vadovo pareigų ir vadovu paskyrė įmonių likvidavimo patirties turintį A. J..

24.       Anot ieškovės, nekyla abejonių, kad T. G., neabejotinai žinojo apie skolą ieškovei: (i) T. G. buvo UAB „AviaAM B01“ vadovas nuo pat 2013 m. balandžio 24 d., todėl pats derėjosi dėl Orlaivio pirkimo, pats UAB „AviaAM B01“ vardu priėmė sprendimą 2013 m. spalio 17 d. savavališkai nutraukti Ketinimų protokolą ir pasilikti sumokėtą avansą; (ii) T. G. gavo UAB „AviaAM B01“ adresuotą 2014 m. ieškovės advokatų pasirašytą pretenziją grąžinti visą avanso sumą su palūkanomis, o prieš tai dar 2014 m. birželio 30 d. pasirašė pretenziją advokatų kontorai, kad ši neatstovautų savo klientui procesuose dėl avanso grąžinimo, grasindamas advokatams, jog šie atstovaudami savo klientui laikomi Hakair „nusikalstamų veiksmų... bendrininkais“, nors kaip paaiškėjo vėliau teismo procese būtent UAB „AviaAM B01“, atstovaujama T. G., nepagrįstai pasisavino jai nepriklausančią net 4 mln. JAV dolerių sumą; (iii) 2020 m. pavasarį iškėlus bylą dėl avanso grąžinimo ir viso bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu, T. G. ėjo tiek skolininkės vadovo, tiek ir akcininkės vadovo pareigas, T. G. dar gi pats dalyvavo teismo posėdžiuose bylą narinėjant pirmos instancijos teismuose, taigi puikiausiai žinojo tiek apie ieškovės pretenzijas, tiek ir apie prasidėjusį bylos nagrinėjimą prieš skolininkę; (iv) 2021 m. gegužės 12 d. pirmos instancijos teismui priėmus sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas, T. G. vis dar ėjo skolininkės vadovo pareigas.

25.       Ieškovės įsitikinimu, T. G. veiksmai buvo nukreipti išimtinai ieškovės atžvilgiu, nes sprendimai atlikti įskaitymą sudengiant UAB „AviaAM B01“ pareigą išmokėti dividendus su akcininkės pareiga grąžinti paskolas UAB „AviaAM B01“, buvo priimti žinant apie skolą ieškovei, juolab, kad iš esmės kitų kreditorių ir nebuvo. 2019 m. pabaigoje, dar kai skolininkei priklausė turto už daugiau nei 11 mln. Eur, įmonės įsipareigojimai tesiekė 106 tūkst. Eur, o 2020 m. bei 2021 m. atitinkamai 20 863 Eur, bei 635 Eur. Be to, pagal viešai prieinamus duomenis, vienintelės bylos, kuriose įmonė dalyvavo ieškovės/atsakovės statusu, buvo bylos su ieškove. Taigi, be ieškovės 2014 m. lapkričio 19 d. pretenzijoje pareikštų reikalavimų daugiau jokių įsipareigojimų įmonė iš esmės neturėjo.

26.       Akivaizdu, kad T. G. neteisėtus veiksmus atliko tyčia, nes visu aktualiu laikotarpiu buvo tiek skolininkės, tiek ir akcininkės vadovu, derėjosi ir kaip įmonės vadovas, nusprendė neteisėtai pasilikti ieškovės sumokėtą avansą, būtent jis buvo įmonės vadovu 2014 m. pretenzijos pateikimo metu ir visu bylos nagrinėjimo laikotarpiu iki pat pirmos instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl puikiai žinojo apie ieškovės pretenzijas, tačiau vis tiek priėmė sprendimus dėl dividendų išmokėjimo 2020 m. bei 2021 m., dėl ko skolininkė neturi jokių galimybių įvykdyti ieškovės naudai priimto teismo sprendimo.

27.       Atsakovas T. G. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko (t. II, b. l. 27-47).

28.       Nurodė, kad jis yra atsakovės AB (duomenys neskelbtini) vadovas, o taip pat iki 2022 m. balandžio 6 d. ėjo ir dabartinės UAB „Let‘s Jet“ (buvusios UAB „Aviaam B01“) vadovo pareigas.

29.       Atsiliepime detalizavęs tarp ieškovės ir trečiojo asmens susiklosčiusius sutartinius santykius, nurodo, kad po neįvykusio Orlaivio pardavimo sandorio trečiasis asmuo toliau tęsė įprastą savo ūkinę komercinę veiklą bei gavo pajamas iš orlaivių pardavimo, nuomos bei kitos vykdomos veiklos. Vien per 2013 metus bendrovė uždirbo 3 131 000 Eur grynojo pelno; atitinkamai per 2014 metus – 421 000 Eur, per 2015 metus – 194 000 Eur, per 2016 metus – 242 000 Eur, per 2017 metus – 404 000 Eur, per 2018 metus – 83 000 Eur, per 2019 metus – 226 000 Eur.

30.       Pažymi, kad visos UAB „Aviaam B01“ finansinės ataskaitos buvo nustatyta tvarka skelbiamos viešai. Jokių pajamų ir turto bendrovė net neketino slėpti. Tuo tarpu ieškovė, turėdama atstovus (advokatus) Lietuvoje, taip pat turėjo galimybę susipažinti su šiomis finansinėmis ataskaitomis, kuriose ieškovė akivaizdžiai nebuvo įtraukta kaip bendrovės kreditorius, tačiau jokių pretenzijų dėl to bendrovei nereiškė.

31.       Kadangi UAB „Aviaam B01“ eilę metų dirbo pelningai, tačiau sukauptas pelnas ilgą laiką nebuvo skirstomas, 2019 metų pabaigoje buvo susikaupusi 9 651 000 Eur nepaskirstytojo pelno suma. Atsižvelgdamas į tai, kad tokią didelę sukaupto nepaskirstytojo pelno sumą laikyti bendrovėje ilgą laiką buvo netikslinga ir atsirado poreikis subalansuoti grupės įmonių tarpusavio įsipareigojimus bei sudaryti geresnes galimybes akcininkės planuojamai veiklos plėtrai, AB (duomenys neskelbtini) kaip vienintelė akcininkė 2020 m. vasario 24 d. priėmė sprendimą, kuriuo patvirtino trečiojo asmens finansines ataskaitas už 2019 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius finansinius metus ir galiausiai nusprendė paskirstyti per eilę metų sukauptą, bet iki tol taip ir nepaskirstytą bendrovės pelną, išmokant 9 650 000 Eur dividendų.

32.       Dividendai buvo išmokėti atliekant priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, vadovaujantis 2020 m. kovo 2 d. tarp trečiojo asmens ir akcininkės sudaryta įskaitymo sutartimi. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo turėjo perėmęs 9 746 000,16 Eur reikalavimo teisę į akcininkės skolą, o akcininkė įgijo reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį išmokėti 9 650 000 Eur dividendų, buvo atliktas šių priešpriešinių vienarūšių įsipareigojimų įskaitymas, kurio pagrindu trečiasis asmuo visiškai įvykdė savo pareigą išmokėti dividendus, o akcininkės įsipareigojimai trečiojo asmens atžvilgiu sumažėjo iki 96 000,16 Eur.

33.       Akcininkės sprendimo dėl finansinių ataskaitų patvirtinimo ir dividendų išmokėjimo priėmimo metu jokie finansiniai reikalavimai iš ieškovės pusės bendrovės atžvilgiu nebuvo pareikšti. Tuo labiau, ieškovė nebuvo įtraukta į jokius finansinius trečiojo asmens dokumentus kaip bendrovės kreditorė, nes tam nebuvo jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo (t. y. neegzistavo nei joks sandoris, nei teismo sprendimas, nei joks kitoks vykdytinas dokumentas, kuriuo bendrovė būtų pripažinusi ieškovę savo kreditore). Po daugiau kaip prieš 5 metus išsiųsto 2014 m. lapkričio 19 d. ieškovės advokato rašto, vėlesniu laikotarpiu ieškovė nesiėmė absoliučiai jokių veiksmų dėl kokių nors savo tariamų finansinių reikalavimų trečiojo asmens atžvilgiu pripažinimo.

34.       Bendrovėje buvo priimtas sprendimas nuo 2021 m. sausio 1 d. pereiti prie Lietuvos Respublikos Verslo apskaitos standartų ir atitinkamai apskaitą vesti eurais, o ne JAV doleriais kaip buvo iki tol. Pakeitus apskaitos politiką ir perėjus prie Lietuvos Respublikos Verslo apskaitos standartų, ankstesniu laikotarpiu apskaitos dokumentų „Kitų rezervų“ skiltyje sukaupta 1 834 337 Eur suma buvo perkelta į ankstesnių finansinių laikotarpių nepaskirstytojo pelno eilutę. Taigi, tokiu būdu, UAB „Aviaam B01“ pakeitus apskaitos politiką, bendrovėje atsirado papildoma 1 834 337 Eur suma nepaskirstytojo pelno.

35.       Kadangi dar 2020 metų pradžioje buvo priimtas sprendimas paskirstyti iki tol nepaskirstytą pelną ir dar 2020 m. vasario 24 d. toks pelnas buvo paskirstytas, analogiškas sprendimas turėjo būti priimtas ir dėl minėto apskaitos politikos pasikeitimo atsiradusio papildomo nepaskirstytojo pelno atžvilgiu. Todėl akcininkas 2021 m. spalio 20 d. priėmė sprendimą dėl šio pelno paskirstymo, išmokant 1 580 000 Eur dividendų, o 184 051 Eur pelno paliekant bendrovėje bei perkeliant juos į kitus finansinius metus.

36.       Šie dividendai buvo išmokėti atliekant priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą 2020 m. spalio 20 d. įskaitymo susitarimo pagrindu. Kadangi UAB „Aviaam B01“ turėjo 1 630 201,49 Eur reikalavimo teisę į akcininkę, o kartu ir pareigą išmokėti 1 580 000 Eur dividendus, atlikus šių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, UAB „Aviaam B01“ pilnai įvykdė dividendų išmokėjimo prievolę, o akcininkės mokėtina suma UAB „AviaAM B01“ atžvilgiu sumažėjo iki 50 201,49 Eur.

37.       Atsakovas pažymi, kad teismas tik 2022 m. balandžio 26 d. įsiteisėjusia nutartimi pakeitė UAB „Aviaam B01“ iki tol taikytą teisinių santykių su ieškove kvalifikavimą, konstatavo kuri šalis laikytina atsakinga už pagrindinės Orlaivio pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymą ir nustatė pareigą sugrąžinti pagal Ketinimų protokolą sumokėtą avansą. Taigi, tik nuo 2022 m. balandžio 26 d. teismo nutarties įsiteisėjimo atsirado teisinis ir faktinis pagrindas ieškovę laikyti trečiojo asmens kreditore, nes tik nuo teismo nutarties ieškovė įgijo vykdytiną reikalavimo teisę dėl šių priteistų sumų išieškojimo.

38.       Atsakovo nuomone, nėra jokio teisinio pagrindo priteisti iš atsakovo reikalaujamą sumą antrą kartą, juolab, kad ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, jog išieškojimas iš skolininko faktiškai negalimas ir/ar kokia tiksliai apimtimi neįvykdytinas.

39.       Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad UAB „Let‘s Jet“ šiuo metu būtų nemoki ir negalėtų įvykdyti savo prievolių. Pačios ieškovės į bylą pateikti duomenys apie esamą UAB „Let‘s Jet“ turtą rodo, kad ši bendrovė turi mažiausiai 106 837,61 Eur skolos ir 38 122,49 Eur palūkanų reikalavimo teisę į AO „Ramport Aero“, kuri antstolio yra areštuota, siekiant padengti vykdomojoje byloje išieškomą skolą. Tačiau byloje nėra pateikta duomenų ar UAB „Let‘s Jet“ neturi kito jai priklausančio turto, t. y. byloje yra pateiktas vienintelis minėtų reikalavimo teisių į AO „Ramport Aero“ arešto aktas, tačiau nėra jokių įrodymų, kad bendrovė tuo pačiu metu neturėtų jokio kito turto. Net jei paaiškėtų, kad UAB „Let‘s Jet“ valdomas turtas yra nepakankamas iš karto padengti visą Vykdomojoje byloje išieškomą skolą, tai jokiu būdu nereikštų, kad bendrovė negalės padengti šio įsiskolinimo, nes jis galės būti dengiamas iš bendrovės vykdomos veiklos ir iš jos gaunamų pajamų.

40.       Net jei tokiu būdu išieškant skolą pats išieškojimo procesas kiek užtruktų, tai taip pat nereikštų jokių nuostolių ieškovei, nes nuo ieškovės išieškomos sumos vykdomojoje byloje yra skaičiuojamos 6 procentų metinės procesinės palūkanos, kurios kompensuoja bet kokius galimus ieškovės nuostolius dėl galimai ilgesnės išieškojimo trukmės. Taigi, potencialiai kiek ilgesnis skolos išieškojimo procesas nereiškia nei UAB „Let‘s Jet“ nemokumo, nei paties išieškojimo negalimumo, o tuo pačiu ir neįrodo jokių Ieškovo tariamų nuostolių.

41.       Anot atsakovo, ieškovės byloje pareikštas ieškinio reikalavimas yra nesuderinamas su vykdomojoje byloje atliekamais vykdymo veiksmais. Ieškovė prašomos priteisti sumos nesieja su suma, kuri Vykdomojoje byloje galimai nebus išieškota iš UAB „Let‘s Jet“, o prašo dar kartą priteisti tą pačią 4 721 432,20 Eur sumą, kuri jo naudai jau buvo priteista byloje dėl avanso priteisimo ir kuri iki šiol vis dar yra išieškoma vykdomojoje byloje. Taigi, šiuo metu net nėra aišku ar ieškiniu reiškiamas reikalavimas nebus patenkintas vykdomojoje byloje. Todėl ieškovei byloje savo ieškinio reikalavimą atsakovų atžvilgiu formuluojant ne kaip subsidiarų iš UAB „Let‘s Jet“ vykdomojoje byloje išieškomų sumų atžvilgiu, o tiesiog kaip savarankišką turtinį reikalavimą, toks ieškovės ieškinio reikalavimas yra suformuluotas ydingai ir vien tai yra pagrindas jį atmesti.

42.       Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad kaip trečiojo asmens vadovas dėl šios bendrovės pelno paskirstymo jokių sprendimų nepriėmė ir negalėjo priimti. Tokių sprendimų priėmimas apskritai nepatenka į bendrovės vadovo kompetenciją. Be to, jam atsakomybė negali kilti ir kaip akcininko vadovui, nes tam nėra jokio teisinio pagrindo.

43.       Atsakovo vertinimu, paskirstant dividendus buvo laikytasi visų ABĮ 59 straipsnyje nustatytų reikalavimų, t. y. (i) UAB „Aviaam B01“ neturėjo jokių į jos finansinius dokumentus įtrauktų prievolių, kurių vykdymo terminai būtų suėję ir kurios būtų vykdytinos; (ii) ataskaitinių finansinių metų paskirstytino pelno (nuostolių) suma nebuvo neigiama; (iii) bendrovės nuosavas kapitalas netapo mažesnis už bendrovės įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo ir rezervo savoms akcijoms įsigyti sumą.

44.       Pažymi, kad Ketinimų protokole ir jį papildžiusiame Papildomame susitarime buvo tiesiogiai nurodyta, kad gautas 4 000 000 JAV dolerių mokėjimas yra negrąžinamas avansas, kuris bet kuriuo atveju lieka bendrovei, jei pagrindinė Orlaivio pirkimo – pardavimo sutartis nėra sudaroma. Vadinasi, nei Ketinimų protokolas, nei Papildomas susitarimas negalėjo būti teisiniu pagrindu, kuriuo tiesiogiai remdamasi UAB „Aviaam B01“ jau 2020 m. vasario 24 d. ir 2021 m. spalio 20 d. sprendimų dėl pelno paskirstymo priėmimo metu būtų galėjusi konstatuoti ieškovės reikalavimo teisės į bendrovę egzistavimą, nes minėtuose dokumentuose tokia ieškovės reikalavimo teisė nebuvo tiesiogiai įtvirtinta.

45.       Ieškovės ieškinys dėl avanso priteisimo buvo pareikštas tik 2020 m. kovo 5 d., o UAB „Aviaam B01“ įteiktas tik 2020 m. kovo 12 d., tuo tarpu teismo sprendimas įsiteisėjo tik 2022 m. balandžio 26 d. Taigi, visi UAB „Aviaam B01“ dividendai 2020 m. vasario 24 d. ir 2021 m. spalio 20 d. sprendimų pagrindu buvo išmokėti nesant jokio įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl ieškovo reikalavimo į UAB „Aviaam B01“, o didžioji šių dividendų dalis – netgi nesant pareikšto jokio ieškovės reikalavimo. 

46.       Tiek Lietuvos Respublikos Verslo apskaitos standartai, tiek Tarptautiniai verslo apskaitos standartai, tiek ir kiti ūkio subjektų finansinę atskaitomybę reglamentuojantys aktai patvirtina, kad nei 2020 m. vasario 24 d., nei 2021 m. spalio 20 d. jokie ieškovės finansiniai reikalavimai neturėjo būti įtraukti į UAB „Aviaam B01“ finansinę atskaitomybę kaip bendrovės prisiimti vykdytini finansiniai įsipareigojimai, o ieškovė negalėjo būti laikomas bendrovės kreditoriumi.

47.       Atsakovo vertinimu, šiuo atveju neegzistuoja nei ieškovės patirta žala dėl atsakovų veiksmų, nei atsakovų neteisėti ir nesąžiningi veiksmai. Vadinasi, nesant žalos ir neteisėtų bei nesąžiningų veiksmų, negali egzistuoti ir priežastinis ryšys.

48.       Atsakovė AB (duomenys neskelbtini) atsiliepimu su ieškiniu nesutinka (t. II, b. l. 90-101). Atsakovės atsiliepime iš esmės nurodomi tie patys argumentai, kaip ir T. G. atsiliepime, todėl teismas jų nekartoja.

49.       Trečiasis asmuo UAB „Let‘s Jet“ atsiliepimu su ieškiniu nesutinka (t. III, b. l. 3-10) 

50.       Nurodo, kad įmonė buvo įsteigta 2001 metais. Laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 27 d. iki 2022 m. sausio 18 d. trečiojo asmens vienintele akcininke buvo AB (duomenys neskelbtini), o bendrovės pavadinimas buvo UAB „AviaAM B01“. 2022 m. sausio 18 d. akcininkė pardavė visas trečiojo asmens akcijas, o nuo 2022 m. birželio 23 d. trečiojo asmens pavadinimas buvo pakeistas į UAB „Let‘s Jet“.

51.       2014 m. lapkričio 19 d. trečiasis asmuo gavo ieškovės vardu advokato Egidijaus Baranausko pasirašytą rašytinį reikalavimą per 5 darbo dienas grąžinti ieškovės sumokėtą 4 000 000 USD avansinį mokėjimą ir papildomai sumokėti 283 287,67 USD dydžio palūkanas. Šio reikalavimo trečiasis asmuo netenkino ir jokių mokėjimų ieškovės naudai neatliko, nes reikalavimo nelaikė pagrįstu. Vėlesniu laikotarpiu, ieškovė iki pat 2020 metų nereiškė trečiajam asmeniui jokių pretenzijų ar reikalavimų dėl pagal Ketinimų protokolą gauto 3 999 975 USD avanso sugrąžinimo, palūkanų ar bet kokių kitų sumų sumokėjimo.

52.       Anot trečiojo asmens, ieškovės byloje pareikštas ieškinys yra grindžiamas prielaida, kad ieškovas patyrė nuostolių dėl negalėjimo vykdomojoje byloje išieškoti jo naudai priteistos sumos (3 999 975 USD avanso, 1 200 000 USD palūkanų su 6 procentų procesinėmis palūkanomis), nes trečiasis asmuo tariamai yra nemokus ir nepajėgus įvykdyti nurodytos prievolės. Tačiau konstatuoti trečiojo asmens nemokumo ir negalėjimo vykdyti jo atžvilgiu pareikštų reikalavimų nėra pagrindo.

53.       Šiuo metu trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklauso orlaivis (duomenys neskelbtini), nacionaliniai ir registracijos ženklai (duomenys neskelbtini), Serijos Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdomojoje byloje antstolis D. Stakeliūnas yra nustatęs šio orlaivio vertę, kuri yra lygi 3 200 000 Eur.

54.       Taigi, vien tik nurodyto orlaivio vertė yra pakankama padengti didžiąją dalį Vykdomojoje byloje išieškomos skolos. Tačiau dabartiniai trečiojo asmens akcininkai ir vadovybė turi planus toliau vystyti bendrovės veiklą, ją plėsti ir gauti pajamas. Būtent iš būsimos ūkinės komercinės veiklos gautinos pajamos būtų šaltinis, kuris leistų trečiajam asmeniui visiškai padengti bet kokius egzistuojančius įsiskolinimus.

55.       Nors šiuo metu antstolis D. Stakeliūnas vykdomojoje byloje yra areštavęs trečiojo asmens turtą, tačiau tai savaime neužkerta kelio bendrovės veiklos vykdymui. Todėl vien tik vykdomojoje byloje išieškomos sumos egzistavimas nereiškia, kad trečiasis asmuo nebegali vykdyti jokios veiklos ir gauti pajamų bei yra nemokus.

56.       Atkreipia dėmesį į tai, kad antstolis D. Stakeliūnas vykdomojoje byloje minėtą trečiajam asmeniui priklausantį orlaivį areštavo dar 2022 m. birželio 21 d., t. y. mėnesiu anksčiau, negu ieškovė kreipėsi į teismą nagrinėjamoje byloje. Kadangi ieškovė vykdomojoje byloje yra išieškotoja, jai neabejotinai turėjo būti žinoma aplinkybė apie nurodyto trečiojo asmens turto areštą.

57.       Be to, kaip pripažįsta ir pati ieškovė, trečiajam asmeniui taip pat priklauso ir 106 837,61 Eur suteiktos paskolos reikalavimo teisė su palūkanomis į AO „Ramport Aero“. Nors dėl šiuo metu egzistuojančios geopolitinės padėties, taikomų tarptautinių sankcijų ir kitų ribojimų yra gerokai sudėtingiau atgauti įsiskolinimus iš Rusijos Federacijos ūkio subjektų, tačiau trečiojo asmens duomenimis, AO „Ramport Aero“ turi pakankamai turto, jog galėtų sugrąžinti minėtą įsiskolinimą trečiajam asmeniui. Todėl egzistuoja pakankamai geros galimybės trečiajam asmeniui atgauti ir minėtą skolą iš AO „Ramport Aero“.

58.       Nėra pagrindo teigti, kad šiuo metu ieškovė apskritai yra patyrusi kokius nors nuostolius dėl vykdomojoje byloje vykdomo išieškojimo tariamo negalimumo, nes šis išieškojimas yra vykdomas nustatyta tvarka. Dalyje dėl akcininkų dividendų išmokėjimo (ne)pagrįstumo, trečiasis asmuo nurodo iš esmės tokius pačius argumentus, kaip ir atsakovai, todėl teismas jų nekartoja.

59.       Ieškovė dublike (t. III, b. l. 20-38) su atsakovų ir trečiojo asmens argumentais nesutinka. Nurodo sekančius argumentus: 1) atsakovai ir trečiasis savo atsiliepimuose ignoruoja įsiteisėjusiu teism sprendimu nustatytas aplinkybes, iškraipo bylos faktines aplinkybes; 2) egzistuoja atsakovų neteisėti (nesąžiningi) veiksmai kaip CK 2.50 straipsnio ir CK 6.263 straipsnio taikymo sąlyga dėl 2020 m. ir 2021 m. dividendų išmokėjimo; 3) atsakovų nesąžiningi ir neteisėti veiksmai „išvedant“ iš trečiojo asmens pinigus nulėmė, kad ji yra de facto nemoki; 4) abu atsakovai yra solidariai atsakingi ieškovei dėl to, kad trečiasis asmuo negali įvykdyti prievolių (grąžinti Avanso) ieškovei; 5) ieškovės veiksmai neturėjo jokios įtakos jos pripažinimui trečiojo asmens kreditore.

60.       Atsiliepimuose dėstomi teiginiai, kad šalys susitarė dėl „negrąžintino“ Avanso yra neteisingi. Priešingai, teismo sprendime konstatuota, kad Avansas yra grąžinamas Ketinimų protokolo 3.1 punkte nurodytais atvejais (pavyzdžiui, kai Orlaivis nėra pristatomas pardavėjo sprendimu nepristatyti Orlaivio).

61.       Byloje dėl Avanso grąžinimo nustatyta, kad šalys derėtis ir sudaryti Orlaivio pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį turėjo per metus laiko nuo Ketinimų protokolo sudarymo dienos, t. y. iki 2014 m. balandžio 10 d. Atsiliepimuose dėstomi teiginiai, kad nepaisant „visiškai adekvataus susidariusioje situacijoje pasiūlymo“, trečiasis asmuo 2013 m. spalio 4 d. gavo ieškovės atstovo laišką iš kurio suprato, kad ieškovė atsisako sudaryti pagrindinę Orlaivio pirkimo-pardavimo sutartį yra prieštaraujantys teismų padarytoms išvadoms. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu iš esmės pripažinta, kad trečiasis asmuo turėjo prievolę grąžinti Avansą nuo 2013 m. spalio 18 d. (kita diena po Ketinimų protokolo nutraukimo), kadangi sprendimu buvo priteistas Avansas kartu su palūkanomis būtent už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 18 d.

62.       Nors atsakovai laikosi pozicijos, kad jokia prievolė grąžinti Avansą iki apeliacinės instancijos teismas priėmė nutartį neegzistavo, tokia pozicija yra visiškai nepagrįsta. UAB „Aviaam B01“ turėjo vykdytiną prievolę ieškovės atžvilgiu jau nuo pat 2013 m. spalio 18., kai neteisėtai nutraukė derybas ir pasiliko Avansą sau be jokio teisinio pagrindo. Vien aplinkybė, kad 2020 m. priėmus sprendimą išmokėti akcininkei dividendus nebuvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, nepatvirtina aplinkybės, kad iki sprendimo įsiteisėjimo prievolė neegzistavo ir nebuvo vykdytina.

63.       Byloje dėl Avanso grąžinimo teismai konstatavo, kad nesąžiningai, t. y. dar likus beveik 6 mėn. iki pagrindinės Orlaivio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo termino, būtent trečiais asmuo nutraukė ikisutartinius santykius. Todėl, yra visiškai nesuprantama, kaip trečiasis asmuo ir atsakovai negalėjo nežinoti apie tai, kad nuo 2013 m. saplio 18 d. neteisėtai laikė Avansą savo žinioje ir kokio „tiesioginio įtvirtinimo“ reikia, kad galėtų protingai manyti, kad gali pasilikti Avansą už nutrauktas derybas ir neparduotą bei nepristatytą Orlaivį.

64.       Nepagrįsti atsakovų argumentai, kad ieškovės reikalavimas negali būti laikomas trečiojo asmens turimu finansiniu įsipareigojimu buhalterine prasme, kadangi finansiniais įsipareigojimais gali būti laikomi tik tokie įsipareigojimai, kuriuos bendrovė įtraukė į apskaitą. Negali būti toleruojama tokia situacija, kuomet aplinkybė ar skolininkė turi vykdytiną prievolę kreditorei, ar ne, priklauso išimtinai tik nuo skolininko valios tą prievolę (ne)pripažinti.

65.       Atsakovų sprendimas 2020 m. vasario 24 d. išmokėti dividendus jokio jų deklaruojamo tikslo neturėjo. Vienintelis atsakovų tikslas – daugiamilijoninės prievolės išvengimas. Todėl, net jeigu ir formaliai sprendimas 2020 m. vasario 24 d. išmokėti dividendus ir buvo teisėtas (su kuo ieškovė kategoriškai nesutinka), toks sprendimas neabejotinai prieštaravo kreditorės interesams ir buvo nesąžiningas.

66.       Trečiojo asmens naujai įgytas turtas (orlaivis) niekaip nepatvirtina, kad ji yra pajėgi grąžinti daugiamilijoninę skolą ieškovei. Priešingai, staiga atsiradęs turtas (orlaivis) tik patvirtina sistemingus nesąžiningus atsakovų ir skolininkės veiksmus. Ieškovė turi objektyvių priežasčių manyti, kad de facto orlaivis yra bevertis dėl sekančių aplinkybių: 1) antstoliui pateiktas tik 2022 m. birželio 8 d. nuosavybės teisių perleidimo raštas, iš kurio yra aiškios tik sandorio šalys (UAB „Aviaam B01“ ir UAB „AviaAM B05“) ir orlaivio modelis, tačiau nėra aiški nei orlaivio būklė, nei juo labiau orlaivio kaina; 2) pagal viešai prieinamus duomenis, matyti, kad orlaivis nuo 2020 m. birželio, t. y. daugiau nei 2 m. yra sandėliuojamas (faktiškai nenaudojamas ir neeksploatuojamas); 3) pagal TKA duomenis, matyti, kad orlaivis yra net 37 m. senumo, o jo orlaivių tinkamumo skraidyti periodinės patikros pažymėjimas (TSPPP) nebegalioja nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d., taigi kyla pagrįstų abejonių ar jis apskritai gali būti eksploatuojamas; 4) nėra aišku, ne tik už kiek, bet ir už kokius pinigus bendrovė, kuri de facto yra nemoki (turto turi vos už 191 836 Eur, grynasis pelnas viso labo siekia vos 30 962 Eur, kai tuo tarpu skola ieškovei siekia beveik 5 mln. Eur) įsigijo orlaivį, juolab mažai tikėtina, kad kažkas skolino pinigus ar sumokėjo už orlaivį, nes būtų nepaaiškinama skolintojo logika skolinti pinigus bendrovei, kuri turi 5 mln. Eur skolų ir beveik neturi jokio turto.

67.       Nurodo, kad reiškiant subsidiarų reikalavimą, priešingai nei tvirtina atsakovai, nėra reikalauja, kad būtų „baigtas išieškojimas iš pagrindinio skolininko“. Iš CK 6.245 straipsnio 5 dalies reglamentuojančios subsidiarią atsakomybę matyti, kad įstatymų leidėjas nesieja subsidiarios atsakomybės taikymo su „baigtu išieškojimu“. Įstatymų leidėjas viso labo numato, kad turi būti kreiptasi į pradinį skolininką ir jeigu jis atsisako tokią prievolę arba kreditorius per protingą terminą negavo iš skolintojo atsakymo, tuomet kreditoriaus reikalavimas gali būti nukreiptas į subsidiarų skolininką.

68.       Papildomai pasiakydama dėl T. G. atsakomybės CK 6.263 straipsnio pagrindu, nurodo, kad nors T. G. turėjo ABĮ 37 straipsnyje 7 dalyje įtvirtiną pareigą įspėti akcininkę (save), kad sprendimai išmokėti dividendus prieštarauja kreditorės interesams, tačiau T. G., kaip trečiojo asmens direktorius ėmėsi veiksmų, nukreiptų išimtinai prieš ieškovę, t. y. T. G. sąmoningai išvedė iš įmonės virš 10 mln. Eur dydžio turtą, pasinaudodamas savo dvejopu statusu – kaip skolininkės vadovas ir kaip akcininkės vadovas, kad įmonė būtų nepajėgi įvykdyti teismo sprendimo. Lygiai taip pat ir pačios akcininkės neteisėti veiksmai buvo nukreipti išimtinai tik į kreditorę Hakair, todėl yra pagrindas jos atsakomybei kilti pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį.

69.       Nurodo, kad Hakair niekada nedavė pagrindo, kad atsakovams kiltų lūkesčiai, jog neteisėtai nutraukus derybas trečiajam asmeniui jai liks beveik 4 mln. USD dydžio avansas. Vien tai, kad iki 2020 m. kovo mėn. ieškovė neiniciavo bylos dėl Avanso grąžinimo, niekaip UAB  „Aviaam B01“ nesuteikė nei sutartinio, nei įstatyminio pagrindo pasilikti beveik pusės Orlaivio vertės avansą.

70.       Trečiasis asmuo UAB „Let‘s Jet“ tripliku (t. III, b. l. 63-70) su ieškovės argumentais dėl įmonės nemokumo nesutinka. Nurodo, kad ieškovės teiginiai apie orlaivio vertę nėra paremti niekuo daugiau, kaip tik patčios ieškovės subjektyvia nuomone. Akivaizdus faktas yra tai, kad vieninteliu dokumentu, kuriuo nustatyta orlaivio vertė, yra minėtas antstolio D. Stakeliūno 2022 m. rugsėjo 22 d. patvarkymas, kuris nėra nei nuginčytas, nei paneigtas jokiais kitais įrodymais. Nors šiuo metu taikomas orlaivio areštas ir vykdomoje byloje atliekamas skolos išieškojimas kiek apsunkina trečiojo asmens veiklos galimybes, tačiau šių galimybių nepanaikina. Nepaisant disponavimui orlaiviu antstolio pritaikytų apribojimų, orlaivis vis tiek gali būti naudojamas ir tokiu būdu gaunamos pajamos. Trečiasis asmuo yra pasiruošęs atlikti visus būtinus veiksmus, kad orlaiviui vėl būtų suteiktas tinkamumo skraidyti pažymėjimas ir orlaivis galėtų pradėti generuoti pajamas iš tiesioginio jo naudojimo. Šiomis pajamomis, trečiasis asmuo galėtų dalimis padengti ir vykdomojoje byloje išieškomą skolą bei finansuoti savo veiklą.

71.       Trečiojo asmens nuomone, tam, kad būtų galima įrodinėti kokius nors ieškovės patirtus nuostolius dėl išieškojimo vykdomojoje byloje tariamo negalimumo, ieškovė turėtų nutraukti išieškojimą vykdomojoje byloje ir aiškiai bei galutinai įrodyti kokios teismo priteistos sumos vykdomojoje byloje jis negalėjo išieškoti. Priešingu atveju, iš vienos pusės teigdama, kad vykdomojoje byloje ji negali išieškoti priteistos sumos iš trečiojo asmens, tačiau tuo pačiu metu siekdamas ją toliau išieškoti iš to paties trečiojo asmens, ieškovė savo veiksmais prieštarauja savo ieškinio teiginiams, kad išieškojimas iš trečiojo asmens yra negalimas neva dėl atsakovų veiksmų.

72.       Nors ieškovė dublike teigia, kad ji byloje reiškia subsidiarų reikalavimą atsakovų atžvilgiu tačiau būtent toks reikalavimas byloje nėra suformuluotas. Todėl ieškinyje esant suformuluotam reikalavimui (ieškinio dalykui), kuriame iš atsakovų 4 721 432,29 Eur sumą nėra prašoma priteisti subsidiariai vykdomojoje byloje išieškomų sumų atžvilgiu, būtent šis reikalavimas ir apibūdina ieškovės byloje siekiamą rezultatą ir bet kokie ieškovės bandymai aiškinti, kad teismo sprendimas neva būtų vykdomas subsidiariai, negali pakeisti minėto ieškinio reikalavimo.

73.       Teigi, kad iš ieškovės nurodytų teismų sprendimų matyti, kad Ketinimų protokolas su vėlesniu pakeitimu nebuvo vykdomas taip, kaip jame buvo iš anksto numatyta. Teismas pirmojoje byloje padarė išvadą, kad atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį iš ieškovo pusės nebuvo pakankamai aiškus, kad jį būtų galima laikyti atsisakymu ir pasitraukimu iš ikisutartinių santykių ir Ketinimų protokolo. Todėl Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad kaltė dėl pagrindinės parduodamo orlaivio pirkimo pardavimo sutarties nesudarymo vis dėlto tenka trečiajam asmeniui ir jis turi grąžinti avansą, nors paties perduodamo orlaivio nepristatymo ieškovei teismas ir nelaikė pakankamu konstatuoti trečiojo asmens padarytą esminį Ketinimų protokolo pažeidimą. Todėl iki minėto teismo sprendimo įsiteisėjimo tikrai negalėjo būti aišku ir savaime suprantama, kad trečiojo asmens traktavimas, jog dėl pagrindinės sutarties nesudarymo atsakomybė tenka ieškovei, teismo vėliau bus pakeistas ir trečiasis asmuo bus įpareigotas avansą grąžinti ieškovei.

74.       Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) triplike (t. III, b. l. 71-81) palaikė atsiliepime nurodytus argumentus.

75.       Atsakovė detalizuodamas tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, teismų padarytas išvadas sprendžiant dėl avanso priteisimo, teigia, kad priešingai, nei bando įteigti ieškovė, byla dėl avanso priteisimo nebuvo tiesiog formalumas konstatuoti tai, kas neva ir taip buvo aišku – ieškovei palankią bylos baigtį lėmė: 1) sutarčių aiškinimo taisyklių taikymas, pagal kurį teismai Ketinimų protokolą nutarė aiškinti būtent ieškovės naudai ir Let‘s Jet nenaudai; 2) teismo vertinimas, kad pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta ne per 30 d. (kaip buvo nurodyta Ketinimų protokole), o per 1 metų terminą, kuris įtvirtintas CK 6.165 straipsnio 3 dalyje. Byloje dėl avanso priteisimo nebuvo nustatytas nė vieno iš Ketinimų protokolo 3.1 punkte nustatytų avanso grąžinimo pagrindų egzistavimas. Vadinasi, reikalavimo teisę į avanso grąžinimą ieškovė įgijo ne Ketinimų protokolo, o tik įsiteisėjusio teismo sprendimo byloje dėl avanso priteisimo pagrindu.

76.       Pažymi, kad iki teismo sprendimo byloje dėl avanso priteisimo įsiteisėjimo (2022 m. balandžio 26 d.), vienintelis dokumentas, kuriame buvo įvardinta už pagrindinės Orlaivio pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymą atsakinga šalis, buvo 2013 m. spalio 17 d. UAB „Let‘s Jet“ raštas dėl Ketinimų protokolo ir Papildomo susitarimo nutraukimo, būtent dėl ieškovės kaltės. Be to, byloje dėl avanso priteisimo teismo pateikta šalių ginčo teisinė kvalifikacija negali būti retrospektyviai konvertuota ir pristatoma kaip šio ginčo šalių situacijos supratimas ir suvokimas nuo pat 2013 m. spalio 18 d.. Kitaip tariant, teismo išvados išnagrinėjus bylą negali būti sutapatintos su šalių turėtu situacijos vertinimu iki ginčo išnagrinėjimo.

77.       Atsakovas T. G. triplike (t. III, b. l. 82-95) palaikė atsiliepime nurodytus argumentus. Esminiai atsakovo tripliko argumentai sutampa su atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) triplike nurodytais argumentais, todėl teismas jų nekartoja.

78.       Atsakovas triplike pažymi, kad ieškovė dublike pati pripažįsta, kad neprašo taikyti civilinės atsakomybės T. G. CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovui, o siekia T. G. atsakomybė tik kaip UAB „Aviaam B01“ vadovo civilinės atsakomybės, reikšdamas tiesioginį ieškinį skolininko vadovui pagal CK 6.263 straipsnį.

79.       Atsakovo nuomone, kaip ieškinyje, taip ir dublike ieškovės suformuluotas reikalavimas sudaro prielaidas dvigubam tos pačios sumos išieškojimui Ieškovo naudai iš UAB „Aviaam B01“ (šiuo metu UAB „Let‘s Jet“) ir atsakovų. Todėl tokio reikalavimo, kuris sudarytų galimybę ieškovei nepagrįstai praturtėti, tenkinimas būtų visiškai nepagrįstas ir neteisėtas.

Teismas

konstatuoja:

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

 

        Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės

80.       Juridinių asmenų registro (toliau JAR) duomenimis, trečiasis asmuo UAB „Let‘s Jet“ (buvęs pavadinimas UAB „AviaAM B01“), įmonė buvo įsteigta 2001 metais. Laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 27 d. iki 2022 m. sausio 18 d. trečiojo asmens vienintele akcininke buvo AB (duomenys neskelbtini), kuri 2022 m. sausio 18 d. pardavė visas trečiojo asmens akcijas (2021 m. gruodžio 31 d. UAB „AviamAm B01“ akcijos parduotos Estijos įmonei Osauhing HoggTech OU), o nuo 2022 m. birželio 23 d. trečiojo asmens pavadinimas buvo pakeistas į UAB „Let‘s Jet“. Atsakovas T. G. yra atsakovės AB (duomenys neskelbtini) vadovas; iki 2022 m. balandžio 6 d. ėjo UAB „Let‘s Jet“ (buvusios UAB „Aviaam B01“) vadovo pareigas. Nuo 2022 m. balandžio 28 d. vadovu paskirtas A. J. (t. I, b. l. 30-36)

81.       Vilniaus apygardos teisme 2020 m. kovo 5 d. pateiktas ieškovės HAKAIR LIMITED ieškinys atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „AviaAM B01“ dėl sumokėto avanso ir palūkanų priteisimo (civilinė byla Nr. e2-851-275/2021). Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei HAKAIR LIMITED iš atsakovės UAB „AviaAM B01“ 3 999 975 USD avansą, 1 200 000 USD palūkanas ir 6 proc. metines palūkanas nuo 3 999 975 USD sumos nuo 2020 m. kovo 12 d. iki teismo sprendimo įvykdymo. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi nutarta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

82.       Nurodytoje byloje teismai konstatavo, kad 2013 m. balandžio 10 d. HAGLAG INC. (Didžiosios Britanijos Mergelių salose įsteigta tarptautinė bendrovė, kurios teises ir pareigas perėmė ieškovė HAKAIR LIMITED, Nigerijoje registruotas juridinis asmuo) ir atsakovė UAB „AVIAAM B01“ pasirašė Ketinimų protokolą, kurio 1.1 papunktyje numatyta, kad pardavėjas (atsakovė) parduoda ir pristato pirkėjui (ieškovei) orlaivį (duomenys neskelbtini), gamintojo Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą numeriu (duomenys neskelbtini), o pirkėjas perka ir priima orlaivį iš pardavėjo. Orlaivio pirkimo kaina – 8,5 mln. USD (2 punktas).

83.       HAKAIR LIMITED nurodymu 2013 m. balandžio 29 d. Indonezijos valstybinė aviacijos įmonė PT. GMF AEROASIA atsakovei pervedė 499 975 USD; HAKAIR LIMITED nurodymu 2013 m. gegužės 27 d. Sterling Asset Management Ltd. pervedė 3,5 mln. USD.

84.       2013 m. birželio 5 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė Orlaivio (duomenys neskelbtini) pirkimo už 8,5 mln. USD patvirtinimą, kuriuo šalys susitarė, kad: HAKAIR LIMITED perima visas perima visas bendrovės HAGLAG INC. teises ir prievoles nupirkti Orlaivį, kurio pirkimo kaina yra 8,5 mln. USD (be mokesčių); HAKAIR LIMITED patvirtina, kad 4 mln. USD išankstinė įmoka buvo pervesta UAB „AVIAAM B01“; HAKAIR LIMITED sutinka iki 2014 m. birželio 5 d. sumokėti likusią 4,5 mln. USD sumą.

85.       Pasirašius patvirtinimą, tarp šalių prasidėjo derybos. 2013 m. spalio 17 d. atsakovė ieškovei išsiuntė pranešimą apie esminį susitarimo pažeidimą ir netesybų taikymą. 2014 m. lapkričio 19 d. ieškovė atsakovei pateikė pretenziją, kuria reikalavo grąžinti už Orlaivį sumokėtą avansą. Ieškinys dėl avanso priteisimo teisme gautas 2020 m. kovo 5 d.

86.       Teismai sprendė, kad kadangi Ketinimų protokolas buvo pasirašytas 2013 m. balandžio 10 d., tai pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2014 m. balandžio 10 d. Lietuvos apeliacinis teismas padarė išvadą, kad esminis nesutarimas tarp šalių buvo kilęs dėl papildomos įrangos, dėl kurios nebuvo iš anksto susitarta Ketinimų protokole, sumontavimo ginčo Orlaivyje. Atsakovės teigimu, tarp šalių kilus ginčui dėl papildomos įrangos montavimo, ji pagrįstai darė išvadą, kad ieškovė atsisako sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį Ketinimų protokole aptartomis sąlygomis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia atsakovės pozicija nesutiko.

87.       Lietuvos apeliacinis teismas sprendė, kad 2013 m. spalio 4 d. raštu ieškovei atsisakius reikalavimo sumontuoti ginčo Orlaivyje papildomą įrangą, atsakovė neteko pagrindo siūlyti ieškovei keisti atsiskaitymo už Orlaivį datą, numatytą Ketinimų protokole, ir po to iškart sekė atsakovės 2013 m. spalio 17 d. raštas, kuriuo vienašališkai atsakovės iniciatyva buvo nutrauktas Ketinimų protokolas. Tokia atsakovės veiksmų seka suponuoja išvadą, kad, nepavykus susitarti dėl likusios už ginčo Orlaivį sumokėti kainos mokėjimo tvarkos pakeitimo, pati atsakovė prarado suinteresuotumą sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį Ketinimų protokole numatyta tvarka, todėl 2013 m. spalio 17 d. raštu vienašališkai nutraukė Ketinimų protokolą ir Patvirtinimą. Pažymėjo, kad iš Ketinimo protokolo nuostatų darytina išvada, kad ieškinys dėl avanso priteisimo šiuo atveju galėjo būti atmestas tik atsakovei įrodžius, jog ieškovė nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę Orlaivio pirkimo–pardavimo sutartį. Kadangi tokios aplinkybės nebuvo įrodytos, priešingai, į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad būtent atsakovė, nesant tam jokio objektyvaus pagrindo, įsibėgėjus tarp šalių vykusioms deryboms, pati vienašališkai nutraukė Ketinimų protokolą ir Patvirtinimą, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai iš atsakovės ieškovei priteisė už Orlaivį faktiškai sumokėtą avanso sumą.

88.       Nurodyto teismo sprendimo pagrindu pradėtas priverstinis išieškojimas. Pagal antstolio 2022 m. gegužės 27 d. Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą (t. I, b. l. 42-43) ieškota suma sudaro 34 752,25 Eur sumą. 2022 m. birželio 21 d. antstolio patvarkymu areštuotos skolininko turtinės teisės - visos esamos ir būsimos lėšos gaunamos iš debitoriaus AO „Ramport Aero“ (t. I, b. l. 44-45). 2022 m. rugsėjo 22 d. antstolio patvarkymu dėl areštuoto turto įvertinimo skolininko turima reikalavimo teisė įvertinta 10 000 Eur, o skolininkui priklausančio orlaivio vertė – 3 200 000 Eur, pažymint, kad areštuoto turto vertei nustatyti bus kviečiami ekspertai; kadangi areštuotas turtas yra specifinis, areštuotas turtas įvertinamas pagal skolininko pateiktą vertę.

89.       Transporto kompetencijų agentūros duomenimis, 2022 m. gegužės 30 d. trečiasis asmuo neturėjo jai priklausančių orlaivių nuo 2020 m. kovo 5 d. (t. I, b. l. 46-47). Pagal Transproto kompetencijų agentūros 2022 m. rugsėjo 29 d. išduotą liudijimą, trečiojo amens UAB „Let‘s Jet“ vardu įregistruotas orlaivis (duomenys neskelbtini).

90.       2020 m. vasario 24 d. priimtas akcininkės, atstovaujamos T. G., sprendimas išmokėti 9 650 000 Eur dividendus (t. II, b. l. 75), pasirašant 2020 m. kovo 2 d. įskaitymo susitarimą (t. II, b. l. 76-78), kuriuo įskaityti trečiojo asmens ir akcininko priešpriešiniai reikalavimai. 2021 m. spalio 20 d. priimtas akcininkės sprendimas išmokėti 1 580 000 Eur dividendų (t. II, b. l. 86), pasirašant 2021 m. spalio 20 d. įskaitymo susitarimą (t. II, b. l. 87-89), kuriuo įskaityti trečiojo asmens ir akcininko priešpriešiniai reikalavimai.

Dėl ginčo esmės

91.       Ieškovė (kreditorė) reiškia tiesioginį ieškinį skolininko vadovui ir akcininkui CK 2.50, CK 6.263 straipsnyje nustatytais pagrindais, apeliuodama į tai, kad dėl pastarųjų neteisėtų veiksmų, kreditorė neteko galimybės išsiieškoti jai priteistos skolos. Atsakovai tuo tarpu atsikerta, kad jokių neteisėtų veiksmų neatliko, ir nėra jokio teisinio pagrindo taikyti jų atžvilgiu civilinę atsakomybę, be kita ko remiantis šiais esminiais argumentais: 1) ieškovė reikalavimą įgijo tik įsiteisėjus teismo sprendimui; 2) ieškovė reikalauja priteisti antrą kartą tą pačią sumą; 3) ieškovė negali reikšti reikalavimo, kol nėra užbaigtas priverstinio vykdymo procesas ir nėra aiški galutinė negalima išieškoti suma; 4) ieškovės reikalavimas nėra suformuluotas subsidiariems atsakovams.

Dėl bendrovės akcininko (dalyvio) ir vadovo (valdymo organo) civilinės atsakomybės bei jos įrodinėjimo

92.       Kasacinio teismo praktikoje nustatyta bendrovės valdymo organų narių tiesioginės atsakomybės bendrovės kreditoriui galimybė. Tretieji asmenys (pavieniai akcininkai, kreditoriai) gali pareikšti ieškinį dėl jiems asmeniškai padarytos žalos bendrovės valdymo organui ne dėl netinkamo valdymo (CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu) veiksmų, bet bendraisiais deliktinės atsakomybės pagrindais (CK 6.263 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartsi priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-30-969/2021, 47 punktas ir jame nurodyta praktika)

93.       Reiškiant tiesioginį kreditoriaus ieškinį juridinio asmens vadovui dėl individualiai kreditoriui padarytos žalos atlyginimo CK 6.263 straipsnio pagrindu turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-540-469/2018, 25 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

94.       Vadovas atsako ne dėl bet kokio jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau padaryto tik dėl jo didelės kaltės, t. y. dėl tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar dėl didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas. Paprastas vadovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei pagal CK 6.263 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014; 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-701/2020, 38 punktas)

95.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad bendrovės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai bendrovė pati negali patenkinti kreditorių reikalavimų, t. y. bendrovės vadovo atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470-969/2015; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-219/2017, 33 punktas, ir kt.).

96.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad bendrovės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai bendrovė pati negali patenkinti kreditorių reikalavimų, t. y. bendrovės vadovo atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio. Kreditorius, iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui, kuris atsako pagal įstatymus ar sutartį papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė), turi pagrindiniam skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo; jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą, tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkui (CK 6.245 straipsnio 5 dalis). Taigi, viena iš sąlygų įmonės vadovo subsidiariajai atsakomybei taikyti yra aplinkybė, kad įmonė pati negali patenkinti kreditoriaus reikalavimų ir (ar) atsisakė tokius reikalavimus tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-421/2020, 37 punktas).

97.       Plėtojant kasacinės instancijos teismo praktiką, pažymėta, kad bendrovės (juridinio asmens) vadovo civilinė atsakomybė bendrovės kreditoriams, grindžiama bendraisiais deliktinės atsakomybės pagrindais (CK 6.263 straipsnio 1 dalimi), yra išimtis iš bendrųjų kreditoriaus teisių gynimo taisyklių, todėl ji negali būti aiškinama plačiai. Tokia atsakomybė gali kilti tik nustačius, kad: 1) bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, nukreiptus į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitus į konkretų kreditorių nukreiptus nesąžiningus veiksmus); 2) būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsirado žala (tokia žala nelaikomas bendro bendrovės nemokumo sukėlimas ar mokumo sumažėjimas, kuris vienodai paveikia tiek konkretų kreditorių, tiek kitus bendrovės kreditorius); 3) bendrovė pati negali patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Šiuo požiūriu pažymėtina, kad vien CK 6.245 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, jog bendrovė atsisako atlyginti kreditoriui nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš bendrovės negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti bendrovės negalėjimą patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Nors bendrovės negalėjimas patenkinti kreditoriaus reikalavimų, kaip būtina jos vadovo civilinės atsakomybės sąlyga, nėra apribota išimtinai formalių bendrovės nemokumo procedūrų pradžios ar konkrečios stadijos, jis turi būti objektyvus ir akivaizdus (patvirtintas įrodymais, pagrindžiančiais bendrovės turtinę padėtį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-30-969/2021, 53 punktas).

98.       Juridinio asmens dalyvio (akcininko, dalininko) civilinė atsakomybė reglamentuoja CK 2.50 straipsnio 3 dalyje. Akcininkui, nevykdžiusiam bendrovės valdymo funkcijos, atsakomybė kyla, jei teismas konstatuoja, kad jis pažeidė bendrąją sąžiningumo pareigą, piktnaudžiavo ribota atsakomybe ir šie veiksmai nepriskirtini valdymo organo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-450-219/2018). Pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Jei akcininkai nevykdė valdymo funkcijos, tačiau pažeidė bendrąją sąžiningumo pareigą, piktnaudžiavo ribota atsakomybe ir šie veiksmai nepriskirtini valdymo organo kompetencijai, atsakomybė akcininkams taikytina pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-1075/2020, 29 punktas).

 

99.       Tokio pobūdžio bylose iš civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės akcininkas.

 

100.       Kasacinės instancijos teismo yra pažymėta, kad CK 2.50 straipsnio 3 dalies taisyklė dėl juridinio asmens dalyvio subsidiariosios atsakomybės inter alia taikytina ir tais atvejais, kai, esant neįvykdytiems bendrovės piniginiams įsipareigojimams kreditoriams pagal prievoles, kurių įvykdymo terminai suėję, bendrovės akcininkai priima sprendimą išsimokėti ir išsimoka dividendus, jeigu bendrovė yra nemoki ar tampa nemoki po dividendų išmokėjimo; bendrovės nemokumu tokiu atveju laikytina tokia bendrovės būklė, kai ji negali vykdyti piniginių prievolių, kurių vykdymo terminai yra suėję, nepriklausomai nuo to, ar įmonei iškelta bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2011).

 

101.       Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktikoje pateiktus išaikinimus, teismas negali sutikti su atsakovų ir trečiojo asmens pozicija, kad ieškovei formuluojant ieškinio reikalavimus ir nenurodžius, kad prašoma priteisti žalos atlyginimą iš „subsidiarių“ atsakovų, iš esmės reiškia, kad subsidiari atsakomybė negali būti taikoma, nes tokia pozicija nekoreliuoja su nurodytu teisiniu reguliavimu. Teismas nesutinka ir su pozicija, kad reikalavimų tenkinimas iš „subsidiarių“ atsakovų reikštų ieškinio dalyko ribų peržengimą. Kaip nurodoma teismų praktikoje, ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (žr. 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017 25 punktą, ir kt.). Kaip nurodyta aukščiau, ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens vadovui ir akcininkui atsakomybė prieš konkretų kreditorių taikytina subsidiariai, todėl nepriklausomai nuo to ar ieškovė reikalavimo formuluotėje nurodė taikytinos civilinės atsakomybės formą, pastaroji taikytina atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, konkrečiu ginčo atveju.

  

102.       Teismas negali sutikti ir su T. G. argumentais, kad nėra jokio teisinio pagrindo jo civilinei atsakomybei kilti. Grįsdama ieškinio faktinį pagrindą ieškovė aiškiai nurodė, kad T. G. reikalavimai reiškiami atsižvelgiant į tai, kad jis būdamas skolininkės vadovu ir žinodamas apie pastarosios kreditorių reikalavimus, be kita ko pasinaudodamas tuo, kad jis buvo ir akcininkės vadovas, priėmė sprendimą išmokėti dividendus. Nors kaip teisingai pažymi atsakovas sprendimas buvo priimtas akcininko valdymo organo, tačiau reikalavimai nėra reiškiami akcininko vadovui, o apeliuojama į skolininkės vadovo neteisėtus veiksmus, kurie atlikti pasinaudojant tuo, kad skolininkės vadovas buvo ir akcininkės vadovas, taip suteikiant prioritetą akcininkei.

 

Dėl teisiniu reguliavimu taikomų ribojimų dividendų išmokėjimui

 

103.       Akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, jei tenkinama bent viena iš šių sąlygų: 1) bendrovė turi neįvykdytų prievolių, kurių terminai yra suėję iki sprendimo priėmimo; 2) ataskaitinių finansinių metų paskirstytino pelno (nuostolių) suma yra neigiama (gauta nuostolių); 3) bendrovės nuosavas kapitalas yra mažesnis arba išmokėjus dividendus taptų mažesnis už bendrovės įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo ir rezervo savoms akcijoms įsigyti rezervo sumą.

104.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra pažymėta, kad įmonė steigiama tam tikrai veiklai vykdyti, todėl jos akcininkai yra tiesiogiai suinteresuoti sėkminga jos veikla ir plėtra, nes tai jiems sukuria sąlygas gauti didesnės apimties įmonės pelno dalį (dividendą). Atsižvelgiant į tai, kad dividendas yra įmonės pelno dalis, t. y. akcininko teisė į dividendus įgyvendinama į akcinėje bendrovėje sukurtą pridėtinės vertės dalį, tai dividendas ir turi būti mokamas tais atvejais, kai įmonės veikla yra stabili, pelno dalies paskirstymas neturi pažeisti bendrovės kreditorių interesų. Vienas iš įmonės stabilumo vertinimo kriterijų – jos galėjimas atsiskaityti su kreditoriais. Nors po sprendimo skirti ir išmokėti dividendus priėmimo akcininkai patys tampa bendrovės kreditoriais, tačiau pirmenybė yra teikiama bendrovės kreditoriaus teisei gauti savo reikalavimo patenkinimą iš bendrovės prieš bendrovės akcininko turtinę teisę gauti bendrovės pelno dalį (dividendą). Dėl šios priežasties negali būti pateisinama situacija, kai, esant neįvykdytiems bendrovės piniginiams įsipareigojimams kitiems kreditoriams pagal prievoles, kurių įvykdymo terminai suėję, bendrovės akcininkai priimtų sprendimą skirti ir išmokėti dividendus, paneigdami prioritetines kreditorių teises. Tokia išvada išplaukia iš ABĮ 59 straipsnio 6 dalies nuostatos ir dividendų paskirties – paskirstyti pridedamosios vertės dalį, nes dividendams paskirstoma ta dalis, kuri lieka atsiskaičius su kreditoriais nustatytu laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-506-695/2015).

105.       Atsakovai ir trečiasis asmuo atsikirsdami į ieškinio reikalavimus, laikėsi pozicijos, kad išmokant dividendus įmonė neturėjo neįvykdytų prievolių, nes prievolė grąžinti avansą atsirado tik įsiteisėjus teismo sprendimui. Su tokia pozicija teismas nesutinka.

106.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą yra teisės į žalos atlyginimą apgynimas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo daryti išvadą, jog žalos atlyginimo prievolė skolininkui atsiranda nuo jos konstatavimo įsiteisėjusiu teismo sprendimu momento. Tais atvejais, kai vyksta ginčas teisme dėl žalos atlyginimo priteisimo, šio ginčo išsprendimas gali būti reikšmingas skolininko nesąžiningumo prezumpcijai paneigti byloje pagal kreditoriaus pareikštą actio Pauliana (pavyzdžiui, skolininkas nežinojo apie prievolę iki tol, kol nebuvo kreiptasi į teismą dėl žalos atlyginimo, arba klydo dėl atsakomybės apimties ir kt.), tačiau tokios aplinkybės nesudaro teismui pagrindo konstatuoti, kad žalos atlyginimo prievolė (kartu ir kreditoriaus reikalavimo teisė) apskritai neegzistavo iki tol, kol nebuvo priimtas ir neįsiteisėjo teismo sprendimas, kuriuo kreditoriui iš skolininko priteistas žalos atlyginimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K- 3-392/2011; 2012 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012; 2019 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019).

107.       Pagal CK 6.53 straipsnio, reglamentuojančio prievolių įvykdymo terminus, nuostatas, jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas arba apibrėžtas reikalavimo ją įvykdyti momentu, tai kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti ją įvykdyti, o skolininkas turi teisę bet kada ją įvykdyti (1 dalis); prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus atvejus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (2 dalis).

108.       Kaip nurodyta aukščiau, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartyje konstatuota, kad kadangi Ketinimų protokolas buvo pasirašytas 2013 m. balandžio 10 d., tai pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2014 m. balandžio 10 d. (nutarties 45 punktas). Nepavykus susitarti dėl likusios už ginčo Orlaivį sumokėti kainos mokėjimo tvarkos pakeitimo, pati atsakovė prarado suinteresuotumą sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį Ketinimų protokole numatyta tvarka, todėl 2013 m. spalio 17 d. raštu vienašališkai nutraukė Ketinimų protokolą ir Patvirtinimą (nutarties 59 punktas). Dėl to pardavėjas neteko teisinio pagrindo disponuoti jam perduotais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (nutarties 61 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad iš minėtų Ketinimo protokolo nuostatų darytina išvada, kad ieškinys dėl avanso priteisimo šiuo atveju galėjo būti atmestas tik atsakovei įrodžius, jog ieškovė nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę Orlaivio pirkimo–pardavimo sutartį. Kadangi tokios aplinkybės nebuvo įrodytos, priešingai, į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad būtent atsakovė, nesant tam jokio objektyvaus pagrindo, įsibėgėjus tarp šalių vykusioms deryboms, pati vienašališkai nutraukė Ketinimų protokolą ir Patvirtinimą, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai iš atsakovės ieškovei priteisė už Orlaivį faktiškai sumokėtą avanso sumą (nutarties 63 punktas).

109.       Taigi, įsiteisėjusiu teismo sprendimu, turinčiu prejudicinę reikšmę šioje byloje (CPK 182 straipsnis) konstatuota, kad pačiai skolininkei nutraukus preliminarią sutartį, ji neturėjo jokio teisinio pagrindo pasilikti ieškovės sumokėto avanso.

110.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, vertinant poziciją, kuomet prievolės (ne)įvykdymas siejamas su prievolės pripažinimu ir/ar teismo sprendimu, yra pažymėta, kad pripažinus pagrįsta tokią poziciją, būtų galima paneigti iš esmės visus pradelstus įsipareigojimus kreditoriams, teigiant, kad tol, kol dėl jų nėra priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo, tokių įsipareigojimų apskritai nėra, ir taip nepagrįstai pateisinti dividendų išmokėjimą akcininkams, nepaisant to, kad bendrovė turi neįvykdytų piniginių prievolių kreditoriams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad paprastai prievolės atsiranda dėl fizinių ar juridinių asmenų atliktų veiksmų, o ne teismo sprendimų pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2A-246-910/2023, 60 punktas).

111.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad išmokant dividendus įmonė turėjo neįvykdytų prievolių, kurių terminai buvo suėję iki sprendimo priėmimo, taip pažeidžiant ABĮ 59 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatas. Teismo vertinimu, šalių argumentai susiję su prievolių apskaita buhalterinėje apskaitoje šiuo atveju neturi jokios teisinės reikšmės prievolės egzistavimo nustatymui, todėl plačiau šiuo apsektu šalių argumentų neanalizuoja.  Pažymėtina ir tai, kad nurodytų ribojimų taikymui teisinės reikšmės neturi ir aplinkybė susijusi su dividendų kaupimo laikotarpiu.

Dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų

112.       Kaip minėta, taikant civilinę atsakomybę CK 6.263 straipsnio pagrindu, neteisėti veiksmai pasireiškia, į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimu (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą.

113.       Šiuo aspektu, sprendžiant dėl T. G. atsakomybės, jo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis būdamas skolininkės vadovu, bei akcininkės vadovu, žinodamas apie skolininkės prievolę grąžinti gautą avansą, pasinaudodamas einamų pareigų sutaptimi ir turima informacija, be kita ko turėdamas pareigą pranešti akcininkams apie svarbiausius įvykius turinčius reikšmės bendrovės veiklai (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 15 punktas), ne informavo akcininką apie neįvykdytas prievoles, o pasinaudodamas einamomis pareigomis priėmė sprendimą akcininko naudai išmokėti dividendus. Toks dividendų išmokėjimas akivaizdžiai lėmė tai, kad nebuvo įvykdytas ieškovės reikalavimas.  Šiuo aspektu nei atsakovai, nei trečiasis asmuo, jokių paneigiančių įrodymų nepateikė, t. y. niekaip negrindė, kad dividendų išmokėjimas neturėjo įtakos prievolės įvykdymui.

114.       Kasacinės instancijos teismas dėl akcininkų civilinės atsakomybės taikymo, jiems išsimokant dividendus yra pažymėjęs, kad nustatant nesąžiningus juridinio asmens dalyvio (akcininko) veiksmus atsižvelgiama į bendrą sąžiningumo principą (CK 1.5 straipsnis), nes CK 2.50 straipsnio 3 dalies normoje įtvirtinto teisinio reguliavimo pagrindas yra bendrasis sąžiningumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2009). Juridinio asmens dalyvis laikytinas sąžiningu, jeigu jis nežinojo, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimą vykdyti savo prievoles, be to, sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio atsakomybės, svarbu įvertinti jo vaidmenį ir realią galimybę daryti įtaką juridinio asmens veiklai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis priimta civilinėje byloje 3K-3-486/2009).

115.       Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad akcininkės vadovas ir skolininkės vadovas buvo tas pats asmuo, nėra jokio pagrindo teigti, kad akcininkė galėjo nežinoti apie tai kokią įtaką skolininkės mokumui padarys dividendų išmokėjimas. Kaip seka iš atsakovų ir trečiojo asmens dėstomos pozicijos, jų sąžiningumas grindžiamas iš esmės tik tuo, kad jie prievolės nepripažino, bei tuo, kad ieškovė ilgą laiką pretenzijų nereiškė. Tokios aplinkybės, teismo nuomone, niekaip nekoreliuoja nei su sąžiningos šalies elgesiu, nei prievolės egzistavimu, o laikytina tik pasirinkta teisinės gynybos taktika.

116.       Sprendžiant dėl priežastinio ryšio egzistavimo šioje dalyje, kaip minėta pagal aukščiau nurodytą kasacinės instancijos teismo praktiką, aktualu nustatyti, jog dividendų išmokėjimas turėjo esminės reikšmės įmonės mokumui.

117.       Šiuo atveju, byloje net nėra jokių objektyvių įrodymų, kad dividendų išmokėjimas neturėjo įtakos skolininkės mokumui. Pagal byloje pateiktus trečiojo asmens finansinės atskaitomybės dokumentus, 2020 m. vasario 24 d. išmokėjus 9 650 000 Eur dividendų, 2021 m. spalio 20 d. - 1 580 000 Eur, įmonės turto vertė 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė 191 836 Eur. Taigi, akivaizdu, kad dividendų išmokėjimas turėjo tiesioginės įtakos įmonės mokumui, nes pastaroji būtent dėl dividendų išmokėjimo nebeturėjo lėšų ieškovės reikalavimui įvykdyti.

118.       Be kita ko, atsakovai ir trečiasis asmuo laikėsi pozicijos, kad UAB „Let‘s Jet“ galės padengti įsiskolinimą, atsižvelgiant į tai, kad priverstinio vykdymo procese yra areštuotos įmonės turimos reikalavimo teisės, bei orlaivis, kurio vertė 3 200 000 Eur. Pažymėtina, kad antstolis 2022 m. rugsėjo 22 d. patvarkymu, įmonės turimas reikalavimo teises į Rusijos bendrovę įvertino 10 000 Eur, trečiasis asmuo iš esmės pats pripažino, kad pastarosios debitorinės skolos išieškojimas mažai tikėtinas, dėl taikomų sankcijų ir kt. Pažymėtina ir tai, kad nurodytame antstolio patvarkyme yra nurodyta, kad orlaivio vertė yra nustatyta pagal skolininko pateiktą vertą. Taigi, byloje nėra jokių objektyvių duomenų pagrindžiančių realią orlaivio vertę. Net ir laikant, kad orlaivis galėtų būti realizuotas už nurodytą 3 200 000 Eur sumą, tai akivaizdu, kad ieškovės reikalavimas vis tiek nebūtų patenkintas. Skolininkės nurodomi argumentai, kad ketinama tęsti veiklą, gauti pajamas ir atsiskaityti su ieškove yra visiškai deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Be to, paties trečiojo asmens dėstomi argumentai prieštarauja vieni kitiems, t. y. vienu atveju teigia, kad turi turto iš kurio gali būti padengtas reikalavimas, kitu atveju teigia, kad tas pats turtas (orlaivis) galėtų būti naudojamas pajamoms generuoti, tačiau nei vienu, nei kitu atveju savo teiginių objektyviai pagrįstais įrodymais nepagrindžia. Bet kuriuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad skolininko įsipareigojimai akivaizdžiai viršija įmonės turimą turtą, nesant objektyvių duomenų, kad įmonė generuoja pajamas kurios leistų atsiskaityti su ieškove per protingą laikotarpį, nėra ir pagrindo išvadai, kad orlaivio nuosavybė teisės įregistravimas iš esmės keičia įmonės mokumo būsenos vertinimą.

119.       Kaip yra pažymėta kasacinės instancijos teismo praktikoje, bendrovės nemokumas Akcinių bendrovių įstatymo 60 straipsnio 3 dalies 1 punkto prasme yra tokia bendrovės būklė, kai ji negali vykdyti piniginių prievolių, kurių vykdymo terminai yra suėję. Nepaisant to, kokia yra bendrovės finansinėje atskaitomybėje formaliai deklaruojama įmonės finansinė būklė, vien faktas, kad, priimant sprendimą išmokėti dividendus, bendrovė turėjo piniginių prievolių, kurių mokėjimo terminai yra suėję, suponuoja prielaidą, kad bendrovė buvo nemoki. Pareiga paneigti šią prezumpciją tenka atsakovui (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2009).              

120.       Atsakovai ir trečiasis asmuo laikėsi pozicijos, kad ieškinio reikalavimais šioje byloje siekiama prisiteisti tą pačią sumą, dėl kurios nėra baigtas priverstinis išieškojimas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu. Su šiai argumentais teismas nesutinka.

121.       Subsidiariosios civilinės atsakomybės prievolė yra aksesorinė. Įstatyme (CK 6.245 straipsnio 5 dalis) kreditoriaus teisė pareikšti reikalavimą subsidiariam skolininkui nesiejama su išieškojimo pagal kreditoriaus reikalavimą pagrindiniam skolininkui pabaiga.

122.       Kaip yra pažymėta teismų praktikoje, papildomo skolininko subsidiariosios atsakomybės prievolė gali būti teismo konstatuota tiek toje pačioje byloje, kurioje sprendžiama dėl kreditoriaus reikalavimo pagrindiniam skolininkui, tiek atskiroje byloje pagal kreditoriaus ieškinį subsidiariam skolininkui, abiem atvejais teismui nustačius subsidiaraus skolininko civilinės atsakomybės sąlygų visetą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2009; 2011m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2011).

123.       Tačiau vykdant teismo sprendimą dėl subsidiariosios juridinio asmens dalyvio atsakomybės išieškojimas į subsidiaraus skolininko turtą gali būti nukreipiamas tik tada, kai yra baigtas išieškojimas iš pagrindinio skolininko turto, ir tik tiek, kiek pagrindinė prievolė liko neįvykdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2012).

124.       Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, teismas negali sutikti su atsakovų ir trečiojo asmens atsikirtimais, kad subsidiarios atsakomybės taikymo klausimas savarankiškoje civilinėje byloje galėtų būti sprendžiamas tik užbaigus priverstinį vykdymo procesą.

125.       Nesutiktina ir su dėstomas pozicija, kad šiuo atveju ieškovė nepagrindžia žalos dydžio. Tokie argumentai nesuderinami su aukščiau aptartu teisiniu reguliavimu ir bylos faktinėmis aplinkybėmis. Kaip minėta tiesioginis kreditoriaus ieškinys skolininko akcininkei ir vadovui pareikštas kaip subsidiariems atsakovams, kurių atsakomybės klausimas gali būti sprendžiamas tiek toje pačioje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl skolos priteisimo iš pagrindinio skolininko, tiek savarankiškoje byloje. Juolab, šiuo atveju, byloje pateikti įrodymai ir argumentai, nesuponuoja išvados, kad ieškovė reikšdama ieškinį pagrindinei skolininkei žinojo/galėjo žinoti apie esminį skolininkės turtinės padėties pasikeitimą. Žalos dydį, nagrinėjamu atveju, sudaro nepadengtas ieškovės reikalavimas, kurio padengimo realumas byloje neįrodytas. Akivaizdu, kad būtent dividendų išmokėjimas, turint neįvykdytų prievolių priežastiniu ryšiu tiesiogiai yra susijęs su ieškovės žala, t. y. nepadegtu reikalavimu ir skolininko negalėjimu jo padengti.

126.       Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, teisinį reguliavimą, teismų praktikos išaiškinimus, teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė visas atsakovų civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, todėl ieškinio reikalavimai tenkinami pilna apimtimi.    

127.       CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai.  

128.       Teismų praktikoje pažymėta, kad subsidiariųjų bendraskolių, atsakomybė gali būti solidarioji (jei jų bendri veiksmai nulėmė žalos padarymą), bet gali būti ir nesolidarioji (jei kiekvienas iš jų skirtingai prisidėjo prie žalos padarymo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-30-969/2021, 54 punktas).

129.       Atsižvelgiant į juridinio asmens dalyvio ir valdymo organo nario civilinės atsakomybės savarankiškumą, kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad pagal bendrąją taisyklę juridinio asmens dalyvio ir valdymo organo nario civilinė atsakomybė yra individuali, todėl jų bendra solidarioji atsakomybė juridiniam asmeniui ar juridinio asmens kreditoriams galima tik išimtiniais atvejais, kai juridinio asmens dalyvis ir valdymo organo narys (veikdami kaip tokie) bendrais neteisėtais veiksmais, pažeisdami jiems nustatytas pareigas, padaro žalos minėtiems subjektams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-665-969/2015).

130.       Solidariosios atsakomybės taisyklė deliktinės atsakomybės kontekste taikoma tik tuo atveju, jei nėra protingo pagrindo priskirti jos atskiras dalis konkretiems asmenims. Žala šiame kontekste aiškintina kaip materialaus ar nematerialaus pobūdžio pakenkimas teisės saugomam interesui, o nedaloma žala yra tada, kai negalima išskirti skirtingų interesų pažeidimo arba pažeidus tą patį interesą negalima nustatyti, kuri žalos dalis priskirtina konkrečiam atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

131.       Nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, nėra įmanoma taikyti dalinės atsakomybės, dėl to, kad dividendai buvo išmokėti tiek skolininko vadovui, tiek akcininkui atliekant neteisėtus veiksmus bendrai, t. y. tiek vadovui žinant apie įmonės neįvykdytas prievoles ir neinformuojant akcininkės kurios vadovu buvo tas pats asmuo priėmęs sprendimus dėl dividendų išmokėjimo. Todėl, reikalavimą dėl solidariosios atsakomybės taikymo teismas tenkina.

132.       Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tenkinus ieškinį ir esant ieškovės prašymui priteisti procesines palūkanas, ieškovams iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 4 721 432,29 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. liepos 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties ir  bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

133.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

134.       Nagrinėjamu atveju teismas sprendė, kad ieškovė įrodė ieškinio reikalavimus, todėl ieškinys tenkinamas pilna apimti.

135.       Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 14 182 Eur sumokėtas žyminis mokestis (t. I, b. l. 176, 177, 197), bei teisinės pagalbos išlaidos - 38 070,79 Eur (t. IV, b. l. 168-176).

136.       Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.

137.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.).

138.       Pagal kasacinio teismo praktiką Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020).

139.       Teismas įvertinęs Rekomendacijose nustatytus dydžius, ieškovės pateiktą ne itin detalią suteiktų teisinių paslaugų detalizaciją, bylos sudėtingumą, procesiniuose dokumentuose kartojamus argumentus, kas nelemia analogiškų laiko ir darbo sąnaudų, ieškovei priteistiną teisinių paslaugų sumą mažina iki 15 000 Eur. Viso iš atsakovų lygios dalimis ieškovės naudai priteistina 29 182 Eur bylinėjimosi išlaidų.

140.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas, įsiteisėjus teismo sprendimui, ieškovei grąžintinas 2022 m. rugsėjo 29 d. į teismo depozitinę sąskaitą sumokėtas 25 000 Eur užstatas bylinėjimosi išlaidų užtikrinimui (t. II, b. l. 174). 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260,
270 straipsniais

 

n u s p r e n d ž i a :

 

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovės Hakair Limited (juridinio asmens kodas 145169, buvienė: (duomenys neskelbtini) naudai 4 721 432,29 Eur žalos atlyginimo, bei 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 4 721 432,29 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. liepos 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, solidariai iš subsidiarių atsakovų   akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), ir T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti ieškovės Hakair Limited (juridinio asmens kodas 145169, buvienė: (duomenys neskelbtini) naudai 29 182 Eur bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis iš atsakovų akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), ir T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) t. y. po 14 591 Eur.

Įsiteisėjus teismo sprendimui grąžinti ieškovei Hakair Limited (juridinio asmens kodas 145169) 2022 m. rugsėjo 29 d. į teismo depozitinę sąskaitą sumokėtą 25 000 Eur užstatą bylinėjimosi išlaidų užtikrinimui.

 Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

 

 

Teisėja                                                                                                                            Asta Pikelienė