Pranešėjas
E. Mockevičius Civilinė
byla Nr. 2S-176-368/2010
Teisėjas
S. Remeika Procesinio
sprendimo kategorija:
102.5., 122.4.
(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T
A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. vasario 18 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos
pirmininko Egidijaus Mockevičiaus,
kolegijos
teisėjų: Danutės Matiukienės, Jolantos Badaugienės,
teismo posėdyje apeliacine
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. K. atskirąjį
skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutarties
panaikinimo.
Teisėjų kolegija,
išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas K. K. kreipėsi į
Joniškio rajono apylinkės teismą su skundu, kuriuo prašė atnaujinti praleistą
terminą skundui paduoti dėl notarės L. Stankevičienės veiksmų, įpareigoti
Joniškio rajono notarų biuro notarę Loretą Stankevičienę atlikti notarinį
veiksmą- išduoti K. K. paveldėjimo teisės liudijimą pagal
įstatymą į ½ (vieną antrąją) dalį šio turto: 5.7600 ha žemės, esančios
(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis
adresas(duomenys neskelbtini); 5.8400 ha žemės, esančios(duomenys neskelbtini),
unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini);
0.500 ha žemės, esančios(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini), kadastrinis adresas(duomenys neskelbtini); 1.6900 ha žemės,
esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),
kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini); 2.6500 ha žemės, esančios (duomenys
neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas
(duomenys neskelbtini). Skunde nurodė, kad 2001 m. gruodžio 27 d. K. K. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal
įstatymą į N. K. turtą, kartu su juo lygiomis dalimis visą
N. K. turtą paveldėjo S. K., E. V.. Tą pačią dieną tarp paveldėtojų buvo sudaryta ir
patvirtinta paveldėto turto pasidalijimo sutartis, pagal kurią K.
K. kartu su E. V. atiteko ½ dalį piniginės
kompensacijos už 12,36 ha žemės sklypą pagal Joniškio rajono valdybos 1995 m.
kovo 16 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atkurtos
nuosavybės teisės į žemę N. K.. 2002-04-10 Šiaulių
apygardos administracinio teismo sprendimo pagrindu vietoj Joniškio rajono
valdybos 1995-03-16 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apskrities
viršininkas sprendimais atkūrė nuosavybės teises N. K. vardu
į penkis žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Pagal 2001-12-27
paveldėto turto pasidalijimo sutartį pareiškėjas K. K. turi
teisę paveldėti ½ dalį aukščiau paminėto turto, todėl jis kreipėsi į notarę
Loretą Stankevičienę, prašydamas išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą pagal
įstatymą į ½ dalį penkių žemės sklypų, tačiau notarė Loreta Stankevičienė
2008-03-03 nutarimu atsisakė atlikti šį notarinį veiksmą. Taip pat skunde
pareiškėjas nurodė, kad praleido terminą skundui paduoti dėl svarbių
priežasčių, t.y. Šiaulių apygardos teismas civilinę bylą išnagrinėjo rašytinio
proceso tvarka, tačiau apie priimtą sprendimą nei pareiškėjo, nei jo atstovo
teismas neinformavo. Apie priimtą sprendimą sužinojęs iš sesers E.
V., nes pats tuo metu buvo išvykęs į užsienį.
Joniškio rajono apylinkės teismas 2009
m. gruodžio 22 d. nutartimi atnaujino
terminą skundui dėl notaro atsisakymo atlikti notarinius veiksmus paduoti ir
pareiškėjo K. K. skundą dėl notaro atsisakymo atlikti
notarinius veiksmus, atmetė.
Pareiškėjas K. K. atskiruoju skundu prašo
panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį
ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą patenkinti: įpareigoti Joniškio
rajono notarų biuro notarę Loretą Stankevičienę atlikti notarinį veiksmą-
išduoti K. K. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą
į ½ (vieną antrąją) dalį šio turto: 5.7600 ha žemės, esančios (duomenys
neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas
(duomenys neskelbtini); 5.8400 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini),
unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini);
0.500 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini); 1.6900 ha žemės,
esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),
kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini); 2.6500 ha žemės, esančios (duomenys
neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas
(duomenys neskelbtini). Atskiruoju skundu pareiškėjas nurodo, kad pirmosios
instancijos teismo išvada, jog paveldimo turto pasidalijimo sutartis tapo
negaliojanti po to, kai Joniškio rajono apylinkės teismas 2002-09-04 sprendimu
iš dalies panaikino paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą yra nepagrįsta,
nes ši sutartis nėra nuginčyta, pakeista ar panaikinta. Pirmosios instancijos
teismas net nenurodė jokio teisinio pagrindo, kuriuo remiantis konstatavo, kad
2001-12-27 paveldimo turto pasidalijimo sutartis yra negaliojanti. Sandorių
negaliojimą reglamentuoja CK IV skyriaus normos ( CK 1.78-1.96 straipsniai),
tačiau šiuo atveju nėra jokio pagrindo šių įstatymų pagrindu 2001-12-27 turto
pasidalijimo sandorį pripažinti negaliojančiu. Taip pat nurodo, kad notarės
2008-03-03 nutarimas savo turiniu ir esme dėl 2007-12-27 turto pasidalijimo
sutarties dalies negaliojimo bei visų trijų įpėdinių paveldėjimo lygiomis
dalimis yra nepagrįstas. Be to, nurodo, kad teisę paveldėti lygiomis dalimis
žemės sklypus, į kuriuos nuosavybės teisės buvo atkurtos mirusiojo N. K. vardu, turi tik pareiškėjas K. K. ir
E. V..
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo S. K. prašo Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio
22 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad S. K. priklauso 1/3 dalis visų sklypų, nes pagal palikimo
atsiradimo dieną galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 573 str.
visiems trims įpėdiniams teko po 1/3 dalį viso palikimo. Mano, kad Joniškio
rajono notarų biuro notarė Loreta Stankevičienė pasielgė teisėtai, neišduodama K. K. ir E. V. paveldėjimo teisės
liudijimo į 1/2 dalį sklypų, nes jiems, kaip ir S. K. priklauso
po 1/3 dalį viso turto, taip pat ir minėtų žemės sklypų. Taip pat nurodo, kad
žemės sklypų padalinimas po lygiai po 1/3 dalį viso turto, taigi ir po 1/3 dalį
visų žemės sklypų, atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5
straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Atskirasis
skundas atmestinas.
Bylos
nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir
teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų
patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo
nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame
skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių
skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas
nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Lietuvos
Respublikos CPK 185 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas įvertina byloje
esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir
objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu,
vadovaudamasis įstatymais. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos
medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai
aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, tinkamai šalims
paskirstė įrodinėjimo naštą, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir
dėl jų padarė pagrįstas išvadas, šias išvadas tinkamai motyvavo ir argumentavo (CPK 185 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas
nenustatė.
Lietuvos
Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo
įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu piliečiai, kurie nustatytu
laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės
teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra
Lietuvos Respublikos pilietis. Šis specialus reglamentavimas, pagal kurį
subjektines nuosavybės teises įgyja miręs asmuo, kuris nebėra civilinių
teisinių santykių subjektas, nes mirties momentu yra pasibaigęs jo
subjektiškumas (teisnumas ir veiksnumas), suponuoja teismui pareigą šiuo atveju
ir paveldėjimo santykius reglamentuojančias teisės normas aiškinti taip, kad
jos neprieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo
ir sąžiningumo principams. Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą
(žemę) atkūrimo proceso ypatumas toks, kad nuo prašymo atkurti nuosavybės
teises pateikimo iki sprendimo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės, priėmimo
asmuo, pageidaujantis atkurti nuosavybės teises, privalo ne kartą išreikšti
valią su nuosavybės teisių atkūrimu susijusiais klausimais (dėl nuosavybės
teisių atkūrimo natūra ar lygiaverte natūra, dėl konkrečios žemės sklypo
vietos, ribų ir pan.). Suprantama, kad tokiu atveju už mirusį asmenį valią turi
išreikšti kitas asmuo, turintis daugiausia teisių tai daryti, t. y. asmuo,
kuris paveldės mirusiojo turtą. Dėl šios priežasties teismų praktika
pripažįsta, kad, mirus teisės atkurti nuosavybės teises turėtojui, teisė
atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą tampa palikimo dalimi
ir paveldima bendra tvarka. Vadinasi, tuo atveju, kai palikimą, kurį sudaro
turtas, į kurį bus atkurtos nuosavybės teisės (Lietuvos Respublikos piliečių
nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio
2 dalis) priima keli įpėdiniai, jie proporcingai paveldėto turto daliai įgyja
mirusio pretendento į nuosavybės teisių atkūrimą turėtą ir paduodant prašymą
atkurti nuosavybės teises jau pradėtą įgyvendinti teisę į nuosavybės teisių
atkūrimą, t. y. reikalavimo teisę, kurios ypatumas yra tas, kad šią teisę
įgyvendinus subjektinės nuosavybės teisės į materialų turtą turėtoju tampa ne
šią teisę turėjęs ir įgyvendinęs, o miręs asmuo, ir kiekvienam įpėdiniui
perduodamas nuosavybėn tas materialus turtas, kuris buvo gautas jam įgyvendinus
reikalavimo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Iš paminėto teisėjų kolegija
daro išvadą, jog Joniškio rajono notarų biuro notarė Loreta Stankevičienė
pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą - išduoti K. K. paveldėjimo
teisės liudijimą pagal įstatymą į ½ (vieną antrąją) dalį šio turto: 5.7600 ha
žemės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),
kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini); 5.8400 ha žemės, esančios (duomenys
neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas
(duomenys neskelbtini); 0.500 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini),
unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini);
1.6900 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini); 2.6500 ha žemės,
esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),
kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), kadangi S. K. yra
lygiateisė mirusio N. K. turto paveldėtoja, kuri turi
teisę į 1/3 dalį visų žemės sklypų ir tai atitinka Lietuvos Respublikos
civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir
sąžiningumo principams.
Teisėjų
kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties
teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde
nurodytus argumentus. Todėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismo
išvada, jog paveldimo turto pasidalijimo sutartis tapo negaliojanti po to, kai
Joniškio rajono apylinkės teismas 2002-09-04 sprendimu iš dalies panaikino
paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą yra nepagrįsta, nes ši sutartis
nėra nuginčyta, pakeista ar panaikinta - nepagrįstas, todėl atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad 2001-12-27
turto pasidalijimo tarp įpėdiniu sutarties dalis, liečianti 3 punkte nurodytą
turtą tapo negaliojanti 2002-09-04 Joniškio rajono apylinkės teismui sprendimu
panaikinus 2001-12-27 notarės Loretos Stankevičienės išduoto paveldėjimo teisės
pagal įstatymą liudijimo 3 punktą, o ne visa tarp paveldėtojų sudaryta
2001-12-27 sutartis.
Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus
motyvus, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad Joniškio rajono
apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl
paliktina nepakeista.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso
337 straipsnio 1 punktu,
n u t a
r i a :
Palikti Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d.
nutartį nepakeistą.
Kolegijos
pirmininkas
Egidijus Mockevičius
Teisėjai
Danutė
Matiukienė
Jolanta Badaugienė