Administracinė byla Nr. N⁴⁴⁴-7495/2010

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.7

 (S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. lapkričio 15 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarties V. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.

 

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2009 m. kovo 27 d. nutarimu V. B. pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį paskirta 600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams, už tai, kad ji 2009 m. kovo 25 d. 11 val. 30 min. Vilniuje, Ukmergės – Gabijos g. sankryžoje, vairuodama automobilį prieš apsisukdama kirto siaurą ištisinę horizontaliojo ženklinimo liniją, įvažiavo į užbrūkšniuotą plotą, apsisukdama nedavė kelio į kairę sukančiam automobiliui, jį priversdama staigiai stabdyti ir sustoti priešpriešinėje eismo juostoje, tuo sukeldama pavojingą situaciją; šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 3 priedo 1.15.1 ir 1.13 punktų reikalavimus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs V. B., 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartimi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2009 m. kovo 27 d. nutarimą pakeitė ir V. B. skyrė 400 Lt baudą.

Teismas, remdamasis byloje esančia įrodymų visuma, konstatavo, kad V. B. pagrįstai administracinėn atsakomybėn patraukta pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas pakeisti nutarimą ir paskirti pažeidėjai švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje. Teismas atsižvelgė į tai, kad V. B. pažeidimą padarė būdama nėščia, tai, jog sunkinančių aplinkybių nenustatyta, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, augina nepilnametį vaiką. Todėl teismas padarė išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, pakeičiant nutarimą ir paskiriant pažeidėjai švelnesnę nuobaudą, t. y. V. B. skiriant minimalią sankcijoje numatytą 400 Lt baudą, neatimant teisės vairuoti transporto priemones.

Spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas pažymėjo, kad atstovavimo ir kitų išlaidų, susijusių su administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimu, atlyginimą reglamentuoja ATPK 279 straipnis, kuris nustato, kad minėtos išlaidos atlyginamos nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams. ATPK normos reglamentuoja kam, kokia tvarka ir kokios išlaidos atlyginamos administracinių teisės pažeidimų bylose. Jose nėra numatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos. Kadangi išlaidų atlyginimo klausimas ATPK yra sureguliuotas, panašių ABTĮ nuostatų taikymas yra negalimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinių teismų praktika“ Nr. 2, Vilnius, 2001, p. 324). Todėl V. B. bylinėjimosi išlaidų teismas nepriteisė.

 

II.

 

Apeliaciniu skundu V. B., atstovaujama advokato A. Š., prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartį bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2009 m. kovo 27 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde pateikia šiuos argumentus:

1. ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėčiai yra būtini keli pažeidimo epizodai arba vienas, tačiau esminis, nei vieno, nei kito pagrindo nėra. Teismas paneigė beveik visus V. B. inkriminuotus epizodus, tačiau vis tiek ją nubaudė.

2. V. B. bausta už pavojingą vairavimą tik dėl to, kad paskui ją važiuojantis automobilis tariamai nesilaikė saugaus atstumo. Be to, greitis nebuvo didelis, vairuotojas, kuriam tariamai sukelta pavojinga situacija byloje nenustatytas ir apklaustas.

3. Byloje liko prieštaravimai tarp surinktų objektyvių įrodymų ir VPT pareigūnų subjektyvių parodymų. Klaidingi pareigūnų parodymai įrodo, kad arba jie nematė įvykio, arba jų parodymai yra šališki. Teismas visus prieštaravimus turėjo aiškinti pareiškėjos naudai.

4. Byloje pažeistas in dubio pro reo principas, tuo pačiu netiesiogiai pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, o taip pat Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnis.

5. Pareiškėja dėl nepagrįstai jai inkriminuoto pažeidimo patyrė didžiulį emocinį stresą, patyrė persileidimą. Be to, dėl atimto vairuotojo pažymėjimo negalėjo vykti į užsienį, patiria nepatogumus kas mėnesį važiuodama į VPK prasitęsti laikinąjį pažymėjimą.

6. Kadangi ATPK proceso šalių išlaidų atlyginimo nereglamentuoja, teismas turėjo taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnį.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius prašo apeliacinio skundo netenkinti.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

III.

 

Apeliacinis skundas tenkinamas.

V. B. administracinėn atsakomybėn patraukta už ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. V. B. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad ji 2009 m. kovo 25 d. 11 val. 30 min. Vilniuje, Ukmergės – Gabijos g. sankryžoje, vairuodama automobilį prieš apsisukdama kirto siaurą ištisinę horizontaliojo ženklinimo liniją, įvažiavo į užbrūkšniuotą plotą, apsisukdama nedavė kelio į kairę sukančiam automobiliui, jį priversdama staigiai stabdyti ir sustoti priešpriešinėje eismo juostoje, tuo sukeldama pavojingą situaciją.

ATPK 124² straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, – užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Pagal ATPK 284 straipsnį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N¹-1872/2007).

Įvertinusi byloje esančią medžiagą ir teismo nutarimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nesurinkta vienareikšmiškų ir neginčytinų įrodymų, kad V. B. 2009 m. kovo 25 d. 11 val. 30 min. Vilniuje, Ukmergės – Gabijos g. sankryžoje, vairuodama automobilį prieš apsisukdama kirto siaurą ištisinę horizontaliojo ženklinimo liniją, įvažiavo į užbrūkšniuotą plotą, apsisukdama nedavė kelio į kairę sukančiam automobiliui, jį priversdama staigiai stabdyti ir sustoti priešpriešinėje eismo juostoje, tuo sukeldama pavojingą situaciją bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 1 dalyje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju V. B. pripažinta kalta padarius ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą remiantis policijos pareigūnų parodymais. Apeliantė nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo neigė pažeidusi Kelių eismo taisykles bei padariusi jai inkriminuotą pažeidimą, grįsdama savo teiginius pareiškėja pateikė fotonuotraukas, vaizdo įrašus, antstolio surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, specialisto išvadą. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos įrodymus sprendžia, kad jie nei patvirtina, nei paneigia byloje ginčijamų aplinkybių. Tiek fotonuotraukos, tiek vaizdo įrašas daryti 2009 m. kovo 25 d. degalinėje esančia kamera, iš didelio atstumo, juose iš esmės nematyti nei kelio ženklinimo, nei atstumų tarp eismo juostų ar tarp automobilių ir kt. aplinkybių. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas atspindi tik imituotą situaciją, kas, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, negali identiškai atkurti visų faktinių aplinkybių. Pateikta specialisto išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju taip pat negali būt pripažinta patikimu įrodymu. Išvada pateikta iš esmės remiantis 2009 m. kovo 25 d. darytomis fotonuotraukomis bei vaizdo įrašu bei faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kurie, kaip minėta, įvykio aplinkybių neatspindi. Kaip matyti iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, taip pat pareigūnų paaiškinimų teismo posėdžio metu, jie patruliavo policijos automobiliu ir įvykio metu stovėjo paskui kitus du automobilius. Įvertinus byloje esančią įvykio vietos schemą bei kitus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad policijos pareigūnai stovėdami prie sankryžos už keleto automobilių nuo galimai padaryto pažeidimo vietos, nagrinėjamu atveju galėjo netiksliai matyti įvykio aplinkybes. Automobilio, kuris anot pareigūnų buvo priverstas staigiai stabdyti, vairuotojas nustatytas ir apklaustas nebuvo. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, taip pat į tai, kad apeliantės bei liudytojų paaiškinimai prieštarauja vieni kitiems, o kitų įrodymų, patvirtinančių V. B. padarytą pažeidimą byloje nėra, bei įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra įrodyta, kad V. B. vairuodama automobilį prieš apsisukdama kirto siaurą ištisinę horizontaliojo ženklinimo liniją, įvažiavo į užbrūkšniuotą plotą, apsisukdama nedavė kelio į kairę sukančiam automobiliui, jį priversdama staigiai stabdyti ir sustoti priešpriešinėje eismo juostoje, tuo sukeldama pavojingą situaciją bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 1 dalyje.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N⁹-990/2006).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje esančių įrodymų nepakanka pagrįsti V. B. kaltei, padarius ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, darytina išvada, kad rinkti naujus įrodymus nėra jokios protingos galimybės. Todėl administracinio teisės pažeidimo byla V. B. atžvilgiu nutraukiama, nenustačius jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teisėjų kolegija pažymi, kad išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylas, kompensavimas numatytas ATPK 279 straipsnyje. Šioje normoje nėra reglamentuota, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atlyginamos jo turėtos atstovavimo ir kitos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gruodžio 15 d. nutartį Nr. A⁴-689/2003, 2009 m. vasario mėn. 6 d. nutartį Nr. N⁵⁷⁵-325/2009, 2010 m. kovo 26 d. nutartį Nr. N⁶²-2891/2010), jog atsižvelgiant į tai, kad ATPK reglamentuoja, kokia tvarka ir kokios išlaidos atlyginamos administracinių teisės pažeidimų bylose, ABTĮ nuostatos sprendžiant išlaidų atlyginimo klausimą netaikytinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:                                                                                                 

 

V. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartį bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2009 m. kovo 27 d. nutarimą ir bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai	Antanas Ablingis
	Ričardas Piličiauskas
	Virgilijus Valančius