Baudžiamoji byla Nr. 1A-235-318/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-60147-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.7.2.1.;

1.2.18.11.;2.1.3.7.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jolantos Čepukėnienės, Kęstučio Jucio ir Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, Rasai Maldanytei,

dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui,

gynėjui advokatui Daliui Vaičiuliui,

nuteistajam S. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro ir nuteistojo S. S. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 1 dalį 40 MGL dydžio (1506,40 Eur) bauda,

BK 223 straipsnio 1 dalį 50 MGL dydžio (1883 Eur) bauda.

              Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 70 MGL dydžio (2636,20 Eur) bauda.

              Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – 75 MGL dydžio (2824,50 Eur) bauda.

              Iš S. S. priteista BUAB ,,S“ 2 065,90 Eur. Likusi BUAB ,,S“ civilinio ieškinio dalis dėl 11778,57 Eur palikta nenagrinėta.

              Laikinas nuosavybės teisės apribojimas S. S. turtui: žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas iki visiško civilinio ieškinio patenkinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. S. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės ,,S”, įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, nuo 2012-03-01 iki 2016-08-24, pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 (su vėlesniais pakeitimais) 37 straipsnio 10 d. 1 p. nuostatas būdamas atsakingas už bendrovės ūkinės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nuostatas būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą ir pateikimą, laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 ir nuo 2015-01-01 iki 2016-07-19 aplaidžiai tvarkė UAB „S“ buhalterinę apskaitą, t. y. nesilaikė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. reikalavimų, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; ir 12 str. 1 d., 2 d. reikalavimų, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, o būtent:

nepranešė UAB „V“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. adr. (duomenys neskelbtini), pagal 2012-02-29 apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. 2012-02 tvarkančiai UAB „S“ buhalterinę apskaitą, buhalterei apie tai, kad 2013 metais automobilis „Campass Rayllye“ sudegė ir likusi automobilio dalis buvo parduota, bei nepateikė šį faktą patvirtinančio dokumento, dėl to įvykusi ūkinė operacija buvo nepagrįsta apskaitos dokumentu – buhalterine pažyma, ir todėl automobilis „Campass Rayllye“ nebuvo nurašytas ilgalaikio turto apskaitos registre, bei gautos pajamos nebuvo įregistruotos apskaitos registruose – kasos apskaitos registre ir pardavimo pajamų apskaitos registre, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „S“ 2013 metų turto ir nuosavo kapitalo;

nepranešė UAB „V“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. adr. (duomenys neskelbtini), pagal 2012-02-29 apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. 2012-02 tvarkančiai UAB „S“ buhalterinę apskaitą, buhalterei apie tai, kad:

2015 metais išardyto automobilio ZIL (duomenys neskelbtini) dalys buvo parduotos kaip metalo laužas;

2015 metais dujų įranga ir automobilis „Crysler Pacifica“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sudegė,

2015 metais 24 t 618,72 EUR vertės prekių bei 9243,10 EUR vertės medžiagos buvo parduotos ar panaudotos įmonės veikloje,

2015 metais 724,04 EUR vertės inventorius ir 246,85 EUR vertės ūkio medžiagos nebuvo nurašytos,

bei nepateikė šiuos ūkinius faktus patvirtinančių dokumentų, dėl to įvykusios ūkinės operacijos buvo nepagrįstos apskaitos dokumentais – buhalterinėmis pažymomis ir minėti automobiliai, prekės ir medžiagos nebuvo nurašyti ilgalaikio ir trumpalaikio turto apskaitos registre, o pajamos nebuvo įregistruotos apskaitos registruose – kasos apskaitos registre ir pardavimo pajamų apskaitos registre, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „S“ 2015 metų veiklos turto ir nuosavo kapitalo.

2. S. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės ,,S”, įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, nuo 2012-03-01 iki 2016-08-24, pagal 2000 m liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 (su vėlesniais pakeitimais) 37 straipsnio 10 d. 1 p. nuostatas būdamas atsakingas už bendrovės ūkinės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu ir vietoje, neaiškiomis aplinkybėmis, iššvaistė jam patikėtą svetimą uždarajai akcinei bendrovei ,,S“ priklausantį 2 065,90 EUR vertės ilgalaikį ir trumpalaikį turtą. 2016 m. liepos 7 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi bendrovei ,,S“ iškėlus bankroto bylą ir teismo paskirto bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės ,,M“ įgaliotam asmeniui 2016-07-20 raštu pareikalavus iš UAB ,,S“ grąžinti visą įmonei priklausantį turtą, negrąžino dalies įmonei priklausančio turto, išvardyto ilgalaikio turto kartotekoje ir 2015 m. rugpjūčio 1 d. – 2016 m. rugpjūčio 31 d. sandėlio apyvartos žurnale, kurį yra iššvaistęs, t. y. :

Krovininio automobilio ZIL (duomenys neskelbtini), 1 vnt., 810,97 EUR;

Transpartobiliojo namelio ,,Compass Rallye“, 1 vnt., 1 254,93 EUR vertės.

3. S. S. buvo kaltinamas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės ,,S”, įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, nuo 2012-03-01 iki 2016-08-24, pagal 2000 m liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 (su vėlesniais pakeitimais) 37 straipsnio 10 d. 1 p. nuostatas būdamas atsakingas už bendrovės ūkinės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu ir vietoje, neaiškiomis aplinkybėmis, iššvaistė jam patikėtą svetimą uždarajai akcinei bendrovei ,,S“ priklausantį didelės 13 844,47 EUR vertės ilgalaikį ir trumpalaikį turtą. 2016 m. liepos 7 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi bendrovei ,,S“ iškėlus bankroto bylą ir teismo paskirto bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės ,,M“ įgaliotam asmeniui 2016-07-20 raštu pareikalavus iš UAB ,,S“ grąžinti visą įmonei priklausantį turtą, negrąžino dalies įmonei priklausančio turto, išvardyto ilgalaikio turto kartotekoje ir 2015 m. rugpjūčio 1 d. – 2016 m. rugpjūčio 31 d. sandėlio apyvartos žurnale, kurį yra iššvaistęs, t. y. :

Pjūklo 346 XP, 1 vnt, kaina 67,32 Eurų;

Krovininio automobilio ZIL (duomenys neskelbtini), 1 vnt., 1 187,45 EUR;

Transpartobiliojo namelio ,,Compass Rallye“, 1 vnt., 1 756,99 EUR;

Dekoratyvinių akmenėlių, 24 vnt., likutinės vertės kaina 618,72 EUR;

Įvairių statybinių medžiagų už 9243,10 EUR;

Mobiliojo telefono „Samsung S4 i9505“, 1 vnt., likutinės vertės kaina 49,11 EUR;

Mobiliojo telefono „Samsung S5 G900“, 1 vnt., likutinės vertės kaina 23,25 EUR;

Pistoleto mont. put. „Fome PRO 01-20-165“, 1 vnt., likutinės vertės kaina 11,35 EUR;

Suvirinimo aparato komplekto, 1 vnt., likutinės vertės kaina 84,01 EUR;

Volo žemei, 1 vnt., kaina 64,41 EUR;

Barstytuvo elektrinio stumdomo, 1 vnt., likutinės vertės kaina 38,77 EUR;

Šlifuoklio „Makita“, 1 vnt., kaina 57,21 EUR;

Šlifuoklio elektrinio kampinio „Hitachi“, 1 vnt., likutinės vertės kaina 96,94 EUR;

Pulverizatoriaus, 0,8 mm, „Sumake“, 1 vnt., likutinės vertės kaina 45,27 EUR;

Skaitmeninio imtuvo „TV Star T1020“, 1 vnt., likutinės vertės kaina 23,46 EUR;

Betono mišyklės (duomenys neskelbtini) 125 l, 1 vnt., likutinės vertės kaina 230,26 EUR;

Įvairių ūkio medžiagų, 246,85 EUR vertės.

4. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei išnagrinėjus byla teisme nebuvo nustatyti faktai, kad ilgalaikio turto kartotekoje ir 2015 m. rugpjūčio 1 d. – 2016 m. rugpjūčio 31 d. sandėlio apyvartos žurnale 1, 4-17 punktuose nurodytas UAB ,,S“ turtas būtų parduotas, padovanotas ar kitokiu būdu perleistas tretiesiems asmenims, ir iš S. S. pareikšto kaltinimo pašalino tai, kad S. S. išvaistė šį UAB ,,S“ priklausantį turtą. Teismas nustatęs, kad S. S. išvaistė tik 2015 m. rugpjūčio 1 d. – 2016 m. rugpjūčio 31 d. sandėlio apyvartos žurnale 2-3 punktuose nurodytą UAB ,,S“ turtą (krovininį automobilį ZIL (duomenys neskelbtini), 1 vnt.; transpartobiliojį namelį ,,Compass Rallye“, 1 vnt.), kurio vertė, kaip buvo nustatyta teisme, 2 065,90 EUR, S. S. veiką iš BK 184 straipsnio 2 dalies perkvalifikavo į BK 184 straipsnio 1 dalį.

5. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nuosprendį pakeisti:

              pripažinti, kad S. S. išvaistė didelės vertės turtą ir S. S. veiką perkvalifikuoti iš BK 184 straipsnio 1 dalies į BK 184 straipsnio 2 dalį, paskirti jam griežtesnę bausmę - laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams;

              S. S. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį paskirti bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi subendrinti paskirtas bausmes ir galutinę subendrintą bausmę S. S. paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams;

              Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą S. S. atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant S. S. neišvykti iš savo gyvenamosios vietos ir paskirti jam baudžiamojo poveikio priemones: įpareigoti per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti žalą (BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas), sumokėti 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas);

              Priteisti iš S. S. BUAB ,,S“ naudai 13 844,47 Eur. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

1. Prokuroras nurodo, kad teismas nepagrįstai sumažino S. S. inkriminuotų nusikalstamų veiksmų apimtį ir jo veiką perkvalifikavo į BK 184 straipsnio 1 dalį. Pasak apelianto, remiantis paties nuteistojo S. S., liudytojų M. Š., I. J. parodymais, specialisto išvada Nr. 40-(U-85)-IS1-279-(13.2), specialisto paaiškinimais, kuriuos apeliantas skunde išsamiai aptaria (t. 2, b. l. 165-166), byloje yra nustatyta, jog S. S. išvaistė visą jam kaltinime inkriminuotą turtą, dėl to S. S. veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 184 straipsnio 2 dalį kaip didelės vertės turto išvaistymas. Teismas, sumažindamas S. S. inkriminuotų nusikalstamų veiksmų apimtį, nepagrįstai rėmėsi tik nuteistojo S. S. parodymais, nevertindamas byloje surinktų įrodymų visumos.
2. Pasak prokuroro, perkvalifikavus S. S. veiką į BK 184 straipsnio 2 dalį, jam taip pat turėtų būti paskirta bausmė - laisvės atėmimas, nes minėto straipsnio sankcija nenumato tokios bausmės rūšies kaip bauda.
3. Prokuroro nuomone, atsižvelgiant į tai, kad S. S. buvo du kartus teistas, tame tarpe už analogiško nusikaltimo padarymą (netinkamas apskaitos tvarkymas), vienas jo padarytas nusikaltimas yra sunkus, teismas S. S. taip pat turėtų paskirti griežtesnę bausmę – laisvės atėmimą ir pagal BK 223 straipsnio 2 dalį. Teismo S. S. paskirta bausmė – bauda yra akivaizdžiai per švelni.

6. Nuteistojo S. S. gynėjas apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nuosprendį pakeisti: vadovaujantis BK 47 straipsnio 6 dalimi sumažinti S. S. teismo paskirtą baudą iki 15 MGL arba vadovaujantis BK 65 straipsniu teismo paskirta baudą pakeisti viešaisiais darbais.
1. Apeliantas nurodo, kad teismo S. S. pagal BK 184 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės – baudos dydis neatitinka padaryto nusikaltimo pavojingumo, todėl yra mažintinas iki 10 MGL.
2. Taip pat, pasak apelianto, vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo kriterijais, įvertinus tai, kad šis prisipažino, nuoširdžiai gailisi, jog už tarpinį S. S. inkriminuoto nusikaltimo padarymo laikotarpį šis jau buvo nubaustas kito teismo sprendimu (veikos buvo dirbtinai išskaidytos ir pradėtos dvi baudžiamosios bylos, nors tai buvo viena tęstinė nusikalstama veika, tuo sudarant sąlygas už identišką veiką skirti S. S. dvi bausmes ir taip pasunkinti šio teisinę padėtį), S. S. turėtų būti paskirta mažesnė 10 MGL bauda ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, padarymą.
3. Apelianto nuomone, vadovaujantis BK 47 straipsnio 6 dalimi, taip pat yra pagrindas S. S. paskirtą bausmę – baudą pakeisti viešaisiais darbai. Tokį prašymą apeliantas argumentuoja tuo, kad S. S. išlaiko tris nepilnamečius vaikus, iš pastarojo yra priteistas išlaikymo įsiskolinimas, S. S. negali sumokėti baudos, paskirtos Šiaulių apylinkės teismo 2016-11-08 baudžiamuoju įsakymu (patvirtina byloje esantis antstolio rašytas Nr. S-18-159-1655), šio gaunamos pajamos iš individualios veiklos yra minimalios, jų užtenka tik būtiniausiems poreikiams tenkinti. Pasak apelianto visos šios aplinkybės patvirtina, kad S. S. turtinė padėtis yra sudėtinga, kas yra pagrindas keisti S. S. paskirtą baudą viešaisiais darbais. Apeliantas patvirtina, kad S. S. sutinka, kad bauda būtų pakeista viešaisiais darbais.

7. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo S. S. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.
8. Nuteistasis S. S. ir jo gynėjas prašė Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti, o gynėjo apeliacinį skundą tenkinti.

9. Nuteistojo S. S. gynėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.
10. Šiaulių apygardos teismas ištyrė byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 300 straipsnio reikalavimų, teisingai juos įvertino ir pagrįstai S. S. nusikalstamus veiksmus, iššvaistant jam patikėtą UAB ,,S“ turtą kvalifikavo pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, tačiau teismas, skirdamas S. S. bausmę pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai šį nusikaltimą įvertino kaip tyčinį, o tai įtakojo neteisingos bausmės nuteistajam paskyrimą. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punkto pagrindu.

Dėl S. S. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį

11. BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, tačiau nepaisydamas apeliacinio skundo ribų patikrina ir tai, ar byloje nėra padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.
1. Pirmosios instancijos teismas pripažino S. S. kaltu pagal BK 184 straipsnio 1 dalį dėl UAB ,,S“ turto (krovininio automobilio ZIL (duomenys neskelbtini), 1 vnt., 810,97 EUR, transpartobiliojo namelio ,,Compass Rallye“, 1 vnt., 1 254,93 EUR), kurio vertė 2 065,90 EUR, iššvaistymo.
2. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo S. S. pripažinti kaltu už viso kaltinime nurodyto UAB ,,S“ turto iššvaistymą ir jo veiksmus perkvalifikavus iš BK 184 straipsnio 1 dalies į BK 184 straipsnio 2 dalį, paskirti laisvės atėmimo bausmę. Tuo tarpu nuteistojo S. S. gynėjas apeliaciniame skunde neginčijo inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, tačiau prašė mažinti bausmę.
3. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo: „Iš Konstitucijos kylanti valstybės priedermė užtikrinti kiekvieno asmens ir visos visuomenės saugumą nuo nusikalstamų kėsinimųsi suponuoja ne tik įstatymų leidėjo teisę ir pareigą įstatymais apibrėžti nusikalstamas veikas bei nustatyti baudžiamąją atsakomybę už jas, bet ir jo teisę bei pareigą reglamentuoti su nusikalstamų veikų atskleidimu bei tyrimu ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimu susijusius santykius – baudžiamojo proceso santykius; baudžiamojo proceso santykiai įstatymu turi būti reguliuojami taip, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos greitai atskleisti ir išsamiai ištirti nusikalstamas veikas, teisingai nubausti nusikalstamas veikas padariusius asmenis (ar kitaip pagal įstatymą išspręsti jų baudžiamosios atsakomybės klausimą), taip pat teisinės prielaidos užtikrinti, kad niekas nekaltas nebūtų nuteistas; būtina siekti, kad būtų užtikrinta nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų asmenų teisių apsauga, taip pat kad nebūtų nepagrįstai suvaržytos asmenų, padariusių nusikalstamas veikas, teisės; baudžiamojo proceso teisinis reglamentavimas neturi sudaryti prielaidų vilkinti nusikalstamų veikų tyrimo ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimo, taip pat prielaidų baudžiamojo proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis ar kitomis teisėmis; kitaip pasunkėtų valstybės konstitucinės priedermės teisėtomis priemonėmis užtikrinti kiekvieno asmens ir visos visuomenės saugumą, konstitucinėmis vertybėmis grindžiamą teisinę tvarką įgyvendinimas.“ Taigi, tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme turi būti nustatytos faktinės aplinkybės, atitinkančios baudžiamosios atsakomybės nuostatas, numatytas BK 2 straipsnyje. Siekiant šių tikslų turi būti nustatyti inter alia visi tikrovės faktai, atitinkantys baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos, kurią padaręs įtariamas (kaltinamas) asmuo, sudėties požymius, kituose įstatymuose ar žemesnės teisinės galios aktuose nustatytus požymius, būtinus baudžiamajam įstatymui taikyti, BK bendrosios dalies normose nustatytus požymius, būtinus sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės, bausmės paskyrimo klausimus. Konstitucijos reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja tai, kad teismas turi teisingai nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, teisingai pritaikyti baudžiamuosius įstatymus. Tokiu būdu tik nustačius, kokią nusikalstamą veiką padarė S. S., galima spręsti, kokia bausmė jam gali būti skiriama.
4. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas įvertino tai, ar byla šioje dalyje išnagrinėta išsamiai, ar byloje nustatytos aplinkybės pagrįstos ištirtų įrodymų visetu, ar S. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 184 straipsnio 1dalį, kaip jam patikėto ir jo žinioje buvusio svetimo turto iššvaistymas.
5. Bylos nagrinėjimo teisme ribas nustato kaltinamasis aktas (BPK 255 straipsnis). Iš teismo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje matyti, kad S. S. buvo kaltinamas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį tuo, kad, būdamas UAB ,,S“ direktoriumi, iššvaistė jam patikėtą svetimą, UAB ,,S“ priklausantį, didelės 13 844,47 Eur vertės ilgalaikį ir trumpalaikį turtą. Kaip matyti iš S. S. pareikšto kaltinimo turinio, kaltinimą dėl BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo S. S. suponavo kaltinamajame akte jam suformuluotas kaltinimas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, o būtent šios veikos padarymo faktinės aplinkybės, kad, S. S. aplaidžiai vedant buhalterinę apskaitą, nebuvo tinkamai nurašytos įvairios prekės, medžiagos, įrankiai, automobiliai ir todėl nustatytas šio bankroto administratoriui neperduoto turto trūkumas.
6. Byloje neginčijamai nustatyta, kad S. S. nepranešė buhalterei apie tai, kad:

2013 metais automobilis ,,Campass Rayllye“ sudegė ir likusi automobilio dalis buvo parduota, nepateikė šį faktą patvirtinančio dokumento, dėl to automobilis nebuvo nurašytas ilgalaikio turto apskaitos registre, o gautos pajamos nebuvo užpajamuotos apskaitos registruose;

2015 metais išardyto automobilio ZIL (duomenys neskelbtini) dalys buvo parduotos kaip metalo laužas, o gautos už jį pajamos neužpajamuotos.

2015 metais dujų įranga ir automobilis ,,Crysler Pacifica“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sudegė;

2015 metais 24 t 618,72 Eur vertės prekių bei 9243,10 Eur vertės medžiagos buvo parduotos ar panaudotos įmonės veikloje;

2015 metais 724,04 Eur vertės inventorius ir 246,85 Eur vertės ūkio medžiagos nenurašytos,

dėl to minėti automobiliai, prekės, medžiagos nebuvo nurašyti ilgalaikio ir trumpalaikio turto apskaitos registre, o pajamos nebuvo įregistruotos apskaitos registruose.

7. Tokiais veiksmais S. S. pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pakeitimu, ir 12 straipsnio 1 dalies, 2 dalies reikalavimų, kad ,,Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį.
8. Šioje baudžiamojoje byloje prokuroras laikėsi pozicijos, jog tokie S. S. padaryti turto apskaitos tvarkymo pažeidimai suponuoja jo baudžiamąją atsakomybę pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, nes viso nenurašyto turto, kuris nebuvo perduotas bankroto administratoriui, vertė BK 190 straipsnio prasme yra didelė.

11.9. Su tokia prokuroro nuomone kolegija nesutinka. Atkreiptinas dėmesys, kad teisėje galioja įrodinėjimo naštos (pareigos įrodyti) principas (onus probandi), kuris atskirose teisės šakose pasireiškia skirtingai. Baudžiamojoje teisėje šis principas reiškia, jog pareiga įrodyti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką tenka ikiteisminį tyrimą atliekančiai institucijai bei valstybinį kaltinimą palaikančiam prokurorui ir šis principas yra neatsiejamai susijęs su nekaltumo prezumpcija, t. y. jog asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

11.10. Vadovaujantis jau minėtomis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis, šiuo atveju baudžiamąjį persekiojimą vykdanti institucija, siekdama S. S. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už UAB ,,S“ didelės vertės turto iššvaistymą, turėjo nustatyti ne tik tai tam tikro turto trūkumą, bet aiškiai ir nedviprasmiškai įrodyti, kodėl jis atsirado ir kad visas kaltinime išvardintas turtas buvo perleistas tretiesiems asmenims, sunaudotas ne įmonės UAB ,,S“ veikloje ir taip turto savininkui buvo padaryta žala. Šioje byloje tokių įrodymų nėra.

11.11. Nuteistasis S. S. nuosekliai aiškino, kad kaltinime aptartų statybinių medžiagų priemonių ir įrankių niekam neperleido. UAB ,,S“ buvo veikianti ir veiklą vykdanti įmonė. Visos medžiagos (cementas, dekoratyviniai akmenėliai ir kt.), įrankiai (pjūklas, maišyklė, šlifuokliai ir kt.) buvo naudojami įmonės veikloje. Dalis įrankių nepataisomai sugedo, buvo sunaudoti, todėl jis juos pridavė metalo laužo supirktuvėje arba išmėtė. Kai kurie daiktai susidėvėjo ar pasimetė. Jis žinojo, kad sunaudotas statybines medžiagas, sugedusius įrankius ir priemones turėjo nurašyti, ruošėsi taip padaryti, bet nespėjo dėl aplaidumo (t. 2, b. l. 18-20, 48-50, 188-192).

11.12. Netikėti tokiais nuteistojo S. S. parodymais teismas neturėjo pagrindo. Byloje nustatyta, kad UAB ,,S“ buvo realiai veikianti įmonė. Bendrovės pagrindinė veikla buvo statybos darbai. Iš nuteistojo S. S. parodymų, specialisto išvados Nr. 40-(999)-IS1-1030-(13.2) matyti, kad UAB ,,S“ tiriamu laikotarpiu vykdė įvairius darbus pagal UAB ,,Ma“, ,,R. B“ ir kitų įmonių užsakymus: įrenginėjo dangas, atliko betonavimo darbus ir kt. Byloje ginčo dėl to nėra (t. 2, b. l. 69-115). Byloje nėra jokių duomenų, kad S. S. statybines medžiagas, susidėvėjusius įrankius ir įrangą pardavė, gautas lėšas panaudojo ne įmonės veikloje ar kam nors perleido neatlygintinai. Tokios faktinės bylos aplinkybės nebuvo inkriminuotos ir, bylą nagrinėjant teisme, nenustatytos. Be to atkreiptinas dėmesys į tai, kad daugelis kaltinime aptartų daiktų (įvairios statybinės medžiagos, šlifuokliai, statybos darbų atlikimo įrankiai bei priemonės ir kt.), kurių išvaistymu buvo kaltinamas S. S., nėra ilgalaikio naudojimo, linkę greitai nusidėvėti, susinaudoti daiktai. Byloje nustatyta, kad S. S. kaltinimo inkriminuotu laikotarpiu sandėliavimo patalpų, kuriose būtų galėjęs laikyti susidėvėjusį įmonės turtą ar statybines medžiagas, neturėjo. Esant šiems faktiniams duomenims, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl nuteistojo S. S. parodymų apie statomiems objektams panaudotas statybines medžiagas, įrankių, inventoriaus susidėvėjimą ir tokiu būdu jų praradimą. Taigi nuteistojo S. S. parodymai, vertinant juos byloje surinktų ir prokuroro nurodytų įrodymų kontekste, nėra paneigti, nes statybinių medžiagų, statybinių įrankių nenurašymas, buhalterinės apskaitos dokumentuose, gali būti vertinamas tik kaip buhalterinės apskaitos pažeidimas ir nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad statybose naudotinas medžiagas ir įrankius S. S. iššvaistė ar panaudojo savo reikmėms.

11.12. Prokuroras apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad S. S. pareikštą kaltinimą pagal BK 184 straipsnio 2 dalį patvirtina specialistės atliktas tyrimas, išdėstytas specialisto išvadoje Nr. 40-(U-85)-IS1-279-(13.2), liudytojų M. Š., I. J. parodymai. Specialisto išvadoje Nr. 40-(U-85)-IS1-279-(13.2) specialistė tik identifikavo S. S. padarytus pažeidimus, tvarkant buhalterinę apskaitą, konstatuodama, jog dėl to nėra galimybės nustatyti UAB ,,S“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo už 2015 metus (t. 1, b. l. 68-83, t. 2, b. l. 16-18). Liudytoja I. J., patvirtinusi, kad tvarkė UAB ,,S“ buhalterinę apskaitą pagal jai S. S. pateiktus dokumentus, parodė, kad ji neturėjo jokių faktinių duomenų, kurie patvirtintų, kad kaltinime nurodytas turtas S. S. buvo švaistomas. Ji tvirtino, kad kaltinime nurodyto turto nenurašė vien dėl to, kad S. S. nepateikė jokių nurašymo aktų (t. 2, b. l. 5-8). Liudytojas M. Š., paskirtas UAB ,,S“ bankroto administratoriumi, taip pat patvirtino tik tai, kad patikrinimo metu buvo nustatytas tam tikras UAB ,,S“ ilgalaikio ir trumpalaikio turto trūkumas, nes S. S. jam šio turto nurašymo dokumentų ar paties turto neperdavė (t. 2, b. l. 15-16).

11.13. Taigi, prokuroro apeliaciniame skunde minėti įrodymai patvirtina tik faktą, kad nusikaltimo objektas - UAB ,,S“ turtas buvo netinkamai, aplaidžiai apskaitomas, tačiau niekaip nepatvirtina nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 str. 2 d., objektyviosios pusės požymių, tai yra, kad aptariamas didelės vertės turtas buvo perleistas tretiesiems asmenims, taip turto savininkui padarant žalą.

11.14. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog šioje byloje surinkti įrodymai nagrinėjamu atveju yra nepakankami pagrįsti, kad S. S. savalaikiai nenurašydamas UAB ,,S“ turto: pjūklo 346 XP, 1 vnt., kaina 67,32 EUR; dekoratyvinių akmenėlių, 24 vnt., likutinės vertės kaina 618,72 EUR; įvairių statybinių medžiagų už 9243,10 EUR; mobiliojo telefono „Samsung S4 i9505“, 1 vnt., likutinės vertės kaina 49,11 EUR; mobiliojo telefono „Samsung S5 G900“, 1 vnt., likutinės vertės kaina 23,25 EUR; pistoleto mont. put. „Fome PRO 01-20-165“, 1 vnt., likutinės vertės kaina 11,35 EUR; suvirinimo aparato komplekto, 1 vnt., likutinės vertės kaina 84,01 EUR; volo žemei, 1 vnt., kaina 64,41 EUR; barstytuvo elektrinio stumdomo, 1 vnt., likutinės vertės kaina 38,77 EUR; šlifuoklio „Makita“, 1 vnt., kaina 57,21 EUR; šlifuoklio elektrinio kampinio „Hitachi“, 1 vnt., likutinės vertės kaina 96,94 EUR; pulverizatoriaus, 0,8 mm, „Sumake“, 1 vnt., likutinės vertės kaina 45,27 EUR; skaitmeninio imtuvo „TV Star T1020“, 1 vnt., likutinės vertės kaina 23,46 EUR; betono maišyklės (duomenys neskelbtini) 125 l, 1 vnt., likutinės vertės kaina 230,26 EUR, ir įvairių ūkio medžiagų, 246,85 EUR vertės, jam patikėtą šį turtą išvaistė.

11.15. Pažymėtina, kad vien aplaidus UAB ,,S“ buhalterinės apskaitos vedimas, tvarkant įmonės turtą, nepatvirtina, kad šis turtas buvo iššvaistytas.

11.16. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad baudžiamoji teisė nėra formali teisė, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Ne kiekvienu atveju, kai padaryta veika formaliai atitinka turto iššvaistymo sudėties požymius, veika pripažįstama nusikalstama. Veika turi ne tik formaliai atitikti baudžiamajame įstatyme numatytos nusikaltimo sudėties požymius, bet ir būti pavojinga. Patikėto ar kaltininko žinion perduoto turto tvarkymo tvarkos pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės. Be kita ko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės instancijos teismas nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26-788/2017, pažymėjo, kad, taikant baudžiamąją atsakomybę už netinkamą verslo organizavimą, turi būti aišku, kas dėl to patyrė žalą: bendrovės akcininkai, darbuotojai, kreditoriai, be to, atkreipė dėmesį į tai, kad baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio taikymas įmonės vadovui už netinkamą disponavimą turtu turi būti pagrįstas išvada, kad tokie veiksmai akivaizdžiai peržengė civilinės atsakomybės ribas ir kad buvo esmingai pasunkintos galimybės ginti pažeistas teises civilinėmis ar administracinėmis teisinėmis priemonėmis. Šios nuostatos ignoravimas tokio pobūdžio bylose gali lemti nepakankamo pavojingumo veiksmų kriminalizavimą, taip iškreipti baudžiamųjų įstatymų principus bei paskirtį. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad nusikaltimai – tai pirmiausia tokie teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės, daromas neigiamas poveikis gyvenimo sąlygoms, žmonių gyvenimo lygiui, kėsinamasi į valstybės ir visuomenės gyvenimo pagrindus (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. ir 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).

11.17. Nagrinėjamu atveju nenustačius, kad turėjęs būti nurašytas turtas neteisėtai buvo perleistas tretiesiems su įmonės veikla nesusijusiems asmenims ir taip turto savininkui padaryta žala, kurios negalima išsiieškoti Civilinio proceso tvarka, vien patikėto ar kaltininko žinioje esančio turto tvarkymo reikalavimų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės pagal BK 184 straipsnį. Todėl teisėjų kolegija, vertindama pirmiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš S. S. pareikšto pagal BK 184 straipsnio 2 dalį kaltinimo pašalino UAB ,,S“ jam patikėto turto: pjūklo 346 XP, 67,32 EUR vertės; 24t dekoratyvinių akmenėlių, 618,72 EUR vertės; įvairių statybinių medžiagų už 9243,10 EUR; mobiliojo telefono „Samsung S4 i9505“, 49,11 EUR vertės; mobiliojo telefono „Samsung S5 G900“ 23,25 EUR vertės; pistoleto mont. put. „Fome PRO 01-20-165“ 11,35 EUR vertės; suvirinimo aparato komplekto, 84,01 EUR vertės; volo žemei, 64,41 EUR vertės; elektrinio stumdomo barstytuvo, 38,77 EUR vertės; šlifuoklio „Makita“, 57,21 EUR vertės; šlifuoklio elektrinio kampinio „Hitachi“, 96,94 EUR vertės; pulverizatoriaus, 0,8 mm, „Sumake“, 45,27 EUR vertės; skaitmeninio imtuvo „TV Star T1020“, 1 vnt., 23,46 EUR vertės; betono maišyklės (duomenys neskelbtini) 125 l, 230,26 EUR vertės, ir įvairių ūkio medžiagų, 246,85 EUR vertės, iššvaistymą, kaip neįrodytą, ir nuteistojo nusikalstamus veiksmus dėl UAB ,,S“ nuteistajam patikėto automobilio ZIL (duomenys neskelbtini) ir transpartobiliojo namelio ,,Compass Rallye“ iššvaistymo perkvalifikavo į BK 184 straipsnio 1 dalį, nes šio turto vertė neviršija 250 MGL vertės.

11.18. S. S. aiškino, jog jis automobilį ZIL (duomenys neskelbtini) išardė ir, jį pridavęs į metalo laužą, gavo apie 500 EUR, o pardavęs sudegusio transpartobiliojo namelio ,,Compass Rallye“ pakabą, gavo apie du šimtus eurų pinigų. Šių pinigų jis neužpajamavo bendrovės buhalterinėje apskaitoje, bet panaudojo bendrovės reikmėms. Nuteistasis aiškino, jog jis negali nurodyti ūkininko, kuriam pardavė metalinį rėmą ir metalo supirktuvės, kurioje pridavė iš automobilio ZIL likusį metalą, neprisiminė, kam tiksliai gautus pinigus panaudojo. Toks nuteistojo aiškinimas yra neįtikinantis. S. S. teismui nepateikė jokių duomenų apie automobilio ,,Compass Rallye“ gaisrą ir automobilio ZIL (duomenys neskelbtini) netinkamumą naudoti bei už juos gautų pinigų panaudojimo jo vadovaujamos bendrovės naudai aplinkybes.

11.19. Pagal teismų praktiką, kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012 ir kt.).

11.20. Teisėjų kolegija, vadovaujantis pirmiau aptarta teismų praktika, įvertinusi, kad minėtas turtas yra ilgalaikio naudojimo, ir nesant jokių duomenų, patvirtinančių S. S. nurodytas šio turto sunaudojimo bendrovės reikmėms aplinkybes, pritaria apygardos teismo išvadai, kad byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina, jog nuteistasis S. S., būdamas UAB ,,S“ direktoriumi, tyčia iššvaistė jam patikėtą šios bendrovės turtą: krovininį automobilį ZIL (duomenys neskelbtini) 810,97 EUR vertės ir transpartobilųjį namelį ,,Compass Rallye“ 1 254,93 EUR vertės, todėl šie jo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 184 straipsnio 1 dalį. Esant tokioms aplinkybėms, prokuroro apeliacinio skundo argumentai, kad S. S. inkriminuoti veiksmai turėtų būti kvalifikuoti pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto pažeidimo

12. Apelianto nuteistojo S. S. gynėjo teigimu, nagrinėjamoje byloje buvo pažeistas draudimas bausti už tą pačią veiką antrą kartą (non bis in idem). Šio teisės principo pažeidimą apeliantas argumentuoja tuo, kad kitoje byloje S. S. buvo teisiamas (Šiaulių apylinkės teismo 2016-11-08 baudžiamasis įsakymas) už apgaulingą apskaitos tvarkymą toje pačioje įmonėje ir iš esmės už tuos pačius, tik kitu laikotarpiu padarytus apskaitos tvarkymo pažeidimus. Anot apelianto, visi apskaitos taisyklių pažeidimai, užfiksuoti abejose bylose, vertintini kaip vienas tęstinis nusikaltimas, taigi S. S. yra teisiamas antrą kartą už tą patį nusikaltimą. Šie apelianto skundo argumentai nepagrįsti.
1. Teisės principas non bis in idem reiškia, kad asmuo negali būti baudžiamas už tą pačią veiką antrą kartą.
2. Šis principas įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2straipsnio 6 dalyje. Tiek nurodytos teisės normos, tiek Lietuvos Respublikos teismų bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika rodo, jog principo non bis in idem pažeidimas iš esmės nustatomas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-152/2006, Nr. 2K-686/2007, Nr. 2K-102/2008, 2K-7-68/2009). Tačiau minėtas principas negali būti aiškinamas tiek plačiai, kad būtų draudžiamas pakartotinas nuteisimas už elgesį, kuris pasireiškė kelis skirtingus kartus, net jei jo esmė tokia pati, kaip ir ankstesnio. Būtent tokia praktika formuoja EŽTT (sprendimas S. Z. prieš Rusiją (S. Z. v. Russia, no. 14939/03, Grand Chamber judgement of 10 February 2009, § 82). Nėra minėto principo pažeidimo ir tada, kai teisėsaugos institucijoms nutraukus nusikalstamą veiką, kuri reiškėsi kaip atitinkamos pareigos nevykdymas, asmuo ir toliau nevykdo tos pačios pareigos, taigi vėl padaro analogišką nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-68/2009).
3. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad S. S. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nuteistas už aplaidų apskaitos tvarkymą, padarytą nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 19 d., o kitoje byloje pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už apgaulingą apskaitos tvarkymą, padarytą nuo 2014 m. gegužės 23 d. iki 2014 m. rugpjūčio 26 d. Ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje pradėtas 2016 m. gruodžio 27 d. BUAB ,,S“ bankroto administratoriui 2016 m. gruodžio 14 d. pranešus apie tai, kad S. S. bankroto administratoriui neperdavė įmonės turto už 20859,63 Eur. Remiantis šiais faktiniais duomenimis, buvo pradėtas ir ūkinės veiklos patikrinimas, nustatęs apskaitos tvarkymo pažeidimus nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 19 d. laikotarpiais. Esant tokiomis aplinkybėms apelianto argumentas, kad minėti apskaitos pažeidimai turėtų būti vertinami kaip anksčiau nustatytų pažeidimų tęsinys, o ne kita padaryta nusikalstama veika, atmetamas kaip nepagrįstas.
4. Konstatuotina, kad draudimas bausti už tą pačią veiką antrą kartą (non bis in idem) nagrinėjamoje byloje nepažeistas. Baudžiamuoju įsakymu S. S. nuteistas už kito tyčinio nusikaltimo padarymą kitu laikotarpiu. Jis nuteistas už apgaulingą, o ne aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą. Taigi nustatytas nuteistojo S. S. tyčios turinys patvirtina, kad, nors jo nusikalstami veiksmai, už kuriuos jis nubaustas baudžiamuoju įsakymu ir už kuriuos jis nuteistas šiuo nuosprendžiu, buvo susiję su buhalterinės apskaitos tvarkymu, tačiau sudaro atskirų nusikaltimų sudėtis. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad šioje byloje nustatyti aplaidžios buhalterinės apskaitos veiksmai buvo tęstiniai apgaulingos buhalterinės apskaitos įstatymo taikymo prasme.

Dėl S. S. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės

13. Pagrįstas nuteistojo S. S. gynėjo apeliacinio skundo argumentas, jog apygardos teismas S. S. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį paskyrė per griežtą bausmę, o prokuroro skundo argumentas, kad pagal šį įstatymą paskirta bausmė yra per švelni, atmetamas, kaip nepagrįstas.
1. Už nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnio 1 dalyje, padarymą įstatymas numato viešuosius darbus arba baudą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.
2. Skirdamas nuteistajam S. S. bausmę apygardos teismas atsižvelgė į tai, jog yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nėra S. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Apygardos teismas, vertindamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nepagrįstai aplaidų apskaitos tvarkymą priskyrė nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kolegijos vertinimu, nuteistasis nusikalstamus veiksmus padarė dėl nusikalstamo pasitikėjimo, nes S. S. žinojo teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas, tačiau jas vykdė netinkamai, numatė, kad dėl to iš dalies nebus galima nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ir struktūros, bet, lengvabūdiškai atidėliodamas dokumentų surašymą, tikėjosi to išvengti. S. S. padarė BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą finansų sistemai, kuris įstatymo priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai. Jis nusikalto anksčiau teistas vieną kartą, nes šį nusikaltimą jis padarė iki priimant ankstesnį nuosprendį, o teistumas yra neišnykęs už nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje, kuris pagal savo pobūdį labai skiriasi nuo tų, už kuriuos jis nuteistas šiuo apygardos teismo nuosprendžiu. Nuteistasis turi šeimą, tris mažamečius vaikus, dirba. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas S. S. paskyrė baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, vadovaudamasis BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktu, kuris numato baudos ribas už tyčinio nusikaltimo padarymą. Teisėjų kolegijos nuomone, vertinant tai, kad S. S. padarytas nusikaltimas priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai, paskirtoji 50 MGL dydžio bauda, vertinant minėtą aplinkybę, mažintina, jos dydį nustatant, vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostatomis. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai taikyto bendrosios dalies baudžiamojo įstatymo ir neteisingos bausmės paskyrimo.
3. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad S. S. neturi pajamų, iš kurių galėtų sumokėti baudą, nepaneigia nuteistajam paskirtos bausmės rūšies teisingumo ir nėra pagrindas skirti griežtesnę bausmės rūšį, kaip to prašo pats nuteistasis ar prokuroras.
4. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 47 srt. 6 d. reglamentuoja jau paskirtos bausmės – baudos – vykdymą, todėl apygardos teismas, skirdamas bausmę, neturėjo pagrindo vadovautis šiuo įstatymu.

Dėl S. S. pagal BK 184 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės

14. Nuteistojo S. S. gynėjo ir prokuroro apeliacinių skundų argumentai dėl pagal BK 184 straipsnio 1 dalį netinkamai paskirtos bausmės atmestini, kaip nepagrįsti.
1. BK 184 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyti viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.
2. Prokuroras tvirtina, kad už turto iššvaistymą paskirta per švelni bausmė, prašydamas S. S. nusikalstamus veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į BK 184 straipsnio 2 dalį, inkriminuojant didelės vertės turto iššvaistymą. Kadangi byloje nepasitvirtino šis kvalifikuojantis požymis, ir tai pirmiau yra aptarta, šis argumentas atmetamas kaip nepagrįstas dėl pirmiau išdėstytų motyvų.
3. Teismas, skirdamas bausmę už nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 1 dalyje, padarymą, įvertino tai, kad S. S. iš dalies prisipažino padaręs šį nusikaltimą, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nors S. S. nusikalto, turėdamas neišnykusį teistumą už kito nusikaltimo padarymą, tačiau, kaip jau minėta, ankstesnis nusikaltimas pagal savo pobūdį labai skiriasi nuo šio nusikaltimo. Taigi, esant šioms ir pirmiau aptartoms aplinkybės, atsižvelgiant į iššvaistyto svetimo turto vertę, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį nuteistajam parinko tinkamą bausmės rūšį - baudą, kurios dydį nustatė, nepažeisdamas BK 54 straipsnio, 41 straipsnio reikalavimų. Todėl griežtinti ar švelninti šią bausmę dėl apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų nėra įstatyminio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

n u s p r e n d ž i a :

Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nuosprendį pakeisti:

S. S. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę - 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda - sumažinti iki 30 MGL (1129,80 Eur) ir ,vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su pagal BK 184 straipsnio 1 dalį paskirta 40 MGL (1506,40 Eur) bauda ir subendrintą bausmę paskirti – 50 MGL (1883 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę – 50 MGL dydžio (1883 Eur) baudą dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda ir galutinę subendrintą bausmę S. S. paskirti 55 MGL dydžio (2071,30 Eur) baudą.

              Laikiną nuosavybės teisės apribojimą S. S. turtui: žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendis bus įvykdytas.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai:                                                                                  Jolanta Čepukėnienė

                                                                                               Kęstutis Jucys

                                                                                                Regina Pocienė