Civilinė byla Nr. e2A-40-413/2025

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00349-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 3.3.1.19.1

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovės Bulgarijos įmonės Ventsi EOOD ir Dukato 78 EOOD (toliau kartu paėmus – ieškovės, atskirai – ieškovė) teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Vykom“ (toliau – atsakovė): 1) ieškovės Ventsi EOOD naudai 38 133,00 Eur skolą, 1 431,29 Eur palūkanas; 460,35 Eur išlaidas, susijusias su skolos išieškojimu ne teismo tvarka; 2) ieškovės Dukato 78 EOOD naudai 75 020,00 Eur skolą, 2 815,82 Eur palūkanas, 301,95 Eur išlaidas, susijusias su skolos išieškojimu ne teismo tvarka; 3) 12,5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovių reikalavimai buvo grindžiami tokiais pagrindiniais argumentais:

2.1.                      2023 m. vasario mėnesį ieškovės suteikė atsakovei transporto (pervežimo) paslaugas.

2.2.                      Už suteiktas paslaugas ieškovė Ventsi EOOD išrašė ir pateikė apmokėti atsakovei 38 133,00 Eur (13 333,00 Eur + 24 800,00 Eur) dydžio 2023 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1000001203 (toliau – sąskaita Nr. 1000001203); ieškovė Dukato 78 EOOD išrašė atsakovei ir pateikė apmokėti 75 020,00 Eur (25 600,00 Eur + 23 520,00 Eur + 25 900,00 Eur) dydžio 2023 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2000000310 (toliau – sąskaita Nr. 2000000310).

2.3.                      Išrašytose PVM sąskaitose faktūrose buvo aiškiai nurodyti duomenys, reikalingi šių sąskaitų apmokėjimui – banko pavadinimas, kodas, banko sąskaitos numeris ir kt. Nuo šalių bendradarbiavimo ieškovių banko sąskaitos, į kurias atsakovė turėjo atlikti mokėjimus už suteiktas paslaugas, nesikeitė, ieškovės nedavė jokių nurodymų atlikti mokėjimus kam nors kitam ar į kitą banko sąskaitą. Atsakovė sąskaitas gavo ir turėjo jas apmokėti iki 2023 m. vasario 28 d., tačiau jų neapmokėjo.

3.       Atsakovė prašė ieškinį atmesti nurodydama tokius pagrindinius argumentus:

3.1.                      Šalys bendradarbiauja nuo 2022 m. lapkričio mėnesio ir visą šį laiką šalių bendravimas vyko elektroniniu susirašinėjimu, ieškovių nurodytu vieninteliu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini).

3.2.                      Atsakovė gavo ieškovių nurodymą, į kokias banko sąskaitas atlikti mokėjimus už suteiktas paslaugas. Būtent ieškovių nurodymu atsakovė pervedė pinigus į Lenkijos banke esančią sąskaitą, tačiau pinigai grįžo į atsakovės sąskaitą, bankui nurodžius, kad tokios sąskaitos banke nėra. Atsakovei dėl grąžintų lėšų pranešus ieškovėms, pastarosios nurodė atsakovei apmokėti sąskaitą į Jungtinėje Karalystėje esančią banko sąskaitą. Ieškovės patvirtino, kad mokėjimus gavo.

3.3.                      Apie tai, kad pinigai nebuvo gauti, atsakovė sužinojo tik po savaitės laiko, kuomet ieškovės pranešė apie įsilaužimą į jų el. pašto dėžutę. Atsakovės nuomone, būtent dėl ieškovių aplaidumo neužtikrinus savo el. pašto dėžutės saugumo, pinigai galėjo būti pervesti kitiems asmenims. Atsakovei nekilo jokių abejonių ar įtarimų dėl ieškovių e. laiškuose pateiktos informacijos, kadangi susirašinėjimas visuomet vyko vienu ir tuo pačiu ieškovių el. pašto adresu, laiškus pasirašė ieškovių atstovai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2024 m. liepos 26 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei UAB ,,Vykom“ lygiomis dalimis iš ieškovių Ventsi EOOD ir Dukato 78 EOOD 5 637,39 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš kiekvienos ieškovės po 2 818,70 Eur.

5.       Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog 2023 m. vasario mėn. ieškovė Ventsi EOOD suteikė atsakovei pervežimo paslaugas už bendrą 38 133,00 Eur sumą (sąskaita Nr. 1000001203), o ieškovė Dukato 78 EOOD suteikė analogiškas paslaugas už bendrą 75 020,00 Eur sumą (sąskaita Nr. 2000000310). Tarp šalių taip pat nėra ginčo dėl suteiktų paslaugų kokybės, apimties ir kainos.

6.       Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad tarp šalių tarpusavio bendravimas ir dokumentų (važtaraščių, sąskaitų, kt.) pateikimas vyko vieninteliu būdu – susirašinėjant elektroniniu paštu ieškovėms naudojant vieną ir tą patį elektroninio (el.) pašto adresą (duomenys neskelbtini). Iš šios pašto dėžutės atsakovei (atsakovės darbuotojams L. S., G. T., E. T.) nuo 2023 m. sausio 31 d. iki 2023 m. balandžio 12 d. išsiųstus laiškus ieškovių vardu pasirašinėjo J. T.-G., N. M., ieškovės Dukato 78 EOOD akcininkas ir vadovas L. R. O., D. I..

7.       Ieškovės 2023 m. kovo 24 d. el. laišku pasiteiravo atsakovės, kada gali tikėtis sąskaitų Nr. 10000012031 ir Nr. 2000000310 apmokėjimo. Atsakovė 2023 m. kovo 28 d. gavo iš ieškovių dar vieną el. laišką, kuriame nurodyta, kad nuo 2023 m. kovo 28 d. visi neapmokėti ir esami mokėjimai pagal sąskaitas faktūras turėtų būti pervesti į banko ,,S. B.“ Lenkijoje sąskaitą, nurodytas sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini), pateikta detali sąskaitos informacija. Laiške taip pat nurodyta, kad visi mokėjimai pagal sąskaitas faktūras turi būti pervedami į naujai nurodytą sąskaitą, net jei sąskaitoje faktūroje nurodyti ieškovių senosios banko sąskaitos duomenys. Atsakovė 2023 m. kovo 29 d. gavo dar vieną ieškovių el. laišką, kuriame pakartotinai prašoma minėtas sąskaitas apmokėti į nurodytą banko sąskaitą Lenkijoje, pažymint, kad ieškovių šie banko sąskaitos duomenys yra nauji.

8.       Vykdydama ieškovių nurodymą, atsakovė 2023 m. kovo 31 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2261 pervedė 38 133,00 Eur pinigų gavėjui (ieškovei) Ventsi EOOD (el. b. II failas, l. 19); 2023 m. kovo 31 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2262 pervedė 75 020,00 Eur kitam pinigų gavėjui (ieškovei) Dukato 78 EOOD (el. b. II failas, l. 20). Šios piniginės lėšos iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) buvo grąžintos atsakovei 2023 m. balandžio 5 d. (mokėjimo nurodymai Nr. 230331021345T ir Nr. 230331021346T (el. b. II failas, l. 15-16).

9.       Atsakovė apie pinigų grąžinimą 2023 m. balandžio 5 d. el. laišku informavo ieškoves, kurios savo 2023 m. balandžio 6 d. elektroniniame laiške paaiškino pinigų grąžinimo priežastis ir pateikė atsakovei informaciją apie Jungtinėje Karalystėje esančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią atsakovė turi pervesti pinigus (el. b. II failas, l. 21-22).

10.       Atsakovė į nurodytą banko Jungtinėje Karalystėje sąskaitą 2023 m. balandžio 6 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2265 pervedė 38 133,00 Eur (gavėjas Ventsi EOOD) (el. b. II failas, l. 11); o kitu tos pačios dienos (2023 m. balandžio 6 d.) mokėjimo nurodymu Nr. 2264 pervedė 75 020,00 Eur (gavėjas Dukato 78 EOOD) (el. b. II failas, l. 12) ir tą pačią dieną apie atliktus bankinius mokėjimus el. laišku informavo ieškoves, pateikdama bankinių mokėjimų kopijas (el. b. II failas, l. 23-24). Ieškovės atsakovei patvirtino, kad bankinius mokėjimus gavo (el. b. II failas, l. 25-26).

11.       Ieškovės 2023 m. balandžio 11 d. atsakovei siųstame el. laiške nurodė, kad nėra gavę atsakovės 2023 m. balandžio 6 d. atliktų dviejų bankinių mokėjimų (el. b. II failas, l. 36-39), todėl atsakovė dėl galimo sukčiavimo 2023 m. balandžio 12 d. kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (el. b. II failas, l. 9-10). L. O. 2023 m. balandžio 13 d. iš naujos el.  pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) pateikė atsakovei informaciją, jog kreipėsi į savo šalies Vyriausiosios kovos su organizuotu nusikalstamumu direkcijos Kibernetinio saugumo direkciją su prašymu atlikti tyrimą dėl elektroninio pašto adreso dėžutės (duomenys neskelbtini)  galimo saugumo pažeidimo ir įsilaužimo į pašto dėžutę aplinkybių (el. b. II failas, l. 69-70).

12.       Atsakovės prašymu UAB „BTT Group“ atliko atsakovės informacinių technologijų ir darbuotojų vartotojų (duomenys neskelbtini)  ir (duomenys neskelbtini)   informacinių technologijų, elektroninio pašto dėžučių saugumo patikrinimą, iš elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini)  gautų ir atsakovei prieinamų visų elektroninių laiškų autentiškumo ir elektroninių laiškų išsiuntimo bei IP adreso patikras. Tyrimo metu nebuvo nustatyta informacinių technologijų arba elektroninio pašto dėžučių (duomenys neskelbtini)  ir (duomenys neskelbtini)  saugumo pažeidimo atvejų laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 11 d. iki 2023 m. balandžio 12 d., taip pat nenustatyta neteisėtų prisijungimų iš kitų valstybių ir (arba) prisijungimų iš kitų IP adresų į atsakovės naudojamas informacines technologijų sistemas ir (arba) elektroninio pašto dėžutes (el. b. II failas, l. 71-72).

13.       UAB „BTT Group“ atlikusi atsakovės elektroninių laiškų tyrimą (el. b. II failas, l. 107-145), nustatė, kad: 1) laiškai buvo gauti atitinkamai į (duomenys neskelbtini)  elektroninį paštą (gauti aštuoni laiškai iš devynių), į (duomenys neskelbtini)  elektroninį paštą (1 laiškas) ir į (duomenys neskelbtini)  elektroninį paštą (2 laiškai); 2) visi laiškai buvo atsiųsti iš vieno elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini); 3) laiškus iš vieno elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) pasirašė keturi skirtingi asmenys: N. M., J. T.-G., L. O. ir D. I.. Tyrimas parodė, kad vienu elektroninio pašto adresu naudojasi bent keturi skirtingi asmenys, kas neatitinka gerosios praktikos, leidžiančios užtikrinti pašto dėžutės saugumą, reguliarų slaptažodžio keitimą.

14.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovių atstovė nurodė nežinanti, kaip ieškovės užtikrina elektroninės pašto dėžutės saugumą; prie ieškovių pašto dėžutės buvo prisijungta iš skirtingų IP, t. y. iš skirtingų kompiuterių; tikėtina, kad į ieškovių pašto dėžutę įsilaužė tretieji asmenys; atstovė patvirtino, kad ieškovės tretiesiems asmenims neatskleidė tik bylos šalims žinomos konfidencialios informacijos; ieškovės neturi teisės pagal Bulgarijos įstatymus turėti banko sąskaitas kitose valstybėse, todėl atsakovė privalėjo apmokėti sąskaitas į jose nurodytas sąskaitas.

15.       Teismo vertinimu, atsakovei įprastiniu būdu, t. y. iš ieškovių elektroninio pašto paskyros gavus sąskaitas faktūras, kurias ji turi apmokėti ne į šiose (PVM) sąskaitose nurodytas banko sąskaitas, atsižvelgiant į ieškovių paaiškinimus dėl savo banko sąskaitos pakeitimo priežasčių, dėl pinigų grąžinimo iš Lenkijos banko priežasčių, taip pat į tai, kad atsakovei siųstuose laiškuose nurodyta tik šalims žinoma informacija (laiškai pasirašyti atsakovei žinomų ir su ieškovėmis susijusių asmenų), atsakovė neturėjo objektyvaus pagrindo suabejoti laiškų turinio tikrumu (CPK 183, 185 straipsniai). Todėl vertinti atsakovės elgesį atliekant sąskaitų apmokėjimus laikantis el. laiškuose pateiktų nurodymų ir paaiškinimų kaip neprotingą, neatidų ir neapdairų nėra pagrindo (CK 6.38 straipsnis).

16.       Teismas pažymėjo kad byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų sukelti jam (teismui) abejones, jog atsakovės veiksmus apmokėti ieškovių sąskaitas į ne jose nurodytas bankų sąskaitas nulėmė atsakovei siųstų laiškų turinys. Atsakovės elgesį laikyti nesąžiningu nesudaro pagrindo ir tai, jog atsakovė informavo ieškoves apie iš Lenkijos banko grąžintas pinigų sumas, atsakovė teiravosi, dėl kokių priežasčių lėšos grąžintos, o paaiškėjus, kad ieškovės apmokėjimo negavo, atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų siekdama išsiaiškinti įvykio aplinkybes (kreipdamasi į teisėsaugos institucijas) ir šiuo metu bendradarbiauja su ieškovais bei domisi apie jų inicijuoto tyrimo eigą.

17.       Teismas nurodė, kad atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog į atsakovės elektroninio pašto dėžutę trečiųjų asmenų įsilaužta nebuvo. Ieškovės neginčijo aplinkybės, jog galimai būta trečiųjų asmenų įsilaužimo į jų elektroninio pašto dėžutę, tokia pinigų negavimo priežastis ieškovių buvo nurodyta ir atsakovei. Todėl, anot teismo, akivaizdu, kad už savo elektroninio pašto paskyros saugumą atsako pačios ieškovės, o jos saugumo neužtikrinimas lėmė tai, kad atsakovė buvo suklaidinta. Remdamasis nurodytu, teismas konstatavo, kad būtent ieškovėms tenka neigiamos pasekmės, atsiradusios dėl to, kad atsakovė, būdama suklaidinta, sąžiningai vykdė iš ieškovių elektroninio pašto išsiųstus nurodymus dėl sąskaitų apmokėjimo, ko pasėkoje atsakovė pervedė ieškovėms pinigus į joms nepriklausančią banko sąskaitą Jungtinėje Karalystėje. Tokiu atveju nors skolininkas – atsakovė, sutartinę prievolę atsiskaityti įvykdė netinkamam kreditoriui, tačiau sąžiningai ir pagrįstai jį laikydama tikruoju kreditoriumi – ieškovėmis, atsakovė buvo suklaidinta dėl ieškovų kaltės, o tai sudaro pagrindą atsakovę atleisti nuo prievolės įvykdymo tikrajam kreditoriui – ieškovėms ir jų ieškinį atmesti (CK 6.39, 6.45 straipsnio 1 dalis, CPK 12, 178, 183, 155 straipsniai).

18.       Teismas pažymėjo, kad ieškinį atmetus, ieškovės savo teises gali ginti remdamosios nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutu (CK 6.45 straipsnio 2 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

19.       Apeliaciniu skundu ieškovės Ventsi EOOD ir Dukato 78 EOOD (toliau – apeliantės) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 26 d. sprendimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, papildomai apklausti liudytojomis buhalterę D. J. I. bei S. P.. Apeliaciniame skunde nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:

19.1.                      Teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.45 straipsnio 1 dalyje numatytas skolininko (atsakovės) atleidimo nuo prievolės įvykdymo kreditoriui (ieškovėms) būtinas sąlygas, kas lėmė netinkamą bylos išnagrinėjimą ir nepagrįstą atsakovės atleidimą nuo skolos ieškovėms. Remiantis tiek teismų praktika, tiek teisės doktrina, tam, kad skolininkas, įvykdęs prievolę netinkamam kreditoriui galėtų būti atleistas nuo pareigos prievolę įvykdyti tikrajam kreditoriui, skolininkas (atsakovė) privalo įrodyti, kad: 1) skolininkas, kuris ėmėsi visų įmanomų priemonių išsiaiškinti, ar prievolė vykdoma asmeniui, turinčiam teisę priimti įvykdymą, pagrįstai bei sąžiningai manė, kad prievolę įvykdo tikrajam kreditoriui; 2) skolininkas privalo įrodyti buvęs suklaidintas dėl kreditoriaus kaltės, t. y. jis privalo įrodyti, kad ne pats skolininkas ar tretieji asmenys, o būtent kreditorius sukūrė tokią situaciją, kuri davė skolininkui pagrįsto pagrindo manyti turint reikalą su įgaliotu asmeniu. Apeliančių nuomone, šių sąlygų atsakovė neįrodė, o bylos duomenų visuma patvirtina, kad nei viena iš minėtų dviejų sąlygų neegzistavo.

19.2.                      Apeliančių įsitikinimu, būtent atsakovė dėl savo kaltės ir minimalių atidumo bei rūpestingumo standartų neatitinkančio elgesio ieškovėms mokėtinas pinigų sumas pervedė į nenustatytiems asmenims priklausančią sąskaitą. Toks prievolės vykdymas negali būti laikomas tinkamu, o atsakovės elgesys – sąžiningu. Atlikdama mokėjimus į ne ieškovėms priklausančią banko sąskaitą, esančią visiškai kitoje šalyje, nei ieškovų veiklos vieta, atsakovė buvo ypač neatidi ir nerūpestinga, nes nesiaiškino ir nebandė aiškintis ar asmuo, kuriam atsakovė ketino pervesti ir pervedė labai dideles pinigų sumas, turi teisę ir yra įgaliotas jas gauti.

19.3.                      Atvejai, kai tretieji asmenys neteisėtai perima tarp verslo partnerių el. paštu vykdomą komunikaciją, yra pakankamai dažni, tačiau atsakovė, kuriai kaip juridiniam asmeniui, vykdančiam ūkinę komercinę veiklą, keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, neatliko net minimalių veiksmų (pvz., bent jau susisiekimas su ieškovais telefonu, nurodytų neva būtinumą keisti banko sąskaitas lėmusių priežasčių tikrumo patikrinimas), kurie galėjo padėti išvengti tokios situacijos, t. y. atsakovė nebūtų pervedusi lėšų ieškovėms nežinomiems ir su jomis nesusijusiems asmenims.

19.4.                      Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad nors bendravimas tarp ieškovų ir atsakovo vyko naudojantis viena el. pašto dėžute, visi buhalteriniai klausimai, susiję su kiekvienos iš ieškovių paslaugų atsakovei teikimu, atsiskaitymu už suteiktas paslaugas ir kt., visą laiką buvo vykdomi kiekvienos iš ieškovių atsakovei atskirai išrašomų dokumentų, pateikiamų apmokėjimui PVM sąskaitų faktūrų pagrindu. Apmokėjimai visą laiką būdavo vykdomi griežtai pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir jose nurodytus rekvizitus, įskaitant ir ieškovių banko sąskaitas, kurios per visą šalių bendradarbiavimo laikotarpį nesikeitė. Mokėjimai visada būdavo atliekami kiekvienai iš ieškovių atskirai. Atsakovė šių aplinkybių byloje neginčijo. Atsakovei nebuvo pateikta jokios informacijos ar kitų duomenų, kurie būtų leidę daryti bent prielaidą, kad ieškovės turi ar ketina turėti banko sąskaitą kokioje nors kitoje šalyje nei Bulgarija. Pats lėšų grąžinimo faktas, vertinant jį kartu su kitų aplinkybių visuma, bet kuriam vidutiniškai apdairiam ir rūpestingas verslininkui sukeltų abejonių ir įtarimų, paskatintų imtis priemonių situacijos papildomam išsiaiškinimui.

19.5.                      Atsakovė neatsižvelgė ir į tai, kad neva dėl sąskaitų ir jų apmokėjimo jai siunčiami laiškai buvo skirti ir tiems atsakovės darbuotojams, su kuriais įprastai ieškovės el. paštu nebendraudavo, pvz., (duomenys neskelbtini).

19.6.                      Byloje padaryta įrodymais nepagrįsta ir neteisinga išvada, kad mokėjimą į nenustatytų asmenų banko sąskaitą atsakovė atliko dėl ieškovių kaltės, jų suklaidinta. Tokiu būdu ieškovėms iš esmės buvo perkelta visa atsakomybė už trečiųjų asmenų atliktus neteisėtus veiksmus ir atsakovės netinkamų veiksmų (neveikimo) neigiamas pasekmes. Vien tai, kad dėl atsakovės atliktų pinigų pervedimų yra pradėti ikiteisminiai tyrimai tiek Lietuvoje, tiek ir Bulgarijoje, kurių metu nustatyta, kad lėšos pervestos į sąskaitą, nepriklausančią ieškovėms, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu buvo prisijungta prie tarp šalių vykusio el. susirašinėjimo, įrodo, kad yra akivaizdus padarytos nusikalstamos veikos faktas, atitinkamai, kad būtent nusikalstamą veiką įvykdę asmenys, o ne ieškovės yra kalti dėl atsakovės suklaidinimo.

19.7.                      Teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančios teisės normos, nukrypo nuo suformuotos LAT praktikos, ignoravo dalį bylos duomenų ir šalims netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, atsakovę iš esmės atleisdamas nuo jai tenkančios įrodinėjimo pareigos ir perkeldamas ją ieškovėms. Palikus skundžiamą sprendimą nepakeistą būtų suformuotas netoleruotinas precedentas, paneigiantis skolininko pareigą vykdant prievoles elgtis atidžiai ir sąžiningai, perkeliantis sąžiningam kreditoriui atsakomybę ir neigiamas pasekmes už neteisėtus trečiųjų asmenų (pvz., nusikalstamą veiką įvykdžiusių asmenų, perėmusių el. susirašinėjimą tarp verslo partnerių ir pasisavinusių lėšas) ir skolininkų, besielgiančių aplaidžiai, nepakankamai rūpestingai, veiksmus.

19.8.                      Nors į bylą nebuvo pateikta duomenų, kad teisėsaugos institucijos nenustatė apeliančių naudotos pašto dėžutės pažeidimų, o atsakovė nepateikė tai paneigiančių įrodymų, teismas priėmė skundžiamą sprendimą grįsdamas jį prielaida bei spėlione apie galimai neužtikrintą ieškovių pašto dėžutės saugumą, neteisėtą prisijungimą prie jos.

19.9.                      Apeliantės po teismo sprendimo priėmimo gavo papildomus įrodymus (kibernetinio saugumo, kompiuterinės įrangos ir technologijų, vaizdo analizės ir veido atpažinimo eksperto H. K. S.) išvadą, patvirtinančią, jog ieškovių el. pašto dėžutės saugumas yra tinkamai užtikrintas, jog atsakovės į bylą pateiktuose specialisto M. B. paaiškinimuose minėtas IP adresas (duomenys neskelbtini), iš kurio neva tai ieškovių darbuotojai siuntė atsakovei el. laiškus, įskaitant ir nurodymus dėl mokėjimų atlikimo, nepriklauso ir nepriklausė ieškovėms, jog minėtas IP adresas priklauso „NetInfo“. Taigi, šis įrodymas patvirtina, kad ieškovės nėra ir negali būti niekaip susiję su nurodymų atsakovei davimu, kad ieškovės neteikė ir negalėjo teikti nurodymų atsakovės darbuotojams dėl mokėjimų atlikimo. 

20.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Vykom“ prašo palikti Kauno apylinkės teismo 2024m. liepos 26 d. sprendimą nepakeistą, ieškovių apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, atmesti ieškovių prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo bei naujo įrodymo prijungimo. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:

20.1.                      Teismas savo sprendime teisingai ir pagrįstai konstatavo antrosios sąlygos CK 6.45 straipsnio taikymui egzistavimą, t. y. jog būtent ieškovių kaltė, neužtikrinant elektroninės pašto dėžutės (duomenys neskelbtini)  saugumo, lėmė atsakovės suklaidinimą ir mokėjimų pagal ginčo sąskaitas atlikimą į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „TSB Bank Plc“ banke.

20.2.                      Apeliantės absoliučiai visą komunikaciją dėl paslaugų teikimo, įskaitant ir atsiskaitymą už paslaugas, su atsakove vykdė naudodamos vieną elektroninio pašto adresą – (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į tai, kad nuo šalių bendradarbiavimo pradžios iš šio elektroninio pašto adreso per tuos pačius asmenis atsakovei buvo siunčiamos visos abiejų ieškovių išrašomos sąskaitos faktūros, kartu pateikiant visą aktualią informaciją atsiskaitymų atlikimui, atsakovė neturėjo jokio pagrindo abejoti, kad informacija apie pasikeitusią ieškovių banko sąskaitą, į kurią turi būti atliekami atsiskaitymai už paslaugas, yra neteisinga.

20.3.                      Pagrindą atsakovei vertinti, ar reikalavimas atlikti mokėjimus į naują banko sąskaitą yra teikiamas apeliančių, be kita ko suteikė ir tai, kad elektroniniuose laiškuose dėl banko pasikeitimo buvo nurodoma konfidenciali, tik ieškovėms ir atsakovei žinoma informacija apie konkrečius atsakovės neapmokėtų sąskaitų numerius, vilkikų numerius, paslaugų teikimą patvirtinančių CMR numerius, datas ir kt. Komunikacija apie nurodytas naujas banko sąskaitas su ieškovėmis vyko net 10 dienų. Taigi, tai nebuvo momentinė komunikacija, kurios metu atsakovė būtų gavusi vieną ieškovių laišką ir tą pačią dieną pervedusi joms pinigus. Atsakovės įsitikinimu, ji neturėjo jokio objektyvaus pagrindo suabejoti ieškovių laiškų turinio tikrumu.

20.4.                      Kaip pagrįstai konstatavo teismas, atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtino, kad į atsakovės elektroninio pašto dėžutę tretieji asmenys nebuvo įsilaužę. Tuo tarpu ieškovės bylos nagrinėjimo metu laikėsi aiškios pozicijos, jog elektroniniai laiškai atsakovei dėl mokėjimų atlikimo į kitą banko sąskaitą galimai buvo išsiųsti tretiesiems asmenims neteisėtai įsilaužus į ieškovių elektroninio pašto dėžutę. Už savo elektrinio pašto paskyros saugumą atsako ieškovės, o jos saugumo neužtikrinimas lėmė tai, kad atsakovė buvo suklaidinta.

20.5.                      Ieškovės turėjo pareigą pagrįsti, jog Jungtinėje Karalystėje esančiame banke „TSB Bank Plc“ ieškovės vardu atidaryta atsiskaitomoji sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)  iš tiesų jai nepriklauso, pateikti „TSB Bank Plc“ banko patvirtinimą, apie šios atsiskaitomosios sąskaitos faktinį turėtoją ir patikimais įrodymais pagrįsti, kokiu būdu ieškovei nepriklausanti sąskaita jos vardu galėjo būti atidaryta šiame banke. Šių įrodymų pateikimas dėl banko paslaptį sudarančių duomenų konfidencialumo atsakovei nebuvo įmanomas.

20.6.                      Teismas pagrįstai ir tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos teismų formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose ir tinkamai ištyrė bei įvertino visas bylos aplinkybes. Ieškovės su apeliaciniu skundu nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė jokių motyvų ar kitų argumentų, kurie leistų abejoti teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.

20.7.                      Nagrinėjamu atveju neegzistuoja išskirtinės aplinkybės, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, o ieškovų nurodoma liudytoja, kurią prašomą šaukti į skirtiną žodinį teismo posėdį, negali pateikti apeliacinės instancijos teismui jokių paaiškinimų, kurie būtų reikšmingi, peržiūrint bylą apeliacinio skundo ribose. Jeigu ieškovės būtų tinkamai įgyvendinusios savo procesines teises, jos neabejotinai galėjo pateikti tokio pobūdžio įrodymą pirmosios instancijos teismui, tačiau to nepadarė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

21.       Apeliantės prašo nagrinėti jų skundą žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad tokią poziciją lemia nustatinėtinų aplinkybių specifiškumas, painumas, bylos sudėtingumas ir pirmosios instancijos teismo netinkamai šalims nustatyta (paskirstyta) įrodinėjimo našta. Byloje neištirtas ir teismo neįvertintas aplinkybes galėtų paaiškinti ieškovėms buhalterines paslaugas teikiančios įmonės darbuotoja D. J. I., kuri betarpiškai bendravo su atsakove.

22.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012).

23.       Vertindama apeliančių prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojos apklausos, teisėjų kolegija pažymi, kad žodinio proceso tvarka civilinė byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme. Bylą išnagrinėjęs teismas tyrė ir vertino šalių į bylą pateiktus įrodymus, tenkino prašymus dėl liudytojų apklausos, tačiau apeliantės neprašė apklausti naujai nurodomą liudytoją ir nenurodė priežasčių, kodėl tokia teise nepasinaudojo. Apeliacinio skundo argumentai dėl žodinio proceso (dėl bylos sudėtingumo, painumo, neištirtų aplinkybių, netinkamai paskirstytos įrodinėjimo naštos, kt.) nepagrindžia kažkokių išskirtinių bylos aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje surinkta medžiaga yra pakankama įvertinti keliamus klausimus įprastine, ne žodine proceso tvarka, todėl apeliančių prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir papildomai joje apklausi liudytoją pripažintinas nepagrįstu.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

24.       Apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui naują rašytinį įrodymą – kibernetinio saugumo, kompiuterinės įrangos ir technologijų, vaizdo analizės ir veido atpažinimo eksperto H. K. S. N. (išvadą), kuri, anot apeliančių, patvirtina aplinkybę, kad ieškovių (apeliančių) el. pašto dėžutės saugumas yra tinkamai užtikrintas, kad atsakovės į bylą pateiktuose specialisto M. B. paaiškinimuose minėtas IP adresas (duomenys neskelbtini), iš kurio neva tai ieškovių darbuotojai siuntė atsakovei el. laiškus, įskaitant ir nurodymus dėl mokėjimų atlikimo, nepriklauso ir nepriklausė ieškovėms, jog minėtas IP adresas priklauso „NetInfo“. Apeliančių nuomone, šis įrodymas patvirtina, kad ieškovės nebuvo susijusios su nurodymų atsakovei davimu.

25.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-943-933/2023).

26.       Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes ir prašomo prijungti įrodymo formą bei turinį, teisėjų kolegija atsisako priimti šį įrodymą, kadangi: 1) nepateikusios šio įrodymo pirmosios instancijos teismui ir nenurodžiusios objektyvių tokią galimybę užkirtusių priežasčių, apeliantės nepagrįstai nori pasinaudoti vėlesnio įrodymų pateikimo teismui teise, taip sukuriant išnagrinėtoje byloje netikėtumus, kurie nebuvo įvertinti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomais argumentais, kad prašomas prijungti įrodymas (specialisto nuomonė) tinkamai nepasirašyta (nėra elektroninio parašo), todėl nėra galimybės identifikuoti ją pasirašiusio asmens; prie šio dokumento nepateikti įrodymai, patvirtinantys asmens kvalifikaciją teikti tam tikro pobūdžio išvadas; neaiški šio dokumento sudarymo data.

Dėl apeliacinio skundo

27.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal byloje pareikšto apeliacinio skundo ribas ir argumentus.

28.       Byloje nėra ginčo, kad 2023 m. vasario mėnesį ieškovės suteikė atsakovei transporto pervežimo paslaugas, kad ieškovė Ventsi EOOD išrašė atsakovei ir pateikė apmokėti 38 133,00 Eur (13 333,00 Eur + 24 800,00 Eur) dydžio 2023 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1000001203, o ieškovė Dukato 78 EOOD išrašė ir pateikė atsakovei apmokėti 75 020,00 Eur (25 600,00 Eur + 23 520,00 Eur + 25 900,00 Eur) dydžio 2023 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2000000310. Ieškovės nurodė, kad realaus apmokėjimo už suteiktas paslaugas iš atsakovės negavo.

29.       Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovių ieškinį, padarė išvadą, kad būtent ieškovės (apeliantės) turi prisiimti neigiamas pasekmes dėl to, kad atsakovė gavo suklastotą sąskaitą iš ieškovų el. pašto paskyros, dėl to atsakovė apmokėjo už suteiktas paslaugas į ieškovėms nepriklausančią banko sąskaitą Didžiojoje Britanijoje.

30.       Apeliantės, nesutikdamos su tokiomis teismo išvadomis (sprendimu), apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovė buvo suklaidinta ne dėl ieškovių kaltės, o dėl nusikaltimą padariusių kitų asmenų kaltės, kurie elektroniniuose laiškuose atsakovei nurodė klaidingą banko sąskaitą. Atsakovė, atlikusi mokėjimus ne ieškovėms, bet kitiems asmenims, nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, todėl turi prisiimti visus iš to atsiradusius neigiamus savo netinkamų veiksmų (neveikimo) padarinius. 

31.       Atsakovė įrodinėjo priešingai, t. y. kad jai nekilo jokių abejonių dėl ieškovių elektroniniuose laiškuose pateiktos informacijos apie turimas jų banko sąskaitas, į kurias turėjo būti pervesti pinigai už suteiktas paslaugas.

32.       Taigi, nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl šalis siejusių prievolinių teisinių santykių – atsakovės prievolės atsiskaityti su ieškovėmis už suteiktas paslaugas (ne)įvykdymo, kai skolininkas (atsakovė) įvykdė prievolę tariamam kreditoriui (CK 6.45 straipsnis), tinkamo kvalifikavimo ir civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo. 

33.       Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką). Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005).Be to,

34.       Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017, 40 punktas; 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017, 26 punktas).

35.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė pirmiau išdėstytas procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).

36.       Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių bendradarbiavimas dėl paslaugų teikimo prasidėjo 2022m. lapkričio 14 d., kuomet atsakovės vadybininkui į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini)  ieškovių vadybininkas pateikė pasiūlymą suteikti transportavimo paslaugas. Pasiūlymas pateiktas iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini)  (2 t., b. l. 29–33).

37.       Ieškovė Ventsi EOOD už atsakovei suteiktas transporto paslaugas 2023 m. vasario 28 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1000001203, pagal kurią atsakovė turėjo tą pačią dieną sumokėti ieškovei 38 133,00 Eur. Šioje sąskaitoje ieškovė nurodė banko sąskaitą, į kurią turi būti atliktas mokėjimas: bankas – Prokredit bank EAD, Varna, IBAN – (duomenys neskelbtini)  (1 t., b. l. 45).

38.       Ieškovė Dukato 78 EOOD už atsakovei suteiktas paslaugas 2023 m. vasario 28 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2000000310, pagal kurią atsakovė, kaip ir pirmuoju atveju,  turėjo sumokėti ieškovei tą pačią dieną 75 020,00 Eur. Šioje sąskaitoje ieškovė nurodė savo sąskaitą, į kurią turėjo būti pervesti pinigai: bankas – RAIFFEISEN (Bulgarija) EAD, IBAN – (duomenys neskelbtini)  (1 t., b. l. 97).

39.       Ieškovių vardu J. T.-G. 2023 m. kovo 24 d. iš el. pašto (duomenys neskelbtini)  atsakovės darbuotojui L. S. el. paštu (duomenys neskelbtini)  išsiuntė laišką, kuriame klausė dėl sąskaitų Nr. 1000001203 ir Nr. 2000000310 apmokėjimo (2 t., b. l. 28).

40.       Ieškovių vardu tas pats asmuo J. T.-G. 2023 m. kovo 28 d. iš el. pašto (duomenys neskelbtini)  atsakovės darbuotojui L. S. el. paštu (duomenys neskelbtini)  išsiuntė laišką, kuriame nurodyta: „šiuo oficialiu pranešimu informuojame, kad keičiasi mūsų banko sąskaitos duomenys. Šių pakeitimų reikia, nes mūsų bankas Bulgarijoje (PROCREDIT BANK EAD) nusprendė atsisakyti tarptautinių pinigų operacijų. Nuo šiandien, 2023 m. kovo 28d., visi neapmokėti ir esami mokėjimai pagal sąskaitas faktūras turėtų būti pervesti į mūsų banko sąskaitą „S. B.“, Lenkijoje.“ Taip pat buvo atsakovei parteikta banko sąskaitos informacija, kurioje, be kita ko, nurodytas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pažymint, kad „Visi mokėjimai pagal sąskaitas faktūras turi būti nedelsiant pervedami į nurodytą mūsų sąskaitą, net jei sąskaitoje faktūroje vis dar nurodyti mūsų senosios banko sąskaitos duomenys“ (t. b. l. 34–35).

41.       Ieškovių vardu tas pats asmuo J. T.-G. 2023 m. kovo 28 d. 09:45:00 iš el. pašto (duomenys neskelbtini)  atsakovės darbuotojui L. S. el. paštu (duomenys neskelbtini)  išsiuntė laišką, kuriame nurodė dvi mokėtinas sąskaitas: Nr. 1000001203 – Venci EOOD ir Nr. 2000000310 – Ducato 78 Ltd, prašydamas sumokėti į banko sąskaitą Lenkijoje, kurios rekvizitai buvo nurodyti prieš tai laiške. Tą pačią dieną 15:32 atsakovės atstovui L. S. iš el. pašto (duomenys neskelbtini)  buvo atsiųstas kitas laiškas, kuriame įmonės savininko vardu padėkota už bendradarbiavimą, laiško autoriumi prisistatė L. O.. Laiške taip pat nurodyta: „Įsidėmėkite, kad mūsų banko sąskaitos duomenys yra nauji“, dar kartą nurodė atsakovei visus banko sąskaitos Lenkijos banke rekvizitus (2 t., b. l. 42–43).

42.       Iš pateikto į bylą AB „Swedbank“ 2023 m. kovo 31 d. mokėjimo nurodymo Nr. 2261 matyti, kad atsakovė UAB „Vykom“ (mokėtojas) į ieškovės Venci EOOD banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 38 133,00 Eur pagal sąskaitą faktūrą Nr. 1000001203. Iš kito tos pačios dienos  AB „Swedbank“ 2023 m. kovo 31 d. mokėjimo nurodymo Nr. 2262 matyti, kad atsakovė UAB „Vykom“ (mokėtojas) į ieškovės Ducato 78 LTD tą pačią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 75 020,00 Eur pagal sąskaitą faktūrą Nr. 20000002310 (2 t., b. l. 19–20).

43.       Iš AB „Swedbank“ 2023 m. balandžio 5 d. mokėjimo nurodymo Nr. 230331021345T matyti, kad ieškovė Ventsi EOOD iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į atsakovės UAB „Vykom“ banko sąskaitą pervedė (grąžino) 38 133,00 Eur. Iš kito AB „Swedbank“ 2023 m. balandžio 5 d. mokėjimo nurodymo Nr. 230331021346T matyti, kad ieškovė DUCATO 78 LTD iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į atsakovės UAB „Vykom“ banko sąskaitą pervedė 75 020,00 Eur (2 t., b. l. 15–16).

44.       Atsakovės vadybininkas L. S. 2023 m. balandžio 5 d. į apeliančių elektroninį laišką (duomenys neskelbtini)  išsiuntė paklausimą, kodėl atsakovei buvo grąžinti du mokėjimai. Iš to paties el. pašto atsakovės darbuotojui buvo pateiktas toks atsakymas: „sužinojome, kad su mūsų banko sąskaita Lenkijoje yra mokestinių problemų, todėl pinigai buvo grąžinti. Toliau pateikiame mūsų banko sąskaitos Anglijoje informaciją, kur persiųsti pinigus: banko pavadinimas „TSB Bank Plc“; sąskaitos pavadinimas „Ducato 78 LTD“; IBAN (duomenys neskelbtini); banko kodas 778566; Bic/Swift kodas (duomenys neskelbtini); banko adresas (duomenys neskelbtini)“. Šis el. laiškas pasirašytas vėlgi to paties asmens, t. y. J. T.-G. vardu (2 t., b. l. 21–22).  

45.       AB „Swedbank“ 2023 m. balandžio 6 d. mokėjime Nr. 2265 nurodyta, kad UAB „Vykom“ (mokėtojas) (atsakovė) į ieškovės Ventsi EOOD banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)  pervedė 38 133,00 Eur pagal sąskaitą Nr. 1000001203. Kitame AB „Swedbank“ 2023 m. balandžio 6 d. mokėjime Nr. 2264 nurodyta, kad atsakovė UAB „Vykom“ (mokėtojas) į ieškovės Ducato 78 LTD tą pačią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)  pervedė 75 020,00 Eur pagal sąskaitą Nr. 20000002310 (2 t., b. l. 11–12).

46.       Atsakovės darbuotoja – vyresnioji apskaitininkė G. T. iš savo el. pašto (duomenys neskelbtini) 2023 m. balandžio 6 d. išsiuntė pranešimą apie atliktą mokėjimą el. pašto adresais: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Iš el. pašto (duomenys neskelbtini)  į el. paštą (duomenys neskelbtini)  tą pačią dieną gautas atsakymas, kuriame jau ne kartą minėtas ieškovių asmuo J. T.-G. padėkojo už mokėjimą (2 t. b. l. 23–26).

47.       Atsakovės darbuotojas L. S., atsakydamas į ieškovių 2023 m. balandžio 11 d. e. laišką, 2023 m. balandžio 12 d. el. laiške nurodė: „Atlikome mokėjimus, jie grįžo atgal, nes pateikėte mums klaidingą banko informaciją. Atlikome mokėjimus pagal jūsų naują informaciją“. Atsakovė iš to paties ieškovių el. pašto 2023 m. balandžio 12 d. gavo atsakymą, kuriame nurodyta: Abejuose mokėjimuose nurodytas tas pats IBAN kodas – bankas Didžiojoje Britanijoje. Tai ne mūsų banko sąskaitos. Abi mūsų įmonės turi skirtingas banko sąskaitas.“ Taip pat prie laiško buvo pridėtos sąskaitos apmokėjimui Nr. 1000001203 ir Nr. 2000000310 (2 t. b. l. 38–40).

48.       Ieškovių darbuotojos N. M. 2023 m. balandžio 12 d. iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini)  išsiųstame laiške, adresuotame atsakovės UAB „Vykom“ buhalterei E. T. į jos elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini)  nurodyta: „laukiame skubaus mūsų sąskaitų apmokėjimo šiandien. Iš p. S. supratome, kad mokėjimai grįžo dėl neteisingai nurodytų banko sąskaitų, kurių mes niekuomet nesiuntėme. Tai yra suklastoti el. laiškai. Jei mes pakeisime savo banko sąskaitas, mes atsiųsime jums oficialų banko dokumentą, išduotą mūsų bankų. Dviejų įmonių banko sąskaitų numeriai yra nurodyti originaliose sąskaitose Nr. 1000001203 ir Nr. 2000000310. Neįmanoma gauti dviejų įmonių mokėjimą į vieną banko sąskaitą– banke Anglijoje ir Lenkijoje. Mes esame Bulgarijos transporto įmonės“ (1 t., b. l. 117).

49.       Tą pačią dieną, 11:12 val., ieškovių darbuotoja N. M. iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini)  išsiuntė el. laišką, adresuotą atsakovės UAB „Vykom“ buhalterei E. T. į jos elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) , kuriame nurodė, „kad gali būti, jog į jų (ieškovių) pašto dėžutę buvo įsilaužta, J. T.-G. niekada nesiuntė šių elektroninių laiškų“ (2 t., b. l. 141).

50.       Atsakovė UAB „Vykom“ 2023 m. balandžio 12 d. pareiškimu kreipėsi į teisėsaugos institucijas, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-13940-23 (2 t., b. l. 9–10, 17–18).

51.       Ieškovės Dukato 78 EOOD vadovas L. O. 2023 m. balandžio 13 d. iš el. pašto (duomenys neskelbtini)  atsiuntė atsakovės darbuotojui L. S. el. laišką, kuriame, be kita ko, nurodė, jog jis apgailestauja, kad kartu pateko į nemalonią padėtį ir pažymėjo, kad iki vakar dienos (teismo pastaba – iki 2023 m. balandžio 12 d.) nežinojo apie suklastotus laiškus, kurių siuntėjas – ieškovių pašto adresas (duomenys neskelbtini). Minėtas asmuo taip pat patvirtino, kad kreipėsi į Vyriausiąją kovos su organizuotu nusikalstamumu direkciją – Kiberentinio saugumo direkciją, kuri pradėjo tyrimą dėl įvykio, ir neoficialiai informavo ieškovus, kad pažeidimo nėra, tačiau manantis, jog atsiųsti elektroniniai laiškai yra netikri (2 t., b. l. 69–70). 

52.       Atsakovė 2023 m. balandžio 12 d. kreipėsi į UAB „BTT Group“, prašydama atlikti vartotojų (duomenys neskelbtini)  ir (duomenys neskelbtini)  elektroninio pašto dėžučių patikrinimą, taip pat iš tiekėjo (ieškovių) elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) gautų elektroninių laiškų autentiškumo, IP adreso patikrinimą. UAB „BTT Group“ 2023 m. balandžio 13 d. pateiktame atsakyme nurodė, kad ji nenustatė atsakovės darbuotojų nurodytų pašto dėžučių saugumo pažeidimo atvejų laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 11 d. iki 2023 m. balandžio 12 d., taip pat nenustatė neteisėtų prisijungimų iš kitų valstybių ir (arba) prisijungimų iš kitų IP adresų į atsakovės naudojamas informacines technologijų sistemas ir (arba) elektroninio pašto dėžutes. UAB „BTT Group“ taip pat pažymėjo, kad iš teikėjo (ieškovių) elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini)  atsakovės gauti laiškai nurodytu laikotarpiu buvo išsiųsti iš IP adreso

53.       Ieškovės sukūrė naują el. pašto adresą (duomenys neskelbtini), iš kurios 2023 m. spalio 11 d. pranešė atsakovei, kad ieškovės informavo Vyriausiąją kovos su organizuotu nusikalstamumu direkciją – Kibernetinio saugumo direkciją ir suteikė jai prieigą prie savo el. pašto (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš tolimesnio šalių susirašinėjimo, tiek Bulgarijoje, tiek Lietuvoje dėl šioje byloje pervestų pinigų vyksta tyrimai (2 t., b. l. 65–69). 

54.       Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. CK 6.44 straipsnyje nustatyta, kokiam asmeniui turi būti įvykdyta prievolė, kad toks vykdymas būtų pripažintas tinkamu (CK 6.123 straipsnis).

55.       Tačiau kartu sąžiningo skolininko interesais įstatymas taip pat reglamentuoja situaciją, kai skolininkas įvykdo prievolę tariamam kreditoriui, nustatydamas, kad kai prievolė įvykdoma asmeniui, kurį skolininkas dėl kreditoriaus kaltės pagrįstai ir sąžiningai laiko tikruoju kreditoriumi, skolininkas atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo kreditoriui, jeigu įrodo, kad suklydo sąžiningai (CK 6.45 straipsnio 1 dalis). Kad prievolė trečiajam asmeniui, kuris neturi teisės priimti įvykdymo, įvykdyta tinkamai, gali būti pripažinta ir dėl subjektyvių kriterijų. Kaip teisingai nurodyta šalių procesiniuose dokumentuose, skolininkas atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo kreditoriui esant dviejų sąlygų visetui: 1) skolininkas pagrįstai ir sąžiningai mano, kad prievolę įvykdo tikrajam kreditoriui; 2) dėl tokios skolininko klaidos yra kaltas kreditorius.

56.       Subjektyvus taikomų kriterijų pobūdis lemia ir procesinę skolininko įrodinėjimo pareigą. Pagal CK 6.45 straipsnį įrodinėjimo našta, kad vykdydamas prievolę elgėsi rūpestingai ir apdairiai, tenka skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-409/2012).

57.       Vertinant atsakovės (skolininkės) veiksmus šios nutarties 54-55 punktuose paminėto teisinio reguliavimo ir 36-53 punktuose nurodytų faktinių aplinkybių kontekste galima daryti išvadą, kad byloje nėra nei tiesioginių, nei netiesioginių  įrodymų, kurie patvirtintų, kad nuo 2023 m. kovo 11 d. iki 2023 m. balandžio 12 d. atsakovei siųsti el. laiškai buvo išsiųsti ne iš ieškovės el. laiškų paskyros (adreso). 

58.       Byloje taip pat nėra ginčo, kad šalių bendradarbiavimas (komunikacija) iš esmės buvo vykdomas vieninteliu būdu – elektroniniu susirašinėjimu, kur abi ieškovės (kreditorės) naudojo vieną ir tą patį el. pašto adresą – (duomenys neskelbtini). Ieškovės neginčija ir nepateikė į bylą kitų įrodymų, kad ieškovių vardu per el. paštą (duomenys neskelbtini)  su atsakove susirašinėjusi J. T.-G. nėra susijęs su ieškovėmis asmuo. Minėtas asmuo teikė atsakovei nurodymus ir dėl sąskaitų, kurias turėjo apmokėti ieškovė, ir dėl finansinių įstaigų, į kurias turėjo būti pervesti pinigai, ir dėl priežasčių, kodėl pinigai turėjo būti pervesti į atitinkamas apeliančių sąskaitas kitose šalyse (Lenkijoje ir Jungtinėje Karalystėje) ( nutarties 39, 40, 41, 44, 46).

59.       Kaip minėta, visi ieškovių el. laiškai atsakovei buvo atsiųsti iš vieno ir to paties el. pašto adreso (duomenys neskelbtini), tačiau juos pasirašinėjo keturi skirtingi asmenys: N. M., J. T.-G., L. O. ir D. I.. UAB „BTT Group“ 2024 m. balandžio 16 d. atlikto tyrimo metu nustatė, kad atsakovės darbuotojams L. S., E. T. ir G. T. į jų el. paštus buvo siunčiami laiškai iš (duomenys neskelbtini), tačiau iš skirtingų IP adresų: 194.153.145.70; 194.153.145.99 ir 194.153.145.10 (2 t., b. l. 107–110). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tokia praktika, kai ta pačia el. pašto dėžute naudojasi skirtingi asmenys, neatitinka gerosios verslo praktikos, leidžiančios užtikrinti elektroninių pašto dėžučių saugumą.

60.       Kaip matyti iš nutarties 49, 51 punkte nustatytų aplinkybių, ieškovės patvirtino, jog galimai buvo įsilaužta į jų pašto dėžutę (duomenys neskelbtini).

61.       Aptartą aplinkybę, kad buvo įsilaužta ne į atsakovės, bet galimai į ieškovės pašto dėžutę patvirtina apeliančių skunde nurodyti duomenys apie Bulgarijos įmonę „NetInfo“ ir šios nutarties 52 punkte aptarta UAB „BTT Group“ išvada dėl atsakovės pašto dėžutės (ne)saugumo.    

62.       Sužinojusi apie galimą neteisėtą įsilaužimą į el. paštą atsakovė nedelsdama (2023 m. balandžio 12 d.) pareiškimu kreipėsi į teisėsaugos institucijas, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-13940-23 (2 t., b. l. 9–10, 17–18).

63.       Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-asis skyrius 2024 m. liepos 1 d. rašte teismui nurodė, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-13940-23 yra tęsiamas, įtariamieji nenustatyti. Bulgarijoje atlikti yra išduotas ir išsiųstas Europos tyrimo orderis Bulgarijos teisėsaugos institucijoms. Iš jų buvo gautas atsakymas apie priimtą vykdymui Europos tyrimo orderį. Tačiau duomenų apie jau atliktus veiksmus ir jų rezultatus, galimus įtariamuosius, dar neturi (2 t., b. l. 179).

64.       Remiantis aptartomis aplinkybėmis ir šios nutarties 33-34 punktuose nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais dėl įrodinėjimo taisyklių, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent ieškovės neužtikrino savo pašto dėžutės saugumo, todėl joms tenka visa su tuo susijusi rizika ir neigiamų pasekmių padariniai.

65.       Apibendrinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nuspręsti, jog atsakovė sutartinę prievolę atsiskaityti įvykdė netinkamam kreditoriui, tačiau sąžiningai ir pagrįstai jį laikydama tikruoju kreditoriumi, dėl tokios atsakovės suklydimo yra pačių ieškovių kaltė, todėl yra pagrindas atleisti atsakovę nuo prievolės įvykdymo tikrajam kreditoriui ir netenkinti jai pareikšto ieškinio (CK 6.44 straipsnio 1 dalis, 6.45 straipsnio 1 dalis). 

Dėl procesinės bylos baigties

66.       Vadovaudamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, todėl panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą ieškovių apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 26 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

67.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30; Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1146/2014).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

68.       Apeliacinės instancijos teismui nusprendus ieškovų apeliacinio skundo netenkinti, atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 98 straipsnis).

69.       Atsakovė UAB „Vykom“ prašo priteisti iš ieškovų 4 537,50 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

70.       Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

71.       Atsakovės turėtos išlaidos viršija maksimalaus Rekomendacijų 8.11 punkte nustatytą tokių išlaidų dydį (maksimalus dydis už 2024 m. rugsėjo mėnesį parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 2 809,30 Eur (2 161,00 Eur bruto × 1,3 (8.11 p.), todėl jos prašymas dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas iš dalies, sumažinant prašomą priteisti sumą iki maksimalaus Rekomendacijų dydžio, priteisiant atsakovei iš kiekvienos atsakovės po 1 404,65 Eur (2 809,30 Eur / 2) bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vykom“ (j. a. k. 300132204) iš ieškovų Ventsi EOOD (j. a. k. 148082232, adresas: Osmi primorski polk 122, Varna, Bulgarija) ir Dukato 78 EOOD (j. a. k. 203210002, adresas: Batova 16, Slanchevo, Bulgarija) iš kiekvienos po 1 404,65 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturių eurų 65 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                Gintautas Koriaginas

                                                                                       Algimantas Kukalis

                                                                                       Rūta Palubinskaitė