Civilinė byla Nr. e2S-330-618/2023

  Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00277-2023-4        Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.3; 3.3.2.5

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 16 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės R. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal R. D. ieškinį atsakovui J. D. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti su atsakovu sudarytą santuoką, padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisti išlaikymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 17 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį.  Pirmosios instancijos teismo argumentai:

2.1.Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą 2020 m. vasario 10 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir Tarnyba) pažymą dėl privalomos mediacijos pabaigos, nurodė, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog privalomos teisminės mediacijos atlikimo data negali būti vėlesnė nei vieneri metai.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 17 d. nutartį panaikinti ir išspręsti ieškinio priėmimo klausimą. Atskirojo skundo argumentai:

1.1.                      Nurodė, kad kartu su ieškiniu pateikė teismui ne tik Tarnybos 2020 m. vasario 10 d. pažymą dėl privalomosios mediacijos pabaigos, bet kartu pateikė Tarnybos 2022 m. gruodžio 19 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame pažymėta, jog nėra naujų aplinkybių naujos privalomosios mediacijos procedūrai inicijuoti, todėl ankstesnė pažyma laikoma teisėta ir galiojančia.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, kadangi buvo nesilaikyta įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, pagrįstumo ir teisėtumo. 

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo

Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo jų įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas nustato savo iniciatyva, ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).

Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą ginčų sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktą privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka, išskyrus minėtame punkte aptartus smurto artimoje aplinkoje atvejus. Vadovaujantis Mediacijos įstatymo 21 straipsnio nuostatomis, privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių. Abiem šiais atvejais, t. y. tiek kai mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu, tiek kai mediaciją inicijuoja viena iš ginčo šalių, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduodamas prašymas dėl mediatoriaus skyrimo Mediacijos įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba toks prašymas paduodamas pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, Mediacijos įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalys). Tuo atveju, kai privalomąją mediaciją inicijuoja tik viena iš ginčo šalių, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba mediatorius kreipiasi į kitą ginčo šalį su pranešimu apie gautą prašymą bei informacija, kad per penkiolika darbo dienų asmuo turi pateikti savo sutikimą dėl mediacijos vykdymo (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 4 dalis). Tuo atveju, jei kita šalis nesutinka dalyvauti mediacijoje arba sutikimas dėl mediacijos vykdymo negaunamas, vadovaujantis Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostatomis laikoma, kad aptariamą procesą inicijavusi ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija.

Kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl civilinės bylos iškėlimo dėl ginčų, kuriems nustatyta privalomoji neteisminė mediacija, teismui kartu su ieškiniu turėtų būti pateikiami rašytiniai įrodymai, kad ginčo šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja neteismine mediacija. Įrodymu, jog šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja mediacija, yra atitinkama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos arba mediatoriaus, į kurį šalys kreipėsi, parengta pažyma ar panašaus pobūdžio dokumentas, patvirtinantis šalies realizuotą prievolę pasinaudoti privalomąja mediacija. Mediacijos paslaugas gali teikti tik mediatorius, įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą (Mediacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). 

Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir išlaikymo priteisimo, t. y. pareiškė ieškinį, kylantį iš šeimos teisinių santykių. Pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punktą nustatyta privalomoji mediacija sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje atsisakydamas priimti ieškinį kaip vienintelį argumentą nurodė, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad privalomos teisminės mediacijos atlikimo data negali būti vėlesnė nei vieneri metai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog vadovaujasi teismų praktika ir skundžiamoje nutartyje daugiau niekaip nepagrindė privalomos teisminės mediacijos atlikimo datos atlikimo įtakos susiklosčiusiai situacijai, kai ieškovė praėjus daugiau nei vieneriems metams po pažymos apie įgyvendintą pareigą pasinaudoti privaloma mediacija išdavimo datos kreipėsi į teismą.

Priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje nesilaikoma pozicijos, kad privalomos teisminės mediacijos atlikimo data negali būti vėlesnė nei vieneri metai (Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-640-569/2022; Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-93-739/2023). Privalomos teisminės mediacijos atlikimo data yra vertinimo dalykas. Atsisakymas priimti ieškinį vien tuo pagrindu, kad mediacijos tarp šalių atlikimo data yra vėlesnė nei vieneri metai, laikytinas pernelyg formaliu. Pažymėtina, kad teismas ieškinio priėmimo stadijoje tik patikrina, ar su ieškiniu į teismą besikreipianti šalis pasinaudojo išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Teismas nagrinėdamas šeimos bylas yra aktyvus, todėl turi galimybę nagrinėjant bylą iš esmės ir pats pasiūlyti ginčo šalims bandyti ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu (Mediacijos įstatymo 12 straipsnio 3 dalis). Jei bylos nagrinėjimo metu paaiškėtų, kad atsakovas nežinojo apie jam siūlomą galimybę pasinaudoti mediacijos procesu arba dabar jau nori ja pasinaudoti, teismas gali pasiūlyti pasinaudoti mediacijos procesu ir vykstant bylos nagrinėjimui.

Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi, atskirajame skunde ieškovė argumentuoja, kad pasinaudojo privalomąja mediacija, t. y. laikėsi išankstinės privalomos ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Įrodymas, jog yra pasinaudota privalomąja mediacija, yra atitinkama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos arba mediatoriaus, į kurį šalys kreipėsi, parengta pažyma ar panašaus pobūdžio dokumentas, patvirtinantis šalies realizuotą prievolę pasinaudoti privalomąja mediacija.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kartu su ieškiniu pateiktas 

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kartu su ieškiniu pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad ieškovė įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija ir įstatyme įtvirtinta pareiga pasinaudoti privalomąja mediacija yra įvykdyta. Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo normos nenumato mediacijos pažymos galiojimo laiko. Šiuo konkrečiu atveju pažymą, kuri patvirtina, kad buvo pasinaudota privalomąja mediacija, ieškovė pateikė. Dar daugiau, ieškovė pakartotinai kreipėsi į Tarnybą dėl pakartotinės privalomos mediacijos proceso vykdymo, tačiau nenurodžius naujų aplinkybių, Tarnyba išaiškino, kad ieškovė įgyvendino įstatymuose numatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija, turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo. Atsižvelgiant į aptartą, konstatuotina, kad, šiuo konkrečiu atveju privalomąja mediacija dėl ginčo buvo pasinaudota, ieškovės pateikta mediacijos pažyma negali būti laikoma neaktualia ir netinkama šioje byloje, todėl laikytina, jog ieškovė, besikreipdama į teismą, nepažeidė CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimų.

Dėl procesinės bylos baigties

Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą, nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina. Kadangi ieškinio priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui spręsti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).  

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

n u t a r i a:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 17 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėja                                                                     Larisa Šimanskienė