Administracinė byla Nr. ATP-403-354/2015

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 4-70-3-02414-2015-3                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                     39.2; 41.1; 79.1.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 16 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto D. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo, kuriuo D. G. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50 str., paskirta administracinė nuobauda – 25 paros administracinio arešto, ir

n u s t a t ė :

D. G. nubaustas už tai, kad 2015 m. liepos 8 d. 16.50 val. (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ vagystės būdu pagrobė prekių už 37 Eur.

Apeliaciniu skundu D. G. prašo skirti jam švelnesnę nuobaudą, nes jis yra pagrindinis šeimos maitintojas, šeimoje auga mažas vaikas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovada prašo D. G. skundą atmesti.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Ginčo byloje dėl D. G. padaryto ATPK 50 str. numatyto pažeidimo padarymo nėra, tačiau apelianto skundu keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas.

ATPK 50 str. sankcijoje numatyta galimybė skirti dvi alternatyvias administracines nuobaudas, t. y. baudą arba administracinį areštą. Įstatymas nenumato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau pripažįstama, kad parenkant nuobaudos rūšį, turi būti įvertinta, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų, be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 str.

Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 str.

Iš bylos medžiagos matyti, jog apeliantas praeityje ne kartą baustas už administracinius teisės pažeidimus, taip pat ir už smulkiojo svetimo turto pagrobimą vagystės būdu, turi galiojančią nuobaudų už analogiškus pažeidimus (6–11 b. l.). Nors už padarytus pažeidimus D. G. ne kartą buvo skirtos švelnesnės nuobaudos rūšys nei areštas, tačiau paskirtus viešuosius darbus jis atlikti vengė, baudų nesumokėjo. Paminėtos aplinkybės rodo, kad D. G. administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 50 str., daro sistemingai, gyvenimo būdo nekeičia, o tai neigiamai apibūdina nubaustojo asmenybę, rodo, jog asmuo atitinkamų išvadų nepadarė, jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, toliau linkęs pažeidinėti įstatymus, pažeidėjui anksčiau paskirtos švelnesnės nuobaudos nepasiekė ATPK 20 str. nustatytų administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų, t. y. nebuvo efektyvios atsakomybės priemonės.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog teismas, skirdamas nuobaudą D. G., įvertino D. G. asmenybę charakterizuojančius duomenis, atsižvelgė į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, taip pat nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad pakartotinai per metus padarė tokios pat rūšies pažeidimą, ir pagrįstai D. G. paskyrė griežtą straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą – 25 paras administracinio arešto. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie D. G. šeimą, turimą legalų pragyvenimo šaltinį, todėl apelianto teiginys, kad jis yra pagrindinis šeimos maitintojas, atmetamas kaip nepagrįstas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad D. G. už padarytą administracinį teisės pažeidimą paskirta administracinė nuobauda yra tinkamai individualizuota, ir tenkinti apelianto skundą jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a :

palikti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą nepakeistą ir D. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja                                                                                      Nijolė Matuzevičienė