ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. sausio 23 d.

Varėna

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Loreta Janiulytė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. S. ir R. S. ieškinį atsakovams S. S. ir L. S. dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto atidalinimo, bei atsakovų S. S. ir L. S. priešieškinį ieškovams V. S. ir R. S. dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto atidalinimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo, tretysis asmuo byloje Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovai pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo atidalinti nekilnojamąjį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, esantį (duomenys neskelbtini), bei priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovai priešieškiniu prašo atidalinti nekilnojamąjį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, esantį (duomenys neskelbtini), priskiriant atitinkamas dalis, nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovų.

Šalys 2018-01-16 pateikė teismui tarp šalių pasirašytą taikos sutartį, kurioje išspręsti visi ieškininiame pareiškime kelti reikalavimai. Šalys prašo taikos sutartį patvirtinti, o civilinę bylą nutraukti, nurodoma, jog šalims yra žinomos Taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės. Prašymą prašoma spręsti rašytinio proceso tvarka, šalims nedalyvaujant.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalyje numatyta šalių teisė užbaigti bylą taikos sutartimi. Šalių sudaryta taikos sutartis sudaro joms galimybę taikiai išspręsti tarpusavio ginčą, neprieštarauja viešai tvarkai ir geros moralės principams, nepažeidžia šalių interesų. Taikos sutartyje nurodyta, kad jos šalims žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisinės pasekmės, kad sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus, byla nutraukiama ir vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalima. Šalys taip pat taikos sutartyje patvirtina, kad bylos nutraukimo pasekmės, teismui patvirtinus taikos sutartį, šalims žinomos ir suprantamos (CPK 294 str.; 137 str. 2 d. 4 p.).

Konstatuotina, kad yra visos sąlygos patvirtinti teismui pateiktą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti (CPK 42 str. 1, 2 d.; 140 str. 3 d.; 293 str. 1 d. 5 p.).

Išaiškintina, kad nutraukus civilinę bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, neleidžiama (CPK 294 str.).

Tiek už ieškinio, tiek už priešieškinio reikalavimus mokama žyminio mokesčio suma 75,00 EUR. Ieškovai byloje sumokėjo 75,00 EUR žyminio mokesčio, atsakovai – 100,00 EUR žyminio mokesčio, t. y. 25,00 EUR permoka. CPK 87 str. 2 d. nustatyta, jog šalims sudarius taikos sutartį, yra grąžinama 75% sumokėto žyminio mokesčio sumos. Atsižvelgiant į tai, ieškovams grąžintina 75 proc. (56,25 EUR) žyminio mokesčio dalis, atsakovams grąžintina 75 proc. (56,25 EUR) žyminio mokesčio dalis bei 25,00 EUR žyminio mokesčio permoka paduodant priešieškinį, įpareigojant tai atlikti Valstybinę mokesčių inspekciją (CPK 87 str. 3 d.).

Teismas šioje byloje patyrė 16,00 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.; 92 str.). Atsižvelgiant į šalių valią šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš šalių lygiomis dalimis.

Vadovaudamasis CPK 42 straipsnio 1 dalimi ir 293 straipsnio 5 punktu, teismas

n u t a r i a :

patvirtinti šalių sudarytą 2018-01-05 Taikos sutartį šiomis sąlygomis:

1. Atidalinti ieškovui V. S. ir atsakovui S. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise po 1/2 dalį kiekvienam priklausantį turtą - gyvenamą namą Al m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 85,61 kv. m., vidutinė rinkos vertė - 2710 Eur, ūkinį pastatą 2I1 m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 20,00 Eur, esančių (duomenys neskelbtini),

priskiriant V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn pastatus:

- gyvenamąjį namą, lAlm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 85,61 kv. m., vidutinė rinkos vertė – 2710,00 Eur,

- ūkinį pastatą 2Ilm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 10,00 Eur; priskiriant S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninėn nuosavybėn pastatus:

- ūkinį pastatą 4I1 m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 10,00 Eur.

2. Nustatyti 1,4000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,4000 ha ploto, vidutinė rinkos vertė – 5680,00 Eur, (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarką pagal matininko N. Saviščevo 2017-12-15 parengtą Naudojimosi tvarkos nustatymo žemės sklypu planą:

V. S., a. k(duomenys neskelbtini) ir R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priskirti naudotis 0,5760 ha žemės sklypo dalimi, Plane pažymėta indeksu A, ir 0,1240 ha žemės sklypo dalimi, Plane pažymėta indeksu C.

S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priskirti naudotis 0,7000 ha žemės sklypo dalimi, Plane pažymėta indeksu B.

Ieškovai ir atsakovai susitaria, kad naudodamiesi pagal Planą priskirta žemės sklypo dalimi, kiekvienas iš bendraturčių be papildomo kito bendraturčio sutikimo gali rengti želdinių tvarkymo, statybos ir kitus projektus, gauti leidimus dėl želdinių tvarkymo, valymo, priežiūros, sodinimo, kirtimo, statinių statybos, rekonstrukcijos, perstatymo, jų pridavimo, įteisinimo ir įregistravimo nekilnojamojo turto registruose savo naudojamoje žemės sklypo dalyje, tuo pačiu ir darytis savo naudojamos žemės sklypo dalies detalųjį planą, atidalinimą, topo nuotrauką, nustatyti kelių ir takų servitutus, verstis ūkininkavimu bei kita ūkine - komercine veikla.

3. Šalys nereikalauja viena iš kitos atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Pašto išlaidas valstybei šalys atlygina lygiomis dalimis.
5. Šalys susitaria, kad jeigu nebus nevykdomi šia sutartimi prisiimti įsipareigojimai, bus taikomos Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytos teismo sprendimo nevykdymo pasekmės. Pažeidus šioje sutartyje prisiimtus įsipareigojimus, šalys turi teisę kreiptis į antstolius dėl priverstinio taikos sutarties vykdymo.
6. Šalys, pasirašydamos šią Taikos sutartį patvirtina, kad:

1. Šios Taikos sutarties sudarymas, jos sąlygų vykdymas neprieštarauja ir nepažeidžia jokių teisės aktų, valstybės institucijų interesų.
2. Visos Taikos sutarties sąlygos buvo aptartos individualiai, derybos vyko sąžiningai, derybų rezultate pasiektu susitarimu nei Taikos sutartis, nei bet kuri atskira jos sąlyga negali būti laikoma nepagrįstai suteikiančia kitai Šaliai perdėtą pranašumą ir ji visiškai atitinka Šalių interesus, Šalių sąžiningo bendradarbiavimo principus bei laisvai išreikštą jų valią; taip pat Šalys nepriklauso viena nuo kitos, jos neturi ekonominių sunkumų ar neatidėliotinų poreikių, jos nėra ekonomiškai silpnos ar neinformuotos, nepatyrusios ir Taikos sutarties sudarymo metu jos neveikia neapdairiai ir turi reikiamą derybų patirtį.

6.3.              Ši Taikos sutartis sudaryta vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, visos šios Taikos sutarties sudarymo aplinkybės Šalims žinomos ir nėra aplinkybių dėl kurių Taikos sutartis galėtų būti pripažinta negaliojančia.

7. Šalys prašo Varėnos rajono apylinkės teismą patvirtinti šią taikos sutartį ir remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 str. 5 punktu, civilinę bylą nutraukti, išspręsti žyminio mokesčio grąžinimo klausimą. Šalims žinoma, kad nutraukus civilinę bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 str. 2 dalis).
8. Ši sutartis įsigalioja nuo Varėnos rajono apylinkės teismo nutarties ją patvirtinti įsiteisėjimo dienos ir yra surašyta trimis identiškais egzemplioriais, kurių vienas skirtas Varėnos rajono apylinkės teismui ir po vieną ieškovams bei atsakovams. Taikos sutarties neatskiriamu priedu yra matininko N. Saviščevo 2017-12-15 parengtas Naudojimosi tvarkos nustatymo žemės sklypu planas.

Nutraukti civilinę bylą Nr. e2-203-922/2018 pagal ieškovų V. S. ir R. S. ieškinį atsakovams S. S. ir L. S. dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto atidalinimo, bei atsakovų S. S. ir L. S. priešieškinį ieškovams V. S. ir R. S. dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto atidalinimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo, tretysis asmuo byloje Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

Priteisti iš ieškovų V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovų S. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), L. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 16,00 EUR (šešiolika eurų) lygiomis dalimis iš kiekvieno po 4,00 EUR (keturis eurus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Šios bylinėjimosi išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas - 5660.

Grąžinti V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 56,25 EUR (penkiasdešimt šešis eurus 25 ct) žyminio mokesčio dalį, sumokėtą per perlo paslaugas.

Grąžinti S. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 81,25 EUR (aštuoniasdešimt vieną eurą 25 ct) žyminio mokesčio dalį, sumokėtą per paštą.

Išaiškinti, kad nutraukus civilinę bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, neleidžiama.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.