Civilinė byla Nr. e2A-92-464/2024
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00189-2023-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.8; 2.6.10.2.1; 2.8.1.2; 3.1.1.2.9
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 29 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Antano Rudzinsko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Piras“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Piras“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Inovia projektai“ ir J. B. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų uždraudimo ir nuostolių, patirtų atskleidus ir panaudojus komercinę paslaptį, atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Piras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė:
1.1. įpareigoti atsakovus UAB „Inovia projektai“ ir J. B. nutraukti turimos ieškovei priklausančios komercinę paslaptį sudarančios informacijos, iš kokių sudėtinių dalių yra gaminami produktai prekiniais pavadinimais „Stabgrunt 2“ ir „Stabgrunt 1“, naudojimą, įskaitant gaminti produktus kitais prekiniais pavadinimais, kurių sudėtyje būtų produktus prekiniais pavadinimais „Stabgrunt 2“ ir „Stabgrunt 1“ sudarančios medžiagos;
1.2. priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Inovia projektai“ ir J. B. 117 261,58 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
1.3. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovės veikla yra susijusi su specialių inovatyvių cheminių gaminių gamyba ir prekyba, kurie skirti ir naudojami kelių, stovėjimo aikštelių, aikščių, šalikelių, laikinų kelių, aerodromų, pylimų ir kitų panašių inžinerinių statinių statyboje. Vienas iš ieškovės sukurtų produktų yra jonų mainus gerinantys preparatai, prekiniais pavadinimais ,,Stabgrunt 1“ ir ,,Stabgrunt 2“, kurie padeda sustiprinti esamus dangos gruntus, jų nekeičiant naujais. Šių produktų gamyboje naudojami keli skirtingi komponentai, kurių dalį gamina UAB ,,Margūnas“, o kitą dalį ieškovė įsigyja iš kitų tiekėjų, ir tuos komponentus į galutinį produktą įdeda pati arba pašalinusi jų pavadinimus ir gamintojus perduoda juos UAB ,,Margūnas“.
3. Atsakovas J. B. nuo 2021 m. gruodžio 7 d. iki 2022 m. birželio 22 d. ėjo ieškovės gamybos vadovo pareigas. Darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta jo paties prašymu. Po darbo sutarties nutraukimo atsakovas įsteigė UAB ,,Inovia projektai“, kuri pradėjo prekiauti analogiškais, kaip ir ieškovės gaminami, produktais, skirtais dangai stiprinti.
4. Ieškovės teigimu, atsakovas J. B. jai nežinomu būdu sužinojo komercinę paslaptį sudarančią informaciją, susijusią su produktų ,,Stabgrunt 1“ ir ,,Stabgrunt 2“ sudėtimi, jų gamybos etapais. Ir nors atsakovas tam neturėjo teisės, tačiau komercinę vertę turinčią informaciją – produktų sudedamąsias dalis, jų pardavimo kainas, duomenis apie jų pirkėjus – panaudojo ir atskleidė tretiesiems asmenims.
5. Iš UAB ,,Margūnas“, kuri gamino dalį produkto komponentų, ieškovė sužinojo, kad atsakovo įsteigta bendrovė UAB ,,Inovia projektai“ įsigijo iš jos 6 435 kg pusgaminio, skirto ,,Stabgrunt 2“ gamybai, ir 1 530 kg pusgaminio, skirto ,,Stabgrunt 1“ gamybai. Iš įsigytų pusgaminių atsakovė UAB ,,Inovia projektai“ galės pagaminti 4 955,72 l produkto ,,Stabgrunt 2“, kurio savikaina yra 7 392,24 Eur, o pardavimo kaina – 107 335,96 Eur, ir 850,8 l produkto ,,Stabgrunt 1“, kurio savikaina yra 1 109,64 Eur, o pardavimo kaina – 18 427,50 Eur. Jeigu pasinaudodami ieškovės komercine paslaptimi atsakovai nebūtų pagaminę ir pardavę atitinkamų kiekių produktų, pirkėjai tas medžiagas būtų pirkę iš ieškovės. Todėl ieškovei padaryta 117 261,58 Eur žala ([107 335,96 Eur – 7 392,24 Eur] + [18 427,50 Eur – 1 109,64 Eur]), lygi skirtumui tarp produktų pardavimo kainų ir savikainos, kurios atlyginimą ieškovė prašo solidariai priteisti iš atsakovų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apygardos teismas 2023 m. spalio 10 d. sprendimu ieškovės UAB ,,Piras“ ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei UAB ,,Inovia projektai“ 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei – 39,99 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, taip pat atmetė ieškovės prašymą bylos medžiagą (jos dalį) pripažinti nevieša.
7. Teismas iš į bylą pateiktų įrodymų – 2021 m. gruodžio 6 d. darbo sutarties Nr. 98, UAB „Piras“ direktoriaus 2021 m. gruodžio 6 d. įsakymo Nr. K-04 apie priėmimą į darbą, pranešimo apie apdraustųjų socialinio draudimo pabaigą – nustatė, kad atsakovas J. B. nuo 2021 m. gruodžio 7 d. iki 2022 m. birželio 22 d. dirbo UAB „Piras“ gamybos vadovu. Su atsakovu sudarytoje darbo sutartyje nebuvo numatyta, kad jis, kaip darbuotojas, įsipareigoja be darbdavės (ieškovės UAB „Piras“) sutikimo raštu neatskleisti darbdavės konfidencialios informacijos šios darbo sutarties galiojimo metu ar pasibaigus darbo sutarties galiojimui dėl bet kokios priežasties. Atleidžiant atsakovą iš darbo taip pat nebuvo numatyta, kad darbuotojas įsipareigoja nekonkuruoti su darbdave.
8. Įvertinęs tai, kad ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovas J. B. buvo įsipareigojęs saugoti konfidencialią darbdavės informaciją darbo sutarties galiojimo metu ar pasibaigus darbo sutarties galiojimui, kad ieškovės nurodyta informacija apie jonų mainus gerinančius preparatus, prekiniais pavadinimais ,,Stabgrunt 1“ ir ,,Stabgrunt 2“, buvo įtraukta į jos komercinių paslapčių sąrašą, teismas nenustatė pagrindo padaryti išvadą, jog ieškovės nurodyta informacija buvo laikoma konfidencialia ir kad ji ėmėsi protingų pastangų tai informacijai apsaugoti.
9. Nepagrįstais teismas pripažino tokius ieškovės argumentus, kad produktai ,,Stabgrunt 1“ ir ,,Stabgrunt 2“ yra išimtinai ieškovės nuosavybė, kurios ruošinius gaminanti UAB ,,Margūnas“ jų negali parduoti kitiems asmenims. Iš į bylą pateiktų 2002 m. lapkričio 30 d. saugos duomenų lapo MSDL, 2017 m. balandžio 3 d. saugos duomenų lapo MSDL-280, 2023 m. liepos 25 d. patentų Nr. 7013 ir Nr 7014, ieškovės atstovo, liudytojo G. B., kuris yra UAB ,,Margūnas“ komercijos projektų vadovas, paaiškinimų teismas nustatė, kad UAB ,,Margūnas“ gaminamų ,,Stabgrunt 1“ ir ,,Stabgrunt 2“ ruošinių sudedamosiomis dalimis yra sieros rūgštis, fosforo rūgštis, citrinų rūgštis ir vanduo. Be to, produktais prekiniais pavadinimais ,,Stabgrunt 1“ ir ,,Stabgrunt 2“ prekiauja ne tik ieškovė, bet ir UAB ,,KTD group“. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs UAB ,,KTD group“ internetiniame puslapyje skelbiamą informaciją apie jos praduodamus grunto stabilizavimo cheminius priedus (https://www.keliutiesimas.lt/grunto-stabilizavimo-chem-priedai), eksploatacinių savybių deklaracijas Nr. 15/07/2019-01 ir Nr. 29/07/2019-1.
10. Teismas taip pat pažymėjo, kad produktai, dėl kurių yra kilęs ginčas, buvo pradėti gaminti atsakovui J. B. dirbant UAB „KTD group“, o ne pas ieškovę. Iš byloje pateikto atsakovo ir kitų asmenų (M. L., G. J.) susirašinėjimo, vykusio 2020–2021 metais, teismas nustatė, kad produktų sudėtis buvo tobulinama, analizuojant ir tiriant kitų bendrovių rinkoje parduodamus analogiškus produktus. Ir nors ieškovė teigė, kad atsakovas reikiamą kvalifikaciją įgijo dirbdamas pas ieškovę, kai jis buvo išsiųstas mokytis į Kauno technikos kolegiją, tačiau byloje pateikti įrodymai (profesinio bakalauro diplomas, mokėjimai už J. B. ir M. L. studijas) paneigia tokius ieškovės teiginius ir patvirtina, kad statybos inžinieriaus kvalifikaciją bei Kelių inžinerijos profesinio bakalauro laipsnį atsakovas J. B. įgijo 2019 m., t. y. iki įsidarbinimo pas ieškovę. Už atsakovo mokslus kolegijoje mokėjo UAB „KTD group“, o ne ieškovė.
11. Teismo vertinimu, atsakovo pateiktas magistro darbas „Mažo eismo intensyvumo kelių asfalto dangos konstrukcijų, turinčių hidrauliškai ir specialiaisiais priedais sustiprinto pagrindo sluoksnį, tyrimai“, taip pat patvirtina, kad atsakovas J. B., studijuodamas Vilniaus Gedimino technikos universitete, domėjosi asfalto dangos konstrukcijų su atitinkamais priedais sustiprintų pagrindo sluoksnių taikymo problematika, todėl jis pats galėjo turėti specialių žinių apie priedus, gerinančius ir stiprinančius asfalto dangos konstrukcijas.
12. Teismas pripažino, kad vien ieškovės nurodytos aplinkybės bei įrodymų užtikrinimo metu gauti įrodymai, jog atsakovė UAB „Inovia projektai“ iš UAB „Margūnas“ pagal pateiktas sąskaitas faktūras įsigijo 6 435 kg pusgaminio „Grunto rišiklio Stabgrunt 2 ruošinys“, jį įvardijant tuo pačiu ar skirtingu pavadinimais, ar 1 530 kg kito pusgaminio, iš kurio gaminamas produktas ,,Stabgrunt 1“, o iš CHT Germany GmbH per du kartus įsigijo apie 1 200 kg (1 000 l) produkto Felosan RNF, savaime nepatvirtina nei kad atsakovė UAB „Inovia projektai“ naudojosi ieškovės komercine paslaptimi, nei kad minėti produktai rinkoje neparduodami tretiesiems asmenims, o yra išskirtinai tik ieškovei parduodamos prekės.
13. Ieškovei neįrodžius informacijos slaptumo, t. y. kad ji, kaip visuma, arba tiksli jos sudėtis ir sudedamųjų dalių konfigūracija nežinoma arba jos negalima lengvai gauti toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija, taip pat neįrodžius, kad atsakovai UAB „Inovia projektai“ ir J. B. neteisėtai naudojasi ieškovės komercine paslaptimi, teismas nenustatė pagrindo konstatuoti atsakovų neteisėtus veiksmus ir patenkinti ieškovės reikalavimą nutraukti jai priklausančios komercinę paslaptį sudarančios informacijos, iš kokių sudėtinių dalių yra gaminami produktai prekiniais pavadinimais „Stabgrunt 2“ ir „Stabgrunt 1“, naudojimą, įskaitant draudimą gaminti produktus kitais prekiniais pavadinimais, kurių sudėtyje būtų produktus prekiniais pavadinimais „Stabgrunt 2“ ir „Stabgrunt 1“ sudarančios medžiagos. Dėl tų pačių priežasčių teismas atmetė ir reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo.
14. Atmesdamas ieškovės prašymą bylos medžiagą pripažinti nevieša, teismas pažymėjo, kad visų produktų sudedamosios dalys yra nurodytos jų saugos duomenų lapuose, patentuose bei gamintojo teikiamoje informacijoje. Informacija yra viešai prieinama, todėl nėra būtinybės imtis priemonių jai apsaugoti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Ieškovė UAB ,,Piras“ apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, pripažinti, kad visa bylos medžiaga, o ypač ta jos dalis, kurioje atskleistos produktų ,,Stabgrunt 1“ ir ,,Stabgrunt 2“ sudedamosios dalys bei iš kokių subproduktų jie yra gaminami, yra nevieša, nustatant, kad su šia bylos medžiaga gali susipažinti tik byloje dalyvaujantys asmenys, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
15.1. Teismas nepagrįstai konfidencialią informaciją sutapatino su komercine paslaptimi. Ieškinys byloje pareikštas ne dėl konfidencialios informacijos, o dėl komercinės paslapties atskleidimo. Tai, kad darbo sutartyje nebuvo nurodyta pareiga neatskleisti komercinės paslapties, neturi teisinės reikšmės. Atitinkama darbuotojo pareiga numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.116 straipsnyje, Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo (toliau – KPTAĮ) 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 15 straipsnio 4 dalyje.
15.2. Informacija, susijusi su ieškovės sukurtais ir prekiaujamais produktais, yra slapta ir vertinga, atitinka komercinei paslapčiai keliamus slaptumo ir vertingumo reikalavimus. Aplinkybę, kad ši informacija yra vertinga, o vertinga dėl to, kad yra slapta, patvirtina ir toks faktas, jog už ja pasinaudojant pagamintus produktus yra mokama keliolika kartų – daugiau nei 1 000 proc. – savikainą viršijanti kaina. Joks protingas verslininkas nemokėtų tokių savikainas viršijančių kainų, jei galėtų atitinkamus produktus pasigaminti pats. Be to, aplinkybę, kad informacija turi komercinę vertę, patvirtina ir ieškovei išduoti produktų patentai.
15.3. Informacija yra vertinga ir dėl ieškovės pastangų bei resursų, kurie skirti tam, kad Lietuvos statybos rinkoje produktai būtų pripažinti ir pradėti naudoti, įtraukti į įvairius techninius reglamentus, darbų atlikimo metodus, panaudojant atitinkamus produktus. Tam, kad produktas būtų pripažintas ir naudojamas praktikoje, ieškovė įkūrė UAB ,,KTD group“, kurios 49 proc. akcijų priklauso ieškovei, o likę 51 proc. – ieškovės vadovui. UAB ,,KTD group“, panaudodama ieškovės sukurtą produktą, tiesė kelius, įrenginėjo aikštes ir panašius statinius. Be to, ir atsakovas J. B. savo magistriniame darbe tyrė būtent UAB ,,KTD group“ nutiestą kelio dangą ir joje naudotus produktus.
15.4. Aplinkybė, kad atsakovas, kaip darbuotojas, nebuvo supažindintas su komercinių paslapčių sąrašu, nėra kliūtis konstatuoti komercinės paslapties pažeidimą ir taikyti atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-378/2023). Atsakovo J. B. veiksmai patvirtina, kad jis suprato, jog atitinkama informacija yra komercinė paslaptis, kadangi jis ją panaudojo ir naudoja dideliam pelnui uždirbti, o uždirbo jį tik dėl to, jog dėl konkrečių ieškovės pastangų šios informacijos nežino jokie kiti rinkoje dalyvaujantys subjektai. Ši informacija turi labai didelę vertę, kol jos nežino kiti asmenys, todėl ir atsakovai jos neatskleidžia kitiems asmenims, antraip prarastų galimybę iš jos uždirbti pelną.
15.5. Teismas nevertino ieškovės nurodytų aplinkybių ir jas pagrįsti pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė ėmėsi priemonių informacijai apsaugoti. Viena iš pagrindinių priemonių buvo atitinkamų produktų pagaminimo išskaidymas į du etapus. Dalies reikalingų sudedamųjų medžiagų gamyba buvo užsakoma iš UAB ,,Margūnas“, kitos dalies – iš UAB ,,Nagas“. Gamintojų pagamintus komponentus sumaišydavo arba pati ieškovė, arba perduodavo juos UAB ,,Margūnas“, prieš tai pašalinus visą informaciją, iš kurios būtų galima identifikuoti gaminio sudedamąsias dalis, jo gamintoją.
15.6. Teismas nepagrįstai netyrė bei neįvertino ir tokių aplinkybių, kad net ir privalomai parengtuose ir pirkėjams pateikiamuose produktų saugos duomenų lapuose nenurodoma tiksli atitinkamų produktų sudėtis. Produktų sudėtis buvo ir yra saugoma ieškovės serveryje, prie kurio prisijungimas yra apsaugotas slaptažodžiais ir tiesiogiai atsakovas J. B. prie atitinkamos informacijos negalėjo prieiti.
15.7. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė UAB ,,Inovia projektai“ įsigijo visus identiškus pusgaminius, iš kurių gaminami produktai ,,Stabgrunt 1“ ir ,,Stabgrunt 2“. Kaip matyti iš bylos, atsakovė, nors ir kitu prekiniu pavadinimu, pardavė UAB „Gevalda“ identiškus ieškovės pardavinėjamiems produktus, o UAB „Gevalda“ nustojo pirkti šiuos produktus iš ieškovės. Taigi, atsakovė, pasinaudodama ieškovei priklausančia komercinę paslaptį sudarančia informacija, šiuos produktus parduoda UAB „Gevalda“ ir kitiems asmenims. Priešingų įrodymų, t. y. kad atitinkami atsakovės įsigyti pusgaminiai buvo panaudoti kažkur kitur, atsakovė į bylą nepateikė, nors galimybę tai padaryti turėjo. Byloje yra pakankamai įrodymų atsakovų veiksmų neteisėtumui ir priežastiniams ryšiui tarp jų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos konstatuoti.
15.8. Nepagrįsta teismo išvada, kad tuos pačius produktus gamino UAB ,,KTD group“. Byloje esančios pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitos faktūros patvirtina, kad ieškovė savo kontroliuojamai bendrovei UAB ,,KTD group“ parduodavo jau pagamintus produktus, kuriuos ši parduodavo kitiems asmenims, tačiau pati jų negamino. Be to, atsakovas J. B. UAB ,,KTD group“ pradėjo dirbti kai produktas jau buvo faktiškai sukurtas ir pardavinėjamas. Atsakovas UAB ,,KTD group“ lėšomis studijas Kauno technikos kolegijoje pradėjo 2015 metais, o ieškovė tuo metu jau vykdė produkto prekybą.
15.9. Ieškovė siekia apsaugoti jos komercine paslaptimi esančią informaciją – sukurtų produktų prekiniais pavadinimais ,,Stabgrunt 1“ ir ,,Stabgrunt 2“ cheminę sudėtį. Kitiems asmenims susipažįstant su bylos medžiaga neišvengiamai ši informacija bus atskleista, todėl visa bylos medžiaga, o ypač ta, kurioje atskleistos šių produktų sudedamosios dalys ir gamybos eiga, turi būti pripažinta nevieša.
16. Atsakovai UAB ,,Inovia projektai“ ir J. B. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo šio skundo netenkinti, Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, atmesti prašymą bylos medžiagą pripažinti nevieša, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
16.1. Atsakovas J. B. 2015 m. rugpjūčio 14 d. įsidarbino UAB „KTD group“, o 2021 metų pabaigoje jam buvo pasiūlyta įsidarbinti ir pas ieškovę, tačiau faktiškai jis ir toliau dirbo UAB ,,KTD group“. Atsakovas pas ieškovę formaliai dirbo tik pusę metų ir čia jis negalėjo sužinoti (o vėliau pasinaudoti) ieškovės įvardyta komercine paslaptimi, nes produktus ,,Stabgrunt 1“ ir ,,Stabgrunt 2“ gamino ir jais prekiavo UAB „KTD group“. Ieškovė nesukūrė tų produktų, nes neturėjo tam reikalingų specialistų. Tokiais pačiais produktais, tik kitais pavadinimais, yra prekiaujama visame pasaulyje nuo 1959 metų.
16.2. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad jos gaminami produktai ,,Stabgrunt 1“ ir ,,Stabgrunt 2“ bei atsakovės gaminami produktais yra tapatūs, byloje nėra duomenų apie šių produktų cheminę sudėtį.
16.3. Į bylą pateikti įrodymai – ieškovės darbuotojų susirašinėjimas – patvirtina, kad atsakovas J. B., daug metų dirbdamas ne pas ieškovę, o UAB „KTD group“, nuolat diskutavo apie keliams tiesti naudojamų cheminių medžiagų sudėtį, būtinumą vienas chemines medžiagas keisti kitomis, t. y. jo, kaip darbuotojo, sukaupta patirtis ir žinios nebuvo slapto ieškovės kūrybinio proceso dalimi ar ieškovės komercine paslaptimi.
16.4. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad galutinio gaminio kaina yra kelis kartus didesnė nei savikaina, nėra susijusi su komercine paslaptimi, nes priklauso tik nuo rinkos sąlygų, t .y. joje esančios paklausos bei pasiūlos santykio.
16.5. Faktas, kad ieškovei yra išduoti patentai, taip pat nepatvirtina informacijos komercinės vertės. Ieškovė patentus savo gaminiams išsiėmė tik užvedusi šią civilinę bylą ir gavusi atsakovų atsiliepimą į ieškinį. Ieškovė neįrodė, kad jos užpatentuoti produktai yra tapatūs atsakovės ,,UAB Inovia projektai“ gamintiems produktams. Be to, ieškovės pateiktuose patentuose nurodytos cheminės sudėtys nesutampa su ,,Stabgrunt 1“ ir ,,Stabgrunt 2“ sudėtimis.
16.6. Aplinkybę, kad ieškovė produktų sudėties nelaikė ir negalėjo laikyti komercine paslaptimi, patvirtina byloje esantys UAB „KTD group“ direktoriaus G. J., kuris yra ir ieškovės direktorius, atsakovo ir M. L. susirašinėjimas. Iš susirašinėjimo matyti, kad M. L. aiškiai nurodė UAB „Margūnas“ sumaišomo produkto ,,Stabgrunt 2“ sudėtį. Produktų gamyba bei jų sudėtis buvo plačiai aptarinėjama tarp darbuotojų, jokiu būdu nelaikant, kad jų sudėtis yra komercinė paslaptis. Atsakovas, 2016 metais dirbdamas UAB „KTD group“, prižiūrėjo ir organizavo šių produktų gamybą, taip pat pats juos ir maišė, jam buvo žinoma ir tai, kad šių produktų sudėtis yra nukopijuota nuo Lenkijos gamintojų gaminamo produkto. Ieškovė nėra sukūrusi nei ,,Stabgrunt 1“, nei ,,Stabgrunt 2“ produktų kaip naujų ar slaptų gaminių, jų sudėtis nebuvo saugoma ar, juo labiau, laikoma komercine paslaptimi.
16.7. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų nei apie turimus serverius, nei apie juose saugomą informaciją.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl informacijos pripažinimo komercine paslaptimi
17. CK 1.116 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. birželio 1 d.) apibrėžta komercinės paslapties sąvoka bei pateikti kriterijai, keliami informacijai, kad ši būtų kvalifikuojama ir saugoma kaip komercinė paslaptis. Pagal CK 1.116 straipsnio 1 dalį informacija laikoma komercine paslaptimi, jeigu atitinka visus šiuos požymius: 1) yra slapta, t. y. ji, kaip visuma, arba tiksli jos sudėtis ir sudedamųjų dalių konfigūracija apskritai nežinoma arba jos negalima lengvai gauti toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; 2) turi tikros ar potencialios komercinės vertės, nes yra slapta; 3) šią informaciją teisėtai valdantis asmuo imasi protingų veiksmų, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad ją išlaikytų slaptą.
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 1.116 straipsnio 1 dalies nuostatas (tiek iki 2018 m. gegužės 31 d. galiojusią, tiek nuo 2018 m. birželio 1 d. galiojančią CK šio straipsnio redakciją), yra pažymėjęs, kad informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, iš esmės keliami trys reikalavimai: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 38 punktas; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-823/2022, 43 punktas).
19. Plėtodamas praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad informacijos slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Todėl tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, jog ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 38 punktas; 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-378/2023, 40 punktas).
20. To paties CK 1.116 straipsnio 2 dalyje nurodyti atvejai, kai informacija nelaikoma komercine paslaptimi: 1) informacija, kuri yra konfidenciali, bet neatitinka komercinės paslapties požymių; 2) informacija, kuri jos turėtojo nurodoma kaip konfidenciali, tačiau yra akivaizdi (plačiai žinoma), viešai paskelbta arba lengvai gaunama toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; 3) informacija, kuri įprastomis darbo aplinkybėmis tampa darbuotojų sąžiningai įgyta patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais ar žiniomis; 4) informacija apie viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiančių subjektų paslaugų ir prekių kainas bei veiklos sąnaudas.
21. Nurodytas teisinis reguliavimas siejasi su kasacinio teismo išaiškinimais, kad teisinė konfidencialios informacijos kategorija yra platesnė už teisinę komercinės paslapties kategoriją, taigi, komercinės paslaptys yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių. Informacija, kuri neatitinka komercinėms paslaptims keliamų reikalavimų, gali patekti į konfidencialios informacijos sąvoką ir šiuo pagrindu būti saugoma. Duomenys, sudarantys konfidencialios informacijos turinį, ne visuomet yra komercinė paslaptis. Pareiga saugoti konfidencialią informaciją paprastai egzistuoja, kai ji nustatyta sutartyje, o pareiga saugoti komercinę paslaptį visų pirma kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 50–51 punktai).
22. Nagrinėjamu atveju apeliantė UAB ,,Piras“ byloje įrodinėja, kad jos buvęs darbuotojas, atsakovas J. B., nuo 2021 m. gruodžio 6 d. iki 2022 m. birželio 8 d. ėjęs gamybos vadovo pareigas, sužinotą komercinę paslaptį sudarančią informaciją, susijusią su apeliantės gaminamų ir parduodamų produktų ,,Stabgrunt 1“ ir ,,Stabgrunt 2“ sudėtimi bei jų gamybos procesais, neteisėtai atskleidė ir panaudojo savo 2022 m. rugpjūčio 2 d. įsteigtos bendrovės UAB ,,Inovia projektai“ veikloje, parduodamas analogiškus produktus apeliantės buvusiai klientei UAB ,,Gevalda“.
23. Viena vertus, teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad vien aplinkybė, jog apeliantės su atsakovu J. B. sudarytoje darbo sutartyje nebuvo nurodyta sąlyga, kad jis įsipareigoja saugoti apeliantės komercinę paslaptį, kuri, kaip minėta, yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių, darbo sutarties galiojimo metu ar ją nutraukus, ar tokia aplinkybė, kad atitinkami duomenys nebuvo įrašyti į konfidencialios informacijos sąrašą, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nes pareiga saugoti komercinę paslaptį visų pirma kyla iš įstatymo, o ne šalių sudarytos sutarties ar bendrovės vidaus taisyklių.
24. Kita vertus, teisėjų kolegija pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo padaryti išvadą, jog apeliantės nurodyta informacija, susijusi su produktų ,,Stabgrunt 1“ ir ,,Stabgrunt 2“ sudedamosiomis dalimis ir (ar) jų gamybos technologija, atitinka CK 1.116 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus pripažinti ją komercine paslaptimi ir taikyti atitinkamą apsaugą.
25. Šiame kontekste pažymėtina, kad nustatant civilinės atsakomybės sąlygas bylose dėl komercinės paslapties neteisėto gavimo, atskleidimo ar panaudojimo, taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo civilinės atsakomybės bylose taisyklė: ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir pareiga paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, tenka atsakovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2013; 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-823/2023, 62 punktas). Be to, tokiose bylose įrodinėjimas turi savitą specifiką, nes jose iš esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais. Paprastai tokios kategorijos bylose nebus tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovo bendrovės (juridinio asmens) veiklą ir iš tos veiklos gautą naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, 72 punktas).
26. Taigi, būtent apeliantei teko pareiga leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti, kad informacija, susijusi su produktų ,,Stabgrunt 1“ ir ,,Stabgrunt 2“ sudedamosiomis dalimis, jų gamybos technologija buvo ne tik slapta, saugoma, bet ir vertinga, t. y. kad jos nebuvo įmanoma lengvai gauti toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija ir (ar) ji įprastomis darbo aplinkybėmis netampa darbuotojų sąžiningai įgyta patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais ar žiniomis.
27. Nors apeliantė tvirtina, kad produktai ,,Stabgrunt 1“ ir ,,Stabgrunt 2“, t. y. gruntų rišikliai, skirti, atitinkamai, molingiems ir žvyringiems gruntams, kurie naudojami kelių, stovėjimo aikštelių, aikščių, važiuojamosios kelio dalies išplatėjimui, šalikelių, laikinų kelių, aerodromų, nuo potvynių saugančių pylimų statyboje, yra išimtinai jos pačios sukurta priemonė, prie kurios kūrybos atsakovas J. B. neprisidėjo, tačiau jokių objektyvių tokius teiginius galinčių patvirtinti įrodymų į bylą nėra pateikusi. Ir priešingai, atsakovai, nesutikdami su apeliante, pateikė įrodymus, kuriais nesivadovauti ar juos vertinti kritiškai teisėjų kolegija neturi pagrindo.
28. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas J. B. nuo 2015 m. rugpjūčio 14 d. iki 2022 m. birželio 22 d. dirbo kitoje su apeliante susijusioje bendrovėje – UAB ,,KTD group“ (1 t., b. l. 152–153). Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad ir apeliantės, ir UAB ,,KTD group“ vadovu yra tas pats asmuo G. J. (žr. rekvizitai.lt informaciją apie bendroves, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Be to, ir pati apeliantė apeliaciniame skunde nurodė tuos pačius faktus, kad jai priklauso 49 proc. UAB ,,KTD group“, kuri buvo įsteigta 2010 m. liepos 22 d., akcijų, o likusi dalis akcijų priklauso jos vadovui G. J..
29. Kaip matyti iš atsakovo J. B. su atsiliepimu į ieškinį pateikto jo ir UAB ,,KTD group“ vadybininko M. L. susirašinėjimo (1 t., b. l. 155–157), šis nurodė atsakovui parašyti prašymą įdarbinti jį UAB ,,Piras“ puse etato, nes UAB ,,KTD group“ veikla nėra pelninga, todėl premija atsakovui bus išmokėta iš UAB ,,Piras“ lėšų. Darbo sutartį su atsakovu apeliantė sudarė 2021 m. gruodžio 6 d., o nutraukta ji buvo 2022 m. birželio 8 d. atsakovo prašymu (1 t., b. l. 13–20). Praėjus kelioms savaitėms po darbo sutarties su apeliante sudarymo, t. y. 2021 m. gruodžio 30 d., atsakovas J. B. UAB ,,KTD group“ vadybininkui M. L. išsiųstoje žinutėje nurodė gavęs premiją ir už ją dėkojantis.
30. Aptarti rašytiniai įrodymai visų pirma suponuoja tokią išvadą, kad apeliantė ir UAB ,,KTD group“ buvo susijusios bendrovės. Pagrindinė atsakovo J. B. darbovietė buvo UAB ,,KTD group“, o UAB ,,Piras“ jis buvo įdarbintas vien siekiant jam išmokėti paskatinimą už gerą darbą ir pasiektus rezultatus, dirbant UAB ,,KTD group“. Vien dėl šios priežasties kyla pagrįstų abejonių dėl apeliantės teisės reikšti atsakovui atitinkamus reikalavimus, susijusius su jos komercinės paslapties atskleidimu.
31. Nustačius, kad apeliantės veikla yra susijusi su UAB ,,KTD group“ vykdoma veikla, o atsakovas dirbo abejose bendrovėse, vertinant su ginčo produktų sukūrimu susijusias aplinkybes aktualus yra ilgesnis laikotarpis, kuris sietinas su atsakovo darbo pradžia UAB ,,KTD group“, t. y. nuo 2015 m. rugpjūčio 14 d., o ne itin trumpas atsakovo darbo pas apeliantę laikotarpis (6 mėn.).
32. Apeliantės į bylą pateiktose UAB ,,KTD group“ paruoštose produktų eksploatacinių savybių deklaracijose (1 t., b. l. 31–32) jų rengimo data nėra nurodyta. Produktų saugumo duomenų lapuose (1 t., b. l. 33–52), parengtuose apeliantės, nurodyta paskutinio jų peržiūrėjimo data – 2017 m. balandžio 11 d. Vadinasi, prekyba šiais produktais, atitinkamai, ir jų gamyba, buvo pradėta atsakovui esant UAB ,,KTD group“ darbuotoju. Apeliantės pateiktų į bylą PVM sąskaitų faktūrų (2 t., b. l. 94–100), išrašytų už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. iki 2016 m. rugsėjo 26 d., kuriose nurodoma, kad tiekėja (pardavėja) UAB „Piras“ parduoda pirkėjai UAB ,,KTD group“ produktus ,,Stabgrunt“, ,,Stabgrunt 1“ ir ,,Stabgrunt 2“, turinys kitokios išvados dėl produktų gaminimo pradžios ir subjekto, kuris juos pagamino, nesuponuoja. Pažymėtina, kad šiose sąskaitose nėra nei pirkėjos, nei pardavėjos parašų, nenurodyta, iki kurios dienos jas reikia apmokėti, nepateikti šių sąskaitų apmokėjimo įrodymai ar duomenys, kad jos buvo įtrauktos į PVM sąskaitų faktūrų registrą, todėl jų, kaip įrodymų, įrodomoji vertė abejotina. Apeliantė, kuri disponuoja dokumentais, susijusiais, kaip ji teigia, su ginčo produktų sukūrimu bei prekyba jais, turėjo ir galėjo pateikti atitinkamus įrodymus, patvirtinančius jos teiginių teisingumą.
33. Ir priešingai, atsakovo J. B. atsikirtimus, kad jis, kaip UAB ,,KTD group“ darbuotojas, savo žiniomis ir patirtimi prisidėjo prie ginčo produktų sudėties tobulinimo, be to, atitinkama informacija buvo gauta ir iš kitų rinkoje veikiančių subjektų, taigi produktų sudėtis negalėjo būti slapto apeliantės kūrybinio proceso dalimi ar jos komercine paslaptimi, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Kai matyti iš byloje esančių Kauno technikos kolegijos 2015 m. lapkričio 16 d. – 2019 m. rugsėjo 6 d. išrašytų sąskaitų faktūrų (3 t., b. l. 89–99), pagal trišalę sutartį už atsakovo J. B. ir M. L. studijas mokėjo UAB ,,KTD group“, kuri buvo nurodyta paslaugų pirkėja, o ne apeliantė. Byloje esantis atsakovo J. B. ir apeliantės susirašinėjimas leidžia įsitikinti, kad būtent į atsakovą buvo kreipiamasi dėl informacijos, siekiant sužinoti, kokios priemonės naudojamos atitinkamų produktų gamyboje. UAB ,,KTD group“ vadybininkas 2020 m. vasario 6 d. siųstoje žinutėje paprašė atsakovo pasidomėti, kokią chemija yra naudojama „curingui“ gaminti, be kita ko, nurodęs ir tai, kad ją bandys pasigaminti patys (1 t., b. l. 159). Atsakovas žinutėje nurodė po paskaitų paklausęs, bet ne prie visų, kad nereklamuotų to preparato, o kitoje žinutėje nurodė, kad parodoje sužinojo apie dar vieną cheminę medžiagą, kurią reikėtų pabandyti įsigyti (1 t., b. l. 161). Susirašinėjime, vykusiame 2020 m. birželio mėn., atsakovas nurodė, kad Lenkijos gamintojai į ,,Stabgrunt 2“ pila citrinos rūgštį, todėl gamyba užtrunka ilgiau.
34. Taigi, šalių tarpusavio komunikacijos turinys patvirtina ne tik tai, kad informacija, susijusi su produktų gamyba, buvo lengvai gaunama toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija, bet ir tai, kad ji buvo gauta pasinaudojus paties atsakovo sąžiningai įgyta patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais, žiniomis, turimais kontaktais ir ryšiais, o tokia informacija pagal CK 1.116 straipsnio 2 dalies nuostatas nepriskiriama prie komercinių paslapčių.
35. Tokia apeliantės akcentuojama aplinkybė, kad ginčo produktų pardavimo kaina keliolika kartų viršija jų savikainą, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti komercinės paslapties atskleidimo ir naudojimosi ja faktų. Kiekvieno verslo esmė yra pelno generavimas, kuris prekybos atveju pasiekiamas prekes, paslaugas bei gaminius parduodant už didesnę kainą, nei buvo investuota į jų gamybą ar įsigijimą. Todėl vien tai, kad ginčo produktų savikaina viršija pardavimo kainą, savaime nepatvirtina nei informacijos vertingumo, nei jos komercinės vertės. Be to, kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė atsakovai, pardavimo kainai įtakos turi rinkos sąlygos (pasiūlos ir paklausos santykis).
36. Tokie apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovui J. B. turėjo ir galėjo būti suprantama, kad informacija, susijusi su produktų sudėtimi, yra svarbi ir vertinga, nes buvo saugoma apeliantės serveryje, prie kurio prisijungimas yra apsaugotas slaptažodžiu, nepagrįsti jokiais tiesioginiais ir (ar) netiesioginiais įrodymais. Vienintelis įrodymas, kuriuo apeliantė įrodinėja šią aplinkybę, yra ekrano vaizdai (1 t., b. l. 191–192), iš kurių matyti, kad ji turi slaptažodžiu apsaugotą prieigą prie google.lt paskyros. Tačiau kokia būtent informacija yra saugoma paskyrose, ar ją sudarė taip pat ir informacija, susijusi su ginčo produktais bei jų gamyba, jokiais objektyviais įrodymais nepagrindžiama. Taip pat nėra įrodinėjama, kad atsakovas slaptą, paskyroje saugomą informaciją būtų sužinojęs iš šios apeliantės paskyros.
37. Teisėjų kolegijos vertinimu, ir pačios apeliantės veiksmai sudaro pagrindą konstatuoti, kad produktų gamybos procesas nebuvo laikomas slapta komercine informacija, kurios atsakovas J. B. neturėjo ir (ar) negalėjo sužinoti. Iš atsakovo J. B. ir apeliantės vadovo G. J. 2020 m. birželio 16 d. susirašinėjimo (1 t., b. l. 162) matyti, kad būtent atsakovas, G. J. prašymu, atsiuntė informaciją, susijusią su produkto ,,Stabgrunt 2“ sudėtimi ir jo pakuotėmis. Duomenų, kad atsakovui iki šios bylos iškėlimo buvo reiškiamos pretenzijos dėl to, jog jis neturi teisės disponuoti tokia informacija, nėra. Kaip jau šioje nutartyje buvo aptarta, byloje esantys duomenys patvirtina taip pat ir tai, kad atitinkamų produktų gaminimo technologijos, jų gamybai naudojamos medžiagos buvo gaunamos (sužinomos) pasinaudojant atsakovo J. B. žiniomis, pažintimis ir turimais kontaktais.
38. Jokiais leistinais įrodymais nepagrįsti ir apeliantės teiginiai apie atsakovo J. B. įkurtos atsakovės UAB ,,Inovia projektai“ prekybą identiškais apeliantės sukurtiems produktais su jos buvusiais pirkėjais. Viena vertus, jokie faktiniai bylos duomenys nepatvirtina, kad produktų sudėtis yra tokia pati. Kita vertus, iš apeliantės vadovo G. J. susirašinėjimo su susijusios bendrovės darbuotojais matyti, kad buvusi ginčo produktų pirkėja UAB ,,Gevalda“, kuriai, kaip tvirtina apeliantė, atsakovė pardavė identiškas prekes, su apeliante susijusia bendrove bendradarbiavimą nutraukė 2021 m. spalio 13 d., t. y. net gerokai anksčiau, nei atsakovas 2021 m. gruodžio 7 d. įsidarbino pas apeliantę. Tokia išvada darytina iš G. J. 2021 m. spalio 13 d. žinutės, kurioje jis teiravosi UAB „KTD group“ darbuotojų, ar šie nežino, kodėl UAB ,,Gevalda“ nebeperka pas juos chemijos, taip pat darė prielaidas, kad pagal įsigytus kiekius jau arba turėjo pirkti kitur, arba iš viso nedėti, arba gaminasi patys (1 t., b. l. 167). Iš šio susirašinėjimo taip pat galima spręsti, kad panašaus (su panašioms savybėmis) produkto gamyba bei prekiavimas juo kitur ir pačiai apeliantei neatrodė neįmanoma galimybė, nebuvo kilęs ir klausimas dėl jos komercinės paslapties atskleidimo.
39. Faktas, kad po nagrinėjamos bylos iškėlimo apeliantė 2023 m. sausio 9 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinį patentų biurą, kuris 2023 m. liepos 25 d. išdavė jai patentus jonų mainus gerinančiam priedui molio, dulkio bei molingų ir dulkingų gruntų pagerinimui ir sustiprinimui, ar jonų mainus gerinančiam priedui geros, įvairios bei blogos sanklodos gruntų bei nesurištųjų užpildų mišinių pagerinimui ir sustiprinimui (2 t., b. l. 48–65), neturi įtakos aplinkybių, buvusių iki šių patentų išdavimo, vertinimui. Patentas suteikia išimtinę teisę į išradimą (naują įrenginį, produktą ar procesą), pagal kurią tik patento savininkas turi teisę gaminti, parduoti ar kitaip naudoti savo išradimą. Tačiau ieškinys paduotas iki patentų išdavimo, o jame pareikšti reikalavimai nėra grindžiami patento turėtojo teisių pažeidimu. Be to, kaip jau buvo minėta, byloje nėra ir įrodymų, kad atsakovai prekiavo būtent apeliantės užpatentuotu išradimu.
40. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, padarė įrodymais pagrįstą išvadą, kad apeliantė neįrodė atsakovų veiksmų neteisėtumo, todėl ir jos ieškinį pagrįstai atmetė, nevertindamas ir nepasisakydamas dėl kitų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
41. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
42. Atmetus kaip nepagrįstą apeliantės apeliacinį skundą, jos išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos. Be to, apeliantei, kaip bylą pralaimėjusiai šaliai, tenka pareiga atlyginti atsakovės UAB ,,Inovia projektai“ dėl pradėto apeliacinio proceso patirtas išlaidas. Pagal atsakovės UAB ,,Inovia projektai“ į bylą pateikus įrodymus ji yra patyrusi 1 452 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidas (3 t., b. l. 167–168).
43. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 1,3 Valstybės duomenų agentūros (buvęs Lietuvos statistikos departamentas) skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 8.11 papunktis). Apskaičiavus maksimalų teisinių paslaugų dydį pagal aktualius procesinių veiksmų atlikimo metu Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2023 m. II ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 2 600,13 Eur (2 000,10 Eur x 1,3).
44. Taigi, atsakovės UAB ,,Inovia projektai“ prašomas kompensuoti atstovavimo išlaidų dydis (1 452 Eur) neviršija rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio už tokio pobūdžio teisines paslaugas dydžio, yra proporcingas bylos apimčiai ir ginčo sudėtingumui, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, atsakovei UAB ,,Inovia projektai“ iš apeliantės priteisiama 1 452 Eur išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas. Atsakovas J. B. duomenų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nekyla.
Dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša
45. Kartu su apeliaciniu skundu gautas apeliantės prašymas pripažinti nevieša civilinės bylos medžiagą. Apeliantės teigimu, nepripažinus bylos medžiagos nevieša, kiti byloje nedalyvaujantys asmenys galės sužinoti komercinę apeliantės paslaptį sudarančią informaciją, susijusią su produktų ,,Stabgrunt 1“ ir ,,Stabgrunt 2“ chemine sudėtimi, t. y. tikslią jų sudėtį ir sudedamųjų dalių kombinacijas.
46. CPK 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta teismo teisė motyvuota teismo nutartimi skirti uždarą teismo posėdį žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat kai viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį arba kai teismas imasi priemonių šalims sutaikyti.
47. CPK 101 straipsnis nustato komercinių paslapčių apsaugos ypatumus. Kai yra pagrindas manyti, kad gali būti atskleista komercinė paslaptis, teismas dalyvaujančių byloje asmenų tinkamai pagrįstu prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustato konkrečius asmenis, turinčius teisę: 1) susipažinti su bylos medžiaga, kurioje pateikta komercinę paslaptį sudaranti informacija ar galbūt komercinę paslaptį sudaranti informacija, daryti ir gauti bylos išrašus, nuorašus ir kopijas (skaitmenines kopijas); 2) dalyvauti uždaruose teismo posėdžiuose, kuriuose gali būti atskleista komercinę paslaptį sudaranti informacija ar galbūt komercinę paslaptį sudaranti informacija, ir susipažinti su tų teismo posėdžių protokolais; 3) gauti teismo sprendimo ar nutarties, kurioje atskleista komercinę paslaptį sudaranti informacija ar galbūt komercinę paslaptį sudaranti informacija, patvirtintą kopiją (skaitmeninę kopiją).
48. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas, gavęs šalies prašymą dėl byloje pateiktos informacijos saugumo užtikrinimo ir (ar) bylos nagrinėjimo uždarame posėdyje, visų pirma turėtų spręsti, ar pateikta informacija laikytina saugotina, ar yra pagrindas visą ar dalį pateiktos informacijos laikyti nevieša. Jei teismas nustato tokios apsaugos būtinumą, jis turėtų spręsti dėl bylos neviešumo apimties. Pirmenybė turi būti teikiama kuo mažesniam viešumo ribojimui, t. y. tik saugotinos informacijos neviešumo užtikrinimui. Tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į saugotinos informacijos ir ginčo pobūdį, jo dalyką, šalių ypatumus ir kitas aplinkybes, teismas gali skirti uždarą teismo posėdį atskirų įrodymų nagrinėjimui arba uždarą visos bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-421/2017).
49. Nagrinėjamu atveju pirmiau jau pripažinus, kad apeliantės nurodyta informacija neatitinka komercinė paslapties kriterijų, nėra pagrindo ir spręsti dėl poreikio riboti bylos medžiagos viešumą. Be to, priešingai nei yra įsitikinusi apeliantė, bylos medžiagoje nesama duomenų, susijusių su tikslia ginčo produktų gaminimo technologija, t. y. kokiu santykiu ir kokia tvarka turi būti maišomos cheminės medžiagos, o produktus sudarančios medžiagos yra nurodytos jų patentuose, t. y. paskelbtos viešai. Todėl pagrindo tokiam apeliantės prašymui patenkinti teisėjų kolegija neįžvelgia.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Piras“, juridinio asmens kodas 132477637, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Inovia projektai“, juridinio asmens kodas 306125184, 1 452 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Dalia Kačinskienė
Asta Radzevičienė
Antanas Rudzinskas