Civilinė byla Nr. 2S-1790-619/2012
Teisminio proceso Nr. 2-02-3-05617-2012-1
Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. lapkričio 5 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Andrutė Kalinauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo RUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Nordea Finance Lithuania“ ieškinį atsakovui RUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ dėl ieškovui nuosavybės teise priklausančio turto išreikalavimo iš atsakovo,
n u s t a t ė:
- Ginčo esmė
ieškovas UAB „Nordea Finance Lithuania“ kreipėsi į teismą pareikšdamas ieškinį atsakovui RUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“, kuriuo teismo prašo apginti pažeistas ieškovo UAB „Nordea Finance Lithuania“ valdymo teises, t.y. iš atsakovo RUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“, neteisėto valdymo išreikalauti ieškovui UAB „Nordea Finance Lithuania“ nuosavybės teise priklausantį vikšrinį ekskavatorių Volvo EC210 CL, ident. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį perduoti ieškovui UAB „Nordea Finance Lithuania“, priteisti iš atsakovo RUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“, ieškovui UAB „Nordea Finance Lithuania“ išlaidas, susijusias su turto atsiėmimu, bylinėjimosi išlaidas, t.y. išlaidas advokato pagalbai apmokėti pagal teismui pateiktus dokumentus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Pareikšto ieškinio reikalavimų užtikrinimui Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. liepos 18 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovui RUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ naudotis ieškovui UAB „Nordea Finance Lithuania“ nuosavybės teise priklausančiu vikšriniu ekskavatoriumi Volvo EC210 CL, ident. Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovą RUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ perduoti vikšrinį ekskavatorių Volvo EC210 CL, ident. Nr. (duomenys neskelbtini), saugoti ieškovui UAB „Nordea Finance Lithuania“ pavedant šį turtą surasti ieškovo pasirinktam antstoliui. Teismas sprendė, kad finansinės nuomos sutartis Nr. 20080493 šiuo metu yra nutraukta. Daikto nuomininkui (lizingo gavėjui) naudojantis išsinuomotu daiktu ir nemokant už jį sutarto dydžio nuomos mokesčio, daikto savininkas ne tik patiria nuostolių dėl to, jog už jį negauna nuomos mokesčio ir palūkanų, bet ir dėl to, jog verslo tikslais nuomojamas daiktas yra naudojamas versle, jis dėvisi, todėl daikto vertė mažėja. Nemokant nuomos mokesčio už lizingo nuomos būdu išsinuomotą daiktą, šio daikto savininkas gali patirti didelių nuostolių. Tai aktualu tuomet, kai nuomojamas daiktas dėl naudojimosi juo gali būti sugadintas ar sunaikintas, o daikto savininkas vienašališkai nutraukė sutartį dėl kitos šalies kaltės ir pareiškė reikalavimą dėl daikto grąžinimo iš daikto buvusio nuomininko. Todėl teismas sprendė, kad tokiais atvejais, siekiant užtikrinti, kad patenkinus šį reikalavimą, daikto savininkas galėtų iš tiesų susigrąžinti jam nuosavybės teise priklausančius daiktus iš buvusio nuomininko, yra pagrindas taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas RUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-7516-592/2012 taikyti laikinąsias apsaugos priemones, UAB „Nordea Finance Lihuania“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti nukreiptos į tai, kad užtikrintų, jog nurodytą daiktą iš atsakovo bus galima išreikalauti tuo atveju, jei ieškinys būtų patenkintas. Tuo tarpu teismas nusprendė išreikalauti transporto priemonę iš atsakovo ir atsakovas jau net ir iki ginčo išnagrinėjimo pabaigos nebegalės disponuoti turtu, nors tokia pasekmė turėtų atsirasti tik po to, jei ieškinys būtų patenkintas. Apelianto teigimu, reikalavimams dėl nuostolių atlyginimo gali ir yra taikomas turto areštas, o ne daikto išreikalavimas. Taigi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė nėra susijusi su pareikštu reikalavimu ir nėra skirta jo būsimam įvykdymui užtikrinti. Tuo tarpu daikto išreikalavimo užtikrinimui būtų pakankama ir proporcinga tokia laikinoji apsaugos priemonė, kuri uždraustų atsakovui perleisti turtą kitiems asmenims tam, kad teigiamo ieškovui sprendimo įsiteisėjimo metu daiktas būtų pas atsakovą ir galėtų būti išreikalautas iš jo. Teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra neproporcinga ir neužtikrina šalių interesų pusiausvyros, o yra išimtinai ir vienašališkai palanki ieškovui. Pažymi ir tai, kad teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones dėl turto, kurio vertė viršija 150.000 Lt ir tai reiškia, kad teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ginče, kuris yra neteismingas apylinkės teismui. Teismas taip pat neįvertino to fakto, kad prašomas išreikalauti daiktas (ekskavatorius) yra pagrindinė atsakovo gamybos priemonė, kuri naudojama įmonės kasdieninėje veikloje, taip siekiant atkurti jos mokumą ir įvykdyti prievoles kreditoriams. Pagal teismų praktiką teismai yra uždraudę lizingo bendrovėms perimti transporto priemones iš bendrovės, kuriai iškelta bankroto byla (tačiau bendrovė vis dar tęsia veiklą), pabrėždami, kad dabartinėje situacijoje turto naudotojas naudoja turtą ir gauna pajamas, kurios vėliau bus naudojamos atsiskaitymui su kreditoriais. Techninių priemonių, įgalinančių atsakovo normalią ūkinę veiklą, perdavimas antstoliui, prieštarauja Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 1 str. 2 d. numatytam restruktūrizavimo tikslui sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Nordea Finance Lithuania“ prašo atsakovo RUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ pateiktą atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-7516-592/2012, palikti nepakeistą. Nurodo, kad kilnojamojo daikto išreikalavimo tikslas yra ne tik nuosavybės teisės įgyvendinimas, bet ir reikalaujamo daikto vertės išsaugojimas. Todėl turtą areštavus, tačiau palikus saugoti atsakovui, atsakovas ginčo turtu naudosis, dėl ko gali ženkliai sumažėti turto vertė, kilti jo sugadinimo, sunaikinimo rizika. Toks ieškovo reikalavimas yra protingas ir pagrįstas, nes sutartis nutraukta, atsakovas jokių mokėjimų ieškovui neatlieka, tačiau turtu naudojasi, jį nudėvi, dėl ko mažina turto, priklausančio ieškovui, vertę. Turtas teismo nutarties pagrindu turi būti perduotas ieškovui saugoti, tai reiškia, kad teismo nutartyje nurodytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovui nėra suteikiama galimybė realizuoti turtą, tokių veiksmų atlikti neketina ir ieškovas iki momento kol neįsiteisės atitinkamas teismo sprendimas. Tuo atveju, jei atsakovas atliktų veiksmus, dėl kurių turto vertė sumažėtų, turtas būtų sugadintas ar sunaikintas, tai ieškovas patirtus nuostolius galėtų išreikalauti pareikšdamas naują ieškinį, o tai, ieškovo nuomone, negali būti laikoma ekonomiška ir protinga. Nepagrįsti turi būti laikomi atsakovo argumentai, kad atsakovas neteko gamybos priemonių, kurios buvo naudojamos įprastinėje veikloje, bet ir atsakovo atžvilgiu nepasinaikino jokios prievolės, susijusios su įmokų ieškovui mokėjimu. Pabrėžia tai, kad ir toliau atsakovas naudoja turtą savo veikloje taip mažindamas turto vertę ir keldamas riziką dėl turto sugadinimo ir sunaikinimo. Be to, atsakovas įmokas pagal sutartį nustojo mokėti dar 2011 m. lapkričio mėnesį, dėl ko sutartis buvo nutraukta, todėl po sutarties nutraukimo liko tik atsakovo pareiga apmokėti pagal sutartį iki jos nutraukimo išrašytas, bet neapmokėtas sąskaitas – faktūras. Taip pat atsakovas jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad turto vertė yra 150.000 Lt, nepateikė, todėl toks atsakovo argumentas yra nepagrįstas ir juo negali būti remiamasi. Pažymi ir tai, kad sprendžiant reikalavimą dėl turto išreikalavimo iš neteisėto valdymo negalima vadovautis vien tik restruktūrizavimo procesą reglamentuojančiomis teisės normomis. Kreditorių finansiniai reikalavimai tenkinami iš restruktūrizuojamos įmonės turto, bet neteisėtai valdomas daiktas restruktūrizuojamai įmonei nuosavybės teise nepriklauso ir turi būti grąžintas daikto savininkui šio reikalavimu, todėl iš kitiems asmenims priklausančio turto negali būti tenkinami visų restruktūrizuojamos įmonės kreditorių reikalavimai Įmonių restruktūrizavimo nustatyta tvarka.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.).
Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas suteikia teisę spręsti, ar būtina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d. ir 145 str. 2 d.). Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, kad ne vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau nei būtina tikslui pasiekti.
Nagrinėjamu atveju ieškovas UAB „Nordea Finance Lithuania“ pareiškė ieškinį dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto atsakovo RUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ valdymo. Taip pat ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui RUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ naudotis ieškovui UAB „Nordea Finance Lithuania“ nuosavybės teise priklausančiu vikšriniu ekskavatoriumi Volvo EC210 CL, perduotu atsakovui naudotis ir valdyti finansinės nuomos sutarties Nr. 20080493 pagrindu bei įpareigoti atsakovą turtą perduoti iki kol bus priimtas teismo sprendimas saugoti ieškovui UAB „Nordea Finance Lithuania“ pavedant vykdyti nutartį, surasti turtą ieškovo pasirinktam antstoliui.
Apeliantas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad nors byla dar nėra išnagrinėta, teismas laikinosiomis apsaugos priemonėmis nusprendė išreikalauti transporto priemonę iš atsakovo ir atsakovas net iki ginčo išnagrinėjimo pabaigos nebegalės disponuoti turtu, nors tokia pasekmė turėtų atsirasti tik po to, jei ieškinys būtų patenkintas, taigi faktiškai ieškovo reikalavimas yra įvykdytas ir atsakovas neteko daikto valdymo. Pažymėtina, kad skundžiamos teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta laikinųjų apsaugos priemonių rūšis, t.y. teismas įpareigojo atsakovą perduoti vikšrinį ekskavatorių saugoti ieškovui, pavedant šį turtą surasti ieškovo pasirinktam antstoliui. Tai reiškia, kad skundžiama teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos tikslu sumažinti turto sugadinimo ar sunaikinimo riziką pavedant ieškovui saugoti minėtą turtą ir šiuo atveju pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesuteikia ieškovui galimybės realizuoti turtą. Todėl atsakovo argumentas, kad teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, įvykdė ieškovo reikalavimą, atmestinas kaip nepagrįstas.
Apelianto argumentai, kad daikto išreikalavimo užtikrinimui būtų pakankama ir proporcinga tokia laikinoji apsaugos priemonė, kuri uždraustų atsakovui perleisti turtą kitiems asmenims tam, kad teigiamo ieškovui sprendimo įsiteisėjimo metu daiktas būtų pas atsakovą ir galėtų būti išreikalautas iš jo, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Teismo vertinimu, turtą areštavus, tačiau jį palikus saugoti daikto nuomininkui (lizingo gavėjui, šiuo atveju - atsakovui), atsakovas ginčo turtu naudotųsi ir tai reiškia, kad atsakovui naudojantis išsinuomotu daiktu ir nemokant už jį sutarto dydžio nuomos mokesčio, daikto savininkas ne tik patiria nuostolių dėl to, kad už jį negauna įmokų, tačiau daiktas būtų atsakovo naudojamas (ką iš esmės patvirtina ir pats atskirajame skunde), jis dėvėtųsi, todėl daikto vertė sumažėtų, taip pat atsiranda šio turto sunaikinimo ar sugadinimo rizika. Todėl siekiant išvengti veiksmų, dėl kurių turto vertė sumažėtų ar turtas būtų sugadintas ar sunaikintas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė ieškovo prašytas laikinąsias apsaugos priemones, kurios, teismo vertinimu, šiuo atveju yra tikslingos, ekonomiškos ir atitinka protingumo bei proporcingumo kriterijus.
Apelianto teiginiai, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones yra apsunkinama įmonės veikla, t.y. prašomas išreikalauti daiktas (ekskavatorius) yra pagrindinė atsakovo gamybos priemonė, kuri naudojama įmonės kasdieninėje veikloje, taip siekiant atkurti jos mokumą ir įvykdyti prievoles kreditoriams, vertintini kritiškai. Apeliantas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, t.y. nepateikė jokių duomenų apie įmonės vykdomą veiklą, kad lizingo objektas yra susijęs su įmonės pagrindine vykdoma veikla ir pan. Taip pat atmestini apelianto argumentai, susiję su tuo, kad turto perdavimas ieškovui pažeidžia LR Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad po restruktūrizavimo bylos iškėlimo galima įmonei, kuriai iškelta restruktūrizavimo byla, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo, įmonių restruktūrizavimo įstatyme nenustatyta kreditorių ar trečiųjų asmenų teisės susigrąžinti (išsireikalauti) jiems nuosavybės teise priklausantį turtą iš restruktūrizuojamos įmonės valdymo ribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2011). Taigi ieškovas turi tokią teisę pareikšti reikalavimą atsakovui RUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ dėl ieškovui priklausančio vikšrinio ekskavatoriaus Volvo išreikalavimo, atitinkamai ir laikinosiomis apsaugos priemonėmis reikalauti įpareigoti atsakovą perduoti ekskavatorių saugoti ieškovui. Be to, iš kitiems asmenims priklausančio (šiuo atveju – ieškovo UAB „Nordea Finance Lithuania“) turto negali būti tenkinami visų restruktūrizuojamos įmonės kreditorių reikalavimai Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatyta tvarka.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad vien tai, kad daikto nuomininkas naudojasi išsinuomota transporto priemone, tačiau nemoka už jį sutarto dydžio lizingo įmokų, leidžia pagrįstai manyti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovas gali patirti didelių nuostolių, o dėl transporto priemonės nuvertėjimo, sunaikinimo ar sugadinimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti draudimai atsakovui naudoti transporto priemonę bei įpareigojimas perduoti saugoti ieškovui pagal lizingo sutartį atsakovo valdomą turtą, paliekant šį turtą saugoti ieškovui yra pagrįsti.
Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialines ir procesines teisės normas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priėmė pagrįstą nutartį, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti (CPK 337 str. 1 d. 1p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Andrutė Kalinauskienė