VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 17 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir,

sekretoriaujant Lolitai Mankevičiūtei,

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Daliui Poviliui,

dalyvaujant atsakovo atstovui advokatui Aivarui Gyliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Uprent“ ieškinį atsakovei UAB „Vėsa ir partneriai“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl nuostolių atlyginimo.  

Teismas 

nustatė:

ieškovė pateiktu ieškiniu (e. b. l. 1-2, t. 1) byloje prašo priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 28 807,30 Eur skolos už parduotas prekes, 8 203,61 Eur delspinigių už pavėluotus mokėjimus, 6 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ieškovė nurodo, kad šalys 2018 m. spalio 4 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. LT SA VILN 2018 192/U, pagal kurią ieškovė įsipareigojo perduoti sutartyje nurodytą siurblinę atsakovei, o atsakovė įsipareigojo sumokėti už perkamą siurblinę 53 240 Eur sumą per 45 dienas nuo PVM sąskaitos-faktūros pasirašymo dienos. Ieškovė tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus ir perdavė siurblinę atsakovei. Siurblinė perduota pagal ieškovės 2018 m. spalio 15 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. UPLT-RR-18-01357. Atitinkamai apmokėjimo terminas visai sumai už siurblinę suėjo 2018 m. lapkričio 29 d. Atsakovė savo pareigos sumokėti už nupirktą siurblinę pilnai neįvykdė iki šios dienos. 2019 m. sausio 9 d. atsakovė sumokėjo 20 000 Eur, 2019 m. sausio 25 d. atlikus PVM užskaitą buvo gauta dar 4 432,70 Eur suma. Tokiu būdu šiai dienai atsakovės skola lygi 28 807,30 Eur. Sutarties 5.2 punktu šalys sulygo, kad už pavėluotus mokėjimus skaičiuojami 0,2 procento dydžio delspinigiai nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškinio pateikimo dienai delspinigiai, ieškovės skaičiavimu, sudaro 8 203,61 Eur. Remdamasi šiomis aplinkybėmis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.344 straipsnio 1, 2 dalimis, 6.71 straipsniu, ieškovė prašo patenkinti ieškinį.

Atsakovė pateikė atsiliepimą byloje (e. b. l. 17-19, t. 1), kuriuo prašo ieškovės ieškinį atmesti. Nurodo, kad šalys sudarė ieškovės nurodomą pirkimo-pardavimo sutartį. 2019 m. sausio 23 d. atsakovė pakvietė ieškovės atstovus atlikti siurblinės paleidimą. 2019 m. sausio 29 d. prieš paleidimą atlikus siurblinės apžiūrą, ieškovės atstovai nustatė, kad siurblinės dyzelinio variklio aušinimo sistemoje nėra aušinimo skysčio, siurblinės dyzelinio variklio karteryje yra aušinimo skysčio, trūkusi elektromagnetinė sklendė, esanti dyzelinio variklio šilumokaičio rate. Ieškovės atstovai taip pat nurodė, kad atsakovė atliko siurblinės montavimo darbus nesilaikydama montavimo ir eksploatavimo instrukcijos, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Sutarties 4.2 punkte šalys nurodė, kad ieškovė garantuoja, kad prekės pagamintos iš kokybiškų medžiagų, be projektavimo ar gamybos defektų; perduotų prekių kokybė turi atitikti tokiai prekei keliamus kokybės reikalavimus pagal techninius prekių standartus; ieškovė visiškai atsako už prekių kokybę nepriklausomai nuo to, ar prekes gamino ji, ar kitas gamintojas. Šią garantiją ieškovė pakartojo ir raštu dėl Fourgroup priešgaisrinių siurblinių taikomų garantinių sąlygų. Atsakovės teigimu, kadangi po atliktos apžiūros 2019 m. sausio 29 d. buvo nustatyti siurblinės vidaus degimo variklio defektai, o jokių įrodymų apie tai, kad atsakovė pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles nei kartu su defektiniu aktu, nei su ieškiniu ieškovė nepateikė, už šiuos nustatytus defektus atsako ieškovė, kol neįrodyta priešingai. Atsakovė reikalavo ieškovės kuo skubiau pilnai įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus ir informuoti, kada bus atlikti ginčo siurblinės paleidimo ir pridavimo darbai. Tačiau iki atsiliepimo pateikimo siurblinės variklis nebuvo sutvarkytas, siurblinė nepaleista veikti, todėl atsakovė atsisakė padengti likusią ginčo siurblinės kainos dalį, tuo sustabdydama priešpriešinių sutartinių pareigų vykdymą. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, CK 6.327 straipsnio 3 dalimi, 6.333 straipsnio 1, 3 dalimis, 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atsakovė prašo ieškinį atmesti.

Atsakovė taip pat pateikė priešieškinį byloje, kuriuo prašo priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 11 613,15 Eur nuostolių atlyginimo, 19 166,40 Eur delspinigių, 6 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad priešieškinį teikia dėl tos priežasties, jog ieškovė pardavė nekokybišką prekę (siurblinę) ir atsisakė ją remontuoti, dėl ko atsakovė patyrė papildomų išlaidų dėl siurblinės remonto darbų. Paaiškina, kad ieškovė ir atsakovė 2018 m. spalio 4 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. LT SA VILN 201 192/U, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei nuosavybės teise įrangą – priešgaisrinę siurblinę ED150-315/250/270-J4-1-S291 su siurblinės priedais, o atsakovė įsipareigojo priimti tvarkingas, kokybiškas prekes ir už jas sumokėti sutartyje nustatyta tvarka. Ieškovė sutarties 3.3 punktu įsipareigojo perduoti siurblinę iki 2018 m. spalio 4 d., o sutarties 4.2 punktu garantavo, kad perduotos siurblinės kokybė turi atitikti gamintojo deklaruojamą ir nustatyta tvarka patvirtintą siurblinės kokybę. 2019 m. sausio 29 d. prieš paleidimą atlikus siurblinės apžiūrą ieškovės atstovai nustatė tam tikrus defektus. Ieškovei demontavus siurblinės variklį ir atliktus siurblinės variklio defektaciją (ją atliko UAB „Transmitto“), 2019 m. vasario 22 d. defektacijos aktu buvo nustatyta, kad variklio gedimas įvyko dėl vandens, patekusio į variklio degimo kameras ir užšalusio vandens vidaus degimo kamerose. Dėl patekusio vandens į variklio degimo kameras, korozijos buvo pažeisti visų šešių cilindrų stūmoklių žiedai, stūmokliai, variklio bloko cilindrų darbiniai paviršiai, variklio galvutės įsiurbimo išmetimo sistema, vožtuvų lizdai. Dėl užšalusio vandens buvo sugadintas variklio blokas, taip pat deformuota variklio galvutės degimo kamerų plokštuma. UAB „Transmitto“ negalėjo atsakyti dėl kokių priežasčių ar aplinkybių vanduo pateko į vidaus degimo variklio kameras. Atsakovė 2019 m. vasario 28 d. kreipėsi į ieškovė dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, t. y. dėl siurblinės variklio sutaisymo, tačiau ieškovė tai daryti atsisakė, nurodydama, kad dėl siurblinės gedimo kalta pati atsakovė. Atsakovė 2019 m. kovo 15 d. raštu nurodė, kad ieškovei geranoriškai atsisakius  spręsti susidariusią situaciją, atsakovė yra priversta variklį remontuoti pati. Numatomos siurblinės remonto išlaidos, pasak atsakovės, yra 11 613,15 Eur. Sutarties 5.1 punktu šalys susitarė, kad pardavėjas privalo mokėti 0,2 proc. delspinigių už kiekvieną pavėluotą prekės pristatymo dieną nuo prekės kainos. Prekės kaina pagal sutarties 2.1 punktą – 53 240 Eur. Kadangi ieškovė perdavė atsakovei nekokybišką daiktą, atsakovė nurodo, kad ji pareigos perduoti daiktą tinkamai neįvykdė. Šią pareigą ji turėjo įvykdyti iki 2018 m. spalio 4 d., todėl teikiamu priešieškiniu atsakovė papildomai skaičiuoja 19 166,40 Eur delspinigių už vėlavimą įvykdyti šią pareigą 180 dienų.

Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo su jai teikiamu priešieškiniu nesutinka. Paaiškina, kad ieškovė perdavė atsakovei siurblinę, atsakovė pilnumoje ir kartą apžiūrėjo siurblinę, jokių pretenzijų dėl siurblinės kokybės, pažeistos pakuotės ar kitų aplinkybių atsakovė ieškovei nepateikė iki 2019 m. vasario 28 d. Pagal sutarties nuostatas ieškovė įsipareigojo perduoti sutartyje nurodytą siurblinę pirkėjui, konsultuoti pirkėją siurblinės montavimo, instaliavimo, eksploatavimo klausimais, vieną kartą atvykstant į objektą paleidimo derinimo darbams, kas liudija, kad visus siurblinės montavimo darbus, įskaitant tinkamos patalpos jos laikymui įrengimą, turėjo atlikti atsakovė, laikydamasi jai perduotos siurblinės montavimo ir eksploatavimo instrukcijos. Siurblinė yra įrenginys, susidedantis elektros variklio ir siurblio bei dyzelinio variklio ir siurblio (įrangos serijinis Nr. S/N GA000041126 ENGINE 1576948). Siurblinės montavimo ir eksploatavimo instrukcijoje nurodyta, kad siurblinė turi būti sumontuota patalpoje, kuri turi atitikti šiuos reikalavimus: aplinkos temperatūra – min. +4 C, jei sumontuoti tik elektriniai siurbliai, bei +10 C, jeigu sumontuoti ir dyzeliniai siurbliai, maks. + 40 C vidaus montavimams; minimali perpumpuojamo skysčio temperatūra virš 0 C, tam kad būtų išvengta ledo susiformavimo neaktyviu periodu; siekiant išvengti priešgaisrinės sistemos žarnų ir priedų užšalimo ir visais metų laikais užtikrinti reikiamą temperatūrą ir drėgnumą, patalpose turi būti įrengta šildymo sistema (patalpų viduje turi būti įrengta sistema, palaikanti drėgnumo lygį, ir neleidžianti jam pakilti virš 80 procentų; min. 15 C temperatūros palaikymo užtenka santykiniam drėgnumui). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad dar 2018 m. rugsėjo 18 d. siurblinės komponentai stovėjo šalia jos montavimui dar tik statomo pastato, atskiri siurblinės elementai yra saugiai ir tinkamai supakuoti apsaugant juos nuo atmosferinio poveikio (lietaus). Iš 2019 m. spalio 9 d. AB PST siųstos nuotraukos atsakovei, kurioje užfiksuoti siurblinės komponentai jau perkelti į būsimą montavimo vietą ant jiems skirtų pagrindų, matyti, kad vienas iš komponentų apvyniotas juoda plėvele, kurios nebuvo 2018 m. rugsėjo 18 d. nuotraukose. 2018 m. gruodžio 3 d. ieškovės atstovams nuvykus į objektą paaiškėjo, kad atsakovė nesilaiko visos eilės siurblinės montavimo ir saugojimo reikalavimų ir juos grubiai pažeidžia, dėl ko buvo užfiksuota siurblinės įrenginių būklė ir kartu sudarytas defektinis aktas. Šis aktas buvo išsiųstas atsakovei. Grubiai pažeidžiant siurblinės montavimo ir eksploatavimo instrukciją, išimta iš įpakavimo ir dalinai sumontuota siurblinė stovėjo nebaigtame statyti pastate, kuris neturėjo nei durų, nei stogo ir dėl to siurblinė buvo visiškai neapsaugota nei nuo kritulių, nei nuo žemų temperatūrų. Siurblinės dyzelinio variklio turbinoje matėsi užšalęs vanduo, šalia siurblinės gulėjo ir permirkusi jos dokumentacija.

Ieškovė paaiškina, kad gavusi atsakovės pritarimą, ieškovė geranoriškai išmontavo siurblinės dyzelinio variklio turbiną, pašalino vandenį tiek iš išmetimo sistemos, tiek iš dyzelinio variklio vidaus (cilindrų, karterio), pakeitė alyvą ir filtrus. Tačiau net ir nurodžius visus aukščiau išvardintus siurblinės montavimo ir saugojimo reikalavimų pažeidimus, siurblinės pastato statybos darbai, sumontuojant stogą, duris, įrengiant šildymo sistemą, taip ir nebuvo tinkamai užbaigti iki sekančio atsakovės kvietimo dėl siurblinės paleidimo. 2019 m. sausio 3 d. ieškovės atstovai nuvykę į objektą vėl užfiksavo, kad siurblinė laikoma minusinėje temperatūroje, dėl ko dyzelinio aušinimo sistemoje esantis vanduo užšalo ir pažeidė elektromagnetinę sklendę. 2019 m. sausio 29 d. atsakovė pakvietė ieškovę siurblinės paleidimui. Nuvykus į objektą paaiškėjo, kad atsakovė ir vėl nesiėmė jokių veiksmų jau anksčiau nustatytiems jų darbų trūkumams ištaisyti ir siurblinės dyzelinis variklis negali būti paleistas. Sekančią dieną ieškovė išsiuntė atsakovei defektinį aktą, kuriame nurodė atsakovės netinkamai atliktų darbų pobūdį ir pateikė būtinų atlikti darbų sąrašą. Ieškovė 2019 m. vasario 1 d. pranešė, kad norint atlikti siurblinės dyzelinio variklio remontą, jį reikia pristatyti gamintojo įgaliotam atstovui ir aiškiai pabrėžė, kad visos šios remonto išlaidos turės būti padengtos atsakovės. Atsakovė 2019 m. vasario 6 d. raštu patvirtino ieškovei, kad ji gali pradėti siurblinės dyzelinio variklio demontavimo ir defektų nustatymo darbus, taip patvirtindama savo sutikimą ir pritarimą, kad tokio remonto išlaidos bus padengtos atsakovės. 2019 m. vasario 7 d. ieškovei išmontavus variklį, šalys pasirašė siurblinės variklio perdavimo-priėmimo aktą. Šį variklį ieškovė pristatė įgaliotam variklio gamintojo atstovui UAB „Transmitto“, kuris 2019 m. vasario 22 d. pateikė atsakovei siurblinės dyzelinio variklio defektacijos aktą ir remonto sąmatą.

2019 m. vasario 28 d. atsakovė ieškovei pateikė pretenziją, kurioje nurodė, kad neva siurblinė su pažeista pakuote objekte stovėjo jau 2018 m. rugpjūčio 30 d. Ieškovė nesutinka su pretenzijoje nurodytu teiginiu, nes jį paneigia byloje esančios fotonuotraukos. Ieškovės teigimu, 2018 m. spalio 4 d. siurblinę išpakavo pati atsakovė ir ją vėl paskui supakavo. Taip pat ieškovė nesutinka su pretenzijoje nurodytu teiginiu, kad patalpoje, kur stovi siurblinė, yra sumontuotas radiatorius ir šildymas veikia nuo šildymo sezono pradžios, nes jį paneigia byloje esančios fotonuotraukos, kuriose pastatas neturi nei stogo, nei durų. Paaiškina, kad nors atsakovė nurodo pateikusi ieškovei dar vieną pretenziją 2019 m. kovo 18 d., ieškovė šios pretenzijos nurodo negavusi. Ieškovės teigimu, tokie atsakovės veiksmai, kai ieškovei nustačius ir informavus apie atsakovės atliktų darbų trūkumus ir padarytą žalą siurblinei atsakovė nesiima jokių veiksmų padariniams ištaisyti, nereiškia jokių pretenzijų dėl siurblinės stovio jos priėmimo metu, reikalauja sutartyje nenumatytų veiksmų atlikimo iš ieškovės, be jokio pagrindo sutartyje nustatytu terminu nesumoka už siurblinę, pateikia niekuo nepagrįstas, nerišlias pretenzijas tik po to kai gauna variklio defektacijos aktą ir remonto sąmatą, ieškovės teigimu, rodo, kad pagrindinė šio ginčo priežastis yra atsakovės siekis išvengti atsiskaitymo už jam pateiktą įrangą.

Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Patvirtino aplinkybes, nurodytas procesiniuose dokumentuose. Jo pasisakymai fiksuoti teismo posėdžio protokole.

Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovės atstovas prašė priešieškinį tenkinti, ieškinį atmesti. Jo pasisakymai taip pat fiksuoti teismo posėdžio protokole.

Ieškinys tenkinamas. Priešieškinis netenkinamas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. spalio 4 d. ieškovė ir atsakovė sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. LT SA VILN 2018 192/U (toliau – Sutartis, e. b . l. 3-5, t. 1), pagal kurią ieškovė kaip pardavėjas įsipareigojo perduoti atsakovei kaip pirkėjui nuosavybės teise įrangą – priešgaisrinę siurblinę ED150-135/250/270-J4-1-S291 su nurodytais jos priedais, kurios gamintojas Fourgroup s.r.l. (toliau – Siurblinė), o atsakovė įsipareigojo priimti tvarkingą, kokybišką Siurblinę ir už ją sumokėti 53 240 Eur per 45 kalendorines dienas nuo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dienos (Sutarties 1.1, 2.1, 2.1.1 punktai). Sutartimi Siurblinę ieškovė įsipareigojo pristatyti iki 2018 m. spalio 4 d., o jos priėmimą šalys sulygo patvirtinti, kai atsakovės įgaliotas atstovas pasirašo PVM sąskaitą-faktūrą (Sutarties 3.1, 3.3, 3.4 punktai). Sutartimi ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei visą būtiną informaciją (eksploatacinių savybių deklaraciją lietuvių ir anglų kalba, instrukcijas lietuvių ir anglų kalba) apie siurblinę ir jos eksploataciją bei neatlygintinai konsultuoti atsakovę jos montavimo, eksploatavimo klausimais, vieną kartą atvykstant į objektą paleidimo derinimo darbams atsakovės nurodytu laiku arba telefonu darbo valandomis (Sutarties 1.3 punktas). Sutartimi ieškovė garantavo, kad Siurblinė pagaminta iš kokybiškų medžiagų, be projektavimo ar gamybinių defektų, turi visus sertifikatus ir atitinka normas EN 12845 (Sutarties 4.2, 4.4 punktai) bei suteikė jai 24 mėnesių garantinį terminą (Sutarties 4.3 punktas).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė siurblinę perdavė atsakovei 2018 m. spalio 15 d., ką patvirtina 2018 m. spalio 15 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. UPLT-RR-01357. Kartu buvo perduota gamintojo instrukcija ir visa reikalinga dokumentacija, taip pat gamyklinio bandymo rezultatai (e. b. l. 21, 64-69, 70-71, 161-162, 163-164, t. 1). Tarp šalių nekilo ginčo, kad 2018 m. spalio 15 d. tarp šalių įvyko Siurblinės ir jos dokumentacijos perdavimas priėmimas. Tarp šalių nekilo ginčo ir dėl to, kad Siurblinė nebuvo po Sutarties sudarymo pristatoma į objektą Elmoris, esantį Savanorių pr. 219, Vilniuje, kuriame ji stovi šiuo metu. Iš šalių paaiškinimų, byloje surinktų įrodymų (e. b. l. 42, 44-49, t. 1), fotonuotraukų, darytų 2018 m. rugpjūčio 30 d. (e. b. l. 76-78, 42, 79-80, t. 1), 2018 m. rugsėjo 18 d. (e. b. l. 72-73, t. 1) nustatyta, kad ji pastarajame objekte stovėjo dar Sutarties sudarymo metu, jokių jos pristatymų, iškrovimo veiksmų šalys pagal Sutarties 3.1, 3.2 punktus po jos sudarymo 2018 m. spalio 4 d. neatliko. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad jokių mokėjimų pagal Sutartį per joje šalių sulygtą atsiskaitymo terminą – per 45 kalendorinės dienas nuo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dienos, atsakovė ieškovei neatliko. Tokį mokėjimą ieškovė atliko tik 2019 m. sausio 9 d. 20 000 Eur sumai, be to, 2019 m. sausio 25 d. buvo atlikta PVM užskaita 4 432,70 Eur sumai. Dėl šių aplinkybių ginčo tarp šalių taip pat nėra.

Iš ieškovės atstovo paaiškinimų, byloje surinktų rašytinių įrodymų (e. b. l. 82-83, t. 1) nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 3 d. ieškovės atstovai nuvyko į objektą apžiūrėti Siurblinę, jos apžiūros metu nustatė, kad Siurblinės dyzelinio variklio turbinoje užšalęs vanduo, dyzelinio variklio karteryje ir cilindruose vanduo, bei nurodė, kad yra reikalingi papildomi darbai – išmontuoti dyzelinio variklio turbiną, pašalinti vandenį iš variklio degimo kameros, išplauti variklį, nuleisti ir pakeisti tepalus ir tepalo filtrus. Iš ieškovės atstovo paaiškinimų nustatyta, kad šią apžiūrą ieškovės atstovai atliko tuo metu, kai Siurblinė jau buvo išimta iš įpakavimo, dalinai sumontuota stovėjo nebaigtame statyti pastate. Jame nebuvo durų, stacionaraus stogo, pastatas buvo dengtas plėvele (e. b. l. 89-92, t. 1). Atkreiptinas dėmesys, kad iš ieškovės į bylą pateiktų fotonuotraukų neįmanoma nustatyti stacionaraus stogo pobūdžio, jo būklės, sandarumo. Be to, lyginant nuotraukas tarpusavyje (e. b. l. 89-92, t. 1) neįmanoma nustatyti ieškovės nurodomo „pilvo“ stoge (e. b. l. 89, t. 1) buvimo vietos, nes kitose nuotraukose jo ne tik nesimato, tačiau ir ieškovės nurodomas vamzdis, kuriame yra, ieškovės teigimu, ledas, yra kitoje vietoje kitų objektų atžvilgiu. Todėl plačiau dėl šios nuotraukos teismas sprendime nepasisako.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. sausio 29 d. atsakovė pakvietė ieškovę Siurblinės paleidimui (e. b. l. 93, 101-102, t. 1). Ieškovės atstovai nuvyko į objektą ir 2019 m. sausio 29 d. surašė defektinį aktą, kuriame konstatavo, kad prieš Siurblinės paleidimą atlikus jos apžiūrą nustatyta, kad Siurblinės dyzelinio variklio aušinimo sistemoje nėra aušinimo skysčio, Siurblinės dyzelinio variklio karteryje yra aušinimo skystis, trūkusi elektromagnetinė sklendė, esanti dyzelinio variklio šilumokaičio rate. Šiame defektiniame akte buvo nurodyta atlikti šiuos papildomus darbus – išmontuoti Siurblinės dyzelinį variklį, atlikti dyzelinio variklio nuodugnų gedimų nustatymą, atlikti reikiamus variklio remonto darbus, sumontuoti variklį į Siurblinę (e. b. l. 110-11, t. 1). Šis defektinis aktas ieškovės buvo pateiktas atsakovei (e. b. l. 108, t. 1). Ieškovė taip pat prašė patvirtinti ieškovės galimybę pradėti Siurblinės dyzelinio variklio demontavimą ir remontą, taip pat visų išlaidų, susijusių su dyzelinio variklio remontu, padengimą (e. b. l. 103-105, t. 1). Atsakovė sutiko dėl dyzelinio variklio demontavimo ir defektų nustatymo darbų atlikimo, prašė informuoti apie gedimo apimtį ir remonto vertę, taip pat nurodė, kad toliau spręs žinodami informaciją (e. b. l. 97, t. 1). 2019 m. vasario 7 d. ieškovė paėmė Siurblinės dyzelinį variklį iš atsakovės ir perdavė jį UAB „Transmitto“, kuri 2019 m. vasario 22 d. surašė dokumentą, įvardintą defektacija (e. b. l. 100, 112, t. 1). Defektacijoje UAB „Transmitto“ nurodė, kad variklio gedimas įvykęs dėl vandens, patekusio į variklio vidaus degimo kameras ir užšalusio vandens vidaus degimo kamerose, vanduo pateko per variklio išmetamųjų dujų išmetimo sistemą. Taip pat šioje defektacijoje UAB „Transmitto“ nurodė, kad dėl patekusio vandens į variklio degimo kameras, korozijos pažeistos šios dalys: stūmoklių žiedai visų šešių cilindrų, stūmokliai visų šešių cilindrų, variklio bloko cilindrų darbiniai paviršiai, variklio galvutės įsiurbimo išmetimo sistema, vožtuvų lizdai, o dėl užšalusio vandens – sugadintas variklio blokas, trūkęs variklio blokas penktame cilindre, deformuota variklio galvutės degimų kamerų plokštuma. Šią defektaciją, taip pat sąmatą 12 340,82 Eur sumai ieškovė 2019 m. vasario 22 d. pateikė atsakovei bei prašė patvirtinti galimybę atlikti darbus (e. b. l. 113, 114, t. 1).

Iš šalių paaiškinimų, byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. vasario 28 d. atsakovė pateikė ieškovei pretenziją, kuria prašė kuo skubiau pilnai įvykdyti savo įsipareigojimus ir informuoti atsakovę raštu, iki kada bus atlikti visi paleidimo ir pridavimo darbai. Pretenzijoje atsakovė nurodė, kad Siurblinės paleidimas 2019 m. sausio 29 d. neįvyko dėl ieškovės kaltės – atsakovė įsigijo įrangą, kuri ilgą laiką stovėjo objekte, ji stovėjo objekte su pažeista pakuote, iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo buvo daug lietingų ir vėjuotų dienų, todėl vanduo ir pateko į įrangą. Šioje pretenzijoje atsakovė taip pat nurodė, kad po įrangos priėmimo-perdavimo atsakovė papildomai uždengė įrangą juoda plėvele, kuri užtikrina atmosferos poveikį (e. b. l. 119-120, t. 1). Į šią pretenziją ieškovė atsakė 2019 m. kovo 5 d. raštu (e. b. l. 121, 122-123, t. 1), kuriame, be kita ko, nurodė, kad ieškovė dar 2018 m. gruodžio 3 d. raštu atkreipė atsakovės dėmesį, kad Siurblinė yra netinkamai sandėliuojama ir neatlygintinai atliko tokio netinkamo sandėliavimo ištaisymo darbus (nuleido vandenį iš variklio, numontavo turbiną, atitirpdė ledus iš turbinos, sutepė, sumontavo atgal, pakeitė variklio tepalus, filtrus).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Siurblinės dyzelinis variklis šiuo metu yra sutvarkytas atsakovės lėšomis UAB „Transmitto“, dėl ko atsakovė patyrė 11 613,15 Eur išlaidų (e. b. l. 134-135, 137-139, t. 1, e. b. l. 8-9, 10-12, 25, t. 2). 

Dėl ieškinio reikalavimų

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės nesumokėtos jai pagal Sutartį perduotos Siurblinės kainos dalį – 28 807,30 Eur. Atsakovė neginčija šios kainos dalies nesumokėjimo ieškovei fakto, tačiau teigia, kad prievolę sumokėti už jai pagal Sutartį perduotą Siurblinę ji sustabdė, nes ieškovė neįvykdė pareigos jai perduoti Siurblinę, atitinkančią kokybės reikalavimus. Teismas šiuos atsakovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

CK 6.334 straipsnis numato, kad pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje (1 dalis). Byloje nustatyta, kad Sutartimi šalys sulygo, jog Siurblinės kainą atsakovė ieškovei sumokės per 45 dienas nuo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dienos. Kadangi PVM sąskaita-faktūra Nr. UPLT-RR-18-01357 buvo išrašyta 2018 m. spalio 15 d., kaina už Siurblinę ieškovei turėjo būti sumokėta iki 2018 m. lapkričio 29 d. Šios pareigos atsakovė tinkamai neįvykdė, dėl ko ieškovė įgijo teisę reikalauti ją priteisti teismine tvarka. Pagal CK 6.213 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (1 dalis). Todėl šis ieškovės reikalavimas pripažįstamas pagrįstu ir tenkinamas.

Nors atsakovė byloje teigė, kad ji jos prievolės sumokėti Siurblinės kainą ieškovei vykdymą sustabdė, į bylą atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kada ir kaip ji apie šios prievolės sustabdymą informavo ieškovę. Byloje yra atsakovės 2019 m. kovo 18 d. raštas Nr. 3.11/19-23, adresuotas ieškovei, kuriame atsakovė kalba ne apie prievolės mokėti Siurblinės kainą sustabdymą, o apie atsakovės ketinimą teikti pareiškimą dėl vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo – įskaityti patirtas Siurblinės remonto darbų sąnaudas, delspinigius iš užsakovo ir delspinigius už Sutarties nevykdymą (e. b. l. 145-146, t. 1). Tačiau pažymėtina, kad atsakovė pati bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino negalinti įrodyti šio rašto įteikimo ieškovei, o jo gavimą ieškovė neigė.

Vertindamas šį atsakovės argumentą, teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad prievolės sustabdymas yra veiksmas, kurio atlikimas yra reglamentuotas įstatymo. Pagal CK 6.58 straipsnį, jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei įvykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba apskritai atsisakyti ją vykdyti, apie tai pranešti kitai šaliai ir pareikalauti atlyginti nuostolius. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovė 2018 m. spalio 15 d. įvykdė prievolę perduoti Siurblinę atsakovei. Tai, kad atsakovė praėjus kuriam laiko po Siurblinės jai perdavimo pradėjo kelti Siurblinės trūkumų, kokybės klausimą, nesuteikia jai teisės stabdyti piniginės prievolės sumokėti jos kainą vykdymą, kai terminas jai įvykdyti yra pasibaigęs. Tokią išvadą pagrindžia tiek CK 6.58 straipsnio nuostatos, numatančios, kad jeigu sutartinę prievolė vien šalis įvykdė nevisiškai, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba atsisakyti ją vykdyti tiek, kiek prievolės neįvykdė šalis, privalėjusi ją įvykdyti pirma (3, 7 dalys), tiek CK 6.334 straipsnio nuostatos, numatančios, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, arba kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, arba kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina, arba kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus ar atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jeigu trūkumus įmanoma pašalinti, arba grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties (1 dalis).

Ieškovė ieškiniu taip pat prašo priteisti 8 203,61 Eur delspinigių. CK 6.256 straipsnis numato, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutarties 5.2 punktu šalys sulygo, kad už pavėluotus mokėjimus skaičiuojami 0,2 procento dydžio delspinigiai nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Todėl ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, kuriuo prašomi priteisti 8 203,61 Eur dydžio delspinigiai paskaičiuoti Sutartyje nustatyto dydžio ir tvarka iki ieškinio šioje byloje pateikimo 2019 m. kovo 15 d., pripažįstamas pagrįstu ir tenkinamas (CK 6.258 straipsnio 1 dalis).

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiamos prašomos 6 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos (37 010,91 Eur) nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2019 m. kovo 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl atsakovės priešieškinio

Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 11 613,15 Eur nuostolių, nes ieškovė neįvykdė pareigos perduoti atsakovei kokybišką Siurblinę. Tokį reikalavimą atsakovė grindžia tuo, jog Siurblinės montavimo metu paaiškėjo, kad Siurblinės dyzelinis variklis turi defektų, kurie atsirado dėl vandens, patekusio į variklio vidaus degimo kameras, ir užšalusio vandens vidaus degimo kamerose. Atsakovės teigimu, šie defektai buvo Siurblinės perdavimo atsakovei momentu. Ieškovė su šiuo atsakovės reikalavimu nesutinka, neneigia fakto dėl Siurblinės montavimo metu paaiškėjusio jos defekto (gedimo), tačiau nurodo, kad jis buvo ne Siurblinės perdavimo atsakovei momentu, o atsirado po to atsakovei pažeidus Siurblinės saugojimo ir naudojimo sąlygas. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja esant nustatyta, kad atsakovės nurodomas Siurblinės gedimas atsirado po Siurblinės perdavimo atsakovei momento ir dėl priežasčių, atsiradusių po Siurblinės jai perdavimo.

Atsakovė reikalavimus ieškovei grindžia CK 6.334 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teises, jų tarpe teisę reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas, patirtas daikto trūkumams ištaisyti (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Kitaip tariant, įstatymas įtvirtina, kad parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, - įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

Kasacinio teismo nagrinėjant tokio pobūdžio bylas yra išaiškinta, jog parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y, kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-701/2017, 2019 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016). Tačiau ši pirkėjo pareiga įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, apima tik pareigą įrodyti, kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus, ir pan., t. y. kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

Byloje nustatyta, kad Siurblinė ieškovės atsakovei buvo perduota 2018 m. spalio 15 d. Perdavimo metu atsakovė jokių pretenzijų dėl Siurblinės, kuri buvo supakuota,  atsakovei neišsakė. Atsakovei ieškovė perdavė ne tik pačią Siurblinę, bet ir dokumentus, liudijančius, kad ji atitinka kokybės reikalavimus – ieškovės surašytą 2018 m. spalio 4 d. eksploatacinių savybių atitikties deklaraciją, gamintojo Fourgroup s.r.l. surašytą atitikties deklaraciją, Siurblinės bandymų protokolą. Aplinkybė, kad Siurblinė turi ydų, pirmą kartą paaiškėjo tik 2018 m. gruodžio 3 d., kuomet ieškovės atstovai, atlikę jos apžiūrą, nustatė, kad Siurblinės dyzelinio variklio turbinoje yra užšalęs vanduo, o dyzelinio variklio karteryje ir cilindruose vanduo, vėliau 2019 m. sausio 29 d. atsakovei ieškovę pakvietus į Siurblinės paleidimą, ko pasėkoje 2019 m. vasario 22 d. UAB „Transmiitto“ surašė defektaciją apie įvykusį variklio gedimą dėl vandens, patekusio į variklio vidaus degimo kameras, ir užšalusio vandens vidaus degimo kamerose. Taigi, aplinkybė apie Siurblinės defektą paaiškėjo ne jos perėmimo iš atsakovės metu ar iš karto po jos perėmimo, o nuo jos perėmimo praėjus ne mažiau nei pusantro mėnesio. Atkreiptinas dėmesys, kad laikotarpiu nuo Siurblinės perėmimo iš ieškovės 2018 m. spalio 15 d. iki 2019 m. sausio 29 d. Siurblinė atsakovės buvo išpakuota ir sumontuota objekte Elmoris, esančiame Savanorių pr. 219, Vilniuje, tikslu ją paleisti veikti. Duomenų, kad šiuo laikotarpiu ji veikė byloje nėra.

2019 m. vasario 22 d. defektacijoje UAB „Transmitto“ nurodė negalinti atsakyti dėl kokių priežasčių ar aplinkybių vanduo pateko į vidaus variklio degimo kameras, tačiau pažymėjo, kad vanduo, kuris tiek skystu pavidalu, tiek sušalęs buvo pripažintas Siurblinės gedimo priežastimi, į Siurblinės variklį pateko per variklio išmetamųjų dujų išmetimo sistemą. Šios aplinkybės šalys bylos nagrinėjimo teisme metu neginčijo, tačiau kėlė ginčą dėl to, kada vanduo pateko į Siurblinę per variklio išmetamųjų dujų išmetimo sistemą. Ieškovė byloje teigė, kad vanduo į Siurblinės variklio išmetamųjų dujų išmetimo sistemą pateko po jos perdavimo atsakovei 2018 m. spalio 15 d., o to priežastis buvo Siurblinės saugojimo ir naudojimo taisyklių pažeidimas. Atsakovė gi teigė, kad byloje nėra įrodymų, liudijančių, kad vanduo į Siurblinės variklio išmetamųjų dujų išmetimo sistemą pateko po jos perdavimo atsakovei, o atsakovė jos naudojimo ir saugojimo taisyklių nepažeidė (Siurblinę po jos perdavimo saugojo analogiškomis sąlygomis kaip ieškovė, o jos montavimo metu neturėjo pareigos užtikrinti tokių darbinių sąlygų, kurios būtinos ją eksploatuojant). Dėl šių aplinkybių, turinčių esminę reikšmę ginčui teisingai išnagrinėti, teismas toliau pasisako sprendime.

Ieškovės į bylą pateikta Priešgaisrinės sistemos EN 12845:2009 naudojimo ir montavimo instrukcija (toliau – Instrukcija), kuri ieškovės buvo perduota atsakovei, numatė, kad transportavimo metu priešgaisrinė apsaugos sistema turi būti apsaugota nuo aplinkos veiksnių: visos dalys turi būti uždengtos; jeigu atvežta įranga dėl kažkokių priežasčių negali būti iškart montuojama, tuomet jai reikia užtikrinti kokybišką jos sandėliavimą; visos dalys, nesvarbu ar jos sumontuotos, ar transportuojamos atskirai, turi būti supakuotos, taip apsaugant jas nuo aplinkos veiksnių ir nuo netyčinių apgadinimų.

Byloje nustatyta, kad Siurblinė po Sutarties su atsakove pasirašymo nebuvo transportuota. Ji nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. spalio 4 d. buvo ir vėliau liko tame pačiame objekte Elmoris, esančiame Savanorių pr. 219, Vilniuje, kur ji buvo saugoma atviroje erdvėje (lauke). Jai ten būnant tarp šalių 2018 m. spalio 15 d. įvyko jos perdavimas. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad iki 2018 m. spalio 3 d. Siurblinė buvo supakuota – jos dalys buvo apjuostos polietelinu ir lipnia juostele. Iš liudytojo A. I. paaiškinimų nustatyta, kad toks pakavimas yra įprastas tokiai įrangai. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad šis pakavimas buvo gamyklinis, nes ant juostelės nurodytas Siurblinės gamintojo logotipas. Juostelėje yra įrašas „fragile“ („dūžtantis“), kurį patvirtina ir Instrukcijoje esantis įrašas, kad transportuojant priešgaisrines sistemas UNI EN12845:2009 reikia imtis visų atsargumo priemonių: nukritimai ir atsitrenkimai gali sukelti plika akimi nematomus pažeidimus. Įrašų ant pakuotės „saugoti nuo drėgmės“ ant pakuotės nebuvo.

Byloje esančių duomenų nepakanka teigti, kad iki 2018 m. spalio 3 d. Siurblinės pakuotė būtų buvusi pažeista ar jos nesandarumas būtų toks, kuris leistų teismui pripažinti esant tikėtiną lietaus vandens patekimą į Siurblinės variklio išmetamųjų dujų išmetimo sistemą iki 2018 m. spalio 3 d. Byloje esanti 2018 m. rugpjūčio 30 d. daryta fotonuotrauka nors ir kelia tam tikrų abejonių Siurblinės dalies pakuotės sandarumu (dalyje, viršuje) (e. b. l. 77, t. 1), ji nepakankama teigti, kad būtent per šį nesandarumą iki 2018 m. spalio 4 d. galėjo patekti ar pateko vanduo į Siurblinės variklio išmetamųjų dujų išmetimo sistemą (šalių nurodytą vamzdį bylos nagrinėjimo metu (e. b. l. 89, t. 1): tiek šalys teismo posėdžio metu, tiek liudytojas A. I. negalėjo teismui paaiškinti, kurioje iš šių dalių buvo dyzelinis variklis; byloje nepateikti duomenys kokia komplektacija jis buvo supakuotas (kaip vientisas, tam tikrose dalys buvo išmontuotos); nuotraukoje įžvelgiamas nesandarumas lyginant su sumontuotu dyzeliniu varikliu yra netapačioje vietoje; byloje nėra įrodymų nei apie į Siurblinę patekusio vandens kiekį, kuris lėmė nustatytus Siurblinės dyzelinio variklio gedimus, nei apie jo patekimo pobūdį (tiesiogiai patekęs vanduo, susidaręs kondensatas, kita).

Byloje esantys įrodymai liudija tik tai, kad ši Siurblinės pakuotė buvo pažeista 2018 m. spalio 4 d. (e. b. l. 159, 160, t. 1). Ieškovė teigia, kad šie pažeidimai atsirado atsakovei priimant Siurblinę  (e. b. l. 156, t. 1). Teismas, įvertinęs tai, kad Siurblinės perdavimas priėmimo vyko 2018 m. spalio 15 d., su tuo sutikti neturi pagrindo, tačiau konstatuoja esant nustatyta, kad apie šį Siurblinės pakuotės pažeidimą atsakovei tikrai buvo žinoma jos perėmimo metu. Tą liudija pačios atsakovės nurodymas 2019 m. vasario 28 d. rašte, kad Siurblinę pati atsakovė uždengė juoda plėvele, kas matyti ir iš 2018 m. spalio 9 d. darytos fotonuotraukos (e. b. l. 119, 74, t. 1). Be to, šios aplinkybės, įvertinus sutarties pasirašymo datą 2018 m. spalio 4 d., nesant byloje jokių duomenų apie faktiškai (ne dokumentiškai) vykusį jos perdavimą, leidžia konstatuoti esant labiau tikėtina, kad pakuotę pažeidė pati atsakovė jos apžiūros metu, o siekdama užtikrinti jos apsaugą nuo aplinkos veiksnių po pakuotės pažeidimo ją papildomai apvyniojo juoda plėvele (CPK 178, 185 straipsniai).

CK 6.343 straipsnio 1 dalis numato, jeigu pardavėjas pažeidžia savo pareigą ir perduoda pirkėjui daiktus nesupakuotus ar be taros arba netinkamai supakuotus ar netinkamoje taroje, tai pirkėjas turi atsisakyti juos priimti ir reikalauti, kad pardavėjas daiktus supakuotų ar pateiktų juos taroje ar pateiktų pakuotą ar tarą, jeigu ko kita nenumato sutartis arba nelemia prievolės ir prekių pobūdis. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė, žinodama apie pažeistą Siurblinės pakuotę, būtų siekusi pasinaudoti ar naudojusis šia teise. Tiesa, CK 6.343 straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais pirkėjas vietoje šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų gali pareikšti pardavėjui šio kodekso 6.334 straipsnyje nustatytus reikalavimus, jeigu sutartis nenumato ko kita, tarp jų reikalavimą, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jeigu trūkumus įmanoma pašalinti. Tačiau ši CK 6.334 straipsnio nuostata taikytina tik tais atvejais, kai pardavėjas su pirkėju neaptarė šių trūkumų. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visuma tiek apie atsakovės žinojimą apie jai perduodamos Siurblinės pakuotės tam tikrą nesandarumą nuo 2018 m. spalio 4 d., kurį lėmė jos pačios veiksmai, tiek apie atsakovės ėmimąsi veiksmų Siurblinę supakuoti papildomai, tiek apie atsakovės pripažinimą, kad su tokio pobūdžio Siurbline ji dirba ne pirmą kartą (e. b. l. 1-2, t. 2), tiek ieškovės pateiktus įrodymus apie atsakovės patirtį kompleksinių vandens, šildymo, vedinimo bei nuotekų tinklų, gesinimo ir vandens pumpavimo sistemų montavime bei priežiūroje (e. b. l. 192, 183-198, t. 1), leidžia teigti, kad šie Siurblinės pakuotės trūkumai šalių buvo įvertinti ir aptarti sudarant Sutartį, dėl ko reikšti pretenzijas ieškovei atsakovė, remdamasi CK 6.334 straipsniu, šiuo metu neturi pagrindo.

Atsakovė, siekdama pagrįsti aplinkybę, kad vanduo galėjo patekti į Siurblinės dyzelinio variklio išmetamąjį vamzdį ir iki 2018 m. spalio 15 d., pateikė į bylą duomenis iš meteo.lt (e. b. l. 54-63, t. 2), kuriuose yra duomenų apie itin lietingas dienas 2018 m. rugpjūčio mėn., lietaus faktą tiek 2018 m. rugsėjo, tiek spalio mėn. Teismo vertinimu, bet kuriuo atveju šie atsakovės pateikti duomenys neturi esminės reikšmės ginčui teisingai išspręsti. Viena vertus, atsakovės pateikti duomenys labai bendri, jie liudija kritulių, temperatūros kiekius Lietuvoje, tačiau nedetalizuoja orų (temperatūros, kritulių) objekte Elmoris, esančiame Savanorių g. 219, Vilniuje. Kita vertus, nesant byloje nustatytos aplinkybės apie Siurblinės pakuotės ydas, nesandarumą iki 2018 m. spalio 3 d., šie duomenys netenka reikšmės. Be to, būtina pažymėti ir tai, kad pagal kitus viešai prieinamus duomenis (www.orelis.tv3.lt) laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. iki 2018 m. spalio mėn. Vilniuje nebuvo fiksuota neigiama temperatūra (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Nors byloje jau nustatyta, kad Siurblinės dyzelinio variklio gedimas atsirado ne iki jos perdavimo atsakovei 2018 m. spalio 15 d., taip pat ne dėl priežasčių iki jų perdavimų, apie kurias atsakovė būtų nežinojusi, teismas pasisakys ir dėl ieškovės argumento, jog Siurblinės gedimą lėmė atsakovės atliktas jos naudojimo ir saugojimo taisyklių pažeidimas.

Ieškovės į bylą pateiktoje Instrukcijoje yra nurodytos Siurblinės darbinės savybės – aplinkos temperatūra: min. + 4 C, jei sumontuoti tik elektriniai siurbliai, + 10 C, jeigu sumontuoti ir dyzeliniai siurbliai, maks. + 40 C vidaus montavimams; minimali perpumpuojamo skysčio temperatūra: + 40C, santykis drėgnumas: maks. 50 proc. esant 40 C, nesant kondensacijos; siekiant išvengti priešgaisrinės sistemos žarnų ir priedų užšalimo ir visais metų laikais užtikrinti reikiamą temperatūrą ir drėgnumą, patalpose turi būti įrengta šildymo sistema; patalpų viduje turi būti įrengta sistema palaikanti drėgnumo lygį ir neleidžianti jam pakilti virš 80 proc.; min. 15 C temperatūros palaikymo užtenka santykiniam drėgnumui. Nors atsakovė bylos nagrinėjimo teisme metu teigė, kad šios taisyklės taikytinos tik Siurblinės eksploatavimo (naudojimo), o ne jos montavimo metu, teismas su tokiais atsakovės argumentais nesutinka. Instrukcijoje yra apibrėžtos ne tik Siurblinės paleidimo sąlygos, kurios yra būtinos Siurblinei pradėti eksploatuoti, bet ir išsami Siurblinės montavimo tvarka. Būtent šiose nuostatose tiesiogiai yra nurodoma, kad siekiant apsaugoti sistemą nuo šalčio, ji turi būti montuojama toliau nuo įėjimo; patalpose turi būti įrengta šildymo sistema, apsauganti vamzdžius nuo užšalimo ir visus metus užtikrinti palankią temperatūrą ir patalpų drėgnumą; techninėse patalpose sistema turi palaikyti nedidesnį nei 80 laipsnių patalpų drėgnumą; bent 15 C patalpų temperatūra yra pakankama palaikyti leistiną drėgnumą (Instrukcijos 11a, 11g skirsniai). Aiškinti šias Instrukcijoje nurodytas  nuostatas kitaip, nei jos joje yra nurodytos, teismas neturi pagrindo.

Atsakovė 2019 m. rugsėjo 2 d. pateikė teismui paaiškinimus, kad šildymas patalpoje, kurioje buvo sumontuota Siurblinė, buvo įjungtas tik 2019 m. spalio 20 d. (e. b. l. 1-2, t. 2). Viena vertus, toks paaiškinimas, įvertinus jo pateikimo teismui laiką, kelia pagrįstas abejones (atsakovė galėjo klysti tiek dėl metų, tiek dėl mėnesio, nors tokios klaidos teismo posėdžio metu nepripažino). Kita vertus, byloje surinktų įrodymų visuma – į bylą atsakovės pateiktos fotonuotraukos, darytos 2018 m. gruodžio 3 d. (e. b. l. 90-92, t. 1), leidžia teismui konstatuoti esant labiau tikėtina, kad 2018 m. gruodžio 3 d., kuomet Siurblinė buvo atsakovės jau išimta iš pakuotės ir  pradėta montuoti ar sumontuota, ji stovėjo nešildomoje patalpoje. Šiose nuotraukose akivaizdžiai matyti, kad įranga stovi patalpoje, kurioje nėra durų, patalpa be stacionaraus stogo, jis uždengtas plėvele. Iš fotonuotraukų matyti, kad ant plėvelės yra sniegas, kas liudija buvus ir/ar esant neigiamą temperatūrą lauke, o 2018 m. gruodžio 3 d. ieškovės surašytas defektinis aktas liudija, kad jau 2018 m. gruodžio 3 d. aptiktas vanduo Siurblinės variklio turbinoje yra užšalęs, kas liudija neigiamos temperatūros buvimą pačioje patalpoje. Šios aplinkybės liudija akivaizdų Siurblinės montavimo taisyklių pažeidimą, kuris galėjo lemti vandens, patekusio į Siurblinės variklį per Siurblinės variklio išmetamųjų dujų vamzdį, užšalimą.

Vertindamas šiai bylai teisingai išnagrinėti reikšmingą aplinkybę, kada ir kokiu būdu vanduo visgi pateko į Siurblinės dyzelinį variklį, teismas mano esant pagrindą atkreipti dėmesį į Instrukcijoje įtvirtintas nuostatas, jog Siurblinės montavimą turi atlikti įgaliotos įmonės, turinčios kvalifikuotą personalą ir reikalingą įrangą, atlikusi montavimo darbus, montavusi įmonė klientui pateikia montavimo atitikties deklaraciją, vadovaujantis projektu ir atitinkamais standartais (Instrukcijos 11a skirsnis). Byloje nėra jokių įrodymų, liudijančių, kad Siurblinės montavimą atliko asmuo, atitinkantis šiuos Instrukcijoje nurodytus reikalavimus, nėra pateikta montavimo atitikties deklaracija. Tokio asmens negalėjo įvardinti ir atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo teisme metu. Tuo tarpu liudytoju byloje apklaustas A. I. paaiškino, kad tokia Siurblinė bet kuriuo atveju be specialios techninės priežiūros negalėjo būti montuojama ir paleidžiama.

Teismo vertinimu, vien ši aplinkybė sudaro pagrindą konstatuoti esant labiau tikėtina, kad vanduo į Siurblinę pateko jos montavimo patalpose metu po 2018 m. spalio 15 d. dėl asmenų, montavusių Siurblinę, nekvalifikuotų veiksmų. Tokią išvadą liudija ir tai, kad vanduo, tiek skystame, tiek sušalusiame į ledą pavidale, Siurblinės variklyje po jos montavimo pradžios buvo aptiktas ne vieną kartą, o du kartus: 2018 m. gruodžio 3 d., 2019 m. sausio 29 d. Nors byloje nė viena iš šalių neteikė įrodymų apie aplinkybes, kokiu būdu buvo šalinti nustatyti Siurblinės variklio gedimai atsakovės 2018 m. gruodžio 3 d. defektiniame akte, įvertinus tai, kad 2019 m. sausio 29 d. turėjo vykti Siurblinės paleidimas, teismas mano esant labiau tikėtina, kad tiek pirminiai Siurblinės gedimai, ką nurodė ir ieškovė 2019 m. kovo 5 d. rašte (e. b. l. 122-123, t. 1), tiek patalpos, kurioje buvo įrengta Siurblinė (stogo jai įrengimas, šildymo įvedimas), ydos nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki 2019 m. sausio 29 d. atsakovės buvo pašalintos. Tačiau nepaisant to, Siurblinės gedimai pasikartojo, kas leidžia teigti esant labiau tikėtina, jog juos nulėmė nekvalifikuoti Siurblinę montavusių asmenų veiksmai (neveikimas), atlikti laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 15 d. iki 2019 m. sausio 29 d.

Įvertinus šias aplinkybes, atsakovės reikalavimas dėl 11 613,15 Eur nuostolių atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.333 straipsnio 1, 3 dalys).

Atsakovė kitu reikalavimu prašo priteisti iš atsakovės 19 166,40 Eur delspinigių. Šį reikalavimą atsakovė grindžia Sutarties 5.1 punktu, numatančiu, kad pardavėjas moka pirkėjui 0,2 procento dydžio delspinigius nuo prekių kainos už kiekvieną uždelstą prekės pristatymo pirkėjui dieną. Teismo vertinimu, šis atsakovės reikalavimas yra ydingas. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovė įvykdė prievolę perduoti Siurblinę atsakovei, už kurios nevykdymą sutartinė atsakomybė šalių sulygta Sutarties 5.1 punkte. Todėl prašyti delspinigių už ieškovės įvykdytą prievolę atsakovė neturi pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad Sutarties 5.1 punktas, priešingai nei nurodo atsakovė, nenumato šalių sulygtos sutartinės atsakomybės už tai, kad ieškovės atsakovei perduota įranga, atsakovės manymu, turi trūkumų, yra nekokybiška. Įvertinus šias aplinkybes, šis atsakovės reikalavimas pripažįstamas taip pat nepagrįstu ir atmetamas.

Ieškovė už ieškinį sumokėjo 832,75 Eur žyminio mokesčio (e. b. l. 9, t. 1), nors mokėtinas žyminis mokestis šioje byloje sudaro 780 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).  2019 m. kovo 26 d. teismo nutartimi ieškovei buvo grąžinti 52,75 Eur permokėto žyminio mokesčio (e. b. l. 14, t. 1). Už priešieškinį atsakovė sumokėjo 687 Eur žyminio mokesčio. Atsakovė patyrė byloje 1 542,75 Eur advokato pagalbos išlaidų (e. b. l. 23, t. 1, e. b. l. 7, 15-20, 22-24, 65-67, t. 2). Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas, o priešieškinis atmestas, atsakovės patirtos išlaidos byloje neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės naudai iš atsakovės priteisiamos patirtos 780 Eur dydžio žyminio mokesčio išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Valstybė šioje byloje patyrė 8,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios valstybės naudai priteisiamos iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).

Vadovaudamasis CPK 270 straipsniais, teismas

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Uprent“, juridinio asmens kodas 302602485, ieškinį tenkinti.

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vėsa ir partneriai“, juridinio asmens kodas 124926559, priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vėsa ir partneriai“, juridinio asmens kodas 124926559, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Uprent“, juridinio asmens kodas 302602485, naudai 28 807,30 Eur (dvidešimt aštuoni tūkstančiai aštuoni šimtai septyni Eur 30 ct) skolos, 8 203,61 Eur (aštuoni tūkstančiai du šimtai trys Eur 61 ct) delspinigių, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos 37 010,91 Eur (trisdešimt septyni tūkstančiai dešimt Eur 91 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 780 Eur (septyni šimtai aštuoniasdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vėsa ir partneriai“, juridinio asmens kodas 124926559, valstybės naudai 8,56 Eur (aštuoni Eur 56 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir