Baudžiamoji byla Nr. 2K-154/2013

                            Teisminio proceso Nr. 1-75-2-00031-2011-3

                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija:

                                                                                                  1.1.6.2.;

                                                                                                  1.2.26.2.1. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 12 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Prapiesčio, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. kasacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio l dalį 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteista iš nuteistojo R. Š.: 106,18 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai B. G.; 389,99 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusiosios B. G. gydymą; 752 Lt advokato išlaidų valstybei už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajai B. G..

Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, kuria pakeistas Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. nuosprendis; iš kaltinimo pašalinti R. Š. inkriminuoti nukentėjusiosios B. G. atžvilgiu atlikti veiksmai: jos sugriebimas už plaukų, parklupdymas ant žemės, sugriebimas už kaklo, smaugimas, R. Š. kaltinime paliekant jam inkriminuotus veiksmus –  nukentėjusiosios sugriebimą už dešinės rankos, tampymą. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Klimavičiaus pranešimą ir susipažinusi su byla, 

n u s t a t ė :

              R. Š. nuteistas už tai, kad 2011 m. rugpjūčio 12 d., apie 5.30 val., Pakruojo mieste, Vilniaus gatvėje, Pakruojo miesto turgavietėje – viešoje vietoje, girdint aplinkiniams, tyčia dėl mažareikšmės dingsties, keikdamasis necenzūriniais žodžiais, įžūliu elgesiu, t. y. pribėgęs prie B. G., sugriebė jai už dešinės rankos, tampė ją, padarydamas dešinio žasto vidurinio trečdalio vidinėje pusėje tris grandinėle išsidėsčiusias žalsvai violetines kraujosruvas – nežymų sveikatos sutrikdymą; tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Nuteistasis R. Š. kasaciniu skundu prašo pakeisti teismų sprendimus ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo.

Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatas, tinkamai neištyrė ir neįvertino visų faktinių bylos aplinkybių, nepagrįstai rėmėsi vien nukentėjusiosios parodymais, jų nelygino su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tik iš dalies rėmėsi liudytojų parodymais, visiškai nepagrįstai atmetė nuteistojo sutuoktinės N. Š. parodymus, kurie visiškai sutampa su byloje apklaustų liudytojų parodymais, netinkamai įvertino specialisto išvadą, dėl to teismas padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas apkaltinamąjį nuosprendį, faktiškai iš dalies patenkino R. Š. apeliacinį skundą, nors nutartyje nurodė, kad apeliacinį skundą atmeta. Žymiai sumažinęs kaltinimo apimtį, apygardos teismas priėmė tik iš dalies teisingą procesinį sprendimą. Kasatoriaus manymu, teismas turėjo jam pritaikyti BK 37 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo arba spręsti klausimą dėl jo veikos atitikties administracinio nusižengimo požymiams (pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnio 1 dalį). Be to, teismai turėjo atsižvelgti į tai, kad nuteistojo veiksmus išprovokavo nukentėjusiosios elgesys (užpuolimas, koliojimas, grasinimai) R. Š. nėščios sutuoktinės atžvilgiu – tai pripažintina atsakomybe lengvinančia aplinkybe, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte.

Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino, o apeliacinės instancijos teismas tinkamai neišsprendė byloje pareikštų civilinių ieškinių. Teismai, spręsdami dėl B. G. padarytos neturtinės žalos priteisimo, nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.282 straipsnio nuostatomis ir neatsižvelgė į tai, kad konfliktą išprovokavo pati nukentėjusioji (tai patvirtina Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutarimas, kuriuo B. G. nubausta už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje). Be to, byloje nėra jokių patikimų įrodymų, kokia neturtinė žala buvo padaryta nukentėjusiajai B. G.. Teismui pateikti „Gintarinės vaistinės" kvitai nepatvirtina, jog šiuos vaistus ji pirko sau. Vaistai pirkti praėjus mėnesiui po įvykio, „Alprazolams-Grindeks" yra receptinis preparatas, tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad jis buvo paskirtas B. G.. Taigi teismai pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir nešališko jų vertinimo.

Kasatorius tvirtina, kad jis veikė būtinosios ginties sąlygomis, siekdamas apginti savo sutuoktinę ir visuomenės rimtį bei saugumą nuo B. G. neteisėtų veiksmų, todėl jo mažareikšmiai veiksmai negalėjo būti kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Atsiliepimu į nuteistojo R. Š. kasacinį skundą nukentėjusioji B. G. prašo kasacinį skundą atmesti. Nukentėjusioji nurodo, kad Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas, teisėtas, teismo išvados atitinka faktines bylos aplinkybes, byloje surinkta pakankamai objektyvių ir patikimų įrodymų, pagrindžiančių R. Š. kaltę. B. G. teigia, kad nuteistasis elgėsi nusikalstamai, jis neturėjo pagrindo viešoje vietoje jos žeminti ir imtis agresyvių veiksmų, nes ji jo neprovokavo, konfliktas vyko tarp nukentėjusiosios ir N. Š.. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai netaikė R. Š. BK 37 straipsnio nuostatų ir neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės, nes nusikalstami veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir nepaisant dorovės normų, nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ji turėjo kreiptis į gydymo įstaigą. Teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl neturtinės žalos priteisimo.

Atsiliepimu į nuteistojo R. Š. kasacinį skundą civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa prašo palikti nepakeistas nuosprendžio ir nutarties dalis dėl žalos priteisimo civiliniam ieškovui. Atsiliepime pažymima, kad žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiosios B. G. gydymo išlaidas neatlyginta.

Atsiliepimu į nuteistojo R. Š. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad R. Š. padaryta veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Kadangi iš apkaltinamojo nuosprendžio pašalinus R. Š. inkriminuotų smurtinių veiksmų dalį vis tiek  liko kiti kaltinime nurodyti smurtiniai veiksmai – įžūlus elgesys, nepasikeitė nuteistojo veikos kvalifikavimas ar padarytų veiksmų bei žalos pobūdis, tai, prokuroro manymu, nėra pagrindo R. Š. veiką pripažinti mažareikšme ir taikyti BK 37 straipsnio nuostatas. Teismai tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, taip pat ir nukentėjusiosios elgesį. Civilinio ieškinio klausimai dėl nukentėjusiajai B. G. padarytos turtinės ir neturtinės žalos priteisimo byloje išspręsti tinkamai, nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų ir CK 6.250 straipsnio reikalavimų, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. R. Š. paskirta bausmė atitinka BK reikalavimus ir nėra aiškiai per griežta.

Nuteistojo R. Š. kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo

BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai vienu ar keliais minėtais būdais turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka.

Byloje neabejotinai nustatyta, kad R. Š. inkriminuotus veiksmus jis atliko viešoje vietoje – turgavietėje. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis byloje surinktų duomenų analize susiaurindamas R. Š. padarytos veikos apimtį, konstatavo, kad jis keikėsi necenzūriniais žodžiais ir, sugriebęs B. G. už dešinės rankos, ją tampė, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą (dešinio žasto kraujosruvas). Tokius nuteistojo veiksmus teismas pagrįstai pripažino įžūliu elgesiu, sutrikdžiusiu visuomenės rimtį ir tvarką, nes buvo nepaisoma visuomenėje galiojančių normų bei demonstruojama nepagarba aplinkiniams. Taigi apeliacinės instancijos teismas visiškai pagrįstai R. Š. veiksmus pripažino nusikalstama veika ir juos kvalifikavo būtent pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas minėtų R. Š. veiksmų formalią atitiktį baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo požymiams, neįvertino realaus nuteistojo padarytos veikos pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jei veika turi konkrečios nusikalstamos veikos požymių, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ir nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (kasacinė nutartis Nr. 2K-421/2007). Taigi kiekvienu konkrečiu atveju būtina atsižvelgti į visų veikos požymių – objektyviųjų ir subjektyviųjų – išraišką konkrečiame nusikaltime. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad R. Š. nebuvo konflikto iniciatorius, jis įsikišo į turgavietėje jau vykstantį dviejų moterų, iš kurių viena buvo nėščia, konfliktą, turėdamas tikslą jas išskirti. Teismas neįvertino to, kad abi konflikto iniciatorės – N. Š. ir šioje baudžiamojoje byloje pripažinta nukentėjusiąja B. G. – Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutarimais buvo nubaustos administracine tvarka pagal ATPK 174 straipsnį už necenzūrinių žodžių viešoje vietoje vartojimą viena kitos atžvilgiu šioje byloje nagrinėjamo konflikto metu. Kolegija mano, kad vertinant R. Š. padarytą veiką pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą, ji nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vadovaujantis protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatomis, būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesvarstė BK 37 straipsnio taikymo R. Š. galimybės.

Remiantis BK 37 straipsniu, padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas mažareikšmiu. Taigi nors R. Š. veiksmai atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau padaryta veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad galėtų būti vertintina kaip nusikaltimas, todėl jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis).

              Taip pat pažymėtina, kad asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymas neužkerta kelio turtinės žalos atlyginimo klausimus spręsti civilinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, taikydama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsnį ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 2 punktu,

n u t a r i a :

              Panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartį.

Nutraukti baudžiamąją bylą R. Š..

Teisėjai                      Jonas Prapiestis

                            Rimantas Baumilas

              Antanas Klimavičius