Civilinė byla Nr. e2A-863-538/2021

   Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01515-2020-8

   Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

  2.1.3.3.5; 2.2.2.3.2.1; 3.3.1.18.1.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 14 d.

Klaipėda

Klaipėdos

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės J. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui R. S., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), E. S., R. A. ir A. P. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. G. esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti atsakovą padaryti įrašus apie jos įgytas UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) 48 paprastąsias nematerialiąsias vardines akcijas UAB (duomenys neskelbtini) akcijų apskaitos dokumentuose, taip pat įpareigoti atsakovą per 5 dienas nuo įrašų UAB (duomenys neskelbtini) akcijų apskaitos dokumentuose atlikimo dienos pateikti Juridinių asmenų informacinės sistemos tvarkytojui duomenis apie ieškovei priklausančių akcijų skaičiaus pasikeitimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 18 d.  su atsakovu sudarė akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo už 5 792,40 Eur (20 000 litų) parduoti 33 atsakovui nuosavybės teise priklausančias UAB (duomenys neskelbtini) paprastąsias vardines akcijas. Atsakovas laikydamasis sutarties Nr. 1 numatytų įsipareigojimų padarė įrašus bendrovės akcijų apskaitos dokumentuose (akcininkų registravimo žurnale). Taip pat nurodė, kad 2012 m. spalio 4 d.  su atsakovu sudarė antrą akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo perduoti ieškovei 33 paprastąsias vardines bendrovės akcijas. Nors pagal sutartį turėjo būti padaryti įrašai bendrovės akcijų apskaitos dokumentuose, atsakovas įrašų nepadarė. Tai patvirtina teikiamas akcininkų sąrašas, iš kurio aiškiai matyti, jog buvo padaryti įrašai tik 2012 m. rugsėjo 18 d. sutarties pagrindu, nes akcininkų sąraše nurodytas bendras ieškovei priklausančių akcijų skaičius sudarė ne 66 vnt., bet 33 vnt. 2013 m. rugsėjo 12 d. ieškovė su atsakovu sudarė dar vieną akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo už 1 500 litų perduoti ieškovei 15 vnt. atsakovui nuosavybės teise priklausančių bendrovės paprastųjų vardinių akcijų. Nepaisant to, kad sutartyje buvo numatyta, jog sutarties pagrindu turės būti padaryti įrašai bendrovės akcijų apskaitos dokumentuose, tačiau atsakovas, kaip vienasmenis bendrovės vadovas, jokių įrašų Bendrovės akcijų apskaitos dokumentuose nepadarė. Kadangi netgi praėjus keleriems metams atsakovas nepaisė žodinių ieškovės raginimų ir toliau nepadarė įrašų bendrovės akcijų apskaitos dokumentuose, 2020 m. rugpjūčio 18 d. atsakovui buvo išsiųsta pretenzija, kuria buvo prašoma nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 7 dienas, padaryti įrašus bendrovės akcijų apskaitos dokumentuose dėl ieškovei priklausančių bendrovės akcijų. Atsakovas pretenzijoje nurodyto reikalavimo per joje nurodytą terminą geranoriškai nevykdė ir iki šiol piktybiškai nepadarė įrašų bendrovės akcijų apskaitos dokumentuose. Atsakovo pareigą daryti įrašus akcijų apskaitos dokumentuose patvirtina galiojantis teisinis reglamentavimas, kuris galiojo ir sutarčių pasirašymo metu. Ieškovės įsitikinimu, atsakovo vengimas atlikti įrašus akcijų apskaitos dokumentuose gali būti laikomas nesąžiningu ir piktybišku, nes nepaisant to, kad ieškovė jau kelerius metus nuo sutarčių pasirašymo ragina atsakovą padaryti įrašus akcijų apskaitos dokumentuose ir nėra jokių objektyvių aplinkybių trukdančių atsakovui juos padaryti, atsakovas jokių aktyvių veiksmų nesiima ir įrašų akcijų apskaitos dokumentuose nepadaro iki šiol. Šiuo atveju nėra jokios informacijos apie tai, jog atsakovas nematerialių akcijų apskaitą būtų perdavęs kitiems sąskaitų tvarkytojams (juridiniams asmenims), todėl akcijų apskaitos tvarkytojas sutampa su akcijas perdavusiu asmeniu (atsakovas yra bendrovės vadovas) ir būtent atsakovas yra atsakingas už įrašų bendrovės akcijų apskaitoje atlikimą.

I. P. instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Tauragės apylinkės teismas 2021 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės J. P. 1 875 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui R. S.. Nurodė 2020 m. lapkričio 20 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:

3.1.                      Atsakovo nurodytas aplinkybes apie tai, kad 2012 m. ieškovė įgijo 33 bendrovės akcijas, o ne kaip teigia, 66 akcijas, patvirtina, tik 33 akcijų įregistravimas nustatyta tvarka bei logiškas ir nuoseklus atsakovo paaiškinimas dėl surašytų dviejų skirtingų sutarties tekstų, sąlygotų taisant sutarties tekstą dėl neteisingai nurodytos dalinės pardavimo kainos 2012 m. spalio 4 d. sutartyje.

3.2.                      Mažai tikėtina, kad šalims sprendžiant esminius klausimus dėl bendrovės valdymo, priklausomai nuo turimų akcijų skaičiaus, šalys šį klausimą spręstų tik dviejų savaičių skirtumu.

3.3.                      Atsakovo nurodytas sutarties sudarymo aplinkybes patvirtina ir tai, kad prie atsakovo parašo sutartyje, kurioje nurodyta data yra 2012 m. rugsėjo 18 d., yra įrašyta 2012 m. spalio 5 d., ta pačia data akcijų perleidimo sandoris įregistruotas nustatyta tvarka.

3.4.                      Ieškovė negalėjo pateikti logiško paaiškinimo, kodėl jos teismui pateiktose to paties akcijų skaičiaus įgijimo sutartyse nurodyta itin ženkliai skirtinga akcijų įgijimo kaina, kuri skiriasi net 6 kartus, ieškovė nepateikė įrodymų, kad sumokėjo už visas jos nurodytas pirktas 66 akcijas.

3.5.                      Šalims susitarus, kad šios akcijos bus perleistos tiesiogiai trečiajam asmeniui, ieškovei akcijos perduotos nebuvo, jų neįregistruojant ir ieškovė už šias akcijas nemokėjo. Ieškovė aplinkybių, kad už šias 15 akcijų atsiskaitė, sumokėdama sutartyje sulygtą kainą, neįrodė.

3.6.                      Ieškovės ir jos sutuoktinio, trečiojo asmens A. P. tolimesni veiksmai taip pat patvirtina, kad 2012 m. ieškovė įgijo tik 33 bendrovės akcijas, o 2013 m. neįgijo 15 bendrovės akcijų. Atsakovui nebuvo pareikštos jokios pretenzijos daugiau kaip 7 metus, nei anksčiau tvarkant dokumentus paskolos gavimui (akcininkų susirinkimo sprendime, paraiškoje bankui), kuriuose nurodytas akcininkų valdomas akcijų skaičius, nei 2020 m. rugpjūčio 18 d. pretenzijoje ieškovui.

3.7.                      Neįtikima, kad ieškovė ne vienerius metus, būdama verslininkė, nebūtų supratusi, pastebėjusi ar nesidomėjusi turimomis akcijomis, įmonės pelningumu ir teise gauti dividendus, nes pagal ieškovės reikalavimus ji po 2013 m. rugsėjo 12 d. akcijų pirkimo sutarties, turėjo valdyti 81 vnt. akcijų, o po 33 vnt. akcijų perleidimo trečiajam asmeniui – 48 akcijas, kas sudaro beveik pusė įmonės akcijų.

3.8.                      Ieškovė neįrodė, kad ieškovės nurodytos sutartys dėl papildomų 33 vnt. akcijų ir 15 vnt. akcijų perleidimo buvo sudarytos, realiai vykdomos ir jomis sutarties dalyviai siekė sukurti ar faktiškai sukūrė civilines teises ir pareigas.

3.9.                      Ieškovei neįrodžius sutarčių dėl akcijų perleidimo sudarymo fakto, konstatuotina, kad nėra pagrindo įpareigoti atsakovą padaryti įrašus apie ieškovės įsigytas akcijas UAB (duomenys neskelbtini) akcijų apskaitos dokumentuose ir šiuos duomenis pateikti Juridinių asmenų informacinės sistemos tvarkytojui.

3.10.                      Akivaizdu, kad 30 dienų terminas, nuo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ)  nustatytų terminų įregistruoti perleistas akcijas nedelsiant, praėjęs. Ieškovė, turėdama visas įstatymo numatytas, o ir faktines galimybes, gauti tokio pobūdžio informaciją, nepateisinamai ilgai tuo nesidomėjo, nesirūpino, tai yra beveik 8 metus, aplinkybių ir priežasčių dėl kurių senaties terminas galėtų būti atnaujintas, nenustatyta, todėl teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinys atmestinas ir tuo pagrindu, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas.

I. A. skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4.       Apeliaciniu skundu ieškovė (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimą ir priimti naują – ieškovės ieškinį tenkinti; priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai skundo argumentai:

4.1.                      Aplinkybė, kad sandoris nebuvo įrašytas į vertybinių popierių sąskaitą, visiškai nereiškia, jog nebuvo paties sandorio, sutarties, abiejų šalių suderintos valios sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, sutarties šalims įsipareigojant viena kitai atlikti tam tikrus veiksmus, ir įgyjant atitinkamas reikalavimo teises.

4.2.                      Tai, kad atsakovas sudarytose akcijų pirkimo-pardavimo sutartyse ir įstatyme kaip vadovui nustatytos jam prievolės įrašyti apie akcijų perleidimą bendrovės akcijų apskaitos dokumentuose neįvykdė, nereiškia, jog pačios sutartys, kurios jų šalims turi įstatymo galią ar sutartimis šalims sukurtos atskiros teisės bei pareigos negalioja (CK 1.94 straipsnis, CK 6.181 straipsnio 1 dalis) ir šalys negali kreiptis į teismą teisminės gynybos reikalaudamos sutartines prievoles vykdyti.

4.3.                      Pirmosios

4.4.                      Atsakovo paaiškinimo, neva 2012 m. rugsėjo 18 d. sutartis iš tiesų buvo sudaryta 2012 m. spalio 5 d., o jis klaidingos sutarties datos nepastebėjo, negalima laikyti logišku, atsižvelgiant į aplinkybę, kad visas akcijų pirkimo-pardavimo sutartis pasirašė ne tik atsakovas, bet ir akcijų bendraturtė, atsakovo sutuoktinė E. S., tačiau pirmosios instancijos teismas aplinkybės, kad sutarties titule aiškiai nurodytos datos tariamai nepastebėjo ne tik atsakovas, bet ir jo sutuoktinė, visiškai nevertino.

4.5.                      Sprendime nemotyvuota, kas kiek laiko paprastai sprendžiami bendrovės valdymo klausimai priklausomai nuo akcijų skaičiaus.

4.6.                      Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas pripažino su ieškove sudaręs 2013 m. rugsėjo 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nustatyta nominali 100 Lt vienos akcijos kaina, taip pat nevertino aplinkybių, kad atsakovas R. A. 2013 m. spalio 2 d. pardavė 17 akcijų,  o ieškovė 33 akcijas taip pat už nominalią akcijų kainą.

4.7.                      Teismas nesivadovavo ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais, akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi, bet vadovavosi suinteresuotos šalies – atsakovo, atsakovo sutuoktinės, trečiojo asmens, įgijusio akcijas, R. A. paaiškinimais.

4.8.                      Pirmosios

4.9.                      Skirtingai, nei nurodytoje civilinėje byloje, šioje byloje nekilo 2012 m. spalio 4 d. ir 2013 m. rugsėjo 18 d. sutarčių egzistavimo ir pasirašymo klausimas, neišlikusių sutarčių kopijų vertinimo, sutuoktinio įgaliojimo klausimai, byloje nebuvo ginčo, kad sutarčių originalai egzistuoja, kad šalys sutartis sudarė ir pasirašė.

4.10.                      Ieškovė apie savo teisių pažeidimą neginčijamai sužinojo 2020 m. vasarą iš 2020 m. rugpjūčio 16 d. Registrų centro savitarnos pranešimo. Netrukus atsakovui buvo išsiųsta pretenzija, atsakovas suklaidino ieškovės atstovą, kad ketina atlikti prašomus įvykdyti veiksmus, tik nesulaukusi jo atsakymo ir 2020 m. rugsėjo 2 d. informavusi, kad ketina kreiptis į teismą, ieškovė realizavo savo teisę teikti teismui ieškinį. Ieškovė nuo pat duomenų, kad nėra registruota (duomenys neskelbtini) akcininke gavimo dienos, elgėsi rūpestingai ir sąžiningai naudojosi savo teisėmis.

4.11.                      Teismas visiškai nevertino ieškovės argumentų, kad CK 1.130 straipsnio 2 dalis numato, kad ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę.

4.12.                      Pirmosios

5.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:

5.1.                      Apeliantė sutrumpintą 30 dienų ieškinio senaties terminą praleido kiek daugiau nei 7 metus, nes aplinkybės apie tariamą turimo akcijų kiekio neatitikimą jai buvo žinomos dar 2013 m. liepos mėn.

5.2.                      Apeliantė turėjo prisijungimus prie VĮ „Registrų centras“ informacinių sistemų, kur pati galėjo pasitikrinti aplinkybes dėl akcininkų pasikeitimo įregistravimo, todėl procesiniuose dokumentuose nurodomi argumentai dėl draugiškų santykių su atsakovu, neva sudarantys pagrindą netaikyti ieškinio senaties, atmestini kaip neturintys jokios teisinės reikšmės.

5.3.                      Byloje esantys rašytiniai įrodymai, atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės bei trečiųjų asmenų E. S. ir R. A. paaiškinimai patvirtina, kad 2012 m. rugsėjo 18 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartis realiai buvo sudaryta 2012 m. spalio 5 d.

5.4.                      Vien tai, jog atsakovo sutuoktinė prie savo parašo nėra padariusi įrašo apie sandorio pasirašymo datą, negali būti laikoma esmine aplinkybe, pagrindžiančia, jog šis sandoris esą buvo sudarytas 2012 m. rugsėjo 18 d., juolab atsižvelgiant į tai, kad šios versijos apeliantė nekėlė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.

5.5.                      Sprendime buvo prieita prie motyvuotos ir pagrįstos išvados, kad 2012 m. spalio 4 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartis šalims nesukėlė jokių teisių ir pareigų, bei realiai buvo modifikuota, šalims 2012 m. spalio 5 d. sudarant naują akcijų pirkimo – pardavimo sutartį.

5.6.                      Apeliantė nagrinėjamoje byloje neįrodė, jog ji pagal šį 2013 m. rugsėjo 12 d. sandorį su atsakovu atsiskaitė.

5.7.                      Apeliantė 2021 m. gegužės 5 d. vykusiame teismo posėdyje apklausiama kaip liudytoja taip ir nesugebėjo nuosekliai paaiškinti esminių ginčo faktinių aplinkybių dėl akcijų perleidimo sandorių sudarymo, atsiskaitymo.

5.8.                      Atsakovas negali ginčyti ir (ar) prašyti pripažinti negaliojančiu to, ko faktiškai nėra, t. y. 2012 m. spalio 4 d. ir 2013 m. rugsėjo 12 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartys nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu objektu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

I. A. instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkinamas.

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė ((duomenys neskelbtini) 338 straipsniai).

7.       Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, jokių naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme nepateikė, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

8.       Pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

9.       Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pritaria esminiams teismo sprendime išdėstytiems motyvams.

Faktinės aplinkybės

10.       Nustatyta, kad 2012 m. spalio 12 d.  UAB (duomenys neskelbtini) akcijos priklausė J. P. (33 akcijos) ir R. S. (67 akcijos); 2013 m. spalio 13 d. akcininkų sąraše nurodyti du akcininkai kaip turintys akcijas – R. S. ir R. A., o J. P. kaip 2013 m. spalio 2 d. perleidusi visas savo 33 akcijas. 2012 m. rugsėjo 18 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad R. S. pardavė J. P. 33 vienetus jam nuosavybės teise priklausančių (duomenys neskelbtini) vardinių akcijų už 20 000 litų, pirkėja J. P. sutarties pasirašymo metu sumokėjo 3 000 litų ir šalys sutarė, kad likusi 17 000 litų suma bus sumokėta dalimis. Sutartyje prie R. S. parašo yra nurodyta 2012 m. spalio 5 d. Ši sutartis pateikta UAB (duomenys neskelbtini) akcijų apskaitos tvarkytojui 2012 m. spalio 5 d. 2012 m. rugsėjo 18 d., 2012 m. spalio 18 d., 2012 m. lapkričio 18 d., 2012 m. gruodžio 18 d., 2013 m. sausio 18 d., 2013 m. vasario 18 d. pakvitavimuose nurodyta, kad R. S. patvirtina, jog gavo po 3 000 litų kiekvieną kartą ir 2 000 litų 2013 m. kovo 18 d. iš J. P. už paprastąsias vardines akcijas pagal 2012 m. rugsėjo 18 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovas R. S. patvirtino, kad J. P. už paprastąsias vardines akcijas pagal 2012 m. rugsėjo 18 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį (kurią atsakovas įvardija kaip 2012 m. spalio 5 d. sutartį), atsiskaitė. 2012 m. spalio 4 d. akcijų pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta, kad R. S. pardavė J. P. UAB (duomenys neskelbtini) jam nuosavybės teise priklausančias 33 bendrovės akcijas už 3 300 litų. 2013 m. rugsėjo 12 d. ieškovė J. P. ir atsakovas R. S. sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas R. S. įsipareigojo parduoti 15 nuosavybės teise jam priklausančių paprastųjų vardinių akcijų už 1 500 litų. 2013 m. spalio 2 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė J. P. pardavė 33 paprastąsias vardines UAB (duomenys neskelbtini) akcijas trečiajam asmeniui R. A., akcijų pardavimo kaina 3 300 litų, o 2013 m. spalio 2 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi R. S. įsipareigojo perduoti 17 paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų R. A.. 2013 m. liepos 18 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų sprendimu, kurį pasirašė J. P. (turinti 33 proc. akcijų) ir R. S. (turintis 67 proc. akcijų), buvo nuspręsta kreiptis į UAB „Medicinos bankas“ dėl paskolos gavimo. 2013 m. liepos 18 d. buvo kreiptasi į UAB „Medicinos bankas“ dėl paskolos gavimo ir paraiškoje nurodyti akcininkai J. P. – 33 akcijos ir R. S. – 67 akcijos. 2020 m. rugpjūčio 18 d. atsakovui R. S. ieškovės siųsta pretenzija prašant bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) akcijų apskaitos dokumentuose padaryti įrašus apie ieškovės J. P. 2013 m. rugsėjo 12 d. sudarytą 15 bendrovės akcijų įgijimo sandorį. Atsakovui minėtų įrašų nepadarius, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu įpareigoti atsakovą padaryti įrašus apie jos įgytas UAB (duomenys neskelbtini) 48 paprastąsias nematerialiąsias vardines akcijas UAB (duomenys neskelbtini) akcijų apskaitos dokumentuose, taip pat įpareigoti atsakovą per 5 dienas nuo įrašų UAB (duomenys neskelbtini) akcijų apskaitos dokumentuose atlikimo dienos pateikti Juridinių asmenų informacinės sistemos tvarkytojui duomenis apie ieškovei priklausančių akcijų skaičiaus pasikeitimą. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė motyvuodamas tuo, kad ieškovė neįrodė akcijų įsigijimo fakto, taip pat padarė išvadą, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą.

Dėl ieškinio senaties

11.       Ieškovė su teismo sprendimu nesutinka, teigia, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio senatį taikė nepagrįstai. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka.

12.       Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

13.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

14.       Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl bendrovės akcijų nuosavybės įgijimo 2012 m. ir 2013 m. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį ieškovės pareikštiems reikalavimams motyvuodamas tuo, kad ieškovė beveik 7 metus praleido sutrumpintą 30 dienų ieškinio senaties terminą reikalavimams pareikšti. Teigė, kad senaties terminas praleistas jį skaičiuojant ir nuo ieškovės pretenzijos pareiškimo atsakovui dienos.

15.       Teisėjų kolegija pažymi tai, kad akcijų apskaitos, akcininkų sąrašų tvarkymas yra viena iš juridinio asmens funkcijų, kurias atlieka atitinkami bendrovės organai. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo ABĮ 37 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad uždarosios akcinės bendrovės vadovas atsako už akcininkų nematerialių akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymą ir materialių akcijų savininkų registravimą bendrovėje, išskyrus atvejus, kai nematerialių akcijų apskaita yra perduota sąskaitų tvarkytojams juridiniams asmenims, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymu, turi teisę atidaryti ir tvarkyti finansinių priemonių asmenines sąskaitas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad dėl bendrovės vadovo veiksmų, netinkamai tvarkant akcininkų sąrašus, nefiksuojant ar netinkamai fiksuojant akcijų operacijas, galima šiuos veiksmus skųsti ta pačia tvarka ir tais pačiais terminais kaip ir kitus bendrovės valdymo organų sprendimus, kurių apskundimo tvarka ir sąlygos nustatytos ABĮ 19 straipsnio 10 dalyje, t. y. ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kuria ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą  - savo subjektinių teisių pažeidimą. Šis terminas laikytinas ieškinio senaties terminu ir teismas jį taiko tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

16.       Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), ar, kaip numatyta ABĮ, apie ginčijamą sprendimą (ABĮ 19 straipsnio 10 dalis).

17.       Nors ieškovė teigia, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo tik 2020 m. rugpjūčio 16 d., kai gavo duomenis iš Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“, tačiau pažymėtina, kad VĮ „Registrų centras“ duomenys yra vieši, taigi ieškovė bet kada galėjo gauti duomenis iš VĮ „Registrų centras“ dėl akcijų įregistravimo, šias aplinkybe patvirtina ir tai, kad 2020 m. rugpjūčio 16 d. apeliantė kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl duomenų pateikimo ir jai reikalinga informacija buvo suteikta.

18.       Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų – nematerialių akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir materialiųjų akcijų savininkų registravimo uždarosiose akcinėse bendrovėse taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 1041, 17 punktas numato, kad bendrovės materialių akcijų perleidimo ar akcijų paveldėjimo atvejais akcijų apskaitos tvarkytoją apie bendrovės akcijų savininko pasikeitimą informuoja akcijas įsigijęs asmuo, pateikdamas šių Taisyklių 14.11 arba 14.12 punktuose nurodytus dokumentus ir jų kopijas, o bendrovės nematerialių akcijų perleidimo atveju – akcijas perleidę ir jas įsigiję asmenys, pateikdami šių Taisyklių 14.10 punkte nurodytą sutartį, kurios pagrindu perleidžiama nuosavybės teisė į nematerialią akciją, ir jos kopiją. Su akcijomis susijusių teisių perleidimo atveju akcijų apskaitos tvarkytoją informuoja teises perleidęs akcininkas, pateikdamas šių Taisyklių 14.14 punkte nurodytą sutartį, pagal kurią perleidžiamos teisės, susijusios su akcijomis, ir jos kopiją. Akcijų apskaitos tvarkytojas, gavęs šiuos dokumentus, privalo nedelsdamas padaryti atitinkamus įrašus akcijų apskaitos dokumentuose. Akcijų apskaitos tvarkytojas akcijas įsigijusiam asmeniui per 2 darbo dienas nuo įrašų padarymo privalo išduoti (įteikti pasirašytinai ar išsiųsti registruotu laišku) akcijų apskaitos tvarkytojo vadovo ar jo įgalioto asmens parašu ir akcijų apskaitos tvarkytojo antspaudu (jeigu akcijų apskaitos tvarkytojas turi antspaudą) patvirtintą išrašą iš akcininko sąskaitos ar išrašą iš akcininkų registravimo žurnalo. Taigi ieškovė per 2 darbo dienas negavusi iš atsakovo išrašo iš akcininko sąskaitos ar išrašo iš akcininkų registravimo žurnalo, turėjo sužinoti, kad po 2012 m. spalio 4 d. ir 2013 m. rugsėjo 12 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo atsakovas nepadarė įrašų akcijų apskaitos dokumentuose, tačiau per 30 dienų ieškinio dėl savo tariamo teisių pažeidimo nepareiškė. 

19.       Aplinkybę, kad ieškovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo žymiai anksčiau nei 2020 m. rugpjūčio mėn. 16 d., patvirtina tai, kad ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pati nurodė, kad netgi praėjus keleriems metams atsakovas nepaisė žodinių ieškovės raginimų ir toliau nepadarė įrašų Bendrovės akcijų apskaitos dokumentuose. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad  2013 m. Bendrovės dalyviai (ir apeliantė) nusprendė kreiptis į UAB „Medicinos bankas“ dėl kredito gavimo, siekiant apmokėti Bendrovės veikloje planuojamos įrengti saulės elektrinės įrengimo darbus. 2013 m. liepos 8 d. Bendrovės akcininkų priimtame sprendime apeliantė pati savo parašu patvirtino, kad šio sprendimo priėmimo dieną jai priklauso 33 vienetai paprastųjų vardinių Bendrovės akcijų, taigi jau 2013 m. liepos 8 d. apeliantė žinojo, kad jos vardu yra įregistruotos ne 66, o 33 akcijos, tačiau jokių veiksmų dėl savo teisių gynimo nesiėmė. Be to, net jeigu ir laikyti, kad ieškovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2020 m. rugpjūčio 16 d., sutrumpintas 30 dienų ieškinio senaties terminas suėjo 2020 m. rugsėjo 15 d., ieškovė ieškinį teismui pateikė 2020 m. rugsėjo 30 d., nepateikė prašymo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

20.       Dėl nurodytų aplinkybių ir nustatyto teisinio reglamentavimo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė yra žymiai praleidusi ieškinio senaties terminą, neprašė termino atnaujinti, nenurodė ir pirmosios instancijos teismas nenustatė svarbių senaties termino praleidimo priežasčių, todėl šis procesinės pareigos nevykdymas sudaro savarankišką pagrindą ieškovės ieškinį atmesti (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, CK 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

21.       Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad atsakovas 2020 m. rugpjūčio 28 d. elektroniniu laišku sutiko atlikti įrašus Bendrovės akcijų apskaitos dokumentuose, kas tariamai nutraukia ieškinio senaties termino eigą.

22.       Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas 2021 m. rugpjūčio 28 d. el. laiške atsakydamas į ieškovės atstovo siųstą pretenziją dėl akcijų pirkimo įrašo atlikimo nurodė, kad šiuo metu yra atostogose ir negali atlikti pretenzijoje nurodomų veiksmų, pasistengs su ieškovės atstovu susisiekti kitą savaitę aptarti ką ieškovės atstovas yra nurodęs pretenzijoje. Taigi nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovas 2020 m. rugpjūčio 28 d. elektroniniame laiške pripažino, kad apeliantės 2020 m. rugpjūčio 18 d. pretenzijoje nurodyti reikalavimai yra pagrįsti ir atitinkamai bus įvykdyti teisės aktų nustatyta tvarka.

23.       Ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę (CK 1.130 straipsnio 2 dalis), tačiau tokie veiksmai turi būti atlikti ieškinio senaties terminui dar nepasibaigus. Kaip jau nurodyta, ieškovė po 2012 m. spalio 4 d. ir 2013 m. rugsėjo 12 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo, per 2 darbo dienas negavusi pranešimų apie įrašus akcijų apskaitos dokumentuose, turėjo žinoti (pati ieškovė pripažįsta, kad žinojo), jog atsakovas nepadarė įrašų akcijų apskaitos dokumentuose ir nepranešė VĮ „Registrų centras“,  ir byloje nėra duomenų, kad tuo metu per 30 dienų terminą atsakovas būtų atlikęs veiksmus, liudijančius, kad jis pripažįsta prievolę. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškinio senaties termino eiga buvo nutraukta. 

24.       Apeliantė teigia, kad teismas taikydamas ieškinio senatį, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2013.

25.       Nors apeliantė teigia, kad faktinės aplinkybės nagrinėjamoje byloje ir minėtoje byloje skirtingos, tačiau dalis, kurioje pasisakoma dėl sutrumpinto ieškinio senaties termino, iš esmės atitinka ir nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėta nutartimi vadovavosi.

26.       Kaip minėta, ieškinio senaties termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė ir dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo, teisėjų kolegija pasisako ir dėl apeliantės argumentų, susijusių ginčo nagrinėjimu iš esmės.

Dėl skundžiamo sprendimo (ne)pagrįstumo

27.       Apeliantė teigia, kad aplinkybė, jog sandoris nebuvo įrašytas į vertybinių popierių sąskaitą, visiškai nereiškia, jog nebuvo paties sandorio, sutarties, abiejų šalių suderintos valios sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, teigia, kad 2012 m. rugsėjo 18 d., 2012 m. spalio 4 d., 2013 m. rugsėjo 12 d. akcijų perleidimo su ja sutartys buvo sudarytos. Teisėjų kolegija su šiais teiginiais nesutinka.

28.       Sudariusios sutartį dėl nematerialiųjų akcijų perleidimo, sutarties šalys jų sąskaitų tvarkytojui turi pateikti rašytinę sutartį, kurioje turi būti nurodyti būtini ABĮ 46 straipsnio 3 dalyje nustatyti tokioms sutartims reikalavimai. Jeigu sutartyje nėra bent vieno iš nurodytų ABĮ 46 straipsnio 3 dalies būtinų duomenų, tokios sutarties pagrindu vertybinių popierių sąskaitose įrašai negali būti daromi, nes sutartis yra negaliojanti nuo jos sudarymo dienos (ABĮ 46 straipsnio 4 dalis). Taigi, perleidžiant uždarosios akcinės bendrovės nematerialiąsias akcijas pagal sutartį, nuosavybės teisės į akcijas įgijimo pagrindas yra sutartis, o momentas, nuo kurio įgijėjas įgyja nuosavybės teisę į jas – įrašų akcijas perleidžiančio ir jas įsigyjančio asmenų akcijų sąskaitose įrašymas.

29.       Asmuo tampa uždarosios akcinės bendrovės nematerialiosios akcijos savininku, turinčiu teisę disponuoti įsigytu turtu, ne nuo sutarties dėl nematerialiųjų akcijų perleidimo sudarymo dienos, bet nuo to momento, kai jo vardu atidaroma asmeninė vertybinių popierių sąskaita, t. y. nuosavybės teisė į nematerialiąsias akcijas pereina jas įrašius į įgijėjo sąskaitą. Vadinasi, nuosavybės teisei į nematerialiąsias akcijas atsirasti reikalinga juridiškai reikšmingų faktų visuma: rašytinės formos sutartis ir akcijų perleidimo fiksavimas perleidėjo ir įgijėjo vertybinių popierių sąskaitose. Įvykdžius šias sąlygas, nematerialiąsias akcijas įgijęs asmuo turi teisę visa apimtimi įgyvendinti Akcinių bendrovių įstatyme nustatytas turtines ir neturtines akcijų suteikimo teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. antstolis V. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-549/2010).

30.       Kasacinis teismas yra suformavęs išsamią sutarčių aiškinimo taisyklių praktiką, kai aiškinamos sutartys, sudarytos rašytine forma. Tačiau ne mažiau aktualus yra ir žodžiu sudarytų sutarčių aiškinimas, kurį sunkina tai, kad nėra galimybės vadovautis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016 14 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

31.       Pažymėtina, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Taigi, bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia ne tik tai, kad ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, bet ir tai, kad atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t. y. įrodyti savo atsikirtimus į pareikštą ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami.

32.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog 2012 m. rugsėjo 18 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartis realiai buvo sudaryta 2012 m. spalio 5 d. Kaip byloje nustatyta, atsakovas baigiamojoje akcijų pirkimo - pardavimo sutarties dalyje prie savo parašo yra nurodęs faktinę sandorio pasirašymo datą, kuri yra 2012 m. spalio 5 d. Be to, akcijų pirkimo - pardavimo sutartyje yra žyma, kurioje konstatuojama, kad ši akcijų pirkimo - pardavimo sutartis jos sudarymo dieną, tai yra 2012 m. spalio 5 d., buvo pateikta Bendrovės akcijų apskaitos tvarkytojui. Iš pateikto 2012 m. spalio 12 d. Bendrovės akcininkų sąrašo matyti, jog atsakovas 33 vienetus paprastųjų vardinių Bendrovės akcijų perleido, o apeliantė šias akcijas iš atsakovo įgijo ne 2012 m. rugsėjo 18 d., o 2012 m. spalio 5 d. Vien tai, jog atsakovo sutuoktinė E. S. prie savo parašo nėra padariusi įrašo apie sandorio pasirašymo datą, negali būti laikoma esmine aplinkybe, pagrindžiančia, jog šis sandoris buvo sudarytas, kaip teigia ieškovė, 2012 m. rugsėjo 18 d. Pažymėtina, kad 2012 m. spalio 5 d. akcijų pirkimo - pardavimo sandoryje šalys aiškiai patvirtino, jog atsakovas sutarties sudarymo dieną vis dar yra vienintelis Bendrovės akcininkas (Sutarties 3.1.2 punktas). Apeliantės pateiktame 2012 m. spalio 12 d. Bendrovės akcininkų sąraše yra patvirtinama, jog atsakovas 33 vienetus paprastųjų vardinių Bendrovės akcijų perleido, o apeliantė šias akcijas įgijo būtent 2012 m. spalio 5 d. Byloje neįrodyta, kad akcijų perleidimo sutartis buvo sudaryta 2012 m. spalio 4 d., ieškovė nepateikė  paaiškinimo, kodėl jos teismui pateiktose to paties akcijų skaičiaus įgijimo sutartyse nurodyta akcijų įgijimo kaina skiriasi net 6 kartus. Tai yra pagal vieną sutartį 33 akcijos įgyjamos už 20 000 litų, o pagal kitą už 3 300 litų, be to, ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių tai, kad už šias akcijas pagal 2012 m. spalio 4 d. sudarytą akcijų pirkimo - pardavimo sutartį su atsakovu atsiskaitė. Kaip matyt iš bylos duomenų, 2012 m. rugsėjo 18 d. sutartyje (atsakovas nurodė, kad 2012 m. spalio 5 d. sutartis) numatytas avansinis apmokėjimas 3 000 Lt sumokamas šios sutarties pasirašymo metu ir atsakovo pakvitavimą apie šios sumos gavimą pati ieškovė pateikė į bylą. Taigi nors minėtoje sutartyje numatytas avansinis apmokėjimas sutarties pasirašymo metu, tačiau papildomai atsakovas pasirašė pakvitavimą apie avansinio mokėjimo gavimą. Pagal kitas 2 ieškovės pateiktas akcijų pirkimo – pardavimo sutartis pakvitavimų nėra, kitų įrodymų, kad už akcijas ieškovė sumokėjo atitinkamas sumas, ieškovė nepateikė. Taip pat svarbia aplinkybe laikytina tai, kad nuo pat sutarčių sudarymo ir kai pardavė jai priklausančias akcijas, nėra duomenų, kad ieškovė būtų dalyvavusi bendrovės valdyme. Taip pat byloje nėra duomenų, kad ieškovė domėjosi bendrovės veikla, gaunamomis pajamomis ir dividendais. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, neįtikima, kad ieškovė ne vienerius metus būdama verslininkė, nebūtų supratusi, pastebėjusi ar nesidomėjusi turimomis akcijomis, įmonės pelningumu ir teise gauti dividendus, nes pagal ieškovės paaiškinimus ji po 2013 m. rugsėjo 12 d. akcijų pirkimo sutarties, turėjo valdyti 81 vnt. akcijų, o po 33 vnt. akcijų perleidimo trečiajam asmeniui – 48 akcijas, kas sudaro beveik pusė įmonės akcijų. Tai, kad atsakovas nepardavė ieškovei 66 bendrovės akcijų patvirtina ir tai, jog mažai tikėtina, jog atsakovas pardavęs akcijas ieškovei ir trečiajam asmeniui sau pasiliktų tik 2 akcijas, tai yra, nebeturėtų nei balsavimo, nei bendrovės valdymo teisės. Taip pat pažymėtina, kad 2013 m. spalio 2 d. sudarytu akcijų pirkimo - pardavimo sandoriu apeliantė jai 2012 m. spalio 5 d. perleistus 33 vienetus paprastųjų vardinių Bendrovės akcijų perleido trečiajam asmeniui R. A.. Šioje sutartyje, apie tai, kad apeliantei priklauso 66, o ne 33 vienetai Bendrovės akcijų, duomenų nėra.

33.       Taigi visos nurodytos aplinkybės ir jas patvirtinantys duomenys, šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad 2012 m. spalio 5 d. apeliantė sudarė su atsakovu 33 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kurias 2013 m. spalio 2 d. sudarytu akcijų pirkimo - pardavimo sandoriu perleido trečiajam asmeniui R. A., kiti ieškovės nurodomi sandoriai su atsakovu, kurių pagrindu ieškovė būtų įgijusi 48 ar 66 Bendrovės akcijas sudaryti nebuvo. Šiuo atveju tiek skundžiamo sprendimo turinys, tiek bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų bei padarė teisingas teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįstas išvadas, todėl vien tai, kad byloje esantys įrodymai, nustatytos faktinės aplinkybės įvertinti ne taip, kaip juos vertina apeliantė, nereiškia nei netinkamo įrodymų vertinimo, nei sprendimo nepagrįstumo (CPK 178, 185 straipsniai).

34.       Kadangi apeliantė bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad 2012 m. spalio 4 d. ir 2013 d. rugsėjo 12 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartys buvo sudarytos ir šalims sukėlė realias teisines pasekmes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nesant suderintos ir nepasikeitusios šalių valios šiais sandoriais sukurti teisnius santykius, negali būti pagrindo konstatuoti, kad tokie sandoriai buvo sudaryti, ko pasėkoje nėra pagrindo įpareigoti atsakovą padaryti įrašus apie apeliantės įsigytas akcijas Bendrovės akcijų apskaitos dokumentuose.

35.       Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

36.       Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37.       Netenkinus apeliacinio skundo, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme jai nepriteistinos. 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

      Tauragės apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                        Almantas Padvelskis

Milda Skersienė

Alvydas Žerlauskas