Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6-6705-530/2011
Teisminio proceso Nr. 4-05-3-06687-2012-4
Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4; 45.4.5; 52.3; 60
(S)

KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2012 m. gruodžio 7 d.
Kaunas
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai E. K., nukentėjusiajai D. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinių teisės pažeidimų bylą,
n u s t a t ė :
E. K. 2012-10-31, 11.45 val., P. L. g. 60, Kaune, vairuodama transporto priemonę „Volvo V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo neatidi, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė kitą transporto priemonę „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9, 132 punktų reikalavimus, po kontakto nesulaukus policijos, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 231.1, 231.2 punktų reikalavimus.
E. K. parodė, kad jai 2012-11-31 važiuojant automobiliu „Volvo V40“ prekybos centro „Iki“ aikštelėje, nubuvo pravažiavimo, pamatė išvažiuojantį automobilį ir priešais ją važiuojančiai moteriai parodė, kad ji nori sukti, bet ji toliau važiavo. Prasilenkiant, jos automobilio veidrodėlis nusilenkė. Išlipusi, atsilenkė veidrodėlį, buvo nutrintas purvas, apgadinimų nebuvo, pamanė, kad ir kitos vairuotojos automobiliui nieko neatsitiko. Ji važiavo su trimis vaikais, buvo užsiregistravus į klinikas, todėl nenorėdama trukdytis nuvažiavo. Priėmė visa tai, kaip smulkmeną. Pastebėjo vėliau, kad nubraukė veidrodėlį. Ji pastačiusi automobilį, matė, kad kito automobilio vairuotoja mosikavo jai. Ji jai pasakė nieko neatsitiko ir nuėjo į parduotuvę. Jai sugrįžus iš parduotuvės, kita vairuotoja vėl pribėgusi prie jos prašė neišvažiuoti, atsakė, kad nieko ir jos neklausė, išvažiavo. Nesakė, kad kvies policiją.
Nukentėjusioji D. B. paaiškino, kad jai važiuojant automobiliu „Toyota Corolla“ aikštelėje (duomenys neskelbtini) prie prekybos centro „Iki“ sustojo praleisti priešais atvažiuojantį automobilį „Volvo V40“. Vairuotojos buvo pasakyta, kad ji važiuoja prieš eismą, ji prisiparkavo prie kito automobilio, tuomet automobilis „Volvo V40“ prasilenkdamas kliudė jos automobilį. Pastačiusi automobilį, nuėjo prie vairuotojos ir pasakė kvies policiją, tačiau buvo apkaltinta, kad ji pati kalta, nes važiavo prieš eismą, ir policijos nelauks. Iškvietė policiją. Jos automobiliui buvo apgadintas veidrodėlis ir galinis sparnas.
Pažeidimų faktą ir E. K. kaltę taip pat įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), eismo įvykio vietos protokolas (b. l. 2), nuotraukos (b. l. 3-7), transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b. l. 8), tarnybinis pranešimas (b. l. 9), E. K. paaiškinimas dėl eismo įvykio (b. l. 10), D. B. paaiškinimas dėl eismo įvykio (b. l. 11), D. B. teisme parodymai, kad automobilis „Volvo V40“ prasilenkdamas kliudė jos automobilį. Vairuotojai pasakiusi, kad kvies policiją, buvo apkaltinta, kad ji pati kalta, nes važiavo prieš eismą, ir policijos nelauks. Patvirtina, kad E. K., automobilių stovėjimo aikštelėje vairuodama transporto priemonę „Volvo V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo neatidi, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė kitą transporto priemonę „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Nustatytas eismo įvykio aplinkybes patvirtina E. K. paaiškinimas bei jos parodymai teisme, kad ji, vairuodama automobilį, prasilenkiant su automobiliu „Toyota Corolla“ kliudė veidrodėlį ir nubraukė dureles, sustojusi ir išlipusi apžiūrėjo automobilį, pamačiusi, kad dažai nenubrėžti, tik likęs juodas ištepimas ir nepalaikiusi tai eismo įvykiu, nuvažiavo, t. y. suvokė, kad vairuodama automobilį, kliudė kitą automobilį. Kelių eismo taisyklių 231 punktas įtvirtina eismo įvykio dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui. Kelių eismo taisyklių 231.1 punktas nustato, kad „įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka“, ir 231.2 punktas numato, kad „įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus“. Taigi po eismo įvykio, E. K. turėjo sustoti, pažymėti eismo įvykio vietą, sulaukti policijos. E. K. po kontakto su kitu automobiliu, išlipo pažiūrėti kas atsitiko ir nusprendė, kad smarkių pažeidimų nėra ir nepalaikiusi tai eismo įvykiu, nukentėjusiajai prieštaraujant, iš įvykio vietos nuvažiavo. Nukentėjusiajai parodžius jos automobilio apgadinimus ir pasakius kvies policiją, E. K. pasakė, jog ji pati kalta, kad važiavo prieš eismą, policijos nelauks ir nuvažiavo. Taigi iš jos elgesio galima spręsti, kad ji nesiėmė jokių veiksmų išsiaiškinti su nukentėjusiąja eismo įvykį, o veikė tyčia, sąmoningai ignoruodama eismo įvykio faktą ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo vengdama atsakomybės. E. K. teiginys, jog automobilio apgadinimas buvo visiškai nežymus nepašalina vairuotojo pareigos apie eismo įvykį pranešti policijai. Ji kaip eismo įvykio dalyvis, privalėjo pranešti policijai, išsiaiškinti aplinkybes vietoje, o ne nuvažiuoti. Teismas kritiškai vertina E. K. teiginį, kad eismo įvykio metu skubėjo vaikus vežti į gydymo įstaigą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ji eismo įvykio vietoje sustojo, apžiūrėjo automobilį, nukentėjusiajai pasakius kvies policiją, teismo nuomone, tai pakankamas laiko tarpas įvertinti eismo įvykio aplinkybes, suvokti ir vykdyti vairuotojo pareigas, įvykus eismo įvykiui, kurios numatytos Kelių eismo taisyklėse.
Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad, E. K. savo veiksmais siekė išvengti policijos informavimo apie eismo įvykį, tokiu būdu nuslėpti eismo įvykį ir išvengti administracinės atsakomybės. E. K. padarytas pažeidimas pagrįstai kvalifikuotas Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. (pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles).
ATPK 284 str. 2 d. suteikia teismui teisę nustatytų aplinkybių kvalifikavimą tikslinti, nurodant veiką atitinkantį ATPK straipsnį, nekeičiant veikos faktinių aplinkybių. Administracinio teisės pažeidimo protokole visiškai teisingai nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės – E. K. 2012-10-31, 11.45 val., P. L. g. 60, Kaune, vairuodama transporto priemonę „Volvo V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo neatidi, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė kitą transporto priemonę „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9, 132 punktų reikalavimus. Taigi E. K. veika kvalifikuotina ir pagal ATPK 127 str. 2 d. (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą).
E. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjos asmenybę. Jai skirtinos nuobaudos – baudos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, atitinkančios ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytus šių administracinių nuobaudų minimumus. Paskirtos nuobaudos bendrintinos Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. nustatyta tvarka. Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nenustatyta.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 288 str., 293 str., 313 str., teismas
n u t a r i a :
E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti:
padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir nubausti 100 Lt (vieno šimto litų) bauda;
padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., ir nubausti 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., galutines administracines nuobaudas paskirti 3000 (trijų tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas į Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybą (Chemijos g. 4 b, Kaunas, 315 kab.).
Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėja turi teisę, ATPK 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (ATPK 314 str. 1 d.).
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno miesto apylinkės teismą.
Teisėja Danutė Giačaitė