Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-2839-1013/2016

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01352-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4.; 2.7.4.5.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2016 m. vasario 25 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Maksimenko-Šėlienė,

sekretoriaujant Gretai Čiuladaitei, Valentinai Solovejienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. A.,

išnagrinėjusi M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) deklaravusio gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

n u s t a t ė :

M. A. surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2015-10-21 apie 7.47 val. S. Stanevičiaus g. Vilniuje, vairuodamas automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatsargus ir neatidus, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, įvažiavo į pažymėtą perėją partrenkė jo važiavimo kryptimi iš kairės pusės į dešinę ėjusią pėsčiąją A. T., nesunkiai sutrikdydamas jai sveikatą. Iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai, neiškvietė medicininės pagalbos nukentėjusiajai. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 219.1, 219.4, 219.5 punktų reikalavimus.

Minėto protokolo surašymo pagrindas – Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros  2016-01-19 nutarimas įpareigoti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybą įvertinti M. A. veiksmus ir spręsti klausimą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, bylos pradėjimo M. A. atžvilgiu.

Apklaustas teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas M. A. prisipažino kaltu dėl inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo. Nurodė, kad buvo prastos oro sąlygos, lijo, jis nepamatė pėsčiosios ir ją užkabino. Pėsčioji pati atsistojo, jam buvo šokas, jis pasimetė. Pėsčioji paėjo, su ja buvo bendrauta, jam atrodė, kad ji tik buvo pargriuvusi, ir jai nieko nenutiko, nes ji pati atsistojo ir nuėjo. Jis nepagalvojo, kad bus kokių traumų.

Iš byloje esančio M. A. 2015-10-21 paaiškinimo matyti, kad 2015-10-21 apie 7.45 val. jis vairavo UAB „A.“ priklausantį automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis važiavo įmonės automobiliu į darbą, kartu su juo važiavo V. V., kuris sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Jie važiavo S. Stanevičiaus gatve link Ateities gatvės pusės. Važiavimo sąlygos buvo prastos, tuo metu lijo, važiuojamoji dalis (asfaltas) buvo šlapia ir slidi. Buvo rytas, važiuojamoji dalis buvo apšviesta (įjungtas gatvės apšvietimas). S. Stanevičiaus gatvėje buvo trys eismo juostos, jo važiavimo kryptimi viena eismo juosta, o priešpriešais – dvi eismo juostos, viena iš jų „A“ juosta, skirta maršrutiniam transportui. Važiavo su įjungtais artimųjų šviesų žibintais, apie 35 km/h greičiu. Buvo automobilių spūstis, priešpriešais važiuojantys automobiliai akino žibintais. Važiuojant kolega šūktelėjo: „atsargiai moteris“, jis pamatė moterį, iki kurios buvo likęs apie 2,5 m. atstumas. Jis stabdė, bet automobilis slydo, nes šlapia kelio danga, pilnai sustabdyti nespėjo ir automobilio dešine priekine dalimi parbloškė pėsčiąją. Pėsčioji judėjo jo atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę, kokiu tempu, nurodyti negali. Pėsčiajai smūgis buvo į dešinę pusę, į koją ar šoną, jis nežino. Pėsčioji per automobilio dešinį priekinį kampą nuslydo ant važiuojamosios dalies (link dešinėje pusėje esančio šaligatvio pusės). Jis pilnai sustojo po pėsčiosios parbloškimo pavažiavus apie 0,5 m. atstumą. Pilnai sustojus, automobilio priekinė dalis buvo ant pėsčiųjų perėjos žymėjimo. Pilnai sustojus ir jam dar nespėjus išlipti iš automobilio, jis matė, kad pėsčioji pati atsistojo ir priėjo prie automobilio, trenkė į priekinį stiklą. Jis išlipo iš automobilio, kažkiek bendravo su ja, bet pats buvo šoke, nesugebėjo blaiviai mąstyti. Ar ji patyrė kažkokių traumų, jis nežino, akivaizdžiai jokių sužalojimų nesimatė. Ji užėjo už stovinčio stotelėje autobuso, ir jis jos nematė. Jis buvo pasimetęs, kadangi pėsčiosios nebematė, nežinojo, ką toliau daryti, jis įsėdo į automobilį ir pradėjo judėti link darbo vietos. Tą dieną vėliau, tikslaus laiko nurodyti negali, jam paskambino tyrėjas ir nurodė važiuoti į Kelių policiją dėl minėto įvykio ir jis atvyko. Pėsčiųjų perėjos ženklus, ženklinimą, jis pamatė tuomet, kai kolega šūktelėjo, jog eina moteris. Eismo įvykis įvyko dėl prastų oro sąlygų, nes lijo, nuo šlapios kelio dangos atsispindėjo kitų automobilių šviesos, beveik nesimatė kelio ženklinimo linijų. Jam artėjant prie perėjos, jį akino priešpriešais važiuojantis automobilis ir jis nematė per perėją einančios pėsčiosios. Pėsčioji taip pat dėvėjo tamsios spalvos paltą, kas taip pat apsunkino matomumą. Ar buvo pašalinių eismo įvykio liudytojų, jis nežino. Ar prieš perėją priešpriešais buvo sustojęs praleisti pėsčiosios koks nors automobilis, jis negali nurodyti, nes pagal judančius priešpriešais žibintus negalėjo suprasti, ar transporto priemonės juda, ar stovi. Automobilis įvykio metu apgadintas nebuvo. Dėl kilusių pasekmių nuoširdžiai gailisi.

Liudytojo apklausos protokolo duomenimis (b. l. 28), nukentėjusioji A. T. parodė, kad 2015-10-21 apie 7.47 val. ji ėjo į darbą, esantį Ateities g. 20, Vilniuje. Priėjusi nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, kuri yra S. Stanevičiaus gatvėje, prie „Pamiškės“ autobusų stotelės, sustojo ant šaligatvio ir laukė, kol sustos automobiliai jos praleisti. Tuo metu daugiau pėsčiųjų, einančių per perėją jos judėjimo kryptimi, taip pat priešpriešais, nebuvo, tik ji viena. Stovinčių prie perėjos pėsčiųjų taip pat nebuvo. Prieš perėją sustojus lengvajam automobiliui jos praleisti, ji ramiu tempu (ne lėtai ir ne greitai) žengė per perėją. Koks automobilis sustojo jos praleisti, ji neįsidėmėjo, gali tik nurodyti, jog lengvasis, bet nei markės, modelio, spalvos, ar valstybinių numerių, neįsidėmėjo. Jis sustojo prieš perėją, jos ėjimo kryptimi, iš kairės pusės, t. y S. Stanevičiaus gatve nuo Ateities g. pusės. Praėjus pirmą ir antrą eismo juostas (antroje prieš perėją sustojusių transporto priemonių nebuvo) ramiu tempu, ji pasižiūrėjo į dešinę pusę, matė atvažiuojantį lengvąjį automobilį, bet buvo įsitikinusi, kad jis ją mato ir sustos prieš perėją, nes atstumas iki perėjos dar buvo likęs gana didelis. Atstumo tiksliai metrais įvardinti negali, bet įvertino, kad atstumas pakankamas, kad jis galėtų sustoti. Jai likus praeiti iki šaligatvio apie du žingsnius, ji pajuto smūgį į dešinį šoną, nuo kurio ji atsitrenkė į variklio dangtį ir nukrito ant važiuojamosios dalies ant dešinio šono. Ji nukrito prie pat šaligatvio, pėsčiųjų perėjos ribose. Ją partrenkęs automobilis pavažiavo į priekį ir sustojo link įvažiavimo j sustojimą. Ji pati atsistojo, pribėgo prie automobilio, kuris ją partrenkė. Tai buvo pilkos spalvos Audi, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir beldė į priekinį keleivio stiklą. Automobilyje sėdėjo, jai atrodo, du vaikinai (vienas vairuotojo vietoje, kitas – priekinėje keleivio vietoje), bet nei stiklo neatidarė, nei jie išlipo iš automobilio. Tada pamatė, kad „Pamiškės“ stotelėje (kryptimi link Ateities g.) stovėjo keleivių kontrolė. Pribėgo prie jų paklausti, ar matė kaip ją partrenkė, šie atsakė, kad ne, nes buvo įlipę į autobusą. Tada privažiavo kitas automobilis, per atidarytą langą vyras paklausė, kaip ji. Ji dar pasitikslino, ar tikrai šis matė, kad ją partrenkė, šis atsakė, kad taip, ir nurodė, kad ji ėjo per pėsčiųjų perėją, bei padavė lapelį, ant kurio užrašyta vardas Dainius ir telefono numeris. Kai ji atsigręžė į dešinę pusę, kontrolieriai pasakė, kad tas ją partrenkęs automobilis dar stovi. Tada ji su dviem kontrolieriais vėl priėjo prie Audi automobilio, iš kurio tada išlipo vairuotojas ir ėmė jos atsiprašinėti, sakė, kad jos nematė. Keleivis išlipęs iš automobilio nebuvo. Ji pasitraukė link sustojimo ir paskambino Nr. 112. Vairuotojas neklausė jos, kaip ji jaučiasi ir ar reikia policijos ir greitosios pagalbos. Paskambinusi Nr. 112, ji nurodė, kad ją einančią per perėją partrenkė automobilis, jai skauda stuburą ir ranką, ją sujungė su greitąja, kuri atvykusi ją nugabeno į RVU ligoninę. Kada išvažiavo iš įvykio vietos ją partrenkęs automobilis Audi, ji nematė. Ligoninėje jai nustatė dešinės rankos stiprų sumušimą ir stuburo vieno slankstelio ataugėlės lūžimą. Gydymą tęsia Šeškinės poliklinikoje. Automobilio vairuotoją, kuris partrenkė ją, ji atpažinti galės. Įvykio metu buvo prietema, gatvės apšvietimas, ji mano, jau buvo išjungtas, tuo metu lynojo, važiuojamoji dalis buvo šlapia.

Liudytojo apklausos protokolo duomenimis (b. l. 36), liudytojas D. M. parodė, kad 2015 -10-21 d. apie 7.45 val. jis, vairuodamas automobilį „Toyota Avensis“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo S. Stanevičiaus gatve link Ateities gatvės pusės. Jo važiavimo kryptimi, t. y. važiuojant S. Stanevičiaus gatve link Ateities gatvės pusės, buvo viena eismo juosta, o priešinga eismo kryptimi - dvi eismo juostos. Buvo prieblanda, ar gatvės apšvietimas buvo išjungtas, neprisimena, apsiniaukę, kritulių nebuvo. Jis vairuojamu automobiliu, važiuodamas S. Stanevičiaus gatve link Ateities gatvės, važiavo apie 40 km/h greičiu. Iš kiemo priešais jo vairuojamą automobilį įvažiavo automobilis Audi. Jiems taip važiuojant, jie artėjo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir jis matė, kad jam iš kairės pusės nuo šaligatvio nužengusi pėsčioji pėsčiųjų perėja pradėjo eiti į kitą S. Stanevičiaus gatvės pusę. Pėsčioji per gatvę ėjo normaliu tempu, bet užtikrintai. Jis matė, kad priešingoje S. Stanevičiaus gatvės pusėje, skirtoje važiuoti nuo Ateities g. pusės, antroje eismo juostoje prieš perėją stovėjo sustojęs automobilis. Pirmoji priešingos eismo pusės juosta yra skirta važiuoti visuomeniniam transportui. Pėsčioji eidama normaliu tempu pėsčiųjų perėja sėkmingai praėjo pirmą ir antrą eismo juostas, skirtas važiuoti nuo Ateities gatvės pusės. Tuo metu priekyje jo važiavęs automobilis Audi jau buvo prie pėsčiųjų perėjos, bet net nemažino greičio, nestabdė automobilio ir artėjo prie perėjos. Jis suprato, kad šis automobilis nespės sustoti prieš perėją ir partrenks pėsčiąją. Ir, kai pėsčioji įžengė į S. Stanevičiaus gatvės eismo pusę, skirtą važiuoti link Ateities gatvės, tuomet, ten važiavęs automobilis Audi, užvažiavęs ant pėsčiųjų perėjos žymėjimo, partrenkė pėsčiąją. Pėsčioji buvo partrenkta ties viduriu eismo juostos, skirtos važiuoti nuo Ateities gatvės pusės. Automobilis pėsčiąją partrenkė priekine dalimi, maždaug ties automobilio viduriu. Į kurią vietą pėsčiajai buvo smūgis, jis nematė, nes tai jam užstojo pats automobilis Audi. Ir, kiek matė, jau tik po partrenkimo automobilio Audi užsidegė stabdžių žibintai. Pėsčioji nukrito ant važiuojamos dalies, bet ji pati greitai atsistojo ir nuskubėjo į sustojimą „Pamiškė“, kur stovėjo Keleivių kontrolės darbuotojai. Jis taip pat įvažiavo į sustojimą „Pamiškė“ ir, atidaręs sustabdyto automobilio langą, pėsčiajai pasakė, jog ji skambintų ir praneštų apie įvykį bei kviestų greitosios pagalbos darbuotojus, nes mergina sakė, jog ji gerai jaučiasi. Kadangi jis matė, kad pėsčiąją partrenkęs automobilis sustojo, jis pats skubėjo, todėl sustojime buvusiam vienam iš Keleivių kontrolės darbuotojų paliko savo telefono numerį ir iš įvykio vietos išvažiavo. Jis matė, kad pėsčioji per S. Stanevičiaus gatvę ėjo normaliu tempu nereguliuojama pėsčiųjų perėja, praėjusi abi eismo juostas, skirtas važiuoti nuo Ateities gatvės pusės, ir buvo partrenkta automobilio Audi, kai jai iki šaligatvio buvo likę keli žingsniai, kai ji buvo ties viduriu eismo juostos, skirtos važiuoti link Ateities gatvės pusės.

Liudytojo apklausos protokolo duomenimis (b. l. 41), liudytojas V. V. parodė, kad 2015-10-21 d. apie 7.45 val. jis važiavo automobiliu Audi 80, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. A.. Jis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Važiavo S. Stanevičiaus gatve link Ateities gatvės pusės. Buvo prietema, ar dar buvo įjungtas gatvės apšvietimas, jis nepamena, lijo, važiuojamoji dalis buvo šlapia. Buvo trys eismo juostos, jų važiavimo kryptimi viena eismo juosta, ir dvi priešpriešais. Važiavo su įjungtais artimųjų šviesų žibintais, kokiu greičiu, tiksliai nurodyti negali, nes į spidometrą nežiūrėjo, bet negreitai, kokiu maždaug greičiu, jis nežino, nes pats nevairuoja ir vairuotojo pažymėjimo neturi. Važiuojant S. Stanevičiaus gatve link Ateities gatvės, jis matė, jog artėja prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, jis matė kelio ženklus ir perėjos žymėjimą ant važiuojamosios dalies. Privažiuojant nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, t. y. esant prieš pat ją, jis pamatė pėsčiąją, iki kurios buvo likęs apie 1 m. atstumas. Pėsčiąją pamatė jų važiavimo kryptimi, automobilio dešinėje pusėje. Ar pėsčioji judėjo jų atžvilgiu iš dešinės į kairę, t. y. buvo beveik praėjusi visą perėją, ar judėjo iš kairės pusės į dešinę, jis nežino, jis ją pamatė prieš pat automobilį, dešinėje pusėje. Kokiu tempu judėjo pėsčioji, jis taip pat nurodyti negali. Tuo metu daugiau pėsčiųjų, einančių per perėją, jis nematė. Ar buvo sustoję priešpriešais važiavę transporto priemonės prieš perėją praleisti pėsčiosios, jis nematė. Jis sušuko Mantui, kad stabdytų. Mantas stabdė vairuojamą automobilį, bet pilnai sustabdyti nespėjo ir kliudė pėsčiąją automobilio dešine puse, jis mano, kad priekiniu dešiniu sparnu, net ne priekine dalimi. Į kurią kūno dalį pėsčiajai buvo smūgis, jis nematė, kuria puse ji buvo atsisukusi į automobilį, jis taip pat nematė. Pėsčioji nuo smūgio nukrito prie pat šaligatvio, automobilis iš karto sustojo. Pėsčioji nukrito ties priekiniu dešiniu automobilio sparnu. Pėsčioji pati atsistojo ir trenkė kumščiu į priekinį dešinės pusės stiklą. Matė, kad sustojime, kuris yra dešinėje pusėje, yra keleivių kontrolė. Pėsčioji pasikvietė du kontrolierius. Mantas išlipęs iš automobilio bendravo su pėsčiąją, ką šie kalbėjo, jis negirdėjo, jis pats iš automobilio išlipęs nebuvo. Matė, kad pėsčioji užsirašė automobilio valstybinius numerius ir nuėjo. Ar pėsčioji nukentėjo eismo įvykio metu, jis nežino, jokių akivaizdžių sužalojimų jis nematė. Jiems pabendravus Mantas įsėdo į automobilį ir, pavažiavęs į priekį apie 20 m. atstumą, sustojo. Pėsčiosios nebesimatė ir Mantas pasakė, kad važiuoja į darbą ir jie išvažiavo iš įvykio vietos link darbo. Tą pačią dieną po pietų Mantui paskambino tyrėjas ir pasakė, kad kartu ir jam reikia atvykti į policiją ir jie atvyko. Mantas automobilį vairavo blaivus.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 straipsnio 2 dalis). ATPK 257 straipsnis numato, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, todėl konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti, o padarytu dėl neatsargumo – jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti (ATPK 10, 11 straipsniai). Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taikant administracinę atsakomybę, būtina nustatyti ne tik pažeidimo faktą, bet ir pažeidimą padariusio asmens kaltę, kurios turinį sudaro psichinis asmens santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, padariniais, aplinkybėmis, t. y. situacija, kuriai esant buvo padarytas pažeidimas. Subjektyvieji administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais apie jo suvokimą darant veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartis byloje Nr. 2AT-13/2014).

ATPK 130 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teismas pažymi, kad šis pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs) ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013). Jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir panašiai, tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo.

Kelių eismo taisyklės numato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą (219.1. punktas); jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam (219.4. punktas); imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o jeigu iškviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą savo transporto priemone, išskyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai (219.5. punktas).

Tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. A., tiek pačios nukentėjusiosios A. T., liudytojų V. V., D. M. parodymais nustatyta, kad M. A. vairuojamas automobilis, partrenkęs pėsčiąją, pavažiavo į priekį ir sustojo, pati nukentėjusioji atsistojo, pribėgo prie automobilio, kuris ją partrenkė, beldė į jo priekinį stiklą, vėliau iš minėto automobilio išlipo vairuotojas M. A., kuris bendravo su nukentėjusiąja, jos atsiprašė, sakė, kad jos nematė, o nukentėjusioji pasitraukė į šoną ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Be to, apžiūros protokolo (b. l. 45) duomenimis, nukentėjusioji A. T., skambindama bendruoju pagalbos telefonu, nurodė, kad ją partrenkęs vairuotojas jos atsiprašė, bet ji mano gal vis tiek užfiksuoti kažkur reikia įvykį. Taigi nors iš bylos duomenų matyti, kad, kaip ir nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, M. A. buvo neatsargus ir neatidus, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, įvažiavo į pažymėtą perėją, partrenkė jo važiavimo kryptimi iš kairės pusės į dešinę ėjusią pėsčiąją A. T., tačiau atsižvelgiant į tai, jog jis ieškojo nukentėjusiosios, su nukentėjusiąja bendravo, jis neneigė savo kaltės dėl įvykio, tačiau nukentėjusioji neatrodė sužalota, tai rodo, kad M. A. iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento – M. A. kaltės tiesioginės tyčios forma, todėl, nesant šio būtino administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento, administracinio teisės pažeidimo byla M. A. atžvilgiu dėl teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Administracinio teisės pažeidimo bylą M. A. atžvilgiu dėl teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                      Jurgita Maksimenko-Šėlienė