Civilinė byla Nr. e2-1258-330/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00910-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio turtas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Senamiesčio turtas“, uždarajai akcinei bendrovei „BARSERA“, uždarajai akcinei bendrovei „ERGUS“, Estijos įmonei Estateguru tagatisagent OU dėl sandorio patvirtinimo, nuosavybės pripažinimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. V. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriame prašė:

1.1.                      pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento atsakovių sudarytus sandorius: uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Senamiesčio turtas“ ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „BARSERA“ 2020 m. rugsėjo 10 d. sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 2020 m. rugsėjo 10 d. sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 2020 m. rugsėjo 10 d. sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 2020 m. rugsėjo 11 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); UAB „BARSERA“ ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „ERGUS“ 2021 m. birželio    4 d. sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); UAB „BARSERA“ ir įmonės Estateguru tagatisagent OÜ 2020 m. lapkričio 4 d. sudarytą hipotekos sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini);

1.2.                      patvirtinti nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį tarp ieškovo A. V. ir UAB „Senamiesčio turtas“ dėl šių nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo: 48,7 m2 ploto dviejų kambarių buto, esančio daugiabučiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini) (projektinis buto numeris B20); požeminės automobilių stovėjimo vietos (požeminio automobilių parkingo dalis), parkavimo vieta išdėstymo plane pažymėta Nr. 13; požeminės automobilių stovėjimo vietos (požeminio automobilių parkingo dalis), parkavimo vieta išdėstymo plane pažymėta Nr. 14; žemės sklypo, kuriame stovi daugiabutis gyvenamasis namas, dalies, proporcingos perkamam turtui gyvenamajame name;

1.3.                      pripažinti ieškovui A. V. nuosavybės teises į nurodytus nekilnojamuosius daiktus, įpareigojant ieškovą sumokėti likusią pirkimo-pardavimo kainą – 34 994,80 Eur.

2.       Ieškovas reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti: Butą/Patalpą – Butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 6286/95217 dalį Negyvenamosios patalpos – Parkingo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (dvi automobilio stovėjimo vietas): 3120/95217 dalis Parkingo, kas sudaro 12,50 m2 ploto, Projekto plane pažymėta indeksu 15, kuri yra atskiro naudojimo, su bendro naudojimo patalpomis, Projekte pažymėtomis R-1 (1031/17776 dalis iš 177,76 m2, t. y. 10,31 m2) ir P-20 (839/18989 dalis iš 189,89 m2, t. y. 8,39 m2), kurios yra bendro naudojimo, viso 31,20 m2; 3166/95217 dalis Parkingo, kas sudaro 12,69 m2 ploto, Projekto plane pažymėta indeksu 16, kuri yra atskiro naudojimo, su bendro naudojimo patalpomis, Projekte pažymėtomis R-1 (1046/17776 dalis iš 177,76 m2, t. y. 10,46 m2) ir P-20 (851/18989 dalis iš 189,89 m2, t. y. 8,51 m2), kurios yra bendro naudojimo, viso 31,66 m2; 57/1570 dalį Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). 

3.       Ieškovo prašymas buvo grindžiamas tuo, kad dabartiniu metu atsakovei UAB „ERGUS“ nuosavybės teise priklausantis ginčo butas yra pardavinėjamas nekilnojamojo turto skelbimų internetiniame tinklalapyje aruodas.lt, atsakovai jau yra atlikę ne vieną veiksmą, kuriais apsunkinamas 2018 m. lapkričio 16 d. preliminariosios būsimo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties su ieškovu vykdymas. Laikinosios apsaugos priemonės yra vienintelis būdas užtikrinti, kad ginčo dalykas (nekilnojamieji daiktai) nebus dar kartą perleisti tretiesiems asmenimis, neišsitęs būtinų ginčyti sandorių grandinė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies, ieškovo A. V. ieškinio reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – atliko įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės į ieškovo prašomus areštuoti nekilnojamojo turto objektus perleidimo draudimo, leido šį turtą perleisti ieškovui. Pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama šiais argumentais:

4.1.                      Teismas, preliminariai (prima facie) įvertinęs ieškinį ir prie jo pridėtus rašytinius įrodymus, sprendė, kad esami duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovo reikalavimai būtų akivaizdžiai nepagrįsti, ar ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Ieškovas aiškiai suformulavo ieškinio dalyką, pakankamai išsamiai išdėstė jo faktinį pagrindą, pateikė jo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, dėl to darytina išvada, kad egzistuoja pirma būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinio prima facie pagrįstumas.

4.2.                      Ieškovas A. V., vykdydamas 2018 m. lapkričio 16 d. preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, yra sumokėjęs 46 602,00 Eur dydžio avansą. Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, nors šios sutarties tvirtinimas buvo derinamas su ieškovu net ir pasibaigus 2018 m. lapkričio 16 d. sutartyje (4 punktas) numatytai pagrindinės sutarties sudarymo datai – 2020 m. gegužės 31 d., bet ginčo turtas perleistas kitiems juridiniams asmenims – atsakovėms UAB „BARSERA“, UAB „ERGUS“. Įvertinęs ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones formuluotę, teismas sprendė, kad ieškovas turi tikslą išlaikyti ginčo turto status quo (padėtis, kuri yra) iki bus išnagrinėtas kilęs ginčas. Ieškovas siekia, kad bylos nagrinėjimo laikotarpiu ginčo turtas nebūtų perleistas kitiems asmenims ir kad teisės į jį nebūtų papildomai suvaržytos, tame tarpe ir hipotekos kreditoriui imantis aktyvių veiksmų išieškojimui iš šio turto.

4.3.                      Teismas laikėsi nuostatos, kad įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo yra labiau susijęs su pareikštais ieškinio reikalavimais, atliktų jų užtikrinimo paskirtį, nes netaikius disponavimo apribojimų ginčo turtui, atsakovės turėtų galimybę jį perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip papildomai suvaržyti teises į jį. Apsaugos priemonių taikymas yra būtinas, nes jų nesiėmus, tikėtinai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

4.4.                      Teismo vertinimu, taikytinos laikinosios apsaugos priemonės nepažeis atsakovių interesų, bet užtikrins padėties tarp šalių stabilumą (status quo) iki bus išnagrinėta byla. Ginčo turto perleidimas ar kitoks suvaržymas iki bylos išnagrinėjimo gali sukelti naujus teisinius ginčus, dėl kurių kiti asmenys turėtų būti įtraukti į bylos nagrinėjimą arba jiems būtų keliamos naujos bylos, ginčijant su jais sudarytus sandorius. Dėl to užsitęstų bylos nagrinėjimas, dar labiau pasunkėtų ginčo išsprendimas, nebūtų pasiektas civilinio proceso tikslas – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių bei pasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Atsakovė UAB „Senamiesčio turtas“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir jos pagrindu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.                      Laikinųjų apsaugos priemonių institutas skirtas sudaryti reikiamas prielaidas, kad teismo sprendimą būtų galima realiai įvykdyti. Vadinasi, laikinosios apsaugos priemonės gali būti skiriamos tik siekiant šio tikslo. Negalima skirti tokių priemonių, kurios konkrečiu atveju nėra susijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsauga.

5.2.                      Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad atsakovė, siekdama paslėpti turimą turtą ir siekdama išvengti prievolių įvykdymo, sudarė ginčo turto perleidimo sandorius su UAB „BARSERA“, o vėliau UAB „BARSERA“ su UAB „ERGUS“. Sandoriai buvo sudaryti neslepiant jų nuo ieškovo. Ginčo turto perleidimo sandoriai tarp atsakovės ir UAB „BARSERA“ buvo sudaryti siekiant gauti finansavimą, kurio reikėjo projekto statyboms užbaigti. Ieškovas žinojo, kad turtas buvo perleistas, nes atsakovė siuntė ieškovui sutarties projektus ir kitus dokumentus,  kuriuose buvo nurodytas turto savininkas (nebe atsakovė). Tačiau su ieškovu nepavyko rasti bendro sutarimo, nepavyko rasti kompromiso, todėl jis pats atsisakė sudaryti sandorį. Ieškovas nemokėjo avanso atsakovėms UAB „BARSERA“ ir UAB „ERGUS“ už ginčo turtą, todėl atsakovės nėra įpareigotos parduoti ginčo turtą ieškovui. Neradus bendro sprendimo tarp ieškovo ir atsakovės, atsakovė 2021 m. birželio 14 d. pranešimu informavo ieškovą apie sutarties pasibaigimą nesudarius pagrindinės sutarties ir apie sumokėto avanso grąžinimą. Be kita ko, atsakovė pasiūlė ieškovui solidžią kompensaciją, tačiau ieškovas nesudarė susitarimo su atsakove ir nebendradarbiavo.

5.3.                      Ieškovas nepagrįstai reikalauja pasibaigusią preliminariąją sutartį įvykdyti natūra, tai iš esmės prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui.

5.4.                      Ieškovas nepagrįstai teigia, kad jis finansavo ginčo turto statybos darbus, jog jam buvo perduotas ginčo turtas naudotis ar jį valdyti. Ieškovas tik sumokėjo avansinę įmoką, kaip užtikrinimą, kad pirks ginčo turtą, tačiau jo įmoka buvo nedidelė, lyginant su turto kaina.   Ieškovas žinojo ir suvokė, kad jis nefinansuoja ginčo turto statybų, o jo sumokėtas avansas atlieka tik prievolės įvykdymo užtikrinimą.

5.5.                      Ieškovas neįrodė nei vienos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, nes jo ieškinys yra nepagrįstas, o atsakovės nesąžiningumas neįrodytas.

6.       Ieškovas A. V. pateikė atsiliepimą į apeliantės UAB „Senamiesčio turtas“ atskirąjį skundą, kuriame prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Apeliantė skunde nurodo keletą argumentų dėl ieškinio nepagrįstumo, ginčo turto perleidimo ir finansavimo, tačiau tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Apeliantė nepateikė duomenų (įrodymų), kad ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos ir nesusijusios su ieškinyje nurodytais teisių gynimo būdais.

6.2.                      Priešingai nei teigia apeliantė, ieškovas neatsisakė sudaryti ginčo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Būtent apeliantė atsisakė sudaryti sandorį notarine forma. Ieškovas apie ginčo turto perleidimą atsakovei UAB „BARSERA“ sužinojo tik maždaug po trijų mėnesių po perleidimo.

6.3.                      Apeliantės argumentai, kad tarp atsakovių UAB „BARSERA“, UAB „ERGUS“ ir ieškovo nėra sudarytų jokių sutarčių, kad ieškovas joms nemokėjo avanso, todėl nurodytos įmonės esą nėra įpareigotos parduoti ginčo turtą ieškovui, dar labiau įrodo, kad yra kilusi grėsmė ieškovo teisėms ir interesams bei būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

6.4.                      Apie apeliantės nesąžiningumą liudija surinkta informacija iš Creditinfo, iš kurios matyti, kad apeliantės UAB „Senamiesčio turtas“ vienintelis akcininkas yra P. P., kuris taip pat yra vienintelis atsakovės UAB „ERGUS“ akcininkas. Atsakovių UAB „ERGUS“ ir UAB „BARSERA“ direktoriumi yra tas pats asmuo – S. P. (P. P. sūnus). Atsakovės UAB „BARSERA“ vieninteliu akcininku yra UAB „Real Capital Baltic“, kurios visos akcijos priklauso atsakovei UAB „Senamiesčio turtas“. Visos šios bendrovės (atsakovės UAB „Senamiesčio turtas“, UAB „BARSERA“ ir UAB „ERGUS“) yra tarpusavyje susijusios ir faktiškai kontroliuojamos tų pačių asmenų – S. P. ir P. P.

6.5.                      Apeliantė nepagrįstai nurodė, kad ieškovas ginčo turto statybų nefinansavo, kad ieškovui nebuvo ginčo turtas perduotas naudotis, jog šalių nebesieja jokie sutartiniai santykiai. 

6.6.                      Šiuo metu atsakovei UAB „ERGUS“ nuosavybės teise priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra pardavinėjamas nekilnojamojo turto skelbimų internetiniame tinklalapyje aruodas.lt. Skelbime nurodoma, kad galima įsigyti ir parkavimo vietą. UAB „ERGUS“ nuosavybės teise priklausančio turto pardavimą organizuoja ir vykdo atsakovių UAB „ERGUS“ ir UAB „BARSERA“ direktoriaus S. P. sutuoktinė. Atsakovės yra atlikusios ne vieną veiksmą, kuriais apsunkinamas 2018 m. lapkričio 16 d. preliminariosios būsimo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties su ieškovu (vartotoju) vykdymas, vadinasi, egzistuoja reali grėsmė ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Teismas 

k o n s t a t u o j a :

          IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas apeliacijos ribas.

         Dėl naujo įrodymo pateikimo

8.       Kartu su atskiruoju skundu apeliantė UAB „Senamiesčio turtas“ pateikė naują įrodymą –     2021 m. birželio 14 d. pranešimo ieškovui kopiją.

9.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

10.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateikto įrodymo turiniu, sprendžia, kad jis galėtų būti reikšmingas sprendžiant šalių ginčą iš esmės, bet ne nagrinėjant procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Be to, apeliantės teikiamą 2021 m. birželio 14 d. pranešimo ieškovui kopiją jau pateikė į bylą ieškovas kartu su ieškiniu, todėl tokio įrodymo teikimas yra perteklinis.

         Dėl atskirojo skundo (ne)pagrįstumo  

11.       Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo, priimto konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą pirmiausia apsprendžia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.

12.       Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą toje konkrečioje byloje.

13.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą, įvertino tai, kad ieškovas aiškiai suformulavo ieškinio dalyką, pakankamai išsamiai išdėstė ieškinio faktinį pagrindą, pateikė reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, dėl to priėjo prie išvados, kad egzistuoja pirma būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinio prima facie pagrįstumas.

14.       Apeliantė, nesutikdama su šia pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, nurodė, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, nes ieškovas žinojo apie tai, jog atsakovė perleidžia ginčo nekilnojamąjį turtą, ieškovas pats atsisakė sudaryti galutinį ginčo turto pirkimo sandorį.

15.       Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti. Kaip nurodyta, pirmoji iš sąlygų, kurią turi įvertinti teismas, spręsdamas dėl byloje pareikšto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – tikėtinas ieškinio pagrįstumas. Spręsdamas,  ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausia turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Tokio vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio  10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).

16.       Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje      Nr. 2-827-370/2015). Tik įsitikinęs ieškinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu teismas gali spręsti, ar yra antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

17.       Šioje byloje ieškovas pareiškė reikalavimus dėl sandorių negaliojimo ir nuosavybės teisės pripažinimo. Ieškinio reikalavimams pagrįsti ieškovas kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, jo manymu, pagrindžiančius ieškinyje dėstomas aplinkybes. Juos įvertinęs, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog ieškovo reikalavimai yra akivaizdžiai atmestini. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia su pirmosios instancijos teismo išvada. Sprendžiant klausimą dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo, nėra pagrindo teigti, kad ieškovas pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar neįmanomą civilinių teisių gynybos būdą arba negrindė ieškinio atitinkamomis aplinkybėmis. 

18.       Apeliantė skunde išdėstė detalius paaiškinimus, kodėl, jos vertinimu, ieškinys yra nepagrįstas, tačiau apeliantės paaiškinimai ir argumentai dėl ieškinio (ne)pagrįstumo turės būti įvertinti ginčą byloje nagrinėjant iš esmės. Pažymėtina, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas šalių ginčo iš esmės nesprendžia. Lietuvos apeliacinis teismas laikosi praktikos, kad detali ieškinio ir kitų procesinių dokumentų teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analizė turi būti atliekama bylą nagrinėjant iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo kontekste nėra tikslinga kelti klausimo dėl ieškovo pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo, kadangi teismas turėjo pareigą atlikti tik preliminarų ieškinio pagrįstumo vertinimą, kurio metu dėl ginčo esmės ir įrodymų, kuriais šalys grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus į juos, nepasisakoma.

19.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas aukščiau išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga nustatyta teisingai, nes nėra pagrindo išvadai, jog ieškovo ieškinys yra akivaizdžiai neperspektyvus. 

20.       Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas išanalizavus konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kiekvienu atveju vertinant aplinkybes, kuriomis šalis įrodinėja grėsmę teismo sprendimo įvykdymui bei nusprendžiant dėl jų pakankamumo išvadai, jog egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis, turi būti atsižvelgiama į paminėtų aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tam tikroms pavienėms aplinkybėms.

21.       Apeliantė skunde aiškina, kad ieškovas neįrodė jos nesąžiningumo ir nepateikė duomenų, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti, ar pasidaryti neįmanomas. Pasak apeliantės, ieškovas nepagrįstai teigia, kad ji ginčo turto perleidimo sandorius su UAB „BARSERA“, o vėliau su UAB „ERGUS“ sudarė siekdama išvengti prievolių ieškovui įvykdymo. Apeliantės teigimu, ji ginčo turtą perleido siekdama gauti finansavimą statybos projekto užbaigimui, o ieškovui buvo žinoma apie turto perleidimą.  Sutiktina su apeliantės argumentu, kad laikinųjų apsaugos priemonių klausimo sprendimo kontekste atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog tais atvejais, kai ginčijami (prašant pripažinti negaliojančiais) konkretūs turtiniai sandoriai ar kiti nuosavybės teises sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys aktai, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, laikomasi nuostatos, kad ieškovų materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objekto teisinio režimo, jo tolesnio statuso pokyčiu. Tokiu atveju netaikius laikinųjų apsaugos priemonių konkretaus turto atžvilgiu, iškyla grėsmė, kad šis turtas bus perleistas tretiesiems asmenims ir dėl to gali būti apsunkintas būsimo ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas arba tokio sprendimo vykdymas gali pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-17-943/2020). Vien tik aplinkybė, kad ginčo nekilnojamasis turtas, kuris palankaus ieškovui sprendimo atveju galėtų būti grąžintas natūra, yra pas atsakovus, turinčius teisę disponuoti ginčo objektu, patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-859/2014).

22.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl konkretaus turto nuosavybės teisių ir jų perleidimo sandorių. Palankaus ieškovui teismo sprendimo priėmimo atveju ginčo turtas būtų perduotas natūra ieškovui, o šiuo metu jis yra atsakovių UAB „BARSERA“, UAB „ERGUS“  nuosavybėje, kurios turi teisę disponuoti šiais ginčo objektais. Tokia aplinkybė patvirtina grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina ieškovo nurodytą aplinkybę, kad dalis ginčo turto (butas) yra įkeista hipotekos kreditoriui Estijos įmonei Estateguru tagatisagent OU. Šių motyvų pagrindu atmetamas apeliantės UAB „Senamiesčio turtas“ prašymas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria nutarta atlikti įrašą dėl draudimo perleisti nuosavybės teises į ginčijamų sandorių objektu esantį nekilnojamąjį turtą. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė (įrašas viešame registre) Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama kaip prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) ir nesukelianti didelių suvaržymų asmeniui, kurio atžvilgiu ji taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario  2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1163-464/2017). 

23.       Apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pritaikė tokias laikinąsias apsaugos priemones, kiek būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris galėtų būti palankus ieškovui, įvykdymą.

         Dėl bylinėjimosi išlaidų

24.       Apeliantė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

25.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prigimtis, jų atlyginimo paskirstymo principai lemia, jog tik priėmus byloje baigiamąjį teismo procesinį sprendimą atsiranda sąlygos spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, o ne išsprendus byloje atskirus procesinio pobūdžio prašymus ir atsižvelgus į jų tenkinimo ir (ar) netenkinimo baigtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).

26.       Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju sprendžiamas procesinio pobūdžio klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tol, kol nėra priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas byloje, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas sprendžiant atskirus procesinio pobūdžio klausimus, laikytinas pernelyg ankstyvu bei neatitinkančiu CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų. 

         Dėl procesinės baigties

27.       Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atsakovės UAB „Senamiesčio turtas“ atskirajame skunde nurodytais teiginiais nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas. 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                 Gintaras Pečiulis