Administracinė byla Nr. I-1501-394/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00974-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.2.;74.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 30 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Jarūnė Sedalienė,

sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,

nedalyvaujant pareiškėjo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras atstovui,

nedalyvaujant atsakovei J. J.,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovei J. J. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau tekste – pareiškėjas, VšĮ ŠRATC) su prašymu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą prašydama priteisti iš atsakovės J. J. 320,00 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2008-01-01-01 iki 2013-12-31.

Pareiškėjas teismui pateiktame prašyme nurodė, kad viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras yra Šiaulių miesto, Kelmės, Akmenės, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio ir Šiaulių rajonų savivaldybių įsteigta įstaiga, kuri yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas.

Šiaulių mieste iki 2006-12-31 mokestis už komunalinių atliekų tvarkymą buvo mokamas kaip sutartinė prievolė už paslaugą ir buvo mokamas po paslaugos suteikimo, o jo dydis priklausė nuo suteiktos paslaugos apimties. Nuo 2007-01-01 Šiaulių mieste pradėjo veikti iš esmės kita komunalinių atliekų sistema, kurioje minėtas mokestis nebepriklauso nuo teršėjo perduotų atliekų kiekio ir net paties perdavimo fakto, tokiu būdu atliekų turėtojui nebenaudinga slėpti savo atliekų, t.y. teršti aplinką, kuri priklauso visiems. Mokestis buvo pakeistas vietine rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau tekste – rinkliava), kuri yra įskaitoma į savivaldybės biudžetą ir yra privaloma įmoka. Įvedant rinkliavą preziumuota, kad visi gyventojai ir veikiantys juridiniai asmenys turi komunalinių atliekų, kurias jie deda į vieną ar kitą konteinerį, todėl apmokestinant juos rinkliava šios aplinkybės nebenustatinėjamos, tačiau siekiama užtikrinti, kad rinkliavą mokėtų jie visi. Rinkliava turi būti mokama ne vėliau kaip iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos, o rinkliavos lėšomis tvarkomos komunalinės atliekos, kur ir kiek jų bebūtų. Rinkliavos dydis apskaičiuojamas, remiantis savivaldybės nustatytu rinkliavos dydžiu vienam gyventojui, dauginamu iš rinkliavos mokėtojui nuosavybės ar savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos teise priklausančio būsto gyventojų skaičiaus.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d. nustato, kad vietinė rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, o 11 str. l d. 8 p. – kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą; 3 str. – kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, o rinkliavos mokėjimo visuotinumo principo reikalavimas jiems nustatytas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. „teršėjas moka“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-12 nutarimu Nr. 519 patvirtinto plano 77 p. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, o įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog tai, kaip vykdomi savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai, kontroliuoja savivaldybių institucijos. Pagal Rinkliavų įstatymo bei Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas savivaldybių institucijų kompetencijai yra priskirta funkcija atitinkamos savivaldybės teritorijoje organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą bei suteikta teisė nustatyti vietinę rinkliavą už naudojimąsi šios sistemos paslaugomis. Remdamasi tuo, Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2006-01-26 sprendimu Nr. T-4 nuo 2007 m. sausio 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, 2006-06-29 sprendimu Nr. T-210 pavedė pareiškėjui rinkliavos administravimą ir 2006-12-21 sprendimu Nr. T-452 patvirtino Šiaulių miesto komunalinių atliekų tvarkymo taisykles, kurių 34 p. nustatė, kad atliekų turėtojai privalo mokėti rinkliavą, o 36 p. – naudotis tik Šiaulių mieste esančiais atliekų konteineriais. Rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2006-06-29 sprendimu Nr. T-209 patvirtintais Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais, keistais 2007-10-25 sprendimu Nr. T-386, 2008-06-26 sprendimu Nr. T-211, 2009-09-24 sprendimu Nr. T-293, o nauja redakcija patvirtinta 2010-11-25 sprendimu Nr. T-344. Šie sprendimai yra viešai paskelbti www.siauliai.lt ir, kaip nustatyta Specialiosios teisėjų kolegijos 2010-04-14 nutartimi, esančia administracinėje byloje Nr. I-322-621/2010, taryba priėmė šiuos sprendimus „įgyvendindama savarankiškas savivaldybės funkcijas atliekų tvarkymo srityje“ bei, kad rinkliava „vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, taigi vietinė rinkliava ir jos dydis nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu; rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas“.

Pagal Rinkliavų įstatymo 16 straipsnio 2 dalį ir Nuostatų 1 p. ir 10 p., rinkliavos lėšos iš pareiškėjo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro, kaip rinkliavos administratoriaus, sąskaitos pervedamos į savivaldybės biudžetą. Nuostatų 10 p. nustato, kad pareiškėjas VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras administruoja šią vietinę rinkliavą bei, be kitų, vykdo šias vietinės rinkliavos administravimo procedūras: apskaičiuoja vietinę rinkliavą ir siunčia pranešimą mokėtojui, kontroliuoja jos mokėjimą. Pagal Nuostatų 11 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 31 str. 1 d., Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 d., 4 d., 18 d., 19 d., 20 d., 4 str. 6 d., 5 str. 1 p., 4 p. pareiškėjo veiksmai, vykdant šias funkcijas, yra „laikytini viešojo administravimo įgalinimus turinčio subjekto veiksmais viešojo administravimo srityje“ (Specialiosios teisėjų kolegijos 2010-04-14 nutartis, esanti administracinėje byloje Nr. I-322-621/2010).

Rinkliava atsakovei skaičiuojama Nuostatų 4.1. p. ir 9.1. p. nustatyta tvarka pagal atsakovės turimo būsto gyventojų skaičių. Nuostatų 30 p. nustato, kad nesumokėtą rinkliavą Administratorius (pareiškėjas) išieško Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Tokiu būdu ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – ir LR CK) 6.1 str. rinkliavos mokėjimas yra atsakovės prievolė, kuri turi būti vykdoma tinkamai (LR CK 6.38 str.) ir kurią vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (LR CK 6.59 str.). Atsakovė J. J. yra skolinga VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras 320,00 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2008-01-01 iki 2013-12-31.

Atsakovė J. J. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė, pareiškėjo prašymo su priedais nuorašas jai įteiktas, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta viešo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje būdu.

Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymas tenkintinas dalinai.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p. numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.

2006 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T-4 Šiaulių miesto savivaldybės taryba nuo 2007 m. sausio 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, 2006 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T-210 pavedė pareiškėjui rinkliavos administravimą ir 2006 gruodžio 21 d. sprendimu Nr. T-452 patvirtino Šiaulių miesto komunalinių atliekų tvarkymo taisykles, kurių 34 p. nustatė, kad atliekų turėtojai privalo mokėti rinkliavą, o 36 p. – naudotis tik Šiaulių mieste esančiais atliekų konteineriais. Rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T-206 patvirtintais Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais, keistais 2007-10-25 sprendimu Nr. T-386, 2008-06-26 sprendimu Nr. T-211, 2009-09-24 sprendimu Nr. T-293, o galiojanti nauja redakcija patvirtinta 2010-11-25 sprendimu Nr. T-344.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė yra buto, esančio Pramonės g. 2-42, Šiaulių m., savininkė ir jos nuolatinė gyvenamoji vieta deklaruota šiame bute, todėl pagal Nuostatų 4.1. punktą ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja. Iš pateiktos pažymos apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą matyti, kad atsakovė per laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2013-12-31 nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė 320,00 Lt įsiskolinimas. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d. vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovams vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. bei Nuostatų pagrindu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose, yra nurodęs, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu), vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, tvarkomas savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje (administracinė byla Nr. A525-471/2010). Todėl teismas neturi teisinio pagrindo netenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl vietinės rinkliavos iš atsakovų priteisimo.

Tačiau pareiškėjas prašo iš atsakovės priteisti rinkliavos mokestį už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y., šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis. Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 107 str. 1 d. nustatyta, kad mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai, o pagal 107 str. 2 d., mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos.

Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Šiaulių m. nuostatai numato, kad administratorius mokėtinas vietinės rinkliavos sumas apskaičiuoja pagal registro duomenis ir vieną kartą per metus (iki kovo 1 d.) kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui pateikia mokėjimo pranešimą (sąskaitą), kuriame nurodomas ir mokėjimo laikotarpis, mokėjimo suma, terminai bei kiti duomenys. Pagal nuostatus rinkliavos suma už visus einamuosius metus turi būti sumokama iki tų metų kovo 31 d., už pusmetį – iki einamųjų metų birželio 30d. ir gruodžio 31 d., už ketvirtį – iki einamųjų metų paskutinės to ketvirčio kalendorinės dienos. Taigi teisė priverstinai išieškoti vietinės rinkliavos mokestį pareiškėjui atsiranda jau pasibaigus einamųjų kalendorinių metų pirmajam pusmečiui, jeigu mokėtojas nesumoka rinkliavos sumos nei už visus metus, nei už pirmąjį ketvirtį, nei už pirmąjį pusmetį arba pasibaigus antrajam pusmečiui, jeigu mokėtojas nesumoka už antrąjį pusmetį. Iš byloje esančios pažymos apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą matosi, kad atsakovė nesumokėjo rinkliavos už 2008 m., kurią pagal Nuostatų reikalavimus turėjo sumokėti vėliausiai iki 2008 m. gruodžio 31 d., todėl teisė priverstinai išieškoti šį mokestį pareiškėjui atsirado jau 2009 m. sausio 1 d. ir nuo šios dienos prasidėjo priverstinio išieškojimo senaties termino rinkliavai už 2008 m. skaičiavimas, o penkeri metai baigėsi 2013-12-31. Pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2014 m. kovo mėn., taigi vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už 2008 m. yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl prašymas šioje dalyje atmetamas.

Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentavimą bei įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, daroma išvada, kad Šiaulių RATC reikalavimas priteisti iš atsakovės per laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2013-12-31 susidariusį rinkliavos įsiskolinimą yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p.,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo prašymą tenkinti dalinai.

Priteisti iš atsakovės J. J. pareiškėjui VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras 280,00 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt Lt 00 ct ) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2013-12-31.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja                                                                                        Jarūnė Sedalienė