Civilinė byla Nr. 2S-1037-372/2016
Teisminio proceso Nr. 2-29-3-03344-2016-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1.15; 3.3.2.4.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. lapkričio 21 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Teisinė sfera“ atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti terminą vykdomajam dokumentui išduoti civilinėje byloje Nr.2VP-3841-832/2016.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
- Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Teisinė sfera“ prašymu kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti praleistą terminą vykdomajam dokumentui civilinėje byloje Nr. 2-2677-832/2010 išduoti; atnaujinus šį terminą išduoti vykdomąjį raštą.
- Nurodė, kad pagal Šiaulių apygardos teismo 2015-11-02 nutartį UAB „Teisinė sfera“ tapo naujuoju išieškotoju ir įgijo reikalavimo teisę į 2012-05-08 Šiaulių apygardos teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-303-267/2012, priteistą skolą iš R. I.. Šiaulių apygardos teismo sprendimu buvo nustatyta, kad pagal 2010-09-30 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2677-832/2010, kuriuo buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, skolininkė R. I. galbūt turi reikalavimo teisę į 23169,70 Eur (80000 Lt) sumą iš N. I.. Antstolis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 664 straipsnio 2 dalim, nukreipė išieškojimą į skolininkei R. I. priklausančią reikalavimo teisę, kylančią iš 2010-09-30 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimo. Neįvykus areštuoto turto (reikalavimo teisės) varžytynėms, UAB „Teisinė sfera“, įgijusi turtą už pradinę pardavimo kainą, pagal 2016-07-21 antstolio surašytą turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 0028/15/09868 perėmė reikalavimo teisę į 23169,70 Eur (80000 Lt) kompensaciją iš N. I.. Anksčiau UAB „Teisinė sfera“ prašyti teismo išduoti vykdomąjį dokumentą neturėjo jokio juridinio pagrindo, todėl prašo atnaujinti terminą vykdomajam dokumentui civilinėje byloje Nr. 2-2677-832/2010 išduoti (1– 4 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
- Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartimi pareiškimo netenkino (44–46 b. l.).
- Teismas nurodė, kad pareiškėja yra praleidusi CPK 606 straipsnio 2 dalyje numatytą penkerių metų senaties terminą (senaties terminas suėjo 2015-11-03). Aplinkybė, kad antstolis M. D. pagal 2016-07-21 turto perdavimo išieškotojui aktą perdavė išieškotojai UAB „Teisinė sfera“ kreditorinį reikalavimą į 23169,60 Eur sumą, priteistą Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu iš N. I. R. I. naudai, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėja UAB „Teisinė sfera“ praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl svarbių priežasčių.
5. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog R. I. būtų ėmusis aktyvių veiksmų priteistos skolos išieškojimui, todėl tikėtina, kad jai buvęs sutuoktinis sutartą kompensaciją gera valia sumokėjo. Teismas, neturėdamas duomenų apie tai, kad N. I. būtų neįvykdęs Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010-09-30 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.4. punkto, kuriame aptartas kompensacijos išmokėjimas, sprendė, kad teismui atnaujinus terminą procesiniam veiksmui atlikti, būtų pažeistos N. I. teisės, nes būtų iš jo reikalaujama dar kartą mokėti priteistą kompensaciją.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Teisinė sfera“ prašo pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį, atnaujinant įstatymo nustatytą terminą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
6.1. Pareiškėjas reikalavimo teisę į 23169,60 Eur sumą iš atsakovo N. I. įgijo 2016-07-21, antstoliui M. D. surašius turto perdavimo išieškotojui aktą. Todėl visus veiksmus, įskaitant ir proceso atnaujinimo klausimą, pareiškėjas įgijo teisę atlikti tik nuo šios dienos.
6.2. Pirmosios instancijos teismas padarė prielaidą, kad R. I., neva, nesiėmė aktyvių veiksmų skolai išieškoti ir neprašė teismo išduoti vykdomojo dokumento, todėl teismas padarė prielaidą, kad kompensacija buvo sumokėta gera valia. Teismas, priimdamas sprendimus, turėtų remtis faktais ir objektyviais duomenimis, o ne prielaidomis ir tikimybėmis. N. I. turėjo visas galimybes apginti savo teises ir interesus, tiesiog informuodamas antstolį apie kompensacijos R. I. sumokėjimą, tačiau jokių veiksmų nesiėmė.
6.3. Teismas nevertino aplinkybės, kad sprendimas R. I. ir N. I. santuokos nutraukimo byloje (c. b. Nr. 2-2677-832/2010) buvo priimtas dar 2010-09-30, t. y. galiojant senajai civilinio proceso kodekso normai, kuri numatė 10 metų senaties terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Pareiškėjos duomenimis, R. I. gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, todėl kyla pagrįstos abejonės, kad R. I. galbūt net nežino apie pasikeitusius senaties terminus ir pagrįstai gali manyti, kad jokių senaties terminų kompensacijai gauti nėra praleidusi. Todėl vien prielaida, kad ji nesiėmė aktyvių veiksmų kompensacijai išsiieškoti, nesudaro objektyvaus pagrindo manyti, kad ji to negalėtų (nenorėtų) padaryti ir ateityje.
6.4. Nesuprantami teismo pasvarstymai apie tai, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas 2010-09-30 sprendime nekonstatavo R. I. galbūt turimos reikalavimo teisės į 23169,70 Eur kompensaciją iš atsakovo. Minėtame sprendime teismas aiškiai nustatė ir patvirtino, kad N. I. už jam tenkančią didesnę turto dalį sumoka 80 000 Lt kompensaciją sutuoktinei R. I.. Tai yra akivaizdus atsakovo įpareigojimas, o iš kitos pusės akivaizdi reikalavimo teisė į kompensaciją.
6.5. Vykdymo proceso metu buvo atlikti visi būtini veiksmai – reikalavimo teisė buvo areštuota, pardavinėjama iš varžytynių ir tik neįvykus varžytynėms, antstolis reikalavimo teisę perdavė pareiškėjai. Antstolio procesiniai dokumentai buvo siųsti ir įteikti N. I., todėl jis turėjo galimybę užginčyti įsiskolinimą, tačiau to nepadarė.
6.6. Pareiškėja reikalavimo teisę perėmė atlygintinai, pervesdama į antstolio depozitinę sąskaitą 1589,07 Eur. Todėl akivaizdu, kad teismui atsisakius atnaujinti procesą, pareiškėja netektų ne tik galimybės atgauti perimtą skolą, bet ir patirtų nemažus nuostolius.
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo N. I. prašo atskirąjį skundą atmesti, o Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016-09-19 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad 2010 m. rugsėjo 30 d. Mažeikių rajono apylinkės teismas sprendimu nutraukė R. I. ir N. I. santuoką, patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Dar neįsiteisėjus 2010-09-30 sprendimui, 2010-10-28 jis visiškai atsiskaitė su R. I., ji surašė Patvirtinimą dėl kompensacijos gavimo. Įsiteisėjus teismo sprendimui, R. I. neturėjo kreditorinio reikalavimo teisės, o N. I. neturėjo prievolės sumokėti R. I. 23 169,60 Eur sumą, todėl nėra jokio pagrindo išduoti vykdomąjį raštą.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su vykdomojo rašto išdavimu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai nesudaro prielaidų panaikinti skundžiamą teismo nutartį.
9. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, jog Mažeikių rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2677-832/2010 nutraukė pareiškėjų R. I. ir N. I. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtino šalių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurios 1.4 punktas numatė, jog padalijus sutuoktiniams priklausantį turtą, N. I. už jam tenkančią didesnę turto dalį sumoka 80 000 Lt (23169,60 Eur) kompensaciją sutuoktinei R. I. (19–22 b. l.). Minėtas sprendimas įsiteisėjo 2010 m. lapkričio 3 dieną. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėja R. I. nesikreipė į pirmosios instancijos teismą ir neprašė išduoti vykdomojo rašto dėl 80 000 Lt (23169,60 Eur) kompensacijos išieškojimo iš N. I.. Pareiškėja UAB „Teisinė sfera“ 2016-09-02 kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti terminą vykdomajam dokumentui išduoti, o atnaujinus terminą – išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-2677-832/2010. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos UAB „Teisinė sfera“ prašymo netenkino.
10. Pagal CPK 606 straipsnio nuostatas vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 606 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d., numatė, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per dešimt metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 3 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta, jog civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Šiame straipsnyje, skirtingai nuo materialinės teisės normų, kurios paprastai taikomos tiems santykiams, kurie atsirado joms jau įsigaliojus, civiliniame procese galioja atvirkštinis principas, tai yra nauja proceso norma atitinkamai pakeičia teismo proceso dalyvių elgesį, nesvarbu kada atsirado patys procesiniai teisiniai santykiai. Tokios pačios nuomonės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2015 m. birželio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-611/2015, kuria remiasi ir apeliantas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo dokumento pateikimas priverstiniam vykdymui yra teismo sprendimo vykdymo stadija (CPK VI dalis), todėl vykdomojo dokumento pateikimui priverstinai vykdyti, vadovaujantis CPK 3 straipsnio 8 dalimi, taikomos CPK normos, kurios galioja vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui priverstinai vykdyti metu. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja dėl termino atnaujinimo ir vykdomojo rašto išdavimo į teismą kreipėsi praleidusi įstatymų nustatytą 5 metų terminą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo, konstatavęs, jog pareiškėja terminą praleido be svarbių priežasčių.
11. Suinteresuotas asmuo N. I. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė R. I. 2010-10-28 pasirašytą Patvirtinimo dėl kompensacijos gavimo kopiją, o 2016-11-02 teismui pateikė originalą, kuriame nurodyta, jog R. I. patvirtina, kad buvęs sutuoktinis N. I. sumokėjo jai 80 000 Lt kompensaciją, priteistą 2010-09-30 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje (61, 72 b. l.). Taigi, nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad R. I. neturi reikalavimo teisės į 80 000 Lt (23169,60 Eur) kompensaciją, priteistą iš N. I. M. rajono apylinkės teismo 2010-09-30 sprendimu. Teisių perėmėjas UAB „Teisinė sfera“ negali turėti daugiau teisių nei pati kreditorė R. I., todėl konstatavus, kad kompensacija R. I. 2010-10-28 buvo sumokėta ir teismo sprendimas įvykdytas, pareiškėjo prašymas netenkintinas.
12. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi bylos nagrinėjimo dalykui, todėl teismas jų nenagrinėja, nevertina ir dėl jų nepasisako. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartis paliktina nepakeista, pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Birutė Simonaitienė