Civilinė byla Nr. e2S-450-796/2021

Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00007-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

2.6.38; 3.1.17.3; 3.3.2.5; 3.5.14

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 22 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „T. S. Lt“ atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. kovo 1 d. nutarties dėl vykdomojo rašto išdavimo teismui patvirtinus taikos sutartį civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „G. I. S.“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „T. S. Lt.

Teismas

n  u  s  t  a  t  ė  :

I.                      Ginčo esmė

1.       Plungės apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartimi nutarta patvirtinti kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „G. I. S.“ ir skolininkės UAB „T. S. Lt“ 2021 m. sausio 22 d. sudarytą taikos sutartį, kuria ginčas civilinėje byloje užbaigtas šiomis sąlygomis:

(duomenys neskelbtini).

Minėta Plungės apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartimi taip pat nutarta panaikinti 2021 m. sausio 6 d. teismo įsakymą, išduotą pagal kreditorės UAB „G. I. S.“ pareiškimą skolininkei UAB „T. S. Lt“ dėl skolos priteisimo, ir civilinę bylą Nr. eL2-480-669/2021 nutraukti bei grąžinti UAB „G. I. S.“ 506,25 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. sausio 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 187 AB „Swedbank“ banke.

2.       Plungės apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartis įsiteisėjo 2021 m. vasario 5 d.

3.       2021 m. vasario 19 d. kreditorė UAB „G. I. S.“ kreipėsi į teismą prašydama civilinėje byloje Nr. eL2-480-669/2021 išduoti vykdomąjį raštą. Nurodė, kad teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartimi buvo patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis. Šalių susitarimu skolininkė iki 2021 m. vasario 5 d. turėjo sumokėti 100 000,00 Eur, o iki kovo 5 d. – 130 464,50 Eur, tačiau iki prašymo pateikimo dienos skolininkė sumokėjo tik 20 000,00 Eur, į kreditorės raginimus nereaguoja.

4.       Skolininkė UAB „T. S. Lt“ teismui pateikė nuomonę dėl prašymo išduoti vykdomąjį raštą. Prašė netenkinti kreditorės prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo ir pakeisti šalių sudarytos taikos sutarties vykdymo tvarką, nustatant, kad skolininkė UAB „T. S. Lt“ taikos sutartyje numatytą skolą įsipareigoja sumokėti iki 2021 m. gruodžio 31 d.

5.       Kreditorė UAB „G. I. S.“ 2021 m. kovo 1 d. raštu su skolininkės prašymu nesutiko, prašė tenkinti jos (kreditorės) prašymą išduoti vykdomąjį raštą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartimi nutarta kreditorės UAB „G. I. S.“ prašymą tenkinti iš dalies, išduoti vykdomąjį raštą dėl 80 000,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „T. S. Lt“ pagal Plungės apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-480-669/2021 patvirtintą taikos sutartį. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

6.1       Teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartimi patvirtinta šalių 2021 m. sausio 22 d. sudaryta taikos sutartis, pagal kurios 2 punktą skolininkė įsipareigojo 230 464,50 Eur skolą kreditorei sumokėti dalimis: iki 2021 m. vasario 5 d. sumokėti 100 000,00 Eur ir iki 2021 m. kovo 5 d. – 130 464,50 Eur. Kreditorė nurodė, kad skolininkė iki prašymo išduoti vykdomąjį raštą pateikimo teismui dienos, t. y. 2021 m. vasario 18 d., sumokėjo tik dalį skolos – 20 000,00 Eur.

6.2       Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju šalių sudarytos taikos sutarties sudarymo sąlygų esmė – skolos mokėjimo atidėjimo terminai, su šiais terminais sudarydamos taikos sutartį sutiko abi šalys, žinodamos taikos sutarties sudarymo pasekmes. Tenkinti skolininkės prašymą ir atidėti šalių 2021 m. sausio 22 d. sudarytoje ir teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje nustatytus skolos mokėjimo terminus nėra teisinio pagrindo.

6.3       Teismas nurodė, jog skolininkė iki 2021 m. vasario 5 d. turėjo sumokėti 100 000,00 Eur, tačiau sumokėjo tik 20 000,00 Eur. Likusią skolos dalį – 130 464,50 Eur skolininkė įsipareigojo sumokėti iki 2021 kovo 5 d., t. y. šiuo metu skolos dalies (130 464,50 Eur) sumokėjimo terminas nėra suėjęs ir šalys taikos sutartimi nenumatė, kad, skolininkei pažeidus skolos mokėjimo grafiką, laikoma, kad visi mokėjimo terminai pagal šią taikos sutartį yra suėję ir kreditorė turi teisę reikalauti iš skolininkės visos likusios nesumokėtos skolos, t. y. nesilaikant taikos sutartyje nurodyto grafiko. Teismas nustatęs, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti skolininkės prašymo keisti šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas, taip pat nustatęs, kad taikos sutarties dalis dėl 80 000,00 Eur skolos, mokėtinos iki 2021 m. vasario 5 d., nėra vykdoma, dėl šios skolos dalies tenkino kreditorės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Atskiruoju skundu skolininkė UAB „T. S. Lt“ prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti kreditorės UAB „G. I. S.“ prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo ir pakeisti šalių sudarytos taikos sutarties vykdymo tvarką, nustatant, jog skolininkė UAB „T. S. LT“ taikos sutartyje numatytą skolos sumą įsipareigoja sumokėti iki 2021 m. gruodžio 31 d. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

7.1       Teismas klaidingai nurodė, jog skolininkės prašymas keičia taikos sutarties esmę, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 646 straipsnio 3 dalį, nepagrįstai nevertino skolininkės prašymo turinio, t. y. objektyvių aplinkybių, pagrindžiančių būtinybę pakeisti taikos sutarties sąlygų vykdymo tvarką, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Mano, jog teismas skolininkės prašymo iš esmės neišnagrinėjo, neįvertino ir nepasisakė dėl skolininkės nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų apie taikos sutarties sąlygų vykdymą.

7.2       Pažymi, jog skolininkė nevengia vykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir juos siekia įvykdyti, tačiau šiuo metu yra susidūrusi su finansiniais sunkumais, kuriuos, be kita ko, lėmė COVID-19 pandemija, dėl to skolininkė negali įvykdyti taikos sutarties joje numatytomis sąlygomis. 

7.3       Pažymi, jog taikos sutarties vykdymas gali būti nulemtas aplinkybių, nepriklausančių nuo šalies valios. Skolininkė nevengia sutarties vykdymo, tačiau mano, kad, esant susidariusiai situacijai, prioritetas turėtų būti teikiamas sutarties išsaugojimui, mokėjimų atkūrimui, o ne kraštutinėms priemonėms – vykdomojo rašto išdavimui, kas nulemtų skolininkės nemokumą. Vykdomojo rašto išdavimas yra kraštutinė priemonė, kuriai taikyti nepakanka vien formalaus pagrindo. Favor contractus (sutarties išsaugojimo) principas įpareigoja šalis siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai yra įmanoma.

7.4       Skolininkės nuomone, įvertinęs aplinkybes, kurios lėmė, kad ji negali laiku įvykdyti taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, teismas turėjo pakeisti šalių sudarytos taikos sutarties vykdymo tvarką, nustatydamas, jog skolininkė taikos sutartyje numatytą skolos sumą įsipareigoja sumokėti iki 2021 m. gruodžio 31 d.

8.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė UAB „G. I. S.“ prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti kreditorei iš skolininkės (apeliantės) kreditorės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

8.1.                      Kreditorė ir skolininkė taikos sutartį sudarė 2021 m. sausio 22 d., pagal ją skolininkė 230 464,50 Eur skolą turėjo sumokėti dviem mokėjimais: iki 2021 m. vasario 5 d. – 100 000,00 Eur; iki 2021 m. kovo 5 d. – 130 464,50 Eur. Šalys susitarė, kad visą skolą skolininkė sumokės per kiek daugiau nei vieną mėnesį. Tačiau skolininkė prašo pakeisti taikos sutarties vykdymo tvarką, nustatant, jog ji skolą įsipareigoja sumokėti iki 2021 m. gruodžio 31 d., t. y. prašo pakeisti skolos mokėjimo tvarką, nustatant jos sumokėjimo terminą, gerokai ilgesnį nei sudarytoje taikos sutartyje. Toks skolininkės prašymas neproporcingai pažeidžia kreditorės teisėtus interesus ir lūkesčius.

8.2.                      Kreditorė nesutinka su skolininkės argumentais, kad ji stengiasi vykdyti taikos sutartį, nes pastaroji nededa pastangų, kad taikos sutartis būtų vykdoma.

8.3.                      Atkreipia dėmesį, kad taikos sutarties sudarymo dieną, t. y. 2021 m. sausio 22 d., COVID-19 pandemija tiek pasaulyje, tiek Lietuvos Respublikoje jau buvo paplitusi maždaug vienerius metus. Taikos sutarties sudarymo metu skolininkei buvo žinoma apie COVID-19 pandemiją ir tai nebuvo aplinkybė, kurios skolininkė nenumatė ar negalėjo numatyti kaip galinčios daryti įtaką taikos sutarties sudarymui ir (ar) jos vykdymui. Be to, taikos sutartimi skolininkė įsipareigojo dalį skolos sumokėti iki 2021 m. vasario 5 d., t. y. per 14 dienų nuo taikos sutarties sudarymo, o likusią dalį – iki 2021 m. kovo 5 d., t. y. per 38 dienas nuo taikos sutarties sudarymo. Todėl neaišku, kaip per tokį trumpą laiko tarpą, t. y. per 14 dienų, COVID-19 pandemija lėmė skolininkės negalėjimą vykdyti taikos sutarties joje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Mano, kad skolininkės nurodomos aplinkybės dėl COVID-19 pandemijos yra nepagrįstos, abstrakčios, nelogiškos ir niekaip nesusijusios su taikos sutarties nevykdymu.

8.4.                      Pažymi ir tai, jog taikos sutarties sąlygų nevykdymas dėl sunkios finansinės padėties negali būti laikomas teisėtu pagrindu pateisinti taikos sutarties nevykdymą ir teismui atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą.

9.       2021 m. balandžio 6 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas kreditorės atstovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, prašo priteisti iš skolininkės kreditorės naudai 375,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias kreditorė patyrė rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Kartu pateikta 2021 m. kovo 25 d. sąskaita už teisines paslaugas bei 2021 m. kovo 25 d. mokėjimo nurodymas Nr. 256.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11.       CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos. 

12.       Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas kreditorės prašymas išduoti vykdomąjį raštą pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartis – tai sutartis, kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Pagal CK 6.985 straipsnio 1 ir 2 dalis teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. 

14.       Tuo atveju, jeigu nėra vykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

15.       Pagal teismų praktiką, teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir yra vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2015). Vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Teismas gali keisti tik šių sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 3 dalis).

16.       Pažymėtina ir tai, jog, pasisakydamas dėl taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarkos keitimo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu galima išspręsti procesinius šio sprendimo vykdymo klausimus, tačiau ne įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015). Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys, nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą, vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014).

17.       Nagrinėjamu atveju apeliantė neginčija aplinkybės, kad ji neįvykdė šalių 2021 m. sausio 22 d. sudarytos ir teismo 2021 m. sausio 27 d. patvirtintos taikos sutarties sąlygų, skolininkė sumokėjo tik dalį skolos, t. y. 20 000,00 Eur, nors iki 2021 m. vasario 5 d. pagal taikos sutartį buvo įsipareigojusi sumokėti 100 000,00 Eur skolą. Apeliantė nurodo, kad siekia vykdyti savo įsipareigojimus, tačiau to padaryti negali dėl finansinių sunkumų, kuriuos, be kita ko, lėmė COVID-19 pandemija. Skolininkė tiek pirmosios instancijos teismo prašė, tiek atskiruoju skundu prašo pakeisti taikos sutarties 5 punkto sąlygas ir nustatyti, kad ji taikos sutartyje numatytą skolos sumą įsipareigoja sumokėti iki 2021 m. gruodžio 31 d.

18.       Tačiau apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad nurodyti apeliantės argumentai ir atskirajame skunde suformuluotas prašymas pratęsti skolos sumokėjimo terminą nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Kaip minėta, vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Apeliantė klaidingai tapatina galimybę pratęsti taikos sutartimi patvirtinto mokėjimo grafiko terminus su teismo galimybe pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Pagal teismų praktiką, spręsdamas dėl taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarkos pakeitimo, teismas yra saistomas teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinėje dalyje išdėstyto tenkinto reikalavimo turinio, į kurį įeina ir šalių taikos sutartyje nustatyti atsiskaitymų terminai ir sumos, todėl kitoks taikos sutarties sąlygų dėl atsiskaitymo terminų supratimas ir aiškinimas reikštų taikos sutarties esmės pakeitimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-871/2013; 2014 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-282/2014). Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad skolos grąžinimo terminai yra esminė taikos sutarties sąlyga, kuri negali būti keičiama vykdomojo rašto išdavimo procese (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-744-302/2018; 2020 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-65-790/2020; 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1276-881/2020). Remiantis tuo, kas aptarta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs teismo patvirtintos taikos sutarties nevykdymo faktą, pagrįstai išdavė kreditorei vykdomąjį raštą.

19.       Konstatavus, kad apeliantės prašymas dėl taikos sutartyje nustatytų sąlygų keitimo / termino skolai sumokėti pratęsimo pagal civilinio proceso teisės normas negali būti tenkinamas, apeliantės argumentų dėl sunkios jos finansinės padėties vertinimas tampa teisiškai nereikšmingas. Kreditorė teisingai atkreipė dėmesį į tai, jog, skolininkei sudarant 2021 m. sausio 22 d. taikos sutartį, pasaulyje ir Lietuvos Respublikoje jau maždaug vienerius metus buvo paplitusi COVID-19 pandemija ir tai nebuvo ta aplinkybė, kurios skolininkė nenumatė ar negalėjo numatyti kaip galinčios daryti įtaką taikos sutarties vykdymui. Skolininkė laisva valia, abipusių derybų ir nuolaidų būdu sudarė taikos sutartį su kreditore, įsipareigojo dalį skolos grąžinti per 14 dienų. Sudarydama taikos sutartį ir prisiimdama pareigą dalį skolos sumokėti per 14 dienų, skolininkė privalėjo įsivertinti prisiimamų įsipareigojimų neįvykdymo pasekmes ir negali tikėtis, kad jos interesas nukelti skolos mokėjimą dar 8 mėnesiams bus labiau ginamas negu kreditorės interesas kuo greičiau atgauti skolą. Skolininkė iš viso nenurodo ir niekaip neargumentuoja, kokių realių priemonių ėmėsi, kad skola kreditorei tikrai būtų sumokėta. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog skolininkė kreditorei nesumokėjo ir kitos dalies, t. y. 130 464,50 Eur skolos, kurią ji taikos sutartimi buvo įsipareigojusi sumokėti iki 2021 m. kovo 5 d.

20.       Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, tinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

21.       Kreditorės atstovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, prašo priteisti iš skolininkės kreditorės naudai 375,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias kreditorė patyrė rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Kartu pateikta 2021 m. kovo 25 d. sąskaita už teisines paslaugas bei 2021 m. kovo 25 d. mokėjimo nurodymas Nr. 256. Kreditorės turėtos išlaidos realios, pagrįstos ir protingo dydžio, neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, numatyto 7, 8.16 punktuose, todėl kreditorei iš skolininkės (apeliantės), kurios atskirasis skundas atmestas, priteistina 375,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93, 98 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „G. I. S.“ iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „T. S. Lt“ 375,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                                           Kristina Domarkienė