Civilinė byla Nr. e2A-174-577/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00780-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.26; 3.2.4.11; 3.3.1.18.3

 (S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. balandžio 11 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MDI transport“, trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vičiūnai“ apeliacinius skundus ir trečiojo asmens Meinnheimer Versicherung AG prisidėjimą prie atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinių skundų dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nukas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MDI transport“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Vičiūnai“ ir Mannheimer Versicherung AG.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Nukas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MDI transport“ dėl 38 048,58 Eur žalos atlyginimo už nepristatytą krovinio dalį, 40 129,60 Eur žalos atlyginimo už sugadintą krovinio dalį, 5 119,46 Eur už patirtas sandėliavimo ir rūšiavimo išlaidas, 6 proc. dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškinį grindė tokiais argumentais bei faktinėmis aplinkybėmis:

2.       Ieškovė su atsakove sudarė 2022 m. sausio 24 d. transporto paslaugų užsakymą – sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo iš Austrijos, Wiener Neudorf į Vilnių pervežti 22 t kūdikių maisto (toliau – Krovinys). Šalys susitarė, kad Krovinio gabenimui reikalingas temperatūrinis režimas yra +5/+15 C.

3.       Atsakovė 2022 m. sausio 29 d. informavo ieškovę, kad vežant Krovinį atsakovės samdyta transporto priemonė nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, iš apvirtusios transporto priemonės Krovinys buvo perkrautas į vilkiką su tentine puspriekabe. 2022 m. vasario 3 d. pristačius Krovinį, ieškovė pastebėjo, jog dalis krovinio nepristatyta, didelė dalis prekių apgadinta, nėra temperatūrinio režimo nepertraukiamos ataskaitos. Ieškovė, atlikusi inventorizaciją, nustatė, kad trūksta prekių už 38 048,58 Eur, o pristatyta už 40 129,60 Eur.    

4.       Ieškovės pasamdyta UAB „Sekargas Hamilton“ 2022 m. vasario 14 d. Inspekcijos ataskaitoje Nr. 123/22NK (toliau – Ataskaita) įvertino pristatytos Krovinio dalies išorinius pažeidimus. Atsakovės užsakymu UAB „KLAIPĖDOS NETAS“ 2022 m. kovo 31 d. atliko pristatytos Krovinio dalies apžiūrą ir atsiuntė jos rezultatus. Ieškovė pareiškė atsakovei 2022 m. vasario 15 d. pretenziją dėl žalos atlyginimo, o UAB „KLAIPĖDOS NETAS“ survejeriai – 2022 m. vasario 22 d. komentarus į šią pretenziją. Ieškovė kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kuri 2022 m. gegužės 23 d. pateikė atsakymą, nurodydama, kad pristatytos Krovinio dalies realizavimas gali kelti riziką vartotojų sveikatai. Atsakovė 2022 m. gegužės 4 d. pretenziją atmetė. Ieškovė 2022 m. gegužės 9 d. ir 2022 m. gegužės 27 d. pateikė pretenzijas dėl žalos atlyginimo pakartotinai, tačiau atsakovė 2022 m. birželio 3 d. pretenzijas atmetė.

5.       Ieškovė teigė, kad atsakovė yra atsakinga už prarastą Krovinio dalį. Remiantis 1956 m. Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) (toliau – ir CMR konvencija, Konvencija) 23 straipsnio 1 dalimi, vežėjas, praradęs dalį arba visą krovinį, privalo atlyginti žalą; kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Krovinio vertę (nuostolių dydį) vežimo pradžios dieną ieškovė grindė HiPP pateiktomis sąskaitomis faktūromis.

6.       Taip pat ieškovė nurodė, kad jai turi būti atlyginta visa sugadintos Krovinio dalies vertė, kadangi pastarosios ieškovė komerciškai realizuoti negali. Pažymėjo, jog temperatūrinio režimo reikalavimai taikomi visam Kroviniui. Antrosios transporto priemonės (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) termografo išraše matyti, kad pristatyta Krovinio dalis buvo gabenama ne tokioje temperatūroje, kokios reikalavo ieškovė ir nustatė gamintojas. Krovinys perkrautas į vilkiką su tentine puspriekabe, kuri neturi temperatūros palaikymo įrangos. Krovinio perkrovimo metu lauke buvo nuo 1 iki 7°C temperatūra. Atsakovė nepateikė informacijos apie laikotarpį nuo eismo įvykio iki 2022 m. vasario 1 d. 02:30, duomenų apie tai, koks temperatūrinis režimas užtikrintas laikinai sandėliuojant Krovinio dalį. Ieškovės nuomone, duomenų, kad viso Krovinio vežimo metu buvo užtikrinama reikalaujama temperatūra, trūkumas, turėtų būti traktuojamas kaip reikalaujamo temperatūrinio režimo neužtikrinimas, neatitinkantis Sutarties sąlygų ir Higienos normų. Be to, atsakovė neneigia, kad dalis pakuočių yra pažeistos ir purvinos. Kadangi Krovinį sudarė kūdikių ir mažų vaikų maistas, kurio gamybai, gabenimui ir laikymui keliami itin griežti reikalavimai, ieškovė nesutiko su atsakovės pozicija, kad pristatyta Krovinio dalis gali būti perpakuojama ar komerciškai realizuojama. Atsakovė privalo atlyginti ieškovei jos patirtus nuostolius, už negalimą komerciškai realizuoti, t. y., sugadintą Krovinio dalį, kurios vertė 40 129,6 Eur.

7.       Ieškovė patyrė 5 119,46 Eur nuostolius sandėliuodama bei išrūšiuodama pristatytą Krovinio dalį. Pasak ieškovės, Krovinio dalį privalėjo sandėliuoti ir išrūšiuoti atsakovė, tačiau pastarajai nurodžius, kad ji neturi galimybės to padaryti ir pažadėjus kompensuoti sandėliavimo ir rūšiavimo kaštus, Krovinio dalį sandėliuoti ir rūšiuoti sutiko ieškovė. Ieškovė patirtus sandėliavimo ir išrūšiavimo nuostolius paskaičiavo taikydama standartinius ieškovės sandėlio įkainius.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

8.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 28 d. ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei UAB „Nukas“ iš atsakovės UAB „MDI transport“ 80 175,04 Eur, o kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas taip pat priteisė 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. vasario 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 18 094,64 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė trečiajam asmeniui UAB „Vičiūnai“ iš ieškovės UAB „Nukas“ 294,27 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė trečiajam asmeniui Mannheimer Versicherung AG iš ieškovės UAB „Nukas“ 152,40 Eur bylinėjimosi išlaidas.

9.       Teismas nurodė, jog prekių priėmimo metu atsakovei buvo pateikta reklamacija dėl akivaizdžių pristatytų prekių trūkumų – prekių dalies praradimo (pristatytos 33 paletės vietoj 66) ir galimo prekių sugadinimo (nėra temperatūrinio režimo ataskaitos, užfiksuoti daugybiniai pakuotės pažeidimai), t. y. kad pristatyto krovinio akivaizdūs trūkumai buvo tinkamai užfiksuoti pagal CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas nesutiko su atsakovės vertinimu, kad paslėptų krovinio trūkumų įrodinėjimo pareiga tenka ieškovei. Teismo vertinimu, atsakovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovė neturėjo pareigos įrodinėti jos atsakomybę šalinančias aplinkybes, t. y. kad dalis krovinio nebuvo prarasta, o likusi krovinio dalis buvo pristatyta nepažeidžiant vežimo sutarties sąlygų (temperatūrinio režimo).

10.       Teismas nesutiko su atsakovės pozicija, kad ieškovės vienašališkai surašyti inventorizacijos aktai stokoja objektyvumo ir jais negalima remtis. Nurodė, jog atsakovei nebuvo objektyvių kliūčių dalyvauti inventorizacijoje, atsakovė šia teise nepasinaudojo. Atsakovės survejeriui atsisakius dalyvauti viso Krovinio apžiūroje, teismas padarė labiau tikėtiną išvadą, kad bendradarbiavimo pareigą pažeidė atsakovė. Teismas nusprendė, kad ieškovės pateiktas inventorizacijos aktas įrodo, jog atsakovė nepateikė ieškovei prekių už 38 048,58 Eur, todėl ieškinio reikalavimą dėl nuostolių už prarastą krovinį atlyginimo patenkino.

11.       Netenkinęs ieškovės pareiškimo dėl rašytinio įrodymo (termogramos), teismas nusprendė, kad temperatūrinio režimo pažeidimas nuo 2022 m. sausio 29 d. 10 val. iki 2022 m. sausio 30 d. 13 val. neįrodytas.

12.       Teismas nustatė, kad 2022 m. sausio 29 d. – 2022 m. sausio 31 d. (duomenys neskelbtini) apylinkėse temperatūra buvo žemesnė nei +3°C, nuo perkrovimo pradžios (2022 m. sausio 30 d. apie 13 val.) krovinys iki pat 2022 m. sausio 31 d. 00:00 val. buvo veikiamas žemesnės nei +3°C temperatūros, o iki vėliausio galimo perkrovimo pabaigos laiko (2022 m. sausio 31 d. 15 val.), temperatūra buvo nepertraukiamai žemesnė nei +3°C.

13.       Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo nepateikė duomenų, koks buvo temperatūros režimas ,,SPEMAX“ patalpose. Teismo vertinimu, ieškovė įrodė, kad naktį 2022 m. sausio 31 d. – 2022 m. vasario 1 d. nešildomose „SPEMAX“ patalpose buvo minusinė temperatūra. Pažymėjo, kad duomenys 2022 m. birželio mėn. vežėjų survejerio UAB „KLAIPĖDOS NETAS“ ataskaitoje yra netikslūs, neaprašomas temperatūros svyravimas paros metu, o atsakovės pateikti vietinės (duomenys neskelbtini) meteorologinės stoties duomenys interpretuojami selektyviai ir ieškovės pateiktai informacijai iš esmės neprieštarauja. Atsakovės, trečiojo asmens atstovų argumentus, kad prekės įpakuotos į trijų sluoksnių pakuotę, todėl negalėjo atšalti iki minusinės temperatūros, kad survejeris neužfiksavo skystų produktų užšalimo–atšalimo požymių, teismas laikė subjektyviais, grindžiamais prielaidomis ir nepaneigiančiais ieškovės argumentų. Teismas nurodė, jog ieškovei įrodžius, kad apie tris paras prekės buvo laikomos žemesnės, nei gamintojo nustatyta, temperatūros sąlygomis, prekių netinkamumas realizacijai preziumuojamas.

14.       Teismas, pripažinęs, kad pristatyta krovinio dalis sugadinta ir netinka realizacijai, ieškinio reikalavimą dėl 40 129,60 Eur žalos atlyginimo už sugadintą krovinio dalį patenkino.

15.       Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė tikėtiną išvadą, kad autoįvykio kaltininkas buvo trečiojo asmens UAB „Vičiūnai“ vairuotojas. Nurodė, jog kiti vežėjo veiksmai taip pat patvirtina didelį neatsargumą – vežėjas neužtikrino temperatūrinio režimo krovinio perkrovimo, vežimo į laikiną sandėlį ir laikymo sandėlyje metu, nors žinojo, kad dėl temperatūrinio režimo nesilaikymo kils neigiamų padarinių, t. y. vežėjas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas. Teismas nusprendė, kad žala ieškovei buvo padaryta dėl trečiojo asmens (tiesioginio vežėjo) didelio neatsargumo, dėl to konstatavo, kad taikyti atsakovei ribotą atsakomybę nėra pagrindo.

16.       Teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus (pateiktus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2012), ieškinio reikalavimą dėl prekių išrūšiavimo kaštų priteisimo (1 996,86 Eur) patenkino. Teismo įvertinimu, prekių rūšiavimo darbai tiesiogiai susiję su pristatytų prekių sugadinimo nustatymu.

17.       Teismas nurodė, jog nėra pagrindo laikyti, kad nuo krovinio perdavimo ieškovė teikė atsakovei sandėliavimo paslaugas; nėra duomenų, kad prašomas priteisti atlyginimas už sandėliavimą yra susijęs su netinkamu vežimo vykdymu, žalos nustatymu ar pan. Reikalavimo dėl sandėliavimo kaštų priteisimo teismas nevertino kaip reikalavimo dėl nuostolių bendrais pagrindais, nes ieškovė neįrodinėjo civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Teismas reikalavimą dėl sandėliavimo paslaugų priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

18.       Nustatęs, kad ieškinys patenkintas 96 proc., ieškovė patyrė 19 657,54 Eur, atsakovė – 19 414,07 Eur, trečiasis asmuo UAB „Vičiūnai“ – 7 356,75 Eur, trečiasis asmuo Mannheimer Versicherung AG – 3 810 Eur bylinėjimosi išlaidas, teismas nurodė, jog ieškovei turėtų būti priteisiamas 1 415 Eur žyminis mokestis ir 17 456,20 Eur bylinėjimosi išlaidos, o proporcingai atmestai reikalavimų daliai atsakovė, tretieji asmenys UAB „Vičiūnai“ bei Mannheimer Versicherung AG įgijo teisę į atitinkamai – 776,56 Eur, 294,27 Eur ir 152,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atlikęs priepriešinių reikalavimų įskaitymą, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 1 415 Eur žyminį mokestį ir 16 679,64 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą.

 

III.                      Apeliacinių skundų, atsiliepimo į juos bei prisidėjimo prie apeliacinių skundų argumentai

 

19.       Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „MDI transport“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei UAB „Nukas“ iš atsakovės UAB „MDI transport“ priteista 80 175,04 Eur, panaikinti bei šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Nukas“ ieškinį dėl žalos atlyginimo atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

19.1.       Teismas, konstatavęs, kad įrodyti Krovinio praradimą turi atsakovė, o ne ieškovė, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Nepaisant to, kad CMR konvencijos 17 straipsnis įtvirtina griežtąją vežėjo civilinę atsakomybę, asmuo, besikreipiantis į teismą (krovinio gavėjas, siuntėjas, užsakovas), nėra atleidžiamas nuo pareigos įrodyti, kad krovinys buvo prarastas, sugadintas ar krovinio pristatymo terminas buvo viršytas kroviniui esant vežėjo žinioje, taip pat tai, kad dėl tokių vežėjo veiksmų (neveikimo) buvo patirta žala (nuostoliai). Teismas pažeidė bendrąjį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje įtvirtintą principą įrodinėja tas, kas teigia, o ne tas kas neigia.

19.2.       CMR konvencijos 30 straipsnio 1 punktas nereglamentuoja įrodinėjimo naštos paskirstymo, o nustato terminus, per kuriuos turi būti pareikštos pretenzijos (reklamacijos). Nepriklausomai nuo to, ar buvo pareikštos pretenzijos, įrodinėjimo našta tenka ieškovui, įrodinėjančiam neteisėtų veiksmų faktą (krovinio praradimą).

19.3.       Teismas iš atsakovės reikalaudamas įrodyti, kad krovinys nebuvo prarastas, pažeidė probatio diabolica (negalima reikalauti įrodyti tai, kas neįmanoma) principą. Teismas neatsižvelgė į tai, jog Krovinio valdymas nuo perdavimo momento perėjo ieškovei, į tai, kad Krovinys perdavimo metu nebuvo sveriamas (perskaičiuojamas), nes akivaizdžių trūkumų (išskyrus mažesnį palečių kiekį) neidentifikuota; į vienašališkai atliktą inventorizaciją, į kurią atsakovė (survejeris) nebuvo kviečiama.

19.4.       Teismo išvada dėl 33 palečių, kaip akivaizdaus pusės Krovinio praradimo, yra nepagrįsta, nes paletės nebuvo Krovinys ir į jo svorį nepateko. Krovinys (jį po avarijos perkrovus kitaip) buvo sustatytas didesniais kiekiais, todėl palečių su kroviniu skaičius sumažėjo dvigubai. Atsakovė važtaraštyje neužfiksavo, kiek produkcijos (ne palečių), atsakovė nepristatė. Ieškovė pripažino, kad ji neturėjo objektyvių galimybių krovinio pristatymo ir iškrovimo metu įvertinti, ar dalies krovinio akivaizdžiai trūksta, ar krovinys pristatytas visas. Pretenzija nebuvo pateikta per 7 dienų reklamacijų dėl neakivaizdžių krovinio trūkumų terminą. Apeliantės teigimu, turi būti konstatuojama, jog Krovinys buvo pristatytas visas (tokio kiekio ir svorio, koks nurodytas važtaraštyje, išskyrus ieškovei nepristatytas 33 paletes kaip individualizuotus daiktus). Teismas nepaaiškino, kaip prarastas Krovinys po 11 dienų nuo jo pristatymo dienos nuo 33 palečių buvo perrūšiuotas ant 66 palečių.

19.5.       Ginčijama Krovinio dalis nebuvo prarasta. Teismas nepagrįstai suteikė rašytinio įrodymo galią ieškovės vienašališkai sudarytoms inventorizacijos lentelėms, kurios neparemtos tiesioginiais įrodymais. Lentelėse nenurodyta, kada jos buvo sudarytos, kas atliko krovinio patikrą, koks buvo prekių siuntos patikros procesas, kokiais tiesioginiais įrodymais remiantis jos buvo sudarytos. Byloje nėra duomenų, kad lentelės būtų pasirašytos už jų sudarymą atsakingo asmens, kuris prisiimtų teisinę atsakomybę už šiuose dokumentuose nurodytų duomenų tikrumą. Byloje nėra vadovo įsakymo dėl inventorizacijos atlikimo, nėra Krovinio matavimo aktų ir kt. Lentelės yra niekinės; be to, jos buvo koreguojamos.

19.6.       Nepaisant survejerio prašymų leisti dalyvauti Krovinio rūšiavimo (perrūšiavimo, svėrimo) procedūrose, tiek pirminė, tiek pakartotinė ieškovės inventorizacija buvo atlikta slapta, ieškovei nebendradarbiaujant bei nepakvietus atsakovės, neleidus vežėjo atstovams įvertinti faktinės pristatyto krovinio būklės ir kiekio. Teismo išvada, kad atsakovė pažeidė bendradarbiavimo pareigą, yra nepagrįsta. Aplinkybės, jog ieškovė pasiūlė datą, o atsakovė dėl didelio užimtumo paprašė vieną kartą perkelti apžiūros laiką, nepaneigia survejerio 2022 m. gegužės 12 d. išvadoje pateiktų įrodymų, kad bendradarbiavimo pareigą pažeidė ieškovė.

19.7.       Teismas nepagrįstai nusprendė, jog krovinio dalis, įvertinta 40 129,60 Eur, buvo sugadinta. Konstatavęs, kad „SPEMAX“ patalpos, kuriose buvo laikomas Krovinys, yra nešildomos ir todėl Krovinys buvo veikiamas neigiamos temperatūros, teismas priėmė siurprizinį sprendimą. Nurodęs, jog UAB „Vičiūnai“ pripažino, kad patalpos nebuvo šildomos, teismas rėmėsi šios bendrovės atsiliepimu, tačiau atsiliepime ir kituose procesiniuose dokumentuose tokio teiginio nėra.

19.8.       Be to, tai, kad lauko temperatūra „SPEMAX“ sandėlio vietovėje naktį buvo nuo -2 iki 0 °C nereiškia, kad uždarose patalpose buvo tokia pati temperatūra. Teismas nepaaiškino, kaip mažesnės, nei +3°C, temperatūros poveikis galėjo sugadinti šampūną, sausainius, makaronus ir pan.

19.9.       Teismas nepaneigė atsakovės duomenų, pagrindžiančių, jog Krovinio perkrovimo ir gabenimo į „SPEMAX“ patalpas metu nebuvo pažeistas temperatūros režimas. Nors dalis produkcijos perkraunant krovinį buvo lauke, kur temperatūra 2022 m. sausio 30 d. buvo nuo +4°C iki +5°C, o 2022 m. sausio 31 d. nuo +2°C iki +3°C, tačiau tokia temperatūra nelaikytina darančia žalą produkcijai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog tam tikras nuokrypis nuo temperatūros režimo vežant maisto produktus pagal teisės aktus yra galimas, jei nekelia rizikos sveikatai. Tentinėje priekaboje produkcija buvo neilgai, be to, ji buvo apsaugota tento, pirminės, antrinės, tretinės pakuočių, todėl tiesiogiai nebuvo veikiama temperatūros skirtumų. Survejerio dokumentuose užfiksuota, jog temperatūrinio poveikio žala nefiksuota. Termogramos patvirtina, kad krovinys nebuvo užšalęs.

19.10.       Teismas, nusprendęs netaikyti kompensacijos dydžio ribojimo, nepagrįstai konstatavo UAB „Vičiūnai“ tyčią. Nenustatyta, kad avarija padaryta sąmoningai siekiant padaryti žalą ieškovei. Po avarijos autotreileryje buvo palaikomas temperatūrinis režimas, nes refrižeratorius buvo aprūpintas autonominiu šildymo (šaldymo) agregatu. Buvo surastas avarijos padarinius šalinantis subjektas („SPEMAX“), kuris darbus pradėjo kitą dieną po avarijos. Perkrovimo metu lauko temperatūra nebuvo tokia, kad darytų temperatūrinį poveikį produkcijai. Krovinys laikinam saugojimui buvo paliktas „SPEMAX“ uždarose patalpose, o po to, perkėlus krovinį į temperatūros režimą palaikantį autotreilerį, pristatytas ieškovei. Apeliantė teigia, kad buvo imtasi visų priemonių kaip galima operatyviau ir saugiau pristatyti Krovinį ieškovei.

19.11.       Sprendime pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija, kad vilkikas su priekaba buvo apsivertęs. Pasak apeliantės, po eismo įvykio vilkikas buvo griovyje šoninėje padėtyje.

19.12.       Teismas nepagrįstai priteisė ieškovei 1 996,86 Eur prekių rūšiavimo išlaidas. Byloje nėra tokių išlaidų realaus patyrimo įrodymų, nėra Krovinio išrūšiavimo įrodymo. Atsakovės lentelės nėra tinkami įrodymai. Apeliantės nuomone, teismas padarė loginę klaidą, nes priteisus rūšiavimo (ant 66 palečių) kaštus, negali būti konstatuotas Krovinio praradimas.

19.13.       Teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 6 proc. procesines palūkanas, nors pagal CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalies nuostatas yra galimos tik 5 proc. metinės procesinės palūkanos, kurios turėtų būti skaičiuojamos nuo ieškinio pateikimo dienos.

20.       Trečiasis asmuo UAB „Vičiūnai“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo sprendimą, sumažinti iš atsakovės priteistą kompensaciją iki 6 400 Eur, priteisti 5 proc. metines palūkanas, perskirstyti šalių pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas bei priteisti apeliantei apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

20.1.       Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialiosios teisės normas, netinkamai aiškino ir taikė CMR konvencijos nuostatas ir tai sąlygojo nepagrįsto bei neteisėto sprendimo priėmimą.

20.2.       CMR konvencijos 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra numatytos dvi skirtingos teisinės situacijos: 1) kai vežėjas ir gavėjas kartu patikrina pristatytą krovinį, tai tokio patikrinimo rezultatas yra laikomas faktine prezumpcija, kuri CMR konvencijos 30 straipsnio 2 dalies sąlygomis gali būti paneigta; 2) kuomet gavėjas, priėmęs krovinį, kartu su vežėju neįvertina jo būklės ar nepateikia reklamacijų, tai sąlygoja kitą faktinę prezumpciją, kad krovinio būklė atitinka važtaraščio įrašus. Trečiojo asmens UAB „Vičiūnai“ teigimu, reklamacijos apie bendro pobūdžio žalą pateikimas nesukuria faktinės prezumpcijos ir tokia reklamacija nelaikoma žalą ir jos dydį patvirtinančiu įrodymu. Teismas į nurodytą teisinį reguliavimą neatsižvelgė.

20.3.       Negalima išvada, kad trūko 33 palečių krovinio, nes ant kiekvienos paletės buvo sudėtas didesnis prekių kiekis, nei buvo sudėta ant kiekvienos paletės pradinėje krovinio išsiuntimo vietoje. Prarastos krovinio dalies sudėties nustatymui turėjo būti atlikta bendra vežėjo ir krovinio gavėjo apžiūra, suskaičiuojant pristatyto krovinio sudėtį ir jos rezultatus palyginti su Packing List (krovinio važtaraštis, pakavimo lapas) ir(ar) Invoice (sąskaita faktūra, važtaraštis).

20.4.       Byloje yra įrodymai, kad ne vežėjas, o ieškovė pažeidė bendradarbiavimo pareigą. Apeliantės draudiko pasamdytam nepriklausomam UAB „KLAIPĖDOS NETAS“ survejeriui faktiškai nebuvo leista atlikti krovinio apžiūrą, todėl buvo apsiribota tik krovinio išorine apžiūra ir krovinio pasirinktuose pavyzdžiuose vidinės temperatūros matavimu.

20.5.       Ieškovei atsisakius krovinio priėmimo metu suskaičiuoti pristatytą krovinį, vėliau ieškovės vienašališkai surašyti inventorizavimo aktai negali būti laikomi objektyviais bei paneigiančiais survejerių raportus.

20.6.       UAB „Sekargas Hamilton“ Ataskaitoje (akte) ir nuotraukose krovinio dalinis praradimas nebuvo užfiksuotas, pakavimo lape nurodyto bei realiai pristatyto krovinio kiekio palyginimas nebuvo atliktas. 2022 m. kovo 31 d. UAB „KLAIPĖDOS NETAS“ survejeris papildomai atliko krovinio apžiūrą, kurios metu ir rengiant tyrimo ataskaitą buvo pastebėtos prekės, kurios pirmame Inventorizacijos akte buvo nurodytos kaip prarastos, tačiau krovinio iškrovimo metu užfiksuotos nuotraukose. Šioje tyrimo ataskaitoje buvo patvirtinta 20–30 proc. išorinės (transporto) pakuotės pažeidimai ir 5–10 proc. prekių, buvusių transporto pakuotės viduje, pažeidimai, bei iki 3 proc. mažmeninės prekių pakuotės pažeidimai, reiškiantys prekių visišką sugadinimą.

20.7.       Teismas ignoravo nepriklausomų survejerių (inspektorių) krovinio apžiūros rezultatus, rėmėsi ieškovės vienašališkai surašytais inventorizavimo aktais. Apeliantės nuomone, rašytiniai įrodymai, kuriais juos surašiusi šalis teismo procese grindžia reikalavimus ar atsikirtimus, negali būti vertinami kaip objektyvūs ir patikimi. Apeliantė prašo atlikti naują įrodymų vertinimą, nepriklausomų survejerio ir inspektoriaus aktams suteikti prima facie (oficialaus, turinčio didesnę įrodomąją galią) įrodymų galią ir nuspręsti, kad krovinio trūkumas buvo tik 3 proc. nuo visų prekių kiekio.

20.8.       Krovinio sugadinimo faktą privalo įrodyti ieškovė. Temperatūros registravimo išrašų apie krovinio temperatūros režimą nepateikimas objektyviai neįrodo temperatūros režimo pažeidimo ar krovinio vidinių savybių pablogėjimo. Teismas, suteikdamas pirmenybę ieškovės teiginiams ir išrašui iš meteorologinės stoties, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė gamtos dėsniams prieštaraujančias išvadas.

20.9.       UAB „KLAIPĖDOS NETAS“ survejeris nustatė, kad krovinio vidinė temperatūra buvo +7,4/+9,6°C; tai, apeliantės teigimu, lemia išvadą, kad visas ieškovės krovinys, kurio bendras svoris 19 042 kg, nebuvo atšalęs. Šaldytuvas – refrižeratorius tokio krovinio kiekio nuo 2022 m. vasario 1 d. 16 val. (jo pakartotinio pakrovimo (duomenys neskelbtini) mieste), iki 2022 m. vasario 3 d. ryto (pristatymo ieškovei) nebūtų sušildęs iki +7,4/+9,6°C. Be to, nei survejeris, nei inspektorius negalėjo nepastebėti ir neužfiksuoti kondensato požymių. Byloje esančiose fotonuotraukose nėra krovinio ar jo pakuotės sušlapimo bei išdžiūvimo požymių. Apeliantės teigimu, teismas turėjo įvertinti šiuos įrodymus.

20.10.       Teismas nepagrįstai ignoravo atsakovės ir apeliantės pateiktus duomenis, panaudojo neteisingus argumentus apie meteorologinių stočių duomenyse paros temperatūros svyravimų nebuvimą. Pagal avarijos vietai artimesnės meteorologinės stoties (duomenys neskelbtini) duomenis autoįvykio vietoje oro temperatūros nuokrypis buvo tik trumpas ir ne daugiau nei 1 laipsnis, o tai objektyviai negalėjo pažeisti krovinio.

20.11.       Iš gyvenimiškos patirties yra žinoma, kad net ir nešildomoje patalpoje temperatūra būna aukštesnė nei lauke. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad „SPEMAX“ sandėlis buvo nešildomas.

20.12.       Teismo išvada, kad krovinio pakrovimo į puspriekabę – šaldytuvą (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) metu, joje temperatūra buvo minusinė, rodo klaidą vertinant faktines aplinkybes. Pagal temperatūros registravimo informaciją, į pakrovimo vietą atvykęs vairuotojas įjungė šaldymo/šildymo agregatą ir pakrovimo pradžioje viduje esanti temperatūra buvo pakelta iki +5,5°C, o po to per 1 val. temperatūra pakilo iki +9,5/10,5°C, toliau temperatūra kilo iki +11°C.

20.13.       Apeliantė prašo atlikti pakartotinį įrodymų vertinimą, nepriklausomų survejerio ir inspektoriaus aktams suteikti prima facie įrodymų galią bei nuspręsti, kad krovinio substancija jo pristatymo metu dėl temperatūros režimo nebuvo pablogėjusi, ir tai reiškia krovinio sugadinimo nebuvimą.

20.14.       Teismas nepagrįstai įžvelgė apeliantės didelį neatsargumą. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad tikėtina, jog įvykis įvyko dėl apeliantės vairuotojo kaltės. Subjektyvusis didelio neatsargumo kriterijus reikalauja konstatuoti sąmoningą vežėjo elgesį, žinant, kad dėl tokio elgesio kils neigiami padariniai ir tokių padarinių kilimas yra žymiai daugiau tikėtinas, nei jų nekilimas. Byloje tokių duomenų nėra. Pasisakydama dėl kito teismo nurodyto didelio neatsargumo kriterijaus (temperatūros režimo pažeidimo), apeliantė pažymėjo, jog ji buvo Lietuvoje, o vairuotojas – Čekijos ligoninėje; teismas nevertino galimybės užtikrinti, kad savaitgalį su policijos pagalba surasta įmonė „SPEMAX“ užtikrintų krovinio temperatūros režimą arba surinktų įrodymus, jog temperatūros režimo buvo laikomasi. Apeliantės teigimu, ji su Čekijos policijos pagalba panaudojo tas priemones ir pajėgumus, kurie buvo pasiekiami ir kitų galimybių veikti objektyviai nebuvo. Teismas pažeidė CMR konvencijos 29 straipsnį bei kasacinio teismo praktiką, pagal kurią paprastas autoįvykis nebuvo pripažintas vežėjo dideliu neatsargumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-254/2013 ir 3K-3-219/2014). Teismas nepagrįstai ir neteisėtai taikė vežėjo neribotą atsakomybę, pažeidė materialiosios teisės normas.

20.15.       Byloje nėra įrodymų apie krovinio utilizavimą. Ieškovės teiginiai, kad krovinys dėl jo apimties ir svorio negali būti lengvai sunaikintas ir todėl dar saugomas pas ieškovę, yra neįtikinami. Apeliantės nuomone, reikalavimas priteisti krovinio išrūšiavimo išlaidas rodo, kad krovinys nebuvo sugedęs. Jei krovinys dėl temperatūros režimo pažeidimo būtų sunaikintas, nebūtų prasmės krovinio rūšiuoti.

20.16.       Palūkanų apskaičiavimui privalėjo būti taikoma CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalis. Ši teismo sprendimo dalis turi būti pakeista.

20.17.       Teismo sprendimu paskirstytos bylinėjimosi išlaidos nekoreliuoja su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytais jų maksimaliais dydžiais, todėl šioje dalyje sprendimas yra neteisėtas ir turi būti pakeistas, perskirstant visų ginčo šalių bylinėjimosi išlaidas.

20.18.       Pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti pakeistas, priteisiant ieškovei tik realius dėl krovinio dalinio praradimo ir krovinio pakuotės sugadinimo patirtus nuostolius, tai yra, kaip nurodyta UAB „KLAIPĖDOS NETAS“ parengtoje tyrimo ataskaitoje: 2 400 Eur už dalinį krovinio praradimą ir 4 000 Eur už krovinio pakuotės pažeidimą.

21.       Ieškovė UAB „Nukas“ atsiliepime prašo atsakovės UAB „MDI transport“ ir trečiojo asmens UAB „Vičiūnai“ apeliacinius skundus atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, ieškovei iš atsakovės UAB „MDI transport“ priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

21.1.       Teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Ieškovė, priėmusi pristatytą Krovinio dalį, laiku ir tinkamai pareiškė pretenzijas atsakovei dėl prarastos Krovinio dalies. Temperatūros ataskaita ieškovei buvo pateikta vėliau. Ieškovės teigimu, kitaip įvardinti pretenzijas dėl dalies Krovinio praradimo objektyviai nebuvo įmanoma. Atkreipė dėmesį, kad turėjo būti vežama virš 67 tūkst. vnt. prekių, o atlikus inventorizaciją suskaičiuota, kad atvežta (įskaitant prekes su pažeistomis pakuotėmis) iš viso apie 50 tūkst. vnt. prekių.

21.2.       UAB „Vičiūnai“ teiginiai, jog Krovinio pristatymo metu ieškovė nesutiko ar neleido atlikti tikslios pristatytos Krovinio dalies apžiūros (rūšiavimo bei inventorizavimo), neatitinka tikrovės. UAB „KLAIPĖDOS NETAS“ pristatymo metu svarbiausia buvo gauti pasirašytą CMR važtaraštį. Rūšiuoti tokios apimties Krovinį jo pristatymo metu nebuvo galimybių. Įrašas važtaraštyje, padarytas Krovinio priėmimo metu, turi būti vertinamas kaip prekių gavėjo reklamacija CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalies prasme, tai yra įrodymas apie krovinio pristatymą su akivaizdžiais trūkumais. 

21.3.       Teismo pozicija, jog akivaizdūs Krovinio trūkumai yra tinkamai užfiksuoti CMR važtaraštyje yra pagrįsta ir teisėta. Įrodinėjimo našta šalims buvo paskirstyta tinkamai.

21.4.       Ieškovė nepažeidė bendradarbiavimo pareigos. Krovinio dalies pristatyme dalyvavo vairuotojas ir UAB „KLAIPĖDOS NETAS“. UAB „Vičiūnai“ neneigia, kad UAB „KLAIPĖDOS NETAS“ atliko tam tikrą pristatytos Krovinio dalies apžiūrą jos pristatymo metu – selektyviai pasirinko, kurias prekes fotografuoti, pamatavo pavienių prekių temperatūrą. Tokia apžiūra survejeriui atrodė pakankama ir tinkama.

21.5.       Tiek atsakovė, tiek UAB „Vičiūnai“ nė karto ieškovei nebuvo pareiškusios pageidavimo dalyvauti Krovinio išrūšiavimo ir inventorizavimo procedūrose. Į bylą pateikta komunikacija rodo, kad šalys dėl krovinio apžiūros bendradarbiavo, ieškovės atstovas ir survejeris dalyvavo krovinio pristatyme, po to buvo derinama pakartotinės apžiūros data, vieną kartą laikas nukeltas vienos šalies, kitą kartą kitos šalies iniciatyva ir suderinta apžiūros data. UAB „KLAIPĖDOS NETAS“ atliko dvi krovinio apžiūras. Pakartotinės apžiūros metu survejeriui buvo pateikta išrūšiuota pristatyto Krovinio dalis.

21.6.       UAB „Vičiūnai“ atstovas teismo posėdžių metu pažymėjo, kad survejerio pateiktos ataskaitos turėtų būti vertinamos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, ir kad didesnė įrodomoji galia tokiems dokumentams suteikiama nėra.

21.7.       Atsakovė nepasinaudojo ir nebandė surinkti, atsakovės manymu, egzistuojančius įrodymus apie viso Krovinio pristatymą ir jo nesugadinimą. Teismo išvada, jog labiau tikėtina, kad bendradarbiavimo pareigą pažeidė atsakovė, yra pagrįsta.

21.8.       Ieškovė dar prieš pristatant krovinį derino su atsakove, kad krovinio inventorizaciją atliktų atsakovė, vėliau kvietė atsakovę dalyvauti atliekant tokią inventorizaciją, tačiau atsakovė tai daryti atsisakė. Ieškovė turėjo rūšiuoti ir inventorizuoti pristatytą Krovinio dalį pati.

21.9.       Ieškovė vadovaujasi antruoju inventorizacijos aktu, kuriuo buvo ištaisyti neatitikimai, nurodyti pirminiame inventorizacijos akte. Atsakovei žinoma, jog inventorizuojant pristatytas prekes dėl techninės klaidos nebuvo įtraukta viena pozicija – Herbal Nursing Tea arbata. Ši klaida ištaisyta. Atsakovė visišką (pilną) Krovinio pristatymą grindė formaliais pirminio inventorizacijos akto neatitikimais bei faktu, kad inventorizaciją atliko ir aktą surašė pati ieškovė. Pažymi, kad inventorizacijos aktą pasirašė atsakingas asmuo M. D..

21.10.       Atsakovė ir UAB „Vičiūnai“ nurodė argumentą, kuris nebuvo analizuojamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, t. y. neva ieškovė nepateikė įrodymų, kad pristatyta Krovinio dalis buvo utilizuota, todėl ieškovė prekes realizavo savo elektroninėje parduotuvėje. Toks argumentas neturėtų būti analizuojamas. Ieškovė atsakovei yra pateikusi 2022 m. liepos 5 d. pranešimą, kad produkciją, kurios tinkamumo vartoti laikotarpis yra pasibaigęs, ieškovė utilizuos, ir kad papildomai atsakovė apie prekių utilizavimą informuojama nebus. Atsakovė į šį pranešimą atsakymo nepateikė. Pirmosios instancijos teisme ieškovės atstovas paaiškino, kad ieškovė visos pristatytos Krovinio dalies utilizavusi nėra, nes susiduria su sunkumais surandant bendrovę, kuri sutiktų utilizuoti tokį kiekį produkcijos. Atsakovė nesiekė teise reikalauti rašytinių įrodymų išreikalavimo iš kitos šalies, prašyti užtikrinti įrodymus, prašyti skirti ekspertizę ir pan.

21.11.       Nuotraukų palyginimu atsakovė siekia įrodyti, kad ant 33 palečių pristatyta Krovinio dalis neva užima tokį patį kiekį (erdvę) puspriekabės, kokį užėmė Krovinys, pakrautas ant 66 palečių, tačiau iš pirmosios nuotraukos akivaizdu, jog dalis Krovinio yra iškrauta iš pavirtusios puspriekabės, be to, neįmanoma nustatyti, kokia dalis Krovinio yra perkrauta į tentinę puspriekabę, nėra aišku, kada pirmoji nuotrauka buvo padaryta. Ieškovė mano, kad teiginiai, jog aukščiau nurodytos nuotraukos paneigia inventorizacijos akte pateiktus duomenis, neteisingi. Ieškovės parengtas inventorizacijos aktas yra tinkamas įrodymas tiksliam trūkstamos Krovinio dalies nustatymui.

21.12.       Aplinkybės, kad UAB „Vičiūnai“ atsiliepime į ieškinį nurodė, jog „SPEMAX“ patalpos nebuvo šildomos, nėra siurprizinės. Iš UAB „Vičiūnai“ atsiliepimo matyti, kad UAB „Vičiūnai“ nurodė, jog sandėlyje esanti temperatūra tiesiogiai priklausoma nuo lauke esančios temperatūros.

21.13.       Byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad prekės, laikotarpiu nuo autoįvykio iki jų pristatymo į ieškovės sandėlį, būtų laikomos patalpoje. Atsakovė nepateikė įrodymų apie temperatūrinio režimo užtikrinimą laikotarpiu nuo eismo įvykio 2022 m. sausio 29 d. iki 2022 m. vasario 1 d. Krovinio perkrovimo iš „SPEMAX“ teritorijos. Nurodytos aplinkybės, atsižvelgiant į tai, kad vežimas vyko žiemos metu, savaime pakankamos pagrįsti krovinio sugadinimą. Ieškovė yra pateikusi meteorologinių duomenų išklotines, kurios patvirtina, kad Krovinys buvo veikiamas žemesnės nei gamintojo nurodytos temperatūros beveik tris paras. Atsakovė meteorologinius duomenis vertina ir jais remiasi selektyviai. Ieškovė pažymi, kad naktį iš 2022 m. sausio 31 d. į 2022 m. vasario 1 d., kai bylos duomenimis Krovinys ar dalis jo buvo palikta nešildomoje patalpoje, (duomenys neskelbtini) vietos meteorologinės stoties duomenimis, nuo 20 val. oro temperatūra buvo minusinė. Remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateiktais išaiškinimais, kuriais vadovavosi teismas, ieškovė teigia, jog atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad toks temperatūros režimo nesilaikymas nesukelia rizikos sveikatai ir ginčo maisto produktus galima saugiai vartoti visą to produkto tinkamumo vartoti terminą (galiojimo terminą), t. y. kad ginčo maisto produktai nesugedo. Atsakovė galėjo pateikti prašymą byloje atlikti ekspertizę – pristatytos Krovinio dalies tyrimus, tačiau tokio prašymo neteikė. Teismas padarė pagrįstas išvadas, paremtas byloje esančiais ir tinkamai įvertintais įrodymais, kad pristatyta Krovinio dalis laikoma sugadinta dėl transportavimo metu neužtikrinto temperatūros režimo.

21.14.       Teismo sprendimo dalis dėl vežėjo kaltės yra pagrįsta. Nebuvo veiksnių, kurie būtų trukdę pateikti informaciją apie reikšmingas aplinkybes, susijusias su eismo įvykiu. Ieškovė, priešingai nei nurodo UAB „Vičiūnai“, dublike kėlė vežėjo atsakomybės klausimą. Tai, kad Krovinio perkrovimo darbus padėjo suorganizuoti Čekijos policija, nereiškia, jog tuo momentu atsakovė nebuvo atsakinga už Krovinio sugadinimą.

21.15.       Teismas pagrįstai priteisė ieškovei išlaidas, susijusias su krovinio rūšiavimu. Tuo momentu, kai Krovinys buvo perkraunamas nuo 66 palečių ant 33, vežėjas buvo atsakingas už krovinį. Rūšiavimas buvo būtinas, siekiant nustatyti, kokia Krovinio dalis buvo nepristatyta. Išrūšiavimo išlaidos privalėjo būti atlygintinos ieškovei.

21.16.       Teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas. Byla yra sudėtinga ir joje nagrinėjami kompleksiniai klausimai. Tai baigiamųjų kalbų metu pripažino ir UAB „Vičiūnai“ atstovas. Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos buvo mažesnės nei UAB „Vičiūnai“, todėl UAB „Vičiūnai“ cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl, neva, per didelio proceso šalių išlaidavimo vertintina kritiškai. Apeliaciniuose skunduose nepateikta argumentų, kurie patvirtintų, kad teismas ieškovei priteisė per dideles bylinėjimosi išlaidas.

22.       Trečiasis asmuo Mannheimer Versicherung AG pateikė pareiškimą, kuriuo prašo priimti trečiojo asmens Mannheimer Versicherung AG pareiškimą dėl prisidėjimo prie UAB „MDI transport“ ir UAB „Vičiūnai“ apeliacinių skundų; apeliantų UAB „MDI transport“ ir UAB „Vičiūnai“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimo tenkinti visiškai; priteisti trečiojo asmens Mannheimer Versicherung AG naudai visas jo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacijos procese. Remdamasis apeliantų skundo argumentais bei motyvais, Mannheimer Versicherung AG mano, kad apeliantų apeliaciniai skundai yra pagrįsti, todėl turi būti tenkinami visiškai. Mannheimer Versicherung AG pareiškia, kad prisideda prie apeliantų apeliacinių skundų ir juos palaiko.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

23.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

24.       Apeliaciniai skundai paduoti dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys dėl žalos už nepristatytą bei sugadintą krovinio dalį, patirtas sandėliavimo ir rūšiavimo išlaidas, priteisimo.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

25.       Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Nukas“ su atsakove UAB „MDI transport“  2022 m. sausio 24 d. sudarė transporto paslaugų užsakymą–sutartį, pagal kurią atsakovė (vykdytoja) įsipareigojo iš Austrijos, Wiener Neudorf į Vilnių pervežti 22 t kūdikių maisto. Tarptautinį prekių vežimą vykdė trečiasis asmuo (vežėjas) UAB „Vičiūnai“. CMR važtaraštyje Nr. 03/22 nurodytas krovinio bruto svoris – 19 042,708 kg, vienetų skaičius (pakuočių rūšis) – 66 padėklai. Krovinys Austrijoje pakrautas 2022 m. sausio 28 d. 2022 m. sausio 29 d., apie 10 val., pervežimo metu, būdamas Čekijos Respublikos teritorijoje, trečiojo asmens vairuotojas pateko į eismo įvykį – transporto priemonė nuvažiavo nuo kelio į griovį ir nuvirto. Įmonė SPEMAX Krovinį perkrovė į vilkiką su tentine puspriekabe, 2022 m. vasario 1 d. Krovinys buvo perkrautas į vežėjo UAB „Vičiūnai“ sunkvežimį (priekabą–šaldytuvą) ir ieškovei pristatytas 2022 m. vasario 3 d. Krovinio pristatyme dalyvavo UAB „KLAIPĖDOS NETAS“ survejeris. Važtaraštyje pažymėta, kad priimtos 33 paletės, matomi daugybiniai pažeidimai, nėra temperatūrinio režimo nepertraukiamos ataskaitos. Ieškovė pateikė atsakovei 2022 m. vasario 15 d. pretenziją dėl padarytos žalos atlyginimo. Joje nurodyta, jog siekdama ginčą užbaigti taikiai, UAB „Nukas“ sutinka, kad jai būtų atlyginti tik tiesioginiai nuostoliai, t. y. iki 2022 m. vasario 22 d. sumokėta 78 178,18 Eur krovinio vertė, prekių sandėliavimo ir išrūšiavimo išlaidos, t. y. 2 300,44 Eur. 2022 m. kovo 31 d. UAB „KLAIPĖDOS NETAS“ atliko Krovinio apžiūrą (kontrolinį patikrinimą). Pirmiau nurodytą ieškovės pretenziją atsakovė atmetė 2022 m. gegužės 4 d. Ieškovė 2022 m. gegužės 9 d. pateikė pakartotinę pretenziją, kuria pareikalavo UAB „MDI transport“ ne vėliau kaip iki 2022 m. gegužės 16 d. atlyginti prarastos krovinio dalies įsigijimo kainą – 38 048,58 Eur, sandėliavimo ir išrūšiavimo išlaidas – 4 336,03 Eur. 2022 m. gegužės 27 d. pretenzija ieškovė ne vėliau kaip iki 2022 m. birželio 2 d. pareikalavo atlyginti ir pristatytos sugadintos krovinio dalies įsigijimo kainą – 40 129,60 Eur. Atsakovė 2022 m. birželio 3 d. atsakyme į paminėtas pretenzijas nurodė, jog pretenzijas iš dalies laiko nepagrįstomis, dėl krovinio kiekio plačiau pasisakys gavusi faktinio vežėjo bei survejerio argumentus, taip pat prašė pateikti papildomus dokumentus bei informaciją. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo iš atsakovės priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies. Atsakovė bei trečiasis asmuo pateikė apeliacinius skundus. 

Dėl įrodinėjimo pareigos

26.       Tais atvejais, jeigu krovinio vežimo teisiniams santykiams būdingi tokie požymiai, kad, pirma, krovinys vežamas kelių transporto priemone už užmokestį, antra, krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose, trečia, krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra 1956 m. Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) narės, vežimo sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų, be kita ko, ir atsakomybės klausimams spręsti taikytinas specialusis tarptautinės teisės aktas – CMR konvencija (Konvencijos 1 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-969/2019).

27.       Nagrinėjamu atveju egzistuoja visi aukščiau įvardinti kriterijai, patvirtinantys, kad tarp šalių atsiradusius vežimo teisinius santykius reglamentuoja CMR konvencija, kurią pagrįstai taikė ir pirmosios instancijos teismas.

28.       Pagal CRM konvencijos 17 straipsnio 1 dalį vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, iki jo perdavimo momento.

29.       Nors CMR konvencija įtvirtina vežėjo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpciją (CMR konvencijos 17, 18 straipsniai), kurią paneigti turi vežėjas, tačiau krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo faktus turi įrodyti siuntėjas. Tai, ar pateiktų įrodymų pakanka krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo faktui nustatyti, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas pagal bendras įrodinėjimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98-687/2017). 

30.       Vežimo metu įvykusiam krovinio apgadinimui ar trūkumui užfiksuoti CMR konvencijos 30 straipsnio 1–2 dalyje nustatyta reklamacijų pateikimo tvarka, kuri priklauso nuo krovinio trūkumų akivaizdumo.

31.       Pagal CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalį, jei gavėjas priima krovinį, neįvertindamas kartu su vežėju krovinio būklės ir nepareikšdamas jam pretenzijų dėl dalies krovinio praradimo ar sugadinimo, tai iki bus įrodyta priešingai, manoma, jog gavėjas priėmė krovinį tokios būklės, kokia nustatyta važtaraštyje; akivaizdžių nuostolių ar sugadinimo atvejais pretenzijos turi būti reiškiamos vėliausiai krovinio priėmimo metu arba, jeigu nuostoliai ar sugadinimas neakivaizdūs, ne vėliau kaip per septynias darbo dienas po krovinio priėmimo (neįskaitant sekmadienių ir šventinių dienų). Tuo atveju, kai krovinio nuostoliai ar sugadinimas išoriškai neakivaizdūs, pretenzijos turi būti reiškiamos raštu.

32.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į teismų praktikoje nurodytus pastebėjimus, kad lietuviškame CMR konvencijos 30 straipsnio tekste vartojamas „pretenzijos“ terminas, tačiau šiame straipsnyje kalbama apie informacinio pobūdžio reklamacijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2014).

33.       CMR konvencijos 30 straipsnio 1 punkto prasme reklamacija yra bendro pobūdžio pranešimas vežėjui apie atvežto krovinio defektus. Reklamacijos tikslas – suteikti vežėjui informaciją apie akivaizdžius trūkumus, kad vežėjas galėtų tuoj pat imtis neatidėliotinų veiksmų žalos dydžiui, jos pobūdžiui ir susidarymo mechanizmui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-936/2001).

34.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad gavėjo reklamacijai, reiškiamai dėl akivaizdžių trūkumų, nėra nustatyta privaloma rašytinė forma, todėl tokia reklamacija vežėjui gali būti pareiškiama tiek raštu, tiek žodžiu, tiek bet kokia kita forma (taip pat ir padarant atžymą važtaraštyje). Ar reklamacija vežėjui pareikšta tinkamai kiekvienu atveju turi būti vertinama atsižvelgiant į reklamacijos tikslą bei konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-936/2001).

35.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad prekių priėmimo metu atsakovei buvo pateikta reklamacija dėl akivaizdžių pristatytų prekių trūkumų – prekių dalies praradimo (pristatytos 33 paletės vietoje 66) ir galimo prekių sugadinimo (nėra temperatūrinio režimo ataskaitos, užfiksuoti daugybiniai pakuotės pažeidimai), pristatyto krovinio akivaizdūs trūkumai buvo tinkamai užfiksuoti pagal CMR 30 straipsnio 1 dalies nuostatas.

36.       Atsakovė apeliaciniame skunde, nesutikdama su tokia išvada, teigia, kad ieškovė važtaraštyje neužfiksavo, kiek produkcijos (ne palečių) atsakovė nepristatė, taip pat pretenzijos nepateikė per 7 dienų reklamacijų dėl neakivaizdžių krovinio trūkumų terminą, todėl turi būti konstatuojama, jog Krovinys buvo pristatytos tokios būklės ir tokio svorio kaip užfiksuota važtaraštyje, t. y. visas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais, kadangi jie neatitinka aptarto reklamacijos apibūdinimo bei paskirties.

37.       CMR važtaraščio skiltyje, kurioje turi būti nurodytas „vienetų skaičius“, „pakuočių rūšis“, įrašytas būtent palečių (padėklų) skaičius. Šioje skiltyje pateikiami duomenys apibūdina krovinio kiekį (yra susiję su krovinio kiekio parametrais). Apeliantės teiginiai dėl reikalavimo reklamacijoje nurodyti tikslų trūkstamą krovinio dalį, nustatytą jį pasvėrus ar perskaičiavus, nepagrįsti teisės aktų nuostatomis ar teismų praktikoje pateikiamais išaiškinimais. Priešingai, kaip minėta, reklamacijoje turi būti pateikta bendro pobūdžio informacija apie krovinio trūkumus, todėl teisėjų kolegija nusprendžia, kad CMR važtaraštyje ieškovės (gavėjos) padaryta žyma apie pristatyto krovinio palečių kiekį, kuris neatitinka pradinio įrašo (palečių kiekio), yra pakankama faktui, kad reklamacija (ir dėl Krovinio kiekio) pateikta Krovinio priėmimo metu, konstatuoti. Dėl šios priežasties CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija (kad gavėjas priėmė krovinį tokios būklės, kokia nurodyta važtaraštyje) netaikytina. 

38.       Kita vertus, ši prezumpcija siejama su vežėjo kalte dėl krovinio sugadinimo. Teisėjų kolegija pritaria trečiojo asmens UAB „Vičiūnai“ apeliaciniame skunde išdėstytai pozicijai, kad tokia bendro pobūdžio reklamacija nelaikoma žalos dydį patvirtinančiu įrodymu. Faktine prezumpcija yra laikomas tik kartu vežėjo ir gavėjo atlikto krovinio patikrinimo rezultatas. Tokia pozicija grindžiama CMR konvencijos 30 straipsnio 2 dalies nuostata, kad jeigu gavėjas ir vežėjas kartu patikrino krovinio būklę, tai įrodymas, reikalingas paneigti patikrinimo rezultatą, gali būti pateiktas tik tuo atveju, jeigu kalba eina apie išoriškai nežymius nuostolius ar sugadinimus ir jeigu gavėjas per 7 darbo dienas po patikrinimo (neskaitant sekmadienių ir šventinių dienų) pateikė vežėjui pretenzijas raštu. Šiuo atveju nenustatyta, kad šalys (Krovinio gavėjas ir vežėjas) kartu patikrino krovinio būklę (t. y. nustatė tikslų pristatyto krovinio kiekį pagal prekių kategorijas ir (ar) svorį), todėl aplinkybė dėl prarasto Krovinio kiekio turi būti nustatoma vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis. 

Dėl Krovinio dalies praradimo (nepristatymo)

39.       Tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo apeliaciniuose skunduose teigia, jog negalima išvada, kad užfiksuotas pristatytų 33 palečių kiekis vietoje 66 palečių įrodo pusės krovinio praradimą. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl prarasto Krovinio dalies, vertino ne tik palečių skaičių. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovės survejeris atsisakė dalyvauti viso krovinio apžiūroje, ir padaręs labiau tikėtiną išvadą, kad būtent atsakovė pažeidė bendradarbiavimo pareigą, nusprendė, jog ieškovės pateiktas inventorizacijos aktas įrodo, kad atsakovė nepateikė ieškovei prekių už 38 048,58 Eur.

40.       Apeliantės kelia klausimus dėl ieškovės vienašališkai surašytų inventorizavimo aktų (lentelių) įrodomosios reikšmės (objektyvumo, teisingumo, patikimumo ir pan.). Atsakovė teigia, kad inventorizacijos atliktos (lentelės surašytos) nebendradarbiaujant su atsakove, slapta, todėl turėtų būti prilyginamos proceso šalies paaiškinimui. Taip pat atsakovė atkreipia dėmesį, kad ieškovės pateiktose lentelėse nenurodyta, kada jos buvo sudarytos, kas atliko krovinio patikrą, koks buvo patikros procesas; be to, nėra duomenų, kad lenteles pasirašė už jų sudarymą atsakingas asmuo, jos nepagrįstos pirminiais duomenimis, nėra pridėtos nuotraukos ar kiti įrodymai, patvirtinantys duomenų teisingumą, be to, jos buvo koreguojamos ir kt. Apeliantė itin plačiai atskleidžia inventorizacijos atlikimo gerąją praktiką, ir teigia, kad tik tinkamai atlikus bei įforminus inventorizaciją, galima spręsti, ar, nustatant atitinkamas aplinkybes, yra pagrindas remtis jos rezultatais.

41.       CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį, tie duomenys gali būti nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

42.       Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-695/2019).

43.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės nurodyti inventorizavimo proceso (Krovinio patikrinimo) reikalavimai CMR konvencijoje nėra nustatyti, kitų privalomai ieškovei taikytinų teisės aktų atsakovė taip pat nenurodė. Dėl šios priežasties paminėti atsakovės argumentai dėl inventorizavimo vykdymo tvarkos bei įforminimo nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės pateiktas aktas negali būti vertinamas kaip rašytinis įrodymas byloje. Be to, priešingai nei nurodo apeliantė, ieškovė savo reikalavimus grindžia antruoju inventorizavimo aktu, kuris yra pasirašytas – akte yra projektų vadovo M. R. D. parašas, taip pat aktas patvirtintas UAB „Nukas“ antspaudu. Tai, kad nėra pridėtas inventorizavimo proceso fiksavimas nuotraukose, neturi įtakos nepristatyto Krovinio aplinkybių vertinimui. Akivaizdu, kad nesamo objekto fiksavimas objektyviai negalimas.

44.       Apeliantės itin akcentuoja tai, jog ieškovė inventorizavimo aktus sudarė vienašališkai. Tokio argumento vertinimas susijęs su šalims nustatyta pareiga bendradarbiauti. Aplinkybes dėl bendradarbiavimo siekiant patikrinti krovinį šalys nurodo skirtingai.

45.       CMR konvencijos 30 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vežėjas ir gavėjas vienas kito atžvilgiu privalo geranoriškai bendradarbiauti atlikdami reikiamą krovinio apžiūrą ir patikrinimą.

46.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. vasario 3 d. krovinio iškrovimo į ieškovės sandėlį metu dalyvavo ir vežėjo draudiko samdytas UAB „KLAIPĖDOS NETAS“ survejeris (inspektorius), kuris turėjo galimybę fiksuoti iškraunamą krovinį (ir tai atliko). Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde teigia, kad survejeriui faktiškai nebuvo leista nevaržomai atlikti krovinio apžiūrą, ir kad ieškovė atsisakė krovinio priėmimo metu suskaičiuoti pristatytą krovinį. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog 2022 m. gegužės 12 d. komentaruose dėl pateikto reikalavimo, kuriais remiasi trečiasis asmuo, survejeris nenurodė apie ribojimus jam atlikti kokius nors veiksmus, siekiant tinkamai atlikti patikrinimą. Faktas, kad Krovinio pristatymo metu nebuvo atliktas jo skaičiavimas, savaime nereiškia atsisakymo jį atlikti; survejerio komentaruose nėra informacijos, kad jis reikalavo atlikti tokį veiksmą.

47.       Ieškovė atliko inventorizaciją ir patikrinimo rezultatus (aktą) atsakovei pateikė kartu su 2022 m. vasario 15 d. pretenzija. Nors apeliantės teigia, jog inventorizacija atlikta slaptai, nepakvietus atsakovės, duomenų, kad atsakovė iki pirmo inventorizacijos akto surašymo pageidavo (prašė) dalyvauti atliekamame patikrinime, į bylą nepateikta. Tik 2022 m. vasario 22 d. komentaruose į pareikštą pretenziją survejeris, vykdydamas užsakovo pavedimą, išreiškė norą kartu su UAB „NUKAS“ atstovais atlikti bendrą išrūšiuotos produkcijos apžiūrą bei aptarti nuostolių sumažinimo galimybes; prašė informuoti apie galimą bendros apžiūros datą bei laiką. Iš susirašinėjimo turinio matyti, kad minėtas survejerio atsakymas bei prašymas iki 2022 m. vasario 28 d. informuoti apie tinkamą apžiūros datą bei laiką ieškovei išsiųstas 2022 m. vasario 24 d. 2022 m. vasario 28 d. atsakovei pateiktas atsakymas apie tinkamą apžiūros laiką (nuo pirmadienio iki ketvirtadienio nuo 17.30 val., o penktadienį nuo 16 val.; ieškovė prašė informuoti apie konkretų laiką). Po šio laiško atsakovė keletą kartų prašė informacijos apie konkrečią dieną ir laiką, kada gali atvykti ekspertas, taip pat prašė sudaryti tinkamas sąlygas ekspertui pakartotinai apžiūrėti ir įvertinti krovinio dalį (ją atitinkamai išrūšiavus, kad būtų aišku, kuri krovinio dalis UAB „NUKAS“ vertinimu yra pažeista); pažymėta, jog telefonu buvo derinamas laikas 2022 m. kovo 10 d., nuo 17 val., tačiau atsakymo nesulaukta (2022 m. kovo 4 d., 2022 m. kovo 9 d. el. laiškai). 2022 m. kovo 10 d. el. laišku UAB „KLAIPĖDOS NETAS“ priminė, kad laukia krovinio savininko patvirtinimo dėl išrūšiuoto krovinio apžiūros laiko. 2022 m. kovo 14 d. ieškovės atstovas nurodė, kad dėl netikėtų papildomų darbų susitikimo laiką yra priversti nukelti; kvietė atvykti 2022 m. kovo 18 d., 17 val. Patvirtinus ekspertizės (krovinio apžiūros) laiką 2022 m. kovo 18 d., 17 val., UAB „KLAIPĖDOS NETAS“ atstovas 2022 m. kovo 18 d. el. laišku informavo, kad apžiūrėti UAB „NUKAS“ krovinio negalės dėl kitos skubios apžiūros, kurios atidėti negali. 2022 m. kovo 31 d. buvo atlikta Krovinio pakartotinė apžiūra, kurioje dalyvavo UAB „KLAIPĖDOS NETAS“ atstovas.

48.       Taigi, pakartotinė krovinio apžiūra buvo atidėta tiek ieškovės, tiek survejerio prašymu, todėl nėra pagrindo įžvelgti kurios nors šalies nebendradarbiavimą. Minėta, kad duomenų apie atsakovės (survejerio) pageidavimą dalyvauti atliekant pirmą inventorizaciją, nėra. Tačiau aplinkybės, kad survejeris dalyvavo tiek priimant krovinį, tiek vėliau, jau po ieškovės surašyto inventorizacijos akto, leidžia daryti išvadą, kad atsakovei buvo visos galimybės patikrinti inventorizacijos duomenų teisingumą. Inventorizacijos aktas vertinamas atsižvelgiant į kitų byloje surinktų įrodymų (CMR važtaraščio duomenis, atsakovės samdyto survejerio darytas nuotraukas, susirašinėjimo turinį ir kt.).

49.       Atsakovė apeliaciniame skunde, pasisakydama dėl argumentų, susijusių su palečių skaičiaus pokyčiu, bei remdamasi survejerio išvada, nurodo, kad Krovinys (jį po avarijos perkrovus kitaip) buvo sustatytas didesniais kiekiais vienu sluoksniu per visą refrižeratoriaus priekabos ilgį, todėl palečių su kroviniu skaičius sumažėjo dvigubai; teigia, kad vizualiai galima pastebėti, jog pristatyto Krovinio mastas, užfiksuotas nuotraukose, iš esmės atitinka avarijos metu perkrautos produkcijos mastą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia survejerio išvada stokoja pagrįstumo. Iš palyginimui pateiktų nuotraukų (kurias vertino ir po avarijos perkrovimo procese nedalyvavę survejeriai) matyti, jog iš pavirtusios puspriekabės dalis krovinio jau buvo iškrauta; be to, nėra galimybės nustatyti, kokia dalis krovinio fiksavimo metu jau buvo perkrauta į tentinę puspriekabę. Krovinio užimamas plotas transporto priemonėje priklauso ir nuo prekių savybių (dydžio). Net ir didesnis mažų prekių kiekis gali užimti nedidelį plotą, todėl praradus tokias prekes, nebūtinai atsilaisvintų didelė puspriekabės dalis. Be to, toks palyginimas negalimas nesant duomenų apie transporto priemonių dydį.

50.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad survejeris palygino ankščiau patikrinimų metu darytas nuotraukas su patikslintoje lentelėje pateiktais rezultatais bei nustatė, kad joje nurodytos pozicijos „pristatyta: 0“ yra neteisingos, nes šios pozicijos buvo užfiksuotos nepriklausomo survejerio darytose nuotraukose (lentelėje nurodyta, kad iš 1 400 vnt. produkto AL2307-03 ir iš 1 536 vnt. produkto AL2104 gavėjui buvo pristatyta „0“ vienetų, nors nepriklausomo survejerio darytose nuotraukose abi šios pozicijos buvo užfiksuotos dideliais kiekiais).

51.       Ieškovė atkreipia dėmesį, kad iki atsiliepimo į ieškinį pateikimo dienos, t. y. per daugiau nei pusę metų, atsakovė šio klausimo nebuvo iškėlusi. Ieškovės įsitikinimu, tai yra kita produkcija, buvusi ieškovės sandėlyje dar iki dalies Krovinio pristatymo į ieškovės patalpas. Tačiau ieškovės pozicija nėra visiškai teisinga. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad jau pradiniame atsakovei 2022 m. vasario 15 d. pateiktame akte rastų prekių AL2307-03 ir AL2104 kiekis – 0. Pakartotinės krovinio apžiūros rezultatus 2022 m. balandžio 11 d. el. laišku survejeris pateikė ieškovės bei atsakovės atstovams. Šiame rašte nurodyta, kad dalį kaip trūkumą įvardintų prekių survejeris užfiksavo nuotraukose 2022 m. vasario 3 d. apžiūros metu; pateikta nuotrauka su prekėmis Nr. AL2348-01-U. Patikslintame inventorizacijos akte ši prekės pozicija buvo pataisyta, įtraukiant 300 vnt. prekių (597 Eur) į pristatytų prekių eilutę. Duomenys apie prekių AL2307-03 ir AL2104 neatitikimus nurodyti (kartu pateikiant prekių nuotraukas) tik 2022 m. gegužės 12 d. survejerio komentaruose dėl pateikto reikalavimo. Ar jie buvo pateikti ieškovei iki atsiliepimo į ieškinį pateikimo, nenustatyta. Tačiau ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovei nepateikus objektyvių įrodymų, pagrindžiančių poziciją apie galimą anksčiau sandėlyje buvusių prekių fiksavimą, neturi esminės reikšmės. Survejerio padarytos prekių, kurios inventorizacijos akte nurodomos kaip nepristatytos, nuotraukos kelia pagrįstų abejonių dėl įrašų inventorizacijos akte dėl šių prekių kiekio teisingumo. Todėl nėra pagrindo į atsakovei nepateiktų prekių kainą įtraukti 4 788 Eur už prekę Nr. AL2307-03, 11 950,08 Eur už prekę Nr. AL2104. 

52.       Trečiasis asmuo UAB „Vičiūnai“ prašo atlikti naują įrodymų vertinimą, nepriklausomų survejerio ir inspektoriaus aktams suteikti prima facie įrodymų galią ir nuspręsti, kad Krovinio trūkumas buvo tik 3 proc. nuo visų prekių kiekio, taip pat kad Krovinio substancija  jo pristatymo metu dėl temperatūros režimo nebuvo pablogėjusi, ir tai reiškia krovinio sugadinimo nebuvimą.

53.       Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal teisinį reguliavimą jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nurodytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis). Rašytiniai įrodymai – tai dokumentai, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokie raštai, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Rašytiniai įrodymai skirstomi į oficialius ir privačius (CPK 197 straipsnio 1 dalis). CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais.

54.       Nagrinėjamu atveju apeliantės nurodomos survejerio ataskaitos (atsakymai, apžiūros rezultatai) neatitinka paminėtų oficialių įrodymų kriterijų, jo išvados surašytos privataus subjekto prašymu (užsakymu), todėl laikomi paprastais rašytiniais įrodymais bei vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš ataskaitos turinio matyti, jog survejeris neatliko detalaus Krovinį sudarančių prekių skaičiavimo, tikrino atsitiktine tvarka atrinktus gaminius. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad Krovinio trūkumas buvo 3 proc. nuo visų prekių kiekio. 

55.       Apibendrinusi išdėstytus argumentus, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į nuostolių už nepristatytas ieškovei prekes sumą įtraukė 16 738,08 Eur (4 788 Eur už prekes Nr. AL2307-03 ir 11 950,08 Eur už prekę Nr. AL2104.), todėl yra pagrindas iš dalies tenkinti apeliacinius skundus, pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir sumažinti iš atsakovės ieškovei priteistus nuostolius 16 738,08 Eur.

Dėl prekių sugadinimo

56.       Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, jeigu CMR važtaraštyje nurodyta temperatūra atitinka ginčo maisto produktų gamintojo vadovaujantis teisės aktais nustatytą temperatūrą, kurioje jie išlieka saugūs visą tinkamumo vartoti terminą (galiojimo laiką), ir pateikti įrodymai, kad nesilaikyta CMR važtaraštyje nustatyto temperatūros režimo, galima laikyti, kad CMR važtaraštyje nurodytos temperatūros nesilaikymas reiškia ginčo maisto produktų nesaugumą ir sugadinimą. Tada atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad toks temperatūros režimo nesilaikymas nesukelia rizikos sveikatai ir ginčo maisto produktus galima saugiai vartoti visą to produkto tinkamumo vartoti terminą (galiojimo terminą), t. y. kad ginčo maisto produktai nesugedo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98-687/2017; 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-969/2019).

57.       Jeigu CMR važtaraštyje nurodyta temperatūra nesutampa su gamintojo vadovaujantis teisės aktais nustatyta temperatūra, kurioje jie išlieka saugūs visą tinkamumo vartoti terminą (galiojimo laiką), ir ieškovei pateikus įrodymus, kad nesilaikyta CMR važtaraštyje nustatyto temperatūros režimo, turi būti vertinama, ar buvo nukrypta ir nuo gamintojo vadovaujantis teisės aktais nustatytos temperatūros, kurioje jie išlieka saugūs visą to produkto tinkamumo vartoti terminą (galiojimo terminą). Jeigu nuo gamintojo nustatytos temperatūros nebuvo nukrypta, tada ieškovei tenka pareiga pateikti įrodymus, kad nuokrypis nuo CMR nurodytos temperatūros, įvertinant tokio nuokrypio dydį ir trukmę, yra toks, kad maisto produktai kelia riziką sveikatai ir dėl šių pažeidimų yra nebetinkami naudoti (sugedo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98-687/2017).

58.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad gamintojo nustatyto temperatūrinio režimo (+3°C) pažeidimas nuo 2022 m. sausio 29 d. 10 val. iki 2022 m. sausio 30 val. 13 val. neįrodytas. Tačiau nustatęs, kad nuo perkrovimo pradžios (2022 m. sausio 30 d. apie 13 val.) krovinys iki perkrovimo 2022 m. vasario 1 d. buvo veikiamas žemesnės nei +3°C temperatūros, t. y. tris paras buvo veikiamas žemesnės nei reikalaujama gamintojo temperatūros, teismas pripažino, jog pristatyta krovinio dalis sugadinta ir netinka realizacijai. Tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo nesutinka su tokiu teismo vertinimu bei išvada.

59.       Trečiojo asmens teigimu, gamintojo HiPP rekomendacijose nurodyta, kad žemiausia krovinio temperatūra gali būti +3℃, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal į bylą pateikto HiPP GmbH & Co. Export KG bei UAB „NUKAS“ 2005 m. liepos 18 d. 2 priedo prie Platinimo sutarties (atnaujinimo) nuostatas – visos prekės yra ypač jautrios šalčiui ir privalo būti saugomos nuo žemesnės nei 3℃ temperatūros (2 dalis); galioja principas, kad prekės niekada neturi būti veikiamos žemesnės nei 3℃ ar aukštesnės nei 30 ℃ temperatūros (4 dalis). Taigi, trečiasis asmuo nepagrįstai vertina, kad temperatūros reikalavimai nustatyti pačiam produktui (Kroviniui), o ne aplinkai.

60.       Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad SPEMAX patalpos, kuriose buvo laikomas Krovinys yra nešildomos, priėmė siurprizinį sprendimą. Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog SPEMAX sandėlis buvo nešildomas.

61.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuotas draudimas teismui priimti siurprizinį, t. y. bylos šaliai netikėtą, sprendimą. <...>Teismo procesinis sprendimas (ar jo dalis) gali būti pripažįstamas siurpriziniu, jei jis grindžiamas argumentais ir įrodymais, apie kuriuos ginčo šaliai nebuvo žinoma ir ji neturėjo galimybės dėl jų pasisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-823/2022). Tuo atveju, kai teismas priima dalyvaujantiems byloje asmenims netikėtą, siurprizinį sprendimą, šių asmenų teisė būti išklausytiems visais bylai reikšmės turinčiais klausimais yra suvaržoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-611/2024).

62.       Apskųstame teismo sprendime pažymėta, kad trečiasis asmuo UAB „Vičiūnai“ atsiliepime nurodė, jog patalpos nebuvo šildomos, tačiau esant teigiamai lauko temperatūrai, krovinio temperatūra negalėjo būti žemesnė nei +3℃. Atsakovė pabrėžia, kad UAB „Vičiūnai“ atsiliepime nėra teiginio, jog patalpos nebuvo šildomos, be to, ši aplinkybė nebuvo bylos tyrimo dalykas.

63.       Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šio argumento, pažymi, kad šioje byloje buvo būtina nustatyti, ar vežėjas laikėsi gamintojo nustatyto temperatūros režimo, įskaitant ir tuo laikotarpiu, kai, atsakovės teigimu, Krovinys buvo SPEMAX patalpose. Šalys teikė įrodymus apie įvykio bei Krovinio saugojimo vietoje buvusią lauko temperatūrą. Trečiasis asmuo (faktinis vežėjas) atsiliepime į ieškinį nurodė, jog išgelbėtas krovinys buvo dalimis talpinamas į sandėlį, kuriame, esant teigiamai lauko temperatūrai, neigiama temperatūra negalėjo būti. Taigi, trečiasis asmuo temperatūrą SPEMAX patalpose susiejo su lauko temperatūra. Ieškovė dublike pažymėjo, kad nepaisant to, jog patalpoje gali būti kitokia temperatūra nei lauke ir tai priklauso nuo įvairių veiksnių, UAB „Vičiūnai“ patvirtina, kad SPEMAX patalpose buvusi temperatūra tiesiogiai priklausė nuo lauke esančios temperatūros. Trečiasis asmuo triplike dėl šio teiginio nepasisakė, jo teisingumo neneigė. Šiuo atveju SPEMAX dėl transporto priemonės nuvilkimo pateikė 2022 m. vasario 1 d. sąskaitą faktūrą faktiniam vežėjui, kuris iš šios įmonės patalpų perėmė Krovinį, todėl būtent jam galėjo būti žinomi duomenys apie Krovinio saugojimo sąlygas. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad patalpos buvo šildomos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei trečiojo asmens poziciją byloje, pirmosios instancijos teismo išvada dėl SPEMAX patalpų, kuriose iki perkrovimo į UAB „Vičiūnai“ transporto priemonę, buvo laikomas Krovinys, (ne)šildymo, nelaikytina siurprizine.  

64.       Atsakovė taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepaaiškino, kaip mažesnės, nei +3°C, temperatūros poveikis galėjo sugadinti šampūną, sausainius, makaronus ir pan., tačiau atkreipiamas dėmesys, jog pagal šios nutarties 56 punkte aptartus kasacinio teismo išaiškinimus, tuo atveju, kai pateikti įrodymai, kad nesilaikyta CMR važtaraštyje nustatyto temperatūros režimo, būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad toks temperatūros režimo nesilaikymas nesukelia rizikos sveikatai ir ginčo maisto produktus galima saugiai vartoti visą to produkto tinkamumo vartoti terminą (galiojimo terminą), t. y. kad ginčo maisto produktai nesugedo. Atsakovė tokių įrodymų neteikė. Pirmiau minėtame Platinimo sutarties priede „Transportavimo ir laikymo sąlygos“ nurodyta, kad visos gatavos prekės yra ypač jautrios šalčiui ir privalo būti saugomos nuo žemesnės nei 3 °C temperatūros. Gamintojo atstovas, nurodydamas, jog gaminiai, neatitinkantys Platinimo sutarties 2 priede numatytų transportavimo sąlygų, nėra tinkami parduoti, taip pat neišskyrė prekių, kurioms temperatūros pokytis neturi įtakos.

65.       Apeliantės nesutinka su teismo išvada, kad nuo perkrovimo pradžios (2022 m. sausio 30 d. apie 13 val.) iki perkrovimo 2022 m. vasario 1 d. Krovinys buvo veikiamas žemesnės nei +3°C temperatūros. Atsakovė nurodo, jog teismas nepaneigė jos pateiktų tikslesnių (vietovės aspektu) meteorologinių duomenų, pagrindžiančių, jog lauko temperatūra buvo nuo +2°C iki +5°C. Trečiasis asmuo taip pat nurodo, jog pagal artimesnės meteorologinės stoties (duomenys neskelbtini) duomenis, autoįvykio vietoje oro temperatūros nuokrypis buvo tik trumpas ir ne daugiau nei 1 laipsnis, o tai objektyviai negalėjo pažeisti krovinio.

66.       Bylos duomenimis nustatyta, kad avarijos vietoje Krovinio perkrovimas pradėtas 2022 m. sausio 30 d. apie 13 val., o baigtas – 2022 m. sausio 31 d. apie 16 val. Atsakovė bei trečiasis asmuo laikosi pozicijos, kad naktį perkrovimo darbai nebuvo atliekami, krovinys buvo dalimis talpinamas į sandėlį. Taigi, atsižvelgiant į šias aplinkybes, reikšmingi duomenys tiek apie temperatūrą autoįvykio, tiek apie nurodomų bendrovės SPEMAX patalpų buvimo vietovėse.

67.       Ieškovė pateikė duomenis, pagal kuriuos (duomenys neskelbtini) apylinkėse temperatūra 2022 m. sausio 30 d. 13 val. buvo +3°C, nuo 14 val. iki 19 val. – +2°C, o nuo 20 val. iki 23 val. – +1°C. 2022 m. sausio 31 d. iki 11 val. temperatūra buvo 0°C, nuo 12 val. iki 13 val. – +2°C, 14 val. – +1°C, o 15-16 val. – 0°C; nuo 18 val. iki 22 val. oro temperatūra buvo -1°C, o nuo 23 val. -2 °C.

68.        Kaip paminėta teismo sprendime, 2022 m. birželio mėn. survejerio ataskaitoje pateiktos tik aukščiausios ir žemiausios paros temperatūros duomenys (duomenys neskelbtini): 2022 m. sausio 30 d. +7C – +3°C; 2022 m. sausio 31 d. +5°C – +1°C, 2022 m. vasario 1 d. nuo +4°C iki 0°C.

69.       Atsakovės pateiktais (duomenys neskelbtini) vietos meteorologinės stoties duomenimis, 2022 m. sausio 30 d. temperatūra nuo 13 val. iki 21 val. svyravo nuo +4 iki +5 °C, o 2022 m. sausio 31 d. 7–8 val. buvo +1°C, nuo 9 val. iki 12 val. – +2°C, nuo 13 val. iki 15 val. –+3°C, 16 val. –+2°C, vėliau +1°C, o nuo 20 val. – 0°C; 22 val. -2°C.

70.       Taigi, vertinant temperatūrų duomenis Krovinio perkrovimo vietoje (metu), net ir artimesnėje vietovėje, 2022 m. sausio 31 d. oro temperatūra, atitinkanti krovinio laikymo (gabenimo) sąlygas, buvo tik tris valandas, kitu laiku – žemesnė nei –+3°C. Svarbu tai, kad, kaip nurodo apeliantės, dalis krovinio jau 2022 m. sausio 30 d. buvo pervežta į SPEMAX patalpas (duomenys neskelbtini), kuriose visas krovinys dar buvo laikomas iki 2022 m. vasario 1 d., 15 val., todėl tikslinga vadovautis ir duomenimis apie oro temperatūrą buvusią šioje vietovėje. Nors survejerio nurodyti bei ieškovės pateikti duomenys skiriasi, tačiau ir į survejerio pateiktą temperatūros intervalą patenka temperatūra, kuri yra žemesnė, nei tinkama Krovinio laikymui, be to, krovinys buvo atvežtas vakare (ir laikomas per naktį), kuomet įprastai temperatūra būna žemesnė. Iš byloje esančių įrodymų visumos taip pat matyti, kad oras 2022 m. sausio 31 d. – 2022 m. vasario 1 d. vėso (šalo), todėl nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad krovinys iki perkrovimo 2022 m. vasario 1 d. buvo veikiamas žemesnės nei +3°C temperatūros.

71.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovės bei trečiojo asmens argumentai dėl prekių pakuočių, produktų užšalimo–atšilimo požymių (kondensato (ne)buvimo, ir t.t.) ir jų įtakos prekių kokybei, yra subjektyvaus pobūdžio ir grindžiami prielaidomis. Teiginys, jog Krovinio vidinė temperatūra jo perdavimo ieškovei metu leidžia daryti išvadą, kad Krovinys nebuvo paveiktas žemesnės nei gamintojo nustatytos temperatūros, taip pat nepagrįstas objektyviais duomenimis, specialių žinių turinčių subjektų išvadomis ir pan.

72.       Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes bei argumentus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad atsakovės bei trečiojo asmens apeliacinių skundų argumentai, susiję su teismo sprendimo dalimi dėl nuostolių už Krovinio sugadinimą pažeidus jo transportavimo bei laikymo temperatūros režimą, yra nepagrįsti, todėl atmetami.

Dėl atsakomybės ribojimo

73.       Pagal CMR 25 straipsnio 1 dalį, krovinio sugadinimo atveju vežėjas turi sumokėti sumą, lygią krovinio nuvertėjimo sumai, apskaičiuotai pagal 23 straipsnio 1, 2, 4 punktų nuostatas. Tačiau kompensacija negali būti didesnė kaip: a) suma, kurią reikėtų sumokėti visiškai praradus krovinį, jeigu dėl sugadinimo nuvertinamas visas krovinys; b) suma, kurią reikėtų sumokėti praradus sugadintą krovinio dalį, jeigu dėl sugadinimo nuvertinama tik dalis krovinio.

74.       CMR konvencijos 23 straipsnio 1–3 dalyse yra nustatyta, kad tuo atveju, kai, remiantis šios konvencijos nuostatomis, vežėjas, praradęs dalį arba visą krovinį, privalo atlyginti žalą, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti; krovinio vertė įvertinama pagal biržos kainas, o jeigu tokių nėra, – pagal rinkos, o jei nėra ir tokių, tai pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę, tačiau kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio. CMR konvencijos 29 straipsnyje yra pateikta šios taisyklės, apribojančios vežėjo atsakomybę, išimtis – jo 1 dalyje reglamentuota, kad vežėjas negali vadovautis šios konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų arba kurios įrodinėjimo naštą perkeltų kitai pusei, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Taigi, pagal CMR konvenciją, viena vertus, vežėjo atsakomybė yra apribota ir atlygintina suma yra apskaičiuojama pagal konvencijoje nustatytas taisykles, kita vertus, šis ribojimas netaikomas esant vežėjo sąmoningiems veiksmams ar jo kaltei, prilyginamai tyčiniams veiksmams.

75.       Aplinkybė, kokie vežėjo veiksmai gali sudaryti pagrindą konstatuoti jo kaltę, prilyginamą tyčiniams veiksmams, yra atskleista kasacinio teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tyčiniams veiksmams, kurie yra pagrindas taikyti vežėjui visišką atsakomybę už krovinio praradimą, gali būti prilyginamas vežėjo didelis neatsargumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-151-421/2020), t. y. tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokiais veiksmais CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies prasme laikytini sąmoningi ir pakankamai tikslingi vežėjo veiksmai, dėl kurių kiltų grėsmė krovinio išsaugojimui. Sprendžiant dėl CMR konvencijos 29 straipsnio taikymo turi būti įvertinta, ar vežėjo vairuotojo veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui, t. y. ar dėl jo veiksmų tiesiogiai kyla arba reikšmingai padidėja grėsmė, kad bus padaryta žala kroviniui ar kad jis bus prarastas. Siekiant konstatuoti sąmoningą netinkamą vežėjo elgesį, turi būti atsižvelgiama tiek į objektyviuosius, tiek į subjektyviuosius kriterijus: objektyviaisiais kriterijais gali būti laikomas nustatytų taisyklių nepaisymas ar pažeidimas (kelių eismo taisyklių, krovinio apsaugos taisyklių, darbo ir poilsio režimo taisyklių, krovinio pristatymo nurodymų); subjektyviuoju kriterijumi – sąmoningas vežėjo elgesys (veikimas ar neveikimas) žinant, kad dėl tokio elgesio veikiausiai kils neigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-219/2017; 2023 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-611/2023).

76.       Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad žala ieškovei padaryta dėl trečiojo asmens (tiesioginio vežėjo) didelio neatsargumo, todėl taikyti atsakovei ribotą atsakomybę nėra pagrindo. Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad autoįvykis įvyko dėl kito vairuotojo kaltės, todėl tikėtina, kad autoįvykio kaltininkas buvo trečiojo asmens vairuotojas. Teismo vertinimu, kiti vežėjo veiksmai taip pat patvirtina vežėjo didelį neatsargumą, nes vežėjas neužtikrino temperatūrinio režimo krovinio perkrovimo, vežimo į laikiną sandėlį ir laikymo sandėlyje metu, nors žinojo, kad dėl temperatūrinio režimo nesilaikymo kils neigiamų padarinių; vežėjas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas. Atsakovė bei trečiasis asmuo su tokia teismo išvada nesutinka. 

77.       Kasacinis teismas yra nurodęs, jog vadovaujantis CMR konvencijoje įtvirtinta prezumpcija, atsakovai, gindamiesi nuo pareikšto reikalavimo, turi teisę įrodinėti, kad egzistuoja atsakomybę šalinančios aplinkybės (CMR konvencijos 17 straipsnio 4, 5 dalys, 18 straipsnis) arba atsakomybės dydis yra ribotas (CMR konvencijos 23 straipsnio 1–3 punktai, 28 straipsnis). Teismai, vertindami atsakovų veiksmų teisėtumą, turėtų vadovautis <...> praktika, kad tyčiai prilygintu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2014).

78.       Trečiasis asmuo teigia, jog gelbėdamas Krovinį, su Čekijos policijos pagalba panaudojo tas priemones ir pajėgumus, kurie jam buvo pasiekiami, kitų galimybių veikti objektyviai nebuvo; vairuotojas buvo Čekijos ligoninėje, todėl nebuvo galimybių užtikrinti, kad policijos pagalba surasta įmonė, kurios darbuotojai savaitgalį sutiko dirbti, tinkamai užtikrintų krovinio temperatūros režimą ar surinktų įrodymus, kad temperatūros režimas buvo užtikrintas. Tačiau tokia apelianto pozicija nepagrįsta objektyviais duomenimis. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad vairuotojas po įvykio buvo ligoninėje (ir kiek laiko), įrodymų, kad eismo įvykį lėmė jo sveikata. Trečiasis asmuo nenurodė, ar susisiekė su SPEMAX, informavo apie būtinybę Krovinį laikyti (vežti) atitinkamomis sąlygomis, ieškojo informacijos apie kitas įmones, jeigu SPEMAX jų negalėjo užtikrinti, ir pan. Toks neveikimas pagrįstai priskirtas trečiojo asmens (tiesioginio vežėjo) dideliam neatsargumui. Tai, kad perkrovimo darbus padėjo organizuoti Čekijos policija, nereiškia, jog atsakovė neturėjo imtis tuo metu įmanomų priemonių, kad tolesnis Krovinio vežimas (laikymas) atitiktų sutarties reikalavimus. Kadangi vežimas buvo vykdomas žiemos metu, vežėjas turėjo žinoti, kad lauko temperatūrai nukritus žemiau nei ieškovės nurodyta riba, ir nesiėmus papildomų Krovinio apsaugos priemonių Krovinio perkrovimo bei laikymo (iki perkrovimo į trečiojo asmens transporto priemonę) metu, dėl tokio neveikimo kils neigiamų padarinių.

79.       Atsakovės apeliaciniame skunde (98 punkte) išdėstytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, susijusios su avarijos padarinių šalinimu (transporto priemonės pašalinimu iš eismo įvykio vietos), o ne su Krovinio apsauga (Krovinys iš autotreilerio, kuriame kaip teigia atsakovė, ir po eismo įvykio buvo palaikomas temperatūrinis režimas, perkeltas nelaukiant transporto priemonės, kuria Krovinys pristatytas ieškovei) ir nepagrindžia teiginio, kad buvo imamasi visų priemonių operatyviam ir saugiam Krovinio pristatymui ieškovei.

80.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, kad atsakovės bei trečiojo asmens apeliacinių skundų argumentai neįrodo, jog pirmosios instancijos išvada dėl trečiojo asmens (tiesioginio vežėjo) didelio neatsargumo yra neteisinga ar nepagrįsta.

Dėl Krovinio rūšiavimo kaštų priteisimo

81.       Atsakovė UAB „MDI transport“ apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovei iš atsakovės priteisti prekių išrūšiavimo kaštai, t. y. 1 996,86 Eur. Apeliantė, remdamasi kasacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2011 teigia, kad nepakanka vien sąsajumo su vežimu fakto nustatymo, būtina nustatyti ir tokių išlaidų patyrimo realumą. Taip pat nurodo, jog priteisus rūšiavimo ant 66 palečių kaštus, negali būti konstatuotas Krovinio praradimas. Trečiasis asmuo, nors ir nenurodo argumentų dėl sprendimo dalies, susijusios su rūšiavimo kaštais, apeliaciniame skunde prašo sumažinti priteistą kompensaciją iki survejerio parengtoje tyrimo ataskaitoje nurodyto kompensacijos dydžio, kuris nėra siejamas su rūšiavimo kaštais.

82.       CMR 23 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad turi būti kompensuojamas visas užmokestis už vežimą, muitų rinkliavas ir mokesčius bei kitos su krovinio vežimu susijusios išlaidos, jeigu prarastas visas krovinys, ir proporcingai nuostolio dydžiui, praradus dalį krovinio; kiti nuostoliai nekompensuojami.

83.       Apeliantės (atsakovės) paminėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2011 nurodyta, kad CMR konvencijoje nedetalizuota, kas laikytina „kitais su vežimu susijusiais mokėjimais“. Kasacinio teismo teisėjų kolegija vertino, kad tai gali būti, pavyzdžiui, išlaidos, susijusios su sugadintų prekių grąžinimu, kai jų nepriima gavėjas; akcizas, kai jis sumokėtas dėl to, kad krovinys buvo pavogtas dar neišgabenus jo iš šalies (pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos Lordų Rūmų sprendimas byloje James Bucanan&Co. V Babco Forwarding and Shipping); sumokėtas PVM; sugadintų prekių ekspertizės, utilizavimo išlaidos ir pan. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad, sprendžiant klausimą, ar reikalaujamos priteisti sumos laikytinos kitomis su vežimu susijusiomis įmokomis, turi būti nustatomas tiesioginis priežastinis ryšys tarp netinkamo pervežimo įvykdymo ir krovinio siuntėjo ar gavėjo privalomai atliktų išlaidų; jeigu yra tiesioginis priežastinis ryšys, tai laikytina, kad tai įmokos, susijusios su vežimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2008). Atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo praktiką, kaip tokią, ir ją tęsdama bei pildydama, kasacinio teismo teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste konstatavo, kad CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalies nuostata dėl pareigos kompensuoti kitus su vežimu susijusius mokėjimus aiškintina kaip nustatanti pareigą kompensuoti ne hipotetines, o realiai patirtas atitinkamas išlaidas, kurias su netinkamu pervežimo įvykdymu sieja tiesioginis priežastinis ryšys.

84.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje svarbi šalių pozicija dėl rūšiavimo išlaidų priteisimo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Ieškovė ieškinyje buvo nurodžiusi, jog ieškovės pageidavimu Krovinio dalį privalėjo sandėliuoti ir išrūšiuoti atsakovė, tačiau atsakovei nurodžius, kad ji neturi galimybės to padaryti ir pažadėjus kompensuoti sandėliavimo ir rūšiavimo kaštus, Krovinio dalį sandėliuoti ir rūšiuoti sutiko ieškovė. Reikalavimo dalį dėl rūšiavimo išlaidų priteisimo ieškovė grindė savo teikiamų paslaugų įkainiais (0,04 Eur / vnt.). Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose (atsiliepime bei triplike), nors ir teigė, jog ieškovė neįrodė, kad ji patyrė sandėliavimo ir rūšiavimo išlaidas, šioje procesinių dokumentų dalyje argumentus išdėstė tik dėl sandėliavimo išlaidų nepagrįstumo. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog iš šalių susirašinėjimo matyti, kad būtent atsakovė, survejeris reikalavo prekes išrūšiuoti (sudaryti galimybes ekspertams apžiūrėti išrūšiuotą Krovinį) (2022 m. vasario 24 d., 2022 m. kovo 9 d., 2022 m. kovo 10 d., 2022 m. kovo 14 d. el. laiškai). UAB „KLAIPĖDOS NETAS“ parengtoje 2022 m. birželio 6 d. tyrimo ataskaitoje pažymėta, kad turi būti nurodytos ir į nuostolių apskaičiavimą įtrauktos krovinių rūšiavimo išlaidos UAB „NUKAS“ sandėlyje. Atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija bei survejerio išvada, žinant, kad prekių rūšiavimo veiksmus turi atlikti pati atsakovė, leidžia pagrįstai spręsti apie ieškovės teiginių dėl buvusio susitarimo (atlyginti rūšiavimo kaštus) teisingumą.

85.       Apeliantės argumentai dėl padarytos loginės klaidos taip pat atmetami kaip nepagrįsti. Išdėstyti prekes tokiu būdu, kokiu jos buvo vežamos iki eismo įvykio, nepaisant dalies Krovinio praradimo, yra įmanoma (ant palečių sudėjus tas prekes, kurios yra pristatytos).

86.       Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei išlaidas, susijusias su Krovinio rūšiavimu, atsakovės apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti šią teismo sprendimo dalį, todėl jie atmetami. 

Dėl procesinių palūkanų 

87.       Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 1, 2 dalimis, 6.37 straipsnio 1 dalimi, tenkino ieškovės reikalavimą ir priteisė 6 proc. dydžio procesines palūkanas. Tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo UAB „Vičiūnai“ nurodo, jog teismas procesinių palūkanų apskaičiavimui privalėjo taikyti CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalį, todėl prašo pakeisti šią teismo sprendimo dalį. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.

88.       CMR 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo gali pareikalauti sumokėti palūkanas nuo sumos, skirtos kompensacijai. Palūkanos – 5 proc. metams – pradedamos skaičiuoti nuo tos dienos, kai vežėjui raštu pateikiamas reikalavimas, o jeigu tokio nebuvo, – tai nuo ieškinio pateikimo dienos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šių palūkanų galima reikalauti, kai yra vežėjo atsakomybė už krovinio praradimą, sugadinimą ir kitais atvejais. CMR konvencijos 27 straipsnyje nereglamentuojamos procesinės palūkanos, skaičiuotinos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2011).

89.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, esant ieškovės prašymui ir įvertinęs tai, kad abi sutarties šalys yra privatūs juridiniai asmenys, pagrįstai iš atsakovės priteisė 6 proc. dydžio procesines palūkanas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.210 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, paminėti apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

90.       Trečiojo asmens UAB „Vičiūnai“ teigimu, pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas ignoravo Rekomendacijose nustatytą jų maksimalų dydį, nors teismas tai turėjo padaryti ex officio, ši teismo sprendimo dalis yra neteisėta ir turi būti pakeista, perskirstant ginčo šalių bylinėjimosi išlaidas.

91.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 19 657,54 Eur (įskaitant 1 474 Eur žyminį mokestį) bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės išlaidos yra 19 414,07 Eur (19 196,27 Eur už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme ir 217,80 Eur už atstovavimą teismo posėdyje). Trečiojo asmens UAB „Vičiūnai“ išlaidos iš viso yra 7 356,75 Eur (3 437,08 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 2 381,76 Eur už tripliko parengimą, 320,65 Eur ir 48,40 Eur vertimo išlaidos, 696,96 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą, 471,90 Eur už baigiamosios kalbos parengimą). Trečiojo asmens Mannheimer Versicherung AG bylinėjimosi išlaidos yra 3 810 Eur (3 210 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir 600 Eur atstovavimo teisme išlaidos).

92.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; <...> šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

93.       Pagal Rekomendacijas, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes.

94.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016). Taip pat pripažįstama, kad byloje negali būti priteisiamos atlyginti išlaidos už tokias paslaugas kaip prašymo pratęsti terminą procesiniam dokumentui pateikti, prašymo atšaukti teismo posėdį ar prašymo įteikti dokumentus viešo paskelbimo būdu parengimas, kai poreikis rengti šiuos dokumentus kilo dėl nuo pačios šalies (jos atstovo) priklausančių aplinkybių. <...> Pagrindą netenkinti šalies prašymo atlyginti už minėtų dokumentų parengimą patirtas išlaidas sudaro ir tai, kad nurodyti dokumentai yra daugiau techninio pobūdžio, o jų parengimas iš jos atstovo nepareikalavo specialių teisinių žinių (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023).

95.       Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo apeliaciniame skunde teigdamas, kad teismo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos neatitinka Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, konkrečių šalių išlaidų, kurios viršija rekomenduojamus maksimalius dydžius, nedetalizavo.

96.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su šalių pateiktais prašymais dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei juos pagrindžiančiais įrodymais, pritaria apelianto pozicijai, kad ieškovės bei atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius (nustatyta, kad viršijami už procesinių dokumentų parengimą nustatyti užmokesčio dydžiai, paslaugos, kurios tiesiogiai susijusios su šių procesinių dokumentų parengimu apmokestinamos papildomai (pavyzdžiui, susipažinimas su bylos medžiaga ir procesiniais dokumentais, teismų praktikos bei teisės aktų paieška bei analizė, baigiamosios kalbos rengimas bei pasirengimas bylos nagrinėjimui ir pan.), ieškovė ir atsakovė prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas už prašymų pratęsti terminą procesinių dokumentų pateikimui parengimą, prašymo dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo, lydraščio parengimą ir pan. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjama byla yra didelės apimties, pakankamai sudėtinga, joje buvo keliami ginčai tiek teisės, tiek fakto klausimais, tačiau įvertinusi pirmiau nustatytas aplinkybes, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, vadovaudamasi teisingumo bei protingumo kriterijais, nusprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės bei atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą nepagrįstai nelaikė per didelėmis; šias išlaidas yra pagrindas sumažinti po 3 000 Eur (kiekvienai). 

97.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

98.       Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, patenkinta 76,16 proc. ieškinio reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 12 686,38 Eur bylinėjimosi išlaidos; atsakovei iš ieškovės – 3 913,11 Eur, trečiajam asmeniui UAB „Vičiūnai“ iš ieškovės – 1 753,84 Eur, trečiajam asmeniui Mannheimer Versicherung AG iš ieškovės – 908,30 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 8 773,27 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.

99.       Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

100.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, kuriomis reglamentuojami vežimo teisiniai santykiai, tačiau, spręsdamas dėl nepristatytos Krovinio dalies, netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, todėl neteisingai nustatė nuostolių dydį ir, atitinkamai, bendrą priteistiną sumą, už kurią skaičiuotinos procesinės palūkanos. Dėl to apskųstas sprendimas iš dalies pakeičiamas, nustatant, kad ieškovei iš atsakovės priteisiamas 63 436,96 Eur nuostolių atlyginimas, 6 proc. dydžio palūkanos už priteistą sumą (63 436,96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat sumažinamas ieškovės bei atsakovės bylinėjimosi išlaidų dydis ir atitinkamai perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

101.       Ieškovė pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą patyrė 3 630 Eur bylinėjimosi išlaidas, atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 1 737 Eur žyminį mokestį bei patyrė 5 972,86 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą, trečiasis asmuo UAB „Vičiūnai“ už apeliacinį skundą sumokėjo 1 737 Eur žyminį mokestį bei už apeliacinio skundo parengimą patyrė 4 719 Eur išlaidas, trečiasis asmuo Mannheimer Versicherung AG pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 851,25 Eur bylinėjimosi išlaidas.

102.       Nustatyta, kad atsakovės bei trečiojo asmens apeliaciniai skundai patenkinti 20,88 proc. Atsakovė UAB „MDI transport“ nurodo, jog patyrė išlaidas už apeliacinio skundo bei prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovės UAB „MDI transport“ išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų užmokesčio už advokato pagalbą rengiant apeliacinį skundą dydį (kuris šių išlaidų patyrimo metu buvo 5 045,50 Eur), į prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pobūdį, jam parengti reikalingas nedideles laiko sąnaudas, teisėjų kolegija nusprendžia, kad yra pagrindas atsakovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 5 045,50 Eur ir, atsižvelgiant į patenkintą apeliacinio skundo dalį, jai iš ieškovės priteisti 1 416,19 Eur išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Trečiajam asmeniui UAB „Vičiūnai“ iš ieškovės priteisiamos 1 348,01 Eur bylinėjimosi išlaidos; ieškovei iš apeliančių (atsakovės bei trečiojo asmens UAB „Vičiūnai“ lygiomis dalimis priteisiamos 2 872,06 Eur, t. y. po 1 436,03 Eur bylinėjimosi išlaidos; trečiajam asmeniui Mannheimer Versicherung AG iš ieškovės priteisiamos 177,74 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 19,84 Eur, ieškovei iš trečiojo asmens UAB „Vičiūnai“ – 88,02 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: 

„Ieškinį patenkinti iš dalies: priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Nukas“ (juridinio asmens kodas 121791490) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MDI transport“ (juridinio asmens kodas 300730479) 63 436,96 Eur (šešiasdešimt tris tūkstančius keturis šimtus trisdešimt šešis eurus 96 centus); kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už teismo priteistą sumą (63 436,96 Eur) skaičiuojant palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. vasario 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Nukas“ (juridinio asmens kodas 121791490) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MDI transport“ (juridinio asmens kodas 300730479) 8 773,27 Eur (aštuonis tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt tris eurus 27 centus) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Vičiūnai“ (juridinio asmens kodas 132975926) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nukas“ (juridinio asmens kodas 121791490) 1 753,84 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt tris eurus 84 centus) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti trečiajam asmeniui Mannheimer Versicherung AG (juridinio asmens kodas DE 124906368) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nukas“ (juridinio asmens kodas 121791490) 908,30 Eur (devynis šimtus aštuonis eurus 30 centų) bylinėjimosi išlaidas.“

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Nukas“ (juridinio asmens kodas 121791490) iš atsakovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „MDI transport“ (juridinio asmens kodas 300730479) 19,84 Eur (devyniolika eurų 84 centus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Nukas“ (juridinio asmens kodas 121791490) iš trečiojo asmens (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Vičiūnai“ (juridinio asmens kodas 132975926) 88,02 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis eurus 2 centus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui Mannheimer Versicherung AG (juridinio asmens kodas DE 124906368) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nukas“ (juridinio asmens kodas 121791490) 177,74 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt septynis eurus 74 centus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. 

 

 

Teisėjos                                               Jadvyga Mardosevič

 

 

                                                       Danguolė Martinavičienė

 

                                                

                                                       Alma Urbanavičienė