Administracinio nusižengimo byla Nr. II-293-517/2018

 Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00237-2018-3

 Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4

 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. gruodžio 19 d.

Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis,

sekretoriaujant Kristinai Stamulienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. S.,

suinteresuotam asmeniui A. O.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. S. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato nutarimo Nr. 88-ANR_N-2171-2018, priimto administracinio nusižengimo byloje ROIK 18089812657, panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2018 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. 88-ANR_N-2171-2018, priimtu administracinio nusižengimo byloje ROIK 18089812657, T. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 518 straipsnio 1 dalį paskirta 45,00 eurų bauda dėl to, kad ji, 2018 m. liepos 29 d., apie 10 val., adresu (duomenys neskelbtini), savavališkai, be savininko A. O. leidimo, leido V. J. naudotis A. O. priklausančia namo dalimi – koridoriumi.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. S. skundu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus, prašydama panaikinti nutarimą, kuriuo jai buvo paskirta administracinė nuobauda. Skunde nurodė, kad V. J. leido gyventi jos tėvų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kuriuos pastarasis saugo. Mano, kad A. O. priklauso tik 1/3 dalis šio namo. 2008 m. balandžio 9 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. RS-3020 yra niekinė ir negaliojanti. Tvirtina, jog turi teisę savo tėvų namuose elgtis taip kaip nori, kaip diktuoja jos kultūriniai ir etiniai įsitikinimai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. S. teismo posėdžio metu palaikė skunde nurodytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad svečio teisėmis leido gyventi V. J. jos mamos namuose, tai yra naudotis kambariuku ir virtuve, kurios paskirtos jai, o ne A. O.. Ji nesutinka su patalpų paskirstymu. Mano, kad A. O. priklauso tik 1/3 dalis minėto namo. Visada koridorius buvo bendro naudojimo, nesutinka su teismo sprendimu, jog jis priklauso A. O.. Mano, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimas už akių, kuriuo atidalintas iš bendrosios dalinės nuosavybės nekilnojamas turtas, yra neteisėtas. Be to, neteisėta 2008 m. balandžio 9 d. pirkimo – pardavimo sutartis.

Suinteresuotas asmuo A. O. teisme prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad jam priklauso 2/3 dalys namo, esančio (duomenys neskelbtini). Vieną dalį paveldėjo iš motinos, kitą – pirko iš motinos brolio. 2018 m. liepos 29 d., apie 10 val. jam priklausančioje namo dalyje rado du nepažįstamus asmenis, kurie paaiškino, jog juos įleido T. S.. Gyvenamas namas yra atidalintas iš bendrosios dalinės nuosavybės, jokių bendro naudojimo patalpų name nėra.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyrius pateikė atsiliepimą į T. S. skundą, kuriame skundą prašė atmesti ir nurodė, kad už pažeidimo, numatyto ANK 518 straipsnio 1 dalyje, padarymą, įvertinus aplinkybes, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas T.P. T. S. skyrė sankcijoje numatytą nuobaudą – 45,00 eurų baudą. Administracinė nuobauda yra atsakomybės už pažeidimą priemonė, kuri skiriama teisės pažeidėją nubausti bei auklėti, kad tiek jis, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, priešingu atveju, administracinės nuobaudos skyrimas bus neefektyvus, beprasmiškas, o pažeidimus darantys asmenys jausis nebaudžiami. Susipažinus su T. S. skunde išdėstytais motyvais, mano, kad nurodyti argumentai yra pasirinktos gynybos būdas, siekiant išvengti atsakomybės už padarytą nusižengimą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai. Gautas prašymas skundą nagrinėti administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos atstovui nedalyvaujant. Esant tokioms aplinkybėms, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundas nagrinėtinas policijos komisariato atstovui nedalyvaujant.

Liudytojas V. J. teismo posėdžio metu parodė, kad nuo 2018 m. liepos 22 d. gyvena namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Čia apsigyventi jam leido T. S., kurią gerai pažįsta, nes nuo 1983 metų gyvena kaimynystėje. Jam leido naudotis kambariuku ir virtuve, jis prižiūri visą namą, kūrena. Jam dokumentai nėra įdomūs, jis žino, kad namas yra T. S. mamos. Mano, kad A. O. turimo dokumentai apie jo nuosavybės teises į minėto gyvenamojo namo dalį yra neteisėti.

Liudytojas – policijos pareigūnas K. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo nuvykęs adresu: (duomenys neskelbtini), kur vyko konfliktas. Minėtas namas priklauso dviem asmenims. Vienas savininkas įleido pašalinį žmogų gyventi kitam savininkui priklausančiose patalpose.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato vyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018 m. liepos 29 d., 10 val. 32 min. buvo gautas pranešimas, kad adresu: (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas tarp savininko ir nuomininko. A. O. teigė, kad jam priklausančia veranda (koridoriumi)  naudojasi V. J.. Tuo tarpu V. J. nurodė, jog T. S. jam leido gyventi jos namo dalyje, kurioje jis gyvena nuo 2018 m. liepos 22 d. Šis asmuo buvo apsigyvenęs dviejose patalpose, kurios A. O. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos buto plane pažymėtos 1-1 ir 1-2 (administracinio nusižengimo bylos ROIK 18089812657 medžiaga, 4 l.).

Iš A. O. 2018 m. rugpjūčio 1 d. paaiškinimo matyti, kad 2018 m. liepos 29 d., apie 10 val. nuėjęs prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), pastebėjo jam priklausančioje šio namo dalyje pašalinius asmenis. Vienas iš šių asmenų jam paaiškino, kad šiomis patalpomis leido naudotis T. S. (administracinio nusižengimo bylos ROIK 18089812657 medžiaga, 5 l.).

Iš V. J. 2018 m. rugpjūčio 3 d. paaiškinimo matyti, kad nuo 2018 m. liepos 22 d. jis gyvena namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, nes T. S. paprašė prižiūrėti jos namo dalį. T. S. jam rodė namo planą ir aiškino, jog veranda yra bendro naudojimo patalpa, kuria galima naudotis (administracinio nusižengimo bylos ROIK 18089812657 medžiaga, 5 l.).

Iš T. S. 2018 m. rugpjūčio 3 d. paaiškinimo matyti, kad ji nuo 2018 m. liepos 22 d. įleido gyventi V. J. į savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Pagal testamentą jai priklauso 1/3 dalis šio namo, kurios tiksliai dalys priklauso, nėra nurodyta. Su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimu nėra susipažinusi, tiesiog naudojasi tomis dalimis, kurias jai nurodė dar būdama gyva mama. Ji naudojasi dešinėje namo pusėje esančia dalimi į kurią patenkama iš kiemo pusės, per koridorių. Būtent šia namo dalimi ir leido naudotis V. J.. Per minėtą koridorių galima patekti ir į kitą namo dalį, kuria naudojasi A. O. (administracinio nusižengimo bylos ROIK: 18089812657 medžiaga, 7 l.).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2017 m. lapkričio 2 d. duomenų nustatyta, kad butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimu patalpa 4.10 kv.m. (iš 6.15 kv.m.), pažymėta R-1, priklauso nuosavybės teise A. O. (administracinio nusižengimo bylos ROIK: 18089812657 medžiaga, 10-11 l.).

Iš A. O. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos buto plano ir patalpos (buto) vidaus plotų eksplikacijos matyti, kad koridorius (administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei liudytojų vadinamas veranda arba kambariuku), plane pažymėtas 1-1, priklauso asmeninės nuosavybės teise A. O. (administracinio nusižengimo bylos ROIK 18089812657 medžiaga, 12, 15, 18 l.).

Iš Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimo už akių matyti, kad minėtas koridorius civilinėje byloje Nr. 2-1968-675/2015 esančiame plane žymimas 2-4 (teismo archyve esančios jau išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-1968-675/2015 medžiagos 27 lapas), kas atitinka A. O. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos buto plane žymimą 1-1 patalpą, priklauso A. O. asmeninės nuosavybės teise.

Skundas netenkinamas

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

T. S. administracinėn atsakomybėn patraukta už tai, kad savavališkai vykdė tariamą teisę nesilakant įstatymuose nustatytos tvarkos ir padarė nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėjamu atveju, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. S. pripažino, jog leido naudotis V. J. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriumi (veranda, kambariuku) ir virtuve, tačiau pastaroji mano, kad ji turi teisę jomis naudotis, nes nepripažįsta namo patalpų padalinimo teismo sprendimu fakto. Šias administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytas aplinkybes teismas vertina kritiškai, kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės.

Iš Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1968-675/2015, kuris yra įsiteisėjęs, matyti, jog

Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Swedbank“, AB v. R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010), kad išskiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas bendrųjų civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas. Ši norma įtvirtina bendrą principinę nuostatą, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas – teismo sprendimas gali būti naudojamas kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. Pozityviojo efekto išraiška įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti.

Kaip nustatyta iš pateikto T. S. skundo bei teisme duotų paaiškinimų, ji nesutinka su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1968-675/2015, pagal kurį buvo atidalintas iš bendrosios dalinės nuosavybės nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), teigia, kad koridoriumi (veranda, kambariuku) turi teisę naudotis, nes mano, jog A. O. priklauso ne 2/3 dalys namo, o tik 1/3 jo dalis. T. S. posėdžio metu nurodė, kad ji naudojasi tomis namo dalimis, kurias jai nurodė dar būdama gyva mama ir jokiais kitais dokumentais, įskaitant ir teismo sprendimus, ji nesivadovauja ir nesivadovaus. Tai, kad T. S. apgyvendino pašalinį asmenį A. O. nuosavybės teise priklausančioje patalpoje įrodyta A. O. parodymais, liudytojų V. J. ir K. Š. parodymais, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato vyresniojo tyrėjo tarnybiniu pranešimu (administracinio nusižengimo bylos ROIK 18089812657 medžiaga, 4 l.), A. O. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos buto planu ir patalpos (buto) vidaus plotų eksplikacija (administracinio nusižengimo bylos ROIK 18089812657 medžiaga, 12, 15, 18 l.). Teismas, įvertindamas ištirtas aplinkybes bei byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, jog administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties objektyvioji pusė pasireiškia tuo, kad T. S. tariamą savo teisę vykdo nesilaikydama įstatymuose nustatytos tvarkos, tai yra Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimo, kuris yra įsiteisėjęs ir turi šalims prejudicinę galią, kas reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

Pagal teismų praktiką, už savavaldžiavimą asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696-2015).

ANK

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir kvalifikavo veiką kaip savavaldžiavimą pagal ANK 518 straipsnį.

ANK 518

Byloje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkiančių aplinkybių nenustatyta. Anksčiau ne kartą bausta administracine tvarka. Yra dirbanti. Teismas vertina, jog T. S. paskirtos bausmės dydis tinkamai nustatytas, parenkant didesnį baudos dydį nei sankcijoje numatytas minimumo ir maksimumo vidurkis (ANK 32 straipsnio, 34 straipsnio 1, 2, 3 dalių pagrindu).

Kadangi administracinė nuobauda administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui T. S. individualizuota tinkamai, paskirta nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, todėl švelninti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo T. P. 2018 m. spalio 5 d. nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu T. S. galima būtų skirti švelnesnę nei ANK 518 straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2018 m. spalio 5 d. nutarimas Nr. 88-ANR_N-2171-2018, priimtas administracinio nusižengimo byloje ROIK 18089812657, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra jokio pagrindo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r ė :

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. S. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2018 m. spalio 5 d. nutarimą Nr. 88-ANR_N-2171-2018, priimtą administracinio nusižengimo byloje ROIK 18089812657, palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Nutarties kopiją išsiųsti T. S., gyvenančios (duomenys neskelbtini), ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato, kurio buveinė yra adresu: Vytauto g. 109, Ukmergės m., žiniai.

Teisėjas Rinaldas Adamonis