Civilinė byla Nr. 2A-1382-796/2016

                                                                                             (Proceso Nr. 2-46-3-01219-2012-3)    

                  Procesinio sprendimo kategorijos:

                  2.6.2.8;3.3.1.14; 3.3.1.21

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 6 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės ir Alonos Romanovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal atsakovo K. V. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui K. V. ir atsakovo K. V. priešieškinį ieškovei L. V. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo AB DNB bankas.

Teisėjų kolegija

n  u  s  t  a  t  ė :

I. Ginčo esmė

1. Tauragės rajono apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla pagal L. V. ieškinį atsakovui K. V. ir atsakovo K. V. priešieškinį ieškovei L. V. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų  gyvenamosios vietos nustatymo ir santuokoje įgyto turto padalijimo.
2. 2013 m. gegužės 8 d. Tauragės rajono apylinkės teismas priėmė dalinį sprendimą: nutraukė ieškovės L. V. ir atsakovo K. V. santuoką dėl atsakovo kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką ir padalijo tarp sutuoktinių kilnojamąjį turtą.
3. Ieškovė L. V. patikslintu ieškiniu prašo santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, nukrypstant nuo lygių dalių principo, padalyti tokiu būdu: jai, L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti: 0,1929 ha žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį  namą,  unikalus(duomenys neskelbtini),  pastatą – ūkinį pastatą, unikalus (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus(duomenys neskelbtini), ir kitus statinius – kiemo statinius, unikalus (duomenys neskelbtini),  įgytus pagal 2004-02-05 pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotus K. V. ir L. V. vardu, esančius (duomenys neskelbtini)., kurių  bendra vidutinė  rinkos vertė 22 000,00 Eur; pavėsinės su židiniu, kadastrinių matavimų byloje pažymėtos indeksu (duomenys neskelbtini), statybines medžiagas, kurių vidutinė rinkos vertė 496 Eur; atsakovui K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti: metalinio arkinio sandėlio, kadastrinių matavimų byloje pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statybines medžiagas, kurių vidutinė rinkos vertė 4645 Eur; į atsakovui K. V. šiuo teismo sprendimu atitenkančio dalytino turto vertę įskaityti 2013 m. gegužės 8 d. Tauragės rajono apylinkės teismo daliniu sprendimu priteisto kilnojamojo turto didesnę dalį už 3786,78 Eur; nustatyti, kad pagal 2004-02-23 Kreditavimo sutartį Nr. 977 AB DNB bankui likusią paskolos ir palūkanų dalį mokės abu skolininkai K. V. ir L. V. lygiomis dalimis; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas: žyminį mokestį valstybės naudai, o jai, L. V., išlaidas, turėtas teisinei advokato pagalbai apmokėti. Ieškovė sutinka sumokėti atsakovui 615,22 Eur kompensaciją už jai atitekusią didesnę santuokoje įgyto turto, dalijamo šiuo teismo sprendimu, dalį. Nurodo, kad 2013 m. gegužės 8 d. įsiteisėjusiu Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad atsakovas kaltas dėl šeimos iširimo. Yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, kadangi ji su atsakovu turi tris nepilnametes dukteris, kurių gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta su ja, todėl didžioji dalis atsakomybės už vaikų auginimą tenka jai. Nukrypimas nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo pateisinamas tuo, kad jai tenka didesnė našta auginant ir ugdant šalių nepilnamečius vaikus.
4. Atsakovas K. V. su ieškiniu nesutiko, palaikė savo reikalavimus, nurodytus priešieškinyje: dalyje dėl nekilnojamojo turto padalijimo prašo jam asmeninės nuosavybės teise priteisti 1/3 dalį gyvenamojo namo,  unikalus (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį kitų statinių – kiemo statinių, unikalus(duomenys neskelbtini), 1/3 dalį žemės sklypo, susidedančio iš 0,1953 ha, unikalus (duomenys neskelbtini), įgytų pagal 2004-02-05 pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. 747, teisiškai registruotų K. V. ir L. V. vardu, esančių (duomenys neskelbtini).; prašo ieškovei L. V. priteisti asmeninės nuosavybės teise 2/3 dalis gyvenamojo  namo,  unikalus (duomenys neskelbtini), pastatą – kluoną, unikalus(duomenys neskelbtini),  pastatą – ūkinį pastatą, unikalus(duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis kitų statinių – kiemo statinių, unikalus(duomenys neskelbtini), 2/3 dalis žemės sklypo, susidedančio iš 0,1953 ha, unikalus (duomenys neskelbtini), įgytų pagal 2004-02-05 pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio reg. (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotų K. V. ir L. V. vardu, esančių (duomenys neskelbtini)., taip pat nustatyti valdymo ir naudojimo gyvenamuoju namu tvarką pagal jo pasiūlytą variantą, paliekant dalį gyvenamojo namo bendrai naudotis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Tauragės rajono apylinkės teismas 2016-05-18 sprendimu ieškovės L. V. ieškinį tenkino iš dalies, atsakovo K. V. priešieškinį atmetė. Nustatė, kad 2004 m. vasario 23 d. Kreditavimo sutartis Nr. 944 nekeičiama ir nemodifikuojama ir pagal šią sutartį kreditorei AB DNB bankui K. V. ir L. V. prievolė išlieka solidari. Padalijo santuokos metu L. V. ir K. V. įgytą ir viešajame registre  įregistruotą nekilnojamąjį turtą bei neregistruotų statinių statybines medžiagas: L. V. asmeninės nuosavybės teise priteisė: 0,1929 ha žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį  namą,  unikalus (duomenys neskelbtini),  pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus (duomenys neskelbtini), ir kitus statinius – kiemo statinius, unikalus(duomenys neskelbtini),  įgytus pagal 2004-02-05 pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio reg. (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotus K. V. ir L. V. vardu, esančius (duomenys neskelbtini)., kurių  bendra vidutinė rinkos vertė 22 000,00 Eur; pavėsinės su židiniu, kadastrinių matavimų byloje pažymėtos indeksu 9I1ž, esančios (duomenys neskelbtini)., statybines medžiagas, kurių vidutinė rinkos vertė 496 Eur. Priteisė atsakovui K. V., asmeninės nuosavybės teise metalinio arkinio sandėlio, kadastrinių matavimų byloje pažymėto indeksu 7I1g, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybines medžiagas, kurių vidutinė rinkos vertė 4645 Eur. Priteisė iš L. V. 615,22 Eur piniginę kompensaciją K. V.. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo K. V. 1278,73 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6. Apeliantas K. V. teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-05-18 sprendimą, kuriuo padalytas nekilnojamasis turtas tarp ieškovės ir atsakovo, ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
7. Nurodo, kad 2013-05-08 Tauragės rajono apylinkės teismas daliniame sprendime nurodė, dėl kokių priežasčių negalima padalyti nekilnojamojo turto tarp šalių ir kokius veiksmus šalys turi atlikti, kad būtų priimtas galutinis teismo sprendimas. Mano, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas turėjo atsižvelgti į dalinį sprendimą ir juo vadovautis dalydamas nekilnojamąjį turtą. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas neatsižvelgė į tai, jog dalytini nekilnojamieji pastatai nėra įregistruoti, neišspręstas metalinio arkinio sandėlio, pavėsinės su židiniu, malkinės, verandos savavališkų statybų klausimas, todėl teismas negalėjo šių statinių padalyti.
8. Apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog teismas nepaisė atsakovo kaip proceso šalies teisės į bylą pateikti atsakingų institucijų pateiktus papildomus įrodymus, susijusius su pastatytų be leidimo statinių įteisinimo proceso eiga. Nurodo, jog atsakovo prašymas palaukti VĮ Registro centro atsakymo į jo paklausimą nebuvo tenkintas.
9. Apeliaciniu skundu nesutinka su teismo išvada dalijant turtą nukrypti nuo lygių dalių principo. Teismas vadovavosi tuo, jog ieškovė augina tris nepilnamečius vaikus, kurių gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, o atsakovas teikia nedidelį 58,00 Eur išlaikymą kiekvienai dukrai. Nurodo, jog 2014-07-21 sprendimu Tauragės rajono apylinkės teismas pakeitė išlaikymo tvarką ir padidino išlaikymą kiekvienai dukrai iki 87 Eur. Taip pat nurodo, jog neaišku, kuo vadovaudamasis teismas nustatė, kad ieškovei priteisto gyvenamojo namo, žemės sklypo, dviejų ūkinių pastatų vertė yra 22 000 Eur, o atsakovui priteistą statybinį laužą įvertino 4645 Eur.
10. Atsakovas taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas atsakovo prašymas padalyti gyvenamąjį namą natūra. Nurodo, jog buvo pateikęs naudojimosi namu tvarkos projektą. Teismo motyvai, kuriais daryta išvada, jog name negalima įrengti atskirų gyvenamųjų patalpų, nepagrįsti.
11. Nesutinka su teismo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis. Nurodo, jog jam neaišku, kodėl teismas taikydamas tą patį įstatymą, priimdamas vieną sprendimą, gauna vienokias bylinėjimosi išlaidas, o priimdamas kitą sprendimą kitokias. Bylinėjimosi išlaidų dydis neatitinka 2015-09-25 apskųstu ir panaikintu teismo sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio.
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad 2012 metais teismas keletą kartų atidėjo teismo posėdžius ir įpareigojo atsakovą imti priemonių, kad būtų atlikti kadastriniai matavimai, įteisinti naujai pastatyti ar rekonstruoti pastatai viešajame registre. Nurodo, jog pats atsakovas nesiėmė veiksmų dėl arkinio sandėlio įteisinimo.
13. Nurodo, jog atsakovas nesutikdamas su byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nepateikė pirmosios instancijos teismui nekilnojamojo turto ir arkinio sandėlio turto vertinimo. Ieškovė nurodo, jog buvo užsakiusi nepriklausomo eksperto vertinimą nekilnojamajam turtui įvertinti, 2015-06-30 turto vertės ataskaitoje nustatyta, kad viešajame registre įregistruoto turto vertė 22 000 Eur. Taip pat 2016-03-04 turto vertintojos UAB „Apastata“ pažymoje metalinio arkinio sandėlio statybinės medžiagos įvertintos 4645,00 Eur, o pavėsinės su židiniu – 496 Eur be PVM. Atsakovas šių duomenų nepaneigė, todėl pirmosios instancijos teismas juos vertino kaip įrodymus nustatydamas nekilnojamojo turto ir neįregistruotų statinių vertę.
14. Į atsakovo apeliacinio skundo argumentą dėl lygių dalių principo nukrypimo nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ieškovė viena augina tris nepilnamečius vaikus, todėl jai tenka didesnė atsakomybės už vaikų auginimą našta. Visą nekilnojamąjį turtą nuo 2011 metų valdo ir naudoja ieškovė, išlaiko, remontuoja ir prižiūri iš savo lėšų. 2013-05-08 daliniu teismo sprendimu atsakovui atiteko didesnės vertės kilnojamasis turtas, jam atiteko visa žemės ūkio technika, su kuria jis vykdo žemės ūkio veiklą. Pažymi, jog 2013-05-08 daliniu teismo sprendimu pripažinta, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, todėl tai buvo dar vienas pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo.
15. Dėl gyvenamojo namo padalijimo natūra ieškovė atsiliepime nurodo, jog be papildomų išlaidų atidalyti namą nebūtų galimybės, ieškovės ir atsakovo santykiai konfliktiški ir įtempti, gyvenimas viename name pažeistų nepilnamečių vaikų interesus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.  Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

16. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
17. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kyla ginčas dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo.

Dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto ir statybinių medžiagų padalijimo

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-05-08 priimtas dalinis sprendimas, kuriuo teismas nutraukė ieškovės L. V. ir atsakovo K. V. santuoką dėl atsakovo kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką ir padalijo tarp sutuoktinių kilnojamąjį turtą, tačiau liko nepadalytas žemės sklypas ir ant jo stovintys statiniai: gyvenamasis namas, pastatas (kluonas), garažas, kiti neįregistruoti statiniai: metalinis arkinis sandėlis, pavėsinė su židiniu, malkinė (b. t. II, b. l. 24). Teismas daliniame sprendime nurodė, kad nors atsakovas atliko statinių inventorizaciją (b. l. 175–182), tačiau ji neregistruojama Registrų centre. Kartu būtina išspręsti savavališkų statinių: metalinio arkinio sandėlio, pavėsinės su židiniu, malkinės, verandos likimą (įteisinti arba nugriauti). Todėl teismas žemės sklypo, gyvenamojo namo, statinių nedalija, nesprendžia uzufrukto nustatymo klausimo, nes uzufruktą prašoma taikyti gyvenamajam namui.
19. Atsakovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, jog nekilnojamasis turtas buvo padalytas neįvykdžius dalinio teismo sprendimo nurodymų, t. y. neatlikus statinių inventorizacijos, neišsprendus savavališkos statybos klausimų dėl arkinio sandėlio, pavėsinės su židiniu, malkinės, verandos likimo (įteisinimo arba nugriovimo). Iš bylos medžiagos nustatyta, jog dalinis teismo sprendimas buvo priimtas 2013-05-08 nesant galimybės padalyti nekilnojamąjį turtą, nes buvo neįregistruotas arkinis metalinis sandėlis, malkinė, pavėsinė su židiniu. Civilinė byla Nr. 2-486-799/2016 Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-10-30 nutartimi buvo sustabdyta (t. II. b. l. 33). Teismas bylą sustabdė, iki bus išspręstas savavališkos statybos klausimas. Nutartyje nustatyta, kad atlikus žemės sklypo geodezinius matavimus bus galima įteisinti savavališką statybą. 2015-07-24 ieškovė su patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama padalyti nekilnojamąjį turtą, kadangi daliniu teismo sprendimu šis klausimas nebuvo išspręstas. Bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas.
20. Su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą privalėjo atsižvelgti į teismo dalinį sprendimą ir vadovautis jame išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas gyvendami santuokoje pasistatė, tačiau neįregistravo metalinio arkinio sandėlio, pavėsinės su židiniu. Teismas priimdamas dalinį sprendimą nesprendė nekilnojamojo turto priteisimo ar kompensacijos dėl vienam sutuoktiniui tenkančios turto dalies priteisimo klausimo, kuris nutraukiant santuoką turėjo būti išspręstas (CPK 385 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad daliniu sprendimu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl šio turto padalijimo, o tik suteikta galimybė šalims išsispręsti nekilnojamojo turto įregistravimo, turto vertės klausimus. Teismų praktikoje nustatyta, kad pastatas, kuris neįteisintas sutuoktinių vardu, negali būti laikomas santuokoje įgytu turtu, tačiau medžiagos, panaudotos nurodytam objektui statyti, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir teismas turi spręsti ir dėl šio turto – statybinių medžiagų – padalijimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2011). Atsakovui neįregistravus statinių, tačiau ieškovei pateikus turto vertinimo išvadą ir prašymą dėl turto padalijimo, teismas pagrįstai atnaujino bylos nagrinėjimą ir sprendė šalių ginčą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai į turto balansą kaip statybines medžiagas įtraukė pavėsinę su židiniu, žymimą indeksu 9I1ž, kurios vertė 496 Eur, ir arkinį metalinį sandėlį, žymimą indeksu 7I1g, kurio vidutinė rinkos vertė 4645 Eur. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė byloje pateikė nekilnojamojo turto vertinimo išvadą, kurioje nurodyta, kad įregistruotų žemės sklypo ir statinių vertė yra 22 000 Eur, taip pat pateikė pavėsinės su židiniu (vidutinė rinkos vertė 496 Eur) ir arkinio sandėlio (vertė 4645 Eur) statybinių medžiagų įvertinimą, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad dalytino turto balansas yra 27 141 Eur (b. t. III, b. l. 5).
21. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neleido pateikti iš VĮ Registrų centro, Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijos išvados, jog pavėsinė su židiniu nelaikoma savavališka statyba, o metalinį arkinį pastatą galima įteisinti jo nenugriaunant. Atsakovas savo poziciją grindžia tuo, jog teismas jam apribojo teisę remtis gautais įrodymais. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo bylos sustabdymo 2013-10-30 iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo 2016-05-18 nebuvo atlikti galutiniai savavališkos statybos įteisinimo veiksmai. Atsakovo atstovas advokatas A. L. VĮ Registrų centro Tauragės filialui bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Tauragės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui pateikė prašymą dėl informacijos suteikimo 2016-04-19 (b. t. III, b. l. 28–29). Pažymėtina, kad paklausimai dėl statinių įteisinimo yra informacinio pobūdžio, nesudarantys pagrindo išvadai, kad statiniai artimiausiu metu bus įteisinti. Skunde nurodomi teiginiai pasitvirtino, tačiau vertinant jų įtaką priimto teismo sprendimo galiojimui, apeliacinės instancijos teismo nuomone, neturi įtakos dėl toliau nurodomų priežasčių. Pirma, iš gautų valstybinių institucijų paaiškinimų matyti, kad statiniams įteisinti reikia paruošti projektinę dokumentaciją, todėl vertinti, kad statiniai greitu metu būtų buvę įteisinti, nėra pagrindo. Antra, atsakovui buvo suteikta pakankamai laiko įteisinti ginčo pastatus, tačiau į valstybines institucijas kreiptasi tik atnaujinus bylos nagrinėjimą prieš teismo sprendimo priėmimą. Trečia, atsakovas nurodo, jog neturi pakankamai lėšų skirti statinių statybos projektams (b. t. II, b. l. 68). Nustatyta, kad ieškovė nurodo, jog nėra suinteresuota statinių įteisinimu, todėl jie gali būti nugriauti. Teismui ieškovė pateikė įregistruotų statinių turto vertinimo išvadą (b. t. II, b. l 60) bei pažymą apie neįregistruotų statinių statybinių medžiagų turto vertę (b. t. III, b. l. 3). Atsižvelgiant į tai, vertinant šalių procesinį elgesį bylos proceso metu, darytina išvada, kad atsakovas nedėjo pastangų įteisinti neįregistruotus pastatus bei nesiekė, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai.
22. Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas dalijant sutuoktinių bendrąja nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra. Turtas padalijamas natūra, jei toks padalijimo būdas yra galimas. Pažymėtina, kad, spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, teismas visų pirma turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus. Kai dėl padalijimo būdo sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka sutuoktinių turto padalijimo būdą. Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 str. 3 d.).
23. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas nepagrįstai vertino, jog gyvenamasis namas negali būti padalytas. Nurodo, jog teismui buvo pateikęs architekto projektą dėl tam tikrų pertvarkų gyvenamojo namo įėjime, mansardoje, taip pat įrengiant atskiras vandens ir šildymo sistemas. Iš byloje pateikto projekto nustatyta, jog norint naudotis namo dalimis pagal atsakovo pateiktą projektą būtina atlikti namo pertvarkymo darbus, tai yra pastatyti laiptus į antrą aukštą (b. t. I, b. l. 182).
24. Nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka 2013-05-08 daliniu teismo sprendimu pripažinta nutrūkusia dėl atsakovo kaltės. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyti teisiniai ir faktiniai pagrindai, į kuriuos atsižvelgdamas teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo, padalydamas santuokoje įgytą turtą. Kartu tie patys kriterijai gali tapti teisiniu ir faktiniu pagrindu teismui parenkant turto padalijimo būdą. Teismas atsakovo prašymą padalyti gyvenamąjį namą natūra atmetė remdamasis dviem aplinkybėmis, kurias apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstomis. Pirma, kaip nurodo pats atsakovas, papildomos investicijos padalyti namą būtų reikalingos. Teismas pasisakė, jog nesant aiškių duomenų dėl pagrindinių komunikacijų, tokių kaip vandentiekio, šildymo, elektros sistemų atskyrimo nėra galimybės be papildomų išlaidų padalyti namo ir juo naudotis nepriklausomai nuo kitos šalies. Antra, ieškinyje ieškovė yra nurodžiusi, jog atsakovas 2011 metais išėjo gyventi pas kitą moterį, ieškovė viena augina tris nepilnamečius vaikus, o atsakovas vaikais rūpinasi tiek, kiek reikia mokėti priteistą išlaikymą. Taip pat teismas vertino, jog šalių santykiai yra įtempti ir konfliktiški, ką mato nepilnamečiai vaikai, todėl bendras gyvenimas kartu, nors ir galbūt atskirtose namo dalyse pažeistų nepilnamečių vaikų bei kitos šalies interesus. Šių aplinkybių atsakovas nepaneigė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, ieškovės, atsakovo nurodytas aplinkybes, tai, kad šalių trijų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove, kad sutuoktinių santykiai yra konfliktiški, nepilnamečių vaikų teisę gyventi ramioje, nekonfliktiškoje ir saugioje aplinkoje, kad namo atskyrimas į dvi patalpas be papildomų išlaidų nėra galimas, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad namas negali būti padalijamas natūra (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

Dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo

25. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada padalijant nekilnojamąjį turtą nukrypti nuo lygių dalių principo. Civilinio kodekso 3.123 str. 1 d. numato, kad teismas atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį, kitas svarbias aplinkybes gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. Teismų praktikoje nukrypimas nuo lygių dalių principo aiškinamas kaip pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba visumos aplinkybių kontekste būtų pagrįsta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. R. B.; bylos Nr. 3K-3-177/2007). Nukrypstant nuo lygių dalių principo, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis, ir toks nukrypimas būtinas siekiant apginti sutuoktinio, nepilnamečių vaikų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007). Teismas, nustatęs teisiškai reikšmingus faktus, leidžiančius nukrypti nuo lygių dalių principo, gali nustatyti ne viso sutuoktinių bendro turto, o tam tikros jo dalies nelygias dalis, kitą turtą padalyti laikydamasis sutuoktinių turto lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011).
26. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes.
27. Atsakovas nurodo, jog teismas neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes, jog atsakovo teikiamas mėnesinis išlaikymas kiekvienai dukrai yra 58 Eur. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog atsakovas teisingai nurodo, jog teismo sprendimu atsakovas įpareigotas nepilnamečiams vaikams teikti 87 Eur išlaikymą, mokėdamas kiekvienam vaikui atskirai. Taip pat nurodo, jog atsakovas prie vaikų išlaikymo prisideda tik finansine parama, kadangi vaikai auga, trijų vaikų išlaikymui ieškovė išleidžia gerokai daugiau, nei atsakovas moka materialinį išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs visas byloje nustatytas faktines aplinkybes nurodo, jog ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kaip vieną iš pagrindų nukrypti nuo lygių dalių principo vertino išlaikymo dydį, kurį teismas nurodė mažesnį, nei yra nustatytas faktinis, nedaro teisinio pagrindo nukrypimą nuo lygių dalių principo vertinti kaip nepagrįstą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė viena augina tris nepilnamečius vaikus, nors atsakovas ir teikia 87 Eur išlaikymą kiekvienai dukrai, tačiau nepateikia duomenų, jog prisideda prie vaikų auklėjimo, priežiūros, vaikų auginimo, ir tai yra vienas iš pagrindų nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant nekilnojamąjį turtą.
28. Pažymėtina tai, jog 2013-05-08 daliniu sprendimu atsakovui buvo priteistas kilnojamasis turtas (visa šalių bendrosios jungtinės nuosavybės laikotarpiu įsigyta žemės ūkio technika) bei piniginės lėšos, kurių vertė 18 028 Eur (62 250 Lt). Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog daliniu sprendimu, kuriuo buvo padalytas šalių kilnojamasis turtas, atsakovui priteisus didesnę turto dalį, skundžiamame sprendime dalijant šalių nekilnojamąjį turtą buvo pagrindas ieškovei priteisti didesnės vertės nekilnojamąjį turtą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kompensacija ieškovei už atsakovui atitekusią didesnę turto dalį nebuvo priteista, todėl dalijant nekilnojamąjį turtą, daugiau turto priteistina ieškovei. Teismas sudarė dalytino nekilnojamojo turto balansą – 27 141 Eur, iš kurio 2/3 dalys atiteko ieškovei, atsakovui – 1/3 dalis. Ieškovei priteista 18 094 Eur, atsakovui – 9047 Eur. Teismas nurodė, jog atsakovui daliniu teismo sprendimu buvo priteista 3786,78 Eur daugiau turto, todėl skundžiamame teismo sprendime šią sumą iš atsakovui tekusios 9047 Eur dalies išminusavo. Atsakovui priteisus arkinį sandėlį, kurio neįteisinus pastarasis vertintinas kaip statybinės medžiagos, pagal vertinimo ataskaitą įkainotą 4645 Eur, atsakovui iš ieškovės priteista 615,22 Eur kompensacija už ieškovei tekusią didesnę nekilnojamojo turto dalį. Pažymėtina tai, jog atsakovas priešieškinyje prašė jam asmeninės nuosavybės teise priteisti 1/3 dalį gyvenamojo namo, 1/3 dalį kitų statinių – kiemo statinių, 1/3 dalį žemės sklypo, o ieškovei L. V. priteisti asmeninės nuosavybės teise 2/3 dalis gyvenamojo  namo,  unikalus, pastatą –kluoną, pastatą – ūkinį pastatą, pastatą – garažą, 2/3 dalis kitų statinių – kiemo statinių. Atsižvelgiant į tai bei į apeliacinio skundo motyvus, darytina išvada, jog atsakovas neįrodė, kodėl nukrypimas nuo lygių dalių principo buvo nepagrįstas.
29. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas šalių reikalavimus dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto ir statybinių medžiagų padalijimo tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai išnagrinėjo bylos faktines aplinkybes, teisingai teisiškai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius bei teisingai nurodė jiems taikytinas teisės normas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

30. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas pasisakė dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo.
31. Atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą nurodydamas, jog ankstesniame teismo sprendime, kuris panaikintas, išlaidų dydis buvo kitas. Nustatyta, kad                            2015-09-25 Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo buvo priteista 573,11 Eur žyminio mokesčio ir 9,97 Eur pašto išlaidų. Teismas minėtame sprendime žyminį mokestį skaičiavo tik už ieškinio sumą – 22 000 Eur ir žyminio mokesčio priteisimo klausimą sprendė tik atsižvelgdamas į reikalavimus dėl nekilnojamojo turto šalims priteisimo. Klaipėdos apygardos teismas 2016-02-10 nutartimi Tauragės rajono apylinkės 2015-09-25 teismo sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
32. Tauragės rajono apylinkės teismas daliniame sprendime nurodė, jog teismas nesprendžia žyminio mokesčio priteisimo iš šalių klausimo, nes dar nėra galutinio sprendimo. Teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus galutinį sprendimą pirmosios instancijos teismas 2016-05-18 sprendimu pagrįstai padalijo visas šalių bylos nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2016-05-18 sprendime iš naujo apskaičiavo bylinėjimosi išlaidas, įvertindamas visą tarp šalių padalintą turtą.
33. Kadangi apeliacinio skundo motyvais keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo, nustatyta, kad ieškovės ieškinys ir atsakovo priešieškinis, kaip ir nurodė teismas daliniame sprendime, tenkintini iš dalies, galutiniu sprendimu atsakovo priešieškinio dalis dėl nekilnojamojo turto padalijimo atmesta. CPK 93 str. 2 d. numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
34. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė byloje pareiškė du savarankiškus reikalavimus, dėl kurių kilo ginčas byloje: vieną neturtinį dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir vieną turtinį reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Pažymėtina, jog dėl ieškovės pareikšto reikalavimo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove ginčas nekilo. Ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės buvo tenkintas visiškai, todėl konstatuojama, kad patenkinta 100 proc. šio reikalavimo; reikalavimai dėl pavardės, išlaikymo sutuoktiniams yra laikomi išvestiniais iš pagrindinio reikalavimo dėl santuokos nutraukimo ir atskirai neskaičiuojami. Ieškovė pradiniu ieškiniu prašė jai priteisti kilnojamojo turto už 724,05 Eur (2500 Lt); patikslintu ieškiniu prašė jai priteisti nekilnojamo turto ir statybinių medžiagų už 22 496,00 Eur sumą. Iš viso ieškovė prašė jai priteisti turto už 23 220,05 Eur (724,05 Eur + 22 496,00 Eur). Daliniu teismo sprendimu ieškovei priteista kilnojamojo turto už 3953,31 Eur (13 650 Lt) ir galutiniu sprendimu priteista nekilnojamojo turto ir statybinių medžiagų už 22 496 Eur, iš viso priteista turto už 26 449,31 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimai byloje buvo tenkinti 100 procentų.
35. Atsakovas byloje pateikė priešieškinį, kuriuo pareiškė 4 savarankiškus reikalavimus: neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kuris buvo atmestas (patenkinta 0 proc. šio reikalavimo); reikalavimą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, kuris buvo tenkintas iš dalies, tai yra 50 procentų; reikalavimą dėl naudojimosi namu tvarkos nustatymo, kuris buvo netenkintas (patenkinta 0 proc. šio reikalavimo); turtinį reikalavimą, kuriuo prašė jam priteisti turto už 29 231,64 Eur (100 931 Lt). Atsakovui daliniu teismo sprendimu buvo priteista turto už 11 526,88 Eur (39 800 Lt), galutiniu teismo sprendimu jam buvo priteista turto, statybinių medžiagų už 4645 Eur ir 615,22 Eur kompensacija. Iš viso atsakovui buvo priteista turto už 16 787,10 Eur (11 526,88 Eur + 4645 Eur + 615,22 Eur), todėl buvo patenkinti 54 procentai atsakovo turtinio reikalavimo (16 787,10 × 100 proc. / 29 231,64 Eur), tačiau iš viso buvo patenkinti 26 procentai atsakovo priešieškinio reikalavimų ((54 proc + 50 proc. + 0 proc. + 0 proc.) / 4 reikalavimų).
36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamoje byloje iš viso patenkinta 87 proc. ieškovės reikalavimų (100 proc. (patenkintas ieškinys) + 74 proc. (atmesta priešieškinio dalis) / 2) ir 13 proc. atsakovo reikalavimų (26 proc. (patenkinta priešieškinio dalis) + 0 proc. (atmesta ieškinio dalis) / 2).
37. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė paduodama ieškinį būtų turėjusi sumokėti 834,48 Eur žyminio mokesčio (26 449,31 Eur × 3 proc. = 793,48 Eur + 41 Eur už neturtinį reikalavimą). Kadangi patenkinta 87 proc. reikalavimų, jai tektų sumokėti 108,48 Eur (834,48 Eur × 13 proc.) žyminio mokesčio proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams. Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 86,96 Eur žyminio mokesčio, todėl iš jos valstybės naudai priteistina 21,52 Eur. Likusi žyminio mokesčio dalis 735 Eur (834,48 Eur - 108,48 Eur) priteistina iš atsakovo į valstybės biudžetą.
38. Iš bylos nustatyta, kad atsakovui priteista turto už 16 787,10 Eur, jis paduodamas priešieškinį būtų turėjęs sumokėti 503,61 Eur žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą (16 787,10 Eur × 3 proc.) ir 123 Eur (41 Eur + 41 Eur + 41 Eur) už neturtinius reikalavimus, iš viso 626,61 Eur. Kadangi patenkinta 13 proc. atsakovo reikalavimų, jam tenka sumokėti 545,15 Eur (626,61 Eur × 87 proc.) žyminio mokesčio proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams. Atsakovas pateikdamas ieškinį sumokėjo 86,96 Eur žyminio mokesčio, todėl iš jo valstybės naudai priteistina 458,19 Eur (545,15 - 86,96 Eur). Likusi žyminio mokesčio dalis 81,46 Eur (626,61 Eur –545,15 Eur) priteistina iš ieškovės į valstybės biudžetą.
39. Remdamasi tuo, kas išdėstyta 30–38 punktuose, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą ir jų paskirstymą, todėl priėmė klaidingą sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuri keistina.
40. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 102,98 Eur (21,52 Eur + 81,46 Eur), iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 1280,15 Eur (735 Eur + 545,15 Eur) žyminio mokesčio

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

41. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
42. Atsakovo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. Tenkinta apeliacinio skundo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau kadangi tai yra procesinis, o ne materialinis teisinis reikalavimas, todėl paduodant apeliacinį skundą už jį nėra mokamas žyminis mokestis, todėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas. Ieškovė nepateikė įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jos bylinėjimosi išlaidų klausimas taip pat nesprendžiamas.
43. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro pagrįstą išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nagrinėdamas šalių pateiktus materialinius reikalavimus dėl turto padalijimo. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, tačiau atsižvelgdama į tai, jog atsakovas skundė sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą ir jų paskirstymą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,

n u t a r i a :

Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir šią dalį išdėstyti taip:

Priteisti iš ieškovės L. V., a. k (duomenys neskelbtini) 102,98 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Priteisti iš atsakovo K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 1280,15 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Kolegijos teisėjos                                                                                             Kristina Domarkienė

                                                                                                                                                     Albina Pupeikienė

                        Alona Romanovienė