Baudžiamoji byla Nr. PK-831-818/2017

Procesinio sprendimo kategorija 2.9.6.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. vasario 28 d.

Vilnius

          Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, susipažinęs su pareiškėjo V. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skundu dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka J. M.,-

n u s t a t ė:

           V. G. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą (teisme registruotas 2017-02-10 Nr. BBP-301), kuriame prašo patraukti J. M., baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Skunde nurodoma, kad J. M., konflikto metu nežymiai sutrikdė pareiškėjo sveikatą, o būtent, kaltina J. M., jog 2016-12-08 apie 22.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje, tarpusavio konflikto metu, su teleskopinę lazda sumušė pareiškėją. Pareiškėjas mano, kad tokiais savo veiksmais J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d., t. y. nežymiai sužalojo pareiškėjo sveikatą.

            Privataus kaltinimo skundas grąžintinas pareiškėjui.

Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 412 straipsnyje nurodyta, jog skunde turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2012-01-10 nutartis Nr. IS-28-318/2012) privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes, turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, kadangi nukentėjusiojo skundas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą, - nesant aiškaus kaltinimo, tokios teisės įgyvendinimas taptų neįmanomas. Šie didesni keliami įstatymo reikalavimai privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundui išplaukia ir iš to, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Baudžiamojo proceso kodeksą, teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojantis subjektas. Viena iš kaltinamo nusikalstamų veikų padarymu asmens teisių yra teisė žinoti, kuo kaltinamas. Asmeniui pareiškiamą kaltinimą sudaro faktinės aplinkybės: inkriminuojamo pažeidimo padarymo vieta, laikas, esmė, ir šių aplinkybių teisinis vertinimas - juridinis pažeidimo kvalifikavimas. Aiškumo, išsamumo ir tikslumo kriterijai taikomi tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Į šiuos reikalavimus ne kartą dėmesį yra atkreipęs Europos Žmogaus Teisių Teismas aiškindamas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatas, pagal kurias reikia atkreipti ypatingą dėmesį į pranešimą kaltinamam pažeidimu asmeniui apie kaltinimą.

    Pareiškėjas prašo J. M. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 str. 1 d. Iš pateikto skundo seka, jog pareiškėją galimai sužalojo J. M., tačiau skunde nėra nurodyti šio traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens anketiniai duomenys (asmens kodas), nes šie duomenys reikalingi, teismui priėmus sprendimą dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, kviečiant J. M. į posėdį bei renkant charakterizuojančią medžiagą.

Pareiškėjas savo skunde nurodo, jog su skunde įvardinti įvykio duomenys yra surinkti  ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. M-1-01-99379-16. V. G. prašo teismo imtis priemonių dėl šių duomenų surinkimo, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pats privataus kaltinimo procesą iniciavęs asmuo privalo pateikti visus būtinus duomenis, kuriais jis grindžia savo kaltinimą. Teismas tik vertina jų pagrįstumą, objektyvumą. Pateikto skundo aprašomojoje dalyje pareiškėjas nurodė, jog jis buvo sužalotas J. M. galimais neteisėtais veiksmais panaudojant teleskopinę lazdą. Tačiau skunde nenurodytos aplinkybės – į kurią pareiškėjo kūno vietą ir kiek galimų smūgių buvo suduota. Nors prie skundo pridėtoje specialisto išvadoje Nr. G 328/2017(01) nurodyti tam tikri duomenis dėl sveikatos sutrikdymo konstatavimo, tačiau sprendžiant iš skundo turinio ir kitų duomenų, tarp pareiškėjo bei J. M. vyko tarpusavio konfliktas, todėl konstatuojant V. G. sveikatos sutrikdymo mastą nėra pateikti duomenys, ar sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui; dėl padarytų sužalojimų trauminio poveikio kiekio;  padarytų  sužalojimų objekto (daikto) apibūdinimas. Tuo pačiu skunde įvardintame nutarime dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodyta, kad į įvykio vietą buvo atvykę policijos pareigūnai (AP-20), kurie bendravo su konflikto dalyviais, pasak V. G. pareigūnams jis rodė sumušimo vietą, policijos pareigūnai nėra įvardinti, jų duomenys nėra žinomi, nes esant būtinumui šie asmenys gali būti kviečiami į teismo posėdį. Iš prie skundo pridėtos medžiagos  matyti, kad įvykio aplinkybes galimai matė pareiškėjo sutuoktinė, šio asmens duomenų medžiagoje nėra.

  Teismas pažymi, jog kaltinimas turi būti konsoliduotas vienoje vietoje ir tik po juo dėstomi argumentai ir įrodymai (teismui pateiktame skunde kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t.y. turi būti galimai padaryta veika nurodyta ne dviprasmiškai, nukreipiant į priedus ar pan., o suformuluota aiškiai, konkrečiai ir suprantamai). Privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareiškimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimaisi, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas (Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutartis b.b. Nr. 1A-540/2007). Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą (BPK 408 straipsnis). BPK 412 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiu būdu nukentėjęs nuo nusikaltimo asmuo ar jo atstovas gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Iš įstatymo nuostatos seka, jog privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis yra aktyvus baudžiamojo proceso dalyvis ir jis turėtų užtikrinti, kad pateikiamas kaltinimas būtų suformuotas tinkamai.

BPK 413 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai teisme privataus kaltinimo tvarka gautas nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, nukentėjusysis ir (ar) jo teisėtas atstovas, ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo šaukiami pas teisėją sutaikyti. Nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui kartu su šaukimu išsiunčiamas ir skundo nuorašas. Jis privalo žinoti, kokius konkrečius jo veiksmus, žodžius prašoma pripažinti nusikalstamais ir už tai nubausti.

   Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog V. G. skundas paduotas nesilaikant Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje keliamų reikalavimų, dėl ko skundas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalimi, grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 3 dalimi, teismas,

n u t a r ė :

           Pareiškėjo V. G. skundo nepriimti ir skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui.

           Nutarties nuorašą su teismui pateikta medžiaga grąžinti V. G., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

          Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                      Miroslavas Gvozdovičius