Baudžiamoji byla Nr. 1-56-906/2016
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38718-2016-9
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4; 1.2.26.2.1; 2.10.1.4
(S)

SKUODO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. rugsėjo 26 d.
Skuodas
Skuodo rajono apylinkės teismo teisėjas Svajūnas Bliudsukis
teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Vilniaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-56-906/2016, kurioje
E. G., a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) šsilavinimo, teistas: 2013-09-20 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 9 mėn., bausmės vykdymą atidedant 1 metams, bausmė atlikta, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį,
G. B., a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) vedęs, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, teistas: 1) 2013-11-11 Tauragės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 304 straipsnio 1 dalį, 8 MGL dydžio bauda, bauda sumokėta, 2016-03-31 Šilutės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 284 str. 1 d., 30 MGL bauda, pritaikius 641 str. 20 MGL bauda, bauda nesumokėta, kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį,
n u s t a t ė :
E. G. (duomenys neskelbtini) apie 19.00 val., būdamas VšĮ Klaipėdos Respublikinės ligoninės Skuodo filialo Priėmimo – skubios pagalbos skyriaus patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,54 prom. girtumas), kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas kartu su G. B., apsvaigusiu nuo alkoholio (2,51 girtumas), matant VšĮ Klaipėdos Respublikinės ligoninės Skuodo filialo Priėmimo – skubios pagalbos bendrosios praktikos slaugytojai S. J., necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo tuo metu dirbusį VšĮ Klaipėdos Respublikinės ligoninės gydytoją – chirurgą D. Č., VšĮ Klaipėdos Respublikinės ligoninės Skuodo filialo Priėmimo – skubios pagalbos skyriaus bendrosios praktikos slaugytoją V. P.. Trukdė gydytojui – chirurgui D. Č. apžiūrėti ligonį G. B., E. G. žodžiais „iškriušiu“ grasino panaudoti fizinį smurtą. Be to E. G. stovėdamas nuo gydytojo D. Č. artimu atstumu mojuodamas rankomis ir šokinėdamas, taip grasino jam suduoti, trankė priėmimo – skubios pagalbos skyriaus duris. G. B. žodžiais „duosiu į galvą“ grasino panaudoti fizinį smurtą prieš gydytoją chirurgą D. Č., bei stovėdamas nuo gydytojo – chirurgo D. Č. ir bendrosios praktikos slaugytojos V. P. artimu atstumu priėmimo kambaryje du kartus trenkdamas kumščiu į stalą, mojuodamas rankomis sukėlė gydytojui – chirurgui D. Č. ir bendrosios praktikos slaugytojai V. Pa. išgąstį, tuo G. B. ir E. G. demonstruodami nepagarbą aplinkiniams sutrikdė viešąją rimtį ir tvarką, bei VšĮ Klaipėdos Respublikinės ligoninės Skuodo filialo Priėmimo – skubios pagalbos skyriaus darbą.
G. B. 2016-08-15 apie 19.00 val., būdamas VšĮ Klaipėdos Respublikinės ligoninės Skuodo filialo Priėmimo – skubios pagalbos skyriaus patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,51 prom. girtumas), kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas kartu su E. G., apsvaigusiu nuo alkoholio (2,54 girtumas), matant VšĮ Klaipėdos Respublikinės ligoninės Skuodo filialo Priėmimo – skubios pagalbos bendrosios praktikos slaugytojai S. J., necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo tuo metu dirbusį VšĮ Klaipėdos Respublikinės ligoninės gydytoją – chirurgą D. Č., VšĮ Klaipėdos Respublikinės ligoninės Skuodo filialo Priėmimo – skubios pagalbos skyriaus bendrosios praktikos slaugytoją V. P.. Trukdė gydytojui – chirurgui D. Č. apžiūrėti ligonį G. B., E. G. žodžiais „iškriušiu“ grasino panaudoti fizinį smurtą. Be to E. G. stovėdamas nuo gydytojo D. Č. artimu atstumu mojuodamas rankomis ir šokinėdamas, taip grasino jam suduoti, trankė priėmimo – skubios pagalbos skyriaus duris. G. B. žodžiais „duosiu į galvą“ grasino panaudoti fizinį smurtą prieš gydytoją chirurgą D. Č., bei stovėdamas nuo gydytojo – chirurgo D. Č. ir bendrosios praktikos slaugytojos V. P. artimu atstumu priėmimo kambaryje du kartus trenkdamas kumščiu į stalą, mojuodamas rankomis sukėlė gydytojui – chirurgui D. Č. ir bendrosios praktikos slaugytojai V.P. išgąstį, tuo G. B. ir E. G. demonstruodami nepagarbą aplinkiniams sutrikdė viešąją rimtį ir tvarką, bei VšĮ Klaipėdos Respublikinės ligoninės Skuodo filialo Priėmimo – skubios pagalbos skyriaus darbą.
Kaltinamasis E. G. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, prisipažino savo kaltę. Parodė, kad 2016-08-15 jis kartu su draugu G. B., draugėmis I. B., L. B. bei merginų tėvu G. B. važiavo į Skuodą. Automobilį vairavo L. B.. Bevažiuojant sustojo ir išlipo parūkyti. Belipdamas iš automobilio G. B. apvirto ir prarado sąmonę. Automobilyje visi vyrai buvo išgėrę alkoholio, o merginos buvo blaivios. Kadangi krisdamas ant žemės G. B. buvo susižalojęs veidą ir nosį, todėl jie nusprendė kreiptis į Skuodo ligoninę. Kai privažiavo prie ligoninės, visi išlipo iš automobilio. Kažkas pasodino G. B. į vežimėlį ir įvežė į priėmimo skyrių. Jis kartu su visais įėjo į priėmimo skyrių. Priėjo gydytojas, pažiūrėjo į akis G. B. ir pasiūlė jam peršviesti galvą. Prieš tai jų paprašė G. B. asmens kodo. G. B. dukros skambino savo mamai norėdamos gauti tėvo asmens kodą, bet neprisiskambino. Jo nuomone, tada gydytojas atsisakė suteikti pirmą pagalbą, nes nuėjo pas seseles ir į juos nekreipė dėmesio ir todėl jis pradėjo reikalauti pagalbos. Jis susinervinęs gydymo įstaigoje vartojo necenzūrinius žodžius, tada kai gydytojas atsisakė apžiūrėti G. B.. Kadangi įvykio metu buvo pakankamai neblaivus, todėl gal kažkokių savo pavartotų žodžių gydytojo ar slaugytojos atžvilgiu neprisimena, bet neneigia juos pasakęs. Priėmimo duris jis uždarė, gal šiek tiek per stipriai. Tą vakarą buvo labai susinervinęs, todėl ir nesilaikė priimtinų žmonėms elgesio taisyklių. Labai gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir atsiprašė žmonių, kuriuos savo elgesiu įžeidė ar šokiravo (b. l. 146-147, 156).
Kaltinamasis G. B. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, prisipažino savo kaltę. Parodė, kad 2016-08-15 jis kartu su draugu E. G., draugėmis I. B., L. B. bei merginų tėvu G. B. važiavo į Skuodą. Automobilį vairavo L. B.. Bevažiuojant sustojo ir išlipo parūkyti. Belipdamas iš automobilio G. B. apvirto, susitrenkė galvą ir prarado sąmonę. Visi vyrai buvo išgėrę alkoholio, o merginos buvo blaivios. Kadangi krisdamas ant žemės G. B. buvo susižalojęs veidą ir nosį, jie nusprendė kreiptis į Skuodo ligoninę. Kai privažiavo prie ligoninės, visi išlipo iš automobilio. Kažkas pasodino G. B. į vežimėlį ir įvežė į priėmimo skyrių. Jis kartu su visais įėjo į priėmimo skyrių. Merginos abi buvo įėjusios į priėmimo skyrių. Įėjus į priėmimo skyrių gydytojas prašė asmens kodo ir sakė, kad be ligonio asmens kodo nieko negali padaryti. Gydytojas priėjo, pažiūrėjo į sėdintį G. B. ir pasakė, kad be asmens kodo pagalbos suteikti negali. Kažkuri iš merginų skambino savo mamai norėdama sužinoti savo tėvo asmens kodą, bet neprisiskambino. Kadangi be asmens kodo nei gydytojas, nei seselės neapžiūrinėjo G. B., jie pradėjo šaukti. Jie abu su E. G. šaukė, merginos kažką sakė, bet nešaukė. Šaukdami abu vartojo necenzūrinius žodžius, keikėsi. Kadangi įvykio metu buvo pakankamai neblaivūs, todėl kažkokių savo pavartotų žodžių gydytojui ar slaugytojos atžvilgiu neprisimena, tačiau neneigia, kad galėjo pasakyti, jog duos gydytojui į galvą bei „iškruš“. Jis prisimena, kad kažką sakydamas jo draugas Eligijus, stovėdamas prieš gydytoją mojavo rankomis, bet ką jis ten konkrečiai sakė, neprisimena. Kad Eligijus būtų trankęs priėmimo skyriaus duris, neprisimena. Jis pripažįsta, kad buvo nuėjęs į priėmimo skyriuje esantį kabinetą ir ne mažiau kaip du kartus su kumščiu sudavė į stalą. Tuo metu prie stalo sėdėjo viena seselė ir stovėjo gydytojas. Jis neprisimena, ką sakė trenkdamas kumščiu į stalą, turbūt reikalavo apžiūrėti ligonį, nes jie jo visiškai neapžiūrinėjo. Jis girdėjo, kad viena iš seselių sakė, kad iškvies jiems policiją. Jis mano, kad elgėsi netinkamai dėl to, kad šaukė ant gydymo įstaigos personalo, įžeidinėjo ir trankė stalą. Jis gailisi, kad personalui sukėlė baimę ir sutrikdė priėmimo skyriaus darbą (b. l. 81-82, 91).
Be kaltinamųjų E. G. ir G. B. parodymų jų kaltę tai pat įrodo byloje surinkti įrodymai:
Nukentėjusiojo D. Č. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2016-08-15 19.10 val. jis buvo iškviestas į priėmimo skyrių dėl ligonio. Atėjęs rado ligonį su sūnumi ir dukra. Ligonis G. B. buvo apžiūrėtas. Ligonį atlydėję asmenys pradėjo priekaištauti dėl darbo. Jam paprašius nusiraminti, jie darėsi vis agresyvesni. Du vaikinai, apie 25 m. amžiaus, pradėjo keiktis, grasinti susidorojimu, „siūlė į galvą“, grasino teismu, trenkė kumščiu į stalą, duris, vartojo įvairius necenzūrinius žodžius, trukdė atlikti darbą (b. l. 1).
Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra Šatrijos g. 3, Skuode, VšĮ Klaipėdos Respublikinės ligoninės patalpose, esantys ligoninės priėmimo – skubios pagalbos koridorius ir priėmimo kambarys (b. l. 12).
Nukentėjusiojo D. Č. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose, jis parodė, kad jis dirba VšĮ Klaipėdos Respublikinėje ligoninėje gydytoju chirurgu. 2016-08-15 jis pagal patvirtintą grafiką dirbo VšĮ Klaipėdos Respublikinės ligoninės Skuodo filiale chirurgijos skyriuje ir konsultavo į priėmimo skyrių atvykstančius ligonius. 19.00 val. jam iš priėmimo skyriaus paskambino bendrosios praktikos slaugytoja. Jis iš karto iš antro ligoninės aukšto nusileido į pirmą aukštą, kur yra priėmimo – skubios pagalbos skyrius. Atėjęs į priėmimo skyrių, jis vežimėlyje, sėdimoje padėtyje pamatė apie 50 m. amžiaus vyrą ir jį atlydėjusią merginą bei vaikiną apie 25 m. amžiaus. Jis sėdinčio vežimėlyje paklausė, kas atsitiko, o jis pasakė, kad išvirto iš automobilio bei susitrenkė galvą. Jis matė ant vyro veido nubrozdinimus. Žaizdų, kurias reikėtų siūti, nebuvo. Jis atliko ligonio pirminę apžiūrą norėdamas nustatyti traumos sunkumą, t. y. jis pažiūrėjo ligonio vyzdžių reakciją į šviesą, sąmonės būklę, galūnių judėjimą. Po pirminės apžiūros nusprendė, kad ligoniui riekia atlikti rentgenogramą, užpildyti kortelę. Jis su ligoniu buvusios merginos ir vaikino paprašė ligonio dokumentų, tačiau jie jų neturėjo. Tada jis paprašė ligonio asmens kodo, tačiau jie jo taip pat nežinojo. Priėmimo skyriaus slaugytojos bandė kompiuteryje įvesti į duomenų bazę ligonio vardą, pavardę, gimimo datą, tačiau tokių duomenų nepakako ligonio identifikacijai. Jis paprašė ligonį atlydėjusių asmenų paskambinti ir sužinoti ligonio asmens kodą. Pagal pirminę apžiūrą jis matė, kad ligonio gyvybei pavojus negresia. Visa tai vyko maždaug 3-4 minutes. Po to nukentėjusįjį atlydėjusi mergina kažkam skambino. Tada abu tiek mergina, tiek su ja buvęs vaikinas pradėjo jam priekaištauti dėl to, kad jų tėvui nėra teikiama pagalba. Jis pasakė, kad jų tėvui nieko blogo nėra ir tolimesniems veiksmams, t. y. ambulatorinės kortelės įvedimui reikalingas asmens kodas. Mergina pradėjo isteriškai rėkauti, o vaikinas piktai reikalauti atlikti tolimesnę apžiūrą. Jis paprašė nusiraminti ir bandyti gauti asmens kodą. Tuo pat metu į priėmimo skyrių atėjo dar vienas, stambaus sudėjimo vaikinas, kuris taip pat pradėjo ant jo ir priėmimo skyriaus slaugytojų rėkti, priekaištauti, kad nesuteikiama pagalba, ėmė grasinti teismais, siūlė „duoti į galvą“. Jis mano, kad abu vaikinai buvo išgėrę alkoholio, nes svirduliavo, elgėsi neadekvačiai, veidai buvo paraudę, kalba buvo nerišli. Abu vaikinai pastoviai buvo šalia jo, jautėsi nuolatinis akių kontaktas, jie vaikščiojo agresyviai nusiteikę, mojavo rankomis. Aukšto ūgio vaikinas buvo prikišęs jam prie veido sugniaužtą kumštį. Norėdamas išvengti konflikto, jis buvo nuėjęs į priėmimo skyriuje esantį kambarį. Vienu metu aukštas vaikinas atėjo į priėmimo skyriaus kambarį ir stovėdamas nuo jo maždaug 10-40 cm. atstumu, stipriai trenkė du kartus kumščiu stalą. Tuo metu, kai trenkė į stalą, prie stalo sėdėjo slaugytoja, kuri buvo maždaug 1 metro atstumu. Tuo metu tiek jis, tiek slaugytoja jautė baimę dėl savo saugumo. Tiems vaikinams besiblaškant po priėmimo skyrių, buvo visiškai neįmanoma dirbti, skyriaus darbas laikinai buvo sutrikdytas. Jie kelis kartus įspėjo vaikinus, kad iškvies policiją dėl jų netoleruotino elgesio, tačiau jų netinkamas elgesys suintensyvėjo, jie abu keikėsi necenzūriniais žodžiais, grasino kreiptis į teismą, „duoti į galvą“. Kuris tiksliai sakė šiuos žodžiu, rėkė, pasakyti negali, nes pati situacija tie jam, tiek slaugytojoms sukėlė stresą. Vienas iš vaikinų stipriai užtrenkė priėmimo kambario duris. Duris trenkė demonstratyviai. Minėti vaikinai priėmimo skyriuje triukšmavo ir jį bei slaugytojas įžeidinėjo apie 15 min., o po to atvyko policijos pareigūnai. Atvykus policijos pareigūnams vaikinai nenurimo iškeikė necenzūriniais žodžiais ir policijos pareigūnus. Šių vaikinų buvimo priėmimo skyriuje metu tiek jis, tiek slaugytojos jautėsi nesaugūs, bijojo, kad tuoj prieš juos panaudos smurtą. Darbas priėmimo skyriuje buvo sutrukdytas ir tiek jis, tiek slaugytojos visą dėmesį buvo sutelkę į agresyviai besielgiančių asmenų raminimą. Po to, kai policininkai išsivežė agresyvius vaikinus ir ligonis buvo išvežtas į Klaipėdą, viena iš priėmimo skyriaus slaugytojų pasijuto blogai. Slaugytoja sakė, kad jai silpna, vėliau sužinojo, kad buvo nustatytas aukštas arterinis spaudimas, kadangi ji buvo sujaudinta. Jis patyrė trumpalaikį išgąstį (b. l. 16-19).
Nukentėjusiosios V. P. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose, ji parodė, kad ji dirba VšĮ Klaipėdos Respublikinės ligoninės Priėmimo skubios pagalbos skyriuje bendrosios praktikos slaugytoja. 2016-08-15 jai buvo įprastas budėjimas nuo 08.00 val. ryto iki 2016-08-16 08.00 val. ryto. 2016-08-15 apie 19.00 val. į priėmimo skyrių įbėgo jai nepažįstama mergina, kuri pasakė, kad jos tėčiui bloga ir paklausė „ar priimsime“. Tuo metu skyriuje ji buvo kartu su kolege bendrosios praktikos slaugytoja S. J.. Kažkuri iš jų pasakė, kad žinoma priimsime. Tada ta mergina pasiėmė iš koridoriaus vežimėlį ligoniams pervežti ir išsivežė į lauką prie sustojusio savo automobilio. Po kelių minučių ta mergina į priėmimo skyrių įstūmė vežimėlį su maždaug 45 metų vyru, kuriam buvo nubrozdintas dešinysis skruostas. Kažkuri iš jų paklausė, kas atsitiko ir ta mergina pasakė, kad jos tėvas nugriuvo ant asfalto. Mergina elgėsi isteriškai, klykavo, mano, kad buvo išgėrusi alkoholio. Skyriuje buvusi pagalbinė darbuotoja A. M. atnešė ledo. Ji buvo priėjusi prie vežimėlyje sėdinčio vyro ir bandė su juo kalbėtis, jo kalba buvo nerišli, judesiai vangūs, jis jai atrodė stipriai girtas. Kai pagalbinė darbuotoja jam atnešė ledo, jis sakė, kad ledo nenori, kad jis šaltas. Tas vyras elgėsi normaliai. Ji labai arti prie to vyro prisilenkusi nebuvo, todėl alkoholio kvapo neužuodė. Po to, kai į priėmimo patalpas buvo įvežtas nukentėjęs, iš paskos įėjo du stipriai neblaivūs apie 25 metų vaikinai. Vaikinų veidai buvo stipriai paraudę, jų eisena netolygi, kalba nerišli, abu kalbėjo pakeltu tonu, tik įėję į priėmimo skyriaus patalpas keikėsi. Vienas vaikinas buvo stambus ir aukštas, kitas žemas. Tik įėję į priėmimo patalpas abu vaikinai pradėjo elgtis agresyviai, reikalavo šviesti galvą. Prie šių žodžių nuolat vartojo keiksmažodžius. Iš pradžių vaikinai isteriškai rėkavo ant jų, bendrosios praktikos slaugytojų, o vėliau, atėjus gydytojui D. Č., pradėjo rėkti ant jo. Gydytojas apžiūrinėjo nukentėjusįjį, klausė kas atsitiko, o tie vaikinai vis rėkė „švieskit jam galvą“, „jūs nieko nedirbat“, grasino, „jei kas nutiks, eisim į teismą“. Kartu su grasinimais abu vartojo keiksmažodžius. Abu vaikinai rėkavo necenzūrinius žodžius, aukštas vaikinas grasino gydytojui „aš tave iškriušiu“ ir nuolat vaikščiojo aplink jį labai artimu atstumu, gestikuliavo rankomis. Abu vaikinai bėgiojo po priėmimo skyrių, matė, kad žemas vaikinas atsistojęs prie gydytojo rėkė ant jo necenzūriniais žodžiais. Gydytojas D. Č. yra ramaus būdo, nekonfliktiškas, tad jis tik taktiškai bandė paaiškinti, kad bus atliekamas rentgenas, bus ligonis tinkamai apžiūrėtas, kad iš pradžių reikia apžiūrėti vizualiai ir užpildyti reikiamus dokumentus. Tie vaikinai abu trukdė gydytojui apžiūrėti ligonį, kai gydytojas bandė rankomis apžiūrėti galvą, matė, kad vaikinai labai artimu atstumu sukinėjosi aplink gydytoją ir rėkaudami trukdė jam dirbti. Gydytojas ligonį apžiūrinėjo koridoriuje, o po to apžiūrėjęs ligonį atėjo pas juos į kabinetą, kad atsitraukti šiek tiek nuo agresyvių vaikinų ir tada tas aukštas vaikinas pribėgo prie gydytojo ir trenkė stipriai kumščiu į stalą rėkdamas ant jo necenzūriniais žodžiais. Ji tuo metu sėdėjo prie to stalo, į kurį vaikinas trenkė ir labai išsigando, kad tas įsiaudrinęs vaikinas kuriam nors iš jų nesuduotų smūgių. Nuo jos tas vaikinas, kai trenkė į stalą, buvo maždaug metro atstumu, o nuo gydytojo apie 20-40 centimetrų. Tuo metu tiek ji, tiek priėmimo skyriuje buvusi S. J. buvo labai išsigandusios, jautėsi nesaugios, mano, kad ir gydytojui buvo pakankamai baisu. Darbas priėmimo skyriuje buvo sutrikdytas, tiek ji, tiek jos kolegos negalėjo dirbti. Jos kolegė S. J. vaikinams pasakė, kad kvies policiją, bet abu vaikinai nereagavo, vis garsiai rėkavo necenzūrinius žodžius ir chaotiškai bėgiojo po priėmimo skyrių. Kažkuris iš vaikinų smarkiai užtrenkė duris, buvusias tarp priėmimo skyriaus koridoriaus ir kabineto, kuriame sėdėdama prie kompiuterio bandė suvesti nukentėjusiojo duomenis. Nukentėjęs su savimi neturėjo jokių asmens dokumentų, niekas iš jį atlydėjusių asmenų negalėjo pasakyti jo asmens kodo. Policiją jos kolegė S. J. iškvietė tik tada kai suprato, kad normaliai dirbti be pareigūnų pagalbos negalės, kad tie vaikinai agresyviai elgtis nenustos ir gali atsitikti kokia nors nelaimė. Po to, kai atvyko į priėmimo skyrių du policininkai, aukštas vaikinas pradėjo rėkti ant policininkų. Buvo kažkoks triukšmas, o po kelių minučių pamatė, kad aukštas vaikinas guli ant žemės. Kai aukštas vaikinas gulėjo ant žemės ir žemas vaikinas taip pat nurimo, abu nebesikeikė. Po to abu vaikinus policijos pareigūnai išsivedė ir jie galėjo vėl pradėti dirbti. Ji sutvarkė visus reikalingus dokumentus, buvo padaryta galvos rentgeno nuotrauka ir ligonis paguldytas ant kušetės. Po to gydytojas liepė dezinfekuoti ligoniui žaizdą. Ji dezinfekavo ir tada gydytojas liepė iškviesti greitąją medicinos pagalbą ir ligonis buvo išvežtas į Klaipėdos Universitetinę ligonę. Išvežus ligonį po patirto streso ir patirto pažeminimo, nes buvo išvadinti necenzūriniais žodžiais, ji pasijuto blogai, jai pradėjo lietis akyse. Jos kolegė S. J. patikrino jos kraujo spaudimą ir jai iškvietė gydytoją (b. l. 31-33).
Liudytojos S. J. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose, ji parodė, kad dirba VšĮ Klaipėdos Respublikinės ligoninės priėmimo skubios pagalbos skyriuje bendrosios praktikos slaugytoja. 2016-08-15 jai buvo įprastas budėjimas nuo 08.00 val. ryto iki 2016-08-16 08.00 val. ryto. 2016-08-15 apie 19.00 val. į priėmimo skyrių įbėgo jai nepažįstama mergina, kuri pasakė, kad jos tėčiui bloga ir paklausė „ar priimsime“. Tuo metu skyriuje ji buvo kartu su kolege bendrosios praktikos slaugytoja V. P.. Tada mergina pasiėmė iš koridoriaus vežimėlį ligoniams pervežti ir išsivežė į lauką prie sustojusio savo automobilio. Mergina pasakė, kad su ja yra vyrukai ir jai nereikia pagalbos. Po kelių minučių mergina į priėmimo skyrių įstūmė vežimėlį su maždaug 50 metų vyru, kuriam buvo nubrozdintas dešinysis skruostas. Kažkuri iš jų paklausė, kas atsitiko ir mergina pasakė, kad jos tėvas lipdamas iš automobilio nugriuvo ant asfalto ir pareikalavo šviesti jos tėvui galvą. Mergina elgėsi isteriškai, klykavo, iš jos elgesio atrodė, kad ji neblaivi. Ji buvo priėjusi prie vežimėlyje sėdinčio vyro, jis jai pasirodė stipriai girtas, kalbėjo, bet dėl girtumo jį buvo sunku suprasti. Praėjus kelioms minutėms po to, kai į priėmimo skyrių buvo įvežtas ligonis, į patalpas įėjo nedidelio ūgio, apie 25-30 metų vaikinas, kuris jai pasirodė gerokai girtas. Jo veidas buvo įraudęs, jis svirduliavo. Įėjęs į priėmimo skyrių vaikinas pradėjo rėkauti. Maždaug po minutės į priėmimo skyrių įėjo antras aukštas vaikinas, kuris pradėjo rėkti ir keiktis. Po to vaikino įėjimo ir mažesnysis vaikinas pradėjo keiktis ir rėkauti. Kai atėjo gydytojas – chirurgas D. Č. abu vaikinai pradėjo rėkti ir ant jo. Abu vaikinai naudojo necenzūrinius žodžius bei keletą kartų pasakė „aš tave užmušiu, duosiu į snukį“. Grasinimai smurtu buvo skirti gydytojui D. Č.. Grasino abu vaikinai, kuris kuriuos tiksliai žodžius pasakė neprisimena. Nei jai, nei jos kolegei V. P. vaikinai negrasino. Abu vaikinai bėgiojo po priėmimo skyrių, periodiškai prieidavo prie gydytojo ir būdami arti jo rėkė. Ji matė, kad aukštas vaikinas buvo gydytojui prikišęs prie veido kumštį, bet netrenkė. Gydytojas D. Č. yra ramaus būdo, nekonfliktiškas, tad jis tik taktiškai bandė paaiškinti, kad bus atliekamas rentgenas, bus ligonis tinkamai apžiūrėtas, kad iš pradžių reikia apžiūrėti vizualiai ir užpildyti reikiamus dokumentus, bei prašė surasti ligonio asmens kodą. Tie vaikinai abu trukdė gydytojui apžiūrėti ligonį, kai gydytojas bandė rankomis apžiūrėti galvą, ji matė, kad vaikinai labai artimu atstumu sukinėjosi aplink gydytoją ir rėkaudami trukdė jam dirbti. Gydytojas ligonį apžiūrinėjo koridoriuje, o po to apžiūrėjęs atėjo pas juos į kabinetą. Po to, kai gydytojas atėjo pas juos į kabinetą, jam iš paskos atbėgo aukštas vaikinas ir kumščiu trenkė į stalą, smūgis buvo ypač garsus. Trenkdamas stipriai kumščiu į stalą vaikinas rėkė necenzūrinius žodžius. Tuo metu, kai trenkė į stalą, prie stalo sėdėjo jos kolegė V.P.o netoli stalo stovėjo gydytojas D. Č.. Ji matė, kad tiek gydytojas, tiek jos kolegė V. P. buvo išsigandę. Po šio įvykio, kai policininkai išsivežė vaikinus ir ligonis buvo perduotas greitosios pagalbos medikams, jo kolegei V.P. pasidarė bloga, jai temo akyse, apsvaigo galva. Mano, kad tai dėl patirto streso. Dėl to, kad vaikinai nederamai elgėsi priėmimo skyriuje darbas priėmimo skyriuje buvo sutrikdytas, tiek ji, tiek jos kolegos negalėjo dirbti. Kažkuris iš vaikinų smarkiai užtrenkė duris, buvusias tarp priėmimo skyriaus koridoriaus ir kabineto. Durys buvo stipriai trenktos specialiai. Policiją iškvietė ji, nes suprato, kad normaliai dirbti be pareigūnų pagalbos negalės, kad vaikinai agresyviai elgtis nenustos ir gali atsitikti kokia nors nelaimė. Po to, kai abu vaikinus policijos pareigūnai išsivedė, jie galėjo vėl pradėti dirbti. Ji įvykio metu jokios žalos nepatyrė, buvo trumpalaikis susierzinimas dėl nepagarbaus elgesio (b. l. 68-69).
Liudytojo G. B. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose, parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 15 d., apie 19 val., jis su dukromis Laura ir I. B. bei jų draugais G. B. ir E. G. iš namų (duomenys neskelbtini) atvyko į Skuodo rajoną. Buvo dar ne Skuodo mieste, kai sustojo parūkyti. Išlipant iš automobilio jis nugriuvo ir susitrenkė galvą. Neprisimena po to kas buvo, nes greičiausiai prarado sąmonę. Po to prisimena, kad jį nuvežė į Skuodo ligoninę. Kaip nuvežė, kur buvo pasodintas, neprisimena, nes labai skaudėjo galvą. Jis tik sėdėdamas girdėjo, kaip medicinos personalas reikalavo asmens kodo, jie sakė, kad negali jam suteikti pagalbos be asmens kodo. Jis tik gulėjo ant ratelių-kušetės. Jam niekas nesuleido jokių nuskausminamųjų, nors prašė ir pats, ir dukros. Jis girdėjo, kaip jos dukrų draugai garsiai rėkavo, prašė jį apžiūrėti, bet nieko nevyko, niekas ilgai prie jo nepriėjo. Tą vakarą ir jis ir jo dukrų draugai buvo išgėrę alkoholio, o dukros buvo blaivios (b . l. 47-48).
Liudytojos I. B. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 15 d., apie 19.20 val. ji su tėvu G. B., seserimi L. B. ir draugais G. B. ir E. G. iš namų Gardamo mstl., Šilutės r., atvyko į Skuodo rajoną. Važiavo E. G. priklausančiu automobiliu „Audi A8“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo sesuo Laura. Likus apie 5 km iki Skuodo, sustojo, nes jos tėvui pasidarė bloga, draugai norėjo parūkyti. Lipdamas iš automobilio tėvas apvirto ir susitrenkė galvą. Tėvas G. B. bei draugai G. B. ir E. G. buvo apsvaigę nuo alkoholio. Ji su seserimi alkoholio nebuvo vartojusios. Alkoholį jie vartojo važiuodami automobilyje. Griūdamas tėvas stipriai susižalojo veidą, bėgo kraujas. Tada jie visi bandė iškviesti greitąją med. pagalbą, tačiau jiems prisiskambinti nepavyko. Nepavykus išsikviesti greitosios med. pagalbos, tėvą į Skuodo ligoninę atvežė patys. Kai atvažiavo, tėvą į ligoninės priėmimo kambarį palydėjo sesuo L.o ji su draugais liko automobilyje. Maždaug už penkių minučių į ligoninę nuėjo draugas E.po kurio laiko G.o po to ir ji nuėjo į ligoninę. Kai užėjo į vidų, visi buvo koridoriuje, prie priėmimo kambario. Užėjusi išgirdo triukšmą, pamatė, kad tarp jos sesers, draugų ir medikų vyksta žodinis konfliktas. Girdėjo kaip sesuo Laura šaukdama medikų klausė, kodėl jie neapžiūri tėvo, kodėl jam nesuteikia pagalbos. Abu draugai taip pat šaukė ant medikų. Tuo metu ji suprato, kad konfliktas įvyko dėl to, jog medikai jos tėvui nesuteikė greitos medicininės pagalbos. Kabinete buvo keturi medikai, vienas vyras, kaip suprato gydytojas ir trys moterys. Jie jų prašė, kad pasakytų tėvo asmens kodą. Jie asmens kodo nežinojo, nes tėvas neturėjo dokumentų. Medikai aiškino, kad reikia į kompiuterį įvesti kodą, kad jie galėtų tėvui suteikti med. pagalbą, reikalavo, kad jį pasakytume. Ją, jos seserį ir jos draugus tai papiktino. Ji stovėjo ir žiūrėjo, draugai G. ir E. ant medikų šaukė. Barnis vyko koridoriaus ir kabineto tarpduryje. G. ir E. keikė medikus necenzūriniais žodžiais reikalavo, kad jie tėvui nedelsiant suteiktų medicininę pagalbą. Medikai pagrasino, kad iškvies policiją. Ji nematė, kad draugai G. ir E. būtų puolę ant gydytojo, kad būtų jį stumdę. Jai užėjus, netrukus atvyko policijos pareigūnai. Atvykus policininkams, draugai Eligijus ir Gintaras toliau triukšmavo ir šaukė, į policininkų reikalavimus nutraukti tokį elgesį nereagavo, todėl policininkai abu draugus sulaikė ir nuvežė į policijos komisariatą. Ji ir jos sesuo liko ligoninėje. Tėvą greitosios medicinos automobiliu išvežė į Klaipėdą. Savo draugų G.ir E.elgesio ji nepateisina, mano, kad viešoje vietoje jie elgėsi netinkamai. Taip atsitiko todėl, kad jie buvo neblaivūs, jiems iš karto pasirodė, kad tėvui nesuteikiama tinkama medicininė pagalbą (b. l. 54-55).
Liudytojos L. B. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 15 d. apie 19.00 val. ji su tėvu G. B., seserimi I. B. ir draugais G. B. ir E. G. iš namų (duomenys neskelbtini) Likus apie 10 kilometrų iki Skuodo, jie sustojo, norėjo išlipti iš automobilio. Tuo metu ji vairavo automobilį. Kas atsitiko jai sustojus, nesuprato, tik išlipus iš automobilio pamatė, kad jos tėvas guli šalikelėje. Tuo metu, kai tėvas gulėjo šalikelėje, jis buvo be sąmonės, į nieką nereagavo. G. su E. jos tėvą įkėlė į automobilį. Eligijus skambino pagalbos telefonu, bet nutrūko ryšys. Tada nusprendė tėvą vežti į Skuodo ligoninę.Atvažiavus prie ligoninės, ji nubėgo į ligoninę, paėmė priėmimo skyriuje vežimėlį ligoniams pervežti ir atbėgo prie automobilio. Kartu su vaikinais įsodino tėvą į vežimėlį ir nuvežė tėvą į ligoninę. Ligoninės priėmimo skyriuje iš karto matė tris seseles, gydytojas atėjo po 5 minučių. Seselės prie jos ir tėvo priėjusios nebuvo, paklausė kas atsitiko ir kiek suprato, iškvietė gydytoją. Ji seselėms pasakė, kad tėvas susižeidė galvą. Ji paprašė ledo tėvo galvai ir viena iš seselių atnešė. Po to atėjo gydytojas. Gydytojas pažiūrėjo į tėvą, paprašė pavartyti akis, pažiūrėjo žaizdą ir paprašė asmens kodo. Jie su savimi neturėjo nei asmens kodo, nei jokio dokumento. Gydytojas pasakė, kad negali peršviesti galvos be asmens kodo. Tuo metu į ligoninę buvo įėję jos draugai Gintaras ir Eligijus, kurie taip pat įsijungė į pokalbį. Iš pradžių draugai prašė šviesti jos tėvui galvą, o vėliau, kai niekas nevyko, jos draugai pradėjo kalbėti pakeltu tonu. Gydytojas po to nuėjo į kabinetą ir bendravo su seselėmis ir į juos nekreipė dėmesio. Kai gydytojas kartu su seselėmis sėdėjo kabinete, Eligijus uždarė į jų kabinetą duris, durys užsidarė su trenksmu. Kadangi draugai kalbėjo pakeltu tonu, seselės jiems sakė, kad iškvies policiją. Policija į ligoninę atvyko praėjus maždaug 10 minučių po jos tėvo apžiūros. Atvykę policijos pareigūnai abu vaikinus išsivedė. Kadangi jos abu draugai buvo išgėrę alkoholio, todėl kalbėjo garsiai, keikėsi. Keiksmažodžiai buvo vartojami todėl, kad jiems visiems atrodė, kad gydytojas ir seselės nedirba savo darbo (b. l. 61-62).
Įvertinus visus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamieji E. G. ir G. B. viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį, padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.
E. G. ir G. B. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia – jie suprato daromos nusikalstamos veikos pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Kaltinamasis E. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, atitinkančius esmines bylos aplinkybes, gailisi dėl įvykio, teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, kaltinamojo E. G. prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimąsi pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nustatyta E. G. atsakomybę sunkianti aplinkybė, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai).
E. G. padarė vieną nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis teistas, baustas administracine tvarka.
Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, E. G. skiriama Lietuvos Respublikos prokuroro siūloma BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda, kurios dydis mažesnis, nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas baudos vidurkis.
Vadovaujantis BK 641 straipsniu, nustatyta, jog egzistuoja visos minėtame straipsnyje numatytos sąlygos bausmės mažinimui – byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažįsta esantis kaltas, todėl skiriama bausmė E. G. mažintina vienu trečdaliu.
Teismas, atsižvelgęs į paskirtos baudos dydį fiziniam asmeniui, nustato 2 mėnesių laikotarpį baudai sumokėti (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis), nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamasis G. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, atitinkančius esmines bylos aplinkybes, gailisi dėl įvykio, teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, kaltinamojo G. B. prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimąsi pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nustatyta G. B. atsakomybę sunkianti aplinkybė, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai).
G. B. padarė vieną nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis teistas, baustas administracine tvarka.
Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, G. B. skiriama Lietuvos Respublikos prokuroro siūloma BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda, kurios dydis mažesnis, nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas baudos vidurkis.
Vadovaujantis BK 641 straipsniu, nustatyta, jog egzistuoja visos minėtame straipsnyje numatytos sąlygos bausmės mažinimui – byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažįsta esantis kaltas, todėl skiriama bausmė G. B. mažintina vienu trečdaliu.
Teismas, atsižvelgęs į paskirtos baudos dydį fiziniam asmeniui, nustato 2 mėnesių laikotarpį baudai sumokėti (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis), nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Teismas, vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
E. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 6 MGL (225,96 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi paskirtąją bausmę sumažinant vienu trečdaliu ir E. G. paskirti bausmę 4 MGL (150,64 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmę įskaityti E. G. laiką, išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2016-08-16 iki 2016-08-17 (1 diena), kuris vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu prilyginamas 2 MGL (75,32 Eur) baudos dydžiui ir paskirti galutinę bausmę – 2 MGL (75,32 Eur) dydžio baudą.
Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, panaikinti E. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
G. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 9 MGL (338,946 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi paskirtąją bausmę sumažinant vienu trečdaliu ir G. B. paskirti bausmę 6 MGL (225,96 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmę įskaityti G. B. laiką, išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2016-08-16 iki 2016-08-17 (1 diena), kuris vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu prilyginamas 2 MGL (75,32 Eur) baudos dydžiui ir paskirti bausmę – 4 MGL (150,64 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis paskirtą 4 MGL (150,64 Eur) dydžio baudą subendrinti su 2016-03-31 Šilutės rajono apylinkikės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda jas visiškai sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 24 MGL (903,84 Eur) dydžio baudą.
Įskaityti išieškotą baudos dalį pagal 2016-03-31 Šilutės rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą.
Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, G. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.
Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, kaltinamieji E. G. ir G. B. per 2 mėnesius privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Sumokėjus kvitą būtina pateikti teismui.
Išaiškinti kaltinamiesiems, kad nesutikdami su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ar jos dydžiu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jie turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teisėjas Svajūnas Bliudsukis