Civilinė byla Nr. e2YT-14964-435/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08602-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.3; 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2

(S)

Kauno apyLINKĖs teismas

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 20 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – R. G., R. N. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Pareiškėjos reikalavimai ir argumentai

1.       Pareiškėja pareiškimu prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sutuoktinio J. G., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

1.1.                      Pareiškėja nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis J. G.. Po sutuoktinio mirties į notarų biurą pareiškėja nesikreipė, paveldėjimo bylos neužvedė, palikimą priėmė pradėdama savo sutuoktinio turtą faktiškai valdyti.

1.2.                      Iki pat mirties sutuoktinis gyveno kartu su pareiškėja jos vardu registruotame name adresu (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad po J. G. mirties kas nors kreipėsi į notaro biurą, jog buvo užvesta paveldėjimo byla, nėra. Iki sutuoktinio mirties kartu su juo gyveno santuokoje, vedė ir tvarkė bendrą ūkį. Po jo mirties sutuoktinį palaidojo už savo lėšas, liko gyventi tame pačiame name, toliau naudojosi kartu užgyventais baldais, buities daiktais kaip savo, priėmė ir jo asmeninius daiktus (asmenines nuotraukas ir kitus daiktus).

II.       Suinteresuotų asmenų atsiliepimai

2.       Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodė, jog prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, iš esmės pareiškimo tenkinimui neprieštaravo.

3.       Suinteresuotas asmuo R. N. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodė jog su pareiškimu sutinka. Atsiliepime patvirtino, kad pareiškėja iki sutuoktinio mirties kartu su juo gyveno, po mirties liko gyventi tame pačiame name, už savo lėšas jį suremontavo.

4.       Suinteresuotas asmuo R. G. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą, su pareiškimu sutiko. Atsiliepime patvirtino tas pačias aplinkybes, kaip ir suinteresuotas asmuo R. N..

Teismas

k o n s t a t u o j a :

pareiškimas tenkintinas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad E. G., gimusi (duomenys neskelbtini), buvo sudariusi santuoką su J. G., gimusiu (duomenys neskelbtini). Jie turėjo keturis vaikus: R. N., gimusią (duomenys neskelbtini), R. G., gimusį (duomenys neskelbtini), V. G., gimusį (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini), ir V. G., gimusį (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) J. G. mirė. Po J. G. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Pareiškėja savo gyvenamąją vietą nuo 1973 m. gruodžio 28 d. deklaravusi (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu savo gyvenamąją vietą deklaravę ir pareiškėjos bei J. G. vaikai, suinteresuoti asmenys R. N. ir R. G.. Šis gyvenamasis namas registruotas pareiškėjos vardu nuo 1973 m. kovo 3 d. Pareiškėja į bylą pateikė rašytinius įrodymus, jog 1999 m. sausio 19 d. su Kauno elektros tinklais sudarė elektros energijos tiekimo – vartojimo (pardavimo – pirkimo) buities vartotojui (gyventojui) sutartį dėl elektros tiekimo nurodytam turtui. 1989 m. lapkričio 22 d. pareiškėja sudarė sutartį dėl kanalizuojamo vandens nuvedimo nurodytu adresu, 1991 m. gruodžio 3 d. užsisakė telefono tinklo klojimo darbus nurodytu adresu. Pareiškėja į bylą taip pat pateikė būsto nuotraukas.

6.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini), priėmimo faktą, taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.

7.       Palikimo priėmimas yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Remiantis 1964 m. CK 587 straipsniu, įpėdinis savo valią turėjo išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

8.       Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, pateikti paaiškinimai, suinteresuotų asmenų R. N. ir R. G. atsiliepimuose išdėstyti paaiškinimai, į bylą pateiktos komunalinių paslaugų teikimo sutartys, gyvenamojo būsto nuotraukos patvirtina, jog pareiškėja po sutuoktinio J. G. mirties perėmė jo asmeninius daiktus, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, likusius po mirties, pareiškėja liko gyventi jų bendrame turte, mokėjo mokesčius, valdė šį turtą kaip savo iki šiol. Šios faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja po sutuoktinio mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti. Kauno regioninio valstybės archyvo pažyma patvirtina, kad J. G. palikimas nebuvo priimtas. Suinteresuoti asmenys, galintys pretenduoti į pareiškėjos sutuoktinio turtą, prašė pareiškimą tenkinti ir nustatyti pareiškėjos prašomą juridinį faktą.

9.       Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis palikimo atsiradimo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad E. G. po savo sutuoktinio J. G. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

10.       Atsižvelgiant į tai, kad valstybei priteistina išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma (4,40 Eur) yra mažesnė už valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur), teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo, Nr. 1R-19/1K-2).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. G., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė pareiškėja E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja        Rūta Jankauskaitė-Jocė