Civilinė byla Nr. 2A-375-302/2014

      Teisminio proceso Nr. 2-01-3-05034-2012-3

                                                            Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2.8.; 121.14; 121.18. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Romualdos Janovičienės ( kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Henricho Jaglinskio ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui A. Š. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 

Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė įpareigoti atsakovą savo lėšomis per tris mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, tai yra nugriauti valstybinėje žemėje, (duomenys neskelbtini) trinkelėmis išklotą 882,49 kv. m. aikštelę; atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, leisti ieškovui nugriauti valstybinėje žemėje, (duomenys neskelbtini) trinkelėmis išklotą 882,49 kv. m. aikštelę pačiam, o reikiamas išlaidas išieškoti iš atsakovo. Nurodė, kad atsakovas, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, valstybinėje žemėje, šalia jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir šalia jam nuosavybės teise priklausančios agroturistinės bazės, (duomenys neskelbtini), link Gulbino ežero trinkelėmis išklojo 882,49 kv. m. aikštelę. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė atsakovui dėl vykdytų savavališkos statybos darbų surašė 2011-07-15 savavališkos statybos aktą. Atsakovui 2011-08-16 buvo surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriuo buvo pareikalauta ne vėliau kaip iki 2012-02-16 savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius. 2012-03-05 buvo gautas atsakovo prašymas pratęsti reikalavimo įvykdymo terminą, nurodant, kad nesuspėta sutvarkyti dokumentacijos savavališkos statybos įteisinimui. Atsižvelgiant į tai, kad prašymas buvo pateiktas praleidus STR 1.09.06:2010 37 punkte nurodytą terminą ir tai, jog prašymas buvo nekonkretus ir nepateikti jokie jį pagrindžiantys dokumentai, reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą atsisakyta pratęsti. Ieškovas nurodo, kad inspekcijos reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo 2012-03-06 aktu nustatyta, kad reikalavimas nebuvo įvykdytas – aikštelė nenugriauta.

Atsakovas A. Š. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes remiantis teisės aktais, turėjo teisę įrengti apžvalgos aikštelę. Nurodė, kad apžvalgos aikštelės įrengimas buvo numatytas inžinerinių tinklų ir įrenginių plane, kurių statybai leidimą 1994 m. liepos 19 d. išdavė Vilniaus rajono valdybos architektūros skyrius. Inžinerinių tinklų planą parašu patvirtino ir Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono departamento atstovė. Atsakovo teigimu, įrengdamas aikštelę, jis nepablogino fizinių rekreacinių kraštovaizdžio savybių, o priešingai, pagerino šios teritorijos prieinamumą lankytojams, pagerino jų saugumo bei poilsiavimo sąlygas. Pažymėjo, jog jam tai tebuvo materialinės išlaidos.

Trečiasis asmuo Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog sutinka su pateiktu ieškiniu ir jame išdėstytais motyvais.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, jog sutinka su ieškiniu ir jame išdėstytais motyvais. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), valstybės įmonėje Registrų centras neregistruotas, savavališkas valstybinės žemės užėmimo faktas galės būti nustatytas tik šį žemės sklypą įregistravus valstybės įmonėje Registrų centras. Nurodė, kad apie tai buvo informuotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyrius, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija bei sklypo savininkas A. Š.. Pažymėjo, kad atsakovas dėl sutikimo atlikti statybos darbus valstybinės žemės sklype į Vilniaus miesto skyrių nesikreipė.

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime pažymėjo, kad asmenys pageidaujantys gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą tiesti inžinerinius tinklus ir statyti, jiems funkcionuoti būtinus statinius kartu su prašymu turi pateikti detalųjį planą su inžinerinės infrastruktūros objektų brėžiniu arba inžinerinės infrastruktūros plėtros planą, kuris rengiamas kartu su detaliuoju planu. Nurodė, kad jeigu kartu su detaliuoju planu inžinerinės infrastruktūros objektų brėžinys arba inžinerinės infrastruktūros plėtros planas neturi būti rengiami, tada reikia pateikti schemą (planą), kurioje būtų numatytas planuojamų tiesti inžinerinių tinklų detalusis išdėstymas. Minėta schema turi būti suderinta su Vilniaus miesto savivaldybe, t.y. turi būti gautas savivaldybės pritarimas. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra atsakovui išdavusi jokio leidimo įrengti stovėjimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog atsakovas ne tik vykdė statybos darbus be statybos leidimo, bet ir į bylą napateikė duomenų, įrodančių, kokiais pagrindais jis valdo žemės sklypą, kuriame buvo statoma aikštelė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: įpareigojo atsakovą A. Š., savo lėšomis per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, tai yra nugriauti valstybinėje žemėje trinkelėmis išklotą 882,49 kv. m. aikštelę bei sutvarkyti statybvietę. Atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovui suteikė teisę nugriauti valstybinėje žemėje, (duomenys neskelbtini), trinkelėmis išklotą 882,49 kv. m. aikštelę pačiam, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo. Priimdamas sprendimą, teismas konstatavo, jog atsakovas A. Š. privalėjo turėti įgaliotų valstybės tarnautojų rašytinius pritarimus supaprastintam statybos projektui bei valstybės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą, tačiau šių dokumentų neturėjo. Teismo manymu, atsakovo teiginiai, kad apžvalgos aikštelės įrengimas buvo numatytas inžinerinių tinklų ir įrenginių plane, kurių statybai leidimą 1994 m. liepos 19 d. išdavė Vilniaus rajono valdybos architektūros skyrius ir, kad Inžinerinių tinklų planą parašu patvirtino Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono departamento atstovė, neatleidžia atsakovo nuo pareigos gauti statybą leidžiantį dokumentą, šiuo atveju rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą supaprastintam statybos projektui.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai

Apeliantas A. Š. pateikė apeliacinį skundą ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą panaikinti ir priėmus naują sprendimą- ieškinį atmesti; pakeistus teismo sprendimą, leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir sumokėjus šio įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžianti dokumentą. Apelianto manymu, šiuo atveju ieškinys buvo paduotas praleidus ieškinio senaties terminą, tačiau pirmosios istancijos teismas  skundžiamame sprendime nepasisakė dėl atsakovo prašymo taikyti ieškinio senatį. Nurodo, kad pateikė duomenis, jog šiuo metu ruošiama projektinė dokumentacija dėl minėtos aikštelės įrengimo, taip pat, jog ši aikštelė įrengta ne atsakovo poreikiams tenkinti, o visuomenės reikmėms. Atkreipia dėmesį, jog aikštelės įrengimui apeliantas turėjo statybos leidimą ir tik dėl tuo metu buvusių finansinių sunkumų aikštelės įrengimas buvo užbaigtas pasibaigus leidimo galiojimo laikui, kad nuo 1992 metų teikiu prašymus dėl sklypo suformavimo prie apeliantui nuosavybės teise priklausančių pastatų, kurie ribojasi su įrengta aikštele, tačiau iki šiol sklypas nesuformuotas.

Ieškovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo, kad Statybos įstatymo 28 str. 6 d. numatytas terminas yra priskirtinas procedūriniams terminams ir ieškovo teisės kreiptis į teismą nepanaikina. Akcentuoja, jog apeliaciniame skunde apsiribojama tik abstrakčiais teiginiais apie ruošiamą projektinę dokumentaciją, taip pat, jog apeliantas nepateikia jokių dokumentų, kurie pagrįstų jo dėstomus teiginius. Pažymi, jog apelianto teiginys, jog aikštelė ėįrengta visuomenės poreikiams tenkinti, nepašalina statinio neteisėtumo fakto.

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo nagrinėti bylą atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas. Nurodo, kad 2012-12-07 A. Š. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą su prašymu išduoti pritarimą ir suderinti naujai paruoštą nesudėtingo statinio- poilsio aikštelės statybos projektą. 2013-01-28 raštu apeliantas buvo informuotas, jog atsakymas pateikiamas išnagrinėjus apelianto pateiktus dokumentus ir asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nurodytas prašyme, gali keisti ir atsakymo turinys. Minėtu raštu apeliantas buvo informuotas apie įstatymų numatytas procedūras bei reikalavimus, kuriuos reikia atlikti tam, jog būtų galima spręsti dėl rašytinio pritarimo išdavimo supaprastintam statybos projektui. Pažymi, jog Vilniaus miesto savivaldybėje nėra duomenų, jog atsakovas po 2013-01-28 atsakymo pateikimo pakartotinai būtų kreipęsis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl rašytinio pritarimo išdavimo poilsio aikštelės statybos projektui (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog iki šiol Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra išdavusi jokio leidimo įrengti stovėjimo aikštelę. Atkreipia dėmesį, joig apeliantas į bylą pateikė 1999 m. liepos 19 d. LR Vilniaus rajono valdybos Architektūros skyriaus išduotą leidimą statybai, kuri buvo pratęsiamas iki 2004-07-05, vėliau iki 2006-12-30.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino materialinės teisės normas,  dėl ko priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl sprendimas keistinas.

Ginčas byloje kilo dėl  valstybinėje žemėje, (duomenys neskelbtini), trinkelėmis išklotos 882,49 kv. m. aikštelės savavališko įrengimo, kuri užfiksuota priimtais: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011-07-15  Savavališkos statybos darbų aktu Nr. SSA-100-110715-00021 (b.l. 12-13),  2011-08-16 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Reikalavimu dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo Nr. REI-100-110816-00021 (b.l. 14-15), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012-03-06  Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. RPA-100-120306-00001 (b.l. 19-22). Bylą nagrinėjęs teismas konstatavo, kad nesudėtingų statinių - aikštelės statybai atsakovas turėjo parengti supaprastintą statybos projektą, o kadangi  nesudėtingas statinys pastatytas valstybinėje žemėje, Verkių regioninio parko teritorijoje, atsakovas A. Š. privalėjo turėti įgaliotų valstybės tarnautojų rašytinius pritarimus supaprastintam statybos projektui bei valstybės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą. Tai įtvirtinta Statybos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 6 punkte, 23 straipsnio 1 dalies 4 punkte, Statybos techninio reglamento STR 1.01.07.2010 „Nesudėtingi statiniai“ 1 priedo „Nesudėtingų statinių sąrašas“, 2 lentelės „Inžinieriniai statiniai“ 17 punkte, Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 3.2–3.3 punktuose. Atsakovas A. Š. privalomo statybą leidžiančio dokumento nepateikė statybų valstybinę priežiūrą vykdančiam pareigūnui nei teismui. Tokiu būdu teismas turėjo pagrindą trinkelėmis išklotą 882,49 kv. m. aikštelę pripažinti savavališka statyba.

Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti šalinami taikant įstatymus, galiojančius šių padarinių konstatavimo ir šalinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Č. ir kt. v. V. B. ir kt., bylos Nr.3K-3-240/2009, 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. K. E. v. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-616/2012). Šiuo metu galiojančiame CK 4.103 straipsnyje (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-993 redakcija) nustatyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.103 straipsnio 3 dalis). Bylos nagrinėjimo metu pirmos instancijos teisme galiojo Statybos įstatymo redakcija, kurio 28 straipsnio 7 dalyje (2010 m. liepos 1 d. redakcija, galiojanti nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad teismas savo sprendimu gali: 1) leisti statytojui teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; 2) įpareigoti nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) įpareigoti išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; arba 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad neteisėtos statybos (kuri apima ir savavališkos statybos atvejus) padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kuriomis padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Č. ir kt. v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-240/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. D. v. A. Z. D., bylos Nr. 3K-3-39/2011). Statybos įstatymo nuostatos, įtvirtinančios alternatyvius savavališkos statybos padarinius, kurie (vienas iš jų), laikantis interesų derinimo ir proporcingumo principų, teismo nesvarstytos, o atsižvelgiant į reikšmingas ginčo aplinkybes, teismas turėjo šias alternatyvas apsvarstyti. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą (Konstitucinio Teismo 2001-10-02 nutarimas). Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000-12-06, 2001-10-02, 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21, 2008-03-15, 2008-09-17 nutarimai). Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau negu yra būtina (Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai). Atsakovas pagal galiojančias LR Statybos įstatymo nuostatas gali įteisinti minėtą statybą, šios aplinkybės nenegia ir ieškovas. Byloje esanti šalutinė medžiaga: atsakovo prašymai kompetetingoms institucijoms dėl sutikimo inžinerinių tinklų tiesimo, žemės nuomos sutarties sudarymo, prašymai pritarti nesudėtingo statinio – poilsio aikštelės įrengimo projektui, aikštelės projekto parengimas (b.l. 7, 39 50-52, 53-58) rodo, kad atsakovas siekia įteisinti pastatytą aikštelę. Pažymėtina ir tai, kad apžvalgos aikštelės įrengimas buvo numatytas inžinerinių tinklų ir įrenginių plane, kurių statybai leidimą 1994 m. liepos 19 d. išdavė   Vilniaus rajono valdybos architektūros skyrius ir  Inžinerinių tinklų planą parašu patvirtino Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono departamento atstovė. Šis leidimas su jo pratęsimais galiojo iki 2006-12-30 (t. 1, b.l. 52-93, 95,96). Nurodytą aplinkybę patvirtino pats ieškovas, taigi atsakovo pastatytas statinys nors ir pripažintas savavališka statyba, tačiau ši aplinkybė tik patvirtina kolegijos išvadą, jog aikštelės statybos įteisinimui įstatymuose (Žemės įstatyme, Saugomų teritorijų įstatyme), teritorijų planavimo dokumentuose imperatyvo nėra.

Kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog ieškovo pastatyta aikštelė, kaip statinys, ją įteisinus, visiškai atitiktų šalia turistinės bazės, ant Gulbinų ežero kranto, Verkių regioninio parko reakriacinės zonos paskirties ypatumus. Ši aikštelė atitinka ir visuomenės poreikius naudotis ežero pakrante, prie kurios tiek privažiavimas, tiek priėjimas yra sutvarkytas ir sureguliuotas atsakovo pastatytais kelio ženklais (t. 2, b.l. 94-96). Atsakovas gali pasinaudoti Statybos įstatyme numatyta savavališkų statinių įteisinimo tvarka, nes ieškovas neįrodė, kad jo nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant statinį, todėl šis reikalavimas pripažintinas neproporcingu padarytam konkrečioje byloje pažeidimui ir neatitinkančiu siekiamų teisėtų ir visuotinai svarbių tikslų apginti pažeistas asmenų teises, išlaikant teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugą, tinkamą, racionalų teritorijų naudojimą. Tokiu būdu yra tikslinga taikyti Statybos įstatymo 28 straipsnį [(2013 06 27 įst. redakcija galiojanti nuo 2014-01-01) redakcija galiojanti byloje apliaciniame teisme nagrinėjimo metu] ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalies 1 p. ir leisti atsakovui teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. 

Atsižvelgiant į tai, kad kaip nurodė ieškovas savo procesiniuose dokumentuose (t. 1, b.l. 2), žemės sklypas, kuriame yra savavališkai įrengta aikštelė, nėra suformuotas ir registruotas registre, jis yra valstybinėje žemėje, o atsakovas šio veiksmo trukmės negali įtakoti, todėl atsakovui projektinės dokumentacijos parengimui nustatytinas terminas 12 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovui sprendimo neįvykdžius, leistina ieškovui nugriauti savavališką statinį ir sutvarkyti statybvietę atsakovo lėšomis (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 14 straipsnio 9 p.).

Dėl ieškinio senaties taikymo.

Sutinkamai su CPK 306 straipsnio 2 d. apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmos instancijos teisme. Pirmos instancijos teisme atsakovas  atsikirtimo į ieškinį negrindė ieškinio senaties terminu, jis neprašė taikyti ieškinio senaties ir šiuo pagrindu atmesti ieškovo ieškinio, tokiu būdu jis neturi teisės šia aplinkybe grįsti apeliacinio skundo, todėl kolegija dėl šio skundo argumento nepasisako, pripažindama, kad tai yra nauja aplinkybė, kuri nebuvo nurodyta pirmos instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

LR CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju kolegija dalinai tenkino ieškinį, tačiau perskirstyti šalių bylinėjimosi išlaidas, kurias šalys patyrė pirmos instancijos teisme, nėra pagrindo nes šiuo atveju ieškinio dalinis tenkinimas nepaneigia ieškovo pačio reikalavimo dėl savavališkų statybų pagrįstumo, todėl teismo sprendimas šioje dalyje nekeistinas. 

Apelianto išlaidos patirtos apelaicinės instancijos teisme patenkinus iš dalies skundą priteistinos iš ieškovo paskirstant šias išlaidas šalims po lygiai, t.y. iš ieškovo priteistina pusė sumokėtos žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumos (t. 2, b.l. 98)

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

įpareigoti atsakovą A. Š. per 12 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalinti savavališkos statybos padarinius ir LR Statybos įstatyme numatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją bei gauti statybą leidžiančius dokumentus, o neįvykdžius šio reikalavimo per nustatytą terminą, savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius - nugriauti pastatytus nesudėtingus  statinius -  trinkelėmis išklota 882,49 kv.m. aikštelę, esančią valstybinėje žemėje, šalia atsakovui A. Š. priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) sklypo kad. Nr. 0101/0101:852 ir šalia jam nuosavybės teise priklausančios agroturistinės bazės, unikalus Nr. 1098-0021-4012, (duomenys neskelbtini),  ir sutvarkyti statybvietę. Jei šių įpareigojimų atsakovas teismo nustatytu terminu neįvykdys - leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti pastatytus nesudėtingus statinius- įrengtą trinkelėmis išklotą 882,49 kv.m. aikštelę, sutvarkyti statybvietę, išieškant visas patirtas išlaidas iš atsakovo A. Š..

              Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą

              Priteisti iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 72 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovui A. Š..

Teisėjai                                                                                                   Romualda Janovičienė

                                                                                                                Henrichas Jaglinskis

Alma Urbanavičienė