Baudžiamoji byla Nr. 1-1080-907/2012

Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00842-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.7.1.; 

1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.; 1.1.8.6.2.;1.2.9.9.; 2.3.6.4.5.

(S)

ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 7 d.   

Šiauliai

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Morkūnaitei, kaltinamajam E. V., nukentėjusiajai D. V., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, išsiskyręs, gyv. (duomenys neskelbtini) (baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-1340-12 skyrus kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyriumi - gyvena (duomenys neskelbtini)), teistas:

1) 2012-01-25 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 38 str. pagrindais už veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d.,

2) 2012-01-25 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d. – 30 parų arešto (2012-03-21 paleistas atlikęs bausmę),

3) 2012-11-08 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal 140 str. 1 d., 140 str. 2 d., vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinė bausmė paskirta 1 m. laisvės atėmimas, vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 8 p., 3 d., bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn. ir paskirti įpareigojimai: bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 1 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir joje registruotis; taip pat vadovaujantis LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 9 p., 722 str. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, atliekant jas per 3 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, 

n u s t a t ė:

E. V. vengė pareigos pagal 2003-09-16 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą mokėti lėšas sūnaus V. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis po 150 Lt kas mėnesį nuo 2003-07-01 iki vaiko pilnametystės, lėšas uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės tvarkomas motinos D. V., nes laikotarpiu nuo 2006-05-01 iki 2008-01-22, bei nuo 2008-07-01 iki 2012-06-01 nemokėjo Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartyje numatytas mėnesines sumas, dėl ko susidarė  11204 Lt įsiskolinimas D. V.

Kaltinamasis E. V. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2003-09-16 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta jo santuoka su D. V., priteistas išlaikymas sūnums V. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 150 Lt kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Jis sumokėjo D. V. 9000 Lt įsiskolinimą, antstoliams- 1140 Lt. Daugiau vaikų išlaikymui jis nieko nemokėjo, žiūrėjo, kad pats būtų pavalgęs, nes nedirbo, darbo biržoje dėl darbo paieškos nebuvo registruotas. Darbo biržoje, kaip ieškantis darbo, registruotas nebuvo todėl, kad dirbo nelegaliai. Darbo neturi, todėl išlaikymo nemoka, kaltu prisipažįsta, nuoširdžiai gailisi.

Nukentėjusioji D. V. parodė, kad su E. V. išsituokė 2003-10-22, teismo sprendimu iš E. V. buvo priteistas išlaikymas sūnums V. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 150 Lt kiekvienam vaikui iki sūnų pilnametystės. E. V. vaikams išlaikymo nemokėjo, ji tuomet kreipėsi į antstolius dėl išlaikymo išieškojimo iš E. V. E. V. gyveno avariniame, savininkams gražintiname name, todėl savininkui pareikalavus grąžinti jo nuosavybę, E. V. buvo išmokėti pinigai, tiksliai nežino, gal 20000 Lt. Iš šios sumos E. V. dengė dalį išlaikymo įsiskolinimo, gal apie 10000 Lt. Ji kreipėsi į Garantinį ir vaikų išlaikymo fondą dėl išmokos gavimo sūnaus V. V. išlaikymui, iš fondo kas mėnesį gauna po 150 Lt sūnaus išlaikymui. Tėvas su sūnumis nebendrauja. Civilinio ieškinio byloje nereiškia.

Be kaltinamojo E. V. visiško prisipažinimo, nukentėjusiosios D. V. duotų parodymų, E. V. kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais:

- iš 2008-01-16 prašymo išmokai iš Vaikų išlaikymo fondo gauti matyti, kad D. V. kreipėsi į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją dėl išmokos išmokėjimo nepilnamečiui sūnui V. V. (6 b. l.);

- iš 2008-01-16 antstolės Eurikos Rulienės pažymos „Apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą“ Nr. 69-524/2004 matyti, kad 2007 m. gruodžio mėnesį D. V. išlaikymas, mokėtinas vaikams T. V. ir V. V., iš E. V. neišieškotas (7 b. l.);

- iš 2008-02-28 Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie SADM direktoriaus sprendimo „Dėl  išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“ matyti, kad  Vaikų išlaikymo fondas V. V. išlaikymui nuo 2008-01-16 kiekvieną mėnesį moka po 150 Lt dydžio išmoką (8 b. l.);

- iš 2003-09-16 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimo matyti, kad santuoka nutraukta abipusiu D. V. ir E. V. susitarimu. E. V. įsipareigojo nuo 2003-07-01 mokėti sūnų T. V. ir V. V. išlaikymui periodines išmokas po 150 Lt kiekvienam kas mėnesį iki sūnų pilnametystės (15-16 b. l.);

- iš 2006-11-07 D. V. pareiškimo antstolei Eurikai Rulienei matyti, kad E. V. alimentų įsiskolinimą 9000 Lt sumokėjo jai asmeniškai 2006-10-03 (25 b. l.);

- iš 2006-11-08 patvarkymo dėl pinigų pervedimo Nr. 69-524/2004 matyti, kad iš E. V. išieškota 1140 Lt alimentų (26 b. l.);

- iš išlaikymo mokėjimo paskaičiavimo lentelės matyti, kad išlaikymo skola 2012-06-01 yra 11204 Lt (42-43 b. l.);

- iš Šiaulių teritorinės darbo biržos Šiaulių skyriaus pažymos matyti, kad E. V. Šiaulių teritorinės darbo biržos Šiaulių skyriuje buvo registruotas vieną kartą nuo 2008-01-22 iki 2008-07-01 (46 b. l.);

- iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad D. V. pateikė prijungimui prie baudžiamosios bylos ištuokos liudijimo AA Nr. 155139, išduoto 2003-10-22, ir gimimo liudijimo AA Nr. 550428 kopijas (50-52 b. l.);

- iš gimimo liudijimo AA Nr. 550428 kopijos matyti, kad 1996-08-27 gimė V. V., kurio tėvai yra E. V. ir D. V. (51 b. l.);

- iš ištuokos liudijimo AA Nr. 155139 kopijos matyti, kad E. V. ir D. V. santuoka nutraukta 2003-10-16 Šiaulių miesto apylinkės teisme (52 b. l.);

- iš VSDFV pažymos matyti, kad nuo 2004-01-12 iki 2004-03-04 E. V. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), o nuo 2004-06-01 iki 2004-07-02 - A. B. įmonėje (duomenys neskelbtini) (91 b. l.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje numatyta atsakomybė už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką vengimą, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti būtiną materialią paramą vaikui. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Šis straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir pan., t. y. neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Kita vertus, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-218/2012). Atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį kyla ne tik tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaikus visiškai nevykdoma, bet ir kai ji vykdoma iš dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-491/2005).

Teismas, įvertinęs kaltinamojo visišką prisipažinimą, jo teisme duotus parodymus, kurie atitinka byloje surinktą medžiagą, taip pat nukentėjusiosios D. V. parodymus, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra nuoseklūs ir neprieštaringi, ikiteisminio tyrimo veiksmų – daiktų, dokumentų pateikimo protokoluose, prašyme išmokai iš Vaikų išlaikymo fondo, Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie SADM direktoriaus sprendime, nukentėjusiosios pareiškime antstolei, gimimo liudijime, ištuokos liudijime, antstolės patvarkyme dėl pinigų pervedimo, pažymoje, Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendime užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog E. V., žinodamas apie 2003-09-16 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą, pagal kurį iš E. V. nuo 2003-07-01 priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 150 Lt, mokamomis kas mėnesį, T. V., gimusio (duomenys neskelbtini), ir V. V., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki sūnų pilnametystės, išlaikymo sūnums nemokėjo, sumokėjo tik vieną kartą susidariusį išlaikymo įsiskolinimą – 2006-11-03 – 9000 Lt (25 b. l.), o 2006-11-08 iš jo buvo išieškotas priverstine tvarka 1140 Lt išlaikymo įsiskolinimas (26 b. l.), todėl, išdalinus minėtas sumas abiejų vaikų išlaikymui, matyti, kad E. V. nebemokėjo ir iš jo nebuvo išieškota priverstine tvarka išlaikymas vaikams nuo 2006-05-01 (42-44 b. l.). Todėl nesant galimybės išieškoti išlaikymo įsiskolinimą iš E. V., D. V. 2008-01-16 kreipėsi į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją su prašymu išmokai iš Vaikų išlaikymo fondo gauti, nurodydama sumokėti minėtą išmoką V. V. (6 b. l.). 2008-02-28 Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie SADM direktoriaus sprendimu „Dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“ Nr. 1.35-1846 (8 b. l.) nuo 2008-03-21 V. V. buvo mokama 150 Lt išmoka (3-5 b. l.). Byloje taip pat nustatyta, kad E. V. laikotarpiu nuo 2008-01-22 iki 2008-07-01 buvo registruotas Šiaulių teritorinėje darbo biržoje, tačiau jam nebuvo pateiktas darbo pasiūlymas (46 b. l.), kas laikytina pateisinama priežastimi, dėl ko buvo nemokamas išlaikymas vaikui. Todėl laikytina, kad E. V. savo neveikimu, būdamas darbingas ir turėdamas galimybę mokėti vaikui išlaikymą, nes laikotarpiais nuo 2006-05-01 iki 2008-01-22 bei nuo 2008-07-01 iki 2012-06-01, nebūdamas registruotas darbo biržoje kaip ieškantis darbo, neieškodamas savarankiškai darbo, neįsidarbindamas ir nedirbdamas tokį ilgą laikotarpį, jis vengė pareigos išlaikyti savo vaiką, nors privalėjo šią pareigą vykdyti. Tokios pareigos jis nevykdė be pateisinamų priežasčių, nors turėjo vykdyti, nes E. V. yra V. V. tėvas (51 b. l.) ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsniu privalėjo išlaikyti savo vaiką iki jo pilnametystės. Dėl to nukentėjusioji buvo priversta kreiptis į antstolius, kad išlaikymas jų vaikui būtų išieškomas priverstinai. Antstoliui negalint iš kaltinamojo išieškoti lėšų vaikui išlaikyti, nukentėjusioji buvo priversta kreiptis į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administraciją, šią pareigą perkeliant valstybei. Nuteistasis nenurodė jokių objektyvių, pateisinančių priežasčių, dėl kurių jis pagal teismo sprendimą negalėjo teikti vaikui išlaikymo, tokių priežasčių byloje nenustatė ir teismas. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, teismas pripažįsta, kad E. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės visiškai įrodytos. Nors nustatyta, kad E. V. vengė mokėti išlaikymą vaikui V. V. dviem laikotarpiais, t.y., nuo 2006-05-01 iki 2008-01-22 bei nuo 2008-07-01 iki 2012-06-01, tačiau paminėtina, kad laikotarpis tarp veikų padarymo yra trumpas, taip pat atsižvelgtina į tai, kad laikotarpiu nuo 2008-01-22 iki 2008-07-01 E. V. buvo registruotas darbo biržoje, kas laikytina priežastimi, pateisinančia vengimą mokėti išlaikymą vaikui, todėl abi veikos laikytinos viena tęstine veika ir kvalifikuotinos pagal vieną straipsnį – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį. Kaltinamasis E. V., vengdamas mokėti vaikui išlaikymą, priteistą 2003-09-16 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu, suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, t.y., jog neteisėtai nevykdo savo pareigos išlaikyti savo vaiką, nors galėjo šią pareigą vykdyti, tačiau sąmoningai jos nevykdė, todėl veikė tiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus ir tyčios rūšį, pripažįsta, jog E. V. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnio, kaip vengimas išlaikyti vaiką.

Skirdamas E. V. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. E. V., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė 1 nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, veika baigta. E. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis teismo posėdžio metu prisipažino visiškai padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi (Lietuvos Respublikos baudžiamoj kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis E. V. teistas 2 kartus (75-85, b. l.), prieš tai buvo teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnį kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (baudžiamoji byla Nr. 1-252-771/2012), tačiau nepraėjus metams laiko 2012-08-24 padarė naują nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, dėl ko buvo atnaujintas įrodymų tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-252-771/2012 ir 2012-11-08 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jam buvo paskirta bausmė už abi nusikalstamas veikas. E. V. yra baustas administracine tvarka, turi 2 galiojančias administracines nuobaudas (86-87 b. l.), nedirba, darbo biržoje neregistruotas (90, 91 b. l.), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos ir priklausomybės ligų registre neįrašytas (93 b. l.), VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatrijos ir priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (94 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre nėra (95 b. l.). Nors kaltinamasis nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, pradėjo daryti 2006-05-01, t. y. dar būdamas neteistas, tačiau ši veika ikiteisminio tyrimo institucijų buvo nutraukta jau esant jam atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnį kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (baudžiamoji byla Nr. 1-252-771/2012) ir nuteistam 2012-01-25 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 1 d. 30 parų areštu. Nors minėtą arešto bausmę kaltinamasis atliko, tačiau jis nepadarė išvadų iš savo veiksmų ir, nepraėjus metams laiko, 2012-08-24 padarė naują nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, dėl ko buvo atnaujintas įrodymų tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-252-771/2012 ir 2012-11-08 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo paskirta bausmė už abi nusikalstamas veikas- laisvės atėmimas, bausmės vykdymą atidedant (baudžiamoji byla Nr. 1-971-899/2012). Įvertinus visas aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis iki šiol niekur nedirba, darbo biržoje nėra registruotas, daro naujus nusikaltimus, jam iki šiol paskirtos bausmės nebuvo veiksmingos, kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, skirtina bausmė – areštas, mažesnio dydžio nei už nusikaltimus numatytas šios bausmės rūšies dydžio vidurkis, arčiau minimumo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 str. 3 d.). Paskirta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis, subendrintina dalinio sudėjimo būdu su 2012-11-08 Šiaulių miesto apylinkės teismo paskirta bausme, prieš tai ją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu a papunkčiu, pakeitus laisvės atėmimo bausme, ir galutinė bausmė skirtina laisvės atėmimas.

2012-11-08 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu kaltinamajam E. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Sprendžiant, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, ypač svarbus yra kaltininko asmenybės įvertinimas. Esminė bausmės vykdymo atidėjimo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, net ir esant formaliems Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnyje numatytiems, bausmės vykdymo atidėjimo pagrindams, bausmės vykdymas neprivalo būti atidėtas. Atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą svarbu nustatyti, ar tai bus pakankamai efektyvu norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Nors byloje nustatyta kaltinamojo E. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis padarė nesunkų nusikaltimą, jį pradėjo daryti dar būdamas neteistas, nors E. V. paskyrus laisvės atėmimo bausmę bus apribota galimybė mokėti išlaikymą vaikui, dėl ko nukentės vaiko interesai, tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad E. V. paskyrus švelnesnę bausmę nebus pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 1 dalyje numatyti bausmės tikslai, o būtent, sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nes 2012-01-25 Šiaulių miesto apylinkės teisme E. V. atžvilgiu buvo išnagrinėtos dvi baudžiamosios bylos, iš kurių vienoje jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnį kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (baudžiamoji byla Nr. 1-252-771/2012), o kitoje byloje jam buvo paskirtas areštas (baudžiamoji byla Nr. 1-284-77/2012). Nors minėtą arešto bausmę kaltinamasis atliko, tačiau jis nepadarė išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio ir nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo ir, nepraėjus metams laiko, 2012-08-24 padarė naują nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, dėl ko buvo atnaujintas įrodymų tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-252-771/2012 ir 2012-11-08 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo paskirta bausmė jau už abi nusikalstamas veikas- laisvės atėmimas, bausmės vykdymą atidedant (baudžiamoji byla Nr. 1-971-899/2012). E. V. iki šiol neįsidarbino, nėra registruotas darbo biržoje, kaip asmuo ieškantis darbo, nemoka teismo sprendimu priteisto išlaikymo, nuo baudžiamosios bylos iškėlimo nesumokėjo nei vienos įmokos nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimui padengti, daro naujas nusikalstamas veikas. Teismų praktika formuojama taip, kad atvejai, kai nuteistasis ir toliau daro tyčinius nusikaltimus, vertintini kaip paneigiantys galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-149/2011, 2K-9/2008). Įvertinus visas šias aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam iki šiol paskirtos bausmės nebuvo veiksmingos, jo nesustabdė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, kaltinamasis ir toliau nedirba, nėra registruotas darbo biržoje, kaip asmuo ieškantis darbo, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, ir toliau nemoka nepilnamečiui vaikui teismo sprendimu priteisto išlaikymo, daro naujas nusikalstamas veikas, nepadarė išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio, kas rodo jo padidintą pavojingumą, jo neigiamą požiūrį į įstatymo saugomas vertybes ir neduoda pakankamo pagrindo manyti, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, kad atidėjus bausmės vykdymą jis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals, tai neduoda jokio pagrindo manyti, jog bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas neatidėtinas.

Į bausmės laiką įskaitytinas pagal 2012 m. lapkričio 8 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį laikiname sulaikyme nuo 2012-01-07 15.00 val. iki 2012-01-08 11.10 val. ir nuo 2012-08-24 17.10 val. iki 2012-08-25 12.20 val. išbūtas laikas, t. y. 2 paros. 

Kaltinamajam E. V. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (67 b. l.) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a :

E. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį ir skirti jam areštą 35 (trisdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, prie 2012 m. lapkričio 8 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės pridėjus dalį skiriamos šiuo nuosprendžiu arešto bausmės, prieš tai areštą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu a papunkčiu, pakeitus laisvės atėmimo bausme, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

Laisvės atėmimo bausmę E. V. paskirti atlikti pataisos namuose.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. V. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-01-07 15.00 val. iki 2012-01-08 11.10 val. ir nuo 2012-08-24 17.10 val. iki 2012-08-25 12.20 val. (2 paras).

E. V. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                      Asta Čebatoriūtė