Administracinė byla Nr. A-1269-442/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01230-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 9.3; 10.2; 10.10 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ulmas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ulmas“ skundą Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2014 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. 1A-44, kuriuo nuspręsta patvirtinti Kauno teritorinės muitinės 2013 m. spalio 29 d. UAB „Ulmas“ patikrinimo ataskaitos Nr. 3KM320072M dalį, kuria nuspręsta keisti deklaruotą prekių – apskrito skerspjūvio vamzdelių – kodą iš deklaruoto TARIC kodo 9403 90 10 90 į TARIC kodą Nr. 7306 30 77 80 ir apskaičiuoti bei įregistruoti UAB „Ulmas“ 47 886 Lt antidempingo muito, 9 658 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 612 Lt delspinigių ir 5 564 Lt baudos mokestines prievoles;

2) panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2013 m. spalio 29 d. UAB „Ulmas“ patikrinimo ataskaitą Nr. 3KM320072M dalyje, kuria buvo nuspręsta keisti deklaruotą prekių – apskrito skerspjūvio vamzdelių – kodą iš deklaruoto TARIC kodo 9403 90 10 90 į TARIC kodą Nr. 7306 30 77 80, ir apskaičiuoti bei įregistruoti UAB „Ulmas“ 47 886 Lt antidempingo muito, 9 658 Lt PVM, 612 Lt delspinigių ir 5 564 Lt baudos mokestines prievoles.

Pareiškėjas nurodė, kad apskrito skerspjūvio vamzdelius deklaravo TARIC kodu 9403 90 10 90 kaip baldų dalį, tuo tarpu Kauno teritorinė muitinė bei atsakovas priėmė sprendimus pakeisti pareiškėjo deklaruotą kodą į TARIC kodą Nr. 7306 30 77 80 kaip netauriųjų metalų gaminį. Atsakovas savo sprendimą patvirtinti Kauno teritorinės muitinės ataskaitą keisti prekės – apskrito skerspjūvio vamzdelių – TARIC kodą 7306 30 77 80 grindė Muitinės laboratorijos 2013 m. birželio 28 d. tyrimo protokolu Nr. 3T1203. Pareiškėjas paaiškino, kad jo veikla susijusi su didmenine baldų dalių ir furnitūros prekyba, įgytas prekes tiekia išimtinai baldų ir jų dalių prekybą vykdančioms įmonėms. Vamzdeliai yra skirti drabužių kabinimui spintose ir baldų gamyboje naudojami kartu su kita pareiškėjo įgyjama preke – vamzdžių laikikliais. Pareiškėjas baldų gamintojams prekes parduoda kartu – t. y. vamzdį kartu su laikikliais. Pažymėjo, kad dėl nustatyto prekės – apskrito skerspjūvio vamzdelių – sienelės storio (t. y. 0,7 mm) aptariama prekė kaip vamzdis kitais nei baldų gaminimo tikslais negali būti panaudota, kadangi jo negalima suvirinti, užsriegti ar sulenkti.

Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas pažymėjo, jog Kombinuotosios nomenklatūros 7306 pozicijoje nurodyta, kad joje klasifikuojami „vamzdžiai, vamzdeliai ir tuščiaviduriai profiliai (pavyzdžiui, atvirasiūliai arba suvirinti, sukniedyti arba sujungti panašiu būdu), iš geležies arba iš plieno“. Atsižvelgiant į Muitinės laboratorijos ginčo prekės tyrimo duomenis ir į minėtąją Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklę, yra aišku, kad Kauno teritorinė muitinė 2013 m. spalio 29 d. patikrinimo ataskaita Nr. 3KM320072M pagrįstai nusprendė, jog apskrito skerspjūvio vamzdeliai turi būti deklaruojami TARIC kodu 7306 30 77 80, o pareiškėjo nurodomas ginčo prekių pardavimo baldų gamintojams faktas įtakos prekių klasifikavimui neturi.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime, be to, ką išdėstė atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą, paaiškino, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl mėginio ėmimo yra deklaratyvūs, nepagrįsti atitinkamais įrodymais, faktinėmis aplinkybėmis. Iš pareiškėjo buvo paprašyta pateikti papildomą prekių klasifikavimui reikalingą informaciją – katalogus su prekių nuotraukomis, brėžiniais, parašymais, techniniais parametrais. Be to, pagal Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1B-443 patvirtintų „Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių“ (toliau – ir Prekių mėginių administravimo taisyklės) 9 punkto nuostatas tais atvejais, kai neįmanoma paimti prekes reprezentuojančių mėginių, imama asmens patvirtinta ir prekes apibūdinanti informacinė medžiaga (t. y. prospektai, brėžiniai, aprašymai). Tyrimui buvo pateikta apie 27 cm ilgio metalinio vamzdžio atkarpa (kaip tai numatyta Prekių mėginių administravimo taisyklių 11.3.3, 11.3.5 punktuose), taigi šiuo atveju buvo galimybė paimti prekes reprezentuojančius mėginius.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad šioje byloje ginčas vyksta dėl pareiškėjo importuotų prekių (apskrito skerspjūvio vamzdelių), deklaruotų muitinės deklaracijose TARIC kodu 9403 90 10 90, bei iš to kylančių mokestinių įsipareigojimų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Muitinės laboratorijos išvada yra teisinga. Muitinės laboratorijos, kuriai buvo pateikta ištirti prekė (vamzdis – 3 m ilgio), 2013 m. birželio 28 d. tyrimo protokolai, 2013 m. spalio 29 d. patikrinimo ataskaita patvirtina, kad Kauno teritorinė muitinė pagrįstai nusprendė pareiškėjo importuotą prekę (vamzdžius) klasifikuoti TARIC kodais 7306 30 77 80 ir 7306 69 90 90, o pareiškėjo nurodomas ginčo prekių pardavimo baldų gamintojams faktas įtakos prekių klasifikavimui neturi.

Pagal Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklę, prekių klasifikavimas turi būti nustatomas pagal pozicijų pavadinimus bei skyrių ir skirsnių pastabas. Kombinuotosios nomenklatūros 7306 pozicijoje nurodyta, kad joje klasifikuojami „vamzdžiai, vamzdeliai ir tuščiaviduriai profiliai (pavyzdžiui, atvirasiūliai arba suvirinti, sukniedyti arba sujungti panašiu būdu), iš geležies arba iš plieno“. Taigi pareiškėjo deklaruoti apskrito skerspjūvio vamzdeliai, teismo vertinimu, turėjo būti deklaruojami TARIC kodu 7306 30 77 80. Pagal suderintus prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimus, 94 skirsnio bendrąsias nuostatas (HSENs 2012) nustatyta, kad 9401–9403 ir 9405 pozicijose klasifikuojamas aprašytų dirbinių apdorotos ar neapdorotos dalys, kurios pagal savo formą ar kitus specifinius požymius yra identifikuojamos kaip dalys, sukonstruotos tiktai ar pagrindinai šių pozicijų dirbiniams, taigi, atsižvelgus į ginčo prekių pobūdį (3 m ilgio plieniniai vamzdžiai, skersmuo – 25,2 mm, sienelės storis – 0,7 mm), negalima prieiti išvados, kad jos skirtos išimtinai baldų gamyboje, todėl nėra pagrindo jas klasifikuoti pareiškėjo deklaruotoje Kombinuotosios nomenklatūros 9403 pozicijoje. Tokiu būdu, atsakovas pakeitęs TARIC kodą, pagrįstai taikė pareiškėjui 90,6% galutinio antidempingo muito tarifą ir priskaičiavo kitus mokesčius. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas nepateikė specialių žinių taikymo prasme laboratorinio tyrimo lygmenį atitinkančių įrodymų, kurie galėtų paneigti nurodytas Muitinės departamento išvadas ar sukelti pagrįstas abejones dėl šių išvadų pagrįstumo.

III.

Pareiškėjas UAB „Ulmas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo reikalavimą tenkinti.

Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai paaiškina, kad tiek atsakovui, tiek teismui buvo pateikti įrodymai (pirkimo sąskaitos, pakavimo pavyzdžiai, panaudojimo gaminiuose pavyzdžiai, „Hanstar hardware asia limite“ katalogo nuorašas), pagrindžiantys, jog prekės – apskrito skerspjūvio vamzdeliai – gali būti panaudotas tik baldų gaminimo tikslais bei perkamos ir realizuojamos išimtinai baldų gamybai Lietuvoje. Aptariama prekė pardavinėjama vienetais, o vamzdžiai paprastai pardavinėjami kilogramo, metro matavimo matais.

Pareiškėjas pabrėžia, kad Muitinės laboratorijos išvada yra rekomendacinio pobūdžio. Be kita ko, siekdamas įrodyti skundo pirmosios instancijos teismui argumentus, kreipėsi į Europos Komisijos Muitinės kodekso komitetą (toliau – ir MKK), kadangi pareiškėjui yra žinoma, kad kitos Europos Sąjungos šalys, tokios kaip Lenkija ir Čekija, analogiškoms prekėms taiko TARIC kodą 9403 90 10 90, kurį taikė ir pareiškėjas. MKK sprendimas dėl pareiškėjo skundo būtų vienas iš įrodymų, kuris, esant palankiam sprendimui, galėtų būti vertinamas kaip nuginčijantis Muitinės laboratorijos 2013 m. birželio 28 d. tyrimo protokolą Nr. 3T1203, tačiau pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo, iki MKK išnagrinės pareiškėjo skundą, nesustabdė, todėl byla buvo išnagrinėta neišsamiai. Pareiškėjo žiniomis, kitai Lietuvoje veikiančiai bendrovei UAB „SBA baldų kompanija“ analogiškoms prekėms buvo pritaikytas pareiškėjo deklaruotas TARIC kodas 9403 90 10 90, todėl buvo pažeisti ne tik viešojo administravimo principai, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatos.

Atsakovas Muitinės departamentas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimą į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad UAB „SBA baldų kompanijos“ atvejis skiriasi nuo pareiškėjo atvejo, kadangi importuotų prekių charakteristikos nėra vienodos. Pasak atsakovo, vien tik pridėta elektroninio laiško kopija neįrodo kreipimosi į MKK fakto.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimą į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, kad nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog Lenkija ir Čekija analogiškoms prekėms taiko tą patį TARIC kodą, kurį taikė ir pareiškėjas, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Taip pat iš elektroninio laiško nėra aišku, ar būtent dėl analogiškų prekių klasifikavimo yra kreiptasi į MKK, ar yra pateikti identiškų prekių pavyzdžiai bei kitos aplinkybės. Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Byloje ginčas yra kilęs dėl Kauno teritorinės muitinės 2013 m. spalio 29 d. patikrinimo ataskaitos Nr. 3KM320072M dalies, kuria buvo nuspręsta be kitų pareiškėjo deklaruotų prekių TARIC kodų pakeitimo, taip pat keisti ir deklaruoto prekių – apskrito skerspjūvio vamzdelių – kodą iš TARIC kodo 9403 90 10 90 į TARIC kodą Nr. 7306 30 77 80, ir apskaičiuoti pareiškėjui papildomus mokesčius (antidempingo muitą, PVM) ir su jais susijusias sumas (baudą ir delspinigius) bei dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. 1A-44, kuriuo patvirtinta minėta ataskaita, teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo, paduoto pirmosios instancijos teismui, dalyką ir pagrindą, šis mokestinis ginčas yra kilęs tik dėl pareiškėjo deklaruotų prekių – apskrito skerspjūvio vamzdelių – kodo pakeitimo.

Kauno teritorinė muitinė 2013 m. birželio 14 d. mėginio paėmimo protokolu Nr. 13KM000707 prekės TARIC kodo teisingumo nustatymui paėmė 3 m ilgio chromuotą vamzdį (t. 1, b. l. 135). Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad paimant mėginį buvo pažeistas Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1B-443, 9 punktas, kuris nustato, jog tais atvejais, kai neįmanoma paimti prekes reprezentuojančių mėginių, imama asmens patvirtinta ir prekes apibūdinanti informacinė medžiaga, t. y. prospektai, brėžiniai, aprašymai ar jų kopijos, nuotraukos, techninė dokumentacija, katalogai, reklaminiai ar kiti leidiniai ir dokumentai, kuriuose pateiktos informacijos pakanka prekės klasifikavimui. Muitinės pareigūnas privalo įsitikinti, ar asmens pateiktoje informacinėje medžiagoje aprašytos (pavaizduotos) prekės atitinka muitiniam tikrinimui pateiktas arba pas asmenį rastas prekes. Prekių klasifikavimui pagal jas apibūdinančią informacinę medžiagą taikomos prekių mėginių klasifikavimo nuostatos.

Pareiškėjo teigimu, šis punktas buvo pažeistas tuo, kad paimtas vamzdis yra naudojamas kartu su laikikliais, kurie nebuvo paimti ir pateikti tyrimui. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių 9 punktas pareiškėjo nurodytai mėginių pavyzdžių paėmimo situacijai netaikytinas, nes šis punktas reguliuoja atvejus, kuomet neįmanoma paimti prekes reprezentuojančių mėginių. Todėl minėti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti, šiuo atveju nėra pagrindo traktuoti, jog muitinė pažeidė prekių mėginių paėmimo tvarką.

Muitinės laboratorija, atlikusi minėto metalinio vamzdžio tyrimą, 2013 m. birželio 28 d. tyrimo protokole Nr. 3T1203 nurodė, jog jo rekomenduojamas TARIC kodas yra 7306 30 77 80 (t. 1, b. l. 134).

Vyriausybės 2004 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1332 patvirtintų 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6 punktas nustato, kad taikant Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Bendrijos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą ir kitas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje, kai prekių klasifikavimui ir ekspertizei būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba nešališkos, kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad iš šios teisės normos matyti, jog viešojo administravimo vykdymo požiūriu, nustatant TARIC nomenklatūros atitinkamą poziciją, muitinė (be Muitinės laboratorijos išvados) gali remtis tik tokių institucijų laboratorinėmis išvadomis, kurios turi specialią teisę (kompetenciją) daryti išvadas dėl tarifinio muito prekių klasifikavimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1320/2012).

Taigi Taisyklių 6 punktas nustato įrodymų leistinumo kriterijus tais atvejais, kai prekių klasifikavimui pagal TARIC nomenklatūrą yra reikalingas laboratorinis tyrimas, t. y. specialiomis žiniomis pagrįsta išvada. Atsižvelgiant į šios teisės normos nuostatas, tokią išvadą, kuri gali būti pagrindas prekės kodo pagal TARIC nomenklatūrą nustatymui, gali pateikti tik Muitinės laboratorija arba nešališkos, kompetentingos institucijos akredituota (sertifikuota) tyrimų laboratorija, įgaliota tirti atitinkamas prekes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1156/2013).

Atsižvelgiant į paminėtą Muitinės laboratorijos tyrimų protokolo vertinimo įrodinėjimo procese specifiką, nenustačius teisinių pagrindų, kuriais vadovaujantis toks protokolas galėtų būti pripažintas neteisėtu įrodymu, eliminuojančiu galimybę teismui juo remtis nustatant bylai reikšmingas aplinkybes, Muitinės laboratorijos tyrimo protokole suformuluota išvada dėl prekės klasifikavimo gali būti paneigta tik kitu Taisyklių 6 punkte numatytu analogišku tyrimu.

Kadangi nagrinėjamu atveju Kauno teritorinė muitinė, nusprendusi pakeisti pareiškėjo importo deklaracijoje nurodytos prekės kodą ir apskaičiuoti papildomą muitą, PVM bei su šiais mokesčiais susijusias sumas, veikė kaip vietos mokesčių administratorius (Mokesčių administravimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalis), todėl šis ginčas priskirtinas mokestinių ginčų kategorijai, o įrodinėjimo pareigos paskirstymui taikytinos Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos.

Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Pagal šiame Mokesčių administravimo įstatymo straipsnyje įtvirtintas taisykles, įrodinėjimo pareiga (onus probandi) yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Mokesčių administratorius privalo tam tikrais duomenimis pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas. Mokesčių mokėjas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus apskaičiuotu mokesčiu ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pateikti duomenis, kurie pagrįstų, kodėl mokestis ir su juo susijusios sumos yra apskaičiuotos neteisingai. Nustačius, kad mokesčių administratorius pateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumą bei teisingumą, mokesčių mokėtojui, kuris nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiavimu, tenka pareiga įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokestį ir su juo susijusias sumas. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo šios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė.

Kauno teritorinė muitinė, remdamasi minėtu Muitinės laboratorijos 2013 m. birželio 28 d. tyrimo protokolu Nr.3T1203, turėjo pakankamą pagrindą apskaičiuoti pareiškėjui papildomus mokesčius ir su jais susijusias sumas. Pažymėtina, kad šis Muitinės laboratorijos tyrimų protokolas atitinka teisės aktų reikalavimus (Ekspertinių tyrimų atlikimo muitinės laboratorijoje nuostatų, patvirtintų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 1B-498, 21 p., 35 p.). Jame aiškiai aprašytas objektas, kuris buvo tiriamas, nurodyti šaltiniai, kuriais remiantis buvo nustatytas prekės TARIC kodas. Todėl įrodymų leistinumo aspektu Muitinės laboratorijos tyrimų protokolas negali būti pripažintas neteisėtu įrodymu.

Apeliacinio skundo argumentas, jog, nustatant ginčo prekės kodą, buvo vertinama tik dalis gaminio, nes, pareiškėjo teigimu, vamzdžiai parduodami tik su laikikliais kaip viena prekė, nėra pagrįstas. Vien tik prekybinė pareiškėjo veikla parduodant ginčo vamzdžius kartu su laikikliais nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog vamzdis ir laikikliai yra neatskiriama visuma ir šie du elementai negali būti naudojami autonomiškai. 

Pareiškėjas nenurodė pakankamai pradinių duomenų apie tai, kad būtent tokios pat, kaip ir ginčo prekės, kitose šalyse bei Lietuvos Respublikoje yra klasifikuojamos pagal kitą TARIC kodą nei šiuo atveju nustatė Muitinės laboratorija, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo kreiptis į Europos Sąjungos Komisiją bei išreikalauti duomenis apie kitų Lietuvos ūkio subjektų deklaruotas prekes.

Pareiškėjas papildomai apeliacinės instancijos teismui atsiuntė Europos Komisijos 2015 m. balandžio 22 d. raštą ir prašo jį pridėti prie bylos. Teisėjų kolegija, įvertinusi šio rašto turinį, prieina išvadą, jog jis yra informacinio pobūdžio, jame nėra nurodyta jokių faktų, patvirtinančių ar paneigiančių bylai reikšmingas aplinkybes, todėl Europos Komisijos 2015 m. balandžio 22 d. raštas nevertinamas.

Pareiškėjas nepateikė tyrimo išvadų, atitinkančių Taisyklių 6 punkto reikalavimus, kuriomis remiantis galėtų būti kvestionuojamas muitinės nustatyto prekių kodo teisingumas arba kurios keltų pagrįstų abejonių dėl prekių kodo nustatymo teisingumo, taigi, nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo pripažinti, jog Muitinės laboratorija neteisingai nustatė pareiškėjo importuotų prekių kodą bei kad Kauno teritorinė muitinė nepagrįstai pareiškėjui apskaičiavo papildomas muito ir pridėtinės vertės mokesčio bei su šiais mokesčiais susijusias sumas, o Muitinės departamentas bei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjo skundų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ulmas“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Stasys Gagys

                                                                      Romanas Klišauskas

                                                                      Dainius Raižys