Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.6.; 2.6.2.2.;
2.6.8.9.; 2.6.8.11.3.; 3.2.6.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 22 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant ieškovui S. P., ieškovo atstovui advokato padėjėjui Gediminui Lukaševičiui, atsakovo Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, atstovei V. K., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Rekovera“ atstovui advokatui Nedui Valiuliui, trečiajam asmeniui V. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. P. ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, pareikštą atsakovams Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, UAB „Rekovera“ (įstojusiai į bylą vietoje UAB „Intrum Lietuva“), tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų, - V. P., D. P..
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovas 2021-02-05 pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančia tarp Nordea Bank Finland Plc (teisių ir pareigų perėmėjas - Luminor Bank AS Lietuvos skyrius) ir S. P. sudarytą 2008-03-27 laidavimo sutartį Nr. LLL 08/03/96VY; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad 2008-03-27 Nordea Bank Finland Plc, kurios teisių ir pareigų perėmėjas - Luminor Bank AS, ir trečiasis asmuo V. P. sudarė kredito „Laisvai“ sutartį Nr. LL/08/03/95VY, pagal kurią V. P. buvo suteiktas 72405 Eur kreditas, kuris turėjo būti grąžintas bankui iki 2018-02-28. Trečiojo asmens V. P. prievolė buvo užtikrinta nekilnojamojo turto - žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, kurio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) hipoteka; banko ir ieškovo 2008-03-27 laidavimo sutartimi Nr. LLL 08/03/96VY. Trečiasis asmuo V. P. kredito sutarties neįvykdė, todėl bankas kredito sutartį nutraukė. Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro M. K. išduotas vykdomasis įrašas dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą dėl 69388,10 EUR skolos pagal kredito sutartį išieškojimo iš įkeisto turto 2019-01-16 buvo priimtas priverstiniam vykdymui. Turto pardavimo iš varžytynių 2020-06-23 aktu hipoteka užtikrintas turtas buvo parduotas už 5100 EUR. Bankas su UAB „Intrum Lietuva“ 2020-12-04 sudarė reikalavimo teisių pirkimo - pardavimo ir perleidimo sutartį, kuriuo buvo perleista likusi negrąžinta skola pagal kredito ir laidavimo sutartis. Ieškovas nurodė, kad laidavimo sutartį sudarė sulydęs dėl esminių sąlygų, nes ieškovui buvo atskleistos aplinkybės, jog trečiajam asmeniui suteikiama kredito suma yra užtikrinta nekilnojamojo turto hipoteka. UAB „Baltijos turto vertinimo agentūra“ 2008-03-18 preliminarioje pažymoje Nr. 028:2008 nurodyta nekilnojamojo turto vertė yra 300000 Lt (86886 EUR) ir yra 25 procentais didesnė nei skolinama pinigų suma. Ieškovas paaiškino, kad siekdamas išsiaiškinti svarbias aplinkybes tam, kad priimti sprendimą dėl laidavimo, kreipėsi į banko atstovus, prašydamas jam suteikti informaciją. Banko atstovų buvo patikintas, kad trečiojo asmens prievolė yra užtikrinta turto hipoteka, suteikiamo kredito suma sudaro 75 procentus įkeisto turto rinkos vertės, todėl laidavimas yra tik formalumas. Ieškovui, gavus turto vertintojo D. G. parengtą konsultacija dėl nekilnojamojo turto vertės, paaiškėjo, kad bankui įkeisto turto vertė 2008-03-18 galėjo būti 14156,48 Lt (4100 EUR), t.y. virš 20 kartų mažesnė, nei ją nustatė UAB „Baltijos turto vertinimo agentūra“. Ieškovo nuomone, bankas, remdamasis jam pateikta turto vertinimo preliminaria pažyma, priėmęs sprendimą suteikti trečiajam asmeniui kreditą, elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, o taip pat suklaidino ieškovą vertinant prisiimamos rizikos mastą. Ieškovas nebūtų sudaręs laidavimo sutarties, jeigu jam būtų buvę žinoma, kad reali įkeisto turto rinkos vertė yra 20 kartų mažesnė nei ta, kurią jam nurodė bankas pagal turimą bankui priimtino vertintojo parengtą pažymą.
Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad sūnus – trečiasis asmuo V. P. kreipėsi į jį prašydamas laiduoti bankui už siekiamą gauti kreditą. Laiduoti nesutiko. Po kiek laiko sūnus dar kartą paprašė laiduoti, pateikė dokumentus, įtikinėjo, kad turtas yra likvidus. Turto vertinime nustatyta 300000 Lt turto rinkos vertė, o prašomo suteikti kredito suma 220000 Lt. Matė nekilnojamojo turto išrašą prieš priimdamas sprendimą laiduoti. Nebuvo nuvykęs apžiūrėti įkeičiamo bankui turto, nes pasitikėjo sūnumi, bankui patikimų vertintojų atliktu turto vertinimu. Banko atstovai patikino, kad turto vertė yra pakankama, tačiau siekė sudaryti ir laidavimo sutartį. Banko atstovai atlikto turto vertinimo nerodė, to jis neprašė, nes banku pasitikėjo. Ši laidavimo sutartis nėra vienintelė sudaryta laidavimo sutartis. Apie tai, kad prievolės pagal kredito sutartį neįvykdytos sužinojo 2019 metais iš banko. Įkeistą turtą pardavus iš varžytinių paaiškėjo, kad įkeisto turto nepakanka prievolei įvykdyti, todėl ėmė domėtis turto verte. Patvirtino, kad supranta laidavimo sutarties prasmę, riziką, tačiau žinodamas, kad bankui prievolė užtikrinta ir turto hipoteka, kad vertintojai nustatė turto rinkos vertę, kuri yra 25 procentais didesnė, nei prašoma banko paskolinti suma, suprato, kad laidavimu prisiima nedidelę riziką.
Atsakovas Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, pateikė atsiliepimą, kuriuo ieškinį paršo atmesti. Patvirtino, tarp banko ir trečiojo asmens V. P. buvo sudaryta 2008-03-27 kredito „Laisvai“ sutartis Nr. LL 08/03/95VY, kurios pagrindu buvo suteiktas 72405 EUR kreditas, kurio grąžinimo data – 2018-02-28. Tarp banko ir ieškovo 2008-03-27 sudaryta laidavimo sutartis Nr. LLL 08/03/96VY, kuria ieškovas įsipareigojo kaip solidarusis skolininkas atsakyti visu savo turtu ir lėšomis bankui, jeigu kredito gavėjas V. P. neįvykdys visos arba dalies prievolės pagal kredito sutartį. Paaiškino, kad bankui įkeičiamo turto vertinimas buvo inicijuotas turto savininko T. J. ir bankui buvo pateikta UAB „Baltijos turto vertinimo agentūra“ turto/nuosavybės rinkos vertės pažyma Nr. 028:2008 (V), kurioje turto vertintojas nurodė, kad įkeičiamo turto vertė 2008-03-18 dienai yra 300000 Lt. Banko naudai 2008-04-14 įregistruota žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), hipoteka, kurios identifikavimo kodas Hipotekos registre: (duomenys neskelbtini). Kredito gavėjui laiku nevykdant įsipareigojimų kredito sutartis 2018-11-05 buvo nutraukta, 2018-12-28 sudarytas Notaro vykdomasis įrašas dėl 69188,95 EUR skolos ir 16 proc. dydžio sutartinių metinių palūkanų nuo negrąžintos sumos (69 188,95 EUR) nuo 2018-11-23 iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo dienos dėl priverstinio išieškojimo iš kredito gavėjo. Vykdomasis įrašas pateiktas priverstiniam vykdymui ir priimtas 2019-03-20 patvarkymu Nr. S-19-174-3733. Vykdymo procese buvo paskirta nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė, kurią atliko UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“ ir nustatė, jog hipoteka įkeisto turto vertė 2019-08-14 dienai yra 9910 EUR. iš varžytinių turtas buvo parduotas 2020-06-23 už 5100 EUR. Nurodė, kad tarp banko ir atsakovo UAB „Intrum Lietuva“ sudaryta Reikalavimo teisių pirkimo ir perleidimo sutartis, pagal kurią reikalavimo teisės į trečiojo asmens V. P. įsipareigojimą buvo perleistos naujajam kreditoriui UAB „Intrum Lietuva“. Paaiškino, kad trečiojo asmens prievolei užtikrinti be hipotekos buvo papildoma užtikrinimo priemonė – laidavimas. Išdėstė poziciją, kad nėra pagrindo pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia, nes bankas, sudarydamas laidavimo sutartį neturėjo paslėptų neteisėtų ar nesąžiningų tikslų, išskyrus vienintelį tikslą – užtikrinti tinkamą prievolės pagal kredito sutartį įvykdymą. Bankas sudarydamas kredito sutartį, o vėliau ir laidavimo sutartį, rėmėsi tinkamais dokumentais, nustatančiais turto rinkos vertę. Bankui buvo pateikta vertės pažyma, kuri yra laikoma turto vertinimo dokumentu ir turi juridinę galią. Turto vertinimą atliko nepriklausomas turto vertintojas – specialias žinias turintis asmuo UAB „Baltijos turto vertinimo agentūra“. Bankas neįtakojo ir negalėjo įtakoti pateikiamų dokumentų turinio. Duomenų, kad atliktas turto vertinimas buvo klaidingas ir neatitiko realios turto vertės, nebuvo, todėl bankas neturėjo pagrindo nepasitikėti ir/ar kvestionuoti profesionalaus vertintojo jam pateiktą vertės pažymą. Ieškovas nenurodo, kokių priemonių ėmėsi tam, jog tinkamai pasirūpintų savo teisėmis ir pareigomis. Aplinkybė, jog ieškovas išimtinai pasitikėjo tik kitų asmenų atliekamais veiksmais, tačiau elgėsi pasyviai, negali eliminuoti ieškovo atsakomybės prisiimant riziką dėl neatsargumo ir tinkamos rizikos neįvertinimo. Atkreipė dėmesį, kad trečiasis asmuo V. P., kreipdamasis dėl kredito gavimo, nurodė bankui, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kuri užsiima nekilnojamojo turto projektų koordinavimo ir valdymo paslaugomis, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertinimu bei kuri teikia su neįklonuojamuoju turtu susijusias teisines paslaugas. Ieškovą ir trečiąjį asmenį sieja giminystės ryšiai, todėl, atsakovės nuomone, ieškovas turėjo būti įspėtas trečiojo asmens V. P. apie galimai netikslų turto vertinimą. Pažymėjo, kad laiduotojas turi teisę nesutikti su nekilnojamojo turto vertinimu bei turi teisę teikti kitus turto vertinimo duomenis, tačiau ieškovas savo turto vertinimo neteikė, neprieštaravo dėl bankui pateiktų turto vertinimų pažymų teisėtumo. Atsakovės nuomone, ieškovo pateikta turto vertintojo D. G. konsultacija dėl nekilnojamojo turto vertės yra abstraktaus pobūdžio vertinimas, nepakankamas spręsti dėl 2008 metais nustatytos turto rinkos vertės teisingumo, nes nekilnojamojo turto rinkoje vyko dideli pokyčiai.
Atsakovė UAB „Intrum Lietuva“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad sutinka su atsakovo Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, atsikirtimais ir ieškinį prašo atmesti.
Atsakovės UAB „Intrum Lietuva“ teisių ir pareigų perėmėja pagal 2021-05-27 reikalavimo teisių perleidimo sutartį UAB „Rekovera“ prašo ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ieškovas buvo UAB (duomenys neskelbtini), kuri veikė pelningai, (duomenys neskelbtini). Šiuo metu yra UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), todėl ieškovas yra profesionalus ir kompetentingas (duomenys neskelbtini), kuris, sudarydamas ginčo sandorį, turėjo suvokti sudaromo laidavimo sandorio pasekmes ir prisiimtą riziką. Išdėstė poziciją, kad kitų užtikrinimo priemonių (įkeitimo vertės) realumas laidavimo sutarties galiojimui reikšmės neturi, taip pat laidavimo sutarties galiojimui neturi reikšmės ir laiduotojo finansinės galimybės įvykdyti laidavimą laidavimo sutarties sudarymo metu. Ieškovas, sudarydamas laidavimo sutartį, išreiškė valią laiduoti už sūnaus gaunamą kreditą, o kad jis sutarties sudarymo metu buvo nepajėgus įvykdyti laidavimą, ar tretieji asmenys užtikrinę prievolę nepajėgūs įvykdyti laidavimą, neturi reikšmės laidavimo galiojimui ir tuo labiau negali būti pagrindu pripažinti laidavimą negaliojančiu.
Trečiasis asmuo V. P., dalyvavęs 2021-10-12 teismo posėdyje, paaiškino, kad 2006 – 2008 metais vertėsi (duomenys neskelbtini). 2008 metais dirbo UAB (duomenys neskelbtini), kurios veikla - (duomenys neskelbtini). Skolintis iš banko nusprendė su kolega, sužinoję, jog Nordea bankas teikia kreditavimo paslaugas, sudarant kredito sutartis „Laisvai“ su turto įkeitimu. Bankui įkeičiamo turto vertinimu rūpinosi kolega T. J., kuris buvo turto bendrasavininkis. Banko atstovai, tariantis dėl kredito suteikimo, nurodė, kad jam kartu su turto bendrasavininkiu kreditas be laidavimo suteiktas nebus. Dėl laidavimo kreipėsi į savo tėvą – ieškovą šioje byloje. Tėvui paaiškino, kad kreditą bankui grąžins iš įkeisto turto, kurio rinkos vertę turto vertintojai įvertino 300000 Lt suma, ši turtą pardavęs. Patvirtino, kad ieškovui pateikė turto vertinimą, ieškovui aiškino, kad laidavimas tėra formalumas. Nurodė, kad jis su ieškovu banke buvo tris kartus: pirmąjį kartą pasidomėti apie laidavimą, antrąjį kartą vežė deklaracijas, o trečiąjį kartą sudarė laidavimo sutartį. Paaiškino, kad bankui įkeistą žemės sklypą su namu buvo apžiūrėjęs tik jo kolega T. J., už sklypą įgydami mokėjo 80000 Lt (23169,60 EUR), o į banką kreipėsi dėl 220000 Lt kredito suteikimo. Ieškovą apie tai, kad nevykdomos prievolės pagal kredito sutartį informavo 2019 metais. Patvirtino, kad suklaidino ieškovą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-17 nutartimi, patenkinus ieškovo prašymą, paskirta nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizė, ją pavedant atlikti teismo ekspertei R. V.. Teismo ekspertė dalyvavo 2021-12-01 teismo posėdyje.
Ieškinys atmestinas.
Byloje esanti Nordea Bank Finland Plc (teisių ir pareigų perėmėjas - Luminor Bank AS) ir trečiojo asmens V. P. 2008-03-27 sudaryta kredito „Laisvai“ sutartis Nr. LL/08/03/95VY patvirtina, kad šios sutarties pagrindu V. P. buvo suteiktas 72405 Eur kreditas, kuris turėjo būti grąžintas bankui iki 2018-02-28. Sutarties specialiosios dalies 3.1 punktas patvirtina, kad prievolių pagal sutartį vykdymo užtikrinimui buvo įkeistas hipoteka nekilnojamasis turtas - žemės sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini)Sutarties 3.2 punktas patvirtina, kad prievolių pagal kredito sutartį vykdymas užtikrintas ir laidavimo sutartimi. Laidavimo sutartį Nr. LLL 08/03/96VY su Nordea Bank Finland Plc 2008-03-27 sudarė ieškovas. Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra, kaip nėra ginčo ir dėl to, kad, trečiajam asmeniui nevykdant prievolių pagal sudarytą kredito sutartį, kredito sutartis buvo nutraukta 2018-11-05. Notaro vykdomasis įrašas dėl 69188,95 EUR skolos, 16 procentų dydžio sutartinių metinių palūkanų nuo negrąžintos sumos išieškojimo buvo išduotas 2018-12-28, pateiktas priverstiniam vykdymui 2019-03-20. Hipoteka įkeistas turtas buvo parduotas 2020-06-23 turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. S-20-174-19708 už 5100 EUR.
Ieškovas teigia, kad 2008-03-27 laidavimo sutartį Nr. LLL 08/03/96VY sudarė suklaidintas dėl esminio sandorio fakto – hipoteka įkeičiamo, ankščiau nurodyto, nekilnojamojo turto 2008 metais nustatytos rinkos vertės, patikėjęs banko atstovų ir trečiojo asmens V. P. argumentais, kad laidavimas, užtikrinant prievolės kylančias iš kredito sutarties, yra formalumas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminę reikšmę, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jei normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 1.90 straipsnio taikymą, nurodyta, kad dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas jis nebūtų sudaręs sandorio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015). Apgaulė gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių (CK 1.91 straipsnio 5 dalis).
Byloje nėra ginčo, kad bankui priimtinas turto vertintojas UAB „Baltijos turto vertinimo agentūra“ 2008-03-18 įvertino T. J. ir V. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą - žemės sklypą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, kurio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir parengė 2008-03-18 preliminarią pažymą Nr. 028:2008 (V) bei atsakovo Luminor Bank AS pateiktą 2008-03-27 nekilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaitą, kuriose nurodė, kad turto rinkos vertė 2008-03-18 yra 300000 Lt (86886 EUR), iš kurių žemės sklypo vertė – 280000 Lt. Banko pateikta ataskaita paneigia ieškovo ieškinyje išdėstytus argumentus, kad bankas sudarydamas kredito ir laidavimo sutartis vadovavosi dokumentu, neatitinkančiu Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir Turto vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-14 nutarimu Nr. 244, reikalavimų.
Kredito „Laisvai“ sutarties Nr. LL/08/03/95VY specialiosios dalies 2.6 punkte nustatyta, kad „suteikiama kredito suma turi sudaryti ne daugiau kaip 75 procentus nuo bankui įkeisto turto vertės, nustatytos bankui priimtinų nepriklausomų turto vertintojų“. Tai, kad trečiajam asmeniui V. P. buvo teikiamas kreditas, kurio dydis 72405 EUR (249999,984 Lt), ir ši suma sudarė 83,33 procentus bankui įkeičiamo turto rinkos vertės, paaiškina banko sprendimą pareikalauti papildomo prievolių pagal kredito sutartį užtikrinimo - laidavimo. Ši aplinkybė nesudaro pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kad bankas pareikalavo papildomo prievolės užtikrinimo (laidavimo) abejodamas dėl turto vertinimo ataskaitoje nustatytos nekilnojamojo turto rinkos vertės.
UAB „Baltijos turto vertinimo agentūra“ turto vertinimą atliko bankui byloje nedalyvaujančio buvusio turto bendrasavininkio iniciatyva. Iš byloje esančio vertinimo ataskaitos priedo – 2008-03-07 pažymėjimo matyti, kad trečiasis asmuo V. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise ½ dalį bankui įkeičiamo nekilnojamojo turto - žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, kurio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), įgijo 2007-05-16. Šalių paaiškinimai patvirtina, kad trečiasis asmuo V. P., kreipdamasis į banką dėl kredito gavimo, vertėsi nekilnojamojo turto prekyba, bankui buvo pateikęs UAB „Faulana“ 2008-03-14 pažymą apie vidutines mėnesio pajamas, sudarančias 1640 Lt, bei duomenis apie mėnesio pajamas (virš 2000 Lt) gaunamas pagal verslo liudijimą.
Trečiojo asmens V. P. paaiškinimai patvirtina, kad jis dėl laidavimo kreipėsi į ieškovą, suteikė informaciją apie siekiamą sudaryti sandorį su banku, šio sandorio tikslus. Trečiasis asmuo V. P. ir ieškovas patvirtino, kad ieškovas ne iš karto sutiko patenkinti sūnaus – trečiojo asmens V. P. prašymą laiduoti už jį bankui. Ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimai patvirtina, kad ieškovui trečiasis asmuo suteikė informaciją apie bankui įkeičiamą nekilnojamąjį turtą, rodė dokumentus, tame tarpe nekilnojamojo turto registro išrašus, turto vertinimo dokumentus. Šių asmenų paaiškinimai patvirtina ir tai, kad ieškovas, abejodamas jam sūnaus suteikta informacija, nusprendė ją patikslinti banke, tačiau neatliko jokių kitų veiksmų informacijai patikrinti: nebuvo apžiūrėti įkeičiamo turto, kurio bendrasavininkiu jau buvo trečiasis asmuo; nepasinaudojo galimybe gauti konsultacijas apie turto vertę, t.y. nepadarė to, ką padarė 2021-01-02 (konsultacija dėl nekilnojamojo turto vertės Nr. DGK 210102R), paaiškėjus, kad įkeisto nekilnojamojo turto nepakanka trečiojo asmens V. P. prievolėms pagal kredito sutartį įvykdyti.
Šalių paaiškinimai patvirtina, kad ieškovui, prieš sudarant laidavimo sutartį nuvykus į banką, buvo atskleista įkeičiamo turo rinkos vertė, nustatyta 2008-03-18 preliminarioje pažymoje Nr. 028:2008 (V). Tikėtina, kad banko atstovai, turėdami šį kredito sutartį siekiančio sudaryti asmens pateiktą dokumentą, bei trečiojo asmens V. P. pateiktus dokumentus apie gaunamas pajamas, neabejodami tuo, kad kredito gavėjas mokės įmokas pagal kredito sutartį, turėjo pagrindą teigti ieškovui, kad laidavimu prisiimama rizika nėra didelė, tačiau nėra pagrindo išvadai, kad banko atstovai įtikinėjo ieškovą sudaryti laidavimo sutartį, ar neatskleidė kitos jiems žinomos informacijos, kuri galėtų įtakoti ieškovo apsisprendimą sudaryti laidavimo sutartį. Priešingai, tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens V. P. paaiškinimai patvirtina, kad laidavimo sutartį ieškovą įtikinėjo sudaryti sūnus – trečiasis asmuo V. P., kuris, kaip matyti iš šio asmens paaiškinimų, ir teigė, kad laidavimas yra tik formalumas.
Byloje esantis 2019-08-14 ekspertizės aktas Nr. 19NT05NE02 patvirtina, kad bankui įkeistas turtas, kurio vertinimas buvo atliktas priverstinio vykdymo procese, įvertintas 9910 EUR rinkos verte. Turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. S-20-174-19708, sudarytu 2020-06-23, parduotas už 5100 EUR kainą. Taigi, praėjus daugiau nei dešimčiai metų paaiškėjo, kad bankui įkeisto turto vertės nepakanka prievolėms pagal kredito sutartį įvykdyti.
Ieškovo prašymu atliktos nekilnojamojo turto retrospektyvaus vertinimo ekspertizės akto Nr. 2021-115 išvadoje nustatyta, kad nekilnojamojo turto - žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, kurio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bendra rinkos vertė, turto vertės nustatymo dienai (2008-03-18) buvo 11700 EUR, o tai sudaro pagrindą išvadai, jog įkeičiamo bankui turto bendrasavininkių iniciatyva bankui priimtinų nepriklausomų turto vertintojų atliktus turto vertinimą nustatyta rinkos vertė nebuvo reali. Laiduotojas turi teisę nesutikti su nekilnojamojo turto vertinimu, gali teikti kitus turto vertinimo duomenis, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad 2008-03-27, sudarant laidavimo ir kreditavimo sandorius, vertinimo teisingumu ieškovas būtų abejojęs.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovas patvirtino, kad jis yra verslininkas, ginčo laidavimo sutartis nėra pirmoji sudaryta laidavimo sutartis, kad supranta atsakomybę ir riziką, kurią prisiima asmuo, laiduodamas už kitą asmenį, todėl ieškovo argumentai, jog jis pasitikėjo kitais asmenimis, jų atliekamais veiksmais, nepateisina ieškovo pasyvaus elgesio, ir sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovas nesielgė taip, kaip apdairus, atidus žmogaus elgtųsi tokiomis pačiomis aplinkybėmis, nes nebuvo tiek rūpestingas, kad tinkamai įvertintų prisiimamą riziką.
Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas nesusipažino su sutarties sąlygomis prieš pasirašant sutartį, todėl ieškovas kaip protingas, verslo patirtį turintis asmuo, galėjo rinktis sudaryti sutartį su tokiomis sąlygomis, kokios yra, arba atsisakyti sudaryti sutartį, jeigu bent viena sąlyga yra nepriimtina. Ieškovas duodamas paaiškinimus, nurodė, kad jam iš pirmojo karto nesutikus laiduoti sūnus buvo nepatenkintas. Ši aplinkybė ir tai, kad ieškovas ir trečiasis asmuo V. P. yra artimi giminaičiai, leidžia tikėti tuo, kad ieškovo apsisprendimą laiduoti lėmė ne ieškovo nurodomos aplinkybės, kuriomis aiškinamas suklydimas, o būtent giminystės ryšiai, siekis padėti sūnui, išlaikyti gerus santykius.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad laidavimo teisinis reglamentavimas, įtvirtinantis laiduotojo teises ir jo atsakomybę pagal laidavimo sutartį, bei praktikoje paprastai egzistuojantys laiduotojo ir asmens, už kurį laiduojama, ryšiai suponuoja laiduotojo pareigą pačiam aktyviai veikti, užtikrinant, kad jo interesai nukentėtų kuo mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2014). Tam, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris galėtų būti pripažįstamas negaliojančiu, visų pirma turi būti konstatuotas suklydimas dėl sandorio sudarymo metu egzistavusių esminių sandorio faktų (suklydimas dėl sandorio esmės, sandorio esminių sąlygų, kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių) ir, antra, toks suklydimas turi turėti esminę reikšmę, kadangi normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020). Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalį, jeigu tai yra fizinis asmuo, tai tokio asmens amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-1075/2018).
Suklydimui dėl laidavimo sandorio sudarymo konstatuoti ar pripažinti, kad ieškovas buvo tyčia suklaidintas, nors tai jau reikštų apgaulę (CK 1.91 straipsnis), svarbu yra ne tai, ar paskolos sandorio susitarimai buvo vykdomi taip, kaip to tikėjosi ar galvojo ieškovas, o tai, ar ieškovas suklydo dėl laidavimo esmės, dėl laidavimo dalyko ar kitų esminių jo sąlygų, prisiimdamas sau įsipareigojimą laiduoti už sūnų V. P.. Aplinkybė, jog laidavimo sutarties sudarymo metu ieškovas tikėjosi, kad laidavimas yra tik formalumas ir jam neteks vykdyti laidavimo prievolės, už paskolą įkeitus turtą, o taip neatsitiko, yra aiškiai nepakankama suklydimo ar suklaidinimo dėl laidavimo sandorio faktui konstatuoti, todėl ieškovo ieškinys atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 178 straipsnis, CK 6.76 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovės UAB „Rekovera“ pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė už jai suteiktą teisinę pagalbą patyrė 3300 EUR išlaidų. Šios išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, todėl, ieškinį atmetus, atsakovei priteisiamos iš ieškovo. Atsakovas Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Bylos nagrinėjimo metu patirtos 28,50 EUR dydžio procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios yra didesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (5 EUR). Šios išlaidos valstybei taip pat priteistinos ieškovo (CPK 87 straipsnio 3 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-05-18 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos teismo sprendimui įsiteisėjus (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „Rekovera“, juridinio asmens kodas 300565180, 3300 EUR bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 28,50 EUR bylinėjimosi išlaidas (įmokos kodas – 5660, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos).
Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-05-18 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rasita Kurakienė