Baudžiamoji byla Nr.PK-493-655/20013
Procesinio sprendimo kategorija:1.2.4.8.2.;2.9.
(S)
NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. vasario 18 d. Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ainora Kornelija Macevičienė, sekretoriaujant Ligitai Kunigėlytei, Rūtai Pečkytei,
dalyvaujant kaltinamajam K. S.,
gynėjui, advokatui P. V.,
nukentėjusiajai J. S.,
nukentėjusiosios atstovui advokatui Augustinui Vaičiūnui
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal privataus kaltinimo skundą, kurioje J. S. nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d. padarymu, kaltina K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nedirbantį, neįgalų, neteistą, duomenų apie patraukimą administracinėn atsakomybėn, byloje nėra.
Teismas, išnagrinėjęs bylos įrodymus,
nustatė:
K. S. smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų. Nusikalstama veika padaryta esant šioms teismo nustatytoms aplinkybėms: 2010-03-01, apie 15.30 val. K. S. būdamas dukters L. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šeimyninio konflikto metu nežymiai sužalojo sutuoktinę J. S., padarydamas jai poodines kraujosruvas abiejose plaštakose, kairio kelio sąnario srityje, kairėje pėdoje.
Kaltinamasis K. S. dėl padaryto nusikaltimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad tą kartą konfliktą išprovokavo nukentėjusioji. Ji yra priešiškai nusiteikusi dėl skyrybų, nori atimti turtą, todėl ir nepagrįstai kaltina jos sumušimu. Pareiškime nurodytą dieną jis buvo dukters bute, kadangi norėjo pasiimti savo kompensuojamų vaistų knygelę. Sutuoktinė nenorėjo jo leisti į antrąjį namo aukštą, todėl užstojo laiptus, tada kaltinamasis gražiai pastūmė ją į šalį. Sutuoktinė norėjo bėgti iš paskos, tačiau užsikabino už laipto ir pargriuvo. Kaltinamojo nuomone, nukentėjusioji tą dieną buvo neblaivi. Po to šaukdama nubėgo į miegamąjį, jame užsirakino ir skambino policijai. Tuo metu kaltinamasis taip pat paskambino policijai, tačiau sužinojęs kad ši atvyks negreitai, išėjo. Pareikštą civilinį ieškinį prašo atmesti, nurodo, kad ieškinys yra nepagrįstas ( b.t. 1, b.l. 14-15, 90,91,92; b.t. 2, b.l.150 ).
Nors kaltinamasis kaltu ir neprisipažino, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios J. S. parodymais, rašytine bylos medžiaga. Kaltinamojo teiginius apie tai, kad įvykio dieną parkrisdama ant laiptų sutuoktinė susižalojo pati, teismas laiko gynybos pozicija, kadangi tai prieštarauja faktinėms įvykio aplinkybėms, nustatytoms byloje.
Nukentėjusioji J. S. teismui parodė, kad įvykio diena, ji buvo dukters buto, esančio Amatų g. 6-1, Vilniuje, virtuvėje, kai ten taip pat atėjo jos sutuoktinis K. S. ir pradėjo reikšti pretenzijas, neva nukentėjusioji su dukra jį apvogė. Pokalbio metu ji paklausė K. S., kur dingo iš seifo 30000 EUR jų bendrų santaupų. Į tai, pastarasis atsakė, kad tie pinigai buvo reikalingi jam. Kaltinamasis ieškojo savo kompensuojamųjų vaistų knygelės, kurios nerasdamas kaltino ją vagyste, vadino necenzūriniais žodžiais. Reikalavo parduoti dukters butą ir dalį pinigų atiduoti jam. Išgirdęs, kad dukros butas parduodamas nebus, K. S. ėmė ją mušti. Spardė per kojas, mušė rankomis, sugriebęs ranka už žandikaulio, bandė ją parversti ant grindų. Bandydamas atimtį mobilaus ryšio telefoną, kuriuo ji rengėsi skambinti į policiją, K. S. ją pargriovė ant minkštų baldų, užlaužė rankas, tampė už plaukų. Išgirdęs, kad ji kviečia policiją, kaltinamasis iš buto išėjo. Dėl prieš ją panaudoto smurto patyrė fizinį skausmą, nežymų pažeminimą, nervinį sukrėtimą, išgyvena nesaugumo jausmą, jai padarytas nežymus kūno sužalojimas. Kategoriškai neigia kaltinamojo teiginius, kad pargriuvo bėgdama laiptais ir dėl to patyrė sužalojimus. Patirtą neturtinę žalą vertina 15000 Lt, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo, taip pat prašo iš kaltinamojo priteisti bylos vedimo išlaidas, t.y. apmokėti advokato paslaugas ( b.t.1, b.l. 2, 92-94, ).
Tiesioginių įvykio liudininkų nėra, kaltinamojo prašymu teismo posėdžio metu apklausti policijos pareigūnai, įvykio dieną atvykę pagal iškvietimą D. U. ir G. R. teismui paaiškino, kad patį įvykį sunkiai prisimena, kadangi jų labai daug. Nurodė, kad policijos pareigūnai GMP kviečia, jeigu yra akivaizdūs sužalojimai, arba jeigu to pageidauja nukentėjusysis. Pagal tai, ką prisimena, trumpai apibūdino bendravimo su nukentėjusiąja aplinkybes (b.t. 2, b.l. 5-7).
Liudytoja L. S. teismui paaiškino, kad 2010-03-01 ryte išeidama į darbą savo mamą J. S. paliko sveiką ir blaivią. Dienos metu ji telefonu kalbėjosi su tėvu K. S., su kuriuo susitarė susitikti po darbo. Grįžusi namo mamą rado apsiverkusią, sumuštą. Matė jai padarytus sužalojimus, mama pasakė, kad ją mušė tėtis (b.t.1, b.l. 95-97).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2010-03-03 specialisto išvada Nr.G740/10(01) patvirtina, kad J. S. padarytos poodinės kraujosruvos abiejose plaštakose, kairio kelio sąnario srityje, kairėje pėdoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais) galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2010-03-01. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.t. 1, b.l. 70-71).Teisiamojo posėdžio metu išvados pagrįstumą ir nukentėjusiosios atvykimo į ekspertinę įstaigą aplinkybes patvirtino išvadą parengusi G. K. (b.t.2, b.l. 7-9). Pacientų apžiūros tvarką ir specialistų pareigas apžiūrint asmenis dėl jiems padarytų kūno sužalojimų, teismo posėdyje paaiškino ir į proceso dalyvių klausimus atsakė Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertas J. M. P. (b.t. 1, b.l. 167-168).
Vertinant bylos medžiagą ir visą privataus kaltinimo procesą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis, atsižvelgiant į konstatuotą organinį jo asmenybės sutrikimą, visomis priemonėmis vilkino procesą, trukdė nustatyti faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Didžiąją bylos dalį sudaro kaltinamojo pateikti prašymai, kaltinamąjį ir jo sveikatos būklę charakterizuojanti medžiagą, kitų asmenų pateikti kaltinamojo asmenybės vertinimai. Daugelis kaltinamojo prašymu išreikalautų arba paties kaltinamojo pateiktų dokumentų ir pan., yra visiškai nesusiję su privataus kaltinimo skunde pateiktu kaltinimu, todėl teismas atskirai dėl kiekvieno iš jų nepasisako, jų neanalizuoja ir nevertina.
Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu 2011-10-17, kaltinamojo gynėjo prašymu K. S. buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė, kadangi teismui buvo pateikti duomenys apie jo gydymąsi VšĮ Psichikos sveikatos centre, taip pat lankymąsi Lazdynų psichikos sveikatos centre. 2012-02-29 Valstybinės teismo psichiatrinės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akte Nr. 78 TPK-39/2012 nurodyta, kad ambulatorinės ekspertizės metu nėra galimybės atsakyti į teismo pateiktus klausimus, todėl tikslinga skirti stacionarią teismo psichiatrijos ekspertizę. Teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-75/2012, konstatuota, kad nuo 2009 metų kaltinamajam diagnozuotas organinis nuotaikos sutrikimas; organinis asmenybės sutrikimas. K. S. 2010-03-01, t.y. nusikalstamos veikos padarymo momentu fiziologinio afekto būsenoje nebuvo, lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu nesirgo, jam diagnozuotas organinis asmenybės sutrikimas netrukdė ir netrukdo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Kaltinamajam būdingi individualūs psichologiniai ypatumai neturėjo esminės įtakos jo elgesiui nusikalstamos veikos padarymo metu (b.t.2, b.l. 124-128).
BK 140 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino. J. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl, atsiradus BK 140 str. 1 d. numatytoms pasekmėms, kaltinamojo K. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d. - jis 2010-03-01 smurtaudamas nežymiai sužalojo nukentėjusiąją.
Nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl proceso išlaidų atlyginimo tenkintinas visiškai, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.
Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, liekamųjų reiškinių nėra. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis, elgdamasis neteisėtu būdu, veikė tyčia, pažeisdamas vieną iš labiausiai ginamų vertybių - žmogaus sveikatą, todėl šiuo atveju, neturtinės žalos pasekmių ir ją padariusio asmens kaltės kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip asmeninė kaltinamojo turtinė padėtis. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad 1500 Lt yra pakankama suma nukentėjusiosios patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis nurodo, kad niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, anksčiau Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje gydytas, yra Psichikos sveikatos centro įskaitoje, į Vilniaus priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas (b.t. 1, b.l. 51,54, 56). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvykdyta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar ją sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė. Bausmės dydis, vadovaujantis BK 61 str. nuostatomis, parinktinas artimas BK 48 str. numatytam šios rūšies bausmės vidurkiui .
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 296, 297, 301, 303, 308 str., teismas,
nusprendė:
K. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d., ir nubausti laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos, žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimui iš K. S. priteisti J. S. 1500 Lt (vienas tūkstantis penki šimtai litų).
Iš K. S. priteisti 5514 Lt (penki tūkstančiai penki šimtai keturiolika litų) J. S. patirtoms bylos vedimo išlaidoms atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.