Civilinė byla Nr. e2A-223-643/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16750-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.1; 2.1.5.2; 2.6.29.1; 2.6.16.12; 3.3.1.20; 3.5.23
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 27d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Surgailienės, Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) R. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EDS INVEST“ ieškinį atsakovei R. L. skolos priteisimo, trečiasis asmuo – D. L..
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „EDS INVEST“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama priteisti jai iš atsakovės R. L. (toliau – ir atsakovė, Laiduotoja) 29 407 Eur skolą, kurią sudaro 28 962 Eur negrąžinta paskolos dalis ir 445 Eur nesumokėtos palūkanos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė paaiškino, kad:
2.1. kredito bendrovė kredito unija (toliau – KB KU) „Švyturio taupomoji kasa“ (anksčiau KU „Sveikatos kreditas“) (toliau – ir Kredito unija, Paskolos davėja, Kreditorė) ir trečiasis asmuo D. L. (toliau – trečiasis asmuo, Paskolos gavėjas, Skolininkas) 2010 m. vasario 17 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 70014 (toliau – ir Paskolos sutartis), kurios pagrindu Paskolos gavėjui buvo suteikta 28 962 Eur dydžio paskola. Tinkamas Paskolos sutarties vykdymas yra užtikrintas, be kita ko, atsakovės laidavimu pagal 2010 m. vasario 17 d. laidavimo sutartį Nr. 70014 (toliau – ir Laidavimo sutartis). Paskolos gavėjui tinkamai nevykdant Paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, Paskolos sutartis buvo nutraukta ir pradėtas priverstinis skolos išieškojimas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1936-144/2012 pagrindu. Pažymėjo, kad 2018 m. vasario 8 d. su KB KU „Švyturio taupomoji kasa“ sudarė Reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir Reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartis), kurios pagrindu KB KU „Švyturio taupomoji kasa“ perleido, o ji įgijo reikalavimo teises pagal Paskolos sutartį ir visas numatytas prievolių pagal Paskolos sutartį įvykdymą užtikrinančias priemones, įskaitant ir atsakovės laidavimą Laidavimo sutarties pagrindu. 2019 m. lapkričio 4 d. įvykusiose varžytinėse buvo parduotas Paskolos gavėjui priklausantis nekilnojamasis turtas, iš kurio pardavimo buvo išieškota ir ieškovei pervesta 11 139,60 Eur suma. 2021 m. kovo 4 d. atsakovei buvo išsiųstas pranešimas apie kreditoriaus pasikeitimą ir pretenzija dėl skolos Laidavimo sutarties pagrindu sumokėjimo, tačiau skolinių įsipareigojimų atsakovė iki šiol neįvykdė.
2.2. Atsakovė Laidavimo sutarties pagrindu kaip solidari bendraskolė įsipareigojo atsakyti visu jai priklausančiu turtu, jei Paskolos gavėjas, už kurį laiduojama, tinkamai neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies Paskolos sutarties pagrindu. Jeigu Paskolos gavėjas neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies Paskolos sutarties pagrindu, Laiduotoja įsipareigoja įvykdyti visus mokėjimus pagal Paskolos sutartį tomis pačiomis sąlygomis ir tokia pačia apimtimi, kaip ir privaloma Paskolos gavėjui, įskaitant palūkanas, delspinigius, nuostolių atlyginimą ir kitus mokėjimus (Laidavimo sutarties 2.1., 3.1.,3.2.,3.3. punktai). Paskolos gavėjas tinkamai neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų Paskolos sutarties pagrindu. Atsakovės pareikalavus Laidavimo sutarties pagrindu įvykdyti Paskolos gavėjo prievolę, kaip solidarios bendraskolės, – skoliniai įsipareigojimai pagal Paskolos sutartį įvykdyti nebuvo, dėl ko atsakovė laikoma pažeidusi tiek Laidavimo sutarties nuostatas, tiek ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalį, 6.81 straipsnio, 6.200 straipsnio reikalavimus, pagal kuriuos prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir nustatytu terminu bei materialinės teisės normas, reglamentuojančias prievolių vykdymo principus. Pagal CK 6.78 straipsnio 3 dalį ir 6.81 straipsnio 2 dalį laiduotojas atsako tiek pat kaip ir pagrindinis skolininkas. Pagal Laidavimo sutarties sąlygas (3.2. punktas), atsakovė įsipareigojo atsakyti ieškovei ta pačia apimtimi, kaip ir Paskolos gavėjas. Kadangi Paskolos gavėjas tinkamai Paskolos sutarties nevykdė (dėl ko buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas Paskolos gavėjo atžvilgiu), skoliniai įsipareigojimai Paskolos sutarties pagrindu nėra tinkamai įvykdyti visa apimtimi. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė įsipareigojo atsakyti ieškovei ta pačia apimtimi, kaip ir Paskolos gavėjas (solidarioji atsakomybė), iš Paskolos gavėjo ieškovės naudai pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1936-144/2012 (vykdomąjį dokumentą) yra priteista 28 962 Eur negrąžintos paskolos, 3 325,12 Eur nesumokėtų sutartinių palūkanų, 8 259,48 Eur delspinigių. Vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0109/16/02134 ieškovei buvo išieškota ir pervesta 11 139,60 Eur suma, kuria buvo padengta iš Paskolos gavėjo priteista 8 259,48 Eur delspinigių suma ir dalis (2 880,12 Eur) priteistos sutartinių palūkanų sumos, neįvykdyti Paskolos gavėjo įsipareigojimai ieškovei sudaro 29 407 Eur (iš kurių 28 962 Eur negrąžinta paskolos dalis ir 445 Eur nesumokėtos palūkanos), yra pagrindas priteisti 29 407 Eur sumą iš atsakovės, kaip solidarios bendraskolės Laidavimo sutarties pagrindu, t. y. likusią Paskolos gavėjo negrąžintą skolos dalį visa apimtimi pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1936-144/2012 ieškovės naudai.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 19 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovei iš atsakovės 29 407 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (29 407 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugpjūčio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 331 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovė prieštaravimu dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo prašė: 1) Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. preliminarų sprendimą ir atmesti ieškovės ieškinį, kaip pareikštą reikalavimo į atsakovę neturinčio asmens; 2) Nustačius, kad ieškovė vis dėl to turi reikalavimą į atsakovę, taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti dėl senaties; 3) Priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
5. Atsakovė nurodė, kad:
5.1. Paskolos sutartyje apie jos sudarytą laidavimo sutartį nenurodyta, ji Paskolos sutarties nepasirašė. Su Kredito unija 2010 m. vasario 17 d. sudarė atskirą, su Paskolos sutartimi tiesiogiai nesusijusį, sandorį – Laidavimo sutartį, kuria įsipareigojo laiduoti Kredito unijai už Paskolos gavėją, jeigu šis neįvykdys visos ar dalies prievolės pagal Paskolos sutartį. CK 6.101 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Taigi, minėtoje teisės normoje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad prievolinė subjektinė teisė, t. y. kreditoriaus reikalavimo teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas, todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais. Reikalavimo perleidimas (CK 6.101 straipsnis) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius perduoda kitam asmeniui turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2009 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3- 394/2009 ir kt.). Susipažinus su Reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartimi bei jos priedais matyti, kad reikalavimo teisių sąrašo 27 punktu Kredito unija perleido ieškovei savo reikalavimą tik į trečiąjį asmenį D. L. Byloje nėra dokumento, kuriame būtų konkrečiai nurodyta kokia prievolių užtikrinimo priemone yra užtikrinta Paskolos gavėjui suteikta paskola. Atsižvelgiant į tai, kad Paskolos sutartyje apie Laidavimo sutartį nenurodyta ir į tai, kad ji Paskolos sutarties nepasirašė, o su Kredito unija sudarė savarankišką sandorį – Laidavimo sutartį, kuria įsipareigojo laiduoti Kredito unijai už Paskolos gavėją, ieškovei iš Kredito unijos neįgijus reikalavimo į atsakovę, ieškinys negalėjo būti patenkintas ir turėjo būti atmestas, kaip reikalavimas, pareikštas ieškovės, neturinčios galiojančios reikalavimo teisės į atsakovę.
5.2. Net ir tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad ieškovė turi galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę, ieškinys negalėjo būti tenkinamas, nes ieškovė yra praleidusi dešimties metų bendrąjį ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). CK 1.128 straipsnis numato, kad prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Sutinkamai su CK 1.127 straipsnio 1 dalies reikalavimais, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Iš ieškovės kartu su ieškiniu pateiktos 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1936-144/2012 galima suprasti, kad Kredito unija su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo į teismą kreipėsi greičiausiai 2011 m. pabaigoje arba 2012 m. sausio mėn. pradžioje, kadangi 2012 m. sausio 12 d. buvo priimta nutartis areštuoti įkeistą daiktą, įspėjant skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. Iš virš nurodyto yra akivaizdu, kad Kredito unija apie paskolos sutarties sąlygų pažeidimą iš Skolininko pusės, t. y. apie savo teisės pažeidimą, žinojo vėliausiai nuo 2012 m. sausio mėn., o ieškinys atsakovei pareikštas tik 2022 m. antroje pusėje, t. y. daugiau kaip pusę metų praleidus CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytą dešimties metų bendrąjį ieškinio senaties terminą. CK 1.131 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, todėl pažymėjo, kad prašo ieškinį atmesti dėl senaties.
6. Ieškovė atsiliepimu į prieštaravimą dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo prašė: 1) Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. preliminarų sprendimą; 2) Priteisti jai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
7. Ieškovė nurodė, kad:
7.1. Laidavimo sutartis yra neatsiejamai susijusi su Paskolos sutartimi, o atsakovė yra atsakinga vienodai kaip ir Paskolos gavėjas. Atsakovė neteisingai vertina Laidavimo sutartį, kadangi nurodo, jog Laidavimo sutartis nėra susijusi su Paskolos sutartimi. Pažymėjo, kad Laidavimo sutartyje yra nurodyti užtikrinamos paskolos duomenys. Iš pateiktų duomenų matyti, kad Laidavimo sutartimi užtikrinamos prievolės, kylančios iš Paskolos sutarties. Laidavimo sutartimi atsakovė laidavo už Paskolos gavėją ir įsipareigojo atsakyti Kredito unijai, jeigu paskolos gavėjas neįvykdys visos ar dalies prievolės pagal Paskolos sutartį (Laidavimo sutarties 2.1 punktas). Laidavimo sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki visiško ir tinkamo prievolių (tame tarpe ir papildomų prievolių) pagal Paskolos sutartį įvykdymo. Laidavimas pagal šią sutartį lieka galioti ir po esminio prievolės pasikeitimo, net jei dėl to be Laiduotojo sutikimo padidėtų Laiduotojo atsakomybė(Laidavimo sutarties 8.2. punktas). Laidavimas atsiranda sudarius laidavimo sutartį arba įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis). Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 1, 2 dalys).Todėl laiduotojo prievolė kyla laidavimo sutarties, nepaisant to, pastarasis pasirašė sutartį, iš kurios kylančios prievolės yra užtikrinamos laidavimo sutartimi, ar ne, pagrindu. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės (CK 6.101 straipsnio 2 dalis).Analogiška nuostata įtraukta ir Reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutarties 2.1. punkte. Atsakovės sudaryta Laidavimo sutartis pasirašyta užtikrinant prievolių, kylančių iš Paskolos sutarties, tinkamą įvykdymą. To neginčija ir atsakovė. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė pripažįsta, kad reikalavimo teisės į Skolininką buvo perleistos, Laidavimo sutartis laikytina Paskolos sutarties užtikrinimo priemone. CK 6.101 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad su perleidžiamomis reikalavimo teisėmis pereina ir įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Laidavimo sutarties 7.2. punkte nurodyta, kad laiduotojui yra žinomos visos Paskolos sutarties sąlygos ir jis sutinka, kad Paskolos sutarties sąlygos būtų keičiamos be atskiro Laiduotojo sutikimo ir toks Paskolos sutarties sąlygų keitimas neturės įtakos Laiduotojo šią sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymui. Atsižvelgiant į tai, atsakovė buvo tinkamai supažindinta su Paskolos sutartimi. Juo labiau, kad pagrindinės Paskolos sutarties sąlygos yra nurodytos Laidavimo sutarties pirmame puslapyje.
7.2. Jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui(CK 1.127 straipsnio 2 dalis).Paskolos sutartyje numatyta, kad paskolos grąžinimo terminas 2015 m. vasario 15d. Todėl ieškinio senaties terminas prasideda 2015 m. vasario 15 d., o baigiasi 2025 m. vasario 15 d. Kita vertus, ieškinio senaties terminas negali būti skaičiuojamas anksčiau nei buvo priimta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1936-144/2012. Atsižvelgiant į tai, jog teisminis procesas galėjo būti užbaigtas taikos sutartimi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 3 dalis), pradinis kreditorius nežinojo ir negalėjo žinoti, jog jos teisės galimai bus pažeistos. Tik priėmus galutinį procesinį sprendimą Kredito unijai galėjo tapti žinoma, kad jos teisės yra pažeistos. Net ir šiuo atveju ieškinio senaties terminas nebūtų praleistas, kadangi ieškinys pareikštas 2022 m. rugpjūčio 11 d.
8. Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 17 d. galutiniu sprendimupaliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. preliminarų sprendimą; priteisė ieškovei iš atsakovės 29 407 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (29 407 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugpjūčio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 275 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš atsakovės 22 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
10. Pasisakydamas dėl reikalavimo taikyti ieškinio senatį pažymėjo, kad ieškinio senaties terminas nutrūksta, kai pareiškiamas ieškinys įstatymų nustatyta tvarka (CK 1.130 straipsnio 1 dalis). CK 1.130 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti. Kai ieškinio senaties terminą nutraukė ieškinio pareiškimas, ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jei iš ginčo teisinio santykio galima pareikšti tapatų reikalavimą. CK 6.16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veiksmai, kuriais nutraukiamas ieškinio senaties terminas kreditoriaus ir vieno iš bendraskolių santykiams, turi tokią pat reikšmę to kreditoriaus santykiams su kitais bendraskoliais. Vadovaujantis CK 1.130 straipsnio 3 dalimi ir CK 6.16 straipsniu, kreditorės pareikštas ieškinys pagrindiniam skolininkui civilinėje byloje nutraukia ieškinio senaties terminą ne tik byloje prieš pagrindinį skolininką, bet ir solidarią prievolę turinčius bendraskolius (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties terminas ginti savo teises pareiškiant ieškinį solidariąją prievolę turintiems bendraskoliams tokiu atveju kreditoriui prasideda iš naujo nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos (CK 1.130 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdamas į tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1936-144/2012 įsiteisėjo 2012 m. spalio 5 d., sprendė, kad būtent nuo šios datos turi būti skaičiuojamas bendrasis ieškinio senaties terminas, nes kreditorė gali pareikšti tapatų ieškinį ir šioje byloje. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškinį padavus 2022 m. rugpjūčio 11 d., bendrasis ieškinio senaties termino praleistas nebuvo, todėl atsakovės prašymą taikyti ieškinio senaties terminą atmetė kaip nepagrįstą.
11. Pasisakydamas dėl ginčo esmės nurodė, kad Laidavimo sutarties pagrindu atsakovė kaip solidari bendraskolė įsipareigojo atsakyti Paskolos davėjai, jei Paskolos gavėjas tinkamai nevykdys visos savo prievolės ar jos dalies paskolos sutarties pagrindu. Kaip teisingai pažymėjo ieškovė, atsakovė buvo tinkamai supažindinta su Paskolos sutartimi, pagrindinės paskolos sutarties sąlygos buvo nurodytos Laidavimo sutartyje, o Laidavimo sutarties 7.2. punkte pati atsakovė pareiškė, kad jai yra žinomos visos Paskolos sutarties sąlygos. Laidavimo sutartis yra neatsiejamai susijusi su Paskolos sutartimi, nes Laidavimo sutartimi užtikrinamos prievolės iš Paskolos sutarties, atsakovė to byloje neginčijo. Pažymėjo, kad Reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartimi Kredito unija perleido savo reikalavimą ne tik į Skolininką, tačiau ir į atsakovę, nes pagal CK 6.101 straipsnio 2 dalį, reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutarties 1.1 punkte numatyta, kad reikalavimo teisės reiškia pardavėjo turimas reikalavimo teises pagal paskolos sutartis ir su jomis susijusias užtikrinimo prievoles, o pagal šios sutarties 2.1 punktą pardavėjas pardavė pirkėjui visas pardavėjo teises, reikalavimus, nuosavybės teisę ir gaunamą naudą pagal paskolos sutartis ir su jomis susijusias užtikrinimo priemones. Atsakovė pripažįsta, kad reikalavimo teisės į Skolininką buvo perleistos, Laidavimo sutartis laikytina Paskolos sutarties užtikrinimo priemone, todėl pagal CK 6.101 straipsnio 2 dalį su perleidžiamomis reikalavimo teisėmis ieškovei perėjo ir įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės pagal Laidavimo sutartį. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, aukščiau aptartas sutarčių nuostatas ir faktines aplinkybes darė išvadą, kad atsakovė turi galiojančią ir vykdytiną pareigą grąžinti ieškovei 28 962 Eur paskolos sumą ir sumokėti 445 Eur palūkanas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
12. Atsakovė R. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. galutinį sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
13. Atsakovė, be prieštaravime dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo išdėstytų argumentų, pažymėjo, kad
13.1. pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, susijusias su ieškinio senaties termino skaičiavimu ir neteisingai ieškinio senaties termino pradžią skaičiavo nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1936-144/2012 įsiteisėjimo. Pažymėjo, kad ginčo byloje pareikštas ieškinys nėra tapatus civilinėje byloje Nr. 2-1936-144/2012 nagrinėtam ieškiniui. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendroji taisyklė, pagal kurią nustatomas ieškinio senaties termino pradžios momentas – ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 1.130 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje įtvirtinti du pagrindai, kuriems esant ieškinio senaties terminas yra nutraukiamas: 1) ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka arba 2) skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti. CK 1.130 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti; kai ieškinio senaties terminą nutraukė ieškinio pareiškimas, ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jei iš ginčo teisinio santykio galima pareikšti tapatų reikalavimą. CK 6.16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veiksmai, kuriais nutraukiamas ieškinio senaties terminas kreditoriaus ir vieno iš bendraskolių santykiams, turi tokią pat reikšmę to kreditoriaus santykiams su kitais bendraskoliais. Įstatyme ieškinių tapatumas siejamas su trimis kriterijais (požymiais): tomis pačiomis šalimis, tuo pačiu ieškinio dalyku ir tuo pačiu ieškinio pagrindu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi, sprendžiant klausimą dėl ieškinių tapatumo pirmiausia reikia nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie yra anksčiau pradėtos nagrinėti bylos šalys. Antrasis tapataus ieškinio požymis yra ieškinio dalyko sutapimas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3- 551/2013 ir kt.).Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Apeliantės nuomone, civilinėje byloje Nr. 2-1936-144/2012 nagrinėto ieškinio Skolininkui ir ginčo byloje nagrinėto ieškinio Laiduotojai dalykas nesutampa, todėl abu šie reikalavimai nėra tapatūs ir ieškinio senaties skaičiavimui negalėjo būti taikoma CK 1.130 straipsnio 3 dalyje nurodyta taisyklė.
13.2. Apeliantės nuomone, byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta nepranešus apie bylą trečiajam asmeniui D. L.. Akcentavo, kad buvo nurodžiusi, jog Skolininkas negyvena Paskolos sutartyje nurodytu adresu ir jai jo gyvenamoji vieta šiuo metu nėra žinoma, todėl prašo nesiųsti jos gyvenamosios vietos adresu Skolininkui adresuotos korespondencijos.
14. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. galutinį sprendimą bei priteisti jai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
15. Ieškovė, be atsiliepime į prieštaravimą dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo nurodytų argumentų pažymėjo, kad Paskolos sutarties 3.9 punkte įtvirtinta, jog D. L. įsipareigoja informuoti Kredito uniją apie gyvenamosios vietos/buveinės pakeitimą. Atsakovė nenurodė jokio kito trečiojo asmens adreso. Paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai 2022 m. spalio 25 d. nutartimi konstatavo faktines aplinkybes, jog neturi duomenų apie trečiojo asmens gyvenamosios vietos adresą. Pirmosios instancijos teismui patikrinus Gyventojų registro duomenis apie trečiojo asmens deklaruotą gyvenamąją vietą buvo nustatyta, kad trečiasis asmuo yra deklaravęs savo išvykimą į užsienį, į Suomiją. Duomenų apie tikslią trečiojo asmens gyvenamąją vietą nėra.
16. Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo esmė, Kasacinio skundo argumentai ir Kasacinio teismo sprendimo esmė
17. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. galutinį sprendimą ir priėmė naują galutinį sprendimą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. preliminarų sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė; priteisė atsakovei iš ieškovės 331 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme; priteisė valstybei iš ieškovės 22 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
18. Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad Paskolos sutartis buvo terminuota: iki 2015 m. vasario 15 d. Ieškinys dėl skolos priteisimo pagal Laidavimo sutartį iš atsakovės priteisimo pareikštas pasibaigus laidavimui. Trečiojo asmens prievolių įvykdymo terminas yra 2015 m. vasario 15 d., todėl ieškovė į teismą turėjo kreiptis per 3 mėnesius nuo nurodytos datos. Ieškovė ieškinį padavė 2022 m. rugpjūčio 11 d., t. y. praleidusi CK6.88 straipsnyje nustatytą terminą. Dėl nurodytų aplinkybių konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylą.
19. Ieškovė kasaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. galutinį sprendimą bei priteisti jai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
20. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas, ignoruodamas faktines Laidavimo sutarties nuostatas, paneigdamas šalių teisę susitarti dėl laidavimo pabaigos termino netaikymo, iš esmės nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo dar 2009 metais suformuotos praktikos (2009 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009), kuri buvo išplėtota 2011 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-245/2011.CK6.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Tačiau CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Dėl to, kaip paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 straipsniai, 6.70 straipsnio 1 dalis,6.156 straipsnio 4, 5 dalys). Be to, laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip akcesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobūdį. Aptariama sutarties sąlyga vertintina kaip įstatymo neuždraustas kitoks šalių susitarimas. Šiuo atveju CK 6.88straipsnio 1 dalyje nustatytas prievolės pabaigos terminas nebus taikomas, bet prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė galios tol, kol bus grąžinta visa paskola, nes laiduotojas laisva valia siekė tokių teisinių padarinių. Šalių susitarimas, kad laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo, turi būti išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai, nes kiekvienu atveju laiduotojas turi žinoti, kokią atsakomybę jis prisiima suteikdamas kito asmens kreditoriui laidavimą ir užtikrindamas skolininko prievolę. Atitinkamai ir kreditorius žino, kokia apimtimi ir terminais atsako laiduotojas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-261/2009; 2009 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009; 2011 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2011).Nagrinėjamoje byloje trečiasis asmuo sudarė Paskolos sutartį, kuri buvo užtikrinta ir Laidavimo sutartimi. Esminė Laidavimo sutarties nuostata, kurios neįvertino Vilniaus apygardos teismas, įtvirtinta Laidavimo sutarties 8.2. punkte, pagal kurį Laidavimo sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki visiško ir tinkamo prievolių (tame tarpe ir papildomų prievolių) pagal Paskolos sutartį įvykdymo. Tokiu būdu Laidavimo sutarties šalys susitarė, jog laidavimo galioja iki visiško paskolos grąžinimo ir CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatyto laidavimo pabaigos termino netaikymo. Be to, pažymėjo, kad ginčijamu sprendimu peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Apeliacinės instancijos teismas plečiamai vertino tiek apeliacinio skundo, tiek atsiliepimo į ieškinį (atsakovės poziciją bendrai) argumentus, savo iniciatyva sukurdamas tariamą atsakovės argumentą dėl laidavimo sutarties pabaigos CK 6.88 straipsnio pagrindu.
21. Atsakovė ir trečiasis asmuo atsiliepimų į kasacinį skundą nepateikė.
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. gruodžio 14 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimą ir bylą grąžino iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendė, kad apeliacinės instancijos teismas, taikydamas CK 6.88 straipsnį, išėjo už atsikirtimų į ieškinį (ir apeliacinio skundo) faktinio pagrindo ribų ir ėmėsi analizuoti aplinkybes, kurios nebuvo įrodinėjimo dalyku pirmosios instancijos teisme ir kuriomis, be kita ko, atsakovė nesirėmė apeliaciniame skunde. Konstatavo, kad šis proceso teisės normos pažeidimas yra toks, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla, kadangi be teisėto pagrindo peržengus apeliacinio skundo ribas ir remiantis vieninteliu už bylos nagrinėjimo ribų išeinančiu argumentu buvo panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas, o į apeliacinio skundo argumentus nebuvo atsakyta.
V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
25. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
26. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK12, 178 straipsniai).
27. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas visiškai teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
28. Bylos duomenimis, tarp KB KU „Švyturio taupomoji kasa“ (anksčiau KU „Sveikatos kreditas“) ir D. L. 2010 m. vasario 17 d. sudaryta Paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas Nr. 1), kuria KU „Sveikatos kreditas“ suteikė D. L. Paskolos sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tikslinei paskirčiai 28 962 Eur paskolos sumą, o D. L. Paskolos sutartyje numatytomis sąlygomis minėtą paskolos sumą paimti, ją grąžinti ir įvykdyti kitas Paskolos sutartyje nustatytas prievoles (Paskolos sutarties 1.1. punktas).
29. Taip pat tarp KB KU „Švyturio taupomoji kasa“ ir R. L. 2010 m. vasario 17 d. sudaryta Laidavimo sutartis Nr. 70014 (ieškinio priedas Nr. 2), kuria R. L. už Paskolos gavėją ir įsipareigojo atsakyti Kredito unijai, jeigu Paskolos gavėjas neįvykdys visos ar dalies prievolės pagal Paskolos sutartį (Laidavimo sutarties 2 punktas).
30. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1936-144/2012 (ieškinio priedas Nr. 3), be kita ko, nutarė: išieškoti Kredito unijos naudai iš Paskolos gavėjo pagal Paskolos sutartį 28 962 Eur negrąžintą kreditą, 3 325,12 Eur nesumokėtas palūkanas, 8 259,48 Eur delspinigius ir 639 Lt bylinėjimosi išlaidas; už skolą parduoti iš varžytynių hipotekos lakštu įkeistą daiktą – negyvenamąją patalpą-sandėlį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
31. Tarp KB KU „Švyturio taupomoji kasa“ ir UAB „EDS INVEST“ 2018 m. vasario 8 d. sudaryta Reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartis, kuria Kredito unija įsipareigojo parduoti ieškovei, o ieškovė – pirkti ir perimti už pirkimo kainą visas Kredito unijos teises, reikalavimus, nuosavybės teisę ir gaunamą naudą pagal paskolos sutartis ir su jomis susijusias užtikrinimo priemones, įskaitant teises į pagal paskolų sutartis suteiktų paskolų pagrindinę skolos sumą, palūkanas ir delspinigius, baudas, administravimo ir kitus skolininkų mokėtinus mokesčius; bei visas su reikalavimo teisėmis susijusias teises, įskaitant procesines teises vykstančiuose teisminiuose, arbitražo, vykdymo, išieškojimo ar administraciniuose procesuose, išskyrus šioje Sutartyje aiškiai nurodytus atvejus (Reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutarties 2.1. punktas). Iš priedo prie Reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutarties – 2018 m. kovo 27 d. Reikalavimo teisių sąrašo (ieškinio priedas Nr. 5) –matyti, kad 27 punkte nurodyta reikalavimo teisė į Paskolos gavėją pagal Paskolos sutartį.
Dėl ieškinio senaties
32. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Gavęs šalies prašymą taikyti ieškinio senatį, teismas visų pirma turi patikrinti, ar reiškiamiems reikalavimams taikoma ieškinio senatis (CK1.134 straipsnis), taip pat ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas. Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019, 2020 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-701/2020).
33. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju taikomo bendrojo ieškinio senaties termino, t. y. dešimties metų, eiga prasidėjo Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1936-144/2012 įsiteisėjimo dieną. Tuo tarpu apeliantė, nesutikdama su šia išvada, teigia, kad jo eiga prasidėjo Kredito unijos kreipimosi dėl priverstinio skolos išieškojimo į teismą dieną. Tokią poziciją apeliantė grindžia CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.
34. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliantės poziciją kaip nepagrįstą pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog nagrinėjamu atveju taikytina ne CK 1.127 straipsnio 1 dalis, o CK 1.130 straipsnio 3 dalis bei CK 6.16 straipsnio 1 dalis. Pagal CK 1.130 straipsnio 3 dalį, nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti; jeigu ieškinio senaties terminą nutraukė ieškinio pareiškimas, tai ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jeigu iš ginčo teisinio santykio galima pareikšti tapatų reikalavimą; iki senaties termino nutraukimo praėjęs laikas į naują terminą neįskaičiuojamas. Pagal CK 6.16 straipsnio 1 dalį, veiksmai, kuriais nutraukiamas ieškinio senaties terminas kreditoriaus ir vieno iš bendraskolių santykiams, turi tokią pat reikšmę to kreditoriaus santykiams su kitais bendraskoliais; ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai yra solidarioji reikalavimo teisė.
35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog antroji ieškinio senaties terminą nutraukianti aplinkybių grupė – kreipimasis su ieškiniu į teismą (CK 1.130 straipsnio 3 dalis) – neturėtų būti aiškinama gramatiškai, kaip apimanti tik teisminę gynybą stricto sensu (siaurąja reikšme), bet atsižvelgiant į šios normos tikslą, kad ieškinio senaties terminą gali nutraukti suinteresuoto asmens veiksmai, kurie sukelia teisinius padarinius, analogiškus kreipimuisi į teismą (teisių pripažinimą). Pavyzdžiui, byloje, kurioje reikalavimas dėl skolos ir delspinigių išieškojimo buvo įgyvendintas ne teismo tvarka, bet paduodant notarui prašymą dėl vykdomojo dokumento išdavimo, kasacinis teismas nusprendė, kad CK 1.130 straipsnyje reglamentuojamos ieškinio senaties termino nutraukimo taisyklės taikytinos ir paduodant prašymą notarui dėl vykdomojo dokumento išieškoti skolą ir delspinigius išdavimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022).
36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Kredito unijos kreipimasis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo vertinamas kaip ieškinio pareiškimas CK 1.130 straipsnio 3 dalies prasme.
37. Kasacinis teismas, aiškindamas minėtas CK nuostatas civilinės bylos Nr. 3K-3-36-415/2015, kurioje nutartis priimta 2015 m. sausio 28 d., kontekste, darė išvadą, kad kreditoriaus reikalavimo pareiškimas pagrindiniam skolininkui jo bankroto byloje nutraukia ieškinio senaties terminą ne tik byloje prieš pagrindinį skolininką, bet ir solidariąją prievolę turinčius bendraskolius (laiduotojus) (CK 6.81 straipsnio 1 dalis) bei, kad ieškinio senaties terminas ginti savo teises pareiškiant ieškinį solidariąją prievolę turintiems bendraskoliams (laiduotojams) tokiu atveju kreditoriui prasideda iš naujo nuo teismo nutarties, kuria patvirtinti šio kreditoriaus reikalavimai bankroto byloje, įsiteisėjimo dienos(CK 1.130 straipsnio 3 dalis).
38. Taigi, vertintina, kad ginčijamu galutiniu sprendimu pagrįstai spręsta, jog momentas, nuo kurio prasidėjo senaties termino eiga, yra Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1936-144/2012 įsiteisėjimo diena, t. y. 2012 m. spalio 5 d. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys apeliantės atžvilgiu paduotas 2022 m. rugpjūčio 11 d., konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog bendrasis ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.
Dėl trečiojo asmens informavimo apie pradėtą teisminį procesą
39. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad trečiasis asmuo nebuvo tinkamai informuotas apie pradėtą teisminį procesą.
40. Bylos duomenimis, trečiasis asmuo D. L. į bylos nagrinėjimą įtrauktas teismo posėdžio, vykusio 2022 m. spalio 25 d. metu.
41. Pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai; jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje; tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą; jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje; procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje; Vyriausybė nustato procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarką, ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus formą. Kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu; taip gali būti įteikiami ieškinio kopija atsakovui, teismo šaukimai, pranešimai ir kiti procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims; teismas šioje dalyje numatytu atveju priima nutartį, kurioje nurodoma procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu data (CPK 130 straipsnio 1 dalis).
42. Atsakovė prieštaravime dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo nurodė, kad trečiasis asmuo nebegyvena Paskolos sutartyje nurodytu adresu, kur šiuo metu gyvena ji pati, ir, kad jai jo gyvenamosios vietos adresas nėra žinomas. Ieškovė teismo posėdžio, vykusio 2022 m. spalio 25 d., metu taip pat nurodė, kad jai nėra žinomas trečiojo asmens gyvenamosios vietos adresas. Pirmosios instancijos teismas, teismo posėdžio dieną patikrinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos ir Gyventojų registro duomenis, nustatė, kad trečiasis asmuo nedirba, yra deklaravęs išvykimą į užsienį, į Suomiją. Todėl 2022 m. spalio 25 d. nutartimi nutarė, kad bylos medžiaga, ieškinys ir teismo šaukimas jam įteiktini viešo paskelbimo būdu. Papildomai minėtus dokumentus tą pačią dieną išsiuntė jam per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą.
43. Pagal CPK 130 straipsnio 3 dalį, procesinis dokumentas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Nagrinėjamu atveju pranešimas specialiame interneto tinklalapyje paskelbtas 2022 m. spalio 25 d., todėl spręstina, kad trečiasis asmuo apie pradėtą teisminį procesą buvo informuotas tinkamai.
Dėl ginčo esmės
44. Apeliantė teigia, kad byloje nėra dokumento, kuriame būtų konkrečiai nurodyta kokia prievolių užtikrinimo priemone yra užtikrinta Paskolos gavėjui suteikta paskola. Atsižvelgiant į tai, kad Paskolos sutartyje apie Laidavimo sutartį nenurodyta ir į tai, kad ji Paskolos sutarties nepasirašė, o su Kredito unija sudarė savarankišką sandorį – Laidavimo sutartį, kuria įsipareigojo laiduoti Kredito unijai už Paskolos gavėją, ieškovei iš Kredito unijos neįgijus reikalavimo į atsakovę, ieškinys negalėjo būti patenkintas ir turėjo būti atmestas kaip reikalavimas, pareikštas ieškovės, neturinčios galiojančios reikalavimo teisės į atsakovę.
45. Laidavimo samprata apibrėžta CK 6.76 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė. Kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 straipsnio 2 dalis). CK 6.87 straipsnyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kada laidavimas pasibaigia.
46. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju Laidavimo sutartis yra neatsiejamai susijusi su Paskolos sutartimi, nes Laidavimo sutartimi užtikrinamos prievolės iš Paskolos sutarties, atsakovė to byloje neginčijo.
47. Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės (CK 6.101 straipsnio 2 dalis). Šia teisės norma įtvirtinta bendroji taisyklė, kad, perleidžiant reikalavimą, perleidžiamos ir papildomos, šalutinės teisės, net jeigu tai ir nenurodyta cesijos sutartyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-672/2013, 2023 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-381/2023).
48. Reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutarties 1.1. punkte, be kita ko, nustatyta, kad reikalavimo teisės – pardavėjo turimos reikalavimo teisės pagal paskolos sutartis ir su jomis susijusias užtikrinimo priemones. Taigi, vertintina, kad Reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartyje buvo expresis verbis (tiesiogiai) nurodyta, jog perleidžiant reikalavimus, perleidžiamos ir papildomos, šalutinės teisės. Todėl apeliantės argumentai laikytini nepagrįstais.
Dėl bylos baigties
49. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).
50. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, ginčo išsprendimui aktualią kasacinio teismo praktiką, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialines ir procesines teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos tokios kategorijos bylose, dėl ko pagrįstai tenkino visiškai ieškovės ieškinį. Todėl atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose
51. Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 331 Eur bylinėjimosi išlaidas kasacinės instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos už sumokėtą žyminį mokestį.
52. Atsakovė pateikė duomenis, kad patyrė 331 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos už sumokėtą žyminį mokestį.
53. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. gruodžio 14 d. nutartyje nurodė, kad kasacinis teismas patyrė 5,76 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
54. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
55. Nustačius, kad atsakovės paduotas apeliacinis skundas yra nepagrįstas, atsižvelgus į tai, kad yra pateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, ieškovei iš atsakovės priteistinos 331 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos kasacinės instancijos teisme.
56. Taip pat valstybei iš atsakovės priteistina 5,76 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).
57. Atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas, nes teismo sprendimas nėra priimtas jos naudai
Dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo
58. Pagal CPK 762 straipsnio 1 dalį, jeigu teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine ar kasacine tvarka, savo nutartimi galutinai išsprendžia ginčą dėl teisės arba nutraukia bylą, arba palieka ieškinį nenagrinėtą, jis privalo išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą, išskyrus atvejus, kai pagal byloje esančią medžiagą išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka nėra galimybės; tokiu atveju šis klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui.
59. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu, be kita ko, priteisė valstybei iš ieškovės 22 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
60. Bylos duomenimis, 2023 m. birželio 20 d. įvykdytas Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotas 2023 m. gegužės 19 d. vykdomasis raštas ir valstybei iš ieškovės išieškotos 22 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (DOK-164381).
61. Konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismui galutinai išsprendus ginčą ir priėmus ieškovei palankų procesinį sprendimą, yra pagrindas atgręžti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimą dalyje, kurioje jis buvo įvykdytas, t. y. dalyje kuria valstybei iš ieškovės priteistos 22 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
n u t a r i a :
apeliantės R. L. apeliacinį skundą atmesti.
Palikti nepakeistą Vilniausmiesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. galutinį sprendimą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „EDS INVEST“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 331 Eur (trijų šimtų vieno euro) bylinėjimosi išlaidas, patirtas kasacinės instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš atsakovės R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,76 Eur (penkių eurų ir 76 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Taikyti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-1031-432/2023 dalies įvykdymo atgręžimą ir įpareigoti valstybę grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „EDS INVEST“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 22 Eur (dvidešimt dviejų eurų)sumą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai
Margarita Stambrauskaitė
Eglė Surgailienė
Rūta Veniulytė-Jankūnienė