Civilinė byla Nr. e2A-374-372/2025

                                                                                  Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00583-2020-4

                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.4;

                                                                                  2.1.5.2; 2.1.5.6; 2.6.10.1; 2.6.10.5.1; 3.1.7.11;

                                                                                  3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 7 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RNDV logistics“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aistas“ apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2024 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-110-810/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RNDV logistics“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aistas“ dėl nuostolių atlyginimo daikto trūkumams pašalinti ir procesinių palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. J. K..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „RNDV logistics“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei UAB „Aistas“ dėl nuostolių atlyginimo daikto trūkumams pašalinti ir procesinių palūkanų priteisimo. Teismo prašė: 1) priteisti iš atsakovės 65241,31 Eur nuostolių už gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nustatytų statybos darbų defektų taisymo darbus bei ¼ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), gerbūvio (grindinio) darbų trūkumų taisymo darbus; 2) priteisti iš atsakovės 6,00 procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad UAB „Aistas“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pagal projektuotojos UAB „Š. ir partneriai“ projektą pastatė keturis sublokuotus vieno buto gyvenamuosius namus. Druskininkų savivaldybės administracijos 2015-04-27 rašytiniame pritarime statinio projektui Nr. RPP-12-150427-00021 atsakovė nurodyta kaip statinio statytoja. Deklaracija apie statinio statybos baigtumą VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2017-03-08. Ieškovė UAB „ADR Networks“ (2018-01-29 akcininko sprendimu bendrovės pavadinimas pakeistas į UAB „RNDV Logistics“) su atsakove 2017-03-28 sudarė dalies žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Šia sutartimi ieškovė nuosavybėn įsigijo ¼ dalį bendroje dalinėje nuosavybėje žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovei visiškai atsiskaičius su atsakove, 2017-10-24 buvo pasirašytas ir įregistruotas VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre priėmimo-perdavimo aktas. Pagal šį aktą ieškovei buvo perduotos nuosavybės teisės į įsigytą nekilnojamąjį turtą bei namo inventorizacinė byla ir raktų komplektas. Ieškovė nuo 2017-10-24 tapo įsigyto nekilnojamojo turto savininke.

3.       Ieškovė nurodė, kad pradėjus naudotis įsigytu pastatu, ėmė ryškėti statinio ir kiemo grindinio įrengimo trūkumai, kurie pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovei nebuvo matomi, žinomi ir atsakovės nurodyti (stogo pralaidumas lietaus vandeniui, langų nesandarumas, sienų trūkiai, lauko trinkelių nekokybiškas įrengimas, oro kondicionieriaus gedimai ir kita). Ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovę, siekdama geranoriškai ištaisyti statybos darbų defektus, tačiau operatyviai darbai nebuvo atliekami, o tie, kurie atlikti – buvo atlikti nekokybiškai. Po nerezultatyvaus susirašinėjimo ieškovė atsakovei 2020-03-30 pateikė pretenziją, kuria nurodė, jog jai priklausančiame gyvenamajame name yra matomi terasos, pirmo aukšto vitrinos, pastatų komunikacijų šachtos, pastato stogo, lauko durų, kiemo trinkelių ir grindinio įrengimo trūkumai. Atsakovės buvo prašoma neatlygintinai pašalinti statybos darbų trūkumus per įmanomai trumpiausią laiką, tačiau ne vėliau nei per 20 kalendorinių dienų nuo pretenzijos pateikimo dienos. Dalyvaujant atsakovės atstovui, specialistui A. Z., ieškovės atstovei L. M. bei N. P. (gretimo gyvenamojo namo savininkei), 2020-04-09 buvo apžiūrėtas ieškovei ir N. P. nuosavybes teise priklausantis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Po apžiūros buvo surašytas defektų nustatymo aktas, kuriame detaliai buvo nustatyti ieškovei priklausančio gyvenamojo namo ir gretimo gyvenamojo namo statybos darbų defektai. Panašūs defektai buvo nustatyti tiek gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). 2020-04-09 defektų nustatymo akte defektai, kurie buvo nustatyti ir gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), yra nurodomi bendrai, o defektus nustačius tik viename iš namų, defektai išskiriami, nurodant, kuriame iš namų jie buvo užfiksuoti.

4.       Ieškovė pažymėjo, jog nurodo defektus, kurie 2020-04-09 apžiūros metu buvo nustatyti jos gyvenamajame name: 1. Terasa: 1) terasoje daug kur nėra palikta tarpų tarp lentų išilginiam temperatūriniam plėtimuisi; 2) terasinės lentos turi būti perrinktos visiškai ir įvertinta karkaso būklė. 2. Vitrinos: 1) gyvenamojo namo pirmo aukšto vitrinos yra pažeistos deformacijų ir yra nepataisomos. Pagrindinė problema – netinkamas konstrukcinis sprendimas. Vitrinų defektai: pernelyg liaunas plastiko profilis, kuris neatlaiko varčių ir centrinio paketo. Be to, iš lauko pusės profilis tamsus ir vitrina orientuota į pietų pusę, tad liaunumas daro dar didesnę įtaką vitrinų defektų atsiradimui, esant temperatūrinėms deformacijoms; netinkamas apatinio mazgo tvirtinimas; nėra įrengti temperatūrinio plėtimosi vertikalūs profiliai, leidžiantys vitrinoms plėstis į šonus; tvirtinimams tarp vitrinų yra naudojami netinkami elementai; vertikalus standumo profilis nėra tinkamai įtvirtintas; 2) gyvenamojo namo antro aukšto varstomų langų matmenys netinka pasirinktam varstymo tipui arba netinkamai parinkta furnitūra dėl varčios aukščio bei pločio santykio. Pro tarpą tarp sienos ir lango rėmo pučia vėjas ir eina šaltis; 3) visų langų angokraščiai yra įrengti netinkamai, peršąla bei yra laidūs triukšmui iš gatvės. 3. Stogas: 1) stogo ir sienos sandūros mazgas įrengtas neteisingai. Ypač šiukšlėms užkimšus lietaus nuotekų sistemą, vanduo nepersipila per lataką, o pakyla aukščiau esančio apatinio grebėsto ir pirmos čerpių eilės ir vanduo patenka po danga. Taip pat sandūroje latako nuolydis yra suformuotas ne į lietaus sistemą, o į priešingą pusę. Susikaupę dumbliai bei drėgmė ant čerpių parodo, iki kokio lygio paprastai susikaupia vanduo; 2) kamino sandarinimas įrengtas netinkamai, viršutinėje šlaito pusėje ant sandarinimo medžiagos kaupiasi ir stovi vanduo, tai daro didelę įtaką sandarinimo medžiagos ilgaamžiškumui, ypač esant užšalimo-atšilimo ciklams; 3) ant stogo dangos neįrengti sniego gaudytuvai; 4) įrengto kamino konstrukcijos vėdinimas yra pažeistas. Reikia keisti viršutinį kamino skardinimą ir užbaigimą; 5) nekokybiškai įrengtas karnizo skardinimas. Skarda yra neužleista viena ant kitos. 4. Gyvenamojo namo komunikacijų šachta: gyvenamojo namo komunikacijų šachta yra nesandari. Siūlės bei kanalai laidams, vandeniui turi būti užsandarinti. 5. Lauko durys: gyvenamojo namo durų angokraščiai yra blogai apšiltinti, visas rėmas atviras ir peršąla, slenkstis plieninis, naudota tik viena tarpinė varčioje, rėmas be tarpinių. 6. Gyvenamojo namo vonios kambarys ir koridorius: dėl nesandaraus stogo šlampa vonios kambario kampas. Vonios kambariui besiribojant su koridoriumi, koridoriuje pučiasi dažų sluoksnis. 7. Nėra priešgaisrinių kopėčių: pagal priešgaisrinės saugos reikalavimus priešgaisrinės kopėčios privalo būti. 8. Trinkelės ir grindinys: grindinys nelygus, duobėtas, kaupiasi ir užsistovi balos. 9. Fasadinių plytelių siūlės: ne visos fasadinių plytelių siūlės yra užpildytos. Atsakovės atstovas 2020-04-09 defektų nustatymo akte su nustatytais trūkumais sutiko ir šį aktą pasirašė. Po to, kai buvo atlikta namų apžiūra, atsakovė atsiuntė keletą darbuotojų defektams pašalinti, tačiau defektai nebuvo pašalinti tinkamai. Praėjus keletui savaičių, akte nustatyti ir atsakovės taisyti statybos darbų defektai vėl išryškėjo.

5.       Ieškovė nurodė, kad 2020-05-06 buvo pakartotinai atliekama gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) apžiūra. Šiuo apžiūros ir defektų nustatymo aktu, kuris buvo pasirašytas kaip 2020-04-09 defektų nustatymo akto priedas Nr. 1, dalyvaujant ieškovės atstovei L. M., N. P. bei statybos techniniam priežiūros vadovui A. P., papildomai nustatyti statybos darbų defektai. Panašūs defektai buvo nustatyti tiek gyvenamajame namie (duomenys neskelbtini), todėl 2020-05-06 papildomame apžiūros defektų nustatymo akte gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) defektai nurodomi bendrai. Ieškovė nurodo defektus, kurie 2020-05-06 papildomu apžiūros ir defektų nustatymo aktu buvo nustatyti jos gyvenamajame name: 1. Terasa: atidengus gyvenamojo namo terasos dangą, pastebėta bei nustatyti šie defektai: 1) po terasa kaupiasi vanduo, po terasomis neįrengtas drenažas, nesuformuotas paklotas; 2) terasų karkasas įrengtas iš atmosferiniam poveikiui neatsparios medžiagos – medienos, kuri pradėjusi pūti; 3) nesuformuotas nuolydis pagal lentų kryptį; 4) atšokę terasinių lentų apdailiniai galai. 2. Stogas: atidengus gyvenamojo namo stogą pastebėta bei nustatyti šie defektai: 1) neteisingai suformuota įlaja; 2) neįrengtos paukščių gaudyklės ties įlaja; 3) per siauras skardos lankstinys; 4) vienoje vietoje nustatytas medienos pažeidimas nuo drėgmės; 5) neįrengti paaukštinti vandens „barjerai“; 6) neįrengti tinkleliai, apsaugantys nuo lietvamzdžių užsikimšimo šiukšlėmis. Po pakartotinės namų apžiūros atsakovė 2020-05-08 ieškovei pateikė numatomą stogo bei kamino defektų ištaisymo planą, kuriame buvo nurodyta, kokie veiksmai bus atliekami, siekiant ištaisyti stogo defektus. Tarp šalių kurį laiką vyko susirašinėjimas elektroniniais laiškais, tačiau atsakovė galiausiai informavo apie tai, kad su dalimi 2020-04-09 defektų nustatymo akte bei 2020-05-06 defektų nustatymo akto priede Nr. 1 nustatytų statybos darbų trūkumų nesutinka, todėl stogo taisymo darbai nebus baigti. Atsakovė, iš pradžių suorganizavusi dalies trūkumų šalinimą, vėliau pradėjo neigti savo atsakomybę dėl nustatytų statybos darbų trūkumų. Atsakovė nurodytų statybos darbų trūkumų neatskleidė ir pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu šie trūkumai nebuvo žinomi ir matomi. Ieškovė reiškia reikalavimą atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas. Sudarydama pirkimo-pardavimo sutartį ieškovė neturėjo jokio pagrindo tikėtis, kad naujai pastatytas gyvenamasis namas turės kokybės trūkumų, kurie nebuvo aptarti ir kurių nebuvo galima pastebėti.

6.       Ieškovė nurodė, kad pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, taip pat 2018-02-15 bendraturčių susitarimu dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu Nr. 402, su atsakove susitarė dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu – žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo. Šalių susitarimu, ieškovei bendrojoje dalinėje nuosavybėje įgijus ¼ dalį (0,0214 ha) žemės sklypo, naudojimuisi atiteko: 0,0192 ha ploto dalis žemės sklypo, pažymėta žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane ženklu „E“ ir 0,0022 ha dalis žemės sklypo bendram naudojimuisi su bendraturčiais, pažymėta naudojimosi tvarkos nustatymo plane ženklu „A“ (A plotas 237 kv. m.). Atsižvelgiant į tai, tiek ieškovė, tiek gretimuose gyvenamuosiuose namuose gyvenantys asmenys naudojosi tuo pačiu įvažiavimu ir automobilių stovėjimo aikštele, kiemu.

7.       Ieškovė pažymėjo, kad gyvenamąjį namą su dalimi žemės sklypo įsigijo nedelsiant po to, kai deklaracija apie statybos užbaigimą buvo įregistruota VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre. Kitus tris gyvenamuosius namus UAB „Aistas“ pardavė tik 2018-08-02, 2018-12-07 ir 2019-02-26. Pradėjus aktyviau eksploatuoti kiemą bei automobilių stovėjimo aikštelę, ėmė ryškėti teritorijos prie gyvenamųjų namų, t. y., žemės sklypo dalies, grįstos trinkelėmis, įrengimo trūkumai: išsikraipė trinkelių danga, susiformavo įdubos, kalneliai, todėl po lietaus ar ištirpus sniegui, ėmė kauptis vanduo. Apie atsiradusius grindinio trūkumus ieškovė nedelsiant informavo pardavėją (atsakovę). Ieškovė dėl kiemo teritorijos įrengimo statybos darbų defektų į atsakovę elektroniniais laiškais, kartu su kitais gyvenamųjų namų gyventojais, kreipėsi 2019-08-25, 2019-10-02, 2020-04-28. Nurodė, jog yra išryškėję automobilių stovėjimo vietų, lauko trinkelių, grindinio statybos darbų trūkumai: kieme telkšo balos, ėmė formuotis trinkelių dangos įdubimai, ryškėja tarpai tarp trinkelių bei kiti trūkumai. Atsakovė su ieškovės nurodytais trūkumais sutiko (2019-08-26 elektroninis laiškas, 2020-04-24 elektroninis laiškas). Vėliau atsakovės atstovas informavo, kad statybos darbų trūkumai bus ištaisyti, tačiau jokie darbai, susiję su žemės sklypo grindinio tvarkymu, nebuvo atliekami. Ieškovė su N. P., kuri yra namo (duomenys neskelbtini) savininkė, pasiūlė atsakovei atlikti turto apžiūrą ir nustatyti statybos darbų trūkumus. Atsakovė su šiuo ieškovės ir N. P. siūlymu sutiko.

8.       Ieškovė nurodė, kad 2020-04-09, dalyvaujant atsakovės atstovui specialistui A. Z., ieškovės atstovei L. M. bei N. P., buvo apžiūrėtas ieškovei ir N. P. priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nustatyti įsigyto turto (daikto) statybos darbų defektai bei surašytas defektų nustatymo aktas. Nustatyta, kad abiem pastatams priskirtos žemės sklypo dalys – grindiniai nelygūs, duobėti, kaupiasi ir užsistovi balos. Statytojos (atsakovės) atstovas su 2020-04-09 defektų nustatymo akte nustatytais trūkumais sutiko, šį aktą pasirašė. Vėliau, 2020-04-23 elektroniniu laišku, patvirtino, kad „sutinka sutankinti visą kiemo plotą ir suvienodinti nelygų trinkelių paviršių“. Atsakovė 2020-04-24 elektroniniu laišku informavo, kad nustatyti statybos darbų trūkumai, o konkrečiai – grindinio/trinkelių tiesimo darbų defektai bus pašalinti iki 2020-06-30. Įvertinus tai, kad 2020-04-09 defektų nustatymo aktu buvo nustatyti ir kiti su įsigytu daiktu susiję statybos darbų trūkumai, siekiant tiksliai nustatyti darbų apimtį, buvo nutarta atlikti grindinio vizualinę apžiūrą. Ieškovės ir N. P. iniciatyva 2020-05-05, dalyvaujant ieškovei, N. P. ir techninės apžiūros vadovui A. P. bei specialistei A. S., buvo atlikta apžiūra ir surašytas vizualinės apžiūros aktas Nr. 2-2020. Vizualinės apžiūros aktu Nr. 2-2020 nustatyti šie grindinio dangos bei statybos projekto Nr. KOT15/01-SPP-SA-8 detalės DGR-03 trūkumai: 1) nesilaikyta projekto sprendinių. Nėra skaldos, nors pagal projekto detalę DGR-03 „Trinkelių įrengimas“ kieme numatyta 100 mm skalda; 2) atsijų sluoksnis apie 20 mm, nors pagal projekto detalę DGR-03 „Trinkelių įrengimas“ numatyta 50 mm; 3) betoninių trinkelių storis – 60 mm, nors pagal projekto detalę DGR-03 „Trinkelių įrengimas“ vietoje 80 mm; 4) trinkelės suklotos netolygiai, po lietaus telkšo balos; 5) nesuvestas borto ir trinkelių aukštis, trinkelės nupjautos kreivai, trūksta atsijų. Ieškovė, gavusi vizualinės apžiūros aktą Nr. 2-2020, jį nedelsiant (2020-05-08 elektroniniu paštu) nusiuntė atsakovei susipažinti. Ieškovė iš atsakovės jokių prieštaravimų dėl šio apžiūros akto turinio negavo. Atsakovė taip pat neinformavo, kad pagal anksčiau pačios atsakovės siųstą grafiką darbų nebeketina įvykdyti, todėl ieškovė pagrįstai tikėjo, kad atsakovė iki 2020-06-30 ištaisys statybos darbų trūkumus. Nepaisant to, 2020-06-25 ieškovei buvo pateikta 2020-06-15 eksperto N. B. eksperto išvada, kuria buvo siekiama iš esmės sumažinti nustatytų darbų apimtį, buvo paneigta didelė dalis atsakovės atstovų anksčiau pripažintų nekokybiškai atliktų statybos darbų. Atsakovė iki šalių sutarto termino, t. y. iki 2020-06-30, nepašalino nei pačios atsakovės 2020-06-15 pateiktoje eksperto N. B. išvadoje nustatytų grindinio trūkumų, nei 2020-05-05 vizualinės apžiūros akte Nr. 2-2020 nustatytų trūkumų.

9.       Ieškovė nurodė, jog jos iniciatyva 2021-01-10 buvo atliktas žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribų/posūkio taškų nužymėjimas. IĮ „Žemata“ matininkas D. R., atlikęs žemės sklypo koordinačių patikrą, nustatė, kad žemės sklypo plotas yra 23 kv. m. mažesnis, nei nurodyta VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre. Nustatyta, kad 23 kv. m. ploto juosta yra perkelta į kaimyninį, gretimą žemės sklypą (žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalies schemoje minima 23 kv. m. juosta pažymėta raudona linija). Su nustatytomis žemės sklypo ribomis, gretimo sklypo kaimynas sutinka, todėl ieškovė su kitais žemės sklypo kaimynais ketina perkelti tvorą pagal nustatytą ir faktinę žemės sklypo ribą. Pagal projekto detalę DGR-03 numatyta, kad trinkelėmis išklojama visa bendro naudojimo žemės sklypo dalis, žemės sklypo plane pažymėta indeksu „A“. Pateiktoje žemės sklypo schemoje aiškiai pažymėtos trinkelių krašto ir sklypo bei tvoros ribos. Plotas, kuris schemoje atžymėtas koordinatėmis x – (duomenys neskelbtini), savininkams, įskaitant ieškovę, todėl vertinant pateiktą ĮĮ „Žemata“ schemą, ieškovės įsitikinimu, atsakovė netinkamai įvykdė gerbūvio darbus, nes 23 kv. m. bendrai naudojama žemės sklypo dalis nėra išklota trinkelėmis. Atsakovė nurodytų statybos darbų trūkumų neatskleidė ir pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu šie trūkumai nebuvo akivaizdūs.

10.       Ieškovė nurodė, kad jos atstovui T. K. apžiūrint perkamą gyvenamąjį namą, jis nebuvo supažindintas su statinio projektu, kadastrinių matavimų byla. Atsakovės atstovai nesudarė galimybės pirkėjui susipažinti su perkamo statinio ir teritorijos sutvarkymo projektiniais dokumentais. Ieškovės atstovas, sudaręs nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, turėjo pagrįstą lūkestį, kad perkamas gyvenamasis namas visiškai atitinka bendruosius ir specialiuosius teisės aktais nustatytus reikalavimus tokios paskirties objektui, o jo statybos buvo vykdomos nenukrypstant nuo projektinės dokumentacijos. Ieškovė 2021-03-25 pateikė UAB „Statybos procesų valdymas“ eksperto E. L. parengtą pažaidų ir defektų nustatymo ekspertinio tyrimo aktą Nr. 2021-03-24-1 su priedais. Tyrimo akto Nr. 2021-03-24-1 išvadose nurodyta, jog pardavėja (atsakovė) tyčia ir sąmoningai pažeidė 2017-03-28 dalies žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutarties 6.1.3 punkto sąlygas, kuriose nurodyta, kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų gyvenamojo namo trūkumų. Ekspertas 2021-07-09 vykusiame teismo posėdyje taip pat nurodė, kad paprastam žmogui, neturinčiam statybinio išsilavinimo, trūkumus pamatyti sunku. UAB „Statybos procesų valdymas“ pažaidų ir defektų nustatymo ekspertinio tyrimo aktu Nr. 2021-03-24-1 konstatuoti nekokybiškai atlikti statybos darbai: 1) nustatyta, kad visi langai yra įrengti be orlaidžių, visuose lango rėmo kampuose nustatyti lango rėmo įtrūkimai, langai sumontuoti ne termoizoliaciniame sluoksnyje; 2) antro aukšto langai turi būti apsaugoti apsauginiais ekranais (prancūziški balkonai), tačiau nustatyta, kad šie apsauginiai ekranai nėra įrengti; 3) supaprastintame projekte nurodyta, kad stogo danga – skarda, tačiau apžiūrėjus gyvenamąjį namą nustatyta, jog įrengta keraminių čerpių stogo danga. Keraminių čerpių stogo dangos svoris yra apie 4 kartus didesnis nei skardinės stogo dangos. Toks ženklus apkrovos padidėjimas gali sukelti ir viso pastato deformacijas; 4) neįrengta sniego gaudyklė, neįrengtas žaibolaidis, neįrengtos pristatomos kopėčios; 5) netinkamai įrengtas lietaus surinkimo latakas; 6) stogo dangos sandūros su sienomis įrengtos netinkamai, todėl šiose vietose kaupiasi kritulių vanduo, kuris patenka po stogo danga, o vėliau ir į patalpas; 7) apžiūros metu nustatytos iš WPC dangos įrengtos terasos deformacijos ir įtrūkimai. Nustatyta, kad WPC danga įrengta ant medinio karkaso, kuris nėra apsaugotas nuo drėgmės ir dėl nuolatinio drėgmės poveikio medinis karkasas yra pažeistas.

11.       Ieškovė pažymėjo, jog teismo ekspertas T. M. 2022-06-17 vykusiame teismo posėdyje, atsakydamas į ginčo šalių atstovų klausimus dėl pirkėjo galimybės pastebėti statybos darbų trūkumus, paaiškino, jog vienas pirkėjas gali pastebėti trūkumus, kitas pirkėjas – ne, tai priklauso nuo turimų žinių, susipažinimo su statybos projektu. Teismo ekspertas paaiškino, kad žmonės, neturintys statybinio išsilavinimo, apžiūrėdami statinį, įrengtą prie gyvenamojo namo teritoriją, tikrai gali nepastebėti jo atliktos ekspertizės akte aptariamų statybos darbų trūkumų, panaudotų netinkamų statybinių medžiagų ar sumontuotų nekokybiškų statinio įrenginių, kadangi yra neprofesionalai ir gali nežinoti, kas yra numatyta projekte, kas/kaip pagal projektą turi būti padaryta. 2023-07-10 ieškovė pateikė UAB „Eicosolution“ 2023-07-03 parengtą vertinimo aktą Nr. VA-1007-072023. Vertinimo akte pateikiamos išvados klausimais: 1) Kokie gyvenamajame name nustatyti trūkumai vertintini kaip paslėpti trūkumai? 2) Ar dėl šių trūkumų gyvenamąjį namą galima naudoti pagal paskirtį? Vertinimo aktą surašė į teisingumo ministro patvirtintą teismo ekspertų sąrašą įrašytas ekspertas D. K.. Vertinimo akte padarytos išvados, kad dėl nustatytų trūkumų gyvenamojo namo negalima naudoti pagal paskirtį ir būtina kuo greičiau pašalinti trūkumus, atsižvelgiant į defektų galimą poveikį asmenų sveikatai ir saugai bei siekiant, kad pastatas atitiktų esminius statinio reikalavimus, kadangi tai gali turėti esminį poveikį pastato mechaniniam atsparumui ir ilgaamžiškumui. Vertinimo akto išvadose taip pat nurodyta, jog nustatyti statybos darbų defektai statytojos (atsakovės) buvo nuslėpti, kadangi dalis defektų paaiškėjo paslėptose statinio konstrukcijose (vamzdynuose ir pan.), dalis defektų susiję su paslėptais statybos darbais, t. y. paslėpti vėliau atliktų (uždengiamų) darbų. Dėl šios priežasties darytina išvada, jog netinkamai įrengti stogo įrengimo darbai, netinkamai įrengti langai ir lauko durys, netinkamai įrengta komunikacijų šachta, netinkamai įrengti lauko laiptai, neįrengta akmens skaldos nuogrinda, netinkamai išklotos trinkelės kieme, tvoros įrengimas, netinkamas terasos įrengimas yra laikytini paslėptais defektais, kurių ieškovė (pirkėja) negalėjo pastebėti. Atsižvelgiant į ieškovės pateiktus įrodymus, galima daryti išvadą, kad ieškovė nusipirko netinkamos kokybės daiktą – gyvenamąjį namą su paslėptais statybos darbų trūkumais. Nustatyti statybos darbų defektai ieškovei sukelia nepatogumų naudojantis nusipirktu gyvenamuoju namu, todėl akivaizdu, kad ieškovė, žinodama apie paslėptus defektus, būtų visai nepirkusi gyvenamojo namo arba būtų už jį tiek nemokėjusi.

12.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė pirkimo-pardavimo sutartyje savo atsakomybės jokia forma neapribojo ir pareiškė, kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių parduodamo turto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėja jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėja, apie tuos trūkumus žinodama, nebūtų pirkusi turto apskritai arba nebūtų už jį tiek mokėjusi. Ieškovė, siekdama įrodyti, kad atsakovė pardavė netinkamos kokybės daiktą, 2021-03-24 pateikė jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo specialisto A. K. 2021-02-18 atliktą termovizijos ataskaitą ir 2021-02-19 bandymų protokolą Nr. _2316. 2021-02-18 termovizijos ataskaitos išvadose nurodyti tokie tyrimo rezultatai: 1) lauko oro infiltracija per varčios ir rėmo sandūrą. Priežastis: neteisingai sumontuoti langai, nepakankamas gaminių sureguliavimas prieš eksploataciją, nestabilūs gaminiai; 2) lauko oro infiltracija per lango/durų sandūrą su angokraščiais. Priežastis: neteisingai sumontuoti gaminiai, nėra garo izoliacinio sluoksnio, garo izoliacinis sluoksnis pažeistas, sumontuota nepakankamo dydžio garo izoliacinė medžiaga; 3) lauko oro infiltracija per atskirų langų blokų sandūrą. Priežastis: netinkamai sumontuoti gaminiai (kreivai), panaudoti netinkami sandarikliai blokų sandūroje; 4) lauko oro infiltracija iš viršlubio. Priežastis: daugybiniai garo izoliacijos pažeidimai, neteisingas jos sumontavimas, netinkuotas mūras; 5) lauko oro infiltracija per mūrą. Priežastis: netinkuotas mūras; 6) lauko oro infiltracija grindų perimetru. Priežastis: nesandarintas grindų perimetras. Kartu su ataskaita pateiktos termovizinės nuotraukos patvirtina, kad ieškovės įsigytame name, vietose prie langų, lubų kampuose, lauko oro infiltracija yra ženkliai didesnė, todėl ėmė ryškėti statybos darbų trūkumai, t. y. pro gyvenamojo namo stogą per lubas į vidaus patalpas bėga vanduo, apšąla langų kraštai, namuose itin vėsu dėl dažno oro pasikeitimo. A. K., atlikdamas termovizijos tyrimą, nustatė ir užfiksavo ryškias temperatūrines anomalijas, t. y., kad iš lauko šaltas oras skverbiasi į gyvenamojo namo vidų, tai įvyksta dėl tinkamai neįrengtos garo izoliacijos. A. K. patvirtino išvadą, kad atlikus gyvenamojo namo sandarumo bandymus, nustatytas sandarumas neatitinka B energinio naudingo klasės ir faktiškai gyvenamojo namo energetinio naudingumo klasė yra ženkliai žemesnė.

13.       Ieškovė nurodė, jog teismas 2021-10-01 nutartimi paskyrė gyvenamojo namo statybos darbų defektų nustatymo ir šių defektų pašalinimo kainos nustatymo ekspertizę. Paskirtąją ekspertizę atlikti buvo pavesta UAB „Super Status“ teismo ekspertui T. M.. Paskirta ekspertizė buvo atlikta ir 2022-02-08 į bylą pateiktas atliktos teismo ekspertizės aktas Nr. e2-25-418/2022.

14.       Ekspertizės akte nurodyta: Dėl stogo. Teismo ekspertas dėl stogo pažymėjo tai, jog faktiškai panaudotos stogo įrengimui dangos (čerpių) svoris projekte numatytą stogo dangos (profiliuotos skardos) svorį viršija net 8,72 karto. Esant tokiai stogo perkrovai, gali atsirasti laikančiųjų konstrukcijų deformacijos, viršijančios laikančiųjų konstrukcijų ribinius būvius. Teismo ekspertas teismo ekspertizės akto 2.7.1.1. punkte užfiksavo tokius stogo defektus: faktiškai įrengtas stogo dangos tipas – čerpės neatitinka projekte numatytos stogo dangos tipo – profiliuota skarda; stogui įrengti panaudoti neantiseptikuoti ir nepadengti antipirenais grebėstai, netenkina projekto reikalavimų – statybinė mediena turi būti antiseptikuota ir padengta antipirenais; išmatuotas stogo nuolydis – 9,35 laipsnio, netenkina projekto reikalavimų stogo nuolydžiui – 10 laipsnių, bei netenkina čerpių stogo dangos minimalaus reikalavimo stogo nuolydžiui; stogo dangos sandūra nesandari – įrengta netinkamai; kamino apdailos plytų siūlės nevisiškai užpildytos skiediniu – įrengta netinkamai; apžiūros metu nustatyta, kad ant stogo neįrengtas žaibolaidis – netenkina projekto; apžiūros metu nustatyta, kad nėra kopėčių patekimui ant stogo – netenkina projekto; ant stogo nesumontuotos sniego gaudyklės – netenkina projekto nurodymų. Teismo ekspertas, apklausiamas 2022-06-17 vykusiame teismo posėdyje dėl stogo, patvirtindamas pateikto ekspertizės akto išvadas, papildomai paaiškino, jog yra nustatyti aiškūs stogo neatitikimai normatyviniams aktams ir projektui. Projektui neatitinka stogo nuolydis, todėl vanduo patenka po čerpėmis į fasado vidų ir į pastato vidų. Ekspertas taip paaiškino, kad patalpų užliejimo priežastis yra netinkamai įrengtas stogas su nuolydžiu, prie to taip pat prisideda kamino sandūrų nesandarumai, apžiūrint stogą buvo matomas stovintis vanduo. Ekspertas tai pat pakomentavo, kad kiekvienos konstrukcijos (sniego gaudyklės, žaibolaidžio, prancūziškų balkonų) neįrengimas kelia grėsmę pagal savo tikslinę paskirtį. 2021-07-09 vykusiame teismo posėdyje ekspertas E. L. taip pat paaiškino, jog skiriasi stogo projektiniai sprendiniai, įrengtas čerpinis stogas vietoje skardinio, o tai svarbu, nes pagal stogo dangą reikia skaičiuoti ir apkrovas, atitinkamai parinkti laikančiuosius elementus. Lietaus surinkimo latakas įrengtas per mažu nuolydžiu, todėl vyksta vandens prabėgimas. Ekspertas nurodė, kad būtų protinga pakeisti dangą, o paliekant čerpes, reikėtų nurinkti stogą, įrengti apšiltinimą (sandaresnį sluoksnį) ir vėl jas sudėti. Ekspertas akcentavo, kad esminė problema – technologiniai sprendiniai, kurių nebuvo laikytasi. Taip pat buvo nustatyta, kad vitrininiai langai išsigaubę 10 mm. Deformacijos yra įvykusios dėl to, kad lango rėmas buvo nestiprintas ir todėl negali atlaikyti apkrovų. Ieškovė į nagrinėjamą bylą teikė gyvenamojo namo vidaus patalpų fotonuotraukas, kurios patvirtina, kad prasidėjus intensyviam rudens lietaus sezonui, lietaus drėgmė/vanduo per nesandarų stogą nuolat patenka į vidaus patalpas. Siekdama išvengti drėgmės daromos žalos gyvenamojo namo vidaus patalpoms, ieškovė buvo priversta atlikti neatidėliotinus gyvenamojo namo stogo remonto darbus. Pradėjus stogo remonto darbus, atidengus stogo dangą, buvo nustatyta, jog stogo konstrukcija (apšlitinimas), apsauginės plėvelės (stogo danga) buvo sumontuotos netinkamai, todėl drėgmė ir šaltis patenka į vidaus patalpas. Siekiant užfiksuoti situaciją (stogo ir vidaus patalpų), buvo atliktas fotofiksavimas. Ieškovė 2022-01-18 pateikė fotofiksacijos nuotraukas. Dėl stogo dangos nesandarumo pradėjo šlapti gyvenamojo namo vonios kambarys. Atsižvelgiant į tai, vonios kambario sienos šlapo ir tamsėjo. Gyvenamojo namo miegamajame buvo jaučiamas negeras kvapas, o atsilupus tapeto kampui ir bandant jį užklijuoti, tapetas nukrito iki sienos vidurio. Nukritus tapetui paaiškėjo, kad dėl stogo nesandarumo siena nuolat drėko ir supelijo. Padidėjus kritulių kiekiui, ženkliai padidėjo ir drėgmės patekimas į statinio vidaus patalpas, lietus per lubas lašėjo tiesiai prie lovos, ant gyvenamojo namo grindų. Atsižvelgiant į tai, ten gyvenančiai L. M. teko išsikraustyti į darbo kambarį ir miegoti ant sofos. Lietui lašant tiesiai ant namo grindų, L. M. rankšluosčiais ir įvairiais indais bandė apsaugoti namo vidaus patalpas ir surinkti susikaupusius kritulius. Krituliams stiprėjant, vanduo per koridoriaus kampą ėmė tekėti ant name esančių medinių laiptų. L. M., siekiant apsaugoti medinius laiptus nuo drėgmės, teko naktimis su krūva rankšluosčių stabdyti bėgantį vandenį. L. M. dėl stogo nesandarumo patyrė ir kitų nepatogumų. Ilgesniam laikui išvažiuojant iš namų darbo reikalais, tekdavo palikti namo raktus kaimynėms, kad šios per lietų pažiūrėtų, ar vanduo nebėga ant medinių laiptų, medinių grindų. Namo darbo kambaryje taip pat pradėjo plėstis drėgmės dėmės, dėl šios priežasties atsilupo sienų dažai. L. M. apsilankė visuomenės sveikatos centre, kuriame buvo pasakyta, jog pelėsis stipriai kenkia sveikatai ir reikia jį tuoj pat pašalinti, kadangi L. M. jau ilgą laiką miegojo kambaryje, kuriame buvo įsiveisęs pelėsis.

15.       Dėl langų, lauko durų. Teismo ekspertas T. M. 2022-02-08 teismo ekspertizės akto 2.7.2.3. punkte nustatė tokius langų, lauko durų defektus: visi langai ir lauko durys yra sumontuoti mūro angose, o ne sienų termoizoliacijos sluoksnyje – netenkina projekto reikalavimų; I a. vitrininiame lange panaudoti netinkami sujungimo profiliai bei išsikraipiusi rėmo horizontalė – užfiksuotas nesandarumas (plyšiai) – netenkina projekto reikalavimų; II a. vitrininių langų zonoje nėra įrengti apsauginiai ekranai – netenkina projekto nurodymų; faktiškai sumontuoti langai neturi orlaidžių – netenkina projekto reikalavimų. Teismo ekspertas 2022-06-17 vykusiame teismo posėdyje dėl langų papildomai paaiškino, kad labai svarbu yra tai, jog gyvenamojo namo langai nesumontuoti šiltinimo sluoksnyje, kitas svarbus momentas – netinkamas langų tvirtinimas. Apžiūros metu užfiksuota langų būklė, išsikraipymai, nesandarumai, tarpai tarp rėmų, o tai lėmė oro infiltraciją į patalpas. Ekspertas dėl lauko durų įrengimo ir jų kokybės papildomai paaiškino, kad durų montavimo darbai taip pat atlikti netinkamai, sumontuotos įėjimo į namą durys, nepritaikytos jų eksploatavimui lauke, todėl durys, esant minusinei oro temperatūrai, peršąla. 2021-07-09 vykusiame teismo posėdyje ekspertas E. L. taip pat paaiškino, kad nustatyta grupė langų defektų, deformacijų, įtrūkimų. Lango rėmai nelaiko apkrovų, todėl trūkinėja. Atsižvelgiant į tai, kad neįrengti turėklai, stiklas turėtų būti saugus ir paženklintas, šiuo atveju neįrengti turėklai, ir jis nėra saugus, todėl reikia įrengti turėklus arba pakeisti langus į saugius. L. M. pastebėjo, jog vitrininio lango rėmo visi kampai yra įskilę. Atsakovės darbuotojai, taisydami langų defektus, langų plyšius užtepė silikonu, tačiau atšalus orams, silikonas susitraukė ir langų rėmo plyšiai atsinaujino. Pučiant vėjui per lango apačią ir per rėmų sandūras, išsipučia ir gyvenamajame name esančios užuolaidos. Žiemą pučiant vėjui į gyvenamojo namo langų pusę, dėl šalčio, patenkančio į vidų, be pledo sėdėti name yra neįmanoma. Pro lauko durų apačią šaltis iš lauko taip pat kiaurai patenka į namą. Atsižvelgiant į tai, L. M. įsigijo 7 pledus ir žiemą juos kloja prie durų, prie langų, kad sumažintų šalčio patekimą į gyvenamojo namo vidų.

16.       Dėl komunikacijų šachtos. Teismo ekspertas T. M. 2022-02-08 teismo ekspertizės akto 2.7.3.2. punkte nustatė tokius komunikacijų šachtos defektus: komunikacijų šachtoje inžinerinių tinklų kanalai bei sujungimai su siena neužsandarinti, siena nenutinkuota – atliekant sandarumo testą (2021-02-18 UAB „KA PROJEKTAI“ laboratorijos pateikti sandarumo matavimo rezultatai) nustatyta, kad komunikacijų šachtoje, per nesandarias vietas, vyksta oro infiltracija. Teismo ekspertas T. M. 2022-06-17 vykusiame teismo posėdyje dėl komunikacijų šachtos paaiškino, kad kanalų bei sujungimų su siena neužsandarinimas lemia pastato žemesnę energinę klasę. Ieškovė pažymėjo, jog gyvenamojo namo komunikacijų šachtos siena yra visiškai neizoliuota, matomi nenutinkuoti blokeliai. Komunikacijų šachtoje per nesandarias vietas šaltas oras iš išorės patenka į namo vidų. L. M. bando šiuos nesandarumus užkimšti pledais, tačiau tai nesumažina šalto oro patekimo į gyvenamojo namo vidų.

17.       Dėl lauko laiptų. Teismo ekspertas T. M. 2022-02-08 teismo ekspertizės akto 2.7.4.2. punkte nustatė tokius apžiūros metu užfiksuotus lauko laiptų defektus: faktiškai įrengtų lauko laiptų pakopų skaičius yra penki, o aukštis nuo 5 iki 14 cm, gylis nuo 29 iki 30 cm, tai netenkina projekto nurodymų. Teismo ekspertas T. M. 2022-06-17 vykusiame teismo posėdyje dėl lauko laiptų paaiškino, jog nustatyta tai, kad lauko trinkelės ties įėjimu yra įdubusios, atsižvelgta į pakopų skaičių, tuo pagrindu ir buvo paskaičiuoti defektai.

18.       Dėl nuogrindos. Teismo ekspertas T. M. 2022-02-08 teismo ekspertizės akto 2.7.5.2. punkte nustatė tokius apžiūros metu užfiksuotus nuogrindos defektus: nuogrinda aplink pastatą (trinkelių zonoje) nėra įrengta – netenkina projekto nurodymų. Teismo ekspertas T. M. 2022-06-17 vykusiame teismo posėdyje dėl nuogrindos papildomai paaiškino, kad nuogrinda skirta pastato konstrukcijų apsaugojimui nuo drėgmės. Statinio projekte buvo numatyta nuogrinda iš skaldos, tai reiškia, kad patekęs vanduo nesilaikytų prie pamato, o filtruotųsi į gruntą. Ekspertas nurodė, kad taisant šiuos nekokybiškai atliktus statybos darbus, yra būtina išardyti šiuo metu sumontuotas trinkeles, pravesti mazgą ir įrengti, padarytą iš skaldos, nuogrindą.

19.       Dėl trinkelėmis iškloto kiemo. Teismo ekspertas T. M. ekspertizės akte dėl trinkelėmis iškloto kiemo pažymėjo tai, kad faktiškai įrengta trinkelių danga yra nelygi – duobėta, išmatuoti nuolydžiai įvairiose kiemo vietose – skirtingi, todėl susidaro įdubimai, kuriuose laikosi lietaus vanduo, susidaro ledas. Pastebėta, kad įdubimai labiausiai paplitę inžinerinių tinklų zonoje bei automobilių parkavimo zonose. Šiems defektams atsirasti turėjo įtakos netinkama trinkelių klojimo kokybė atliekant trinkelių klojimo darbus – išlaikant trinkelių lygio projektinę altitudę ir/arba dėl netinkamai įrengtų skaldos pagrindų, t. y. vietoje projekte („A“ laida) numatytos 200 mm skaldos storio sluoksnio, faktiškai skaldos sluoksnis nebuvo įrengtas. Teismo ekspertas T. M. 2022-02-08 teismo ekspertizės akto 2.7.6.2. punkte nustatė tokius apžiūros metu užfiksuotus trinkelėmis iškloto kiemo defektus: nustatyti trinkelėmis iškloto kiemo defektai netenkina projekto nurodymų. Teismo ekspertas T. M. 2022-06-17 vykusiame teismo posėdyje dėl trinkelėmis iškloto kiemo paaiškino, kad yra duobės ir nelygumai, kur kaupiasi lietaus vanduo, pastebėta, kad nelygumai susiformavę toje zonoje, kur buvo pakloti inžineriniai tinklai. Netinkamai atliekami sutankinimo darbai ir ten susiformuoja nelygumai, kitur irgi buvo nelygumų. Neįrengti pagrindai, numatyti projekte, įvertinus trinkelių būklę, yra tiesioginis priežastinis ryšys, kodėl trinkelės išsigaubia, kadangi netinkamai įrengtas pagrindas. Teismo ekspertas T. M. taip pat pasisakė dėl defektų atsiradimo dėl transporto priemonių važinėjimo. Ekspertas paaiškino, kad tuo atveju, jeigu netinkamai įrengti pagrindai, tai trinkelės gali sėsti dėl svorio, kurio neatlaiko pagrindai. Eiliškumas yra toks, jog pirma įrengiamos trinkelės ir pagrindai, vadovaujantis projektu, ir tik vėliau galima spręsti, ar tai dėl medžiagų, dėl eksploatacijos ar dar dėl kažko. Kadangi įrengta ne pagal projektą, tai eksploatacijos faktorius atmestinas. Ieškovė pažymėjo, kad trinkelėmis išklotas kiemas, padidėjus kritulių kiekiui, patvinsta. Lyjant lietui kieme galima vaikščioti tik su guminiais batais, todėl kiemui patvinus, L. M. su šepečiu bando susikaupusius kritulius nustumti iki trinkelių pabaigos tam, kad po kiemą būtų galimybė vaikščioti ne tik su guminiais, neperšlampamais batais.

20.       Dėl stogo defektų atsiradusi žala pastato viduje. Teismo ekspertas T. M. 2022-02-08 teismo ekspertizės akto 2.7.7.1. punkte apžiūros metu užfiksavo tokią gyvenamojo namo vidaus patalpų būklę: subėgusios laiptinės zonos sienos ir lubos; subėgusios miegamojo kambario sienos ir lubos; subėgusios darbo kambario sienos ir lubos; subėgusios vonios kambario sienos ir lubos. E. E. L. 2021-07-09 vykusiame teismo posėdyje nurodė, kad vidinės apdailos pažeidimų (lietaus, sniego vandens patekimo į patalpas) priežastys yra stogo įrengimo trūkumai. Ieškovė 2021-07-15 į bylą pateikė 2022-06-04 gyvenamojo namo vidaus gyvenamųjų patalpų (miegamojo) fotonuotraukas. Ieškovė dėl stipraus pelėsio kvapo gyvenamosiose patalpose (miegamajame) 2022-06-04 pabandė nuplėšti tapetus. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad visa siena, kuri nuolat drėko dėl stogo nesandarumo, yra supelijusi. Šiuo metu kambariu naudotis neįmanoma, gyvenamojo namo patalpos tapo pavojingos jose gyvenančių žmonių sveikatai.

21.       Dėl tvoros įrengimo. Teismo ekspertas T. M. ekspertizės akte dėl tvoros įrengimo pažymėjo, kad apžiūros metu tvoros faktinė lokacija atitiko projekte numatytą sklypo ribą. Ieškovai šiuos darbus atliko savo lėšomis, todėl ekspertas pateikė šių darbų kaštus. Teismo ekspertas T. M. teismo ekspertizės akto 2.7.8.2. punkte nurodė tokius tvoros perkėlimo darbus: atliekami tvoros perkėlimo darbai ant projekte nurodytos sklypo ribos.

22.       Dėl terasos. Teismo ekspertas T. M. teismo ekspertizės akto 2.7.9.2. punkte nurodė tokius nustatytus terasos defektus: objekte apžiūrėjus terasos įrengimo darbus ir medžiagas nustatyta, kad viršutinės terasos lentos išsigaubusios, todėl ant jų laikosi vanduo. Atidengus dalį terasos užfiksuota, kad įrengtų lagių paviršiaus sandūra su terasos lentomis supuvusi dėl neįrengto vėdinimo tarpo bei drenažo pagrindo. Konstatuotina, kad terasa įrengta nesivadovaujant terasų įrengimo technologija ir gerąja praktika. Teismo ekspertas T. M. 2022-06-17 vykusiame teismo posėdyje dėl terasos paaiškino, kad užfiksuotos terasos konstrukcijos sulūžusios, lagės supuvusios. Tai lėmė netinkamai įrengtos terasos lentos, turėtų būti nuolydis, o kadangi jo nėra, telkšo balos, išsikraipo lentos.

23.       Ieškovė pažymėjo, kad pateikti įrodymai patvirtina jai parduoto gyvenamojo namo ir gerbūvio (grindinio) paslėptų statybos darbų defektų buvimo faktą. Atsakovės ieškovei parduotas gyvenamasis namas neatitinka kokybės reikalavimų, kadangi namas neturi savybių, kurių ieškovė galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos naudojant gyvenamąjį namą pagal paskirtį ir jame gyvenant.

24.       Ieškovė nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškovė su atsakove sudarydama pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo netinkamos kokybės daiktą ir atsakovė, pripažinusi trūkumus, jų laiku nepašalino, ieškovė turi teisę reikalauti adekvačių jos teisių gynimo priemonių. Ieškovė, įsigijusi gyvenamąjį namą (ar prieš jį įsigydama), iškart negalėjo nustatyti statybos darbų trūkumų. Atsakovė jokia forma neinformavo, kad gyvenamasis namas turi kažkokių trūkumų, kurie ateityje galimai pasireikš. Ieškovė taip pat negalėjo iškart suprasti ir stogo/langų trūkumų, nes nurodytos problemos, t. y., blogas apšiltinimas ir garso izoliacija, pasireiškė tik po kurio laiko naudojantis namu, pasireiškus atitinkamoms oro sąlygoms. Taip pat užtruko, kol ieškovė suprato, kad problemos kyla dėl stogo trūkumų, taigi visus savo gyvenamojo namo trūkumus, kurie nebuvo akivaizdūs/atskleisti ir dėl kurių reiškiami reikalavimai šioje byloje, ieškovė iš esmės tiksliai sužinojo specialistams parengus defektų nustatymo aktą/ekspertinio tyrimo aktą, kuriuose tiksliai užfiksuoti visi nustatyti gyvenamojo namo trūkumai. Ieškovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties. Įsigyto gyvenamojo namo trūkumai išryškėjo per metus nuo gyvenimo jame pradžios.

25.       Ieškovė nurodė, kad teismo ekspertas T. M. teismo ekspertizės akte pateikė defektų apskaičiavimo sąmatą, kurioje apskaičiuota, jog visų nustatytų defektų gyvenamajame name šalinimo darbų kaina yra 30340,00 Eur. Ieškovei teismo eksperto teismo ekspertizės akte parengtų sąmatų ir jose nurodomų tiek statybos darbų, tiek pačių statybinių medžiagų, įrenginių kainos bei šių darbų apimtys sukėlė pagrįstų abejonių. Siekdama nustatyti, ar eksperto parengtame ekspertizės akte nurodytos nekokybiškai atliktų statybos darbų ir reikiamų statybinių medžiagų/įrenginių (durys, lauko laiptai, nuogrinda, apdailos darbai, trinkelių grindinys, terasa ir kt.) kainos atitinka šiandienos rinkoje vyraujančias šių darbų, medžiagų ir įrenginių kainas, buvo kreiptasi į statybines bendroves, galinčias ištaisyti nustatytus nekokybiškai atliktus statybos darbus. Ieškovės gauti komerciniai pasiūlymai atspindi realią šiuo metu rinkoje esančią nustatytų nekokybiškai atliktų statybos darbų defektų šalinimo darbų kainą. Ieškovės gauti komerciniai pasiūlymai parengti remiantis gyvenamojo namo apžiūra bei 2022-02-08 teismo eksperto T. M. parengtame teismo ekspertizės akte užfiksuotais statybos darbų defektais. Dėl langų ieškovė kreipėsi į statybines bendroves, langų ir durų gamintojus dėl statybos darbų atlikimo, langų ir durų pagaminimo ir montavimo. Iš šių įmonių buvo gauti pasiūlymai, sąmatos su nurodytomis kainomis, už kurias šios įmonės atliktų reikiamus statybos darbus, pagamintų naujus langus, duris. Ieškovė 2022-03-25 šiuos pasiūlymus pateikė į nagrinėjamą bylą. Ieškovė gavo komercinius pasiūlymus iš UAB „Nordfenster“ dėl langų defektų šalinimo darbų, UAB „Nordfenster“ komercinio pasiūlymo Nr. 22-035-01 bendra kaina su PVM sudaro 21125,11 Eur, UAB „Nordfenster“ komercinio pasiūlymo Nr. 22-035 bendra kaina su PVM sudaro 22886,94 Eur. Ieškovė taip pat 2022-03-23 iš UAB „RANLangai“ gavo pasiūlymą Nr. R22-142 dėl langų defektų šalinimo darbų. Šio pasiūlymo Nr. R22-142 bendra kaina su PVM sudaro 17850,00 Eur. Dėl stogo ieškovė 2022-03-25 į bylą pateikė 2021-12-03 darbų atlikimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir UAB „Baltijos darbas“, dėl gyvenamajame name atliktų būtinų/neatidėliotinų stogo rekonstrukcijos bei hidroizoliacijos įrengimo bei apdailos darbų. Ieškovė 2022-03-25 ir 2022-07-15 į bylą pateikė apmokėjimus UAB „Baltijos darbas“ už stogo remonto darbus. Ieškovė yra visiškai atsiskaičiusi, sumokėjusi 17570,00 Eur UAB „Baltijos darbas“ pagal 2021-12-03 darbų atlikimo sutartį dėl gyvenamajame name atliktų stogo rekonstrukcijos bei hidroizoliacijos įrengimo bei apdailos darbų. Ieškovė 2022-04-04 iš UAB „MT trans“ gavo komercinį pasiūlymą Nr. 2022-013 ir sąmatą su nurodytomis kainomis, už kurias ji atliktų reikiamus statybos darbus, t. y. atliktų reikiamą trinkelių dangos remontą, naujai išklotų trinkeles, ištaisytų lauko durų defektus, ištaisytų komunikacijų kanalo defektus, ištaisytų lauko laiptų defektus, ištaisytų terasos defektus ir kitus reikiamus statybos darbus. 2022-04-04 UAB „MT trans“ parengtas komercinis pasiūlymas Nr. 2022-013 sudarytas remiantis gyvenamojo namo apžiūra bei 2022-02-08 teismo eksperto T. M. parengtame teismo ekspertizės akte užfiksuotais statybos darbų defektais. Pagal UAB „MT trans“ 2022-04-04 komercinį pasiūlymą Nr. 2022-013 darbų kainos yra: atstatoma sena trinkelių danga – 6515,00 Eur; papildomas trinkelių klojimas – 980,00 Eur; lauko durų defektų šalinimas – 2176,00 Eur; komunikacijų kanalo defektų šalinimas – 300,00 Eur; lauko laiptų defektų šalinimas – 1630,00 Eur; terasos defektų šalinimas – 13875,00 Eur; kitos išlaidos (transporto išlaidos, technikos nuoma, šiukšlių išvežimas) – 1240,00 Eur. UAB „MT trans“ 2022-04-04 komercinio pasiūlymo Nr. 2022-013 bendra darbų kaina su PVM sudaro 32326,36 Eur.

26.       Ieškovė nurodė, jog jau yra sumokėjusi 17570,00 Eur UAB „Baltijos darbas“ už faktiškai atliktus stogo rekonstrukcijos bei hidroizoliacijos įrengimo bei apdailos darbus. Pigiausias pasiūlymas dėl langų defektų šalinimo yra UAB „RANLangai“ pasiūlymas Nr. R22-142, kurio bendra kaina su PVM sudaro 17850,00 Eur. UAB „MT trans“ 2022-04-04 komercinio pasiūlymo Nr. 2022-013 bendra darbų kaina, t. y. senos trinkelių dangos atstatymas, trinkelių išklojimas, lauko durų defektų šalinimas, komunikacijų kanalo defektų šalinimas, lauko laiptų defektų šalinimas, terasos defektų šalinimas, kitos išlaidos su PVM sudaro 32326,36 Eur sumą. Tai reiškia, kad bendra ieškovės jau patirtų ir būsimų išlaidų suma, šalinant nustatytus paslėptus defektus, sudaro 67746,36 Eur (17570,00 Eur + 17850,00 Eur + 32326,36 Eur = 67746,36 Eur). Ieškovė nurodė, kad palaiko ieškinyje pateiktus reikalavimus ir prašo už gyvenamojo namo nustatytų statybos darbų defektų taisymo darbus bei gerbūvio (grindinio) darbų trūkumų taisymo darbus priteisti iš atsakovės iš viso 65241,31 Eur nuostolių (nedidina pradinio ieškinio reikalavimo).

27.       Atsakovė UAB „Aistas“ atsiliepime prašė ieškovės patikslintą ieškinį atmesti, taikyti patikslinto ieškinio reikalavimams senaties terminą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

28.       Atsakovė nurodė, kad ieškovė reiškia reikalavimą dėl piniginių lėšų iš UAB „Aistas“ priteisimo, siekdama pašalinti visus nustatytus daikto trūkumus, t.y. ieškovė reikalauja iš atsakovės priteisti pinigines lėšas dėl statinio neatitikties projekto sprendiniams, reikalauja priteisti pinigines lėšas už akivaizdžius ieškovės nurodomus daikto trūkumus, kurie buvo matomi ir egzistavo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu. Ieškovė, panaudojusi daiktą daugiau kaip 5 metus, reikalauja priteisti neadekvačią 65241,31 Eur piniginių lėšų sumą, kuri sudaro daugiau kaip 80 proc. visos nekilnojamojo turto įsigijimo kainos (turtas parduotas už 80000,00 Eur) dėl išbrangusių medžiagų bei remonto atlikimo paslaugų kainų, nors pati ieškovė nesutiko, jog, pareiškus pretenzijas, UAB „Aistas“ iš karto pašalintų dalį trūkumų, kaip ir nesutiko leisti UAB „Aistas“ atpirkti parduotą nekilnojamąjį turtą tam, kad ieškovė nepatirtų jokių nuostolių.

29.       Atsakovė nurodė, kad ieškovė nepagristai reiškia reikalavimą dėl 17570,00 Eur sumos atlyginimo už esą būtinus stogo rekonstrukcijos, hidrolizacijos įrengimo ir apdailos darbus. Byloje buvo paskirta teismo ekspertizė, pateiktas teismo eksperto T. M. 2022-02-08 teismo ekspertizės aktas, kurio 2.7.1.1. punkte užfiksuoti stogo trūkumai, kurie buvo nustatyti ir kitose byloje pateiktose išvadose (2020-04-09 defektų nustatymo aktas, 2020-05-06 papildomas apžiūros defektų nustatymo aktas, UAB „Statybos procesų valdymas“ specialisto atliktas pažaidų ir defektų nustatymo ekspertinio tyrimo aktas Nr. 2021-03-24-1): 1) faktiškai įrengtas stogo dangos tipas – čerpės neatitinka projekte numatytos stogo dangos tipo profiliuota skarda; 2) faktiškai stogui įrengti panaudoti neantiseptikuoti ir nepadengti antipirenais grebėstai, netenkina projekto reikalavimų – statybinė mediena turi būti antiseptikuota ir padengta antipirenais; 3) išmatuotas stogo nuolydis – 9,35 laipsnio netenkina projekto reikalavimo stogo nuolydžiui – 10 laipsnių, netenkina čerpių stogo dangos minimalaus reikalavimo stogo nuolydžiui; 4) stogo dangos sandūra nesandari – įrengta netinkamai; 5) kamino apdailos plytų siūlės nevisiškai užpildytos skiediniu – įrengta netinkamai; 6) apžiūros metu nustatyta, kad ant stogo neįrengtas žaibolaidis – netenkina projekto; 7) apžiūros metu nustatyta, kad nėra kopėčių patekimui ant stogo – netenkina projekto; 8) ant stogo nesumontuotos sniego gaudyklės – netenkina projekto nurodymų. Nors teismo ekspertizės akte nurodoma, jog visų aptartų stogo trūkumų šalinimo sąnaudos sudaro 7544,00 Eur, patikslintu ieškiniu už stogo trūkumų šalinimo darbus yra reikalaujama iš UAB „Aistas“ priteisti 17570,00 Eur, kadangi ieškovė pati suorganizavo stogo trūkumų šalinimą, sumokėdama 17570,00 Eur UAB „Baltijos darbas“ už faktiškai atliktus stogo rekonstrukcijos, hidroizoliacijos įrengimo bei apdailos darbus. Tai, kad ieškovė nusprendė sumokėti beveik 20000,00 Eur sumą už jos užsakymu atliktus ginčo nekilnojamojo turto remonto darbus, nesudaro pagrindo minėtas pinigines lėšas priteisti iš atsakovės. Didžioji dalis nustatytų stogo trūkumų buvo akivaizdžiai matomi, o vien ta aplinkybė, kad ginčo nekilnojamojo turto statybai panaudotos medžiagos ar sprendiniai neatitinka projekto sprendinių, nesudaro pagrindo tokius sprendinius laikyti trūkumais, kurie turėtų būti šalinami už atsakovės pinigines lėšas. Tarp šalių yra susiklostę pirkimo-pardavimo, o ne rangos teisiniai santykiai, todėl pardavėjas yra atsakingas tik už tuos nekilnojamojo daikto trūkumus, kurių pirkimo-pardavimo sutarties metu negalėjo matyti pirkėjas, kurie atsirado išimtinai dėl pardavėjo kaltės ir dėl kurių egzistavimo neįmanoma naudoti daiktą pagal jo tikslinę paskirtį. Nagrinėjamu atveju pirkėja matė, jog perkamo gyvenamojo namo stogo danga yra čerpės, kurias ir pristatė ieškovė, t.y. ženkliai geresnis produktas nei skarda, kuri buvo numatyta pirminiame projekte. Ši aplinkybė ieškovei buvo akivaizdi gyvenamojo namo pirkimo metu, ką ir nustatė teismo ekspertas, todėl dangos pakeitimo išlaidos negali būti priteisiamos iš atsakovės. Patikslintame ieškinyje nurodoma, jog stogo dangos keitimas esą buvo reikalingas dėl nekilnojamojo turto laikančiųjų konstrukcijų galimos deformacijos, tačiau ekspertizės akte nėra atlikti ir teismo ekspertas posėdyje patvirtino, jog neatliko jokių stogo konstrukcijos skaičiavimų, dėl kurių negalėtų būti uždėta kita danga, nėra fiksuota avarinės būklės požymių. Taigi vien ta aplinkybė, kad projekte numatyta kita danga, jokiu būdu nereiškia esminio projekto sprendinio pakeitimo ir nesudaro pagrindo tai laikyti parduoto daikto trūkumu, kurio pakeitimo išlaidas turėtų atlyginti pardavėja. Ieškovė patikslintame ieškinyje ginčo nekilnojamojo turto trūkumais, kurie turėtų būti šalintini pardavėjos sąskaita, nurodo žaibolaidžio, kopėčių patekimui ant stogo, sniego gaudyklių neįrengimą. Tokie trūkumai t.y. šių dalykų nebuvimas, buvo akivaizdžiai matomi, sudarant ginčo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pirkėja, apžiūrėjusi daiktą, jokių pretenzijų dėl tokių įrenginių nebuvimo nereiškė, tai įrodo, jog tokia daikto būklė pirkimo-pardavimo metu ieškovei tiko, todėl reiškiamos pretenzijos ir reikalavimas papildomai įrengti pardavėjos sąskaita minėtą įrangą yra nepagrįstas. Patikslintame ieškinyje ginčo nekilnojamojo daikto stogo trūkumu nurodomas nesandarių mazgų egzistavimas. Tačiau tai, kad atsirado pratekėjimas pro stogą, jokiu būdu nereiškia jo netinkamą įrengimą. Vertinant vidaus užliejimo mastą akivaizdu, kad užliejimas yra nežymus ir tikrai ne dėl visos dangos, o tik dėl kelių nesandarių mazgų. Jei būtų netinkama, nesandari danga, tai būtų per tiek metų sulietos visos patalpos. Vertinant šias aplinkybes akivaizdu, kad pati stogo danga yra sandari ir jos keisti nėra jokio pagrindo. Teismo ekspertas N. B. akte dėl stogo nesandarumo ir stoge esančio lietaus nubėgimo latako nuolydžio nurodė, kad apžiūros metu name buvo matomi 2 a. san. mazge ir laiptinės zonoje nežymūs drėgmės požymiai. Vertinant pateiktas, stoge esančio lietaus nubėgimo latako, nuotraukas matyti, kad vietomis stogo latako nuolydis suformuotas neišlaikant tinkamo nuolydžio, keliose vietose netinkamai užsandarintas. Trūkumų šalinimo kaštai 1231,57 Eur plius PVM. Be to, ekspertas taip pat pažymėjo, kad vandens pratekėjimą pro stogą galėjo lemti faktas, kad ieškovė netinkamai prižiūri pastatus, nevalo latakų. Taigi, nepaisant nustatyto stogo nesandarumo keliose vietose, šioje byloje būtina nustatyti, dėl kokių priežasčių nesandarumas atsirado. Šioje byloje nėra ginčo, kad ieškovė daiktą naudoja daugiau nei 5 metus, specialistų apžiūros metu buvo nustatyta, kad latakuose buvo rastos šiukšlės, latakai buvo užsikimšę, tai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog stogo nesandarumas atsirado dėl pačios ieškovės veiksmų, t.y. netinkamos stogo priežiūros, o ne dėl pardavėjos kaltės. Nors teismo ekspertizės akte fiksuojamas minimalus stogo nuolydžio neatitikimas projektui, toks neatitikimas neturi visiškai jokios esminės reikšmės vandens nubėgimui, tai realiai prietaiso ar matavimo metodikos leistinos tolerancijos. Ekspertas atliko tik vieną matavimą ir nuotraukoje nematyti, kaip tas prietaisas padėtas, matyti tik dalis gulsčiuko, taigi galima ir prietaiso paklaida. Net ir vertinant, kad pardavėja yra atsakinga už stogo nesandarumą, sprendžiant dėl nuostolių atlyginimo (ne)priteisimo, vertintinas ieškovės elgesys. Šioje byloje nėra ginčo, kad nors atsakovė geranoriškai sutiko sutvarkyti nesandarius mazgus, ieškovė to daryti neleido, o siekė pakeisti visą stogą. Taigi ieškovei neleidžiant atsakovei sutvarkyti nesandarių mazgų, kurie net neaišku, ar atsirado dėl atsakovės kalės, ieškovė prisiėmė iš to kylančias pasekmes. Ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas atlyginti 17570,00 Eur už stogo „trūkumų“ šalinimą yra nepagrįstas ir atmestinas.

30.       Atsakovė nurodė, kad ieškovė patikslintu ieškiniu nepagristai reikalauja priteisti pinigines lėšas viso ginčo nekilnojamojo turto langų bei lauko durų pakeitimui dėl jų trūkumų. E. T. M. 2022-02-08 teismo ekspertizės akto 2.7.2.3 punkte užfiksuoti langų trūkumai: 1) visi langai ir lauko durys yra sumontuoti mūro angose, o ne sienų termoizoliacijos sluoksnyje – netenkina projekto reikalavimų; 2) I a. vitrininiame lange panaudoti netinkami sujungimo profiliai bei išsikraipiusi rėmo horizontalė, užfiksuotas nesandarumas (plyšiai) – netenkina projekto reikalavimų; 3) II a. vitrininių langų zonoje nėra įrengti apsauginiai ekranai – netenkina projekto nurodymų; 4) faktiškai sumontuoti langai neturi orlaidžių – netenkina projekto reikalavimų. Ieškovė taip pat nurodė, kad teismo ekspertas T. M. 2022-06-17 vykusiame teismo posėdyje dėl lauko durų įrengimo ir jų kokybės papildomai paaiškino, kad durų montavimo darbai atlikti netinkamai, sumontuotos įėjimo į namą durys nepritaikytos jų eksploatavimui lauke, todėl durys, esant minusinei oro temperatūrai, peršąla. Teismo ekspertizės akte nustatyta, kad aptartų trūkumų šalinimo kaina sudaro 16046,00 Eur sumą. Ieškovė patikslintu ieškiniu reikalauja iš atsakovės priteisti išlaidas lauko durų pakeitimui – 2176,00 Eur (2022-04-04 UAB „MT Trans“ komercinis pasiūlymas Nr. 2022-013) bei pakeisti viso nekilnojamojo turto langus už 17850,00 Eur ( UAB „RANLangai“ pasiūlymas Nr. R22-142). Nustatyti langų trūkumai buvo fiksuoti, nes netenkina projekto sprendinių, tai nėra pagrindas priteisti išlaidas tokių trūkumų šalinimui, be to, trūkumai buvo akivaizdžiai matomi pirkėjai, todėl tai nesudaro pagrindo civilinės atsakomybės taikymui. Pirkėja matė perkamo gyvenamojo namo langus (orlaidžių nebuvimą), duris, todėl langų ir durų keitimo išlaidos negali būti priteisiamos iš atsakovės. Tiek ieškovė, tiek ekspertas nurodė, kad reikia keisti visus gyvenamojo namo langus, nes jie netinkamai įtvirtinti (ne tame sluoksnyje), jų netinkama deklaracija, tačiau langų netinkamas įtvirtinimas ir/ ar netinkama deklaracija nedaro netinkamais pačių langų. Nei byloje, nei ekspertizės akte nėra jokių duomenų apie langų ar deklaracijos netinkamumą. Tiek ekspertas akte nurodė, tiek iš ieškovės į bylą pateikto komercinio pasiūlymo langų keitimui matyti, kad yra paskaičiuojamos visų nekilnojamojo turto langų keitimo išlaidos, tačiau ieškovės siekis, 5 metus panaudojus daiktą, pasikeisti visame nekilnojamajame daikte langus atsakovės sąskaita nėra teisėtas ir pagrįstas. Ekspertas ekspertizės akte netyrė durų ir langų kokybės parametrų, kadangi tokių parametrų ekspertas net ir neturi teisės vertinti, tai atlieka tik sertifikuotos laboratorijos. Už gaminių atitiktį deklaracijai atsako pats gamintojas ir išrašo deklaraciją. Taigi ekspertas neturi jokio pagrindo daryti išvadą dėl langų netinkamumo, o jokių kitų duomenų dėl langų netinkamumo byloje nėra. Aplinkybė, kad deklaracija esą yra pažymėta ne tuo skaičiuku pagal eksploatacinių savybių pastovumo, vertinimo ir tikrinimo sistemą (2015-01-28 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. Dl-80), savaime nėra pakankama išvadai, jog langai yra netinkami. Būtent nurodytas teisės aktas numato, kad gaminių atitiktis gali nustatyti tik paskirtos įstaigos, atlikusios trečios šalies užduotis vertinant, tikrinant statybos produktų eksploatacinių savybių pastovumą. Tokių sertifikuotų laboratorijų aktų ir išvadų ieškovė ne tik, kad nepateikė, bet net neįleido atsakovės į namą ir neleido tirti langų bei durų. Eksperto išvadoje nustatytas netinkamas langų tvirtinimas, bet iš akto nėra matyti, kad ekspertas tą tvirtinimą atsidengtų ir vertintų (būtų fiksuoti netinkami varžtai, per mažai tvirtinimo taškų ar kt.). STR numato langų tikrinimo metodiką, bet ekspertas ja savo ekspertizėje nesivadovauja. Teismo ekspertas N. B., tirdamas tuos pačius langus, vadovavosi STR, nurodė leistinus skirtumus, ir pagal atliktus tyrimus buvo matoma, kad gaminiai kokybiški ir nukrypimų nėra. Ekspertas nurodė, kad buvo matoma tik ties tarpinėmis šaltesnės vietos, bet tai yra išsireguliavusių langų rezultatas ir natūralu, kad jie po kurio laiko eksploatacijos išsireguliuoja. Pažymėtina ir tai, kad sienų trūkiai gali būti ir netinkamai atliktų apdailos darbų rezultatas, kuriuos atliko pati ieškovė. Galima daryti išvadą, jog pirmiausia langus reikalinga sureguliuoti, o tik po to vertinti tariamus prasiskverbimus. Šį veiksmą sutiko atlikti atsakovė, tačiau ieškovė to neleido daryti. Ieškovė piktybiškai neleido reguliuoti langų, pati to nedaro ir nuo eksploatacijos išsireguliavusius langus traktuoja kaip defektą. Ekspertizės akte bei patikslintame ieškinyje akcentuojama, kad langai turėjo būti įtvirtinti pagal projektą termo sluoksnyje ir tai esą laikytina trūkumu, kuris šalintinas. Langų tvirtinimo būdas nėra esminis sprendinys, jis projekto metu gali būti keičiamas. Langų išsigaubimas yra irgi leistinas, tai matyti iš langų montavimo instrukcijų. Taigi visų ginčo namo langų pakeitimo išlaidos, išmontuojant esamus langus ir permontuojant naujus bei atliekant reikalingus apdailos darbus, yra nepagrįstos ir prieštaraujančios bet kokiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Visi langai, išskyrus vitriną, yra kokybiški, atitinkantys visus ginčo butų klasės kategorijai keliamus reikalavimus ir yra sumontuoti tinkamai, todėl jų keisti nėra jokio pagrindo. Iš eksperto N. B. išvados matyti, kad apžiūrint vitrinas, buvo fiksuotas tik pačios virtinos rėmo nežymus išlinkimas, todėl atsirado nesandarumas tarp virtinos rėmo ir durų tarpinės. Siekiant ištaisyti vitrinos defektą, nėra reikalinga išardyti grindis, griauti visą vitriną, kaip nurodoma ieškovės pateiktoje sąmatoje, o tik yra reikalinga pakeisti virtinos rėmą (kurį UAB „Aistas“ buvo netgi nupirkęs) ir atlikti apdailos darbus, tai iš viso kainuotų 932,44 Eur + PVM sumą. Ieškovės reikalavimas ant langų uždėti užtvarus ir eksperto vertinimas dėl jų neįrengimo yra visiškai nelogiškas ir neteisingas. Statybos metu buvo pakeistas langų sudalinimas, vietoj langų, numatytų iki žemės, buvo įrengti kito sudalinimo langai. Apatinė dalis įrengtų langų įrengta kaip nevarstoma, todėl papildomas užtvėrimas tapo nereikalingas. Be to, šis tariamas trūkumas buvo akivaizdus pastato įsigijimo metu. Statybos metu statytojas tokius pakeitimus galėjo atlikti, ir jam teisės aktai nenumatė dėl šito keitimo koreguoti projekto. Ekspertizės aktu nustatyti šalčio tiltai taip pat nelaikytini defektu. Šalčio tiltai pastatuose neišvengiami. Akte niekur nėra vertinama, gal pati stakta ar durų konstrukcija yra šilta ar nešilta. Tai, kas yra projekte neesminiai sprendiniai, galėjo būti keičiami, tai nelaikytina defektu. Tai yra projekto neesminis pakeitimas, kuris buvo galimas. Ginčo name buvo tinkamai sumontuotos kokybiškos, turinčios atitikties įstatymų keliamiems reikalavimams deklaracijas, lauko durys, todėl jų keisti nėra jokio pagrindo. E. N. B. išvadoje nurodyta, jog defektų vizualiai nebuvo matoma, UAB „Aistas“ tyrimo metu pateikė durų atitikties deklaraciją, kurioje nurodoma, kad durys atitinka lauko durims keliamus reikalavimus ir energetinę klasę, nurodytą projekte. Ieškovė nepagrįstai reikalauja atsakovės sąskaita pakeisti lauko duris. Taigi, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad gaminiai (durys, langai) yra netinkami, šių aplinkybių ieškovė neįrodė.

31.       Atsakovė nurodė, kad ieškovė nepagristai reikalauja priteisti iš atsakovės piniginių lėšų sumas dėl esą netinkamai įrengtos šachtos, dėl lauko laiptų defektų šalinimo, dėl tvoros perkėlimo. Ieškovė, įgydama nekilnojamąjį daiktą, akivaizdžiai matė įrengtus laiptus, šachtą, tvorą, todėl ieškovės įvardijami trūkumai laikytini akivaizdžiais. Kita vertus, tarp ieškovės ir atsakovės ginčo turto pirkimo-pardavimo sutartimi nebuvo sulygta, kad nekilnojamasis turtas privalo atitikti visus projekto sprendinius, todėl vien sprendinio neatitiktis projektui nesudaro pagrindo tokio sprendinio laikyti defektu. Dėl neatliktų darbų pažymėtina, kad jeigu pirkėjas pirko daiktą, kuris nebuvo visiškai įrengtas ir baigtas, kuriame nebuvo dalies darbų, tai reiškia, kad su tuo sutiko ir pats turėjo įsirengti, ko, jo nuomone, trūksta ar jo netenkina.

32.       Atsakovė nurodė, kad ieškovė nepagristai reikalauja priteisti pinigines lėšas už neįrengtą skaldos akmens nuogrindą bei netinkamai išklotas trinkeles kieme. Teismo ekspertas T. M. 2022-02-08 teismo ekspertizės akto 2.1.62. punkte nurodė apžiūros metu užfiksuotus trinkelėmis iškloto kiemo defektus: nustatyti trinkelėmis iškloto kiemo defektai netenkina projekto nurodymų. Ekspertizės akto 2.1.52. punkte nurodė nuogrindos defektus: nuogrinda aplink pastatą (trinkelių zonoje) nėra įrengta – netenkina projekto nurodymų. Atkreiptinas dėmesys, kad ekspertizės akte trinkelių pagrindai net nematuojami, netiriami, nevertinami kiti duomenys, bet fiksuojamas defektas. Ekspertas vadovavosi N. P., kuri pareiškusi analogišką ieškinį teisme dėl tų pačių trinkelių, tėvo, kuris suinteresuotas tiek šios bylos, tiek savo dukters bylos baigtimis, esą vykdyto trinkelių atkasimo foto nuotraukomis, kurios negali būti laikomos patikimu ir objektyviu įrodymu. Ekspertizės akte darant išvadas dėl trinkelių ir nuogrindos defektų, pats ekspertas turėjo vykdyti trinkelių atidengimą ir nustatyti pagrindus. Teismo ekspertas N. B. pats atkasė trinkeles, atliko tyrimą ir savo išvadas pagrindė. E. N. B. atliko grunto matavimą vietoje ir fiksavo, kad gruntas atitinka projektinius sprendinius. Tiek atsakovės, tiek teismo eksperto N. B. vertinimu, atsiradę keli trinkelių išlinkimai kieme yra trinkelių netinkamos eksploatacijos rezultatas. Šiuo atveju pretenzijos reiškiamos po kelių metų naudojimo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad trinkelių nelygumai atsirado dėl netinkamai atliktų darbų, o ne dėl kitų priežasčių. Trinkelių tinkamą darbų atlikimą patvirtina teismo eksperto N. B. išvada, trinkelių storiai nustatyti projekto A laidoje. Nekilnojamojo turto įgijimo metu trinkelės buvo kokybiškos, lygios ir ieškovei tiko tiek trinkelių kokybė, tiek jų sudėjimas. Nors ekspertas N. B. nustatė, kad taisytinas trinkelių plotas siekia 5 kv. m. ir jų sutvarkymo išlaidos sudaro 204,55 Eur, tačiau ta aplinkybė, kad atsakovė sutiko šį trinkelių plotą sutvarkyti, nereiškia, kad atsakovė yra kalta dėl atsiradusių trinkelių trūkumu. Tikėtina, kad trinkelėmis važinėjo sunkiasvorė technika, todėl jos galėjo būti apgadintos. Į bylą pateiktos foto nuotraukos patvirtina, jog šalia gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) yra pastatytas priestatas, kurio nėra projekte ir kurio nebuvo įgijimo metu. Akivaizdu, kad šiame objekte buvo vykdoma savavališka statyba, kiek žinoma, priestatą statė pati ieškovė po visų kelio dangų įrengimo bei namo pridavimo. Taigi, šio pastato statybai galimai buvo naudojama sunkiasvorė technika, todėl ir atsirado nelygumai trinkelių dangoje. Tai, kad ieškovė siekia išardyti visą trinkelių grindinį ir jį perkloti, papildomai pridėti atsijų, įsirengti šaligatvį, niekaip nesusiję su atsakove.

33.       Atsakovė nurodė, kad nepagristas ieškovės reikalavimas priteisti pinigines lėšas dėl nustatytų terasos trūkumų. Ginčo terasa nebuvo numatyta sprendiniu nei pastato projekte, nei kituose dokumentuose, o buvo įrengta pardavėjos tik kaip priedas prie gyvenamojo namo ir kaip kilnojamasis įrenginys, faktiškai kaip dovana, todėl ieškovė neturi teisės reikšti jokių pretenzijų dėl terasos. Kaip matyti iš sąmatoje nurodytų darbų, susijusių su terasa, ieškovė siekia butams pastatyti naują terasą, t. y. nuardyti grindis, šonus, įrengti drenažą, išlyginti gruntą po terasa, padaryti naują karkasą bei iškloti terasą WPC lentomis. Siekiant pašalinti faktiškai esančius terasos defektus, nėra reikalinga senąją terasą pakeisti nauja. Į bylą pateikta 2020-06-15 parengta eksperto išvada dėl vieno sublokuotų gyvenamųjų namų, adresu (duomenys neskelbtini), defektų, kurioje buvo konstatuota: jog apžiūrėjus namų adresu (duomenys neskelbtini) terasas, buvo matomi defektai: kelios (3-4 vnt.) atšokusios terasos lentos, nuo saulės kaitros pasibangavę (išsikraipę) terasos lentų galų uždangalai ir pasikraipiusios vertikalios terasos lentos, esančios terasos šone. Atidengus terasą buvo matoma, kad terasa sumontuota ant medinio karkaso. Medinio karkaso puvimo požymių nefiksuota. Pažymėtina, kad joks teisės aktas ar norminis dokumentas nedraudžia montuoti WPC terasines lentas ant medinio karkaso ir nenumato prievolės po terasa įrengti drenažo sistemą. Apžiūros metu buvo matoma, kad WPC terasos lentos pritvirtintos specialiomis tam skirtomis tvirtinimo dalimis, kurios užtikrina reikiamą tarpą tarp terasos lentų. Siūloma pakeisti WPC terasos lentų galų uždangalus, išsikraipiusias šonines terasos lentas, paliekant apie 5 cm tarpą nuo žemės paviršiaus, ir prisukti storesniais varžtais atšokusias terasos lentas. Trūkumų šalinimo kaštai 110,10 Eur plius PVM. Taigi, tai, kad terasa yra sumontuota ant medinio karkaso, ar tai, kad po terasa nėra įrengtas drenažas, nelaikytina terasos defektais. Be to, ieškovė nėra sumokėjusi už terasą UAB „Aistas“ jokių pinigų, ieškovė, sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, matė, kad terasos karkasas yra medinis, tai ieškovę tenkino, o realūs terasos pažeidimų, kurie atsirado dėl terasos eksploatacijos, bet ne dėl netinkamai atliktų darbų, šalinimo kaštai sudaro tik 110,10 Eur.

34.       Atsakovė nurodė, kad šiam ginčui taikytinos pirkimą-pardavimą reglamentuojančios teisės normos, todėl pardavėjas nėra atsakingas už akivaizdžius (pirkimo-pardavimo sutarties metu matomus) daikto trūkumus, taip pat neprivalo užtikrinti, jog daiktas atitiktų visus projekte numatytus sprendinius (jei tai nėra numatyta pirkimo-pardavimo sutartyje). Didžioji dalis nekilnojamojo turto trūkumų laikytini akivaizdžiais ir buvo matomi pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu. Ieškovė matė tiek gyvenamojo namo būklę, tiek tam tikrų dalykų nebuvimą. Be to, byloje nėra duomenų, kad visi nustatyti daikto trūkumai egzistavo perkant-parduodant daiktą, ar atsirado dėl nekokybiškai atliktų darbų ir, tikėtina, atsirado dėl pačios ieškovės netinkamos nekilnojamojo turto eksploatacijos. Reikalavimai dėl defektų šalinimo buvo pareikšti po kelių metų nekilnojamojo daikto naudojimo.

35.       Atsakovė pažymėjo, kad turtą pirko ieškovė – juridinis asmuo, verslo subjektas, statybų verslo profesionalė, tai reiškia, kad 2017-03-28 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp dviejų verslo subjektų, todėl ši aplinkybė yra itin svarbi vertinant 2017-03-28 sutarties sąlygas ir daikto perdavimą. Bylos duomenys, ieškovės atstovo paaiškinimai, liudytojų parodymai, sutarties nuostatos patvirtina, kad prieš sudarant 2017-03-28 dalies žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovė detaliai apžiūrėjo ketinamą įsigyti gyvenamąjį namą ir jo kokybė ieškovei tiko, ieškovė sutartyje patvirtino, jog turėjo galimybę kartu su pardavėja iki sutarties pasirašymo apžiūrėti perkamą turtą bei dalį žemės sklypo, susipažino su buto technine būkle, nusidėvėjimo laipsniu, naudojimo paskirtimi, dėl kurių jokių pretenzijų pardavėjai neturėjo, ieškovė patvirtino, kad perkamas turtas (butas ir dalis žemės sklypo) atitinka visus pirkėjos keliamus reikalavimus (sutarties 6.2.1. punktas). 2017-10-24 turto perdavimo akte taip pat konstatuota, kad pirkėja dar kartą apžiūrėjo perkamą žemės sklypą bei pastatą natūra, dėl techninės būklės jokių pretenzijų neturi. Ieškovė (juridinis asmuo) matė, iš kokių medžiagų pastatytas gyvenamasis namas ir jai viskas tiko. Be to, didelę dalį medžiagų pristatė pati ieškovė. Ieškovė matė vykdomas statybas, pati prašė stogo dangą dengti čerpėmis, kurias ir pristatė, tiekė kitas statybines medžiagas, kurios buvo panaudotos gyvenamojo namo statybai. Būtent sutarties 4.1.1 punkte šalys susitarė, kad 31985,00 Eur suma užskaitoma už pirkėjos parduotas medžiagas pardavėjai pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ADR NET W1704. Ieškovės pareikštos pretenzijos dėl stogo dangos ir kitų medžiagų netinkamumo yra ne tik, kad nepagrįstos, bet ir nesąžiningos. Ieškovė, reikalaudama pačios atvežtas medžiagas pakeisti, elgiasi itin nesąžiningai. Faktiškai visi nustatyti defektai yra akivaizdūs, ieškovei, kaip statybų profesionalei, akivaizdžiai buvo žinomi, todėl pardavėjai negali atsirasti atsakomybė ieškovės atžvilgiu. 

36.       Atsakovė nurodė, kad vien aplinkybė, kad ginčo nekilnojamajame daikte faktiškai atlikti darbai neatitinka tam tikrų projekto sprendinių, nesudaro pagrindo nuostolių atlyginimui, kadangi pirkimo-pardavimo sutartimi šalys dėl to nesulygo. Statytojas turi teisę keisti neesminius sprendinius ir nekeisti projekto, statytojo pakeisti neesminiai sprendiniai negali būti prilyginami neatitikimu projektui ar defektams. Teisės aktai, keičiant projekto sprendinius, nenumatė pareigos jo koreguoti, atsakovė turėjo teisę keisti sprendinius ir nekoreguoti projekto.

37.       Atsakovė pažymėjo, kad 2017-03-28 tarp šalių buvo sudaryta dalies žemės sklypo ir 79,98 kv. m. gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartis už 80000,00 Eur. Ieškovė patikslintu ieškiniu reikalauja tik 14759,00 Eur mažesnės kainos nei sumokėjo už visą nekilnojamąjį turtą, tai yra neteisinga ir neprotinga. Ieškovei pareiškus tokius reikalavimus, atsakovė daugelį kartų ne tik geranoriškai, nors ir nepripažino ieškinio, siūlė dalį defektų sutvarkyti, bet to neleido daryti ieškovė. Bylos nagrinėjimo metu, atsižvelgiant į ieškovės neadekvatų ieškinį, buvo siūloma, jeigu ieškovė mano, kad nusipirko tokį netinkamą objektą, naikinti 2017 m. sandorį ir šalis grąžinti į pirmykštę būseną, t.y atsakovė sutiko atgal pasiimti turtą ir ieškovei sumokėti pinigus, gautus už turtą, tačiau ieškovė kategoriškai su tuo nesutiko, tai rodo jos ketinimus ir siekį pasipelnyti. Ieškinio reikalavimas dėl turto rinkos kainai artimos sumos peržengia bet kokias teisingumo ribas. Nuolatinis ieškovės ieškinio kainos didinimas, bylos vilkinimas ir vis naujų reikalavimų kėlimas reiškia ne siekį prisiteisti pinginių lėšų sumas, kurios reikalingos ištaisyti statybos darbų trūkumus, tačiau siekį nesąžiningai ir nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita bei atsinaujinti 5 metus nugyventą namą ir jį perstatyti į didesnę energetinę klasę. Net ir tuo atveju, jei byloje būtų nustatyta, kad atsakovė yra atsakinga už atitinkamus ginčo nekilnojamojo turto trūkumus, dėl ieškovės elgesio, kuris tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijęs su ieškovės nurodytais nuostoliais, egzistuoja pagrindas patikslintą ieškinį atmesti arba sumažinti atlygintinų nuostolių dydį iki minimumo.

38.       Atsakovė nurodė, kad ieškovė ginčo nekilnojamąjį turtą įgijo 2017-03-28 dalies žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostata, ieškovė turėjo teisę kreiptis į teismą dėl parduoto daikto trūkumų per 6 mėnesius nuo tokio daikto įgijimo dienos, vėliausiai nuo perdavimo dienos (2017-10-24), t. y. iki 2017-09-28 arba 2018-03-28. Ieškovė pati nurodė, jog esą egzistuojantys trūkumai buvo pastebėti dar 2017 metais, tačiau kreipėsi į teismą dėl piniginių lėšų priteisimo dėl trūkumų tik 2020 m. rugpjūčio mėnesį, 2020 m. gruodžio mėnesį, ženkliai praleisdama ieškinio senatį, tam nesant jokių pateisinamų priežasčių. Pretenzijų pareiškimas po trejų metų negali būti laikomas protingu terminu. Be to, dalis reikalavimų dėl defektų buvo pareikšta jau teisme. CK 6.338 straipsnio l dalyje numatyta, jog kai sutartis ar įstatymai nenustato ko kita, pirkėjas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl parduotų daiktų trūkumų, jeigu jie buvo nustatyti per šiame straipsnyje nurodytus terminus. Kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingų terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino (2 dalis). Taigi, netgi taikant šią teisės normą, maksimalus 2 metų terminas baisėsi 2019-03-28 (arba 2019-09-24), o reikalavimas pareikštas po daugiau nei metų laiko. Todėl ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimams taikytina senatis.

39.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. J. K. atsiliepime nurodė, kad su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti bei taikyti ieškinio senatį. Trečiojo asmens vertinimu, gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas tinkamai, jis buvo priduotas eksploatacijai įstatymų nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo teigti, kad šis turtas yra su trūkumais. Pirkėja, įsigydama nekilnojamąjį turtą, turėjo galimybę prieš pirkimą jį apžiūrėti, pareikštu ieškiniu siekia pakeisti statybines medžiagas, įrengimus, iš naujo atlikti darbus, tai yra neteisinga ir neprotinga. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių savo teiginius ir nuostolius, ieškovės nurodyti trūkumai atsirado pastato eksploatacijos metu dėl pačios ieškovės kaltės, be to, ieškovė praleido šešių mėnesių terminą ieškiniui pareikšti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

40.       Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2024 m. kovo 12 d. sprendimu nuspręsta patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovės UAB „Aistas“ ieškovės UAB „RNDV logistics“ naudai 18882,91 Eur be PVM nuostolių už gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), defektų taisymo darbus, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 18882,91 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugpjūčio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti iš ieškovės UAB „RNDV logistics“ atsakovei UAB „Aistas“ 4536,42 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisti iš ieškovės UAB „RNDV logistics“ valstybei 109,80 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisti iš atsakovės UAB „Aistas“ valstybei 44,72 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

41.       Teismas sprendė, kad ieškovė nepraleido CK 6.667 straipsnyje nustatyto 1 metų ieškinio senaties termino reikalavimams, kylantiems dėl daikto (atliktų darbų) trūkumų.

42.       Teismas darė išvadą, kad šalys susitarė ir ieškovė iš atsakovės nupirko Nekilnojamojo turto registre įregistruotus ginčo daiktus, atsižvelgdama į faktines nekilnojamųjų daiktų charakteristikas, o ne projektinę dokumentaciją.

43.       Teismas vertino, kad stogo defektai – per sunki stogo čerpių danga, per mažas stogo nuolydis bei nesandari stogo dangos sandūra, neantiseptikuoti ir nepadegti antiperenais grebėstai, nesandarūs latakai – yra paslėpti defektai. Teismas tokius defektus, kaip kamino apdailos plytų siūlės nevisiškai užpildytos skiediniu, neįrengtas žaibolaidis, kopėčios patekimui ant stogo bei nesumontuotos sniego gaudyklės, atmetė kaip nepagrįstus.

44.       Teismas vertino, jog langų defektai: visi namo langai sumontuoti ne sienų termoizoliacijos sluoksnyje, kaip tai numatyta projekto sprendiniuose, antro aukšto miegamųjų langų sandūrose su angokraščiu dėl didelių langų gabaritų ir netinkamo lango tvirtinimo yra atsiradę plyšiai, gyvenamojo namo I-o aukšto vitrininis langas laikytini paslėptais trūkumais. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog dėl apsauginių ekranų neįrengimo langai neatitinka jiems nustatytų kokybės reikalavimų ir dėl to jų negalima naudoti pagal paskirtį; vien tai, jog orlaidžių nesumontavimas neatitinka projekto sprendinių, neįrodo, kad langai yra su defektais ir jų negalima naudoti pagal paskirtį.

45.       Teismas vertino, kad tai, jog lauko durys sumontuotos mūro angose, o ne sienų termoizoliacijos sluoksnyje, lauko durų ir sienų sandūroje iš vidaus bei tarp lauko durų staktos ir sienos yra šalčio tiltai, lauko durys yra netinkamos kokybės yra laikytina paslėptais trūkumais.

46.       Teismas sprendė, kad komunikacijų šachtos ir akmens skaldos nuogrindos, nustatyti lauko laiptų defektai ieškovei namo apžiūros metu buvo aiškiai matomi ir už juos atsakovė atsakyti neprivalo.

47.       Teismas nurodė, kad visi terasos defektai atsirado jau po sutarties sudarymo, ją pradėjus ieškovei naudoti, nustatyti defektai laikytini paslėptais bei trukdančiais terasa tinkamai naudotis pagal paskirtį, kas sudaro pagrindą ieškovei reikalauti iš atsakovės atlyginti išlaidas terasos nustatytiems defektams pašalinti.

48.       Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog jai pagal pirkimo-pardavimo sutartį ir 2018-02-15 susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo nupirktoje asmeninėn nuosavybėn ir asmeniniam naudojimui priskirtoje žemės sklypo dalyje yra duobės, įdubimai, kuriuose laikosi balos, todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės nuostolius žemės sklypo gerbūvio  (grindinio) defektams taisyti atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

49.       Teismas nurodė, kad ieškovė dalį gyvenamojo namo defektų (stogo) ištaisė savo lėšomis, kitų defektų iki šiol netaisė, išlaidų nepatyrė, todėl yra pagrindas iš atsakovės priteisti ieškovei nuostolius, kuriuos ieškovė patyrė ir dar patirs ateityje, taisydama nusipirkto gyvenamojo namo trūkumus. Teismas ieškovės gyvenamojo namo nustatytų defektų šalinimo išlaidų dydžius nustatė pagal teismo eksperto T. M. pateiktose lokalinėse sąmatose paskaičiuotas defektų šalinimo vidutines rinkos kainas, iš jų išminusuodamas kainas už nenustatytus ar nustatytus akivaizdžius defektus, už kuriuos atsakovė nėra atsakinga.

50.       Teismas sprendė, kad ieškovei priteisiama gyvenamojo namo defektų ištaisymo nuostolių suma be PVM.

51.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė negali būti atsakinga už padidėjusius nuostolius (lyginant su nustatytais teismo ekspertizės metu), nes tik ieškovė turėjo galimybę laiku, atlikus teismo ekspertizę, organizuoti gyvenamojo namo defektų pašalinimo darbus, atsakovei to daryti ji neleido.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

52.       Apeliaciniame skunde dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2024 m. kovo 12 d. sprendimo ieškovė (apeliantė) UAB „RNDV logistics“ prašo: 1) pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir išdėstyti teismo sprendimo rezoliucinę dalį taip: „patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aistas“, juridinio asmens kodas 303434503, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RNDV logistics“, juridinio asmens kodas 302561405, naudai 48636,05 Eur (keturiasdešimt aštuonis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt šešis eurus 05 ct) nuostolių už gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), defektų taisymo darbus, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 48636,05 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugpjūčio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo“; 2) perskirstyti pirmosios instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas; 3) priteisti ieškovės UAB „RNDV logistics“ naudai iš atsakovės UAB „Aistas“ apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

52.1.                      Ieškovė apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas nepriteisė 12198,21 Eur stogo defektų šalinimo išlaidų (17570 Eur -5371,79 Eur); nepriteisė 7480,95 Eur be PVM stogo defektų šalinimo išlaidų (14752,07 Eur be PVM - 7271,12 Eur be PVM); nepriteisė 1629,00 Eur be PVM lauko durų šalinimo išlaidų (2176,00 Eur be PVM – 547,00 Eur be PVM); nepriteisė 300,00 Eur be PVM komunikacijų šachtos ir akmens skaldos nuogrindos defektų šalinimo išlaidų; nepriteisė 1629,99 Eur be PVM lauko laiptų defektų šalinimo išlaidų; nepriteisė 6514,99 Eur be PVM trinkelėmis iškloto kiemo defektų šalinimo išlaidų.

52.2.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimų dėl komunikacijų šachtos (300,00 Eur be PVM), lauko laiptų (1629,99 Eur be PVM) ir trinkelėmis iškloto kiemo (6514,99 Eur be PVM) defektų šalinimo išlaidų priteisimo. Teismas visiškai neįvertino nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė yra pripažinusi visus gyvenamojo namo ir trinkelėmis iškloto grindinio defektus, dėl kurių yra keliami ieškovės reikalavimai. Teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovė, pirkdama gyvenamąjį namą, galėjo matyti komunikacijų šachtos ir lauko laiptų defektus, nes jie buvo akivaizdūs. Ieškovės atstovui apžiūrint gyvenamąjį namą, projektas nebuvo pateiktas, jis nebuvo supažindintas su projektiniais sprendiniais, kadastrinėmis bylomis ar kitais statybos dokumentais. Ieškovės atstovas, sudaręs nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, turėjo pagrįstą lūkestį, kad jo perkamas gyvenamasis namas visiškai atitinka bendruosius ir specialiuosius teisės aktais nustatytus reikalavimus tokios paskirties objektui, kad namo statybos buvo vykdomos nenukrypstant nuo projektinės dokumentacijos. Ieškovė, pirkdama gyvenamąjį namą, nebuvo statybos verslo profesionalė, nevykdė statybinės veiklos, todėl paslėptų defektų negalėjo pastebėti. Teismo išvada, jog ieškovė namą pirko ne pagal projektą, o atsižvelgdama į faktines jo charakteristikas, negali paneigti to, kad gyvenamojo namo projektas yra dokumentas, pagal kurį turėjo būti statomas gyvenamasis namas. Jeigu nebuvo įgyvendinti projektiniai sprendiniai, atsakovė, kaip statytoja ir pardavėja, turėjo pareigą įrodyti, kad neįgyvendinti projekto sprendiniai arba kitaip įgyvendinti projekto sprendiniai atitinka kokybės reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje atsakovė šių aplinkybių neįrodė.

52.3.                      Ieškovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas, iš dalies tenkindamas patikslinto ieškinio reikalavimus, priteisė 5371,79 Eur be PVM už stogo defektų šalinimą (ieškiniu buvo prašoma priteisti 17570,00 Eur); 7271,12 Eur už langų defektų šalinimą (ieškiniu buvo prašoma priteisti 17850,00 Eur su PVM / 14752,07 Eur be PVM); 547,00 Eur už lauko durų defektų šalinimą (ieškiniu buvo prašoma priteisti 2632,96 Eur su PVM / 2176,00 Eur be PVM). Teismas, iš dalies tenkindamas šiuos reikalavimus, suabsoliutino eksperto T. M. ekspertizės akte pateiktas lokalines sąmatas, kuriomis ekspertas, vadovaudamasis programos SISTELA skaičiuojamąja statybos darbų ir medžiagų kaina, paskaičiavo galimas defektų šalinimo kainas. Teismas iš esmės nevertino kitų į bylą pateiktų įrodymų (lokalinių sąmatų, komercinių pasiūlymų), patvirtinančių realias, konkrečių juridinių asmenų paskaičiuotas defektų šalinimo kainas.

52.4.                      Teismas, nepriteisdamas ieškovės faktiškai patirtų stogo defektų šalinimo išlaidų, o priteisdamas eksperto paskaičiuotą stogo defektų šalinimo kainą, paneigė ieškovės teisę į realų ir visišką nuostolių atlyginimą. Teismo sprendime nėra jokių teisinių ar faktinių argumentų, kodėl teismas nusprendė nepriteisti ieškovei faktiškai patirtų išlaidų. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė UAB „Baltijos darbas“ 17570,00 Eur sumokėjo be PVM, todėl visa ši suma turi būti priteista ieškovei kaip realiai patirtos gyvenamojo namo stogo defektų taisymo išlaidos. Teismas paneigė ieškovės galimybę gauti realų nuostolių atlyginimą. Teismas iš esmės pripažino ir patvirtino ieškovės įrodinėjamus langų ir durų defektus, tačiau nepagrįstai vadovavosi ekspertizės akte nurodytomis defektų šalinimo kainomis. Teismas, nustatydamas konkretų išlaidų dydį, turėjo atsižvelgti į CK 1.5 straipsnyje nustatytus protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, taikyti realumo kriterijų. Byloje esantys komerciniai pasiūlymai, lokalinės sąmatos patvirtina, kad realios darbų kainos yra ženkliai didesnės, negu nurodytos eksperto ekspertizės akte, tačiau teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, be ekspertizės akto iš esmės nevertino ir nesivadovavo jokiais kitais byloje esančiais įrodymais.

52.5.                      Teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, neteisėtai ir nepagrįstai nusprendė ieškovei atstovavimo išlaidas sumažinti nuo 22636,42 Eur iki 15000,00 Eur. Ieškovė patyrė 22636,42 Eur, o atsakovė patyrė 15089,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas, sumažindamas abiejų šalių atstovavimo išlaidas iki 15000,00 Eur, ieškovei sumažino 7636,42 Eur atstovavimo išlaidų sumą (22636,42 – 15000,00), o atsakovei sumažino 89,00 Eur atstovavimo išlaidų sumą (15089,00 – 15000,00). Toks neproporcingas ir nelygiateisis atstovavimo išlaidų sumažinimas ne tik pažeidžia šalių procesinio lygiateisiškumo, dispozityvumo, rungimosi principus, tačiau verčia abejoti teismo nešališkumu ir nepriklausomumu. Teismas ženkliai sumažino ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas hipotetiniais, nemotyvuotais argumentais. Teismas, mažindamas atstovavimo išlaidas, turėjo jas mažinti abiem šalims proporcingai. Teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 88 straipsnio nuostatas, visiškai nevertino ginčo šalių atstovų darbo laiko sąnaudų. Teismo sprendimas bylinėjimosi išlaidų dalyje apskritai yra be motyvų. Teismas paneigė įstatyme nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles.

53.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Aistas“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškovės skundžiamoje dalyje palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

53.1.                      Atsakovė niekada nesutiko su ieškovės nurodytais trūkumais ir neturėjo pareigos pertvarkyti ieškovės nupirktą namą ar gerbūvį pagal ieškovės naujus norus ir reikalavimus į aukštesnės klasės gyvenamąjį namą ar ženkliai brangesnėmis medžiagomis.

53.2.                      Teismas, atmesdamas dalį ieškinio reikalavimų, pagrįstai nesivadovavo ieškovės pateiktomis sąmatomis, kadangi defektus, jų apimtį nustatė ir jų kaštus paskaičiavo neturintys tam specialių žinių ir kompetencijos asmenys, sąmatos buvo sudarytos taip, kaip prašė ieškovė.

53.3.                      Ieškovė nepagrįstai teigia, kad teismas turėjo vadovautis jos pateikta sutartimi su UAB „Baltijos darbas“. Dangos pakeitimo ir kitų nurodytų darbų kaina yra neprotinga, neadekvati, tokių kainų rinkoje nėra.

53.4.                      Ieškovė reikalauja tik 14759,00 Eur mažesnės kainos nei sumokėjo už visą nekilnojamąjį turtą, tai yra neteisinga. Ieškovė jokių nuostolių nepatyrė, ji gali parduoti turimą gyvenamąjį namą su žemės sklypu, nusipirkti kitą nekilnojamąjį turtą. Atsakovė ir šiandien siūlo nupirkti iš ieškovės ginčo turtą už rinkos kainą.

53.5.                      Sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovei daikto kokybė tiko, ji buvo aptarta ir ieškovės nurodomi tariami daikto trūkumai buvo akivaizdūs, todėl tariamų defektų šalinimo išlaidos negalėjo būti priteistos. Visi faktai apie perkamą gyvenamąjį namą, medžiagiškumą, statinio parametrus ir pan. buvo fiksuoti ieškovei perduotoje žemės ir statinių kadastro byloje, fiksuoti pačioje sutartyje.

54.       Apeliaciniame skunde dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2024 m. kovo 12 d. sprendimo atsakovė (apeliantė) UAB „Aistas“ prašo: 1) panaikinti skundžiamą sprendimą dalyje, kurioje ieškinys patenkintas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; 2) priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

54.1.                      Teismas nepaisė Kauno apygardos teismo 2023-03-30 nutartyje išdėstytų išaiškinimų, pažeidė teismo sprendimo/nutarties privalomumo principą. Antrą kartą išnagrinėjęs ieškinio reikalavimus, teismas, nepaisydamas įsiteisėjusios Kauno apygardos teismo 2023-03-30 nutarties motyvuojamojoje dalyje pateiktų išaiškinimų, pažeidė CPK 18 straipsnį bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, aiškinančios teismo sprendimo (nutarties) privalomumo apimtį. Viena iš esminių apeliacinės instancijos teismo konstatuotų aplinkybių buvo ta, ar nėra trūkumų, dėl kurių nupirkto daikto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį. Ieškovės nupirktas gyvenamas namas yra naudojamas ir gali būti naudojamas pagal paskirtį, nėra jokių avarinės būklės ar kitų požymių. Šiuo atveju teismas vėl priteisė nuostolius dėl gyvenamojo namo – statinio neatitikties projekto sprendiniams, kuo rėmėsi ieškovė, tai yra neteisinga.

54.2.                      Teismas sprendime nepasisakė dėl aplinkybių, susijusių su ieškovės rūpestingumo ir atidumo laipsniu, sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, neteisingai sprendė dėl konstatuotų nekilnojamųjų daiktų trūkumų akivaizdumo. Teismas nepaisė pirkimo-pardavimo sutartyje šalių aptartų sąlygų, t.y. kad ieškovei daikto kokybė tiko, ji buvo aptarta, ieškovės nurodomi daikto trūkumai buvo akivaizdūs, todėl negalėjo būti priteistos tariamų defektų šalinimo išlaidos. Visi faktai apie perkamą gyvenamąjį namą, medžiagiškumą, statinio parametrus ieškovei buvo žinomi ne tik apžiūrint turtą, bet ir buvo fiksuoti ieškovei perduotoje žemės ir statinių kadastro byloje, tai fiksuota ir pačioje sutartyje.

54.3.                      Teismas neįvertino, kad didelę dalį medžiagų ginčo gyvenamojo namo statybai pristatė pati ieškovė. Teismas nevertino, jog nors ieškinys kildinamas iš pirkimo-pardavimo sutarties, ieškovė matė vykdomas statybas, pati prašė stogo dangą dengti čerpėmis, kurias ir pristatė, tiekė kitas statybines medžiagas, kurios buvo panaudotos gyvenamojo namo statybai.

54.4.                      Teismas nepasisakė ir nenagrinėjo ieškovės reikalavimo racionalumo, kai vietoj trūkumų šalinimo ieškovei buvo siūloma atpirkti daiktą, sumokėti jai rinkos kainą arba parduoti tretiesiems asmenims, tada ieškovė nebūtų turėjusi jokių nuostolių. Teismas nevertino CK 5.1 straipsnyje įtvirtinto principo. Teismas nevertino ieškovės ieškinio reikalavimo atitikties teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams bei pačios ieškovės elgesio, kuris taip pat sudarė pagrindą patikslintą ieškinį atmesti arba sumažinti atlygintinų nuostolių dydį iki minimumo.

54.5.                      Teismas nepasisakė ir nevertino atsakovės direktoriaus paaiškinimų byloje, citavo ir vadovavosi ieškovės buvusio ir faktinio vadovo parodymais. Teismas sprendime neužsiminė apie atsakovės prašymą atkreipti dėmesį į tai, kad ieškovės nurodytų defektų nustatymui ir neprotingos žalos priteisimui iš esmės vadovauja ieškovės atstovai, kurie vykdo nusikalstamą veiką, tai patvirtina į bylą pateikti dokumentai, straipsnis. Taip pat byloje pateikti duomenys apie nuolatinį šios bendrovės bylinėjimąsi. Toks ieškovės elgesio modelis egzistuoja ir nagrinėjamu atveju.

54.6.                      Teismas netinkamai taikė ir aiškino pirkėjo atsakomybę reglamentuojančias teisės normas šios bylos aplinkybių kontekste ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ginčijamu klausimu.

54.7.                      Teismas, priteisdamas ieškovei iš atsakovės 18882,91 Eur nuostolių gyvenamojo namo trūkumų ištaisymui, netinkamai vertino įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykį, pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teismas 18882,91 Eur nuostolių iš atsakovės priteisė teismo eksperto T. M. atliktos ekspertizės akte atliktais paskaičiavimais. Atsakovė nesutinka su priteista suma.  Teismas nevertino atsakovės nurodytų aplinkybių ir teisės aktų reikalavimų, pagal kuriuos statytojas statybos metu galėjo keisti neesminius nesudėtingo statinio sprendinius, todėl ieškovė neturi teisės ir pagrindo reikalauti padengti tokias išlaidas.

54.8.                      Teismas iš dalies neteisingai vertino eksperto T. M. išvadą, kuri buvo atlikta teismo nutarties pagrindu, ir kurioje buvo tiriami ne gyvenamojo namo defektai, bet gyvenamojo namo atitiktis projektui, kas buvo laikoma defektais, paskaičiuota tokių defektų šalinimo išlaidos ir konstatuota, ar šie defektai akivaizdūs, ar ne. E. T. M. buvo akivaizdžiai suinteresuotas, veikė ieškovės pusėje ir buvo paskirtas teismo išimtinai ieškovės prašymu. Manytina, jog egzistuoja ieškovės sąsajos su šiuo ekspertu.

54.9.                      Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės už viso namo langų pakeitimą 7271,12 Eur bei 4622,00 Eur už apdailos darbus. Ieškovė matė perkamo gyvenamojo namo langus, ši aplinkybė ieškovei buvo akivaizdi gyvenamojo namo pirkimo metu, todėl langų keitimo išlaidos negali būti priteisiamos iš atsakovės. Teismas nenurodė langų netinkamumo požymių, išskrus vitrininį langą, kurį atsakovė sutiko pakeisti. Gyvenamojo namo statymo metu 2015–2017 m. nebuvo teisinio reikalavimo langus montuoti sienų termoizoliacijos sluoksnyje, tokio reikalavimo nebuvo ir projekte. Langai, išskyrus vitriną, yra kokybiški, atitinkantys visus ginčo buto klasės kategorijai keliamus reikalavimus ir yra sumontuoti tinkamai, todėl jų keisti nėra jokio pagrindo. Teismui atmetus reikalavimą dėl naujų langų įrengimo, automatiškai atmestinas ir reikalavimas dėl nuostolių už apdailos darbus.

54.10.                      Visiškai nepagrįsta ir neteisinga teismo išvada, kad lauko durys yra netinkamos, kad nustatyti šalčio tiltai yra defektas. Tai negali būti laikoma defektu, nei ekspertas, nei teismas tokios išvados nepagrindė jokia teisės norma. Šalčio tiltai pastatuose neišvengiami, todėl teismas nepagrįstai priteisė lauko durų pakeitimo išlaidas. Be to, ieškovė nepateikė jokių durų nekokybiškumą patvirtinančių duomenų, pirkdama gyvenamąjį namą, jo duris matė.

54.11.                      Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės 5371,79 Eur stogo defektų šalinimo išlaidų. Ieškovė ne tik matė, jog perkamo gyvenamojo namo stogo danga yra čerpės, bet ir pati jas pristatė, tokią dangą prašė uždėti, ieškovei stogo nuolydis buvo puikiai žinomas. Nesutiktina su teismo išvada, kad stogo defektai – per sunki stogo čerpių danga, per mažas stogo nuolydis bei nesandari stogo dangos sandūra, neantiseptikuoti ir nepadegti antiperenais grebėstai, nesandarūs latakai – yra paslėpti defektai. Statinys yra priduotas įstatymų nustatyta tvarka. Teismo išvados apie paslėptus trūkumus yra grindžiamos tik keliamomis prielaidomis. Byloje nėra jokių duomenų apie stogo konstrukcijos apkrovų skaičiavimą, todėl teismo išvados dėl per sunkios dangos, apkrovos ar pan. yra tik prielaidos. Nei vienas ekspertas neatliko gegnių stogo konstrukcijos skaičiavimų, dėl kurių negalėtų būti uždėta kita danga. Gyvenamajame name nėra fiksuota jokių avarinės būklės požymių, nėra jokio pastato sėdimo ar kitokių požymių, patvirtinančių netinkamą pastato būklę. Tai, kad projekte numatyta kita danga, jokiu būdu nereiškia esminio projekto sprendinio pakeitimo. Nesutiktina ir su teismo išvada, jog įrodymus apie tai, kad faktiškai sumontuota gyvenamojo namo laikančioji stogo konstrukcija yra tinkama laikyti stogo dangą iš čerpių, privalėjo pateikti atsakovė. Aplinkybes dėl defektų privalo įrodyti ieškovė. Teismo išvada, kad grebėstai privalo būti antiseptikuoti ir padengti antiperenais, ir šis trūkumas laikytinas paslėptu ieškovės nupirkto daikto trūkumu, yra absoliučiai neteisinga. Pirkimo metu ieškovė matė arba galėjo matyti grebėstus. Nepagrįsta teismo išvada, kad pakeitus stogo dangą, dėl nuolydžio gravitacijos vanduo skverbiasi ir užlieja patalpas. Tokių duomenų byloje nėra. Nežymus vandens pratekėjimas įvyko dėl visiškai kitos priežasties – galimai netinkamai įrengtos stogo dangos ir kamino sandūros arba netinkamos namo eksploatacijos. Nors atsakovė geranoriškai sutiko sutvarkyti nesandarius mazgus, tačiau ieškovė to daryti neleido, todėl ji turi prisiimti iš to kylančias pasekmes. Nors ekspertizės akte fiksuojamas minimalus stogo nuolydžio neatitikimas projektui, toks neatitikimas neturi visiškai jokios esminės reikšmės vandens nubėgimui, tai realiai prietaiso ar matavimo metodikos leistinos tolerancijos. Be to, teismas neapskaičiavo ir nenurodė, kokia ieškovės norimų pakeisti langų, durų, nuimtų čerpių likutinė vertė.

54.12.                      Nepagrįsta teismo išvada priteisti iš atsakovės pinigines lėšas dėl terasos trūkumų (1071,00 Eur). Terasa nebuvo numatyta sprendiniu nei pastato projekte, nei kituose dokumentuose, ji buvo įrengta pardavėjos tik kaip priedas prie gyvenamojo namo ir kaip kilnojamasis įrenginys, faktiškai kaip dovana, todėl ieškovė neturi teisės reikšti jokių pretenzijų dėl terasos. Terasa nebuvo pirkimo-pardavimo sutarties dalykas, ji net nepaminėta sutartyje, teisiškai nebuvo registruota ir suprojektuota.

54.13.                      Teismas visiškai nepagrįstai nesivadovavo teismo eksperto N. B. ekspertizės aktu. Toks teismo vertinimas laikytinas šališku ir neteisingu, nes ekspertas N. B. turi pakankamą kvalifikaciją atlikti ginčo objekto ekspertizę, yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą. Teismas taip pat nevisapusiškai vertino trečiojo asmens K. J. K. parodymus, nepaisydamas jų esmės ir visumos. Teismas nepagrįstai atmetė visus atsakovės pateiktus statybinių darbų kainas pagrindžiančius įrodymus ir jų nevertino. Teismas šioje byloje įrodymus vertino prieštaringai, nesivadovaudamas nei apeliacinės instancijos teismo išaiškinimais, nei įrodymų vertinimo taisyklėmis.

54.14.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktą) ir nepagrįstai, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, netaikė ieškinio senaties. Iš teismo motyvuojamos sprendimo dalies neįmanoma suprasti, kaip gali būti nepraleistas senaties terminas, kai turtas nupirktas 2017-03-28, o į teismą kreiptasi 2020 m. rugpjūtį, o nauji reikalavimai – net 2021 m. Šiuo atveju yra praleisti ir 6 mėnesių, ir vienerių, ir dvejų, ir trejų metų senaties terminai. Nesutiktina su teismo taikytu CK 6.667 straipsniu, nes ši norma kalba apie rangos santykius. Šiuo atveju rangos sutarties nebuvo, todėl rangą reglamentuojantys terminai netaikytini. Teismas nevertino fakto, kad buvo perleistas nesudėtingas statinys, todėl garantijos netaikytinos, teismas neteisingai taikė garantinius terminus.

55.       Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė UAB „RNDV logistics“ prašo atsakovės apeliaciniu skundu skundžiamoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

55.1.                      Atsakovė netinkamai aiškina ir vertina apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo, privalomumą.

55.2.                      Atsakovė akcentuoja eksperto N. B. išvadas, kurios iš esmės prieštarauja visiems byloje esantiems įrodymams.

55.3.                      Ieškovės įsigyto gyvenamojo namo ir gerbūvio defektai nustatyti objektyviais ir patikimais į bylą pateiktais ekspertinio pobūdžio įrodymais.

55.4.                      Atsakovė neįrodinėjo ir neįrodė fakto, kad ieškovė gyvenamojo namo su žemės sklypu įsigijimo metu vykdė veiklą, susijusią su statyba ar nekilnojamojo turto pirkimu / pardavimu. Ieškovės atstovas negalėjo nustatyti gyvenamojo namo trūkumų, kadangi neturi specialių statybinių žinių ir priemonių, be to, gyvenamojo namo trūkumai nebuvo matomi.

55.5.                      Atsakovė poziciją, jog ieškovė tariamai prašė gyvenamojo namo stogą dengti čerpėmis, kurias pati ir pristatė, sugalvojo tik bylos nagrinėjimo metu.

55.6.                      Atsakovė nurodė tikrovės neatitinkančius argumentus, kad tariamai siūlė parduotą gyvenamąjį namą su žemės sklypu atpirkti iš ieškovės už rinkos kainą.

55.7.                      Ieškovė pasirinko CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pažeistų teisių gynimo būdą, kuris yra nukreiptas į daikto kokybės atkūrimą. Atsakovė nepagrįstai ieškovės pasirinktą pažeistų teisių gynimo būdą vadina nesąžiningu.

55.8.                      Ieškovės pateiktos lokalinės sąmatos yra tinkamas įrodymas žalos dydžiui nustatyti. Ieškovės gauti komerciniai pasiūlymai ir sąmatos atspindi realią šiuo metu rinkoje esančią nustatytų nekokybiškai atliktų statybos darbų defektų šalinimo darbų kainą.

55.9.                      Ieškovė, kreipdamasi į teismą, nepraleido ieškinio senaties termino, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė ieškinio senaties termino praleidimo pasekmių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės ir atsakovės (apeliančių) apeliaciniai skundai netenkintini.

56.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

        Dėl faktinių bylos aplinkybių

57.       Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Aistas“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pagal projektuotojos UAB „Š. ir partneriai“ projektą pastatė keturis sublokuotus vieno buto gyvenamuosius namus. Druskininkų savivaldybės administracijos 2015-04-27 rašytiniame pritarime statinio projektui Nr. RPP-12-150427-00021 UAB „Aistas“ nurodyta kaip statinio statytoja. Deklaracija apie statinio statybos baigtumą VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2017-03-08.

58.       Ieškovė UAB „ADR Networks“ (2018-01-29 akcininko sprendimu bendrovės pavadinimas pakeistas į UAB „RNDV logistics“) su atsakove 2017-03-28 sudarė dalies žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Šia sutartimi ieškovė įsigijo ¼ dalį bendroje dalinėje nuosavybėje žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Sutarties 6.1.3 punkte pardavėja (atsakovė) įtvirtino, kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių parduodamo turto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėja (ieškovė) jį ketino naudoti, arba dėl kurių pastato-gyvenamojo namo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėja, apie tuos trukumus žinodama, nebūtų pirkusi nurodyto turto apskritai arba nebūtų už jį tiek mokėjusi. Sutarties 6.1.7 punkte šalys susitarė, jog paaiškėjus, kad šios sutarties 6.1.1–6.1.6 punktuose nurodyti pareiškimai ir garantijos neatitinka tikrovės, pardavėja privalės savo sąskaita atlikti visus reikiamus bei pageidautinus veiksmus trūkumams pašalinti ir atlyginti pirkėjai visas su tuo susijusias išlaidas ar jos turėtus nuostolius. Sutarties 6.2.1 punkte pirkėja patvirtino, kad ji turėjo galimybę kartu su pardavėja iki šios sutarties pasirašymo apžiūrėti daiktus, susipažino su pastato-gyvenamojo namo technine būkle, nusidėvėjimo laipsniu, naudojimo paskirtimi, dėl kurių jokių pretenzijų pardavėjai neturi, t.y. patvirtina, kad perkamas turtas atitinka visus pirkėjos keliamus reikalavimus. Sutarties 6.2.2 punkte pirkėja patvirtino, kad turėjo galimybę iki šios sutarties sudarymo kartu su pardavėja apžiūrėti sklypą jo buvimo vietoje, susipažino su viso sklypo ribomis natūra ir įsipareigoja naudoti žemės sklypą pagal jo tikslinę paskirtį, nurodytą šioje sutartyje, perimti visas buvusias žemės specialiąsias sąlygas, žemės naudojimo apribojimus bei kitus įsipareigojimus.

59.       Ieškovei su atsakove visiškai atsiskaičius, 2017-10-24 buvo pasirašytas ir įregistruotas VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre priėmimo-perdavimo aktas. Pagal šį aktą ieškovei buvo perduotos nuosavybės teisės į įsigytą nekilnojamąjį turtą bei namo inventorizacinė byla ir raktų komplektas (akto 1 p.); pirkėja pareiškė, kad ji apžiūrėjo perimamą žemės sklypą bei pastatą natūra, dėl jo techninės būklės jokių pretenzijų neturi (akto 2 punktas). Nuo 2017-10-24 ieškovė tapo įsigyto nekilnojamojo turto savininke.

60.       Ieškovė ir atsakovė pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, taip pat 2018-02-15 bendraturčių susitarimu dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, susitarė dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu – žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo. Šalių susitarimu, ieškovei bendrojoje dalinėje nuosavybėje įgijus ¼ dalį (0,0214 ha) žemės sklypo, naudojimuisi atiteko: 0,0192 ha ploto dalis žemės sklypo, pažymėta žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane ženklu „E“, ir 0,0022 ha dalis žemės sklypo bendram naudojimuisi su bendraturčiais, pažymėta naudojimosi tvarkos nustatymo plane ženklu „A“ (A plotas 237 kv. m.).

61.       2019-07-14 ieškovė kreipėsi į atsakovės UAB „Aistas“ direktorių dėl parduoto daikto trūkumų (tvoros iš gatvės pusės, parkingo vietos, trinkelių, terasos, šildymo bloko padėklo su tenu, šlagbaumo, antro aukšto langų), tarp šalių vyko susirašinėjimas. 2020-03-30 ieškovė su pretenzija Nr. S20/14 dėl trūkumų pašalinimo kreipėsi į atsakovę, nurodė nustatytus trūkumus: terasos, vitrinos, pastato komunikacijų šachtos, stogo, lauko durų, pastato (duomenys neskelbtini) vonios kambario, žaibosaugos, priešgaisrinių kopėčių, trinkelių ir grindinio.

62.       2020 m. balandžio mėn. gyvenamasis namas, dalyvaujant atsakovės UAB „Aistas“ atstovams A. J. ir A. Z., ieškovės UAB „RNDV logistics“ atstovei L. M. ir N. P. ((duomenys neskelbtini), savininkei), buvo apžiūrėtas. 2020-04-09 defektų nustatymo akte, pasirašytame UAB „Aistas“ atstovams A. J. ir A. Z., ieškovės UAB „RNDV logistics“ atstovei L. M. ir N. P., nustatyti defektai: terasa, vitrinos, pastato komunikacijų šachta, stogas, lauko durys, pastato (duomenys neskelbtini) vonios kambarys ir koridorius, žaibosauga, priešgaisrinės kopėčios, trinkelės ir grindinys, fasadinių plytelių siūlės. Nustatyti defektai fiksuoti fotonuotraukose. Defektus atsakovė 2020-04-10 elektroniniu laišku, 2020-04-24 elektroniniu laišku įsipareigojo pašalinti. 2020-05-08 numatomu stogo bei kamino defektų ištaisymo planu atsakovės atstovai įsipareigojo ištaisyti stogo ir kamino defektus.

63.       2020-05-05 gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkė N. P., gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininko UAB „RNDV logistics“ vardu L. M., statybos techninės priežiūros vadovas A. P. ir techninės priežiūros vadovė A. S. atliko vizualinę (duomenys neskelbtini) trinkelėmis dengtos aikštelės apžiūrą ir 2020-05-06 buvo surašytas vizualinės apžiūros aktas, kuriame nurodyti defektai: nesilaikyta projekto sprendinių, skaldos nėra, o atsijų sluoksnis apie 20 mm, virš atsijų 20-30 mm karjerinis žvyras, betoninių trinkelių storis 60 mm, trinkelės suklotos nelygiai, po lietaus telkšo balos; vietomis nesuvestas borto aukštis su betoninėmis trinkelėmis, kreivai supjautos ir suklotos trinkelės, vietomis trūksta atsijų, netinkamai sumontuoti įėjimo laiptai. Defektai fiksuoti fotonuotraukose. Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkė N. P., gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininko UAB „RNDV logistics“ vardu L. M., statybos techninės priežiūros vadovas A. P. apžiūrėjo ir papildomai nustatė gyvenamojo namo defektus, kurie buvo užfiksuoti 2020-05-06 papildomame defektų nustatymo akte, priede Nr. 1 prie 2020-04-09 defektų nustatymo akto.

64.       2020 m. gegužės 5-15 dienomis šalys derino defektų taisymo darbų terminus. 2020-05-04 ieškovės atstovė l. e. p. direktorė D. L., taip pat N. P., pretenzijoje atsakovei nurodė, kad po apžiūros stogas buvo netinkamai uždengtas, prašyta kuo skubiau atvykti ir uždengti stogą taip, kad nebėgtų vanduo, kol bus suderintas sprendinys stogo taisymui iš esmės. 2020-05-13 atsakovės atstovui elektroniniu laišku išsiųsta pretenzija dėl besiribojančių stogo konstrukcijų defektų, kurioje nurodyta, kad stogo defektų taisymo darbai laikotarpiu nuo 2020-04-30 iki 2020-05-05 buvo atlikti netinkamai. 2020-05-18 atsakovės atstovė informavo ieškovę, kad atsakovė nesutinka su nustatytais trūkumais, jų pašalinimo būdais ir apimtimi, todėl kviečiasi ekspertą ieškovės pretenzijų pagrįstumui įvertinti, galimų trūkumų pašalinimo išlaidoms ir kaštams nustatyti. 2020-07-12 pranešimu atsakovė prašė ieškovę sudaryti sąlygas ištaisyti eksperto išvadoje nustatytus trūkumus.

65.       Iš 2020-06-15 eksperto N. B. išvados nustatyta, kad buvo gautas UAB „Aistas“ prašymas įvertinti defektus vieno buto sublokuotuose gyvenamuosiuose namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Tyrimo objektas – vieno buto sublokuoti gyvenamieji namai, adresu (duomenys neskelbtini), prie namų esanti trinkelių danga grįsta aikštelė. 1. Dėl trinkelių dangos defektų. Siekiant įvertinti įrengtos trinkelių dangos storį bei nustatyti pagrindų storius po danga, apžiūros metu gyvenamųjų namų adresu (duomenys neskelbtini) savininkų ir jų atstovų nurodytoje vietoje trinkelių aikštelėje buvo demontuota dalis trinkelių dangos ir iškastas šurfas (kasinys). Demontavus trinkeles nustatyta, kad sumontuotos trinkelės yra 6 cm storio, o po jomis įrengtas apie 3–4 cm atsijų sluoksnis ir apie 20 cm skaldos sluoksnis. Patikrinimo metu rasti sluoksniai ir trinkelių dangos storis atitinka sprendinius, numatytus projekte. 6 cm trinkelės yra tinkamos pėsčiųjų takams, lengviesiems automobiliams važinėti. Naudojantis aukščio matavimo prietaisu, (nivelyru) buvo atlikti trinkelių aikštelės aukščių matavimai. Matavimų metu nustatyti apie 3–5 milimetrų kalniukai (nelygumai) nedideliame trinkelių aikštelės plote (apie 5 m²) ties namu adresu (duomenys neskelbtini), vertinant aukštį pagal nubėgimo šulinių aukštį. Fiksuoti nelygumai trinkelių aikštelėje gali trukdyti lietaus vandeniui nutekėti į šulinį ir dėl to atsirasti trumpalaikių, nežymių balų aikštelėje. Taip pat apžiūros metu buvo matomi nevisiškai užpildyti tarpai atsijomis tarp trinkelių. UAB „Aistas“ nurodytus aikštelės defektus sutinka pašalinti savo sąskaita. Trūkumų šalinimo kaštai 204,55 Eur plius PVM. Trinkelių aikštelę namų (duomenys neskelbtini), savininkai eksploatuoja nuo 2017 m. (įsigijimo) ir tik dabar kreipėsi dėl aikštelės defektų (nelygumų). Vertinant šias aplinkybes, kyla klausimas (abejonės), ar trinkelių aikštelė tikrai buvo tinkamai eksploatuojama ir ja nevažinėjo sunkiasvorė technika, kuri ir galėjo iškraipyti aikštelės aukščius, suformuoti nelygumus. Aikštelės dangos išsikraipymai dėl netinkamai atliktų statybos darbų (prastų, nesutankintų pagrindų) įprastai (dažniausiai) išryškėja per pirmuosius metus po aikštelės įrengimo. 2. Dėl lauko durų. Patikrinimo metu apžiūrėjus lauko duris gyvenamuosiuose namuose, defektų vizualiai nebuvo matoma, UAB „Aistas“ tyrimo metu pateikė durų atitikties deklaraciją, kurioje yra nurodoma, kad durys atitinka lauko durims keliamus reikalavimus ir energetinę klasę, nurodytą projekte. Siekiant išspręsti ginčą, UAB „Aistas“ savo lėšomis sutinka papildomai įrengti ir pakeisti esamas durų tarpines. Trūkumų šalinimo kaštai 12,22 Eur plius PVM. 3. Dėl įėjimo laiptų. STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ 47 punkto 47.5 papunktis numato, kad išorės laiptatakio, vedančio į namą arba įėjimo į pastatą, laipto pakopos aukštis turi būti ne didesnis kaip 0,15 m, o laipto pakopos gylis – ne mažesnis kaip 0,30 m. Išmatavus esamus laiptatakius nustatyta, kad laiptų pakopos yra siauresnės (neatitinka mažiausio 0,30 m gylio). Šis defektas nėra paslėptas ir buvo akivaizdus pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, pirkėjai šį akivaizdų defektą turėjo pastebėti ir pareikšti pretenzijas, paprašyti perdaryti laiptus arba nepirkti statinio, jeigu jiems laiptai netiko. Siekdama taikiai išspręsti ginčą, UAB „Aistas“ savo lėšomis sutinka pertvarkyti laiptus, kad jie atitiktų teisės aktuose numatytus reikalavimus. 4. Dėl stogo nesandarumo ir stoge esančio lietaus nubėgimo latako nuolydžio. Apžiūros metu name adresu (duomenys neskelbtini) buvo matomi 2 a. san. mazge ir laiptinės zonoje nežymūs drėgmės požymiai. Vertinant pateiktas stoge esančio lietaus nubėgimo latako nuotraukas matyti, kad vietomis stogo latako nuolydis suformuotas neišlaikant tinkamo nuolydžio, keliose vietose netinkamai užsandarintas. Šį defektą UAB „Aistas“ sutinka savo lėšomis ištaisyti ir perdaryti, pertvarkyti stoge esantį nubėgimo kanalą ir pašalinti drėgmės prasiskverbimo žymes name (duomenys neskelbtini), prieš tai suderinusi laiką su namo savininkais. Drėgmės žymės galėjo atsirasti ir dėl netinkamos namo eksploatacijos, laiku nevalytos, užsikimšusios lietaus nubėgimo sistemos. Trūkumų šalinimo kaštai 1231,57 Eur plius PVM. 5. Dėl priešgaisrinių kopėčių, žaibolaidžio ir sniego gaudytuvų įrengimo. Apžiūrėjus pastatus ir išanalizavus projektą nustatyta, kad nevisiškai įgyvendinti projekte esantys sprendiniai, vieno buto gyvenamuosiuose namuose neįrengtos priešgaisrinės kopėčios, žaibolaidis ir sniego gaudytuvai. Neįgyvendinti projekte numatyti sprendiniai. Šitie trūkumai nėra paslėpti ir buvo akivaizdūs pirkimo-pardavimo sutarties metu, pirkėjai šiuos akivaizdžius neįgyvendintus projektinius sprendinius turėjo pastebėti namų pirkimo metu ir pareikšti pretenzijas, paprašyti papildomai įrengti numatytus sprendinius projekte arba nepirkti statinio. 6. Dėl langų defektų. Patikrinimo metu apžiūrėjus langus gyvenamuosiuose namuose (duomenys neskelbtini), buvo matoma pirmo aukšto vitrininių langų rėmų nežymus išlinkimas, ir uždarius duris matomas nesandarumas tarp vitrinos rėmo ir durų tarpinės. Labiausiai tikėtina, kad rėmo išlinkimas ir nesandarumas atsirado dėl netinkamai atliktų statybos darbų. UAB „Aistas“ savo lėšomis sutinka ištaisyti šį defektą, pakeisti vitrinų rėmus ir atlikti apdailos darbus po rėmų keitimo, UAB „Aistas“ rėmą jau yra nupirkusi ir vertinimo metu pateikė medžiagų atitikties deklaraciją. Trūkumų šalinimo kaštai 932,44 Eur plius PVM. Apžiūrėjus antro aukšto langus, defektų nebuvo matoma, langai lengvai darinėjosi. UAB „Aistas“ tyrimo metu taip pat pateikė langų atitikties deklaracijas, kurios patvirtina, kad gaminiai sumontuoti kokybiškai ir atitinka jiems keliamus reikalavimus. 7. Dėl terasos. Apžiūrėjus namų adresu (duomenys neskelbtini) terasas, buvo matomi defektai: kelios (3–4 vnt.) atšokusios terasos lentos, nuo saulės kaitros pasibangavę (išsikraipę) terasos lentų galų uždangalai ir pasikraipiusios vertikalios terasos lentos, esančios terasos šone. Atidengus terasą buvo matoma, kad terasa sumontuota ant medinio karkaso. Medinio karkaso puvimo požymių nefiksuota. Joks teisės aktas ar norminis dokumentas nedraudžia montuoti WPC terasines lentas ant medinio karkaso ir nenumato prievolės po terasa įrengti drenažo sistemą. Apžiūros metu buvo matoma, kad WPC terasos lentos pritvirtintos specialiomis tam skirtomis tvirtinimo dalimis, kurios užtikrina reikiamą tarpą tarp terasos lentų. Siūloma pakeisti WPC terasos lentų galų uždangalus, išsikraipiusias šonines terasos lentas, paliekant apie 5 cm tarpą nuo žemės paviršiaus, prisukti storesniais varžtais atšokusias terasos lentas. Trūkumų šalinimo kaštai 110,10 Eur plius PVM. Namų (duomenys neskelbtini) savininkai minėjo, kad savo jėgomis ne kartą tvarkė terasas, keitė terasos lentų šoninius uždangalus, nežymūs defektai (lentų atšokimas, išsikraipę šoniniai lentų uždangalai), fiksuoti patikrinimo metu, galėjo atsirasti ir dėl netinkamai atliktų terasos remonto darbų, terasos eksploatacijos metu. 8. Dėl kitų smulkių defektų (pastato fasado siūlių, kamino apskardinimo, komunikacijų šachtos ir karnizo (tarp 1–2 a.) užsandarinimo, drėgmės žymės). UAB „Aistas“ sutinka savo lėšomis ištaisyti mikro trūkius fasade, kamino, karnizo apskardinimą ir užsandarinti šachtą. Trūkumų šalinimo kaštai 606,74 Eur plius PVM.

66.       Iš 2020-10-26 specialisto V. R. išvados Nr. 4/20 nustatyta, kad: 1) K. G. (verslo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas atitikties deklaravimo dokumentas lauko durims – 2016-09-30 atitikties deklaracija neatitinka Reglamento (ES) Nr. 305/2011 reikalavimų ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018-06-27 įsakymo Nr. Dl-601 „Dėl reglamentuojamų statybos produktų sąrašo patvirtinimo“ nuostatų; 2) nurodyta atitikties deklaracija išduota pažeidžiant darniojo standarto LST EN 14351-1:2006+A2:2016 nuostatas dėl eksploatacinių savybių nustatymo ir deklaravimo; 3) atitikties deklaracijoje nurodytų eksploatacinių savybių apimtis nepakankama pagal išorės durų numatytą paskirtį, kaip tai numatyta STR 2.04.01:2018; 4) atitikties deklaracijoje nurodytų lauko durų tiekimas į rinką pažeidžia Reglamento (ES) Nr.305/2011, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018-06-27 įsakymo Nr. Dl-601 „Dėl reglamentuojamų statybos produktų sąrašo patvirtinimo“, statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 ir darniojo standarto LST EN 14351-1:2006+A2:2016 reikalavimus.

67.       Iš A. K. atliktos 2021-02-18 termovizijos ataskaitos nustatyta, kad objekte (duomenys neskelbtini) buvo padarytos termovizinės nuotraukos, kurios parodo defektines vietas ir tai, kas nulėmė tokį sandarumo rezultatą: 1) lauko oro infiltracija per varčios ir rėmo sandūrą. Priežastis: neteisingai sumontuoti langai, nepakankamas gaminių sureguliavimas prieš eksploataciją, nestabilūs gaminiai; 2) lauko oro infiltracija per lango/durų sandūrą su angokraščiu: neteisingai sumontuoti gaminiai, t.y. nėra garo izoliacinio sluoksnio, garo izoliacinis sluoksnis pažeistas, nepakankamo dydžio sumontuota garo izoliacinė medžiaga; 3) lauko oro infiltracija per atskirų langų blokų sandūrą. Priežastis: netinkamai sumontuoti gaminiai (kreivai), panaudoti netinkami sandarikliai blokų sandūroje; 4) lauko oro infiltracija iš viršlubio. Priežastis: daugybiniai garo izoliacijos pažeidimai, neteisingas jos sumontavimas, netinkuotas mūras; 5) lauko oro infiltracija per mūrą. Priežastis: netinkuotas mūras. Visos mūrinės lauko sienos privalo iš vidaus būti tinkuotos, o tik paskui atliekama apdaila; 6) lauko oro infiltracija grindų perimetru. Priežastis: nesandarintas grindų perimetras.

68.       Iš 2021-02-19 UAB „KA PROJEKTAI“ bandymų protokolo Nr. 2316 nustatyta, kad atlikus pastato (duomenys neskelbtini) bandymą, buvo nustatytas sandarumo koeficientas, atitinkantis D energetinio naudingumo klasę.

69.       Iš 2021-03-24 pažaidų ir defektų nustatymo ekspertinio tyrimo akto Nr. 2021-03-24-1, sudaryto eksperto E. L., išvadų nustatyta, kad: 1. Pardavėja UAB „Aistas“ tyčia ir sąmoningai pažeidė 2019-02-26 (duomenys neskelbtini) dalies žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutarties 7.1.3 punkto sąlygas, kuriose nurodyta, kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų. 2. Apžiūrėjus gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad visi langai yra įrengti be orlaidžių, todėl buvo pažeisti Supaprastinto statybos projekto Bendrosios dalies Bendro aiškinamojo rašto 3.2 punkto Projektiniai sprendiniai ir Architektūros (SA) dalies Aiškinamojo rašto reikalavimai. Taip pat pažeisti brėžinių KOT15/01-SPP-SA-1, KOT15/01-SPP-SA-2, KOT15/01-SPP-SA-3 pastabose nurodyti reikalavimai, kuriuose nurodoma, kad ventiliacija yra natūrali per ištraukiamuosius ortakius, o papildoma ventiliacija per orlaides. Pažeisti brėžinių KOT15/01-SPP-SA-4 ir KOT15/01-SPP-SA-5 pastabose nurodyti reikalavimai. 3. Supaprastinto statybos projekto brėžiniuose KOT15/01-SPP-SA-1 ir KOT15/01-SPP-SA-4 nurodyta, jog pirmo aukšto langas (prie ašių „C“-„C“ ir „2“-„2“/ „3“-„3“) turi būti įrengtas be sudalinimų, tačiau apžiūrėjus gyvenamąjį namą nustatyta, jog langas įrengtas su papildomi statramsčiu. 4. Brėžinyje KOT15/01-SPP-SA-4 ir KOT15/01-SPP-SA-5 pavaizduota, kad tarp ašių „2“-„2“ ir „3“-„3“ namo Nr. (duomenys neskelbtini) antro aukšto langai turi būti apsaugoti apsauginiais ekranais (prancūziški balkonai), tačiau apžiūrėjus gyvenamąjį namą nustatyta, jog šie apsauginiai ekranai nėra įrengti, todėl nusižengta STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės įėjimo durys“ 23, 26, 27, 35, 36 punktų reikalavimams. Tai, kad nėra įrengti apsauginiai aptvarai ir langų stiklinimui panaudotas nesaugus stiklas, pastatas netenkina vieno iš esminio statinio reikalavimo statybos techninio reglamento STR 2.01.01(4):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Naudojimo sauga“ 8 punkto reikalavimo, kuris numato, kad statinys turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad jį naudojant ir prižiūrint būtų išvengta nelaimingų atsitikimų rizikos, vienas iš kurių yra kritimas. 5. Bendrosios dalies Bendro aiškinamojo rašto 3.2. p. Projektiniai sprendiniai ir Architektūros (SA) dalies Aiškinamajame rašte nurodyta, kad stogo danga – skarda, tačiau apžiūrėjus gyvenamąjį namą nustatyta, jog įrengta keraminių čerpių stogo danga gamintojo „Creaton Futura“. Statytojas UAB „Aistas“ pažeidė statybos techninio reglamento STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ nuostatas, bei Projekto Bendro aiškinamojo rašto 3.3 skyriaus reikalavimus, nes savavališkai, be projektuotojo pritarimo, įrengė sunkesnę stogo dangą. Projektuotoja UAB „Š. ir partneriai“ nepatikrino, ar įrengus keraminių čerpių stogo dangą nebus pažeistas pastato mechaninis patvarumas ir pastovumas. Keraminių čerpių stogo dangos svoris yra apie 4 kartus didesnis nei skardinės stogo dangos. Todėl toks ženklus apkrovos padidėjimas gali sukelti neleistinas stogo konstrukcijos ir viso pastato deformacijas. Šiuo atveju būtų pažeistas vienas iš esminių statinio reikalavimų statybos techninio reglamento STR 2.01.01(l):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ 8 punktas. 6. Brėžinio KOT15/01-SPP-SA-3 stogo plane nurodyta, jog ties ašimi „2“-„2“ ant namo Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo būti įrengta sniego gaudyklė. Tačiau apžiūrėjus gyvenamojo namo stogą nustatyta, kad sniego gaudyklė nėra įrengta. Pažymėtina, jog po nurodytu stogo šlaitu yra įrengta šalia esančio namo terasa, todėl neįrengus suprojektuotos sniego gaudyklės, sniego nuošliaužos atveju kyla pavojus žmonių sveikatai ir gyvybei, todėl yra pažeidžiamas vienas iš esminio statinio reikalavimo STR 2.01.01(4):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Naudojimo sauga“ 8 punkto reikalavimas. Neįrengus suprojektuotos sniego gaudyklės, tai pat buvo pažeisti ir kito, tuo metu galiojusio, statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 62.10 punkto reikalavimai. 7. Bendrosios dalies Bendro aiškinamojo rašto 3.2. p. Projektiniai sprendiniai nurodyta, kad ant pastato stogo turi būti įrengiamas žaibolaidis. Jis įrengiamas su dviem jungiamaisiais laidininkais, nuvestais į skirtingas pastato puses, tačiau apžiūrėjus gyvenamojo namo stogą nustatyta, jog žaibolaidis nėra įrengtas. Neįrengus žaibolaidžio, taip pat buvo pažeistas ir tuo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 20 punkto reikalavimas. 8. Bendrosios dalies Bendro aiškinamojo rašto 3.4.1 Gaisrinė sauga nurodyta, kad ant stogo užlipimui įrengiamos pristatomos kopėčios, tačiau apžiūrėjus gyvenamąjį namą nustatyta, jog ant stogo užlipimui nėra įrengtos pristatomos kopėčios. Neįrengus užlipimo ant stogo, taip pat pažeistas ir tuo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 10 punkto reikalavimas. 9. Apžiūros metu nustatyta, kad ant pastato (duomenys neskelbtini) stogo ties ašimi „4“-„4“ įrengtas lietaus surinkimo latakas yra su 0,50 laipsnių nuolydžiu. Namo viduje ties „4“-„4“ ašimi kritulių metu ant sienų pastebimas vandens pratekėjimas, kuris ir vyksta dėl netinkamai įrengto lietaus surinkimo latako. Tai, kad į patalpas patenka atmosferiniai krituliai, nėra tenkinamas vienas iš esminio statinio reikalavimo STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ 10 punkto reikalavimai, kurie numato, kad statinys turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad nekeltų grėsmės statinyje ar prie jo būnantiems žmonėms dėl drėgmės statinio dalyse ir jo dalių vidaus paviršiuose. Neteisingai įrengus lietaus nuvedimo lataką, buvo pažeisti ir statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 57.5 punkto reikalavimai. Tiriamojoje dalyje pateiktas principinis įrengimo mazgas čerpinės stogo dangos ties vertikaliomis plokštumomis. 10. Apžiūros metu nustatyta, kad pastato (duomenys neskelbtini) stogo dangos nuolydis yra 9,40 laipsnio. Buvo pažeisti čerpinės stogo dangos gamintojo CREATON techninėje dokumentacijoje nurodyti reikalavimai, jog minimalus stogo nuolydis CREATON Futura tipo čerpių stogo dangai turi būti 22 laipsniai. Taip pat buvo pažeisti tuo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 57.1 punkto reikalavimai. 11. Apžiūros metu taip pat buvo fiksuota ir daugiau pastato (duomenys neskelbtini) stogo vietų, kuriose dangos sandūros su sienomis ir kitais vertikaliais paviršiais įrengtos ne pagal statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“. 57.5. reikalavimus. Šiose vietose ant stogo kaupiasi kritulių vanduo, kuris patenka po stogo danga, o vėliau ir į patalpas. Tiriamojoje dalyje pateiktas tipinis įrengimo mazgas. 12. Apžiūros metu nustatyti pastato (duomenys neskelbtini) langų defektai – deformacijos, įtrūkimai, nesandarumai: a) iš pastato išorės ir vidaus buvo apžiūrėtas langas, esantis ašyse „2“-„2“ / „3“-„3“ ir „C“-„C“. Iš pastato išorės prie apatinio lango rėmo pridėjus 2 metrų ilgio gulsčiuką buvo nustatyta 10 mm horizontalus lango išlinkimas (deformacija); b) prie durų, esančių ašyse „2“-„2“ ir „C“-„C“ varčios rėmo pridėjus 2 m ilgio gulsčiuką, buvo nustatyta 8 mm vertikalus varčios išlinkimas (deformacija); c) taip pat visuose lango rėmo kampuose buvo nustatyti lango rėmo įtrūkimai, esantys ties horizontalaus ir vertikalaus rėmo sujungimais; d) iš pastato vidaus buvo apžiūrėti langai, esantys pastato mansardoje ties ašimis „C“-„C“ ir „2“-„2“ / „3“-„3“. Buvo nustatyti aplink lango rėmus esantys apdailinio dažų sluoksnio įtrūkimai, kurie atsirado dėl lango rėmo deformacijų arba montavimo broko. Supaprastinto statybos projekto brėžinyje KOT15/01-SPP-SA-7 yra pateikta detalė DS-01, kurioje nurodyta: „Langą montuoti į termoizoliacijos sluoksnį išnešant rėmą 30 mm nuo mūro sienos ant. spec. lango tvirtinimo elemento pagal gamintoją“. Tačiau prašyme-anketoje Dėl pastato energetinio naudingumo sertifikavimo paslaugų statytojas UAB „Aistas“ nurodė: „Langai. Plastikiniai, 3 stiklų paketas, 2 stiklai selektyviniai. Deklaracija pateikta: Nr. 160518-TL-2016/05/18, data 2016/05/18. Apšiltinta, langai sumontuoti ne termoizoliaciniame sluoksnyje“. Tokiu būdu statytoja pati pripažino, jog langus įrengė ne pagal projekto reikalavimus ir tai yra viena iš langų defektų priežasčių. Šie, aukščiau paminėti, defektai yra pastato nesandarumo ir peršalimo priežastis. Tai, kad pastatas nėra sandarus ir vyksta jo peršalimas, nėra tenkinamas vienas iš esminio statinio reikalavimo statybos techninio reglamento STR 2.01.01(6):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ 8 punkto reikalavimai, kurie numato, kad statinys, jo šildymo, kondicionavimo, vėdinimo ir kitos inžinerinės sistemos (kiti įrenginiai) turi būti suprojektuoti bei pastatyti taip, kad juos naudojant būtų kuo mažesnės energijos sąnaudos, atsižvelgiant į vietovės klimatines sąlygas ir pastato naudotojų reikmes. 13. Tyrimui pateiktoje gyvenamajame name sumontuotų langų eksploatacinių savybių deklaracijoje dalis pateiktos informacijos netenkina tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015-01-28 įsakymu Nr. D1-80 patvirtinto Reglamentuojamų statybos produktų sąrašo numatytų reikalavimų: 1) pateiktos eksploatacinių langų deklaracijos 4 p. turi būti pateikta informacija apie „Statybos produkto techninę specifikaciją, taip pat gali būti techninis liudijimas, techninis įvertinimas ir įmonės standartas“, tačiau įmonės standartas nėra nurodytas; 2) pateiktos eksploatacinių langų deklaracijos 7 p. deklaruojama „Sistema 3“, tačiau 8 p. nurodyta, kad paskirtoji įstaiga vertinimą atliko pagal sistemą 1. Sistemos, nurodytos 7 ir 8 punktuose, turi būti tos pačios. Tyrimui buvo pateikta gyvenamajame name įrengtų šarvuotų lauko durų atitikties deklaracija. Pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015-01-28 įsakymu Nr. D1-80 patvirtintą Reglamentuojamų statybos produktų sąrašą lauko durys ir langai, kaip statybos produktai, turėjo būti deklaruojami pagal Eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo sistemas: langai pagal 3, o lauko durys pagal 1 arba 3. Pateikta įrengtų šarvuotų lauko durų atitikties deklaracija neatitinka šių nurodytų reikalavimų. 14. Apžiūros metu nustatytos iš WPC dangos įrengtos terasos deformacijos ir įtrūkimai. Nustatyta, jog WPC danga įrengta ant medinio karkaso, kuris nėra apsaugotas nuo drėgmės ir dėl nuolatinio drėgmės poveikio medinis karkasas yra pažeistas. Nėra pateikta WPC dangos eksploatacinių savybių deklaracija, todėl negalima nustatyti, kokio gamintojo yra ši danga ir kokios rekomendacijos jai įrengti. Tačiau pagal bendras įvairių gamintojų rekomendacijas WPC lentų dangą rekomenduojama įrengti ant cinkuoto metalo, aliuminio arba kompozito profilių. 15. Šiam tyrimui buvo pateikta 2021-02-18 termovizijos ataskaita, kurią atliko „Namų inspektorius“ A. K., paruošė termovizinių tyrimų ataskaitą su rezultatais. Termovizinio tyrimo metu buvo nustatyta keletas vietų, kur yra pažeistas pastato sandarumo apvalkalas. Taip pat buvo užfiksuoti defektai, kurie susidarė dėl varčių sureguliavimo ir/ar neprisispaudimo prie rėmo, deformuotos varčios. Užfiksuoti šilumos nuostoliai ir per lango ir mūro sandūrą. 16. Tyrimui pateiktas 2021-02-19 pastato pralaidumo orui nustatymo bandymų protokolas Nr. 2315. Sandarumo matavimus atliko UAB „KA PROJEKTAI“ akredituota laboratorija. Atlikus pastato sandarumo bandymą, gautas sandarumo koef. tenkina tik D energinio naudingumo klasę.

70.       Iš 2021-04-08 eksperto N. B. išvados nustatyta, kad tyrimo objektas: vieno buto gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu UAB „Aistas“ vadovas paprašė įvertinti galimus fiksuotus defektus specialistų rengtoje dokumentacijoje – UAB „KA PROJEKTAI“ laboratorijos pastatų pralaidumui oro nustatymo bandymo protokolą Nr. 2316, specialisto A. K. parengtą termovizijos ataskaitą ir specialisto E. L. 2021-03-24-1 „Pažaidų ir defektų nustatymo ekspertinio tyrimo aktą“. 1. Dėl namo sandarumo ir galimai peršąlančių vietų namo viduje ir langų. Tyrimo metu atlikus sandarumo bandymą ir namo termoviziją daroma išvada, kad namas neatitinka B klasei keliamų sandarumo reikalavimų, taip pat pažymima peršąlančios name vietos, fiksuojant, kad namo langai, durys nesandarios. Peržiūrėjus termovizijos ataskaitą matyti, kad ataskaitoje fiksuojamos termovizoriumi vietos, kurios tariamai yra nesandarios (pralaidžios orui) ir peršąlančios. Pažymėtina, kad termografija – tai paviršiaus temperatūros pasiskirstymo, matuojant paviršiaus skleidžiamų infroraudonųjų spindulių tankį, nustatymas ir atvaizdavimas, įskaitant atsitiktinių mechanizmų, lemiančių nevienalytiškumą terminiuose vaizduose, interpretavimą. T.y. paviršių temperatūros matavimas, kuris atvaizduojamas spec. nuotraukose (vaizduose), spalvomis nurodant paviršiaus temperatūrą. Termovizijos ataskaitoje yra fiksuojama (daromos išvados), kad oras infiltruojasi į namą. Atsižvelgiant į termografijos principą (paviršių temperatūros nustatymas), nesuprantama, kaip yra nustatoma, kad būtent oras keliauja per konstrukcijas, termografija to neparodo, ji tik fiksuoja paviršiaus temperatūrą. Priežasčių gali būti daug, dėl ko paviršius gali būti vėsesnis: gali peršalti pats gaminys, šalčio tiltelio, taip pat gali būti vėsesnis paviršius dėl prieš tai atidaryto lango ir įšalusio ir nespėjusio atšilti paviršiaus ir kt. priežastys. Vėsesnis paviršius nebūtinai turi reikšti, kad per ten skverbiasi oras. Termovizijos ataskaitoje nurodoma, kad matavimai atlikti, kai temperatūra viduje 22 °C, temperatūra lauke -13 C. STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ 6 priede yra nurodoma mažiausia langų vidinių paviršių temperatūra. Peržiūrėjus dokumentacijoje fiksuotus langų paviršius matyti, kad patys langai (kaip gaminys) kaip ir tenkina minimalius reikalavimus, paviršių temperatūros nėra žemesnės negu nurodyta 6.3 lentelėje. Tik vietomis pastebimos vėsesnės vietos, kurios artimos nurodytoms vertėms lentelėje ir vienetiniu atveju žemesnė. Vertinant pateiktus vaizdus akivaizdžiai matyti, kad keliose vietose languose skverbiasi šaltis. Šiose vietose, labiausiai tikėtina, šaltis prasiskverbia pro tarpines ar nesandariai uždarytas (nesureguliuotas) lango (durų) dalis. Pažymėtina, kad peršalimai yra ne visame lange, o tik dalyje lango. Akivaizdu, dėl šios priežasties (nesandarių langų name) ir yra padidėjusi oro apykaita, kuri viršija B energinei klasei keliamus reikalavimus. Siekiant objektyviai išsiaiškinti situaciją, prieš atliekant tokius tyrimus name, privalu visų pirma susireguliuoti langus, duris, pasikeisti susidėvėjusias tarpines (jei tokių yra) ir tik tada atlikti bandymus ir daryti išvadas. Pažymėtina, languose atsiradę nesandarumai gali būti ir netinkamos langų eksploatacijos pasekmė, už kurią atsakingas pats namo naudotojas, taip pat ir UAB „Aistas“ neneigia, kad langus reikia tvarkyti ir juos sutinka sutvarkyti ir padaryti sandarius, tinkamus. Labai tikėtina, kad sutvarkius langus ir atlikus matavimus, rezultatai kardinaliai pasikeis nuo fiksuotų dokumentacijoje. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad įprastai statinio vietose, kuriose nuolat paviršiai peršąla, drėksta, susidaro pelėsis, kondensatas, labai greitai (per kelis mėnesius) pasižeidžia apdaila. Iš pateiktų nuotraukų šių požymių nematyti, nors namas jau stovi 4 metus. 2. Dėl galimai pažeisto esminio statinio reikalavimo mechaninis patvarumas ir pastovumas, pakeitus stogo dangą iš skardos į čerpes, ir netinkamo stogo nuolydžio. Statybos techniniame reglamente STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ IV Skyriuje esminio reikalavimo „mechaninis atsparumas ir pastovumas“ nurodomas paaiškinimas: Esminis reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ (toliau – Esminis reikalavimas) nustato tai, kad statinys turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad statybos ir naudojimo metu galintys veikti poveikiai nesukeltų tokių pasekmių: viso statinio ar jo dalies griūties; neleistinų deformacijų; žalos kitoms statinio dalims, įrenginiams ar sumontuotai įrangai dėl didelių konstrukcijos deformacijų; žalos, kurios pasekmės yra neadekvačios ją sukėlusiai ypatingai priežasčiai. Peržiūrėjus tyrimo metu pateiktą dokumentaciją nepastebėta, kad name būtų fiksuota namo ar jo dalies griūtis, neleistinų konstrukcijų deformacijų ar kt. Iš pateiktos informacijos teigti, kad pažeisti esminiai statinio reikalavimai, mechaninis atsparumas ir pastovumas, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad čerpių danga yra sunkesnė negu skardos, bet tyrimo metu požymių (konstrukcijų trūkių, deformacijų), kad ji būtų per sunki konstrukcijai, nebuvo matoma, nors pastatas eksploatuojamas keletą metų. UAB „Aistas“ vadovo pateiktoje dokumentacijoje yra pridėta čerpių gamintojo dokumentacija anglų kalba, kurioje nurodyti (naudojant čerpių dangą) stogo nuolydžiai. Gamintojo dokumentacijoje nenurodoma, ar tai rekomendacinio pobūdžio informacija, ar privaloma, taip pat nenurodoma, kokiam regionui, šaliai, klimatui ši dokumentacija rengta, ar ji pritaikoma ir tinkama Lietuvos sąlygoms. Atkreiptinas dėmesys, kad čerpės yra naudotos visų keturių sublokuotų namų stogams. UAB „Aistas“ vadovo teigimu, tik name buvo vienkartinis pratekėjimas per stogą, kuris, bent jo žiniomis, nesikartojo. Taip pat vertinant ir dokumentacijoje fiksuotą medžiagą nebuvo matyti, kad name būtų papildomų pratekėjimų pro stogą, matoma tik viena vieta, nors namas jau eksploatuojamas keletą metų. UAB „Aistas“ vadovo teigimu, jam nėra žinoma, kad stogas būtų pratekėjęs kituose gretimai esančiuose namuose, dėl kurių ginčas nevyksta. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ilgalaikės drėgmės požymių (pelėsio ir kt.) nėra fiksuojama. Jei fiksuota pratekėjimo vieta nuolat drėktų, susidarytų pelėsis, būtų stipriai pažeista apdaila. Vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teigti, kad stogo danga, nuolydis netinkamas – nėra pagrindo.

71.       Iš 2023-05-15 eksperto N. B. išvados nustatyta, kad tyrimo objektas – vieno buto sublokuoti gyvenamieji namai, adresu (duomenys neskelbtini). Pateikiamos išvados pagal užduotus klausimus: 1. Ar gyvenamieji namai, adresu (duomenys neskelbtini), gali būti naudojami pagal jų tiesioginę paskirtį? Atsakymas: pagal statybos leidimą ir namų projektą matyti, kad namų tiesioginė paskirtis yra gyvenamoji (vieno buto pastatai). Remiantis apžiūros metu surinkta informacija (duomenimis) darytina išvada, kad namai visiškai atitiko projekte numatytą paskirtį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad apžiūros metu buvo matyti, kad juose gyvenama, visi statybos darbai visiškai buvo baigti. Namai gali būti naudojami pagal jų tiesioginę paskirtį. 2. Ar gyvenamuosiuose namuose, adresu (duomenys neskelbtini), yra paslėptų trūkumų, dėl kurių tų daiktų negalima naudoti pagal paskirtį? Atsakymas: namų apžiūros metu nebuvo matoma trūkumų, dėl kurių namų negalima naudoti pagal paskirtį. Pakartotinai pažymėtina, kad apžiūros metu buvo matyti, kad namais visiškai naudojamasi pagal jų tiesioginę paskirtį (juose gyvenama). Jokie namų pertvarkymo ar statybos darbai nebuvo vykdomi.

72.       Iš 2023-07-03 UAB „Eicosolution“ vertinimo akto Nr. VA-1007-072023 nustatyta, jog į klausimą, kokie gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), nustatyti trūkumai vertintini kaip paslėpti trūkumai? Pateiktas atsakymas: 1. Pastato stogo ir susijusių darbų defektai: vertinant bylos medžiagą ir defektų aktą bei UAB „RNDV logistics“ patirtus nuostolius dėl defektų, susijusių su statybos darbais, kaip paslėptus trūkumus (remontuojant stogą, taisant lietaus nuvedimo sistemą, termoizoliacinės dangos įrengimą, medinių konstrukcijų montavimas, skardinės dangos įrengimas iš naujo ir kiti susiję darbai) yra atsižvelgiama, ar jie buvo nustatyti per penkerius metus ar dešimt metų – esant paslėptiems statinio elementams (konstrukcijoms, vamzdynams ir pan.), ar jie buvo uždengti kitais darbais, todėl norint juos apžiūrėti ir ištaisyti, reikia išardyti juos dengiantį darbo rezultatą (elementą). Taigi, vertinamu atveju remonto darbai (remontuojant stogą, taisant lietaus nuvedimo sistemą, termoizoliacinės dangos įrengimą, medinių konstrukcijų montavimas, skardinės dangos įrengimas iš naujo ir kiti susiję darbai) trūkumams pašalinti buvo nustatyti per penkerius metus, esant paslėptiems statinio elementams (stogo konstrukcijoms – pogrebėsčių ir grebėstų montavimas, termoizoliacijos įrengimas, difuzinės plėvelės ir pan. darbai), ir jie buvo uždengti kitais darbais (pvz. stogo čerpių danga), todėl norint juos apžiūrėti ir ištaisyti, reikėjo išardyti juo dengiantį darbo rezultatą (stogo elementus). Vadovaujantis bylos medžiaga ir bylos ekspertiniais vertinimais, stogo defektai (stogo nesandarumas, stoge esančio lietaus nubėgimo latako nuolydžio trūkumas, panaudotos neantiseptikuoti ir nepadengti antipirenais grebėstai, netinkamai įrengtos sandūros, nekokybiška apdaila) išryškėjo pastebėjus pastato vidaus patalpose drėgmės požymius. Šie defektai laikytini paslėptais. Būtini atitinkami vidaus sienų ir lubų nubėgimai ir būtini remontai (miegamojo, darbo kambariuose ir laiptinėje) laikytini paslėptais, išryškėjusiais tik statinio eksploatacijos metu. Stogo įrengimas čerpėmis vietoj skardos, taip pat nėra įrengto žaibolaidžio, kopėčių patekimui ant stogo, priešgaisrinių kopėčių ir nesumontuotos stogo gaudyklės – šie trūkumai nustatyti kaip neatitinkantys projektinių sprendinių ir statybos reglamentų reikalavimų, taigi turėjo būti pašalinti statytojo statybos darbų metu. Taigi, tai statytojui akivaizdūs defektai, kurie buvo statytojo nepašalinti, todėl pirkėjui laikytini pastarojo atžvilgiu paslėptais trūkumais. 2. Vitrinų, langų, durų defektai: vadovaujantis bylos medžiaga ir eksperto aktu, vitrinos (langai ir durys) nustatyta, kad įrengti netinkamai / ne pagal projektinius sprendinius: panaudoti netinkami sujungimo profiliai, išsikraipė rėmo horizontalė, parinkti netinkami vitrininio lango sujungimo profiliai, nėra įrengtų apsauginių ekranų, langai sumontuoti mūro angose. Šie defektai laikytini akivaizdžiais statytojui ir privalėjo būti pašalinti statybos darbų metu iki objekto statybos darbų užbaigimo. Tačiau pirkėjo atžvilgiu jie laikytini paslėptais, nes statytojas nepašalino defektų pagal statybos projektą ir perdavė pirkėjui pastatą, tikinant, kad statybos darbai tinkamai atlikti ir pastatas yra be akivaizdžių trūkumų (statybos darbų ir projektinės dokumentacijos atžvilgiu). Dėl lango rėmo deformacijų atsiradę tarpai tarp vitrininio lango viršutinės / apatinės dalies ir angokraščių / lubų ir grindų. Pastato durų angokraščių netinkamas apšiltinimas, rėmo peršalinimas, rėmas be tarpinių pastebėti tik šaltuoju metų laikotarpiu. Lango rėmo deformacijos ir atsiradę tarpai / apdailos skilimai bei šalčio tiltai duryse laikytini paslėptais defektais, nes buvo įrengti po dažais, tinku, specialiais mišiniais / intarpais paslėpti bei išryškėję kelių metų / šalto sezono naudojimo metu. Neturint specialių žinių, kvalifikacijos, šie trūkumai negalėjo būti įvertinti akivaizdžiai – apžiūrint vitrinas naudotojui. Pažymėtina, kad su šiais defektais (jų pašalinimu) sutinka darbų vykdytojai ir sutinka pakeisti vitrinų rėmus ir atlikti apdailos darbus po rėmų keitimo; dėl durų sutinka papildomai įrengti ir pakeisti esamas durų tarpines. Pagal projektinius sprendinius ties vitrininiais langais turėjo būti įrengti apsauginiai ekranai, pagal faktą jie nenustatyti, bet buvo akivaizdžiai žinomi statytojui. Projekte nurodyta, jog visi langai įrengiami su orlaidėmis, o pagal faktą nefiksuoti, taigi statybos užbaigimo metu šie defektai nebuvo pašalinti. Kadangi projektiniai dokumentai galioja ir jų neatitikimų, trūkumų, defektų pašalinimas turi būti užtikrintas statytojo, pastato pirkėjams, naudotojams jie laikomi paslėptu trūkumu. Statybos darbų metu juos (akivaizdžius trūkumus, neatitikimus sprendiniams) turėjo pašalinti statytojas, sutikrindamas atliktus darbus su statybos projektu. UAB „RNDV logistics“ gavo langų ir durų defektams pašalinti /naujai darbus atlikti pasiūlymus: 1) UAB „Nordfenster“ komercinis pasiūlymas Nr. 22-035-01, apimantis 7 vnt. langų L1, L2, L3, BD4, L5, L6, L7 ir 1 vnt. durų LD8 (su šilumos perdavimo koeficientu Uw=0,94) pakeitimą; 2) UAB „Nordfenster“ komercinis pasiūlymas Nr. 22-035, apimantis 7 vnt. langų L1, L2, L3, BD4, L5, L6, L7 ir 1 vnt. durų LD8 (su šilumos perdavimo koeficientu Uw=0,77) pakeitimą; 3) UAB „RNDV logistics“ 2022-03-23 pasiūlymas Nr. R22-142, apimantis 7 vnt. langų L1, L2, L3, BD4, L5, L6, L7 pakeitimą. Taigi apibendrinant, langų ir durų pakeitimo darbai vertintinu atveju laikytini pirkėjo atžvilgiu paslėptais. Statytojas tuo tarpu turėjo užtikrinti iki statybos užbaigimo visų neatitikimų statybos projektui ar jo sprendiniams pašalinimą. Statytojo pastato perdavimas su žinomais trūkumais, pirkėjo atžvilgiu – laikytina kad pastarojo atžvilgiu tokie trūkumai laikytini paslėptais. 3. Pastato komunikacijų šachtos defektai: vadovaujantis bylos medžiaga ir eksperto aktu nustatyta, kad pastato komunikacijų šachta nesandari, nes siūlės ir kanalai laidams neužsandarinti. Pažymėtina, kad su šiais defektais (jų pašalinimu) sutinka darbų vykdytojai ir sutinka juos pašalinti. Šis defektas laikytinas ne akivaizdžiu, nes jie (komunikacijos šachta) yra laikomi paslėptais darbais, nes nesandarumas buvo nustatytas tik atliekant sandarumo testą, atlikus specializuotą darbų ekspertinį vertinimą. 4. Terasos, trinkelių, nuogrindos, lauko laiptų, tvoros įrengimo defektai: vadovaujantis bylos medžiaga ir eksperto aktu, kuriame nustatyta, kad statybos projekte terasos įrengimas nebuvo suprojektuotas. Apžiūros metu nustatyti defektai susiję su terasos lagių / viršutinės plokštumos supuvimu dėl neįrengto vėdinimo tarpo bei kai kurių terasos lentų išsigaubimu nuo saulės šilumos poveikio (galimai netinkamos medžiagos panaudojimo) bei galimai nuolydžio nebuvimo. Pažymima, jog 2019-02-26 sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, terasos defektai nebuvo matomi, ir jie buvo fiksuoti 2022-02-08 Ekspertizės aktu, tai yra praėjus ne visai 3 metams. Taigi, statybos darbams, nepriklausomai nuo to, ar jie atlikti pagal projektą, ar pagal atskirą pavedimą, galioja tie patys statybos darbų garantiniai terminai. Terasa turėjo būti naudojama be akivaizdžių trūkumų 5 metus. Terasos lagių / viršutinės plokštumos supuvimas, nesant vėdinimo tarpo, per 2-3 naudojimo metus parodo, kad terasos įrengimo darbai buvo atlikti nekokybiškai. WCP kompozito terasos lentų naudojimas ant medinio karkaso, kurios per 2–3 metus išsikraipo, yra pritvirtintos neišlaikančiais varžtais nustatytą naudojimo laikotarpį taip pat vertintini kaip atlikti nekokybiškai. Vėdinimo tarpo neįrengimas laikytinas kaip paslėptu darbu, nes jis buvo uždengtas kita medžiaga, todėl norint jį (tarpą) nustatyti / apžiūrėti, būtų reikėję ardyti esamas kompozito lentas. Pažymėtina, kad WCP lentas nei plaunant, nei valant, nei esant saulės ar lietaus poveikiui, tinkamos laukui / tinkamai įrengtos lentos neturėtų per 3 m. išsigaubti nuo saulės / šilumos / lietaus ar kitų fizinių veiksnių poveikio. Gali būti naudojant nežymus poveikis spalvai, bet ne mechaninis dangos pokytis. 5. Projektiniuose sprendimuose numatyta aplink pastatą (trinkelių zonoje) įrengti akmens skaldos nuogrindą, todėl jos nebuvimas vertintinas statytojui (UAB „Aistas“) akivaizdžiu trūkumu ir statybos drabų metu turėjo būti pašalintas, tačiau paslėptu trūkumu, nes pastatas buvo perduotas pirkėjams/ naudotojams be projektinės dokumentacijos, projektiniai sprendimai jiems nebuvo žinomi. Visus trūkumus privalėjo pašalinti statytojas statybos darbų metu. 6. Lauko laiptai. Statybos projekto „A“ laidoje numatyta, kad lauko laiptai turi būti su dviem pakopomis, tačiau pagal faktą laiptai rengti su 5 pakopomis, o lauko laiptų pakopos gylis netinkina projekto reikalavimų. Vadinasi, statytojo šie defektai / trūkumai/ statybos projekto sprendinių netinkamas įgyvendinimas statybos metu turėjo būti pašalinti. Dėl to jie statytojui vertintini kaip akivaizdūs, o pirkėjui – kaip pastatas su nepašalintais statybos defektais statybos metu, tai yra paslėptais defektais. Apibendrinant statybos darbai (žr. Ekspertizės akto 5 ir 8 punktus): „terasos įrengimas“ ir „akmens skaldos nuogrinda“ laikomi pirkėjo atžvilgiu paslėptais, nes už atitiktį statybos projektui atsako statybos darbus vykdęs juridinis asmuo, kuris ūkio būdu statė gyvenamąjį namą ir nepašalino akivaizdžių, jam žinomų, pagal statybos projektą matomų defektų. UAB „RNDV logistics“ gautas 2022-04-04 UAB „MR trans“ pasiūlymas dėl senos trinkelių dangos atstatymo, papildomo trinkelių klojimo ir pan. defektų pašalinimo gali būti laikomas akivaizdžiu trūkumu statytojui (nes statybos darbai turėjo vykti pagal projektinius sprendinius). Jei šie darbai statybos darbų metu nebuvo atlikti ir baigti, kaip visiškai atitinkantys statybos projekto sprendinius, tai pirkėjo atžvilgiu laikytini paslėptais. Į klausimą, ar dėl šių trūkumų gyvenamąjį blokuotą namą galima naudoti pagal paskirtį? Pateiktas atsakymas: gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), negalima naudoti pagal (gyvenamojo namo) paskirtį, nes pastatas neatitinka esminių statinių reikalavimų (higienos, sveikatos ir aplinkos; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo; tvaraus gamtos išteklių naudojimo reikalavimų). Nustatytus esminius statybos darbų defektus būtina kuo operatyviau šalinti, siekiant užtikrinti pastato mechaninį atsparumą ir pastovumą bei saugų naudojimąsi. Esminiai pastatų reikalavimai nustatyti LR Statybos įstatyme, kuris teikia nuorodą į Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nuostatas. Pažymėtina, kad pastatas turi atitikti visus nustatytus esminius statinių reikalavimus, kuriems pastatas turi atitikti per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę. Neatitikimas bent vieno reikalavimo (pvz. dėl nekokybiškų darbų / darbų defektų atsiradę pelėsių grybeliai veikia gyventojų imuninę sistemą, sukelia įvairias alergines reakcijas (kosulį, slogą, akių sausumą, ašarojimą, retkarčiais lėtines ligas), atsiranda sąlygos infekcinių ligų (pvz.: gripo) sukėlėjams plisti. Lietuvos higienos norma HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ nurodo, kad patalpose, kuriose yra pelėsis, privalo būti ribojamas buvimo jose laikas. Langai, durys, neužtikrinantys sandarumo, pažeidžia statybos techninio reglamento STR 2.01.01(6):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ nuostatas. Neatitikimas esminėms gyvenamojo pastato charakteristikoms (kaip šilumos perdavimas, drėgmės perdavimas, atsparumas įstrižiniam lietui, laidumas orui ir pan.) lemia ilgalaikį poveikį pastato mechaniniam atsparumui ir pastovumui. Statybos darbai su esminiais neatitikimais statybos projektui bei jų būtinas šalinimas neužtikrina ir tvaraus gamtos išteklių naudojimo, nes defektai lemia statinio neilgaamžiškumą. LR Statybos įstatymas nurodo kad: „Statiniai ir atskiros jų dalys turi atitikti jų naudojimo paskirtį, ypač atsižvelgiant į susijusių asmenų sveikatą ir saugą viso statinių būvio ciklo metu, o atsižvelgiant į įprastinę techninę priežiūrą, statiniai turi atitikti esminius statinių reikalavimus ekonomiškai pagrįstą naudojimo laikotarpį“. Tokiu būdu, pastatytam vertinamam pastatui galioja mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimas; higienos, sveikatos ir aplinkos reikalavimas, kuris suprantamas, kad statinys turi būti projektuojamas ir statomas taip, kad viso jo būvio ciklo metu, jį statant, naudojant ir griaunant nekiltų jokio pavojaus darbuotojų, gyventojų ar kaimynų higienai arba sveikatai ir saugai; saugos ir galimybės patekti į statinį naudojimo metu reikalavimas, kuris suprantamas, kad statinys turi būti projektuojamas ir statomas taip, kad jais naudojantis arba juos eksploatuojant nekiltų nepriimtinos nelaimingų atsitikimų ar žalos pavojaus; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo reikalavimas, kuris suprantamas, kad energijos sąnaudos būtų mažos, atsižvelgiant į statinių naudotojus ir vietovės klimato sąlygas; tvaraus gamtos išteklių naudojimo reikalavimas, kuris suprantamas, kad statiniai turi būti projektuojami, statomi taip, kad būtų tvariai naudojami gamtiniai ištekliai. Šių išvardintų reikalavimų (duomenys neskelbtini) pastatas neatitinka. Kadangi nustatyti defektai liudija esant neatitikimų šiems esminiams trims statinio reikalavimams – jie turi būti kuo operatyviau pašalinti, atsižvelgiant į defektų galimą esminį poveikį asmenų sveikatai ir saugai bei pastato mechaniniam atsparumui ir stabilumui. Tokie statiniai, kurie neatitinka bent vieno esminio statinio reikalavimo, negali būti naudojami pagal paskirtį, sutinkamai su LR Statybos įstatymo 2 str. 54 punkto bei 4 str. nuostatomis, kad: „54. Statinio naudojimas – esminių statinių reikalavimų pagrindu sukurto statinio panaudojimas statinio naudotojo poreikiams tenkinti“. Defektai, neatitinkantys statybos projekto, privalo kuo greičiau būti pašalinti. Daroma išvada, kad netinkamai atlikti stogo įrengimo darbai, ant stogo neįrengtas žaibolaidis, neįrengtos kopėčios patekimui ant stogo, nesumontuota sniego apsauga, netinkamai įrengti langai ir lauko durys, netinkamai įrengta komunikacijų šachta, netinkamai įrengti lauko laiptai, neįrengta akmens skaldos nuogrinda, netinkamai išklotos trinkelės kieme, tvoros įrengimas, netinkamas terasos įrengimas pirkėjo atžvilgiu laikytini paslėptais trūkumais. Dėl nustatytų trūkumų gyvenamojo namo negalima naudoti pagal paskirtį ir būtina kuo greičiau juos pašalinti, atsižvelgiant į defektų galimą poveikį asmenų sveikatai ir saugai, bei siekiant, kad pastatas atitiktų esminius statinio reikalavimus, nes gali turėti esminį poveikį pastato mechaniniam atsparumui ir ilgaamžiškumui.

73.       Byloje buvo atlikta statybos techninės veiklos teismo ekspertizė ieškovės nupirktų nekilnojamųjų daiktų defektų nustatymui ir defektų kaštų apskaičiavimui, ekspertizę atliko teismo ekspertas T. M.. Iš teismo ekspertizės akto Nr. e2-25-418/2022 nustatyta, kad ekspertas nustatė gyvenamojo namo stogo, langų, lauko durų, komunikacijų šachtos, lauko laiptų, nuogrindos, terasos defektus, dėl stogo defektų atsiradusią žalą pastato viduje bei žemės sklype trinkelėmis iškloto kiemo defektus. 1. Apžiūros metu užfiksuoti stogo defektai: vienšlaitis stogas dengtas čerpėmis, išmatuotas čerpinio stogo nuolydis netenkina projekto reikalavimų – per mažas, mediniai grebėstai nėra antiseptikuoti, nesandarus lietvamzdis, netinkamai ir nesandariai įrengta stogo dangos ir kamino sandūra, kamino klinkerio mūro siūlės nesandarios. 1) Projekto sprendiniuose numatytos stogo dangos apkrova (profiliuota skarda) – 5,20 kg / kv.m., faktiškai suklotos stogo dangos apkrova (čerpės) – 45,36 kg / kv.m., t. y. faktiškai suklotos stogo dangos (čerpės) svoris projekte numatytą stogo dangos (profiliuotos skardos) svorį viršija, net 8,72 karto į 1 kv.m. Esant stogo perkrovai didesnei 8,72 karto į 1 kv.m., gali atsirasti laikančių konstrukcijų deformacijos, viršijančios laikančių konstrukcijų ribinius būvius. Faktiškai įrengtas stogo dangos tipas – čerpės neatitinka projekte numatytos stogo dangos tipo – profiliuota skarda, netenkinamas projekto nurodymas bei STR 2.01.01(l):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“. 2) Faktiškai stogui įrengti panaudoti neantiseptikuoti ir nepadengti antipirenais grebėstai, netenkina projekto reikalavimų – statybinė mediena turi būti antiseptikuota ir padengta antipirenais, netenkinamas projekto nurodymas dėl stogo medienos kokybės. 3) Išmatuotas stogo nuolydis – 9,35 laipsnio, netenkina projekto reikalavimo stogo nuolydžiui – 10 laipsnių, netenkina čerpių stogo dangos minimalaus reikalavimo stogo nuolydžiui, netenkinamas projekto nurodymas dėl minimalaus stogo nuolydžio. 4) Stogo dangos sandūra nesandari – įrengta netinkamai, netenkina projekto nurodymų statybos darbų kokybei bei STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 57.5 punkto reikalavimų. 5) Kamino apdailos plytų siūlės nevisiškai užpildytos skiediniu – įrengta netinkamai, netenkina projekto nurodymų statybos darbų kokybei bei statybos taisyklių ST 121895674.2010.01:2014 „Apdailos darbai“ reikalavimų. 6) Apžiūros metu nustatyta, kad ant stogo neįrengtas žaibolaidis – netenkina projekto nurodymo bei STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 20 punkto reikalavimo. 7) Apžiūros metu nustatyta, kad nėra kopėčių patekimui ant stogo – netenkina projekto nurodymo bei STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai, 10 punkto reikalavimo. 8) Ant stogo nesumontuotos sniego gaudyklės – netenkina projekto nurodymų dėl sniego gaudyklių įrengimo. Nustatytų stogo defektų pašalinimo darbai: keičiama čerpių stogo danga į projekte numatytą stogo dangą – profiliuotą skardą; antiseptikuojami ir nutepami antipirenais stogo grebėstai; suformuojamas projektinis (10 laipsnių) stogo nuolydis; iš naujo įrengiamos stogo dangos, kamino, buto Nr. (duomenys neskelbtini) sienų bei lietaus latakų sandūros; iš naujo įrengiama lietaus nuvedimo sistema (lietvamzdžiai); įrengiamas žaibolaidis ant stogo; įrengiamos stogo kopėčios; įrengiamos sniego gaudyklės ant stogo. 2. Langai ir lauko durys. Apžiūros metu užfiksuoti langų, durų defektai: I a. vitrininis langas, dėl lango rėmo deformacijų atsiradę tarpai tarp vitrininio lango viršutinės dalies ir angokraščių, netinkamas vitrininio lango sujungimo profilis, dėl lango rėmo deformacijų išlinkęs vitrininio lango rėmas ir atsiradę tarpai, II a. miegamojo vitrininis langas, II a. miegamojo vitrininio lango sandūra su angokraščiu – dėl didelių langų gabaritų ir netinkamo lango tvirtinimo atsiradę plyšiai, II a. vitrininiai langai be apsauginių ekranų, I a. lauko durų ir sienos sandūra iš vidaus – šalčio tiltas. Pateiktoje eksploatacinių savybių deklaracijoje (toliau – ESD) 9 punkte nurodytos langų gamintojo deklaruojamos vertės, atsižvelgiant į langų matmenis ar plotą. Langų gamintojas deklaruoja langų šilumos perdavimo koeficientą, jeigu langų plotis nėra didesnis nei 1,23 / 1,54 m ir langų aukštis nėra didesnis nei 1,48 / 1,85 m. Tačiau dalis faktiškai sumontuotų langų pločio ir aukščio matmenų viršiją (2,00 x 2,38 m ir 1,97 x 2,34 m) ESD nurodytus matmenis, todėl ši ESD langams, kurių matmenys yra didesni, negalioja, t.y. nėra aišku, kokios dalies faktiškai sumontuotų langų deklaruojamųjų parametrų vertės. Ta pati situacija yra ir su kitomis deklaruojamomis vertėmis: garso izoliacijos, nepralaidumo vandeniui, atsparumo vėjo apkrovai – dalis langų viršija deklaruojamų langų pateiktų ESD nurodytus langų išmatavimus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakyme, dėl Reglamentuojamų statybos produktų sąrašo patvirtinimo (2018-06-27 Nr. D1-601, Vilnius) nurodyta, kad langų kokybės vertinimo sistema turi būti „3“, tačiau pateiktas faktiškai objekte sumontuotų langų kokybės įvertinimas atliktas pagal sistemą „1“, t. y. pateikta langų ESD netenkina Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakyme dėl Reglamentuojamų statybos produktų sąrašo patvirtinimo (2018-06-27 Nr. D1-601, Vilnius) reikalavimų. Gyvenamajame name įrengtų šarvuotų lauko durų atitikties deklaracija pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakyme dėl Reglamentuojamų statybos produktų sąrašo patvirtinimo (2018-06-27 Nr. D1-601, Vilnius) reikalavimą lauko durys turėjo būti deklaruojamos pagal Eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo 1 arba 3 sistemas, tačiau pateikta įrengtų šarvuotų lauko durų atitikties deklaracija neatitinka šių nurodytų reikalavimų. Netinkamą langų bei lauko durų kokybę bei jų sumontavimą taip pat patvirtina ir civilinėje byloje pateikta 2021-02-18 UAB „Namų inspektorius“ (A. K.) pateikti termovizijos matavimų duomenys bei išvados, 2021-02-18 UAB „KA PROJEKTAI“ laboratorijos pateikti sandarumo matavimo rezultatai – nustatyta pastato klasė („D“) netenkina projekto nurodymų (klasė „B“) bei pastato oro infiltracijos duomenys. Nustatyti langų, lauko durų defektai: 1) Visi langai ir lauko durys yra sumontuoti mūro angose, o ne sienų termoizoliacijos sluoksnyje – netenkina projekto reikalavimų bei STR 2.01.01(6):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ IV skyriaus „Energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo pagrindiniai techniniai rodikliai“ reikalavimų; 2) I a. vitrininiame lange panaudoti netinkami sujungimo profiliai bei išsikraipiusi rėmo horizontalė – užfiksuotas nesandarumas (plyšiai) – netenkina projekto reikalavimų bei STR 2.01.01(6):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ IV skyriaus „Energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo pagrindiniai techniniai rodikliai“ reikalavimų; 3) II a. vitrininių langų zonoje nėra įrengti apsauginiai ekranai – netenkina projekto nurodymų bei STR 2.01.01(4):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Naudojimo sauga“ reikalavimų, STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės lauko durys“ reikalavimų; 4) Faktiškai sumontuoti langai neturi orlaidžių – netenkina projekto reikalavimų bei STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ reikalavimų. Nustatyti langų, lauko durų defektų pašalinimo darbai: visi langai ir lauko durys išardomi ir sumontuojami sienos termoizoliaciniame sluoksnyje; atsižvelgiant į tai, kad UAB „Aistis“ į civilinę bylą pateikta langų ESD netenkina Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakyme dėl Reglamentuojamų statybos produktų sąrašo patvirtinimo (2018-06-27 Nr. D1-601, Vilnius) reikalavimų, konstatuotina, kad visi faktiškai sumontuoti langai objekte netenkina Projekto nurodymų statybinių medžiagų / gaminių kokybei – visi langai privalo būti pakeisti naujais, atitinkančiais Projekto nurodymus statybinių medžiagų / gaminių kokybei, t. y. deklaruojami langų kokybės rodikliai privalo būti patikrinti, vadovaujantis langų eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo sistema „3“, o lauko durys privalo būti pakeistos naujomis, atitinkančiomis projekto nurodymus statybinių medžiagų / gaminių kokybei, t. y. deklaruojamų lauko durų kokybės rodikliai privalo būti patikrinti, vadovaujantis, lauko durų eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo sistema „1“ arba „3“. 3. Komunikacijų šachta. Apžiūros metu užfiksuoti komunikacijų šachtos defektai: siena nenutinkuota, siūlės ne visiškai užpildytos skiediniu, komunikacijų vamzdžiai neužsandarinti. Nustatyti komunikacijų šachtos defektai: Komunikacijų šachtoje inžinerinių tinklų kanalai bei sujungimai su siena neužsandarinti, siena nenutinkuota – atliekant sandarumo testą (2021-02-18 UAB „KA PROJEKTAI“ laboratorijos pateikti sandarumo matavimo rezultatai) nustatyta, kad komunikacijų šachtoje per nesandarias vietas vyksta oro infiltracija – netenkina projekto nurodymų bei STR 2.01.01(6):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ IV skyriaus „ Energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo pagrindiniai techniniai rodikliai“, STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ Suvestinė redakcija (2016-01-06 – 2016-12-31) VIII skyriaus „Pastatų energinio naudingumo reikalavimai“. Nustatytų komunikacijos šachtos defektų pašalinimo darbai: atliekami komunikacijų šachtos sienos tinkavimo darbai; atliekami komunikacijų užsandarinimo darbai. 4. Lauko laiptai. Apžiūros metu užfiksuoti lauko laiptų defektai: faktiškai įrengti lauko laiptai su penkiomis pakopomis, lauko laiptų aikštelė įdubusi. Nustatyti lauko laiptų defektai: Faktiškai įrengtų lauko / lauko laiptų pakopų skaičius yra penki, o aukštis nuo 5 iki 14 cm, gylis nuo 29 iki 30 cm – netenkina projekto nurodymų – dvi laiptų pakopos, o matmenys – gylis 40 cm bei STR 2.01.01(4):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Naudojimo sauga“. Nustatytų lauko laiptų aikštelės defektų pašalinimo darbai: įrengiama lauko laiptų aikštelė su dviem pakopomis, atitinkanti projekto nurodymus. 5. Akmens skaldos nuogrinda aplink pastatą (trinkelių zonoje). Apžiūros metu užfiksuoti nuogrindos defektai: akmens skaldos nuogrinda nėra įrengta. Akmens skaldos nuogrinda aplink pastatą (trinkelių zonoje) ties cokoliu nėra įrengta. Nesant nuogrindos (trinkelių zonoje) ties cokoliu, cokolis sudrėksta ir esant oro minusinei temperatūrai, formuojasi pūslės, ardomas pamato apsauginis sluoksnis. Nuogrinda aplink pastatą (trinkelių zonoje) nėra įrengta – netenkina projekto nurodymų bei STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“. Nustatyti nuogrindos defektų pašalinimo darbai: aplink pastatą, ties cokoliu, trinkelių zonoje, įrengiama akmens skaldos nuogrinda. 6. Trinkelėmis išklotas kiemas. Apžiūros metu užfiksuota trinkelėmis iškloto kiemo būklė. Faktiškai įrengta trinkelių danga yra nelygi – duobėta, išmatuoti nuolydžiai įvairiose kiemo vietose – skirtingi, todėl susidaro įdubimai, kuriuose laikosi lietaus vanduo, susidaro ledas. Pastebėta, kad įdubimai labiausiai paplitę inžinerinių tinklų zonoje bei automobilių parkavimo zonose. Šiems defektams atsirasti turėjo įtakos netinkama trinkelių klojimo kokybė, atliekant trinkelių klojimo darbus – išlaikant trinkelių lygio projektinę altitudę ir / arba dėl netinkamai įrengtų skaldos pagrindų, t.y. vietoje projekte („A“ laida) numatytos 200 mm skaldos storio sluoksnio faktiškai skaldos sluoksnis nebuvo įrengtas (2020-05-05 techninės priežiūros vadovo A. P. pateikta informacija ir tai pagrindžiančios fotonuotraukos). Nustatyti trinkelėmis iškloto kiemo defektai netenkina projekto nurodymų bei STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“: STR 2.01.01(4):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Naudojimo sauga“. Trinkelėmis iškloto kiemo defektų taisymo darbai: trinkelės išardomos; įrengiami pagrindai, vadovaujantis projekto („A“ laida) nurodymais; suklojamos trinkelės, vadovaujantis projekto („A“ laida) nurodymais. 7. Dėl, stogo defektų atsiradusi žala pastato viduje. Apžiūros metu užfiksuota vidaus būklė: subėgusios laiptinės zonos sienos ir lubos, subėgusios miegamojo kambario sienos ir lubos, subėgusios darbo kambario sienos ir lubos, subėgusios vonios kambario sienos ir lubos. Vidaus būklės remonto darbai: sienų ir lubų remontas miegamojo kambaryje; sienų ir lubų remontas laiptinės zonoje; sienų ir lubų remontas darbo kambaryje. 8. Tvoros įrengimas. Sklypo tvora nėra numatyta projekto sprendiniuose, todėl dėl tvoros įrengimo teismo prerogatyva nuspręsti dėl išlaidų įtraukimo / neįtraukimo į ieškovės bendrą žalos sumą. Projekto nurodymai ir faktinė tvoros lokacija. Apžiūros metu tvoros faktinė lokacija atitiko projekte numatytą sklypo ribą. Ieškovų teigimu – šiuos darbus jie atliko savo lėšomis, todėl ekspertas teikia šių darbų kaštus. Projekte nuo trinkelių ribos iki kaimyninio sklypo ribos palikta 1,0 metro žalios vejos pločio juosta. Projekte nurodyta tik sklypo riba, kuri pažymėta mėlynos spalvos punktyrine linija. Faktiškai įrengtos tvoros liniją fiksavo IĮ „Žemata“ ir plane parodyta sklypo aptvėrimo tvora vidutiniškai per 0,65 m yra atitraukta į kiemo pusę. Tvoros perkėlimo darbai: atliekami tvoros perkėlimo darbai ant projekte nurodytos sklypo ribos. 9. Terasos defektai. Projekte terasos įrengimas nėra numatytas, todėl dėl terasos defektų teismo prerogatyva nuspręsti dėl išlaidų įtraukimo / neįtraukimo į ieškovės bendrą žalos sumą. Apžiūros metu užfiksuota terasos būklė: terasos lagių viršutinė plokštuma supuvusi, kai kurios terasos lentos išsigaubusios nuo saulės šilumos poveikio – telkšo balos. Terasos nustatyti defektai. Objekte apžiūrėjus terasos įrengimo darbus ir medžiagas nustatyta, kad viršutinės terasos lentos išsigaubusios, todėl ant jų laikosi vanduo. Atidengus dalį terasos užfiksuota, kad įrengtų lagių paviršiaus sandūra su terasos lentomis supuvusi dėl neįrengto vėdinimo tarpo bei drenažo pagrindo. Konstatuotina, kad terasa įrengta nesivadovaujant terasų įrengimo technologija ir gerąja praktika. Terasos defektų remonto darbai: terasos išardymas; drenažo įrengimas; naujo medinio karkaso įrengimas; dalies (10 proc.) terasos kompozicinių lentų pakeitimas naujomis. Statybos defektų pašalinimo darbų rinkos kainos apskaičiavimas. Statybos defektų pašalinimo darbų rinkos kainų apskaičiavimo data – ekspertizės rengimo laikotarpiu galiojusios UAB „SISTELA“ pateiktos vidutinės (rinkos) skaičiuojamosios statinių statybos kainos. Kiekių apskaičiavimo principai. Statybos defektų darbų kiekiai apskaičiuoti vadovaujantis apžiūros metu surinkta bei civilinėje byloje pateikta informacija. Apskaičiuoti statybos defektų pašalinimo darbų kaštai objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini): netinkamai atlikti stogo įrengimo darbai – 7 544,00 Eur; netinkamai įrengti langai ir lauko durys – 16046,00 Eur; netinkamai įrengta komunikacijų šachta – 25,00 Eur; netinkamai įrengti lauko laiptai – 397,00 Eur; neįrengta akmens skaldos nuogrinda – 197,00; netinkamai išklotos trinkelės kieme – 4112,00 Eur; tvoros įrengimas – 617,00 Eur; netinkamas terasos įrengimas – 1402,00 Eur.

Dėl ieškovės ir atsakovės (apeliančių) apeliacinių skundų argumentų

74.       Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei dėl ieškovės iš atsakovės įgyto gyvenamojo namo ir dalies žemės sklypo trūkumų. Ieškovė teigė, jog pradėjus naudotis įsigytu pastatu, ėmė ryškėti statinio ir kiemo grindinio įrengimo trūkumai, kurie pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovei nebuvo matomi, žinomi ir atsakovės nurodyti; dėl esamų trūkumų ieškovė negali naudotis įgytu turtu pagal paskirtį. Atsakovė su ieškovės ieškiniu nesutiko. Atsakovės teigimu, dalis ieškovės nurodytų trūkumų buvo akivaizdūs ir pirkdama dalį žemės sklypo bei gyvenamąjį namą ieškovė juos matė, o kiti trūkumai yra ieškovės neįrodyti arba nežymūs ir netrukdo ieškovei naudotis žemės sklypo dalimi bei gyvenamuoju namu pagal paskirtį. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Tiek ieškovė, tiek atsakovė, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinius skundus.

75.       Byloje nustatyta, kad UAB „Aistas“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pagal projektuotojos UAB „Š. ir partneriai“ projektą pastatė keturis sublokuotus vieno buto gyvenamuosius namus. Druskininkų savivaldybės administracijos 2015-04-27 rašytiniame pritarime statinio projektui Nr. RPP-12-150427-00021 UAB „Aistas“ nurodyta kaip statinio statytoja. Deklaracija apie statinio statybos baigtumą VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2017-03-08. Ieškovė UAB „ADR Networks“ (2018-01-29 akcininko sprendimu bendrovės pavadinimas pakeistas į UAB „RNDV logistics“) su atsakove 2017-03-28 sudarė dalies žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Šia sutartimi ieškovė įsigijo ¼ dalį bendroje dalinėje nuosavybėje žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovei su atsakove visiškai atsiskaičius, 2017-10-24 buvo pasirašytas ir įregistruotas VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre priėmimo-perdavimo aktas. Pagal šį aktą ieškovei buvo perduotos nuosavybės teisės į įsigytą nekilnojamąjį turtą bei namo inventorizacinė byla ir raktų komplektas. Nuo 2017-10-24 ieškovė tapo įsigyto nekilnojamojo turto savininke. Ieškovei eksploatuojant įsigytą gyvenamąjį namą, pradėjo aiškėti jo defektai, todėl ji kreipėsi į atsakovę dėl atsiradusių gyvenamojo namo, taip pat gerbūvio (grindinio), defektų su prašymais ir pretenzijomis dėl kokybės.

76.       Šiuo atveju tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo teisniai santykiai, ieškovė (pirkėja) iš atsakovės (pardavėjos) įsigijo gyvenamąjį namą ir dalį žemės sklypo. Kartu šiems ginčo teisiniams santykiams dėl įgyto daikto trūkumų taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios pirkimą-pardavimą, bet ir viešosios teisės normos, reglamentuojančios statybos santykius, kadangi atsakovė, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)  bei dalies žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pardavėja, veikė kaip nekilnojamojo turto vystytoja.

77.       Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 straipsnio 29 dalį, nekilnojamojo turto vystytojas – statytojas (užsakovas), kuris investuodamas vysto nekilnojamąjį turtą ir (ar) infrastruktūrą miestuose, miesteliuose ar kitose urbanizuojamose (urbanizuotose) teritorijose: formuoja statinių statybai skirtus sklypus, juose stato statinius ir juos parduoda. Statybos įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto vystytojas atsako statinio (jo dalies) įgijėjui už garantinio laikotarpio rangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.

78.       Pagal Statybos įstatymo 18 straipsnio 9 dalį, jeigu statytojas (užsakovas) vykdo statybą ūkio būdu, jis turi šio įstatymo nustatytas statytojo (užsakovo) ir rangovo pareigas, išskyrus pareigą paskirti (pasamdyti) statinio statybos vadovą, jeigu jis yra fizinis asmuo, kuris pagal šio įstatymo reikalavimus turi teisę vadovauti statybai.

79.       Aiškinant šias Statybos įstatymo nuostatas kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nekilnojamojo turto vystytojo statuso specifiškumas ir įvairiapusiškumas naujai Statybos įstatymu nustatytame reguliavime lemia tai, kad nekilnojamojo turto vystytojui, kaip ir rangovui, nustatyta pareiga garantuoti statinio kokybę statinio garantiniu terminu. Rangovo pareiga garantuoti statinio kokybę per įstatymo nustatytą garantinį terminą yra taikoma ir rangovui, pastačiusiam statinį ūkio būdu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-1075/2020).

80.       Pareiga garantuoti statinio kokybę yra specifinė įstatymo pagrindu atsirandanti rangovo pareiga, kuri nustatyta ir taikoma dėl konkretaus statinio nepriklausomai nuo to, kas yra statinio savininkas. Statinio rangovas išsaugo ryšį su savo sukurtu statiniu net ir tada, kai jis yra perleistas tretiesiems asmenims, o jo pareiga garantuoti statinio kokybę per įstatyme nustatytą garantinį terminą yra specifinė įstatymo pagrindu atsirandanti rangovo pareiga, kuri nustatyta ir taikoma dėl konkretaus statinio nepriklausomai nuo to, kas yra statinio savininkas. Tai reiškia, kad ši pareiga yra taikoma ne tik pradinio užsakovo atžvilgiu, bet yra nukreipta erga omnes (prieš visus) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-1075/2020).

81.       Statinio garantinis terminas yra įstatymo nustatytas terminas, per kurį galioja rangovo garantija, kad statinys nesugrius ir bus kokybiškas įstatyme nustatytą laikotarpį. Rangovas, jeigu ko kita nenustatyta statybos rangos sutartyje, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyviniuose statybos dokumentuose nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį (CK 6.697 straipsnio 1 dalis). Statinio garantinis terminas negali būti trumpesnis už CK 6.698 straipsnyje nustatytus terminus (penkeri metai; dešimt metų esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.); dvidešimt metų esant tyčia paslėptų defektų). Šie terminai pradedami skaičiuoti nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos (kai statyba vyko rangos būdu) (CK 6.698 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-943/2022).

82.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nustatyta, kad atsakovė ieškovei parduotą gyvenamąjį namą pastatė ūkio būdu, taigi, Statybos įstatymo normų pagrindu ji turi pareigą garantuoti statinio kokybę per įstatyme nustatytą garantinį terminą taip pat kaip rangovas ar nekilnojamojo turto vystytojas. 

83.       Atsakovė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktą) ir nepagrįstai, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, netaikė ieškinio senaties.

84.       Ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti taikytinas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2001-07-01 iki 2021-12-31)). Sprendžiant, ar ieškovas, pateikdamas ieškinį nurodytu pagrindu (dėl parduoto daikto trūkumų), nepraleido ieškinio senaties termino, būtina nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, taip pat, ar jis nebuvo nutrūkęs. Pagal bendrąsias ieškinio senaties termino pradžios taisykles, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Tokia teisė atsiranda tada, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). CK normose, reglamentuojančiose ieškinio senaties terminus, tarp jų – ir dėl parduotų daiktų trūkumų, nenustatyta, koks momentas konkrečiu ieškinio senaties termino taikymo atveju laikytinas ieškinio senaties termino pradžia.

85.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai ieškinys pareiškiamas dėl parduoto daikto trūkumų, tai ieškinio senaties termino pradžia nustatytina atsižvelgiant į tai, ar pirkėjas per įstatymo ar šalių nustatytą garantinį terminą pareiškė pretenziją pardavėjui ir kokie buvo tolesni pardavėjo veiksmai. Pagal CK 6.338 straipsnio 3 dalį, kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą. Parduoto daikto garantijos laikotarpiu nustačius šio daikto trūkumus, pirkėjų teisė pareikšti reikalavimą pardavėjui pašalinti daikto trūkumus nesaistoma CK 1.125 straipsnio atitinkamose dalyse nurodytų terminų, nes pareikšti pardavėjui reikalavimą (pretenziją) dėl parduoto daikto, kuriam nustatytas kokybės garantijos terminas, trūkumų pirkėjas turi teisę per visą garantijos galiojimo laikotarpį, nepriklausomai nuo to, kuriuo daikto kokybės garantijos galiojimo metu buvo nustatyti konkretūs daikto trūkumai. Pardavėjui atsisakius tenkinti pirkėjo reikalavimą arba per pirkėjo nustatytą terminą (o jeigu toks nebuvo nustatytas – per protingą terminą) neatsakius į pirkėjo pretenziją dėl konkrečių garantinio daikto defektų pašalinimo, laikytina, kad pirkėjas sužinojo apie savo teisės pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2012; 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-706/2015).

86.       Kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino (CK 6.338 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis Statybos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, statinio garantinis terminas negali būti trumpesnis už CK 6.698 straipsnyje nustatytą terminą. CK 6.698 straipsnio 12 dalyje numatyta, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per penkerius metus (1 punktas); dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) (2 punktas); dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų (3 punktas).

87.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kuri taikytina esant rangos teisiniams santykiams, numato, kad tuo atveju, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Kadangi CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės, nustatytos CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, išimtis, kurios taikymą lemia pareikšto reikalavimo turinys (dėl atliktų rangos darbų trūkumų, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą) ir tam tikros sąlygos (nustatytas garantinis terminas, užsakovo veikimo iniciatyva, pareiškiant apie trūkumus per garantinį terminą), taikant šią išimtį svarbus yra tik objektyvusis – užsakovo pareiškimo apie trūkumus – momentas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).

88.       Byloje nustatyta, kad UAB „Aistas“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pagal projektuotojo UAB „Š. ir partneriai“ projektą pastatė keturis sublokuotus vieno buto gyvenamuosius namus. Druskininkų savivaldybės administracijos 2015-04-27 rašytiniame pritarime statinio projektui Nr. RPP-12-150427-00021 atsakovė nurodyta kaip statinio statytoja. Deklaracija apie minimo statinio statybos baigtumą VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2017-03-08. Žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2017-03-28. Ieškovei su atsakove visiškai atsiskaičius, 2017-10-24 buvo pasirašytas ir įregistruotas VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre priėmimo-perdavimo aktas. Pagal šį aktą ieškovei buvo perduotos nuosavybės teisės į įsigytą nekilnojamąjį turtą bei namo inventorizacinė byla ir raktų komplektas. Nuo 2017-10-24 ieškovė tapo įsigyto nekilnojamojo turto savininke. 2019-07-14 ieškovė kreipėsi į atsakovės UAB „Aistas“ direktorių dėl parduoto daikto trūkumų (tvoros iš gatvės pusės, parkingo vietos, trinkelių, terasos, šildymo bloko padėklo su tenu, šlagbaumo, antro aukšto langų), tarp šalių vyko susirašinėjimas. 2020-03-30 ieškovė su pretenzija Nr. S20/14 dėl trūkumų pašalinimo kreipėsi į atsakovę, nurodė nustatytus trūkumus: terasos, vitrinos, pastato komunikacijų šachtos, stogo, lauko durų, pastato (duomenys neskelbtini) vonios kambario, žaibosaugos, priešgaisrinių kopėčių, trinkelių ir grindinio. 2020 m. balandžio mėn. gyvenamasis namas buvo apžiūrėtas. 2020-04-09 defektų nustatymo akte, pasirašytame UAB „Aistas“ atstovams, ieškovės atstovei ir N. P., nustatyti defektai: terasa, vitrinos, pastato komunikacijų šachta, stogas, lauko durys, pastato (duomenys neskelbtini) vonios kambarys ir koridorius, žaibosauga, priešgaisrinės kopėčios, trinkelės ir grindinys, fasadinių plytelių siūlės. Defektus atsakovė 2020-04-10 elektroniniu laišku, 2020-04-24 elektroniniu laišku įsipareigojo pašalinti. 2020-05-08 numatomu stogo bei kamino defektų ištaisymo planu atsakovės atstovai įsipareigojo ištaisyti stogo ir kamino defektus. 2020-05-05 atlikta vizualinė trinkelėmis dengtos aikštelės apžiūra ir 2020-05-06 surašytas vizualinės apžiūros aktas, kuriame nurodyti defektai: nesilaikyta projekto sprendinių, skaldos nėra, o atsijų sluoksnis apie 20 mm, virš atsijų 20-30 mm karjerinis žvyras, betoninių trinkelių storis 60 mm, trinkelės suklotos nelygiai, po lietaus telkšo balos, vietomis nesuvestas borto aukštis su betoninėmis trinkelėmis, kreivai supjautos ir suklotos trinkelės, vietomis trūksta atsijų, netinkamai sumontuoti įėjimo laiptai. Papildomai nustatyti gyvenamojo namo defektai užfiksuoti 2020-05-06 papildomame defektų nustatymo akte, priede Nr. 1 prie 2020-04-09 defektų nustatymo akto. 2020 m. gegužės 5-15 dienomis šalys derino defektų taisymo darbų terminus. 2020-05-04 ieškovės atstovė, taip pat N. P., pretenzijoje atsakovei nurodė, kad po apžiūros stogas buvo netinkamai uždengtas, prašyta kuo skubiau atvykti ir uždengti stogą taip, kad nebėgtų vanduo, kol bus suderintas sprendinys stogo taisymui iš esmės. 2020-05-13 atsakovės atstovui elektroniniu laišku išsiųsta pretenzija dėl besiribojančių stogo konstrukcijų defektų, kurioje nurodyta, kad stogo defektų taisymo darbai laikotarpiu nuo 2020-04-30 iki 2020-05-05 buvo atlikti netinkamai. 2020-05-18 atsakovė informavo ieškovę, kad atsakovė nesutinka su nustatytais trūkumais, jų pašalinimo būdais ir apimtimi, todėl kviečiasi ekspertą ieškovės pretenzijų pagrįstumui įvertinti, galimų trūkumų pašalinimo išlaidoms ir kaštams nustatyti. 2020-07-12 pranešimu atsakovė prašė ieškovę sudaryti sąlygas ištaisyti eksperto išvadoje nustatytus trūkumus. Ieškovei nesutinkant su atsakovės pateikta eksperto išvada ir šalims nepavykus taikiai išspręsti kilusio ginčo, ieškovė kreipėsi į teismą dėl nuostolių gyvenamojo namo (2020-08-20) bei dalies žemės sklypo gerbūvio (grindinio) (2020-12-31) defektams ištaisyti.

89.       Taigi, kaip patvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės, deklaracija apie statinio statybos baigtumą VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota 2017-03-08, nuo 2017-10-24 ieškovė tapo įsigyto nekilnojamojo turto savininke, pretenziją atsakovei dėl trūkumų ieškovė pareiškė 2020-03-30 (dėl parduoto daikto trūkumų į atsakovę buvo kreiptasi dar 2019-07-14). Atsižvelgdamas į minėtas teisės normas, kasacinio teismo išaiškinimus bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ieškovė, 2020-03-30 pareikšdama pretenziją atsakovei, nepažeidė CK 6.698 straipsnyje nustatytų terminų. 2020-05-18 atsakovei nurodžius, jog ji nesutinka su ieškovės nurodytais trūkumais, 2020-08-20 ieškovė pareiškė ieškinį teisme dėl gyvenamojo namo, o 2020-12-31 – dėl žemės sklypo gerbūvio (grindinio) defektų. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškiniai dėl trūkumų (2020-08-20 ieškinys ir 2020-12-31 ieškinys) pareikšti per protingą laikotarpį, t. y. nepraėjus metams nuo pretenzijos atsakovei pateikimo, ir nepraėjus metams nuo atsakovės 2020-05-18 pranešimo, jog ji nesutinka su ieškovės nurodytais trūkumais, jų pašalinimo būdais ir apimtimi. Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, kad ieškovė šiuo atveju nepraleido CK 6.667 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino reikalavimams, kylantiems dėl daikto (atliktų darbų) trūkumų.

90.       Byloje kilo ginčas dėl nuostolių atlyginimo iš atsakovės, kaip nekilnojamojo turto vystytojos ir pardavėjos, už paaiškėjusius ieškovės įsigyto gyvenamojo namo bei dalies žemės sklypo gerbūvio (grindinio) defektus ir trūkumus, dėl kurių, ieškovės teigimu, ji negali turto naudoti pagal paskirtį.

91.       Pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas neatsako pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis).

92.       Reikalavimai pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

93.       CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taigi pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017).

94.       Pirkėjas, įsigijęs daiktą, neatitinkantį jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytą pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).

95.       Vienas iš netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių gynimo būdų, kurį šiuo atveju pasirinko ieškovė, įtvirtintas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuriame nustatyta – jog jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę pareikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Taigi, ieškovė pasirinko vieną iš įstatyme numatytų pirkėjo teisių gynimo būdų – ieškovė pareiškė reikalavimą atsakovei kompensuoti nuostolius, kuriuos ieškovė patyrė ir patirs ateityje dėl gyvenamojo namo ir dalies žemės sklypo gerbūvio (grindinio) trūkumų pašalinimo. Šiuo pagrindu reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumus, pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), taip pat turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti. Atitinkamai pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant jo atsakomybę šalinančius pagrindus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010).

96.       Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).

97.       Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovės nuostolius nekilnojamųjų daiktų – gyvenamojo namo bei dalies žemės sklypo gerbūvio (grindinio) – trūkumams ištaisyti. Ieškovė nurodė, kad pradėjus naudotis įsigytu pastatu, ėmė ryškėti statinio ir kiemo grindinio įrengimo trūkumai, išaiškėjo stogo, langų, lauko durų, terasos defektai, netinkamai įrengta komunikacijų šachta, lauko laiptai, neįrengta akmens skaldos nuogrinda, netinkamai išklotos trinkelės. Neištaisius nurodytų trūkumų, ieškovė negali gyvenamuoju namu bei jai priklausančia žemės sklypo dalimi naudotis pagal paskirtį.

98.       Gyvenamojo namo ir dalies žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2017-03-28, šia sutartimi ieškovė įsigijo ¼ dalį bendroje dalinėje nuosavybėje žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatą-gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties 6.1.3 punkte pardavėja (atsakovė) įtvirtino, kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių parduodamo turto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėja (ieškovė) jį ketino naudoti, arba dėl kurių pastato-gyvenamojo namo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėja, apie tuos trukumus žinodama, nebūtų pirkusi nurodyto turto apskritai arba nebūtų už jį tiek mokėjusi. Sutarties 6.1.7 punkte šalys susitarė, jog paaiškėjus, kad šios sutarties 6.1.1–6.1.6 punktuose nurodyti pareiškimai ir garantijos neatitinka tikrovės, pardavėja privalės savo sąskaita atlikti visus reikiamus bei pageidautinus veiksmus trūkumams pašalinti ir atlyginti pirkėjai visas su tuo susijusias išlaidas ar jos turėtus nuostolius. Sutarties 6.2.1 punkte pirkėja patvirtino, kad ji turėjo galimybę kartu su pardavėja iki šios sutarties pasirašymo apžiūrėti daiktus, susipažino su pastato-gyvenamojo namo technine būkle, nusidėvėjimo laipsniu, naudojimo paskirtimi, dėl kurių jokių pretenzijų pardavėjai neturi, t.y. patvirtina, kad perkamas turtas atitinka visus pirkėjos keliamus reikalavimus. Sutarties 6.2.2 punkte pirkėja patvirtino, kad turėjo galimybę iki šios sutarties sudarymo kartu su pardavėja apžiūrėti sklypą jo buvimo vietoje, susipažino su viso sklypo ribomis natūra ir įsipareigoja naudoti žemės sklypą pagal jo tikslinę paskirtį, nurodytą šioje sutartyje, perimti visas buvusias žemės specialiąsias sąlygas, žemės naudojimo apribojimus bei kitus įsipareigojimus.

99.       Taigi, kaip nustatyta, ieškovė (pirkėja) įsigijo iš atsakovės (pardavėjos) atsakovės, kaip turto vystytojos, faktiškai sukurtą daiktą – pastatytą gyvenamąjį namą ir dalį žemės sklypo. Ieškovė įsigijo Nekilnojamojo turto registre įregistruotus daiktus, atsižvelgdama į faktinę jų būklę. Ieškovė turėjo galimybę kartu su pardavėja iki sutarties pasirašymo apžiūrėti daiktus, susipažinti su pastato-gyvenamojo namo technine būkle, nusidėvėjimo laipsniu, naudojimo paskirtimi, taip pat turėjo galimybę apžiūrėti sklypą jo buvimo vietoje ir susipažinti su sklypo ribomis natūra.

100.       Ieškovė byloje akcentavo, jog pradėjus naudotis įgytu turtu, išryškėjo parduotų daiktų kokybės trūkumai. Siekdama įrodyti parduotų daiktų trūkumų faktą, ieškovė į nagrinėjamą bylą pateikė 2020-04-09 defektų nustatymo aktą, 2020-05-06 priedą Nr. 1 prie 2020-04-09 defektų nustatymo akto, 2020-05-06 vizualinės apžiūros aktą, 2020-10-26 specialisto išvadą, 2021-02-18 termovizijos ataskaitą, 2021-03-24 pažaidų ir defektų nustatymo ekspertinio tyrimo aktą, 2023-07-03 vertinimo aktą. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės reikalavimais bei siekdama įrodyti atsakomybę šalinančius (ribojančius) pagrindus, pateikė eksperto N. B. 2020-06-15, 2021-04-08, 2023-05-15 išvadas. 

101.       Nagrinėjamoje byloje buvo atlikta statybos techninės veiklos teismo ekspertizė dėl ieškovės įgytų nekilnojamųjų daiktų defektų nustatymo ir defektų kaštų apskaičiavimo, pateiktas teismo ekspertizės aktas Nr. e2-25-418/2022. Ekspertizės akte aptarti nustatyti gyvenamojo namo stogo, langų, lauko durų, komunikacijų šachtos, lauko laiptų, nuogrindos, terasos defektai, dėl stogo defektų atsiradusi žala pastato viduje, žemės sklype trinkelėmis iškloto kiemo defektai. Ieškovė su teismo eksperto nustatytais defektais sutiko. Atsakovė apeliaciniame skunde su ekspertizės akte padarytomis išvadomis nesutiko nurodydama, kad buvo tiriami ne gyvenamojo namo defektai, bet gyvenamojo namo atitiktis projektui, kas buvo laikoma defektais, paskaičiuota tokių defektų šalinimo išlaidos ir konstatuota, ar šie defektai akivaizdūs, ar ne. Apeliaciniame skunde atsakovė išreiškė abejones dėl teismo ekspertizę atlikusio eksperto T. M. šališkumo. Atsakovės teigimu, ekspertas buvo akivaizdžiai suinteresuotas, veikė ieškovės pusėje, buvo paskirtas teismo išimtinai ieškovės prašymu. Atsakovės nuomone, egzistuoja ieškovės sąsajos su šiuo ekspertu.

102.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 218 straipsnyje nustatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime ar nutartyje.

103.       Kasacinio teismo praktikoje dėl ekspertizės akto vertinimo nurodoma, kad eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020).

104.       Didesnę įrodomąją reikšmę turi tik CPK tvarka teismo paskirtos ekspertizės aktas (išvada), preziumuojant, kad jai atlikti buvo parinktas byloje dalyvaujantiems asmenims priimtinas nešališkas ekspertas, kad byloje dalyvaujantiems asmenims buvo sudaryta galimybė pateikti ekspertui klausimus, susipažinti su ekspertinio tyrimo išvadomis ir, esant reikalui, prašyti atlikti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-421/2024).

105.       Teismo skiriamas ekspertas turi, be kita ko, atitikti objektyvumo ir nešališkumo reikalavimus. Šie reikalavimai užtikrinami sudarant galimybę dalyvaujantiems byloje asmenims siūlyti ekspertus ir išreikšti savo nuomonę dėl pasiūlytų kandidatūrų (CPK 212 straipsnio 1 dalis), taip pat per nušalinimo institutą. Pagrindai ekspertui nušalinti yra tokie patys kaip teisėjui, be to, jis negali dalyvauti nagrinėjant bylą, jei yra dėl tarnybos ar kitaip priklausomas bent nuo vienos iš šalių ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų arba jeigu jis atliko reviziją, auditą ar kitokį patikrinimą, kurio medžiaga buvo pagrindas tai civilinei bylai iškelti (CPK 67 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021).

106.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ekspertas T. M. nuo 2010 m. įrašytas į teismo ekspertų sąrašą. Eksperto kvalifikacijos – statinio dalies ekspertizės vadovo, statinio sritis – konstrukcijų; ypatingo statinio projekto vadovo, ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo ir statinio projekto dalies ekspertizės vadovo, projekto dalis – konstrukcijų bei statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo; ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo. Teismo ekspertas, atlikdamas ekspertinį tyrimą, analizavo nagrinėjamos civilinės bylos duomenis, pateiktą dokumentaciją, norminę ir/arba specialiąją/metodinę literatūrą, vizualiai apžiūrėjo tyrimo objektą ir jį įvertino, rėmėsi statybą reglamentuojančiais teisės aktais. Teismo ekspertizės akto išvados aiškios, motyvuotos, išsamios, teismo ekspertas buvo apklaustas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, šalys turėjo galimybę užduoti teismo ekspertui klausimus bei gauti jo paaiškinimus. Atsakovė, nesutikdama su ekspertizės išvadomis, turėjo teisę prašyti paskirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nebuvo gauta jokių objektyvių duomenų, kurie leistų teismui abejoti eksperto šališkumu. Tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismui atsakovės nurodytos aplinkybės, keliamos abejonės pagal savo pobūdį savaime nesudaro pagrindo laikyti ekspertą šališku. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismo ekspertizės aktas turi svarbią įrodomąją reikšmę nagrinėjamoje byloje ir jis vertintinas kartu kartu su kitais byloje esančiais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles.

107.       Dėl stogo defektų. Iš teismo ekspertizės akto Nr. e2-25-418/2022 nustatyta, kad apžiūros metu užfiksuoti stogo defektai: vienšlaitis stogas dengtas čerpėmis, išmatuotas čerpinio stogo nuolydis netenkina projekto reikalavimų – per mažas, mediniai grebėstai nėra antiseptikuoti, nesandarus lietvamzdis, netinkamai ir nesandariai įrengta stogo dangos ir kamino sandūra, kamino klinkerio mūro siūlės nesandarios. 

108.       Teismo ekspertizės akte Nr. e2-25-418/2022 nurodytas trūkumas – vienšlaitis stogas dengtas čerpėmis. Projekto sprendiniuose numatytos stogo dangos apkrova (profiliuota skarda) – 5,20 kg / kv.m., faktiškai suklotos stogo dangos apkrova (čerpės) – 45,36 kg / kv.m., t. y. faktiškai suklotos stogo dangos (čerpės) svoris projekte numatytą stogo dangos (profiliuotos skardos) svorį viršija, net 8,72 karto į 1 kv.m. Esant stogo perkrovai didesnei 8,72 karto į 1 kv.m., gali atsirasti laikančių konstrukcijų deformacijos, viršijančios laikančių konstrukcijų ribinius būvius. Faktiškai įrengtas stogo dangos tipas – čerpės neatitinka projekte numatytos stogo dangos tipo – profiliuota skarda, netenkinamas projekto nurodymas bei STR 2.01.01(l):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“. Iš 2021-03-24 pažaidų ir defektų nustatymo ekspertinio tyrimo akto Nr. 2021-03-24-1, sudaryto eksperto E. L., išvadų nustatyta, kad Bendrosios dalies Bendro aiškinamojo rašto 3.2. p. Projektiniai sprendiniai ir Architektūros (SA) dalies Aiškinamajame rašte nurodyta, kad stogo danga – skarda, tačiau apžiūrėjus gyvenamąjį namą nustatyta, jog įrengta keraminių čerpių stogo danga gamintojo „Creaton Futura“. Statytojas UAB „Aistas“ pažeidė statybos techninio reglamento STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ nuostatas, bei Projekto Bendro aiškinamojo rašto 3.3 skyriaus reikalavimus, nes savavališkai, be projektuotojo pritarimo, įrengė sunkesnę stogo dangą. Projektuotoja UAB „Š. ir partneriai“ nepatikrino, ar įrengus keraminių čerpių stogo dangą nebus pažeistas pastato mechaninis patvarumas ir pastovumas. Keraminių čerpių stogo dangos svoris yra apie 4 kartus didesnis nei skardinės stogo dangos. Todėl toks ženklus apkrovos padidėjimas gali sukelti neleistinas stogo konstrukcijos ir viso pastato deformacijas. Šiuo atveju būtų pažeistas vienas iš esminių statinio reikalavimų statybos techninio reglamento STR 2.01.01(l):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ 8 punktas. Iš 2021-04-08 eksperto N. B. išvados nustatyta, kad peržiūrėjus tyrimo metu pateiktą dokumentaciją nepastebėta, kad name būtų fiksuota namo ar jo dalies griūtis, neleistinų konstrukcijų deformacijų ar kt. Iš pateiktos informacijos teigti, kad pažeisti esminiai statinio reikalavimai, mechaninis atsparumas ir pastovumas, nėra pagrindo. Čerpių danga yra sunkesnė negu skardos, bet tyrimo metu požymių (konstrukcijų trūkių, deformacijų), kad ji būtų per sunki konstrukcijai, nebuvo matoma, nors pastatas eksploatuojamas keletą metų. UAB „Aistas“ vadovo pateiktoje dokumentacijoje yra pridėta čerpių gamintojo dokumentacija anglų kalba, kurioje nurodyti (naudojant čerpių dangą) stogo nuolydžiai. Gamintojo dokumentacijoje nenurodoma, ar tai rekomendacinio pobūdžio informacija, ar privaloma, taip pat nenurodoma, kokiam regionui, šaliai, klimatui ši dokumentacija rengta, ar ji pritaikoma ir tinkama Lietuvos sąlygoms. Čerpės yra naudotos visų keturių sublokuotų namų stogams. Iš 2023-07-03 UAB „Eicosolution“ vertinimo akto Nr. VA-1007-072023 nustatyta, jog stogo įrengimas čerpėmis vietoj skardos trūkumas neatitinka projektinių sprendinių ir statybos reglamentų reikalavimų, taigi turėjo būti pašalintas statytojo statybos darbų metu. Statytojui tai akivaizdus defektas, kuris buvo statytojo nepašalintas, todėl pirkėjui laikytinas pastarojo atžvilgiu paslėptu trūkumu. Taigi, kaip nustatyta, ekspertai nurodė, jog čerpių stogas yra sunkesnė stogo danga nei projekte numatyta profiliuota skarda, todėl pagal projektą sudėtos stogo dangą laikančios konstrukcijos, kurios buvo paskaičiuotos laikyti stogo dangą iš skardos, yra per silpnos čerpių stogo dangai ir namo naudojimo metu gali sukelti neleistiną ne tik stogo konstrukcijos, bet ir viso namo deformaciją. Nors ekspertas N. B. nurodė, kad peržiūrėjus tyrimo metu pateiktą dokumentaciją nepastebėta, kad name būtų fiksuota namo ar jo dalies griūtis, neleistinų konstrukcijų deformacijų, tai nepaneigia nustatyto fakto, jog sunkesnė stogo danga sudėta ant laikyti lengvesnę stogo dangą suprojektuotos laikančiosios konstrukcijos. Atsakovė, žinodama, jog sunkesnė stogo danga yra sudėta ant lengvesnę stogo dangą laikyti suprojektuotos laikančiosios konstrukcijos, tokių aplinkybių ieškovei pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu neatskleidė, tokios aplinkybės ieškovei be specialisto pagalbos negalėjo būti žinomos, todėl šiuo atveju sudėta per sunki stogo danga laikytina paslėptu ieškovės nupirkto daikto trūkumu, keliančiu grėsmę stogo konstrukcijai (dėl galimos stogo ir viso pastato konstrukcijos deformacijos).

109.       Teismo ekspertizės akte Nr. e2-25-418/2022 nurodytas trūkumas – faktiškai stogui įrengti panaudoti neantiseptikuoti ir nepadengti antipirenais grebėstai, netenkina projekto reikalavimų – statybinė mediena turi būti antiseptikuota ir padengta antipirenais, netenkinamas projekto nurodymas dėl stogo medienos kokybės. Iš 2023-07-03 UAB „Eicosolution“ vertinimo akto Nr. VA-1007-072023 nustatyta, jog panaudoti neantiseptikuoti ir nepadengti antipirenais grebėstai laikytini paslėptais defektais, kadangi išaiškėjo tik pastebėjus pastato vidaus patalpose drėgmės požymius. Atsižvelgiant į tai, kad panaudoti neantiseptikuoti ir nepadengti antipirenais grebėstai yra tiesiogiai susiję su gyvenamojo namo ilgaamžiškumu, vertintina, jog tai yra ieškovės įsigyto nekilnojamojo daikto trūkumai, kurie laikytini paslėptais ieškovės nupirkto daikto trūkumais. Šie trūkumai ieškovei nebuvo akivaizdūs ir žinomi, atsakovei tokių faktų neatskleidus, ieškovė be specialaus tyrimo nustatyti tokius trūkumus neturėjo galimybės.

110.       Teismo ekspertizės akte Nr. e2-25-418/2022 nurodytas trūkumas – išmatuotas stogo nuolydis – 9,35 laipsnio, netenkina projekto reikalavimo stogo nuolydžiui – 10 laipsnių, netenkina čerpių stogo dangos minimalaus reikalavimo stogo nuolydžiui, netenkinamas projekto nurodymas dėl minimalaus stogo nuolydžio. Iš 2021-03-24 pažaidų ir defektų nustatymo ekspertinio tyrimo akto Nr. 2021-03-24-1, sudaryto eksperto E. L., išvadų nustatyta, kad pastato (duomenys neskelbtini) stogo dangos nuolydis yra 9,40 laipsnio. Buvo pažeisti čerpinės stogo dangos gamintojo CREATON techninėje dokumentacijoje nurodyti reikalavimai, jog minimalus stogo nuolydis CREATON Futura tipo čerpių stogo dangai turi būti 22 laipsniai. Taip pat buvo pažeisti tuo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 57.1 punkto reikalavimai. Įvertinus rašytinius bylos duomenis, darytina išvada, kad stogo nuolydis laikytinas paslėptu stogo defektu, kadangi ieškovė šio defekto, neišmatavusi stogo nuolydžio, nesusipažinus su projektine dokumentacija, pirkdama nekilnojamąjį turtą pagal faktinę būseną, negalėjo matyti. Tai yra paslėptas stogo trūkumas, ieškovei keliantis didelių nepatogumų, kadangi taip pat ir dėl šio trūkumo į stogo konstrukciją į namo vidų patenka kritulių vanduo.

111.       Teismo ekspertizės akte Nr. e2-25-418/2022 nurodytas trūkumas – stogo dangos sandūra nesandari – įrengta netinkamai, netenkina projekto nurodymų statybos darbų kokybei bei STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 57.5 punkto reikalavimų. Iš 2020-06-15 eksperto N. B. išvados nustatyta, jog apžiūros metu name adresu (duomenys neskelbtini) buvo matomi 2 a. san. mazge ir laiptinės zonoje nežymūs drėgmės požymiai. Vertinant pateiktas stoge esančio lietaus nubėgimo latako nuotraukas matyti, kad vietomis stogo latako nuolydis suformuotas neišlaikant tinkamo nuolydžio, keliose vietose netinkamai užsandarintas. Šį defektą UAB „Aistas“ sutinka savo lėšomis ištaisyti ir perdaryti, pertvarkyti stoge esanti nubėgimo kanalą ir pašalinti drėgmės prasiskverbimo žymes name (duomenys neskelbtini), prieš tai suderinusi laiką su namo savininkais. Drėgmės žymės galėjo atsirasti ir dėl netinkamos namo eksploatacijos, laiku nevalytos, užsikimšusios lietaus nubėgimo sistemos. Iš 2021-03-24 pažaidų ir defektų nustatymo ekspertinio tyrimo akto Nr. 2021-03-24-1, sudaryto eksperto E. L., išvadų nustatyta, kad apžiūros metu nustatyta, kad ant pastato (duomenys neskelbtini) stogo ties ašimi „4“-„4“ įrengtas lietaus surinkimo latakas yra su 0,50 laipsnių nuolydžiu. Namo viduje ties „4“-„4“ ašimi kritulių metu ant sienų pastebimas vandens pratekėjimas, kuris ir vyksta dėl netinkamai įrengto lietaus surinkimo latako. Tai, kad į patalpas patenka atmosferiniai krituliai, nėra tenkinamas vienas iš esminio statinio reikalavimo STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ 10 punkto reikalavimai, kurie numato, kad statinys turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad nekeltų grėsmės statinyje ar prie jo būnantiems žmonėms dėl drėgmės statinio dalyse ir jo dalių vidaus paviršiuose. Neteisingai įrengus lietaus nuvedimo lataką buvo pažeisti ir statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 57.5 punkto reikalavimai. Apžiūros metu taip pat buvo fiksuota ir daugiau pastato (duomenys neskelbtini) stogo vietų, kuriose dangos sandūros su sienomis ir kitais vertikaliais paviršiais įrengtos ne pagal statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“. 57.5. reikalavimus. Šiose vietose ant stogo kaupiasi kritulių vanduo, kuris patenka po stogo danga, o vėliau ir į patalpas. 2020-04-09 defektų nustatymo akte bei 2020-05-06 priede Nr. 1 prie 2020-04-09 defektų nustatymo akto fiksuota, jog stogo ir sienos sandūros mazgas, kamino sandarinimas įrengti netinkamai, kamino konstrukcijos vėdinimas yra pažeistas, karnizo skardinimas įrengtas nekokybiškai, neteisingai suformuota įlaja, per siauras skardos lankstinys. 2021-02-18 termovizijos ataskaitoje nurodyta, kad dėl daugybinių garo izoliacijos pažeidimų, neteisingo jos sumontavimo, netinkuoto mūro užfiksuota lauko oro infiltracija iš viršlubio. Iš 2023-07-03 UAB „Eicosolution“ vertinimo akto Nr. VA-1007-072023 nustatyta, kad stogo defektai dėl nesandarios stogo sandūros, nesandaraus lietvamzdžio yra laikytini paslėptais pirkėjo atžvilgiu. Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, kad ieškovė, įsigydama gyvenamąjį namą, tokių trūkumų pamatyti negalėjo (į bylą nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovės atstovas apžiūrėjo perkamo namo stogo būklę). Šie trūkumai išaiškėjo tik per laiką atsiradus drėgmės prasiskverbimo žymėms, todėl tokie defektai laikytini paslėptais pirkėjo atžvilgiu.

112.       Teismo ekspertizės akte Nr. e2-25-418/2022 nurodytas trūkumas – kamino apdailos plytų siūlės nevisiškai užpildytos skiediniu – įrengta netinkamai, netenkina projekto nurodymų statybos darbų kokybei bei statybos taisyklių ST 121895674.2010.01:2014 „Apdailos darbai“ reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad šis eksperto nurodytas apdailos trūkumas, nėra esminis, dėl kurio nebūtų galima eksploatuoti ir pagal paskirti naudoti įsigyto gyvenamojo namo.

113.       Teismo ekspertizės akte Nr. e2-25-418/2022 nurodytas trūkumas – apžiūros metu nustatyta, kad ant stogo neįrengtas žaibolaidis – netenkina projekto nurodymo bei STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 20 punkto reikalavimo; apžiūros metu nustatyta, kad nėra kopėčių patekimui ant stogo – netenkina projekto nurodymo bei STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai, 10 punkto reikalavimo; ant stogo nesumontuotos sniego gaudyklės – netenkina projekto nurodymų dėl sniego gaudyklių įrengimo. Iš 2020-06-15 eksperto N. B. išvados nustatyta, kad apžiūrėjus pastatus ir išanalizavus projektą nustatyta, kad nevisiškai įgyvendinti projekte esantys sprendiniai, vieno buto gyvenamuosiuose namuose neįrengtos priešgaisrinės kopėčios, žaibolaidis ir sniego gaudytuvai. Šitie trūkumai nėra paslėpti ir buvo akivaizdūs pirkimo-pardavimo sutarties metu, pirkėjai šiuos akivaizdžius neįgyvendintus projektinius sprendinius turėjo pastebėti namų pirkimo metu ir pareikšti pretenzijas, paprašyti papildomai įrengti numatytus sprendinius projekte arba nepirkti statinio. Iš 2021-03-24 pažaidų ir defektų nustatymo ekspertinio tyrimo akto Nr. 2021-03-24-1, sudaryto eksperto E. L., išvadų nustatyta, kad brėžinio KOT15/01-SPP-SA-3 stogo plane nurodyta, jog ties ašimi „2“-„2“ ant namo Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo būti įrengta sniego gaudyklė. Tačiau apžiūrėjus gyvenamojo namo stogą nustatyta, kad sniego gaudyklė nėra įrengta. Pažymėtina, jog po nurodytu stogo šlaitu yra įrengta šalia esančio namo terasa, todėl neįrengus suprojektuotos sniego gaudyklės, sniego nuošliaužos atveju kyla pavojus žmonių sveikatai ir gyvybei, todėl yra pažeidžiamas vienas iš esminio statinio reikalavimo STR 2.01.01(4):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Naudojimo sauga“ 8 punkto reikalavimas. Neįrengus suprojektuotos sniego gaudyklės tai pat buvo pažeisti ir kito, tuo metu galiojusio, statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 62.10 punkto reikalavimai. Bendrosios dalies Bendro aiškinamojo rašto 3.2. p. Projektiniai sprendiniai nurodyta, kad ant pastato stogo turi būti įrengiamas žaibolaidis. Jis įrengiamas su dviem jungiamaisiais laidininkais, nuvestais į skirtingas pastato puses, tačiau apžiūrėjus gyvenamojo namo stogą nustatyta, jog žaibolaidis nėra įrengtas. Neįrengus žaibolaidžio taip pat buvo pažeistas ir tuo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 20 punkto reikalavimas. Bendrosios dalies Bendro aiškinamojo rašto 3.4.1 Gaisrinė sauga nurodyta, kad ant stogo užlipimui įrengiamos pristatomos kopėčios, tačiau apžiūrėjus gyvenamąjį namą nustatyta, jog ant stogo užlipimui nėra įrengtos pristatomos kopėčios. Neįrengus užlipimo ant stogo, taip pat pažeistas ir tuo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 10 punkto reikalavimas. Tai, jog ant ieškovės gyvenamojo namo stogo neįrengtas žaibolaidis, kopėčios bei nesumontuotos sniego gaudyklės patvirtina ir 2020-04-09 defektų nustatymo aktas, 2020-05-06 priedas Nr. 1 prie 2020-04-09 defektų nustatymo akto. Nors 2023-07-03 UAB „Eicosolution“ vertinimo akte Nr. VA-1007-072023 nurodyta, kad šie trūkumai nustatyti kaip neatitinkantys projektinių sprendinių ir statybos reglamento reikalavimų, turėjo būti pašalinti statytojo statybos darbų metu, todėl statytojo nepašalinti jam akivaizdūs defektai, negali būti laikomi akivaizdūs pirkėjui ir laikytini pastarojo atžvilgiu paslėptais trūkumais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šie trūkumai ieškovei, kaip pirkėjai, buvo akivaizdžiai matomi. Ieškovė, apžiūrėdama įgyjamą namą, turėjo galimybę faktiškai jį apžiūrėti, ką ir padarė, ir matyti, kad ant namo stogo neįrengtas žaibolaidis, nėra kopėčių ir sniego gaudyklių. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šie stogo trūkumai nelaikytini paslėptais defektais, kadangi jie buvo akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo.

114.       Apibendrindamas tai, kas nurodyta dėl stogo defektų, apeliacinės instancijos teismas, daro išvadą, kad stogo defektai (per sunki stogo čerpių danga, per mažas stogo nuolydis bei nesandari stogo dangos sandūra, neantiseptikuoti ir nepadegti antiperenais grebėstai, nesandarūs latakai) yra paslėpti defektai, apie kuriuos ieškovė nebuvo informuota. Dėl nurodytų defektų vanduo skverbiasi pro stogo dangą į namo vidų, kyla abejonių dėl stogo laikančiųjų konstrukcijų tvirtumo, neužtikrinta reikiama šilumos izoliacija. Šiuo atveju dėl minėtų stogo defektų įgytas namas neatitinka ieškovės lūkesčių, trukdo ieškovei tinkamai ir saugiai naudotis gyvenamuoju namu, todėl ieškovė turi pagrindą reikalauti iš atsakovės atlyginti išlaidas nustatytiems trūkumams pašalinti. Tokių išvadų nepaneigia ir byloje esanti 2023-05-15 eksperto N. B. išvada, kurioje nurodyta, kad vieno buto sublokuotų gyvenamųjų namų tiesioginė paskirtis yra gyvenamoji (vieno buto pastatai); remiantis apžiūros metu surinkta informacija (duomenimis) darytina išvada, kad namai visiškai atitiko projekte numatytą paskirtį; apžiūros metu buvo matyti, kad juose gyvenama, visi statybos darbai visiškai buvo baigti; namai gali būti naudojami pagal jų tiesioginę paskirtį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad ieškovės įgytame name yra gyvenama ir visi statybos darbai yra visiškai baigti, nesudaro pagrindo teigti, kad nustatyti gyvenamojo namo defektai netrukdo ieškovei naudotis gyvenamuoju namu.

115.       Langų ir lauko durų defektai. Teismo ekspertizės akte Nr. e2-25-418/2022 nustatyti šie langų ir lauko durų defektai: I a. vitrininis langas, dėl lango rėmo deformacijų atsiradę tarpai tarp vitrininio lango viršutinės dalies ir angokraščių, netinkamas vitrininio lango sujungimo profilis, dėl lango rėmo deformacijų išlinkęs vitrininio lango rėmas ir atsiradę tarpai, II a. miegamojo vitrininis langas, II a. miegamojo vitrininio lango sandūra su angokraščiu – dėl didelių langų gabaritų ir netinkamo lango tvirtinimo, atsiradę plyšiai, II a. vitrininiai langai be apsauginių ekranų, I a. lauko durų ir sienos sandūra iš vidaus – šalčio tiltas. Pateiktoje eksploatacinių savybių deklaracijoje (toliau – ESD) 9 punkte nurodytos langų gamintojo deklaruojamos vertės, atsižvelgiant į langų matmenis ar plotą. Langų gamintojas deklaruoja langų šilumos perdavimo koeficientą, jeigu langų plotis nėra didesnis nei 1,23 / 1,54 m ir langų aukštis nėra didesnis nei 1,48 / 1,85 m. Tačiau dalis faktiškai sumontuotų langų pločio ir aukščio matmenų viršiją (2,00 x 2,38 m ir 1,97 x 2,34 m) ESD nurodytus matmenis, todėl ši ESD langams, kurių matmenys yra didesni, negalioja, t.y. nėra aišku, kokios dalies faktiškai sumontuotų langų deklaruojamųjų parametrų vertės. Ta pati situacija yra ir su kitomis deklaruojamomis vertėmis: garso izoliacijos, nepralaidumo vandeniui, atsparumo vėjo apkrovai – dalis langų viršija deklaruojamų langų pateiktų ESD nurodytus langų išmatavimus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakyme, dėl Reglamentuojamų statybos produktų sąrašo patvirtinimo (2018-06-27 Nr. D1-601, Vilnius) nurodyta, kad langų kokybės vertinimo sistema turi būti „3“, tačiau pateiktas faktiškai objekte sumontuotų langų kokybės įvertinimas atliktas pagal sistemą „1“, t. y. pateikta langų ESD netenkina Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakyme dėl Reglamentuojamų statybos produktų sąrašo patvirtinimo (2018-06-27 Nr. D1-601, Vilnius) reikalavimų. Gyvenamajame name įrengtų šarvuotų lauko durų atitikties deklaracija pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakyme dėl Reglamentuojamų statybos produktų sąrašo patvirtinimo (2018-06-27 Nr. D1-601, Vilnius) reikalavimą lauko durys turėjo būti deklaruojamos pagal Eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo 1 arba 3 sistemas, tačiau pateikta įrengtų šarvuotų lauko durų atitikties deklaracija neatitinka šių nurodytų reikalavimų. Netinkamą langų bei lauko durų kokybę bei jų sumontavimą taip pat patvirtina ir civilinėje byloje pateikta 2021-02-18 UAB „Namų inspektorius“ (A. K.) pateikti termovizijos matavimų duomenys bei išvados, 2021-02-18 UAB „KA PROJEKTAI“ laboratorijos pateikti sandarumo matavimo rezultatai – nustatyta pastato klasė („D“) netenkina projekto nurodymų (klasė „B“) bei pastato oro infiltracijos duomenys. Nustatyti langų, lauko durų defektai: 1) Visi langai ir lauko durys yra sumontuoti mūro angose, o ne sienų termoizoliacijos sluoksnyje – netenkina projekto reikalavimų bei STR 2.01.01(6):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ IV skyriaus „Energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo pagrindiniai techniniai rodikliai“ reikalavimų; 2) I a. vitrininiame lange panaudoti netinkami sujungimo profiliai bei išsikraipiusi rėmo horizontalė – užfiksuotas nesandarumas (plyšiai) – netenkina projekto reikalavimų bei STR 2.01.01(6):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ IV skyriaus „Energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo pagrindiniai techniniai rodikliai“ reikalavimų; 3) II a. vitrininių langų zonoje nėra įrengti apsauginiai ekranai – netenkina projekto nurodymų bei STR 2.01.01(4):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Naudojimo sauga“ reikalavimų, STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės lauko durys“ reikalavimų; 4) Faktiškai sumontuoti langai neturi orlaidžių – netenkina projekto reikalavimų bei STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ reikalavimų. Nustatyti langų, lauko durų defektų pašalinimo darbai: visi langai ir lauko durys išardomi ir sumontuojami sienos termoizoliaciniame sluoksnyje; atsižvelgiant į tai, kad UAB „Aistis“ į civilinę bylą pateikta langų ESD netenkina Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakyme dėl Reglamentuojamų statybos produktų sąrašo patvirtinimo (2018-06-27 Nr. D1-601, Vilnius) reikalavimų, konstatuotina, kad visi faktiškai sumontuoti langai objekte netenkina Projekto nurodymų statybinių medžiagų / gaminių kokybei – visi langai privalo būti pakeisti naujais, atitinkančiais Projekto nurodymus statybinių medžiagų / gaminių kokybei, t. y. deklaruojami langų kokybės rodikliai privalo būti patikrinti, vadovaujantis langų eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo sistema „3“, o lauko durys privalo būti pakeistos naujomis, atitinkančiomis projekto nurodymus statybinių medžiagų / gaminių kokybei, t. y. deklaruojamų lauko durų kokybės rodikliai privalo būti patikrinti, vadovaujantis, lauko durų eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo sistema „1“ arba „3“. Iš 2020-06-15 eksperto N. B. išvados nustatyta, kad patikrinimo metu apžiūrėjus langus gyvenamuosiuose namuose (duomenys neskelbtini) buvo matoma pirmo aukšto vitrininių langų rėmų nežymus išlinkimas, ir uždarius duris matomas nesandarumas tarp vitrinos rėmo ir durų tarpinės. Labiausiai tikėtina, kad rėmo išlinkimas ir nesandarumas atsirado dėl netinkamai atliktų statybos darbų. UAB „Aistas“ savo lėšomis sutinka ištaisyti šį defektą, pakeisti vitrinų rėmus ir atlikti apdailos darbus po rėmų keitimo, UAB „Aistas“ rėmą jau yra nupirkusi ir vertinimo metu pateikė medžiagų atitikties deklaraciją. Apžiūrėjus antro aukšto langus, defektų nebuvo matoma, langai lengvai darinėjosi. UAB „Aistas“ tyrimo metu taip pat pateikė langų atitikties deklaracijas, kurios patvirtina, kad gaminiai sumontuoti kokybiškai ir atitinka jiems keliamus reikalavimus. Patikrinimo metu apžiūrėjus lauko duris gyvenamuosiuose namuose, defektų vizualiai nebuvo matoma, UAB „Aistas“ tyrimo metu pateikė durų atitikties deklaraciją, kurioje yra nurodoma, kad durys atitinka lauko durims keliamus reikalavimus ir energetinę klasę, nurodytą projekte. Siekiant išspręsti ginčą, UAB „Aistas“ savo lėšomis sutinka papildomai įrengti ir pakeisti esamas durų tarpines. 2020-04-09 defektų nustatymo akte užfiksuota, kad antro aukšto languose pro tarpą tarp sienos ir lango rėmo pučia vėjas ir eina šaltis, visų langų angokraščiai įrengti netinkamai, peršąla bei yra laidūs triukšmui iš gatvės. Iš A. K. atliktos 2021-02-18 termovizijos ataskaitos nustatyta, kad objekte (duomenys neskelbtini) buvo padarytos termovizinės nuotraukos, kurios parodo defektines vietas ir tai, kas nulėmė tokį sandarumo rezultatą: 1) lauko oro infiltracija per varčios ir rėmo sandūrą. Priežastis: neteisingai sumontuoti langai, nepakankamas gaminių sureguliavimas prieš eksploataciją, nestabilūs gaminiai; 2) lauko oro infiltracija per lango/durų sandūra su angokraščiu: neteisingai sumontuoti gaminiai, t.y. nėra garo izoliacinio sluoksnio, garo izoliacinis sluoksnis pažeistas, nepakankamo dydžio sumontuota garo izoliacinė medžiaga; 3) lauko oro infiltracija per atskirų langų blokų sandūrą. Priežastis: netinkamai sumontuoti gaminiai (kreivai), panaudoti netinkami sandarikliai blokų sandūroje. Iš 2021-03-24 pažaidų ir defektų nustatymo ekspertinio tyrimo akto Nr. 2021-03-24-1, sudaryto eksperto E. L., išvadų nustatyta, kad apžiūrėjus gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad visi langai yra įrengti be orlaidžių, todėl buvo pažeisti Supaprastinto statybos projekto Bendrosios dalies Bendro aiškinamojo rašto 3.2 punkto Projektiniai sprendiniai ir Architektūros (SA) dalies Aiškinamojo rašto reikalavimai. Taip pat pažeisti brėžinių KOT15/01-SPP-SA-1, KOT15/01-SPP-SA-2, KOT15/01-SPP-SA-3 pastabose nurodyti reikalavimai, kuriuose nurodoma, kad ventiliacija yra natūrali per ištraukiamuosius ortakius, o papildoma ventiliacija per orlaides. Pažeisti brėžinių KOT15/01-SPP-SA-4 ir KOT15/01-SPP-SA-5 pastabose nurodyti reikalavimai. Supaprastinto statybos projekto brėžiniuose KOT15/01-SPP-SA-1 ir KOT15/01-SPP-SA-4 nurodyta, jog pirmo aukšto langas (prie ašių „C“-„C“ ir „2“-„2“/ „3“-„3“) turi būti įrengtas be sudalinimų, tačiau apžiūrėjus gyvenamąjį namą nustatyta, jog langas įrengtas su papildomi statramsčiu. Brėžinyje KOT15/01-SPP-SA-4 ir KOT15/01-SPP-SA-5 pavaizduota, kad tarp ašių „2“-„2“ ir „3“-„3“ namo Nr. (duomenys neskelbtini) antro aukšto langai turi būti apsaugoti apsauginiais ekranais (prancūziški balkonai), tačiau apžiūrėjus gyvenamąjį namą nustatyta, jog šie apsauginiai ekranai nėra įrengti, todėl nusižengta STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės įėjimo durys“ 23, 26, 27, 35, 36 punktų reikalavimams. Tai, kad nėra įrengti apsauginiai aptvarai ir langų stiklinimui panaudotas ne saugus stiklas, pastatas netenkina vieno iš esminio statinio reikalavimo statybos techninio reglamento STR 2.01.01(4):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Naudojimo sauga“ 8 punkto reikalavimo, kuris numato, kad statinys turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad jį naudojant ir prižiūrint būtų išvengta nelaimingų atsitikimų rizikos, vienas iš kurių yra kritimas. Apžiūros metu nustatyti pastato (duomenys neskelbtini) langų defektai – deformacijos, įtrūkimai, nesandarumai: a) iš pastato išorės ir vidaus buvo apžiūrėtas langas, esantis ašyse „2“-„2“ / „3“-„3“ ir „C“-„C“. Iš pastato išorės prie apatinio lango rėmo pridėjus 2 metrų ilgio gulsčiuką buvo nustatyta 10 mm horizontalus lango išlinkimas (deformacija); b) prie durų, esančių ašyse „2“-„2“ ir „C“-„C“ varčios rėmo pridėjus 2 m ilgio gulsčiuką, buvo nustatyta 8 mm vertikalus varčios išlinkimas (deformacija); c) taip pat visuose lango rėmo kampuose buvo nustatyti lango rėmo įtrūkimai, esantys ties horizontalaus ir vertikalaus rėmo sujungimais; d) iš pastato vidaus buvo apžiūrėti langai, esantys pastato mansardoje ties ašimis „C“-„C“ ir „2“-„2“ / „3“-„3“. Buvo nustatyti aplink lango rėmus esantys apdailinio dažų sluoksnio įtrūkimai, kurie atsirado dėl lango rėmo deformacijų arba montavimo broko. Supaprastinto statybos projekto brėžinyje KOT15/01-SPP-SA-7 yra pateikta detalė DS-01, kurioje nurodyta: „Langą montuoti į termoizoliacijos sluoksnį išnešant rėmą 30 mm nuo mūro sienos ant. spec. lango tvirtinimo elemento pagal gamintoją“. Tačiau prašyme-anketoje Dėl pastato energetinio naudingumo sertifikavimo paslaugų statytojas UAB „Aistas“ nurodė: „Langai. Plastikiniai, 3 stiklų paketas, 2 stiklai selektyviniai. Deklaracija pateikta: Nr. 160518-TL-2016/05/18, data 2016/05/18. Apšiltinta, langai sumontuoti ne termoizoliaciniame sluoksnyje“. Tokiu būdu statytojas pats pripažino, jog langus įrengė ne pagal projekto reikalavimus ir tai yra viena iš langų defektų priežasčių. Šie, aukščiau paminėti, defektai yra pastato nesandarumo ir peršalimo priežastis. Tai, kad pastatas nėra sandarus ir vyksta jo peršalimas, nėra tenkinamas vienas iš esminio statinio reikalavimo statybos techninio reglamento STR 2.01.01(6):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ 8 punkto reikalavimai, kurie numato, kad statinys, jo šildymo, kondicionavimo, vėdinimo ir kitos inžinerinės sistemos (kiti įrenginiai) turi būti suprojektuoti bei pastatyti taip, kad juos naudojant būtų kuo mažesnės energijos sąnaudos, atsižvelgiant į vietovės klimatines sąlygas ir pastato naudotojų reikmes. Tyrimui pateiktoje gyvenamajame name sumontuotų langų eksploatacinių savybių deklaracijoje dalis pateiktos informacijos netenkina tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015-01-28 įsakymu Nr. D1-80 patvirtinto Reglamentuojamų statybos produktų sąrašo numatytų reikalavimų: 1) pateiktos eksploatacinių langų deklaracijos 4 p. turi būti pateikta informacija apie „Statybos produkto techninę specifikaciją, taip pat gali būti techninis liudijimas, techninis įvertinimas ir įmonės standartas“, tačiau įmonės standartas nėra nurodytas. 2) pateiktos eksploatacinių langų deklaracijos 7 p. deklaruojama „Sistema 3“, tačiau 8 p. nurodyta, kad paskirtoji įstaiga vertinimą atliko pagal sistemą 1. Sistemos, nurodytos 7 ir 8 punktuose, turi būti tos pačios. Tyrimui buvo pateikta gyvenamajame name įrengtų šarvuotų lauko durų atitikties deklaracija. Pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015-01-28 įsakymu Nr. D1-80 patvirtintą Reglamentuojamų statybos produktų sąrašą lauko durys ir langai, kaip statybos produktai, turėjo būti deklaruojamos pagal Eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo sistemas: langai pagal 3, o lauko durys pagal 1 arba 3. Pateikta įrengtų šarvuotų lauko durų atitikties deklaracija neatitinka šių nurodytų reikalavimų. Iš 2021-04-08 eksperto N. B. išvados nustatyta, kad tyrimo objektas: vieno buto gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu UAB „Aistas“ vadovas paprašė įvertinti galimus fiksuotus defektus specialistų rengtoje dokumentacijoje – UAB „KA PROJEKTAI“ laboratorijos pastatų pralaidumui oro nustatymo bandymo protokolą Nr. 2316, specialisto A. K. parengtą termovizijos ataskaitą ir specialisto E. L. 2021-03-24-1 „Pažaidų ir defektų nustatymo ekspertinio tyrimo aktą“. 1. Dėl namo sandarumo ir galimai peršąlančiu vietų namo viduje ir langų. Tyrimo metu atlikus sandarumo bandymą ir namo termoviziją daroma išvada, kad namas neatitinka B klasei keliamų sandarumo reikalavimų, taip pat pažymima peršąlančios name vietos, fiksuojant, kad namo langai, durys nesandarios. Peržiūrėjus termovizijos ataskaitą matyti, kad ataskaitoje fiksuojamos termovizoriumi vietos, kurios tariamai yra nesandarios (pralaidžios orui) ir peršąlančios. Pažymėtina, kad termografija – tai paviršiaus temperatūros pasiskirstymo, matuojant paviršiaus skleidžiamų infroraudonųjų spindulių tankį, nustatymas ir atvaizdavimas, įskaitant atsitiktinių mechanizmų, lemiančių nevienalytiškumą terminiuose vaizduose, interpretavimą. T.y. paviršių temperatūros matavimas, kuris atvaizduojamas spec. nuotraukose (vaizduose) spalvomis nurodant paviršiaus temperatūrą. Termovizijos ataskaitoje yra fiksuojama (daromos išvados), kad oras infiltruojasi į namą. Atsižvelgiant į termografijos principą (paviršių temperatūros nustatymas), nesuprantama, kaip yra nustatoma, kad būtent oras keliauja per konstrukcijas, termografija to neparodo, ji tik fiksuoja paviršiaus temperatūrą. Priežasčių gali būti daug, dėl ko paviršius gali būti vėsesnis: gali peršalti pats gaminys, šalčio tiltelio, taip pat gali būti vėsesnis paviršius dėl prieš tai atidaryto lango ir įšalusio ir nespėjusio atšilti paviršiaus ir kt. priežastys. Vėsesnis paviršius nebūtinai turi reikšti, kad per ten skverbiasi oras. Termovizijos ataskaitoje nurodoma, kad matavimai atlikti, kai temperatūra viduje 22 °C, temperatūra lauke -13 C. STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ 6 priede yra nurodoma mažiausia langų vidinių paviršių temperatūra. Peržiūrėjus dokumentacijoje fiksuotus langų paviršius matyti, kad patys langai (kaip gaminys) kaip ir tenkina minimalius reikalavimus, paviršių temperatūros nėra žemesnės negu nurodyta 6.3 lentelėje. Tik vietomis pastebimos vėsesnės vietos, kurios artimos nurodytoms vertėms lentelėje ir vienetiniu atveju žemesnė. Vertinant pateiktus vaizdus akivaizdžiai matyti, kad keliose vietose languose skverbiasi šaltis. Šiose vietose, labiausiai tikėtina, kad šaltis prasiskverbia pro tarpines ar nesandariai uždarytas (nesureguliuotas) lango (durų) dalis. Pažymėtina, kad peršalimai yra ne visame lange, o tik dalyje lango. Akivaizdu, dėl šios priežasties (nesandarių langų name) ir yra padidėjusi oro apykaita, kuri viršija B energinei klasei keliamus reikalavimus. Siekiant objektyviai išsiaiškinti situaciją, prieš atliekant tokius tyrimus name, privalu visų pirma susireguliuoti langus, duris, pasikeisti susidėvėjusias tarpines (jei tokių yra) ir tik tada atlikti bandymus ir daryti išvadas. Pažymėtina, languose atsiradę nesandarumai gali būti ir netinkamos langų eksploatacijos pasekmė, už kurią atsakingas pats namo naudotojas, taip pat ir UAB „Aistas“ neneigia, kad langus reikia tvarkyti ir juos sutinka sutvarkyti ir padaryti sandarius, tinkamus. Labai tikėtina, kad sutvarkius langus ir atlikus matavimus, rezultatai kardinaliai pasikeis nuo fiksuotų dokumentacijoje. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad įprastai statinio vietose, kuriose nuolat paviršiai peršąla, drėksta, susidaro pelėsis, kondensatas, labai greitai (per kelis mėnesius) pasižeidžia apdaila. Iš pateiktų nuotraukų šių požymių nematyti, nors namas jau stovi 4 metus. Iš 2023-07-03 UAB „Eicosolution“ vertinimo akto Nr. VA-1007-072023 nustatyta, jog vadovaujantis bylos medžiaga ir eksperto aktu, vitrinos (langai ir durys) nustatyta, kad įrengti netinkamai / ne pagal projektinius sprendinius: panaudoti netinkami sujungimo profiliai, išsikraipė rėmo horizontalė, parinkti netinkami vitrininio lango sujungimo profiliai, nėra įrengtų apsauginių ekranų, langai sumontuoti mūro angose. Šie defektai laikytini akivaizdžiais statytojui ir privalėjo būti pašalinti statybos darbų metu iki objekto statybos darbų užbaigimo. Tačiau pirkėjo atžvilgiu jie laikytini paslėptais, nes statytojas nepašalino defektų pagal statybos projektą ir perdavė pirkėjui pastatą, tikinant, kad statybos darbai tinkamai atlikti ir pastatas yra be akivaizdžių trūkumų (statybos darbų ir projektinės dokumentacijos atžvilgiu). Dėl lango rėmo deformacijų atsiradę tarpai tarp vitrininio lango viršutinės / apatinės dalies ir angokraščių / lubų ir grindų. Pastato durų angokraščių netinkamas apšiltinimas, rėmo peršalinimas, rėmas be tarpinių pastebėti tik šaltuoju metų laikotarpiu. Lango rėmo deformacijos ir atsiradę tarpai / apdailos skilimai bei šalčio tiltai duryse laikytini paslėptais defektais, nes buvo įrengti po dažais, tinku, specialiais mišiniais / intarpais paslėpti bei išryškėję kelių metų / šalto sezono naudojimo metu. Neturint specialių žinių, kvalifikacijos, šie trūkumai negalėjo būti įvertinti akivaizdžiai – apžiūrint vitrinas naudotojui. Pažymėtina, kad su šiais defektais (jų pašalinimu) sutinka darbų vykdytojai ir sutinka pakeisti vitrinų rėmus ir atlikti apdailos darbus po rėmų keitimo; dėl durų sutinka papildomai įrengti ir pakeisti esamas durų tarpines. Sutinkamai su projektiniais sprendiniais, ties vitrininiais langais turėjo būti įrengti apsauginiai ekranai, pagal faktą jie nenustatyti, bet buvo akivaizdžiai žinomi statytojui. Projekte nurodyta, jog visi langai įrengiami su orlaidėmis, o pagal faktą nefiksuoti, taigi statybos užbaigimo metu šie defektai nebuvo pašalinti. Kadangi projektiniai dokumentai galioja ir jų neatitikimų, trūkumų, defektų pašalinimas turi būti užtikrintas statytojo, pastato pirkėjams, naudotojams jie laikomi paslėptu trūkumu. Statybos darbų metu juos (akivaizdžius trūkumus, neatitikimus sprendiniams) turėjo pašalinti statytojas, sutikrindamas atliktus darbus su statybos projektu. Taigi apibendrinant, langų ir durų pakeitimo darbai vertintinu atveju laikytini pirkėjo atžvilgiu paslėptais. Statytojas tuo tarpu turėjo užtikrinti iki statybos užbaigimo visų neatitikimų statybos projektui ar jo sprendiniams pašalinimą. Statytojo pastato perdavimas su žinomais trūkumais, pirkėjo atžvilgiu – laikytina kad pastarojo atžvilgiu tokie trūkumai laikytini paslėptais.

116.       Įvertinęs nurodytų rašytinių įrodymų visumą dėl namo langų ir lauko durų defektų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad namo langai buvo sumontuoti mūro sienose (pastato konstrukcijoje), o ne apšiltinimo sluoksnyje; antro aukšto miegamųjų langų sandūrose su angokraščiu dėl didelių langų gabaritų ir netinkamo lango tvirtinimo yra atsiradę plyšiai. Nurodyti defektai laikytini paslėptais defektais, kadangi ieškovė pastebėti, kad langai sumontuoti ne sienų termoizoliacijos sluoksnyje, be specialaus tyrimo, neturėjo galimybės, taip pat apžiūrėdama gyvenamąjį namą neturėjo galimybės pamatyti, jog langai yra nesandarūs. Ieškovė pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo B energinės klasės gyvenamąjį namą, tačiau 2021-02-19 UAB „KA PROJEKTAI“ bandymų protokole Nr. 2316 nurodyta, kad atlikus pastato (duomenys neskelbtini) bandymą, buvo nustatytas sandarumo koeficientas, atitinkantis D energetinio naudingumo klasę. Taigi, dėl netinkamo langų sumontavimo mūro angose ir jų nesandarumo buvo pažeisti ne tik Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-03-12 įsakymo Nr. D1-131 Statybos techninio reglamento STR 2.01.01(6):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ 8 punkto reikalavimai, bet ir pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos, pagal kurias ieškovei buvo parduotas B energinio naudingumo klasės gyvenamasis namas. Gyvenamojo namo pirmo aukšto vitrininis langas yra nekokybiškas, vitrininio lango apatinė horizontalė išsikraipiusi, lango kvadratūra yra didesnė nei nurodyta sertifikate, lango sujungimo profiliai netinkami, dėl nekokybiško lango fiksuoti nesandarumai (plyšiai). Taigi, gyvenamojo namo pirmo aukšto vitrininis langas dėl nurodytų defektų neatitinka jam keliamų kokybės reikalavimų, nurodyti trūkumai ieškovei, kaip pirkėjai, nebuvo matomi, kadangi išryškėjo namo naudojimo metu, todėl pripažintini paslėptais trūkumais. Faktiškai gyvenamajame name antrame aukšte yra sumontuoti kitokio tipo langai, nei buvo numatyta projekte, langai yra su perskyrimais, tačiau tai, kad sumontuoti gyvenamojo pastato langai neatitinka projekto sprendinių, nesudaro pagrindo spręsti, kad dėl to langai yra nekokybiški ar defektuoti. Antro aukšto languose nėra įrengti apsauginiai ekranai, byloje nesant jokių duomenų, kad tokie langai neužtikrina saugumo reikalavimų, taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad langai neatitinka kokybės reikalavimų ar yra nesaugūs naudoti pagal paskirtį. Faktiškai sumontuoti langai neturi orlaidžių, tačiau tokia langų būklė ieškovei turto pirkimo metu buvo akivaizdžiai matoma, be to, tai, jog orlaidžių nesumontavimas neatitinka projekto sprendinių, neįrodo, kad langai yra su defektais ir jų negalima naudoti pagal paskirtį. Aplink lauko duris yra susiformavę šalčio tiltai, jos praleidžia šaltį, lauko durų ir sienų sandūroje iš vidaus bei tarp lauko durų staktos ir sienos yra šalčio tiltai, pro šalčio tiltus iš namo vidaus išeina šiluma, iš lauko skverbiasi šaltis. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas byloje daryti išvadą, kad sumontuotos lauko durys yra nekokybiškos (kaip patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, lauko durų atitikties deklaracija neatitinka eksploatacinių savybių deklaracijoms teisės aktų keliamų reikalavimų) ir neužtikrina statinio esminio energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo reikalavimų. Tokie lauko durų defektai laikyti paslėptais trūkumais, kadangi jie išryškėjo tik pradėjus namą šildyti ir jame gyventi. Apibendrindamas tai, kas nurodyta dėl langų ir lauko durų defektų, apeliacinės instancijos teismas, daro išvadą, kad dėl minėtų langų ir lauko durų defektų iš gyvenamojo namo vidaus išeina šiluma, todėl sumažėjo gyvenamojo namo energinio naudingumo klasė. Tokie defektai neatitinka ieškovės lūkesčių, kelia nepatogumus ir neužtikrina galimybės gyvenamuoju namu naudotis pagal paskirtį, todėl ieškovė turi pagrindą reikalauti iš atsakovės atlyginti išlaidas nurodytiems langų ir lauko durų trūkumams ištaisyti.

117.       Komunikacijų šachtos ir akmens skaldos nuogrindos defektai. Teismo ekspertizės akte Nr. e2-25-418/2022 nurodyta, jog apžiūros metu užfiksuoti komunikacijų šachtos defektai: siena nenutinkuota, siūlės ne visiškai užpildytos skiediniu, komunikacijų vamzdžiai neužsandarinti. Nustatyti komunikacijų šachtos defektai: komunikacijų šachtoje inžinerinių tinklų kanalai bei sujungimai su siena neužsandarinti, siena nenutinkuota – atliekant sandarumo testą (2021-02-18 UAB „KA PROJEKTAI“ laboratorijos pateikti sandarumo matavimo rezultatai) nustatyta, kad komunikacijų šachtoje per nesandarias vietas vyksta oro infiltracija – netenkina projekto nurodymų bei STR 2.01.01(6):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ IV skyriaus „ Energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo pagrindiniai techniniai rodikliai“, STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ Suvestinė redakcija (2016-01-06 – 2016-12-31) VIII skyriaus „Pastatų energinio naudingumo reikalavimai“. Apžiūros metu užfiksuoti nuogrindos defektai: akmens skaldos nuogrinda nėra įrengta. Akmens skaldos nuogrinda aplink pastatą (trinkelių zonoje) ties cokoliu nėra įrengta. Nesant nuogrindos (trinkelių zonoje) ties cokoliu, cokolis sudrėksta ir esant oro minusinei temperatūrai, formuojasi pūslės, ardomas pamato apsauginis sluoksnis. Nuogrinda aplink pastatą (trinkelių zonoje) nėra įrengta – netenkina projekto nurodymų bei STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“. Iš 2023-07-03 UAB „Eicosolution“ vertinimo akto Nr. VA-1007-072023 nustatyta, kad pastato komunikacijų šachta nesandari, nes siūlės ir kanalai laidams neužsandarinti. Šis defektas laikytinas ne akivaizdžiu, nes jie (komunikacijos šachta) yra laikomi paslėptais darbais, nes nesandarumas buvo nustatytas tik atliekant sandarumo testą, atlikus specializuotą darbų ekspertinį vertinimą. Projektiniuose sprendimuose numatyta aplink pastatą (trinkelių zonoje) įrengti akmens skaldos nuogrindą, todėl jos nebuvimas vertintinas statytojui (UAB „Aistas“) akivaizdžiu trūkumu ir statybos drabų metu turėjo būti pašalintas, tačiau paslėptu trūkumu, nes pastatas buvo perduotas pirkėjams/ naudotojams be projektinės dokumentacijos, projektiniai sprendimai jiems nebuvo žinomi. Visus trūkumus privalėjo pašalinti statytojas statybos darbų metu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis dėl komunikacijų šachtos ir akmens skaldos nuogrindos (siena nenutinkuota, siūlės ne visiškai užpildytos skiediniu, komunikacijų vamzdžiai neužsandarinti, akmens skaldos nuogrinda aplink pastatą (trinkelių zonoje) ties cokoliu nėra įrengta) sprendžia, kad tokie trūkumai namo apžiūros metu ieškovei buvo aiškiai matomi, namo pirkimo metu apie tokius namo trūkumus ieškovei buvo žinoma, todėl šie defektai laikytini akivaizdžiais ir atsakyti už juos atsakovė pareigos neturi.

118.       Lauko laiptų defektai. Teismo ekspertizės akte Nr. e2-25-418/2022 nurodyta, jog apžiūros metu užfiksuoti lauko laiptų defektai: faktiškai įrengti lauko laiptai su penkiomis pakopomis, lauko laiptų aikštelė įdubusi. Nustatyti lauko laiptų defektai: faktiškai įrengtų lauko / lauko laiptų pakopų skaičius yra penki, o aukštis nuo 5 iki 14 cm, gylis nuo 29 iki 30 cm – netenkina projekto nurodymų – dvi laiptų pakopos, o matmenys – gylis 40 cm bei STR 2.01.01(4):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Naudojimo sauga“. Nustatytų lauko laiptų aikštelės defektų pašalinimo darbai: įrengiama lauko laiptų aikštelė su dviem pakopomis, atitinkanti projekto nurodymus. Iš 2020-06-15 eksperto N. B. išvados nustatyta, jog STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ 47 punkto 47.5 papunktis numato, kad išorės laiptatakio, vedančio į namą arba įėjimo į pastatą, laipto pakopos aukštis turi būti ne didesnis kaip 0,15 m, o laipto pakopos gylis – ne mažesnis kaip 0,30 m. Išmatavus esamus laiptatakius nustatyta, kad laiptų pakopos yra siauresnės (neatitinka mažiausio 0,30 m gylio). Šis defektas nėra paslėptas ir buvo akivaizdus pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, pirkėjai šį akivaizdų defektą turėjo pastebėti ir pareikšti pretenzijas, paprašyti perdaryti laiptus arba nepirkti statinio, jeigu jiems laiptai netiko. Siekdama taikiai išspręsti ginčą, UAB „Aistas“ savo lėšomis sutinka pertvarkyti laiptus, kad jie atitiktų teisės aktuose numatytus reikalavimus. Iš 2023-07-03 UAB „Eicosolution“ vertinimo akto Nr. VA-1007-072023 nustatyta, jog statybos projekto „A“ laidoje numatyta, kad lauko laiptai turi būti su dviem pakopomis, tačiau pagal faktą laiptai rengti su 5 pakopomis, o lauko laiptų pakopos gylis netinkina projekto reikalavimų. Vadinasi, statytojo šie defektai / trūkumai/ statybos projekto sprendinių netinkamas įgyvendinimas statybos metu turėjo būti pašalinti. Dėl to jie statytojui vertintini kaip akivaizdūs, o pirkėjui – kaip pastatas su nepašalintais statybos defektais statybos metu, tai yra paslėptais defektais. Taigi, kaip nustatyta, lauko laiptai yra su trūkumais (pažeisti 1 cm arba visai nepažeisti laiptų pakopų gylio reikalavimai), tačiau šie defektai nėra paslėpti, yra ir buvo akivaizdžiai matomi apžiūrint gyvenamąjį namą, todėl tokie trūkumai nelaikytini paslėptais parduoto daikto trūkumais, kurių ieškovė negalėjo matyti, todėl už tokius akivaizdžius trūkumus atsakovė atsakyti neprivalo.

119.       Terasos defektai. Teismo ekspertizės akte Nr. e2-25-418/2022 pažymėta, jog projekte terasos įrengimas nėra numatytas, todėl dėl terasos defektų teismo prerogatyva nuspręsti dėl išlaidų įtraukimo / neįtraukimo į ieškovės bendrą žalos sumą. Apžiūros metu užfiksuota terasos būklė: terasos lagių viršutinė plokštuma supuvusi, kai kurios terasos lentos išsigaubusios nuo saulės šilumos poveikio – telkšo balos. Terasos nustatyti defektai. Objekte apžiūrėjus terasos įrengimo darbus ir medžiagas nustatyta, kad viršutinės terasos lentos išsigaubusios, todėl ant jų laikosi vanduo. Atidengus dalį terasos užfiksuota, kad įrengtų lagių paviršiaus sandūra su terasos lentomis supuvusi dėl neįrengto vėdinimo tarpo bei drenažo pagrindo. Konstatuotina, kad terasa įrengta nesivadovaujant terasų įrengimo technologija ir gerąja praktika. Terasos defektų remonto darbai: terasos išardymas; drenažo įrengimas; naujo medinio karkaso įrengimas; dalies (10 proc.) terasos kompozicinių lentų pakeitimas naujomis. 2020-04-09 defektų nustatymo akte bei 2020-05-06 priede Nr. 1 prie 2020-04-09 defektų nustatymo akto nurodyta, kad terasoje daug kur nėra palikta tarpų tarp lentų išilginiam temperatūriniam plėtimuisi, atšokę terasinių lentų apdailiniai galai. Iš 2020-06-15 eksperto N. B. išvados nustatyta, kad apžiūrėjus namų adresu (duomenys neskelbtini) terasas, buvo matomi defektai: kelios (3–4 vnt.) atšokusios terasos lentos, nuo saulės kaitros pasibangavę (išsikraipę) terasos lentų galų uždangalai ir pasikraipiusios vertikalios terasos lentos, esančios terasos šone. Atidengus terasą buvo matoma, kad terasa sumontuota ant medinio karkaso. Medinio karkaso puvimo požymių nefiksuota. Joks teisės aktas ar norminis dokumentas nedraudžia montuoti WPC terasines lentas ant medinio karkaso ir nenumato prievolės po terasa įrengti drenažo sistemą. Apžiūros metu buvo matoma, kad WPC terasos lentos pritvirtintos specialiomis tam skirtomis tvirtinimo dalimis, kurios užtikrina reikiamą tarpą tarp terasos lentų. Siūloma pakeisti WPC terasos lentų galų uždangalus, išsikraipiusias šonines terasos lentas, paliekant apie 5 cm tarpą nuo žemės paviršiaus, prisukti storesniais varžtais atšokusias terasos lentas. Namų (duomenys neskelbtini) savininkai minėjo, kad savo jėgomis ne kartą tvarkė terasas, keitė terasos lentų šoninius uždangalus, nežymūs defektai (lentų atšokimas, išsikraipę šoniniai lentų uždangalai), fiksuoti patikrinimo metu, galėjo atsirasti ir dėl netinkamai atliktų terasos remonto darbų, terasos eksploatacijos metu. Iš 2021-03-24 pažaidų ir defektų nustatymo ekspertinio tyrimo akto Nr. 2021-03-24-1, sudaryto eksperto E. L., išvadų nustatyta, kad apžiūros metu nustatytos iš WPC dangos įrengtos terasos deformacijos ir įtrūkimai. Nustatyta, jog WPC danga įrengta ant medinio karkaso, kuris nėra apsaugotas nuo drėgmės ir dėl nuolatinio drėgmės poveikio medinis karkasas yra pažeistas. Nėra pateikta WPC dangos eksploatacinių savybių deklaracija, todėl negalima nustatyti, kokio gamintojo yra ši danga ir kokios rekomendacijos jai įrengti. Tačiau pagal bendras įvairių gamintojų rekomendacijas WPC lentų dangą rekomenduojama įrengti ant cinkuoto metalo, aliuminio arba kompozito profilių. Iš 2023-07-03 UAB „Eicosolution“ vertinimo akto Nr. VA-1007-072023 nustatyta, jog apžiūros metu nustatyti defektai susiję su terasos lagių / viršutinės plokštumos supuvimu dėl neįrengto vėdinimo tarpo bei kai kurių terasos lentų išsigaubimu nuo saulės šilumos poveikio (galimai netinkamos medžiagos panaudojimo) bei galimai nuolydžio nebuvimo. Pažymima, jog 2019-02-26 sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, terasos defektai nebuvo matomi, ir jie buvo fiksuoti 2022-02-08 Ekspertizės aktu, tai yra praėjus ne visai 3 metams. Taigi, statybos darbams, nepriklausomai nuo to, ar jie atlikti pagal projektą, ar pagal atskirą pavedimą, galioja tie patys statybos darbų garantiniai terminai. Terasa turėjo būti naudojama be akivaizdžių trūkumų 5 metus. Terasos lagių / viršutinės plokštumos supuvimas, nesant vėdinimo tarpo, per 2-3 naudojimo metus parodo, kad terasos įrengimo darbai buvo atlikti nekokybiškai. WCP kompozito terasos lentų naudojimas ant medinio karkaso, kurios per 2–3 metus išsikraipo, yra pritvirtintos neišlaikančiais varžtais nustatytą naudojimo laikotarpį taip pat vertintini kaip atlikti nekokybiškai. Vėdinimo tarpo neįrengimas laikytinas kaip paslėptu darbu, nes jis buvo uždengtas kita medžiaga, todėl norint jį (tarpą) nustatyti / apžiūrėti, būtų reikėję ardyti esamas kompozito lentas. Pažymėtina, kad WCP lentas nei plaunant, nei valant, nei esant saulės ar lietaus poveikiui, tinkamos laukui / tinkamai įrengtos lentos neturėtų per 3 m. išsigaubti nuo saulės / šilumos / lietaus ar kitų fizinių veiksnių poveikio. Gali būti naudojant nežymus poveikis spalvai, bet ne mechaninis dangos pokytis. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė gyvenamąjį namą pirko kartu su terasa, kurios kaina įėjo į bendrą perkamo objekto sumą. Ieškovė pirko namą pagal jo faktinę būklę, objekto pirkimo metu terasa buvo įrengta. Terasos defektai pradėti fiksuoti po 2020-04-09 namo apžiūros, t. y. nuo objekto pirkimo praėjus keleriems metams, taigi terasos defektai (kurie konstatuoti ne vienoje nurodytoje ekspertų išvadoje) pradėjo ryškėti po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, ieškovei terasa pradėjus naudotis. Nustatyta, kad viršutinės terasos lentos išsigaubusios, ant jų laikosi vanduo, defektuota apie 10 procentų kompozicinių lentų, įrengtų lagių paviršiaus sandūra su terasos lentomis supuvusi dėl neįrengto vėdinimo tarpo bei drenažo pagrindo, kelios terasos lentos atšokusios, nuo saulės kaitros pasibangavę (išsikraipę) terasos lentų galų uždangalai ir pasikraipiusios vertikalios terasos lentos, po terasa kaupiasi vanduo, terasa įrengta ant medinio karkaso, kuris yra pažeistas ir pradėjęs pūti. Atsižvelgiant į nurodytą terasos defektų pobūdį, tai, kad terasos defektai atsirado pradėjus ieškovei ja naudotis, nustatyti defektai laikytini paslėptais bei trukdančiais terasa tinkamai naudotis pagal paskirtį, kas sudaro pagrindą ieškovei reikalauti iš atsakovės atlyginti išlaidas terasos nustatytiems defektams pašalinti.

120.       Trinkelėmis iškloto kiemo defektai. Teismo ekspertizės akte Nr. e2-25-418/2022 nurodyta, kad apžiūros metu užfiksuota trinkelėmis iškloto kiemo būklė. Faktiškai įrengta trinkelių danga yra nelygi – duobėta, išmatuoti nuolydžiai įvairiose kiemo vietose – skirtingi, todėl susidaro įdubimai, kuriuose laikosi lietaus vanduo, susidaro ledas. Pastebėta, kad įdubimai labiausiai paplitę inžinerinių tinklų zonoje bei automobilių parkavimo zonose. Šiems defektams atsirasti turėjo įtakos netinkama trinkelių klojimo kokybė, atliekant trinkelių klojimo darbus – išlaikant trinkelių lygio projektinę altitudę ir / arba dėl netinkamai įrengtų skaldos pagrindų, t.y. vietoje projekte („A“ laida) numatytos 200 mm skaldos storio sluoksnio faktiškai skaldos sluoksnis nebuvo įrengtas (2020-05-05 techninės priežiūros vadovo A. P. pateikta informacija ir tai pagrindžiančios fotonuotraukos). Nustatyti trinkelėmis iškloto kiemo defektai netenkina projekto nurodymų bei STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“: STR 2.01.01(4):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Naudojimo sauga“. Trinkelėmis iškloto kiemo defektų taisymo darbai: trinkelės išardomos; įrengiami pagrindai, vadovaujantis projekto („A“ laida) nurodymais; suklojamos trinkelės, vadovaujantis projekto („A“ laida) nurodymais. Iš 2020-06-15 eksperto N. B. išvados nustatyta, kad siekiant įvertinti įrengtos trinkelių dangos storį bei nustatyti pagrindų storius po danga, apžiūros metu gyvenamųjų namų adresu (duomenys neskelbtini) savininkų ir jų atstovų nurodytoje vietoje trinkelių aikštelėje buvo demontuota dalis trinkelių dangos ir iškastas šurfas (kasinys). Demontavus trinkeles nustatyta, kad sumontuotos trinkelės yra 6 cm storio, o po jomis įrengta apie 3–4 cm atsijų sluoksnis ir apie 20 cm skaldos sluoksnis. Patikrinimo metu rasti sluoksniai ir trinkelių dangos storis atitinka sprendinius, numatytus projekte. 6 cm trinkelės yra tinkamos pėsčiųjų takams, lengviesiems automobiliams važinėti. Naudojantis aukščio matavimo prietaisu (nivelyru), buvo atlikti trinkelių aikštelės aukščių matavimai. Matavimų metu nustatyti apie 3–5 milimetrų kalniukai (nelygumai) nedideliame trinkelių aikštelės plote (apie 5 m²) ties namu adresu (duomenys neskelbtini), vertinant aukštį pagal nubėgimo šulinių aukštį. Fiksuoti nelygumai trinkelių aikštelėje gali trukdyti lietaus vandeniui nutekėti į šulinį ir dėl to atsirasti trumpalaikių, nežymių balų aikštelėje. Taip pat apžiūros metu buvo matomi nevisiškai užpildyti tarpai atsijomis tarp trinkelių. Trinkelių aikštelę namų (duomenys neskelbtini), savininkai eksploatuoja nuo 2017 m. (įsigijimo) ir tik dabar kreipėsi dėl aikštelės defektų (nelygumų). Vertinant šias aplinkybes, kyla klausimas (abejonės), ar trinkelių aikštelė tikrai buvo tinkamai eksploatuojama ir ja nevažinėjo sunkiasvorė technika, kuri ir galėjo iškraipyti aikštelės aukščius, suformuoti nelygumus. Aikštelės dangos išsikraipymai dėl netinkamai atliktų statybos darbų (prastų, nesutankintų pagrindų) įprastai (dažniausiai) išryškėja per pirmuosius metus po aikštelės įrengimo. Į bylą pateiktame A. P. vizualinės apžiūros akte Nr. 2-2020 nustatyti šie trūkumai: 1) trinkelės sudėtos nesilaikant projekto sprendinių, nes nėra skaldos, atsijų sluoksnis apie 20 mm, virš atsijų 20-30 mm karjerinis žvyras, betoninių trinkelių storis 60 mm, 2) trinkelės suklotos netolygiai, po lietaus telkšo balos, 3) vietomis nesuvestas borto aukštis su betoninėmis trinkelėmis, kreivai nupjautos ir suklotos trinkelės, 4) vietomis trūksta atsijų. Taigi, nustatyta, kad vietomis kieme trinkelių danga yra nelygi, kai kur trinkelės yra išsikraipiusios su duobėmis, kuriose renkasi vanduo, taip pat užfiksuota, jog kai kur trūksta atsijų, tačiau pagal byloje esančius duomenis nėra galimybės tiksliai konstatuoti, kurioje kiemo aikštelės vietoje (bendro pagal 2018-02-15 susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo ar asmeninio naudojimo žemėje) buvo nustatyti trinkelių defektai. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šiuo atveju byloje nėra įrodyta, jog ieškovės pagal pirkimo-pardavimo sutartį ir 2018-02-15 susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo nupirktoje asmeninėn nuosavybėn ir asmeniniam naudojimui priskirtoje žemės sklypo dalyje yra duobės, įdubimai, kuriuose laikosi balos, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės nuostolius žemės sklypo gerbūvio  (grindinio) defektams taisyti atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

121.       Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo padarytas išvadas dėl gyvenamojo namo bei dalies žemės sklypo gerbūvio (grindinio) trūkumų, atmestini ieškovės apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimų dėl komunikacijų šachtos, lauko laiptų ir trinkelėmis iškloto kiemo defektų šalinimo išlaidų priteisimo; taip pat atsakovės apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės namo langų pakeitimo, apdailos darbų, lauko durų pakeitimo, stogo defektų, terasos trūkumų šalinimo išlaidas.

122.       Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad ieškovės įsigytas gyvenamasis namas dėl paslėptų stogo, langų, lauko durų bei terasos defektų, buvusių namo pardavimo metu, neatitiko jam keliamų kokybės reikalavimų. Dalį trūkumų (stogo defektus) ieškovė ištaisė savo lėšomis, kitų defektų netaisė, defektų taisymo išlaidas patirs ateityje, todėl ieškovei iš atsakovės priteistini nuostoliai, kuriuos ieškovė patyrė ir dar patirs, taisydama nusipirkto gyvenamojo namo trūkumus.

123.       Apeliaciniuose skunduose šalys nesutinka su pirmosios instancijos teismo ieškovei priteistu defektų šalinimo išlaidų dydžiu. Tiek ieškovė, tiek atsakovė į nagrinėjamą bylą teikė rašytinius įrodymus dėl defektų šalinimo išlaidų. Ieškovė reikalavimą dėl gyvenamojo namo stogo trūkumų šalinimo grindė į bylą pateikta ieškovės ir UAB „Baltijos darbas“ 2021-12-03 sudaryta darbų atlikimo sutartimi, sąmata, mokėjimo dokumentais, į bylą pateikė apmokėjimus UAB „Baltijos darbas“ už stogo remonto darbus ir nurodė, jog yra visiškai atsiskaičiusi (sumokėjusi 17570,00 Eur sumą) UAB „Baltijos darbas“ pagal 2021-12-03 darbų atlikimo sutartį dėl gyvenamajame name atliktų stogo rekonstrukcijos bei hidroizoliacijos įrengimo bei apdailos darbų. Ieškovė būsimų nuostolių dydį taip pat grindė ieškovės su MB „Artfiksa“ sudaryta 2021-04-23 preliminaria statybos rangos sutartimi Nr. 2020/04-2 (visų darbų kaina sudarytų 61146,75 Eur su PVM) bei MB „Artfiksa“ nurodytai kainai 2021-04-26 sudaryta lokaline sąmata, pagal kurią stogo sutvarkymo darbai kainuotų 11400,00 Eur plius PVM, lauko durų pakeitimas – 1890,00 Eur plius PVM, langų pakeitimas – 10606,50 Eur plius PVM, terasos keitimas – 2375,00 Eur plius PVM, apdailos darbai – 16850,00 Eur plius PVM, kiti darbai – 3450,00 Eur plius PVM. Ieškovė būsimų nuostolių dydį grindė 2022-04-04 UAB „MT trans“ komerciniu pasiūlymu Nr. 2022-013 ir sąmatomis su nurodytomis kainomis, už kurias ši įmonė atliktų reikiamus statybos darbus, taip pat detalizuotomis sąmatomis. Ieškovės teigimu, 2022-04-04 UAB „MT trans“ komercinis pasiūlymas Nr. 2022-013 buvo sudarytas remiantis gyvenamojo namo apžiūra bei 2022-02-08 teismo eksperto T. M. parengtame teismo ekspertizės akte užfiksuotais statybos darbų defektais. Pagal UAB „MT trans“ 2022-04-04 komercinį pasiūlymą Nr. 2022-013 darbų kainos yra šios: lauko durų defektų šalinimas – 2176,00 Eur plius PVM; terasos defektų šalinimas – 13875,00 Eur plius PVM; kitos išlaidos (transporto išlaidos, technikos nuoma, šiukšlių išvežimas) – 1240,00 Eur plius PVM. Ieškovė nurodė, kad ji kreipėsi į statybines bendroves, langų ir durų gamintojus dėl statybos darbų atlikimo, langų ir durų pagaminimo ir montavimo. Buvo gauti pasiūlymai, sąmatos su nurodytomis kainomis, už kurias šios įmonės atliktų reikiamus statybos darbus, pagamintų naujus langus, duris. UAB „Nordfenster“ komercinio pasiūlymo Nr. 22-035-01 bendra kaina su PVM sudaro 21125,11 Eur, UAB „Nordfenster“ komercinio pasiūlymo Nr. 22-035 bendra kaina su PVM sudaro 22886,94 Eur, UAB „RANLangai“ pasiūlymo Nr. R22-142 bendra kaina su PVM sudaro 17850,00 Eur. Pigiausias pasiūlymas dėl langų defektų šalinimo yra UAB „RANLangai“ pasiūlymas Nr. R22-142, kurio bendra kaina su PVM sudaro 17850,00 Eur. Atsakovė prašė remtis eksperto N. B. 2020-06-15 išvada ir lokaline sąmata, pagal kurią stogo defektų šalinimo kaina sudarytų 1231,57 Eur plius PVM, gyvenamojo namo vitrininio lango defektų šalinimo darbai – 932,44 Eur plius PVM, durų sandarinimo darbai – 12,22 Eur plius PVM, drėgmės žymių šalinimo vidaus paviršiuje – 82,14 Eur plius PVM, kiti smulkūs darbai 121,97 Eur plius PVM, terasos defektų šalinimo darbai – 110,10 Eur plius PVM. Atsakovė taip pat į bylą pateikė: UAB „Tikri langai“ komercinį pasiūlymą Nr. 150716-01, pagal kurį gyvenamojo namo vitrininių langų pakeitimas bei kitų langų sureguliavimas kainuotų 8995,12 Eur plius PVM, UAB „Ragista“ atsakymą į prašymą/komercinį pasiūlymą, kuriame nurodyta, kad įmonė atliktų stogo įrengimo darbus 1 k. m. po 22,00 Eur plius PVM, papildomos kelionės išlaidos apie 300,00 Eur bei čerpių nuardymo ir naujos skardos uždėjimo darbai kainuotų 1 k. m. – 17,00 Eur plius PVM, skelbimus iš paslaugų portalo „Paslaugos LT“, kuriuose nurodytos įvairaus dydžio įvairių stogo darbų kainos.

124.       Teismo ekspertizės akte Nr. e2-25-418/2022 pateiktas statybos defektų pašalinimo darbų rinkos kainos apskaičiavimas. Statybos defektų pašalinimo darbų rinkos kainų apskaičiavimo data – ekspertizės rengimo laikotarpiu galiojusios UAB „SISTELA“ pateiktos vidutinės (rinkos) skaičiuojamosios statinių statybos kainos. Kiekių apskaičiavimo principai. Statybos defektų darbų kiekiai apskaičiuoti vadovaujantis apžiūros metu surinkta bei civilinėje byloje pateikta informacija. Apskaičiuoti statybos defektų pašalinimo darbų kaštai objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini): netinkamai atlikti stogo įrengimo darbai – 7 544,00 Eur; netinkamai įrengti langai ir lauko durys – 16046,00 Eur; netinkamai įrengta komunikacijos šachta – 25,00 Eur; netinkamai įrengti lauko laiptai – 397,00 Eur; neįrengta akmens skaldos nuogrinda – 197,00; netinkamai išklotos trinkelės kieme – 4112,00 Eur; tvoros įrengimas – 617,00 Eur; netinkamas terasos įrengimas – 1402,00 Eur. Teismo ekspertizės akte teismo ekspertas pateikė lokalines sąmatas su 2021 m. spalio mėn. stogo, langų, lauko durų bei terasos defektų šalinimo, apdailos darbų išardymo ir sutvarkymo kainų paskaičiavimais.

125.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad teismo eksperto pateiktose lokalinėse sąmatose yra nurodyta defektų šalinimo vidutinė rinkos kaina, todėl siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, ieškovės gyvenamojo namo nustatytų defektų šalinimo išlaidų dydžius nustatinės pagal teismo eksperto pateiktose lokalinėse sąmatose paskaičiuotas defektų šalinimo vidutines rinkos kainas, iš jų išminusuodamas kainas už nenustatytus ar nustatytus akivaizdžius defektus, už kuriuos atsakovė nėra atsakinga. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek ieškovės, tiek atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus dėl defektų šalinimo išlaidų, neturi pagrindo su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutikti. Kaip patvirtina civilinės bylos duomenys, šalių pateikti rašytiniai įrodymai dėl defektų šalinimo išlaidų kardinaliai skiriasi, ieškovės pateiktų rangovų sąmatų kainos ženklai didesnės už atsakovės pateiktas sąmatų kainas, šalių pateiktuose dokumentuose nurodytos defektų šalinimo medžiagos, darbai, jų kiekiai skiriasi, taip pat neatitinka teismo eksperto teismo ekspertizės akto lokalinėse sąmatose nurodytų medžiagų, darbų bei kiekių.

126.       Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teismo eksperto sudarytose lokalinėse sąmatose ir teismo ekspertizės akte nurodytais duomenimis, taip pat įvertinęs aplinkybes dėl gyvenamojo namo defektų ištaisymo kaštų skirtumų ekspertizės atlikimo bei sprendimo priėmimo metu, aplinkybes, susijusias su defektų šalinimo darbais (tik ieškovė turėjo galimybę laiku, atlikus teismo ekspertizę, organizuoti namo defektų šalinimo darbus, atsakovė siūlėsi taisyti atitinkamus defektus, tačiau ieškovė jai to daryti neleido), pagrįstai sprendė, jog ieškovės realius, būtinus ir protingus nuostolius gyvenamojo namo defektams ištaisyti sudaro 18882,91 Eur be PVM (5371,79 Eur stogo defektų šalinimo išlaidos + 7271,12 Eur langų defektų šalinimo išlaidos + 547,00 Eur lauko durų defektų šalinimo išlaidos + 4622,00 Eur apdailos darbų išlaidos + 1071,00 Eur terasos defektų šalinimo išlaidos). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą dėl teisingo žalos atlyginimo, išlaikė abiejų šalių interesų pusiausvyrą ir užtikrino teisingumo principo įgyvendinimą.

127.       Apeliaciniuose skunduose abi šalys akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktika CPK reglamentuojamais įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2011; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 ir kt.).

128.       Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017).

129.       Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-916/2024).

130.       Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-1075/2021).

131.       Teismo atliktas įrodymų vertinimas turi atsispindėti jo priimtame procesiniame sprendime, kuriame teismas turi motyvuotai pagrįsti, kokiais įrodymais rėmėsi priimdamas sprendimą, kokius įrodymus laikė nepatikimais ir dėl kokių priežasčių, kokie yra prieštaravimai tarp byloje pateiktų įrodymų ir kaip jie pašalinti, kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023). Tik išsamiai ištyręs visas bylai teisingai išspręsti reikšmės galinčias turėti aplinkybes ir sprendime (nutartyje) išdėstęs argumentus dėl šių aplinkybių nustatymo bei vertinimo, teismas gali priimti byloje teisingą ir teisėtą sprendimą, taip, be kita ko, įgyvendindamas ir dalyvaujančių byloje asmenų teisę būti išklausytiems. Teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-421/2018; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-684/2023; 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-823/2024).

132.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į nagrinėjamą bylą pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo įvertinti byloje esantys rašytiniai įrodymai, apeliacinių skundų argumentai, kuriuos išanalizavus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas.

133.       Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, neteisėtai ir nepagrįstai nusprendė ieškovei atstovavimo išlaidas sumažinti nuo 22636,42 Eur iki 15000,00 Eur. Ieškovė patyrė 22636,42 Eur, o atsakovė patyrė 15089,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas, sumažindamas abiejų šalių atstovavimo išlaidas iki 15000,00 Eur, ieškovei sumažino 7636,42 Eur atstovavimo išlaidų sumą (22636,42 – 15000,00), o atsakovei sumažino 89,00 Eur atstovavimo išlaidų sumą (15089,00 – 15000,00). Toks neproporcingas ir nelygiateisis atstovavimo išlaidų sumažinimas ne tik pažeidžia šalių procesinio lygiateisiškumo, dispozityvumo, rungimosi principus, tačiau verčia abejoti teismo nešališkumu ir nepriklausomumu. Teismas ženkliai sumažino ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas hipotetiniais, nemotyvuotais argumentais. Teismas, mažindamas atstovavimo išlaidas, turėjo jas mažinti abiem šalims proporcingai. Teismas, pažeisdamas CPK 88 straipsnio nuostatas, visiškai nevertino ginčo šalių atstovų darbo laiko sąnaudų. Teismo sprendimas bylinėjimosi išlaidų dalyje apskritai yra be motyvų. Teismas paneigė įstatyme nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles.

134.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 12328,86 Eur atstovavimo išlaidų, susijusių su bylos Nr. e2-25-418/2022 nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, 3798,20 Eur atstovavimo išlaidų, susijusių su bylos Nr. e2A-275-587/2023 nagrinėjimu Kauno apygardos teisme, 6509, 36 Eur atstovavimo išlaidų, susijusių su bylos Nr. e2-110-810/2024 nagrinėjimu pirmos instancijos teisme, ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 22636,42 Eur atstovavimo išlaidų. Atsakovė patyrė 7103,00 Eur atstovavimo išlaidų, susijusių su bylos Nr. e2-25-418/2022 nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, 4840,00 Eur atstovavimo išlaidų, susijusių su bylos Nr. e2A-275-587/2023 nagrinėjimu Kauno apygardos teisme , 3146,00 Eur atstovavimo išlaidų, susijusių su bylos Nr. e2-110-810/2024 nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 15089,00 Eur atstovavimo išlaidų.

135.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių prašomos priteisti atstovavimo išlaidos šioje civilinė byloje yra aiškiai per didelės, neatitinkančios suteiktų paslaugų pobūdžio, turinio ir apimties, teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijų, todėl šios išlaidos mažinamos iki 15000,00 Eur kiekvienai šaliai.

136.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

137.       Teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis teisės aktuose nustatytais kriterijais, protingumo, teisingumo principais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų nepagrįstai pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nurodytus rekomendacinius dydžius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2022).

138.       Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d. (toliau – Rekomendacijos)) 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.

139.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio 2 punkte nurodytus kriterijus, reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo, neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Taigi nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamos visos svarbios aplinkybės, lemiančios priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022).

140.       Taigi, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020).

141.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos civilinės bylos sudėtingumą, byloje analizuotus klausimus, suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, šalių atstovų darbo ir laiko sąnaudas, pateiktų procesinių dokumentų kiekį, apimtis bei turinį (šalių procesiniuose dokumentuose iš esmės nurodyti pasikartojantys argumentai), sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, specialių žinių reikalingumą bei ieškovės reikalavimo sumos dydį, sprendžia, kad abiejų bylos šalių prašytos priteisti atstovavimo išlaidos aiškiai per didelės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių prašomas priteisti atstovavimo išlaidas mažino iki 15000,00 Eur kiekvienai šaliai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio dydžio atstovavimo išlaidos atitinka šalims suteiktų teisnių paslaugų pobūdį tiek turinio, tiek apimties atžvilgiu ir šalių procesinio lygiateisiškumo, dispozityvumo, rungimosi principų nepažeidžia. Šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas paskirstė proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

142.       Kiti apeliacinių skundų argumentai yra teisiškai nereikšmingi, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako, kadangi jie skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

143.       Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2024 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                    Rasa Bartašienė

                                                                  Egidijus Mockevičius

                                                                  Birutė Simonaitienė