1 S – 176 – 491 / 2012

Teisėja Kristina Serdiukienė              Procesinio sprendimo kategorija:              2.1.16.1.2.2.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. sausio 30 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

dalyvaujant :

prokurorui Ramūnui Pačebutui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, turinčio 10 klasių išsilavinimą, vedusio, nedirbančio, anksčiau teisto (teistumas išnykęs)

gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. nutarties, kuria buvo pratęstas G. M. paskirto suėmimo terminas

NUSTATĖ:

Skundžiama nutartimi apylinkės teismas pratęsė G. M. suėmimo terminą 3 mėnesiams Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, jog būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir daryti naujus labai sunkius, sunkius ar kitus BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus.

Skundu įtariamojo gynėjas prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir G. M. iš suėmimo paleisti. Gynėjas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. 50, skundžiamą nutartį ir teigia, kad ji neteisėta ir nepagrįsta. Nurodo, kad suimtasis turi tvirtus socialinius ryšius – yra vedęs, augina 2 mažamečius vaikus, turi pastovią gyvenamąją vietą, iki suėmimo buvo registruotas darbo biržoje, šiuo metu turi realią galimybę įsidarbinti ir turėti legalų pragyvenimo šaltinį. G. M. laikant suėmime, jo žmonos darbo metu nėra kam tinkamai pasirūpinti mažamečiais vaikais. Ryšių užsienyje įtariamasis neturi, jo teistumas yra išnykęs, o vien tik gręsianti griežčiausia bausmė negali būti pakankamu pagrindu taikyti G. M. griežčiausią kardomąją priemonę. Visos šios aplinkybės, gynėjo manymu, neduoda pagrindo manyti, kad įtariamasis bėgs ir slėpsis nuo tyrimo ar teismo ir darys naujus nusikaltimus, todėl pasiekti BPK 119 str. numatytus kardomųjų priemonių tikslus galima švelnesnėmis, viena ar dviem tarpusavyje suderintomis kardomosiomis priemonėmis.

Teismo posėdyje prokuroras prašo įtariamojo gynėjo skundą atmesti.

Skundas atmetamas.

G. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. įtariamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną iš nenustatyto šaltinio, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo nenustatytą kiekį, kaip įtariama, narkotinės ar psichotropinės medžiagos – kokaino, kurios dalį per du kartus pardavė asmeniui, veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį, o likusia neteisėtai disponavo iki 2011 m. spalio 20 d. 16 val., kuomet kratos metu ją rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių dokumentų matyti, kad suimtasis neigia padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą. Tačiau medžiagoje yra kitų duomenų – tai kratos protokolas, specialisto išvada, slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų ir operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai bei kiti duomenys, kurie pagrįstai leidžia manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti jam pareikštame įtarime nurodytą nusikalstamą veiką.

Skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad suėmimo G. M. taikymo pagrindus, numatytus BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 nuostatas, o taip pat kitas, tarp jų ir šiuo metu nagrinėjamame skunde nurodytas aplinkybes – suimtojo nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, mažamečius vaikus, nuolatinio darbo neturėjimą ir registraciją darbo biržoje, žmonos darbovietę ir jos gaunamas pajamas, teistumo išnykimą, ryšių užsienyje tvirtumą, jam inkriminuojamo nusikaltimo sunkumą, gręsiančios bausmės griežtumą, galimą pajamų pragyvenimui gavimą iš nusikalstamos veiklos ir kitas svarbias aplinkybes – apygardos teismas jau aptarė ankstesnėje, 2011 m. lapkričio 11 d. nutartyje. Šiuo metu minėtos aplinkybės nėra pasikeitę ar išnykę, advokatas savo skunde nurodė iš esmės tuos pačius motyvus, kurie kaip minėta jau buvo aptarti jau minėtoje apygardos teismo nutartyje, todėl dar kartą juos analizuoti nėra būtinumo.

Skundžiamoje nutartyje yra užtektinai argumentų ir duomenų, kurie suteikia pakankamai tvirtą pagrindą manyti, kad suimtasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir daryti naujus nusikaltimus. Šios aplinkybės taip pat rodo, kad užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, o taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms ir taip užtikrinti BPK 119 str. įtvirtintų kardomųjų priemonių tikslų įgyvendinimą švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės.

Pažymėtina, kad teismas gali atsižvelgti ir vertinti tik objektyviai egzistuojančias aplinkybes, o procesinis sprendimas negali būti paremtas nesančiais, tačiau ateityje galbūt dar įvyksiančiais faktais, todėl šiuo metu atsižvelgti į gynėjo skunde nurodytą naują aplinkybę – įtariamojo galimybę įsidarbinti miško darbininku ir turėti legalų pragyvenimo šaltinį, šiuo metu jokio pagrindo nėra.

Atsižvelgus į visas aukščiau išvardytas aplinkybes akivaizdu, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ji priimta tinkamai įvertinus visas svarbias aplinkybes, pratęsiant G. M. suėmimo terminą BPK 122 str. reikalavimai nepažeisti. Skundo argumentai bei kartu su juo patiekti dokumentai apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka skundą nagrinėjantis teismas, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas

NUTARĖ:

Įtariamojo G. M. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas              Valdas Petras Meidus