Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-1518-760/2015
Teisminio proceso Nr. 4-46-3-01338-2015-0
Registro Nr. ROIK: 15000655371
Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.5.; 2.14.3.
(S)
TAURAGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2015 m. lapkričio 2 d.
Tauragė
Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Bajorinienė, sekretoriaujant Gitanai Gečienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam K. J., jo atstovui advokatui Piotrui Orlovui, nukentėjusiajam E. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje
K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, Ta(duomenys neskelbtini) moksleivis, administracine tvarka nebaustas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,
n u s t a t ė:
K. J. kaltinamas tuo, kad 2015 m. liepos 1 d. 18 val. 15 min. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį L. J., važiuodamas atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu ir atsitrenkė į už galo stovėjusį automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos, su kuria yra susijęs, pasišalino apie įvykį nepranešęs policijai ir neužsipildęs eismo įvykio deklaracijos. Tokiais veiksmais pažeidė KET 5, 9, 219.1, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
K. J. kaltės nepripažino, teigė eismo vykio nepadarė, E. L. automobilio nesugadino, iš eismo įvykio vietos nepasišalino. Nurodė, kad 2015 m. liepos 1 d. tėvui priklausančiu automobiliu Toyota Avensis grįžo namo. Norėjo automobilį pastatyti automobilių stovėjimo aikštelėje. Važiavo atbulas į laisvą stovėjimo vietą, tačiau nepavyko. Birželio mėnesį gavo vairuotojo teises, neturėjo vairavimo patirties. Išlipo apsižiūrėti ar jam pavyks įstumti. Dar kartą bandė stumti atbulas, nepavykus bandė važiuoti priekiu, vėl nepavykus, automobilį pastatė kitame kieme, kur buvo daugiau vietos parkavimui. Automobilio AUDI A4 nekliudė, jokio susidūrimo garso nejuto. Pats nufotografavo nukentėjusiojo automobilį, jokių apgadinimų nesimato. 2015-07-29 policijos komisariato aikštelėje vyko eksperimentas. Jis pareigūnui paaiškino, kaip vyko jo automobilio statymas įvykio dieną aikštelėje, tačiau pareigūnas liepė jo tėvui automobilį statyti kitaip. Policijos pareigūnas jį įtikino, kad automobilį AUDI A4 galėjo kliudyti kabliu, todėl jis 2015-07-29 paaiškinime ir nurodė tokias aplinkybes.
Nukentėjusysis E. L. parodė, kad jam priklauso automobilis AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. liepos 1 d. grįžęs iš sodo pasistatė automobilį stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini). Apie 18 val. sužinojo, kad į jo automobilį atsitrenkė kitas automobilis. Nuėjęs pažiūrėti, iš pradžių nematė jokių apgadinimų, po to pastebėjo, kad šiek tiek pasislinkęs priekinis buferis ir jo kairėje pusėje, po priekiniu žibintu suskirdę dažai. Po to apie 22 val. jam paskambino dukra, kuri pasakė, kad jos draugė K. J. matė kaip įvažiavo į jo automobilį. Į policiją iš karto nesikreipė, laukė kol kaimynas ateis, atsiprašys. Į policiją kreipėsi 2015-07-02. 2015 m. liepos 29 d. policijos komisariate buvo atliktas eksperimentas, kur buvo nustatyta, kad į jo automobilį atsitrenkė kabliu. Dėl automobilio apgadinimo jam padaryta nedidelė žala, kokia tiksliai negali nurodyti. Nuotraukose nesimato apgadinimų, jie matomi tik žinant, kur jie padaryti. Po įvykio automobilio neremontavo.
Liudytojas L. J. parodė, kad 2015-07-02 pas jį atvyko policijos pareigūnai išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes, nes jis yra automobilio Toyota Avensis savininkas. Sūnus K. J. paaiškino, kad 2015-07-01 bandė pasistatyti kieme automobilį, bet jam nepavyko, todėl pastatė jį kito namo kieme. Sūnus sakė, kad kaimyno automobilio AUDI A4 neapgadino. Pats apžiūrėjo nukentėjusiojo automobilį, jokių apgadinimų ant bamperio nematė, matė tik senus automobilio apibraižymus. Kaimynė iš trečio aukšto jam sakė, kad sūnus bandė pastatyti automobilį, išlipo, bandė įvažiuoti, bet jam nepavyko, tada sėdo ir išvyko. 2015-07-29 eksperimento metu jis pastatė automobilį kaip liepė pareigūnas, pastarasis nufotografavo, pasakė, kad jam viskas aišku. Nematė, kad nukentėjusiojo automobilio bamperis būtų įlenktas, ar suskilę dažai. Jam parodė taškelį ant bamperio ir nurodė kaip sugadinimą. Sūnus policijos komisariate parašė paaiškinimą, jis sakė, kad pareigūnas jį įtikino, kad jis atsitrenkė kabliu į automobilį. Pats girdėjo, kaip pareigūnas klausė sūnaus, kodėl nepranešė policijai apie įvykį, klausė, gal bijojai. Sūnus ir parašė paaiškinime, kad bijojo.
Liudytojas, policijos pareigūnas Artūras Petkus parodė, kad jis atliko eksperimentą ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. K. J. į komisariatą atvyko nusibraižęs eismo įvykio schemą, rodė, kaip įvykio metu apsisukinėjo, išvažiavo iš aikštelės, aiškino visas aplinkybes, teigė jokio automobilio nekliudęs. Eksperimento metu sustatė automobilius ir nustatė, kad nukentėjusiojo automobilis buvo apgadintas kabliu. K. J. pamatė, kad sugadinimų aukščiai atitinka, prisipažino apgadinęs automobilį, parašė paaiškinimą. Nukentėjusiojo automobilio sugadinimas užfiksuotas fotonuotraukose. Atsitrenkimo metu turėjo būti įlinkęs nukentėjusiojo automobilio bamperis, kuris paskui galėjo atšokti, liko suskilinėję dažai.
Liudytoja K. J. parodė, kad 2015-07-01 per ketvirto aukšto langą matė, kaip K. J. automobilį Toyota Avensis, pažymėtą klevo lapu, norėjo pastatyti į laisvą stovėjimo vietą. Po to jis išlipo iš automobilio, todėl pamanė, kad atsitrenkė į stovėjusį automobilį. Apie įtarimus ji draugei per facebook parašė žinutę, kad gali būti apgadintas jos tėvo automobilis. Vėliau ji išėjo į kiemą, automobilį apžiūrėjo, tačiau jokių apgadinimų nematė.
Liudytoja I. V. parodė, kad 2015-07-01 pro atidarytą trečio aukšto langą matė, kaip kaimynų vaikas į laisvą stovėjimo vietą bandė pastatyti automobilį. Važiavo priekiu ir atbulas, tačiau jam nepavyko ir jis išvažiavo. Pro langą jokio susidūrimo garso negirdėjo. Ar jaunuolis stumdydamas mašiną buvo išlipęs iš automobilio, ji neprisimena.
Iš fotonuotraukų, bei CD diske esančių fotonuotraukų nustatyta, kad ant automobilio AUDI A4 priekinio bamperio priekinės dalies sugadinimų nematyti (b.l. 9-19, 28). K. J. pateiktose automobilio AUDI A4 fotonuotraukose taip pat sugadinimų nematyti (b.l. 39). Iš antstolės Astos Pliuškevičienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatyta, kad jokių sugadinimų ant automobilio AUDI A4 priekinio bamperio nebuvo rasta (b. l. 67-68).
Byloje aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad K. J. 2015 m. liepos 1 d. apie 18 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, vairavo automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau byloje nebuvo įrodyta, jog K. J. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Atsakomybė pagal ATPK 127 str. 2 d. kyla už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Byloje nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, kad K. J. įvykio metu vairuodamas automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į nukentėjusiojo E. L. automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino.
K. J. teismo posėdžio metu teigė, kad įvykio metu bandė pastatyti automobilį stovėjimo aikštelėje, važiavo atbulas ir priekiu, buvo išlipęs pasižiūrėti, ar yra pakankamai vietos, tačiau į nukentėjusiojo automobilį neatsitrenkė ir jo neapgadino. Šiuos K. J. parodymus patvirtino liudytojos K. J. ir I. V., kurios tiesiogiai matė įvykį. Liudytoja K. J. parodė, kad per ketvirto aukšto langą matė, kaip K. J. automobilį Toyota Avensis norėjo pastatyti į laisvą stovėjimo vietą, buvo išlipęs iš automobilio, po to išvažiavo. Liudytoja teigė, kad po įvykio buvo išėjusi į kiemą ir apžiūrėjo nukentėjusiojo automobilį, tačiau jokių apgadinimų nematė. Liudytoja I. V. parodė, kad įvykį matė pro atidarytą trečio aukšto langą. Patvirtino, kad K. J. bandė pastatyti automobilį į laisvą stovėjimo vietą, važiavo priekiu ir atbulas, tačiau nepavykus išvažiavo, jokio susidūrimo garso negirdėjo. Teismas neturi pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais, nes nenustatyta, kad jos asmeniškai bendrautų su K. J. ar jo šeima ir būtų suinteresuotos, kad jis išvengtų administracinės atsakomybės. Liudytoja K. J. 2015-07-03 paaiškinime nurodė, kad automobilis Toyota Avensis atsitrenkė į automobilį Audi A4, tačiau teisme ji patikslino, kad tokią išvadą padarė todėl, kad K. J. buvo išlipęs iš automobilio, nors pati susidūrimo nematė. Nelaikytina, kad liudytojos K. J. parodymai yra nenuoseklūs, nes ji tyrimo metu nebuvo išsamiai apklausta apie įvykio aplinkybes.
Esminę reikšmę šioje byloje turi aplinkybė, ar įvykio metu buvo apgadintas nukentėjusiojo E. L. automobilis AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis E. L. paties įvykio nematė, teigė, kad tik vėliau jam pranešus apie įvykį, nuėjo prie automobilio ir pastebėjo nežymius priekinio bamperio apgadinimus - šiek tiek pasislinkusį priekinį bamperį ir jo kairėje pusėje, po priekiniu žibintu suskirdusius dažus. Nukentėjusysis teigė, kad apgadinimas nežymus, net negalėjo nurodyti žalos dydį, patvirtino, kad iš pradžių ir pats apgadinimo nepastebėjo. Liudytoja K. J. teigė, kad netrukus po įvykio apžiūrėjo nukentėjusiojo automobilį, tačiau apgadinimų nematė. K. J. bei liudytojas L. J. taip pat teigė, kad ant nukentėjusiojo automobilio priekinio bamperio jokių apgadinimų nebuvo padaryta.
Policijos pareigūnams apie įvykį buvo pranešta 2015-07-02, tačiau iš karto po įvykio jie neapžiūrėjo nukentėjusiojo ir L. J. automobilių, nenustatė ar jie buvo apgadinti, iš viso nefiksavo jokių sugadinimų. Policijos pareigūnai nukentėjusiojo automobilį nufotografavo tik 2015-07-29, vykusio eksperimento metu, kai po įvykio buvo praėję beveik mėnuo laiko. Iš byloje pateiktų policijos fotonuotraukų ir CD diske esančių fotonuotraukų nenustatyta, kad būtų sugadintas automobilio AUDI A4 priekinis bamperis, priekinė jo dalis, nes jose nematyti jokių sugadinimų. K. J. pateiktose automobilio AUDI A4 fotonuotraukose taip pat sugadinimų nematyti. Iš antstolės Astos Pliuškevičienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir CD disko su fotonuotraukomis nustatyta, kad jokių sugadinimų ant automobilio AUDI A4 priekinio bamperio nebuvo rasta. Policijos pareigūnai ir antstolė užfiksavo sugadinimą priekinio bamperio šone, prie kairiojo rato, tačiau iš nukentėjusiojo parodymų nustatyta, kad jis buvo padarytas dar iki įvykio. Šis sugadinimas buvo taisytas. Tuo tarpu kaip teigė nukentėjusysis jis po 2015-07-01 įvykio automobilio priekinio bamperio netvarkė, jo neremontavo. Nors liudytojas A.Petkus teigė, kad policijos pateiktose fotonuotraukose yra aiškiai matyti ant nukentėjusiojo automobilio priekinio bamperio padaryti apgadinimai, tačiau kaip buvo nurodyta, ištyrus visas pateiktas fotonuotraukas, akivaizdžių sugadinimų nenustatyta.
Taip pat atmestina kaip neįrodyta liudytojo, policijos pareigūno A.Petkaus versija, kad K. J. į nukentėjusiojo priekinį bamperį atsitrenkė automobilio Toyota Avensis kabliu. Iš A.Petkaus, nukentėjusiojo E. L., K. J. bei liudytojo L. J. parodymų nustatyta, kad 2015-07-29 automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie policijos komisariato, pareigūnas A.Petkus atliko eksperimentą. Pareigūnas nurodė K. J., o kai jis nesugebėjo, jo tėvui L. J. atbula privažiuoti automobiliu Toyota Avensis prie nukentėjusiojo automobilio ir pastatyti, kad kablys liestų nukentėjusiojo automobilio bamperį. Nustatyta, kad eksperimento metu K. J. aiškino policijos pareigūnui įvykio aplinkybes, tai yra, kad jis įvykio metu bandė aikštelėje pastatyti vairuojamą automobilį ne taip kaip nurodė A.Petkus, tačiau policijos pareigūnas jo versijos netikrino, eksperimento jo nurodytomis sąlygomis nedarė.
Pažymėtina, kad eksperimentas atliekamas kai reikalinga patikrinti liudytojų, nukentėjusiųjų, pažeidėjų versijas. Tokiu atveju yra atkuriama įvykio situacija, aplinka, įvykyje dalyvavusių asmenų veiksmai. Eksperimentas turi būti daromas sąlygomis, maksimaliai panašiomis į buvusias tiriamo įvykio metu, tai yra jie turi būti daromi toje pačioje vietoje, aplinkoje, tuo pačiu paros laiku, tomis pačiomis apšvietimo sąlygomis, panaudojant tuos pačius daiktus, darant bandymus tuo pačiu greičiu, kokiu vyko tiriamas įvykis. Eksperimento veiksmas turi būti aprašytas eksperimento protokole.
Kaip nustatyta šioje byloje, pareigūnas eksperimentą atliko ne įvykio vietoje, nebuvo tiriama K. J. nurodyta važiavimo versija, todėl teismas neturi pagrindo teigti, kad įvykio metu K. J. prie nukentėjusiojo automobilio privažiavo būtent taip kaip nurodė pareigūnas A. Petkus.
Taigi, byloje nebuvo įrodyta, kad 2015-07-01 K. J. vairuodamas automobilį atsitrenkė į nukentėjusiojo automobilį būtent kabliu ir juo apgadino priekinį bamperį.
K. J. tai pat buvo kaltinamas, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos, su kuria yra susijęs, apie įvykį nepranešęs policijai ir neužsipildęs eismo įvykio deklaracijos.
Kelių eismo taisyklių 234 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia – sąmoningu veikimu.
Ištyrus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo teigti, kad K. J. tyčia pasišalino iš įvykio vietos, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Kaip jau buvo minėta, byloje nebuvo įrodyta, kad K. J. įvykio metu būtų atsitrenkęs į nukentėjusiojo automobilį ir jį apgadinęs. K. J. išvažiuodamas iš įvykio vietos buvo įsitikinęs, kad jokio eismo įvykio nesukėlė, todėl neturėjo pareigos apie įvykį pranešti policijai ar užsipildyti eismo įvykio deklaraciją. Nors 2015-07-29 rašytiniame paaiškinime K. J. pripažino kabliu kliudęs nukentėjusiojo automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino bijodamas pasekmių, tačiau teismas neturi pagrindo asmens kaltę pagrįsti vien šiuo jo prisipažinimu, kurį K. J. parašė po eksperimento atlikimo, kas duoda pagrindo tikėti K. J. nurodyta aplinkybe, kad policijos pareigūnas per eksperimentą jį įtikino, kad jis galėjo atsiremti kabliu ir nejusti susidūrimo. Šią aplinkybę patvirtino ir teisme apklaustas policijos pareigūnas A. Petkus, kuris nurodė, kad iki eksperimento K. J. kaltės nepripažino ir nurodė visai kitas įvykio aplinkybes.
Nustatyta, kad K. J. iš įvykio vietos išvažiavo ne siekdamas išvengti atsakomybės už turto apgadinimą, o tiesiog būdamas įsitikinęs, kad jokio eismo įvykio jis nesukėlė ir kitų automobilių neapgadino. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes yra pagrindas konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju K. J. elgesyje nenustatyta tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos.
Teismas negali asmens kaltę grįsti spėliojimais, prielaidomis, abejonėmis. Visos abejonės sprendžiamos pažeidėjo naudai. Norint asmenį pripažinti kaltu, byloje turi būti neginčijami įrodymai, įrodantys jo kaltę. Kadangi tokių įrodymų byloje nėra, yra pagrindas konstatuoti, kad K. J. veikose nėra pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., sudėties, todėl byla nutrauktina ATPK 250 str. 1 d. 1 p., pagrindu.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 287 str. 1 d., 1 p., 2 p., teismas
n u t a r i a:
Nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, nesant K. J. veikoje administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., sudėties.
Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.
Teisėja Loreta Bajorinienė