Nr. DOK-3097

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24305-2021-8

 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugpjūčio 29 d. 

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Šulco,

susipažinusi su 2025 m. rugpjūčio 25 d. paduotu ieškovo D. K. (D. K.) kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 27 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį dėl bendravimo su vaikais tvarkos ir išlaikymo dydžio pakeitimo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. gegužės 27 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. dalinį sprendimą, kuriuo iš dalies patenkintas atsakovės priešieškinis.

 Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismas, neišklausęs vaikų nuomonės ir neįvertinęs jų pozicijos, nepagrįstai sumažino bendravimo gyvai savaitgaliais dažnumą. Nuotolinį bendravimą ir rusų kalbos mokymo tvarką teismas susiejo vien tik su vaikų valia, tačiau neišanalizavo jų realių poreikių pokyčių. Be to, teismas netyrė ieškovo turtinės padėties. Išlaikymo padidinimą jis grindė tik bendru argumentu apie vaikų poreikių augimą, bet neįvertino konkrečių, realiai pasikeitusių vaikų poreikių. Įrodinėjimo pareiga dėl šių pokyčių teko atsakovei, tačiau ji jos neįvykdė. Nenustatęs reikšmingų aplinkybių, teismas neturėjo pagrindo teigti, kad ieškovo bendravimo su dukromis savaitgaliais ribojimas atitinka vaikų interesus. Tokiu sprendimu buvo pažeistos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatos – 3 straipsnis, 5 straipsnis, 12 straipsnio 1 dalis ir 27 straipsnio 2 dalis.

2. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad išlaikymo dydis turi būti suderintas su tėvų turtine padėtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-491/2013, 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-687/2020). Todėl manytina, kad ir bylose, kuriose sprendžiama dėl išlaikymo padidinimo, galioja ta pati taisyklė, reikalaujanti, kad pasikeitusio išlaikymo dydis būtų suderintas su tėvų turtine padėtimi. Tačiau teismas nenustatė ieškovo ir atsakovės turtinės padėties sprendimo priėmimo dieną, o vadovavosi senais duomenimis apie pajamas ir turtą, nors turtinė padėtis apima ir įsipareigojimų dydžius. Teismo aktyvumo principas šeimos bylose taikomas ir sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio padidinimo klausimus. Tai suponuoja, kad teismas ex officio (pagal pareigas) privalėjo išsiaiškinti abiejų šalių turtinę padėtį. Neįvertinęs tėvų turtinės padėties, priteisiant dukroms išlaikymą, teismas pažeidė CK 3.192, 3.198 straipsnių nuostatas.

3. Neišklausęs vaikų nuomonės dėl bendravimo tvarkos su ieškovu, rusų kalbos pamokų ir būtinybės lankyti būrelius, teismas pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11 straipsnių nuostatas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.164, 3.177 straipsnius, CPK 380 straipsnį.

4. Neįvertinęs dukrų pažiūrų svarumo ir šių pažiūrų atitikties realiems dukrų poreikiams, teismas pažeidė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11 straipsnių nuostatas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.164 straipsnį, 3.175 straipsnio 2 dalį, CPK 376, 380 straipsnius.

5. Teismas neįvykdė pareigos, kad dukros turėtų galimybę maksimaliai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu ir kad jis galėtų dalyvauti jų auklėjime, todėl pažeidė CK 3.165 straipsnį, 3.175 straipsnio 2 dalį.

6. Teismas pakeitė dukroms iki pilnametystės priteistą išlaikymą, nenustatęs pasikeitusių vaikų poreikių, todėl pažeidė CK 3.201 straipsnio 2 dalį.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžinamas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovui D. K. (D. K.) (gim. duomenys neskelbtini) 260 (du šimtus šešiasdešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. rugpjūčio 21 d. tarptautiniu DNB banko mokėjimu Nr. V44499.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                        Goda Ambrasaitė-Balynienė

Donatas Šernas

Irmantas Šulcas