Civ. b. Nr. 2SA-136-178/2012
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-12297-2011-1
Procesinio sprendimo kategorijos 121.17, 129.1
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. balandžio 6 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Poškus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų A. C. ir G. V. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. C. ir G. V. C. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis D. S., Kredito unija ,,Vilniaus Taupomoji kasa“, notaras T. P. V.,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai patikslintame skunde prašė: pripažinti antstolio D. S. veiksmus priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti, taip pat atsisakant sustabdyti vykdymą vykdomosiose bylose Nr. 0032/11/00578-6707 ir 0032/11/00582-6706 neteisėtais. Nurodė, kad 2011 m. liepos 19 d. išieškotojas Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ (toliau – Kredito unija) pateikė antstoliui D. S. Vilniaus rajono 3-ojo notaro biuro 2011 m. kovo 25 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1729/11 dėl 80 405 Lt skolos, 26 797,32 Lt palūkanų ir 9 358,72 Lt vykdymo išlaidų iš skolininkės G. V. C. ir 2011 m. kovo 28 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1740/11 dėl 80 405 Lt skolos, 26 797,32 Lt palūkanų ir 9 348,15 Lt vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko A. C. išieškotojo naudai. Antstolis turėjo atsisakyti priimti vykdyti vykdomuosius įrašus, išduotus pagal paprastuosius vekselius, nes paskolą iš Kredito unijos skolininkai gavo pagal paskolos sutartį Nr. 09-00081 LTL ir jos sąlygas, o ne pagal paprastuosius vekselius, kurie paskolos sutartyje nėra minimi ir pagal kuriuos pareiškėjai jokių pinigų nėra gavę. Todėl vykdomieji įrašai skolos išieškojimo vykdymui išduoti neteisėtai. 2011 m. gegužės 5 d. yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo sukčiavimo pareiškėjams sudarant paskolos sutartį. Pareiškėjai, remdamiesi CPK 625 straipsniu, nurodė, kad tokiu atveju antstolis nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu vykdymo veiksmus galėjo atidėti arba vykdomąją bylą sustabdyti. Tuo tarpu antstolis, gavęs jų prašymą sustabdyti vykdomosios bylos nagrinėjimą ir nesustabdęs bylos, pasielgė nepagrįstai ir neteisėtai.
Antstolis D. S. atsiliepime su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog vykdomųjų dokumentų pateikimo dieną jie įstatymų nustatyta tvarka buvo nepanaikinti ir vykdymas neapribotas, jokių kliūčių juos priimti dėl CPK 651 straipsnyje numatytų pagrindų nebuvo ir nėra. Taip pat nebuvo CPK 625, 626, 627 straipsniuose nustatytų pagrindų sustabdyti vykdomosios bylos vykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutartimi skundas atmestas. Teismas nurodė, kad remiantis CPK 651 straipsnio 1 dalimi antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais - nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, antstolis privalo patikrinti CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Įvertinęs vykdomosios bylos medžiagą, teismas padarė išvadą, jog vykdomąjį dokumentą pateikė vykdyti tam teisę turintis asmuo, vykdomasis dokumentas galėjo būti vykdomas antstolio D. S., pateikto vykdomojo dokumento turinys atitiko CPK 648 straipsnio reikalavimus, vykdomasis dokumentas buvo pateiktas vykdyti nepraleidus senaties termino. Teismas taip pat nurodė, kad įstatymas nustato antstoliui pareigą tikrinti, ar nėra kitokių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą, tačiau teismas iš vykdomosios bylos medžiagos negalėjo konstatuoti, kad antstoliui galėjo būti ir buvo žinomos kitokios aplinkybės, iš kurių galima spręsti apie negalimumą priimti vykdomojo dokumento vykdymui. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti akivaizdžių kliūčių priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą nebuvo, vykdomoji byla pradėta teisėtai ir pagrįstai. Teismas taip pat nenustatė jokių pagrindų, numatytų CPK 625, 626, 627 straipsniuose, vykdomosios bylos sustabdymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškėjų skundą patenkinti, pripažinti antstolio D. S. veiksmus priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti neteisėtais ir remiantis CPK 510 straipsnio 3 dalimi sustabdyti antstolio D. S. vykdymo veiksmus dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo, kuriuo siekiama pripažinti, jog paprastieji vekseliai buvo išduoti neteisėtai ir apgaulės būdu, bei siekiama jų pagrindu anuliuoti išduotus vykdomuosius dokumentus (CPK 629 str. 1 d. 5 p.).
Atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:
- Teismas neatsižvelgė į tai, kad jei įstatymas ar šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas turi spręsti savo nuožiūra, spręsdamas tokio pobūdžio klausimus teismas turi vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Teismas neįvertino, kad pareiškėjai buvo gavę Kredito unijos 80 000 Lt paskolą, iš kurios atskaičius pajų liko 68 000 Lt suma. 2009 m. rugsėjo 7 d. priskaičiuotas 66 554,57 Lt paskolos likutis, kai tuo tarpu ne pagal paskolos sąlygas neteisėtai išduotus paprastuosius vekselius ir jų pagrindu neteisėtai išduotus vykdomuosius įrašus Kredito unijos reikalaujama suma yra lygi 116 561,04 Lt iš pareiškėjos G.V. C. ir 116 550,47 Lt iš pareiškėjo A. C.. Papildomai Kredito unija reikalauja iš pareiškėjų 111 722,03 Lt sumos pagal nutrauktą paskolos sutartį ir yra kreipusis dėl priverstinio skolos išieškojimo (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutartis Nr. 4161/2011). Tokiu būdu Kredito unijos reikalaujama paskolos suma vietoje 66 554,57 Lt sudaro 344 833,54 Lt. Mano, kad tokie unijos veiksmai pažeidžia protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
- Teismas neatsižvelgė į tai, kad antstolis, priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, turėjo patikrinti, ar nėra jokių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui (CPK 651 str. 7 d.). Pareiškėjai dėl Kredito veiksmų kreipėsi į prokuratūrą kuri pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas). Mano, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo pagrindu antstoliui sustabdyti vykdomąsias bylas iki baudžiamosios bylos tyrimo prokuratūroje pabaigos, tokį prašymą pareiškėjai antstoliui 2011 m. liepos 21 d. buvo pateikę. Teismas neatsižvelgė į CPK 625 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui.
- Teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal CPK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktą antstolis privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas bylose, kuriose jis yra dalyvaujantis byloje asmuo arba su dalyvaujančiu byloje asmeniu susijęs tokiais teisiniais santykiais, dėl kurių bylos baigtis gali turėti įtakos jo teisėms arba pareigoms. Mano, kad atsižvelgiant į tai, kad 2011 m. liepos 8 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja E. Vilimienė rezoliucija nušalino nuo vykdymo proceso antstolio D. S. kolegę iš tos pačios antstolių kontoros N. Š., antstolis D. S. pagal CPK 636 straipsnio 4 dalį negalėjo vykdyti sprendimų ir turėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, nes CPK 65 straipsnyje numatyti nusišalinimo pagrindai galiojo ir jam.
- Teismas neatsižvelgė į CPK 626 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąsias bylas, kai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės ar areštuojamas turtas, nes Kredito unijai neteisėtai nutraukus paskolos sutartį ir kreipusis dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal paskolos sutarties sąlygas, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi buvo areštuotas pareiškėjams priklausantis žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir sodo namelis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
- Teismas neatsižvelgė į CPK 627 straipsnio 6 dalies nuostatas, kad antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus teismui išreikalavus vykdomąją bylą, nes pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjos R. Eltermanienės 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartį antstolis buvo įpareigotas pateikti teismui vykdomąsias bylas Nr. 0032/1100582-6706 ir 0032/11/00578-6707.
- Teismas neatsižvelgė į CPK 626 straipsnio 8 dalies nuostatas, kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąsias bylas, kai atnaujinamas terminas apeliaciniam skundui paduoti, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis teismo sprendimas, nes Vilniaus apygardos prokuratūros ikiteisminiame tyrime yra siekiama pripažinti, kad paprastieji vekseliai unijos išduoti neteisėtai ir apgaulės būdu, bei siekiama anuliuoti jų pagrindu išduotus vykdomuosius dokumentus ir pagrindai vykdomiesiems raštams išduoti bus skundžiami Vilniaus apygardos teismui.
- Pareiškėjai teigia, kad baudžiamąjį procesą reglamentuojančios teisės normos nenumato ikiteisminio tyrimo pareigūno teisės sustabdyti vykdomąsias bylas, tokios galimybės tiesiogiai nenumato ir CPK 626 straipsnio 4 punkto nuostatos, todėl tai padaryti gali tik teismas.
Suinteresuotas asmuo Kredito unija ,,Vilniaus taupomoji kasa“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad sutinka su apylinkės teismo padarytomis bylos išvadomis. Mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliaciniame skunde nustatytos ribos gali būti peržengtos tik tais atvejais, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
Atskiriesiems skundams nagrinėti iš esmės taip pat taikomos šios reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme taisyklės (CPK 338 str.).
Absoliučių apylinkės teismo priimto procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuota. Todėl analizuotinas faktinis bei teisinis atskirojo skundo pagrindas.
Nustatyta, kad išieškotojas Kredito unija pateikė antstoliui D. S. Vilniaus rajono 3-ojo notaro biuro 2011 m. kovo 25 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1729/11 dėl 80 405 Lt skolos, 26 797,32 Lt palūkanų ir 9 358,72Lt vykdymo išlaidų iš skolininkės G. V. C. ir 2011 m. kovo 28 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1740/11 dėl 80 405 Lt skolos, 26 797,32 Lt palūkanų ir 9 348,15 Lt vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko A. C.. Tuo pagrindu buvo pradėtos vykdomosios bylos Nr. 0032/11/00578-6706 ir 0032/11/00582-6707. Antstolis D. S. 2011 m. rugpjūčio 2 d. patvarkymais Nr. 6706 ir 6707 atsisakė sustabdyti vykdomąsias bylas (b.l. 5-6). Pareiškėjai pateikė skundą dėl antstolio veiksmų prašydami pripažinti antstolio veiksmus priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti, taip pat atsisakant sustabdyti vykdymą šiose vykdomosiose bylose neteisėtais. Apylinkės teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei skundo argumentus, padarė išvadą, jog pareiškėjų skundas yra nepagrįstas, vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti pagrįstai, o stabdyti vykdomąsias bylas nėra pagrindo.
Taigi, apeliacijos dalykas byloje yra proceso teisės normų, reglamentuojančių vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti teisėtumą ir pagrįstumą bei vykdomųjų bylų sustabdymą, taikymas ir aiškinimas.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Notarų išduoti vykdomieji įrašai yra tokie pat vykdomieji dokumentai, kaip ir teismų sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių pagrindu išduoti vykdomieji raštai ar kiti CPK 587 staipsnyje nurodyti vykdomieji dokumentai (CPK 587 str. 8 p.).
Antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti ir atlikdamas vykdymo veiksmus, turi užtikrinti vykdymo teisėtumą. Pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Nurodytų ir kitų CPK VI dalies vykdymo proceso nuostatų, reglamentuojančių atskirų vykdymo procesinių veiksmų atlikimą, nesilaikymas antstoliui atliekant konkretų vykdymo veiksmą lemia tokio veiksmo neteisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2009).
CPK 651 straipsnio 2 dalyje išvardytos aplinkybės, kurias turi patikrinti antstolis spręsdamas, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti; šis aplinkybių sąrašas nebaigtinis, nes nurodytos straipsnio dalies 7 punkte nustatyta antstoliui pareiga patikrinti, ar nėra kitokių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti.
Kaip matyti iš vykdomųjų bylų Nr. 32-578/11 ir Nr. 32-582/11 kopijų, vykdomieji dokumentai antstolių N. Š. ir D. S. kontorai buvo pateikti 2011 m. kovo 30 d. (b.l. 141, 198). Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo tarnybos valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2011 m. rugpjūčio 31 d. rašte nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas išieškotojo atžvilgiu pagal apeliantų pareiškimą buvo pradėtas 2011 m. gegužės 5 d. (b.l. 27-30). Taigi, vykdomuosius dokumentus pateikus vykdyti 2011 m. kovo mėnesį, o ikiteisminį tyrimą dėl galimo išieškotojo sukčiavimo pradėjus 2011 m. gegužės mėnesį, kliūčių priimti vykdyti pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl pradėto ikiteisminio tyrimo (jei pradėtą ikiteisminį tyrimą būtų galima laikyti kliūtimi vykdomųjų dokumentų priėmimui) apskritai nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus antstolė N. Š. teisėjo rezoliucija (b.l. 146) buvo nušalinta nuo vykdomųjų veiksmų atlikimo vykdomosiose bylose Nr. 33-276/2011 ir 33-277/2011. Todėl nurodytos vykdomosios bylos buvo perduotos antstoliui D. S., kuris priėmė 2011 m. liepos 19 d. patvarkymus priimti vykdyti vykdomuosius dokumentus (b.l. 3-4) atitinkamai suteikdamas vykdomosioms byloms Nr. 32-578/2011 ir 32-582/2011. Dėl nurodyto apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apeliantų teiginiais, kad priimant vykdyti vykdomuosius dokumentus nebuvo atsižvelgta į CPK 651 straipsnio 7 dalies nuostatas ir nebuvo įvertinta aplinkybė, kad pagal apeliantų pareiškimą išieškotojo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes kaip minėta, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik po to, kai jau priverstinio skolos išieškojimo veiksmai buvo pradėti.
Taip pat negalima sutikti su apeliantų teiginiais, kad teismas neįvertino faktinių aplinkybių dėl vykdomųjų dokumentų išdavimo ir išieškotojo reikalaujamos sumos dydžio - 344 833,54 Lt nepagrįstumo. Šiuo atveju yra nagrinėjamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 str. 1 d.). Dėl nurodytos priežasties teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai vertinami tuo aspektu, ar yra pagrindas antstolio atliktus veiksmus pripažinti neteisėtais. Šiuo atveju buvo nustatyta, jog antstolis teisėtai priėmė vykdyti vykdomuosius dokumentus, tuo tarpu juose nurodytų išieškotinų sumų koregavimas, taip pat išduotų vykdomųjų dokumentų išdavimo pagrįstumo apskritai vertinimas nėra antstolio kompetencijoje (nesutikdamas su skola apskritai ar jos dydžiu, skolininkas šias aplinkybes bei jų pagrindu išduotus vykdomuosius dokumentus gali ginčyti teisme bendra tvarka).
Atmestinas kaip nepagrįstas ir atskirojo skundo argumentas, kad teismas neįvertino, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja 2011 m. liepos 8 d. rezoliucija nušalino nuo vykdymo proceso antstolio D. S. kolegę iš tos pačios antstolių kontoros N. Š., todėl antstolis D. S. pagal CPK 636 straipsnio 4 dalį negalėjo vykdyti sprendimų ir turėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, nes CPK 65 straipsnyje numatyti nusišalinimo pagrindai galiojo ir jam. Iš tikrųjų, kaip jau minėta, teisėjos rezoliucija antstolė N. Š. buvo nušalinta nuo vykdymo veiksmų (b.l. 146). Tačiau pagal CPK 636 straipsnio 1 dalį antstolis gali būti nušalinamas esant šio Kodekso 65 straipsnio pagrindams. Antstolį gali nušalinti skolininkas ir išieškotojas. Antstolio nušalinimas pareiškiamas raštu. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nušalinimas gali būti pareiškiamas prieš pradedant priverstinio vykdymo veiksmus. Vėliau nušalinimą pareikšti leidžiama tik tais atvejais, jeigu pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino pradėjus vykdymo veiksmus. Minėto straipsnio 3 dalis nustato, kad nušalinimo pareiškimas pateikiamas pačiam nušalinamajam antstoliui. Jeigu antstolis nenusišalina, nušalinimo pareiškimas ne vėliau kaip kitą darbo dieną kartu su vykdomąja byla perduodamas teisėjui, kad spręstų nušalinimo klausimą. CPK 636 straipsnio 4 dalis nurodo, kad antstolis negali vykdyti sprendimų ir turi nusišalinti, kai yra šio CPK 65 straipsnyje numatyti pagrindai. Įvertinus pateiktos civilinės bylos ir joje pateiktų vykdomųjų bylų Nr. 32-578/2011 ir Nr. 32-582/2011 kopijų duomenis apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad apeliantai po 2011 m. liepos 19 d., kai antstolis D. S. perėmė iš nušalintosios antstolės N. Š. nurodytas vykdomąsias bylas, būtų pateikę prašymą dėl antstolio D. S. nušalinimo. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad antstolio nušalinimas buvo reiškiamas teismui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantai šiuo atveju apsiriboja vien deklaratyviais teiginiais apie antstolio D. S. pareigą nusišalinti ir nenurodo jokių konkrečių CPK 65 straipsnyje nustatytų pagrindų antstolio nu(si)šalinimui.
Atskirajame skunde apeliantai remiasi 626 straipsnio 4, 8 punktų bei CPK 627 straipsnio 6 punkto nuostatomis ir teigia, kad antstolis turėjo pagrindą vienu iš apeliantų nurodytų pagrindų sustabdyti vykdomosios bylos nagrinėjimą.
Pagal CPK 625 straipsnio 1 dalį sprendimo vykdymas gali būti laikinai sustabdytas Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka antstolio iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu. Vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis). CPK 626 ir 627 straipsniuose išvardyti skirtingi pagrindai sustabdyti vykdomąją bylą. Konstatavus CPK 626 straipsnyje įtvirtintus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą. CPK 627 straipsnyje nurodyti pagrindai ne įpareigoja, bet suteikia teisę sustabdyti vykdomąją bylą. Pažymėtina, kad spręsdamas vykdomosios bylos sustabdymo klausimą, antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskrecijos teisę antstolis turi užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų apsaugos pusiausvyrą, todėl kiekvienas konkretus procesinis veiksmas vykdymo procese turi būti atliekamas įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes. Nepagrįstai sustabdžius vykdomąją bylą, gali būti pažeidžiami jos šalių teisėti interesai, vilkinamas pateikto vykdomojo dokumento įvykdymas.
Kaip minėta, CPK 626 straipsnis reglamentuoja privalomą civilinės bylos sustabdymą. Šis teisinis reglamentavimas iš esmės liko nepakitęs ir po 2011 m. spalio 1 d. CPK pakeitimų. Pagal CPK 626 straipsnio 4 punktą (iki 2011-10-01 CPK pakeitimų, šiuo metu tai atitiktų CPK 626 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktus ) antstoliui privaloma sustabdyti vykdomąją bylą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės ar areštuojamas turtas, jeigu šios teisės apribojamos ar turtas areštuojamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka arba siekiant užtikrinti pirmesnės nei išieškotojas eilės kreditoriaus reikalavimus. Tačiau šiuo atveju apeliantams nuosavybės teisės buvo apribotos civilinio proceso tvarka ir išieškant iš apeliantų skolą išieškotojo naudai iš jų pačių kreditoriui įkeisto turto. Todėl minėtos normos pagrindu antstolis sustabdyti vykdomųjų bylų neprivalėjo.
CPK 626 straipsnio 8 punktas nustatė, kad privalu sustabdyti vykdomąją bylą, kai atnaujinamas terminas apeliaciniam skundui paduoti, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstas sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus) (po 2011-10-01 CPK pasikeitimų CPK 626 str. 1 d. 6 p.). Tačiau patys apeliantai atskirajame skunde nurodo, kad šiuo metu vykta ikiteisminis tyrimas pagal jų paduotą pareiškimą dėl galimo išieškotojo sukčiavimo (BK 182 str. 2 d., 213 str. 2 d.). Byloje nepateikti duomenys apie jokio apeliacinio skundo pateikimą, taip pat apie termino jam paduoti atnaujinimą. Todėl taip pat nėra pripažintinas pagrįstu atskirojo skundo argumentas, kad antstolis privalėjo stabdyti vykdomąsias bylas šiuo pagrindu.
Kaip minėta, CPK 627 straipsnio nuostatos numato fakultatyvius pagrindus dėl vykdomosios bylos sustabdymo. CPK 627 straipsnio 6 punktas numatė, kad antstolis turi teisę sustabdyti ar atidėti vykdymo veiksmus, kai teismas išreikalauja vykdomąją bylą (po 2011-10-01 CPK pakeitimų šis pagrindas liko nepakitęs). Kadangi įstatymas tokiu atveju neįpareigoja antstolio stabdyti bylos, spręsti, kad antstolis padarė procesinį pažeidimą nėra pagrindo. Be to, bylos duomenys rodo, kad antstolis, vykdydamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartį, pateikė teismui vykdomųjų bylų Nr. 0032/11/00578-6706 ir 0032/11/00582-6707 kopijas, o minėta nutartimi skundo nagrinėjimo laikui apylinkės teismas ir buvo sustabdęs jose vykdymo veiksmus.
Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo motyvai neteikia pagrindo išvadai, kad antstolis D. S., priimdamas vykdymui pateiktus vykdomuosius įrašus bei konstatuodamas, jog nėra įstatymo nustatytų pagrindų stabdyti vykdomąsias bylas, būtų pažeidęs įstatymų reikalavimus.. Apylinkės teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti ir vykdomųjų bylų sustabdymo klausimus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336-338 straipsniais,
n u t a r ė :
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Alvydas Poškus