Civilinė byla Nr. e2-340-196/2017
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02401-2016-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. kovo 2 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės ,,Sileta“, J. B. ir M. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-6499-262/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hidrobalt“ ieškinį atsakovams J. B., M. P., uždarajai akcinei bendrovei „Sileta“ dėl nuostolių priteisimo,
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
- Ieškovė UAB „Hidrobalt“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: priteisti solidariai iš J. B., M. P. ir UAB „Sileta“ 72 791,55 Eur turtinės žalos (nuostolių) atlyginimo; 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; bylinėjimosi išlaidas.
- Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų J. B., M. P. ir UAB „Sileta“ turto ir/ar piniginių lėšų areštą už 72 791,55 Eur. Nurodė, kad šiuo ieškiniu reikalaujama priteisti suma atsakovams yra didelė, be to, atsakovų turtinė padėtis nėra gera, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.
- Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
- Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi areštavo bendrai 72 791,55 Eur sumai atsakovams UAB „Sileta“, J. B. ir M. P. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, uždraudė jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims, nesant turto ar esant jo nepakankamai, areštavo trūkstamai sumai pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, uždraudė jomis disponuoti, tačiau leido atsakovei UAB „Sileta“ atsiskaityti su ieškove, taip pat leido mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atlyginimus darbuotojams; įpareigojo antstolį nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota atsiskaityti su ieškove, mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atlyginimus darbuotojams ir skirta atsakovams J. B. ir M. P. pragyvenimui.
- Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pagrįstumą, sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir dėl to negalėtų būti patenkintas. Teismo teigimu, iš atsakovės UAB „Sileta“ balanso už 2015 m. matyti, kad bendrovė turto turėjo už 67 702 Eur, o ieškiniu reikalaujama suma yra 72 791,55 Eur, t. y. didesnė už atsakovės turimą turtą. Kiti atsakovai yra fiziniai asmenys. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas padarė išvadą, kad ieškiniu pareikštų reikalavimų suma - 72 791,55 Eur atsakovams yra didelė. Teismo manymu, atsakovai, siekdami išvengti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, gali bandyti slėpti arba perleisti savo turtą kitiems asmenims, todėl yra reali grėsmė, jog priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, jo įvykdymas gali būti apsunkintas ar pasidaryti neįmanomas.
- Teismas, parinkdamas laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgė į tai, kad jos turi mažiausiai varžyti atsakovų padėtį, o tuo pačiu užtikrinti ir ieškovės interesus, todėl sprendė, kad yra tikslinga bendrai 72 791,55 Eur sumai areštuoti atsakovų nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, o tik šio turto nesant – areštuoti jų pinigines lėšas, leidžiant atsakovams atsiskaityti su ieškove, o atsakovui UAB „Sileta“ mokėti atlyginimus darbuotojams, mokesčius valstybei ir socialinio draudimo įmokas. Remiantis CPK 145 str. 6 d. antstolis įpareigotas nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota minėtoms operacijoms atlikti ir skirta atsakovams J. B., M. P. pragyvenimui.
- Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
- Atsakovai J. B., M. P. ir UAB „Sileta“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Teismas nutartį grindžia lakonišku teiginiu, kad ieškinio suma yra didelė, todėl atsakovai gali bandyti slėpti ar perleisti turtą kitiems asmenims. Tokie teismo teiginiai prieštarauja teismų praktikai, be to, byloje nėra jokių įrodymų ar aplinkybių, kad atsakovai vykdo veiksmus, trukdysiančius įgyvendinti teismo sprendimą.
- Teismo nutartimi yra neproporcingai suvaržytos atsakovų teisės ir tokiomis priemonėmis bus pasiektas priešingas norimam rezultatas. Areštavus UAB ,,Sileta“ turtą iš esmės sustojo bet kokia veikla, nes areštas pritaikytas įmonės sąskaitoms bei prekėms, todėl atsakovė negali parduoti prekių, negali jų įsigyti ir tokiu būdu vykdyti veiklos. Tai lemia, kad įmonė nebegaus lėšų ne tik atsiskaitymui su tiekėjais, bet ir su darbuotojais, kas ves įmonę prie bankroto, o tai kaip tik ir sudarytų sąlygas konstatuoti, kad galimai ieškovei palankus teismo sprendimas liks neįgyvendintas.
- Ieškinys nėra preliminariai pagrįstas. Atsakovai J. B. ir M. P. patvirtina, kad nebuvo susiję su UAB ,,Sileta“ ūkine veikla, laikotarpiu, kai jie dirbo pas ieškovę. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad atsakovai – fiziniai asmenys – būtų dirbę ar kaip nors kitaip UAB ,,Sileta“ naudai veikę darbo pas ieškovę laiku. Ieškinio reikalavimai dėl žalos už 2013 metus priteisimo negali būti laikomi pagrįstais, nes CK 1.125 straipsnio 8 dalis reikalavimams dėl žalos atlyginimo numato sutrumpintą 3 metų senaties terminą. Skaičiuodama neva patirtą žalą ieškovė ima visas UAB ,,Sileta“ gautas pajamas ir atėmusi UAB ,,Sileta“ savikainą, mokėtinus mokesčius, gautą grynąjį pelną laiko savo nuostoliais. Toks skaičiavimas yra akivaizdžiai ydingas. Nepagrįsta iš UAB ,,Sileta“ savarankiškos veiklos gautą visą grynąjį pelną laikyti ieškovės žala, nes tai sudarytų sąlygas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovų sąskaita. Be to, taip skaičiuotos žalos nėra pagrindo reikalauti iš atsakovų – fizinių asmenų.
- Ieškovė UAB „Hidrobalt“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovų atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
- Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgti į konkretaus atsakovo finansines galimybes. Šiuo atveju atsakovai neįrodė, kad jų turtinė padėtis yra tokia, kad būtų paneigta grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Ši byla yra sąlygota nesąžiningų atsakovų veiksmų – ieškinio pagrindas yra nesąžiningos konkurencijos veiksmai, todėl grėsmė galimai palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui yra akivaizdi.
- Atsakovai nurodo argumentus, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės suvaržė UAB ,,Sileta“ veiklą, tuo tarpu prašo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones visa apimtimi, t. y. ne tik juridinio asmens, bet ir fizinių asmenų atžvilgiu.
- Nepagrįsti atsakovų argumentai dėl ieškinio prima facie nepagrįstumo. Byloje yra pateiktos tiek atsakovų J. B. ir M. P. darbo reikmėms išduotų telefonų numerių išklotinės, iš kurių akivaizdu, kad ieškovei UAB „Hidrobalt“ darbas paskutinį pusmetį nebuvo dirbamas, tiek antstolio 2016 m. lapkričio 8 d. faktinių aplinkybių protokole užfiksuotos aplinkybės, kad kompiuteryje, kuriuo naudojosi atsakovas M. P., buvo rasti dokumentai, susiję su UAB ,,Sileta“. Ieškovė, reikšdama ieškinį, prašė išreikalauti iš atsakovės UAB ,,Sileta“ dokumentus, kuriuos gavus bus galima įrodyti argumentus apie tai, kad visi UAB ,,Sileta“ klientai yra pervilioti iš ieškovės. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškovė apie savo pažeidžiamas teises sužinojo tik 2016 m. rudenį, todėl atmestini atsakovų argumentai dėl ieškinio senaties termino praleidimo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
- Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
- Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
- Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovams taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
- Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
- Preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą, pirmos instancijos teismas sprendė, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas. Apeliantai atskirajame skunde ginčija šią teismo išvadą ir nurodo, kad ieškinys jų atžvilgiu negali būti vertinamas kaip tikėtinai pagrįstas.
- Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Taigi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau toks ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo ir (ar) pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan. Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2-827-370/2015).
- Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 72 791,55 Eur turtinės žalos (nuostolių) atlyginimo, ieškovės teigimu, atsiradusią dėl atsakovų nesąžiningų konkurencijos veiksmų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikto ieškinio forma ir turinys atitinka įstatyme keliamus reikalavimus, t. y. ne tik suformuluotas ieškinio reikalavimas ir jo faktinis bei teisinis pagrindai, bet ir pateikti įrodymai, kurie, ieškovo nuomone, patvirtina jo nurodytas aplinkybes ir reikalavimus bei prašoma išreikalauti papildomus įrodymus iš atsakovės UAB ,,Sileta“. Apeliantai neginčija to fakto, kad ieškovės pasirinktas galbūt pažeistų teisių gynybos būdas būtų aiškiai neleistinas pagal esantį teisinį reguliavimą ar objektyviai neįmanomas. Atskirajame skunde išdėstyti argumentai, kad ieškovės ieškinyje nurodytas žalos skaičiavimas yra akivaizdžiai ydingas bei nepagrįstai reikalaujamas iš atsakovų – fizinių asmenų, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, kuris negali būti sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje. Taip pat apeliantų akcentuojamas ieškinio senaties termino praleidimas (nepraleidimas) ir iš to kylančios teisinės pasekmės gali būti konstatuotos tik visapusiškai išnagrinėjus visas konkrečios bylos aplinkybes, o ne preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo procese.
- Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai atlikęs ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimą, duomenų dėl ieškinio akivaizdaus nepagrįstumo nenustatė. Tiek ieškovė, tiek atsakovai teismui pateikė ir tolimesniuose bylos nagrinėjimo etapuose turės galimybę teikti jų pozicijas pagrindžiančius argumentus, įrodymus, kitus faktinius duomenis. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ieškinio reikalavimai yra prima facie pagrįsti.
- Antra sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė pasitelkęs prezumpciją, kad didelė turtinio reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų teiginiu, kad vien tik didelė ieškinio suma negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas kiekvienu atveju turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgti į konkretaus atsakovo finansines galimybes ir nustatyti, ar tokio atsakovo atžvilgiu ieškinio reikalavimo suma laikytina didele. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymą siejant ir su didele ieškinio suma, įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui, t. y. būtent atsakovas turi pagrįsti, kad ieškinio suma jam nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (CPK 12, 178 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-874-943/2016). Nagrinėjamu atveju apeliantai nepateikė duomenų, kurie pagrįstų jų finansinės būklės stabilumą bei paneigtų grėsmę galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Priešingai, apeliantai skunde nurodė, kad UAB ,,Sileta“ nekilnojamojo turto neturi, o kilnojamąjį turtą didžiąja dalimi sudaro atsargos bei prekės. Be to, byloje kilusio ginčo pobūdis – ieškinys grindžiamas apeliantų atliktais nesąžiningos konkurencijos veiksmais, leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
- Atskirajame skunde apeliantai nurodo, kad pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra neproporcingai suvaržytos atsakovų teisės, areštavus UAB ,,Sileta“ turtą iš esmės sustojo bet kokia veikla. Dėl šių argumentų pirmiausia pažymėtina, kad bet kokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet sukelia suvaržymus (neigiamus padarinius) vienai iš proceso šalių, kurios atžvilgiu tokios priemonės taikomos, tačiau vien tai nesudaro pagrindo spręsti, kad yra pažeidžiamas proporcingumo principas ir laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos. Antra, laikinosios apsaugos priemonės taikytos bendrai 72 791,55 Eur sumai tiek atsakovei UAB „Sileta“, tiek ir atsakovams J. B. bei M. P.. Byloje nepateikta duomenų, koks ir kurių atsakovų turtas yra areštuotas. Be to, taikant turto areštą, pirmenybė taikyta kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštui, o tik šio turto nesant ar nepakankant visai reikalavimo sumai užtikrinti, areštuotos atsakovų piniginės lėšos leidžiant atsakovei UAB „Sileta“ mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atlyginimus darbuotojams. Konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas šioje byloje pagrįstai nustatė abiejų CPK 144 straipsnyje įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą, nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentu, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos.
- Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Konstantinas Gurinas