Civilinė byla Nr. e2A-428-372/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11851-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.9; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugpjūčio 27 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Vilnius apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Mano Būstas Vilnius dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) Mano Būstas Vilnius 4 521,93 Eur žalos atlyginimą, 335,94 Eur kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Nurodė, kad pagal ieškovės ADB „Gjensidige“ ir draudėjų sudarytas gyventojų turto draudimo sutartis buvo apdraustas konkrečiam draudėjams priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad 2022 m. gruodžio 12 d. dėl nesandaraus stogo buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nors namo administratorius nurodo, kad senojo stogo dalis po danga neturi sumontuotų plėvelių, tačiau apie tai, jis turėjo informuoti butų savininkus. Tokios informacijos nėra, todėl už apliejimą atsakinga atsakovė. 2023 m. balandžio 2 d. dėl nesandaraus stogo buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pažymi, nors apžiūros akte nurodyta, kad užliejimas įvyko dėl gamtinių sąlygų, tačiau vėjas nebuvo tiks stiprus, jog būtų padaryta tokia žala butui, todėl atsakingas namo administratorius. 2022 m. gruodžio 26 d. dėl nesandaraus lietaus nuotekų stovo buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2022 m. lapkričio 29 d. dėl pastato konstrukcijos nesandarumų buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė šiuos įvykius pripažino draudžiamaisiais ir atlygino žalą. Žala atlyginta išmokant šias draudimo išmokas: 1 003,32 Eur draudimo išmoką už užliejimo, adresu (duomenys neskelbtini), metu padarytą žalą; 2 638,55 Eur draudimo išmoką už užliejimo, adresu (duomenys neskelbtini), metu padarytą žalą; 392,02 Eur draudimo išmoką už užliejimo adresu (duomenys neskelbtini), metu padarytą žalą; 616,10 Eur draudimo išmoką už užliejimo, adresu (duomenys neskelbtini), metu padarytą žalą. Bendra šių užliejimų padaryta žala siekia 4 521,93 Eur. Pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), administratoriumi paskirta atsakovė UAB Mano Būstas Vilnius, tačiau atsakovė būdama atsakinga už pastatų, remontą/priežiūrą nesiėmė būtinų veiksmų, kad būtų sutvarkytos pastatų bendro naudojimo objektai, konstrukcijos, nebuvo rūpestinga ar atidi, nevykdė, jai, kaip administratoriui priskiriamų pareigų pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtinto „Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ nuostatas (toliau –Reglamentas). Taip pasireiškė neteisėti atsakovės veiksmai, dėl kurių per pastatų bendro naudojimo objektus prasiskverbė vanduo ir apliejo draudėjo turtą. Ieškovė išmokėjusi draudimo išmokas (atlyginusi žalą) įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą, todėl prašė teismo iš atsakovės priteisti 4 521,93 Eur žalos atlyginimo. Atsakovė praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, todėl ieškovė apskaičiavo viso 335,94 Eur kompensacinių palūkanų. Atsakovei buvo išsiųstos pretenzijos dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė žalos neatlygino. 

3.       Atsakovė UAB Mano Būstas Vilnius atsiliepime į ieškinį prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė neatsižvelgė į visas žalos atsiradimui reikšmingas aplinkybes, nenustatinėjo ir neįrodinėjo būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovo veiksmuose. Ieškovė neatliko išsamaus draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo ir nenustatė įvykio kaltininko, įvykio priežastis, padarė remdamasi išimtinai gyventojo paaiškinimais. Iš bylos medžiagos nėra žinoma, kad draudikui atliekant draudiminio įvykio aplinkybių tyrimą, ar nustatant žalos dydį, būtų dalyvavę atsakovės specialistai. Tinkamai neištyręs draudiminio įvykio aplinkybių, draudikas pats prisiėmė riziką dėl galimybės išieškoti išmokas iš atsakingo už žalą asmens. Ieškovė nepateikia įrodymo, kad objekto valdytojas teisės aktų numatytas pareigas ar bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai būtų vykdęs netinkamai. Ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas, nes nėra įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Dėl įvykio, adresu (duomenys neskelbtini), dar iki įvykio atsakovė vykdydama savo administratoriaus funkcijas gyventojams siūlė namo modernizaciją (renovaciją), kurios metu būtų keičiamas stogas iš esmės, tačiau gyventojai nebuvo aktyvus ir sprendimo nepriėmė. Žala galėjo atsirasti ir bendraturčių neveikimo, todėl atsakomybė dėl tokios bendrosios dalinės nuosavybės netinkamo realizavimo, bei, tuo pačiu, žalos kilimo grėsmė negali būti perkeliama namo administratoriui – atsakovei. Dėl įvykio, adresu (duomenys neskelbtini), dar iki įvykio administratorius ne kartą gyventojams siūlė remontuoti ir iš esmės tvarkyti stogą, tačiau gyventojai su tuo vis nesutikdavo. Tik 2021 m. spalio 22 d. gyventojų buvo priimtas sprendimas dėl stogo remonto techninio darbo projekto rengimo, parengus projektą 2023 m. spalio 27 d. gyventojai pasirinko rangovą ir pritarė atlikti stogo remonto darbus. Jei gyventojai būtų ankščiau pritarę reikiamiems darbams, stogas dar iki įvykio būtų buvęs suremontuotas. Dėl įvykio, adresu (duomenys neskelbtini), administratorius buvo gavęs gyventojo pranešimą. Atsakovo darbuotojai nuvykę į vietą užfiksavo, kad galimai pratekėjimai vyksta nuo lietaus nuotekų vamzdyno. 2021 m. birželio mėn. administratorius gyventojams siūlė pritarti namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimui ir ilgalaikiam planui, kuriame buvo numatyti ir vamzdžių keitimo ir valymo darbai, tačiau sprendimas priimtas nebuvo. Pažymėjo, kad ieškovei neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kaltės ir priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų, atsakovė negali būti pripažinta atsakinga už ieškovės neva patirtą žalą, kadangi nėra visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. vasario 21 d. sprendimu teismas ieškinį tenkino visiškai; priteisė iš atsakovės UAB Mano Būstas Vilnius ieškovei ADB „Gjensidige“, 4 521,93 Eur žalos atlyginimą, 335,94 Eur kompensacines palūkanas, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (4857,87 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme – 2024 m. liepos 22 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 1 900,80 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5.       Teismas dėl 2022 m. gruodžio 12 d. įvykio adresu, (duomenys neskelbtini) (įvykio pobūdis: vanduo, vandens prasiskverbimas iš gretimų patalpų, nuostolių aprašymas: per lubas pradėjo lašėti vanduo, nesustodamas laša antra diena, sugadintos lubos ir dalis sienos), pažymėjo, kad nors atsakovė teigia, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nepagrindžia apliejimo priežasties, jos šaltinio, tačiau tiesioginiais argumentais žalos priežasties neginčijo, tik bendro pobūdžio teiginiais išreiškė abejones dėl ieškovės ieškinio reikalavimų, įskaitant žalos priežastį. Teismas pastebėjo, kad  atsakovės įgaliotiems asmenims atlikus apžiūrą pagal gautą pranešimą dėl apliejimo, nustatyta, kad vanduo į vidaus patalpas patenka galimai pro pastato stogą; apžiūros metu fiksuota, kad galimi stogo nesandarumai yra ties stoginio latako ir seno stogo dangos jungiamosiose vietose su nauju, kadangi senojo stogo dalis po danga neturi sumontuotų plėvelių (2023 m. sausio 9 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“). Teismas atkreipė dėmesį, kad 2021 m. gegužės mėnesį atlikto nuolatinio stebėjimo metu buvo fiksuotas pratekėjimas į butą Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas įvertinęs, kad atsakovė šias aplinkybes paneigiančių argumentų ir įrodymų neteikė, pripažino įrodytą aplinkybę, kad žala buvo padaryta dėl pro stogą pasiskverbusio vandens. Teismas padarė išvadą, kad žala buvo padaryta dėl namo pagrindinės konstrukcijos (stogo) elemento, dėl namo bendro naudojimo objekto trūkumo. Pažymėjo, kad atsakovė siaurinamai aiškina savo funkcijas, jas susiedama išimtinai su butų savininkų valios įgyvendinimu. Atsakovei, kaip pastato administratorei, tenka ne tik uždavinys atstovauti butų savininkų interesams ir įgyvendinti jų įstatymų nustatyta tvarka priimtus sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo bei naudojimo, bet ir užtikrinti tinkamos pastato būklės palaikymą, atliekant prevencinius planinius darbus, o tais atvejais, kai būtina išvengti pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, nedelsiant organizuojant namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus. Teismas akcentavo, kad atsakovė konkrečių argumentų, kad stogas buvo tinkamos būklės, kad nėra (nebuvo) jo nesandarumo, nenurodė. Atkreipė dėmesį, kad netrukus po įvykio, t. y. 2023 m. sausio mėnesį, statinio techninės priežiūros žurnale pratekėjimas fiksuotas ne tik į butą Nr. (duomenys neskelbtini), bet taip pat ir į dar du kitus butus, taip pat ir į butą Nr. (duomenys neskelbtini). Esant informacijai apie ankstesnį pratekėjimą, senos stogo dangos jungimus su naująja, duomenų apie atsargumo (prevencines) priemones, kurių imtasi, nėra. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės patvirtina atsakovės neteisėtą neveikimą bei aplaidumą administruojant bendrojo naudojimo objektus. Pažymėjo, kad 2021 m. liepos 16 d. balsų skaičiavimo komisijos protokolas – taip pat neteikia pagrindo išvadai, kad dėl netinkamos stogo būklės yra atsakingi išimtinai butų ir kitų patalpų savininkai, kadangi užfiksuota informacija nepatvirtina atsakovės tinkamai atliktų administravimo veiksmų, prižiūrint bendro naudojimo objekto – stogo – būklę, namo savininkų informavimo apie stogo būklę. Teismas konstatavo, kad atsakovė, atsižvelgiant į jos profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, nebuvo pakankamai rūpestinga ir nesiėmė pakankamų priemonių žalos gyventojų turtui išvengti. 

6.       Teismas dėl įvykio 2023 m. balandžio 2 d., adresu (duomenys neskelbtini), nustatė, kad žala buvo padaryta pro stogą pasiskverbusio vandens dėl namo bendro naudojimo objekto trūkumo. Pažymėjo, kad nors atsakovės atstovė nurodė, kad iki užliejimo, įvykusio 2023 m. balandžio 2 d., ginčo buto (buto Nr. (duomenys neskelbtini) užliejimas nebuvo fiksuotas, tačiau iš duomenų matyti, kad ženklūs stogo defektai ir deformacijos buvo užfiksuotos dar 2021 m. liepos mėnesį. Buvo rekomenduota atlikti nekeistos stogo dangos, latakų, stogo baliustrados remonto darbus. Stogo nesandarumas, pratekėjimas (į kitą butą) fiksuoti ir vėliau 2022 m. rugsėjo, spalio mėnesiais. Teismas akcentavo, kad objektyvių priežasčių, dėl kurių, administratoriui turint informaciją apie labai blogą stogo būklę (pratekėjimą į butą (kitą nei ginčo), dangos nesandarumą, deformaciją, koroziją ir kt.), vėliau defektų lokalizavimas, remonto darbai nebebuvo atliekami, nenustatyta. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog administratorius pateikė daugiabučio namo savininkams svarstyti klausimą dėl namo (o vėliau – konkrečiai stogo) kapitalinio remonto, neatleidžia administratoriaus nuo pareigos ir toliau imtis atsargumo (prevencinių) priemonių materialiniams nuostoliams išvengti. Atkreipė dėmesį, kad duomenų, kodėl 2021 m. spalio 15 d. protokolu butų savininkams pritarus sprendimui rengti stogo remonto techninį darbo projektą, jis nebuvo atliktas iki 2023 m. balandžio mėnesio, byloje nėra.

7.       Teismas dėl įvykio 2023 m. gruodžio 26 d., adresu (duomenys neskelbtini), (fiksuoti prabėgimai vyksta prie buitinių nuotekų stovo, lietaus ir sniego metu, įvykio priežastis: nesandari stogo danga ties nuotekų stovu) pažymėjo, kad aplinkybę, kad minėtas butas buvo aplietas dėl nuotekų stovo defekto, patvirtina prie ieškinio pateiktos fotonuotraukos, taip pat žalos įvertinimo dokumentas, kuriame nurodytos įvykio aplinkybės, nurodoma priežastis – statinio konstrukcijos trūkumai. Atsakovė įvykio priežasties iš esmės neginčijo, atsiliepimu nurodė, kad atsakovės darbuotojai nuvykę į vietą užfiksavo, kad galimai pratekėjimai vyksta nuo nuotekų vamzdyno. Teismas atkreipė dėmesį, jog nors atsakovė statinio apžiūros aktais 2021 m. balandžio mėnesį ir 2022 m. rugsėjo mėnesį fiksavo nuotekų tinklų patenkinamą būklę, tačiau nepateiktą įrodymų apie tai, kad atsakovė atliko, kokius nors būtent šių bendrojo naudojimo objektų (nuotekų tinklų (taip pat ir stovų)) remonto darbus, nėra duomenų, kad turėdama tokią informaciją atsakovė ėmėsi kokių nors veiksmų detaliau išsiaiškinti, kuriuose nuotekų tinklų elementuose (taškuose) rekomenduojamas remontas reikalingas, atliko remonto darbų poreikio jų atlikimo skubumo vertinimą ir pan. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad tokių remonto darbų administratorius be savininkų sutikimo negalėjo atlikti. Teismas vertino, kad atsakovė namo bendrojo naudojimo konstrukcijų priežiūrą, t. y. savo pareigas, numatytas įstatymuose, vykdė formaliai, nepakankamai rūpestingai ir atidžiai ir iki draudiminio įvykio nesiėmė priemonių, kad būtų išvengta galimų materialinių nuostolių. Teismas pripažino, kad namo administratorės nepakankamas veikimas, atėmė galimybę nagrinėjamu atveju eliminuoti atsakovės kaltę, kuris teismo vertintinas kaip esantis priežastiniame ryšyje su draudėjai padaryta žala. Teismas atmetė atsakovės teiginius, kad atsakomybę už žalos atsiradimą turi prisiimti namo bendrasavininkiai, nes būtent daugiabučio namo administratoriaus pareiga yra ne tik reaguoti į gyventojų pranešimus, bet ir užkirsti kelią bendrųjų konstrukcijų ir tinklų avarijoms.

8.       Teismas dėl įvykio 2022 m. lapkričio 18 d., adresu (duomenys neskelbtini), (fiksuota – vanduo patenka iš lauko pro stogą, per angas ar kitas nesandarias vietas. Įvykio aprašymas: apžiūros metu fiksuojami nutekėjimai bei įtrūkimai ant sienų) nurodė, kad aplinkybę, kad minėtas butas buvo aplietas dėl pastato konstrukcijų nesandarumo, patvirtina prie ieškinio pateiktos fotonuotraukos, taip pat žalos įvertinimo dokumentas, kuriame nurodytos įvykio aplinkybės, nurodoma priežastis – nesandarus pastato fasadas, įtrūkimai ant sienų. Teismas pažymėjo, kad atsakovės teiginiai, kad aplinkybės nebuvo tirtos, apliejimo šaltinis neįvertintas, grindžiami prielaidomis, atsakovė tiesioginiais argumentais žalos priežasties neginčijo, tik bendro pobūdžio teiginiais abejojo, jog apliejimas įvyko per stogą ar per sienas. Teismas remdamasis pateiktais dokumentais sprendė, esant labiau tikėtina, jog apliejimas įvyko per nesandarias sienas, kurios yra pagrindinės namo konstrukcijos, todėl sprendė, jog žala buvo padaryta dėl namo bendro naudojimo objekto trūkumo.

9.        Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė statinio apžiūros aktais iki aptariamo draudiminio įvykio fiksavo sieninių blokų suaižėjimą, tarpblokinių siūlių nusidėvėjimą, apirimą ir kt., pateiktos rekomendacijos atlikti šių defektų remonto darbus, tačiau į bylą nepateikė įrodymų apie tai, kad atsakovė atliko kokius nors būtent šių konstrukcijų remonto darbus. Teismas įvertinęs atsakovės funkcijų ir jai tenkančios atsakomybės teisinį reglamentavimą bei byloje pateiktų įrodymų visetą padarė išvadą, kad atsakovė tinkamai vykdė jai tenkančias pareigas ir yra pagrindas konstatuoti atsakovės neveikimą (nepakankamą veikimą), dėl kurio objektų priežiūra nebuvo vykdoma tinkamai ir tai lėmė įvykius, kurių metu ginčo objektams padaryta žala. Teismas įvertinęs kiekvieno iš atvejų žalos kilimo priežastį ir atsiradusius patalpų apgadinimus, sprendė, kad žala padaryta dėl nustatytų priežasčių, todėl priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra nustatytas.

10.       Teismas įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus (nuotraukas, lokalinėje sąmatoje nurodytus būtinus atlikti darbus ir jų įkainius), sprendė, kad ieškovės pateikti įrodymai patvirtina išlaidų apgadintų patalpų būklei atkurti realumą ir būtinumą. Teismo vertino, ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad žala apskaičiuota objektyviai, nėra įtrauktų nebūtinų ar nesusijusių su padarytais apgadinimais darbų ir / ar medžiagų, taip pat nėra duomenų, kad nurodyti įkainiai neatitinka rinkos kainų.

11.       Teismas pažymėjo, kad atsakovės argumentai, kad apskaičiuojant žalą nebuvo atsižvelgta į turto nusidėvėjimą, šiai bylai nėra aktualūs, nes iš ieškovės pateiktų žalos dydžio įrodymų matyti, jog didžiausią nuostolių dalį sudaro darbų kaina. Sprendė, kad iš byloje esančių sąmatų, apgadintų patalpų nuotraukų, nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą dėl patalpų nusidėvėjimo mažinti priteistiną žalos dydį. Įvertinęs padarytos žalos ir jos pašalinimo kaštų pobūdį, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo žalos dydį mažinti dėl buto nusidėvėjimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė žalos dydį skaičiavo atsižvelgdama ne į turto apgadinimo padarymo datą, o atitinkamai ankstesnius metus. Teismas konstatavo, kad ieškinio reikalavimai atsakovei dėl nuostolių atlyginimo yra pagrįsti, todėl yra pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti 4 521,93 Eur nuostolių atlyginimą, prašomas procesines palūkanas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB Mano Būstas Vilnius prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. vasario 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį atmesti; priteisti atsakovės UAB Mano Būstas Vilnius naudai iš ieškovės ADB „Gjensidige“ bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Teismas sprendime nevertino ir nepasisakė dėl argumentų, kad ieškovė tinkamai jai, kaip draudikei, tenkančių pareigų neįgyvendino. Pažymi, kad apeliantė tinkamai įgyvendino paskirtojo daugiabučio bendrųjų objektų administratoriaus pagrindines pareigas – užtikrinti bendrųjų objektų priežiūrą pagal privalomuosius teisės aktuose nustatytus naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus – periodiškai atlikdama objekto apžiūras ir nedelsdama šalindamas defektus, jeigu tokie būdavo nustatomi. Vertina, kad ieškovė nenurodė, kokias teisės aktuose įtvirtintas pareigas apeliantė pažeidė, o apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais apie bendrosios rūpestingumo pareigos vykdymą, todėl neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų atsakovės veiksmų.

12.2.                      Teismas neįvertino apeliantės nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų, kad, net ir nustačius tam tikrus gedimus inicijuodavo gyventojų susirinkimus, kuriuose turėjo būti sprendžiami klausimai dėl remonto/renovacijos, tačiau neįvykdavo dėl kvorumo nebuvimo. Dėl tokio savininkų neveikimo atsakovė negali būti laikoma atsakinga. Pažymi, kad atsakovė negali savo iniciatyva šalinti bet kokių defektų, kurie neatitinka avarinės būklės požymių. Atkreipia dėmesį, kad administratorius pagal teismų praktiką negali būti laikomas ir prilyginamas savininkui, negali priimti sprendimų, kuriuos priimti teisė ir pareiga tenka tik savininkams. Byloje pateikti įrodymai pagrindžia tai, kad apeliantė vykdė jam teisės aktais įtvirtintas pareigas, ir tai, kad pastate patalpas turinčių savininkų neveikimas nepriimant principinių sprendimų dėl renovacijos, remonto darbų lėmė tai, jog įvyko užliejimo įvykiai. Atsakovė dėl tokių nuo jos nepriklausančių aplinkybių negali būti laikomas atsakinga. Pažymi, kad nei vieno objekto atveju nebuvo nustatytas toks gedimų intensyvumo laipsnis, jog apeliantė būtų turėjusi pareigą juos nedelsdamas šalinti be gyventojų pritarimo. Nei ties vienu objektu dėl užliejimo šaltinio tokių aplinkybių dėl avarinės būklės, kuriai esant būtų reikėję nedelsiant šalinti gedimus, nebuvo nustatyta. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes mano, kad apeliantė nepagrįstai sprendimu pripažinta padariusi neteisėtus veiksmus, dėl kurių jai kyla civilinė atsakomybė – atlyginti žalą.

12.3.                      Dėl apliejimo, adresu (duomenys neskelbtini) pažymi, kad sprendimu nepagrįstai įrodinėjimo našta perkelta apeliantei, nes ne atsakovė turi įrodinėti apliejimo žalos šaltinį, o draudikas – nes būtent jis yra subjektas, turintis nustatyti visas reikšmingas draudiminiam įvykiui, draudimo išmokos išmokėjimui aplinkybes, o ne formaliai tokią išmoką išmokėti be jokio tyrimo nustatęs, kad kalta yra būtent apeliantė, nes pratekėjimas tariamai vyko iš bendrojo naudojimo objektų. Teismas sprendime visiškai nevertino aplinkybės, kad techninės priežiūros žurnale užfiksuota, kad nuo pat objekto perdavimo administratorei, periodiškai (kas mėnesį) buvo vykdomi statinio būklės nuolatiniai stebėjimai. Tais atvejais, kai būdavo fiksuojami defektai, jie būdavo nedelsiant šalinami, apie tai padarant žymą techninės priežiūros žurnale. Iki apliejimo dienos atliekant periodines patikras nebuvo fiksuota jokių su nesandariu stogu susijusių defektų. Vienintelis (jau po įvykio) fiksuotas defektas yra 2023 m. sausio mėnesį „Pratekėjimas“. Šis defektas buvo pašalintas 2023 m. sausio mėnesį. Teismas, nors į pastarąją aplinkybę atsižvelgė, tačiau ją vertino tuo aspektu, kad stogo būklė buvo bloga, nepaisant to, jog techninės priežiūros žurnale patvirtina, kad šis gedimas pašalintas 2023 m. sausio mėnesį. Paaiškina, kad namo administratoriaus paskyrimas nepašalina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigos valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus (CK 4.83 straipsnis). Teismas neįvertino to, kad išimtinai tik savininkų neveikimas lėmė tai, kad sprendimai dėl renovacijos nebuvo priimti, o renovacijai pritarta tik 2024 m. vasario 9 d. balsavimo protokolu. Pažymi, kad renovacija apima itin didelio masto remonto darbus, į kuriuos patenka ir stogo remonto darbai.

12.4.                      Akcentuoja, kad teismas vienpusiškai vertino tik apeliantei nepalankias aplinkybes bei įrodymus, tačiau visiškai nepasisakė sprendime dėl apeliantės teismo posėdyje išdėstytų argumentų, kad žalos tyrimas dėl šio objekto buvo atliktas ydingai, o ieškovės pateikti įrodymai neišsamūs (nurodyti argumentai apeliacinio skundo 33.1.–33.4. punktuose). Žalos įvertinime nurodyta, kad yra vandens prasiskverbimas iš gretimų patalpų, o ne iš bendrojo naudojimo objektų. Pažymi, kad ieškovė neįrodė, kad butas yra viršutiniame aukšte, jog būtų galima daryti bent prielaidą, kad pratekėjimas įvyko per stogą. Ieškovė turėdama pareigą visapusiškai tirti draudžiamojo įvykio aplinkybes, nenustačiusi apliejimo šaltinio, tikrųjų priežasčių, ir atitinkamai išmokėjęs draudėjui draudimo išmoką, privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes. Už tokių draudikui tenkančių pareigų nevykdymą atsakomybė negali tekti atsakovei. Teismas sprendime, prieštaravimų nepašalino, apsiribodamas įrodinėjimo pareigos perkėlimu atsakovei įrodyti, kad stogas buvo geros būklės ir kad pro jį vanduo pratekėti negalėjo. Mano, kad teismas vadovaudamasis išimtinai draudiko pateikta informacija, nepagrįstai sprendė, kad apeliantė atsakinga dėl užliejimo priežasčių.

12.5.                      Dėl apliejimo, adresu (duomenys neskelbtini), nesutinka su teismo išvada, kad žala butui buvo padaryta dėl pro stogą pasiskverbusio vandens. Pažymi, kad draudėjas nėra ekspertas profesionalas, todėl jis negali nustatyti pratekėjimo priežasčių. Tai yra draudiko pareiga tokias aplinkybes analizuoti, kuri nebuvo atlikta. Turto apžiūros aktas parengtas išimtinai vadovaujantis draudėjos teiginiais, draudikui jokio savarankiško vertinimo, tyrimo dėl apliejimo priežasčių neatlikus, išimtinai vadovaujantis draudėjo teiginiais, kuris nėra nei ekspertas, specialistas galintis nustatyti įvykio aplinkybes. Pažymi, kad net ir draudėja nurodo tik prielaidas, kad įvykio priežastis yra galimai nesandarus stogas (gal skylėtas ar pan.). Šių aplinkybių draudikas netikrino, nenustatinėjo tikrosios įvykio priežasties, subrogacinis reikalavimas nukreiptas į apeliantę tik remiantis prielaidų pobūdžio draudėjos teiginiais, nors pagal Draudimo įstatymo 98 straipsnį, būtent draudikui tenka pareiga ištirti draudiminio įvykio aplinkybes, nustatyti kaltą asmenį, nustatyti jo neteisėtus veiksmus ir tik tada nukreipti reikalavimą.

12.6.                      Atkreipia dėmesį, kad net ieškovė turto apžiūros akte prieštaringai teigia, kad užliejimas įvyko dėl gamtinių sąlygų, tačiau nebuvo toks stiprus vėjas kad būtų padaryta žala butui. Ieškovė ne tik netyrė įvykio aplinkybių, tačiau ir nepateikė įrodymų apie oro sąlygas tą dieną, kai įvyko užliejimas, net neįrodinėjo atsakovės kokių nors kaltų veiksmų ar užliejimo šaltinio. Pažymi, kad minėtų prieštaravimų teismas nepašalino, todėl sprendimas negali būti laikomas motyvuotu ir nepagrįstai šioje byloje reikalavimas yra nukreiptas į apeliantę. Nors teismo sprendime nustatyta, kad tais atvejais, kai būdavo nustatomi gedimai, jie būdavo nedelsiant šalinami apie tai pažymint techninės priežiūros žurnale, tačiau sprendime šie aktyvūs administratoriaus veiksmai tinkamai neįvertinti nurodant, kad jie bet kokiu atveju yra nepakankamai konstatuoti, kad pareigos buvo vykdomos tinkamai. Pažymi, kad patenkinama ar bloga namo stogo būklė negali būti prilyginama avarinei (kaip ji suprantama pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“), atitinkamai tokie darbai – stogo remonto, tokiu atveju nepriskirtini prie privalomųjų darbu, kuriuos atsakovė turėjo teisę atlikti be patalpų savininku sutikimo. Byloje nepateikta įrodymų, jog ginčo namo patalpų savininkai būtų informavę apeliantę dėl stogo konstrukcijų trūkumų/defektų. Nustatyti defektai avariniais nelaikytini, todėl administratorius negalėjo jų šalinti be gyventojų pritarimo.

12.7.                      Nesutinka su teismo vertinimu, kad aplinkybė, jog administratorius pateikė daugiabučio namo savininkams svarstyti klausimą dėl namo (o vėliau – konkrečiai stogo) kapitalinio remonto, neatleidžia administratoriaus nuo pareigos ir toliau imtis atsargumo (prevencinių) priemonių materialiniams nuostoliams išvengti.

12.8.                      Dėl apliejimo, adresu (duomenys neskelbtini), pažymi, kad draudikas jokio savarankiško tyrimo neatliko, perrašė nukentėjusio asmens paaiškinimus, netikrindamas jų pagrįstumo. Draudikas negali vadovautis vien tik draudėjo paaiškinimais apie draudiminio įvykio priežastis, šaltinius. Atkreipia dėmesį, kad iš ieškovės pateiktų fotofiksacijų taip pat nėra galimybės nustatyti, kad pratekėjimas įvyko pro vamzdį. Daro išvadą, kad ieškovė įrodymų, pagrindžiančių apeliantės netesėtus veiksmus, nepateikė. Nei viename apeliantės pateiktame dokumente, nurodytame apeliacinio skundo 62.2.–62.4. punktuose nėra konstatuota, kad kažkurio ir bendrojo naudojimo objektų būklė yra nepatenkinama, bloga, rekomenduojama nedelsiant organizuoti remonto darbus. Be to, dar iki įvykio buvo organizuojamas susirinkimas siekiant, kad būtų pritarta dėl bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo 2021–2026 m. ir ilgalaikiam darbų planui, tačiau, kaip matyti iš 2021 m. birželio 29 balsavimo protokolo, balsavimas neįvyko. Pažymi, kad teismas administratorius įgyvendindamas pareigą turi rengti metinį namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą ir (ar) ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 4.4. punktas). Atkreipia dėmesį, kad rengti metinį namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą administratorius neturi gauti namo bendraturčių sutikimo, nes pastarųjų namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atliktinų veiksmų apimtis kaip minimali, būtina kiekvienam statiniui, yra reglamentuojama teisės aktais, priklausomai nuo šių atliktinų veiksmų apimties teisės aktais yra reguliuojami ir mokesčiai, mokami namo bendraturčių namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui (Nuostatų 8.2, 8.3 punktai). Rengiant ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą, administratorius turi gauti namo bendraturčių sutikimą (pritarimą) ir tik turėdamas, imtis veiksmų tokius darbus, numatytus ilgalaikiame plane, viršijančius minimalius, būtinus konkrečiam statinius, vertinant jo individualią būklę, stovį, organizuoti ir kaupti reikiamas lėšas jiems apmokėti Kaupimo tvarkos apraše nustatyta tvarka (Nuostatų 11 punktas, Reglamento 98 punktas, Kaupimo tvarkos aprašo 9 punktas). Akcentuoja, kad teismas apeliantės tinkamai vykdytų pareigų šių teisės aktų kontekste nevertino, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantė netinkamai vykdė administratorės pareigas.

12.9.                      Be to, pateikta (duomenys neskelbtini), 2022 m. liepos 4 d.  apklausos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad dar iki apliejimo įvykio administratorė ieškojo rangovo stogo remonto darbams, tačiau per pirminę apklausą rangovas nebuvo atrinktas, todėl buvo organizuojamas platesnės apimties konkursas. Vertina, kad teismas nesivadovavo įrodymų pakankamumo taisykle bei esant daugiau įrodymų, pagrindžiančių, kad administratorė imdavosi aktyvių veiksmų defektams šalinti, nepagrįstai konstatavo, kad už šio objekto apliejimu sukeltą žalą atsakinga administratorė.

12.10.                      Dėl 2022 m. lapkričio 29 d. apliejimo, adresu (duomenys neskelbtini), pažymi, kad teismas dėl apliejimo šiame bute nevertino, kad apžiūros aktuose nurodyta, jog tik rekomenduojama atlikti tarpblokinių siūlių remonto darbus, o ne privalomai nurodoma tokius remonto darbus atlikti. Nurodo, kad apliejimo techninės priežiūros žurnale nurodyta, kad administratorė periodiškai vykdė namo apžiūras, techninės būklės stebėjimą. Visais įvykio metais (2022 m.) buvo fiksuojama, kad arba defektų nenustatyta, arba nustatyti defektai, kurie niekaip nėra susiję su ieškovės įrodinėjamu žalos šaltiniu ir priežastimis. Mano, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad apeliantė pažeidė jai tenkančias pareigas tinkamai prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus.

12.11.                      Akcentuoja, kad teismas vertindamas kasmetiniuose apžiūros akruose aktuose užfiksuotą informaciją neįvertino, kad patenkinama ar bloga namo stogo būklė negali būti prilyginama avarinei (kaip ji suprantama pagal Statybos technini reglamentą STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“), atitinkamai stogo remonto darbai, tokiu atveju nepriskirtini prie privalomųjų darbu, kuriuos apeliantė turėjo teisę atlikti be patalpų savininkų sutikimo. Byloje nepateikta įrodymų, jog ginčo namo patalpų savininkai būtų informavę apeliantę, be kita ko, dėl stogo konstrukcijų trūkumų/defektų.

12.12.                      Turto apžiūros akte nurodytos aplinkybes, kad fiksuojami nutekėjimai bei įtrūkimai ant sienų, drėgmė tikėtinai prasiskverbė per nesandarų pastato fasadą, yra grindžiamos tik prielaidomis, nepagrindžiančiomis apeliantės kaltų veiksmų ir pratikėjimo šaltinio. Be to, turto apžiūros aktas nėra tinkamas įrodymas, nes turi esminių formos trūkumų. Pavyzdžiui, nėra aiški užliejimo data. Ieškinyje nurodoma, kad užliejimas vyko 2022 m. lapkričio 29 d., tačiau turto apžiūros akte įvykio data nurodyta 2022 m. lapkričio 18 d., o apžiūros data nurodyta 2022 m. gruodžio 9 d. Sprendime tokie prieštaravimai nepašalinti ir dėl jų nepasisakyta. Vertina, kad užliejimo šaltinis grindžiamas prielaidomis.

12.13.                      Akcentuoja, kad teismo motyvai dėl žalos ir nusidėvėjimo laipsnio yra neišsamūs, nepagrįsti, nėra pasisakyta dėl jokių apeliantės raštų bei teismo posėdyje išsakytų argumentų. Mano, jog ieškovė privalėjo pateikti objektyvią informaciją apie patalpos ir joje buvusių objektų būklę prieš ir po užliejimo, kaip buvo apskaičiuotas išmokėtinos žalos dydis, jos sąmata, kaip buvo paskaičiuotas patalpų nusidėvėjimas. Ieškovė neįrodė nei žalos atsiradimo fakto, nei žalos dydžio apskaičiavimo pagrįstumo, todėl ieškinyje išdėstyti reikalavimai yra atmestini.

12.14.                      Mano, kad atsakovei ginčijant iš jos ieškovei prašomą priteisti žalos dydį, remiantis argumentais dėl to, kad nebuvo paskaičiuotas nusidėvėjimas, šios aplinkybės (tai, ar yra pagrindas skaičiuoti turto nusidėvėjimą ir jei taip, kokį, nuo kurio momento) teismo turėjo būti išsamiai ištirtos ir įvertintos, padarytos teisiškai pagrįstos ir motyvuotos išvados, o to nepadarius galimai buvo padaryta klaida, nustatant tikrąjį žalos dydį. Nurodo, kad nusidėvėjimas buvo paskaičiuotas netinkamai, t. y. paskaičiuotas per mažas, atitinkamai, per dideles sumas yra prašoma priteisti iš atsakovo.

12.15.                      Dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), nusidėvėjimo nurodo, kad ieškovė nepateikė įrodymu, kuo vadovaudamasis nusidėvėjimą skaičiavo nuo 2014 m., nors statybos metai yra 1953 m. Nusidėvėjimas turėjo būti paskaičiuotas didesnis (nesant duomenų apie remontą), ir atitinkamai iš atsakovo prašytinas priteisti mažesnės žalos dydis. Dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), nusidėvėjimo nurodo, ieškovė nepagrindė kuom remianti nusidėvėjimą skaičiavo nuo 2010 m., kai objekto statybos/ rekonstrukcijos metai yra 1958 m. Dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), nusidėvėjimo nurodo, ieškovė nepateikė duomenų, kuo remiantis nusidėvėjimas skaičiuotas nuo 1992 m, kai objekto statybos/ rekonstrukcijos metai yra 1972 m. Dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), nusidėvėjimo nurodo, kad nepagrįstai šiam butui nusidėvėjimas neskaičiuotas. Tai, kad draudėjas pasakė ir turto apžiūros akte nurodyta, kad remontas buvo 2022 m., tokios aplinkybės remonto fakto nepatvirtina. Byloje nėra objektyvaus įrodymo apie tai, kad remontas bute buvo atliktas 2022 m., kai tuo tarpu draudimo liudijime nurodyta, kad remonto data yra 1986 m. Akcentuoja, kad teismas sprendime dėl argumentų apie nusidėvėjimą nepasisakė, todėl sprendimo motyvai, kad yra įrodyta viena iš civilinės atsakomybės sąlygų – žala – yra nepagrįsti.

12.16.                      Ieškovė net neįrodinėjo atsakovės kaltės, o teismas sprendime dėl šios privalomosios sąlygos nepasisakė, todėl teigia, kad priteisti žalą reikalaujama nepagrįstai. Ieškovės pateikti įrodymai nepagrindžia nei žalos šaltinio, nei kalto asmens, todėl formalus atsakomybės perkėlimas administratoriui yra negalimas. Ieškovė ieškinyje neargumentavo priežastinio ryšio buvimo.

13.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė ADB „Gjensidige“ prašo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. vasario 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-242-1065/2025 palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti; iš atsakovės priteisti ieškovei 1 393,92 Eur už atsiliepimo parengimą į apeliacinį skundą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Priešingai nei nurodo apeliantė, ieškovė tinkamai atliko draudiminių įvykių aplinkybių tyrimą, nustatė tikrąsias įvykių priežastis, įvertino jų padarinius ir atsižvelgiant į tai, tinkamai nustatė žalos dydžius. Ieškovė su ieškiniu pateikė visus žalos faktą ir dydį pagrindžiančius įrodymus. Apeliantės nesutikimas su žalos faktu ir dydžiu nėra pagrįstas. Pačios apeliantės pateikti įrodymai patvirtina, jog nebuvo užtikrinta bendrųjų objektų priežiūra pagal privalomuosius teisės aktuose nustatytus naudojimo ir priežiūros reikalavimus.

13.2.                      Dėl 2022 m. gruodžio 12 d. įvykio, adresu (duomenys neskelbtini), nurodo, kad pati apeliantė patvirtino, jog apliejimas įvyko per stogą, kuris kaip žinia yra pastato pagrindinių konstrukcijų dalis. Nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto, būtent apeliantei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti. Nesutinka su apeliantės argumentu, kad ji negali būti atsakinga, nes iki įvykio gyventojams siūlė namo renovaciją, tačiau jie atsisakė. Akcentuoja, kad administratorės pareiga yra pasirinkti tokius apžiūros būdus, kurie būtų tinkamai tiriamiems objektams įvertinti, o ne tik atliekama vizualiai. Apeliantė nepagrindė, kad tinkamai prižiūrėjo statinio bendro naudojimo inžinerinę įrangą. Atkreipia dėmesį, kad net jei būtų ar kitų patalpų savininkai būtų nusprendę dalyvauti renovacijoje, ši aplinkybė neatleidžia apeliantės nuo pareigos tinkamai prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus. Vertina, kad apeliantė bendro pobūdžio teiginiais abejojo ieškovės ieškinio reikalavimu, tačiau įvykio priežasties iš esmės neginčijo, nepateikė jokių įrodymų, jog stogas buvo geros būklės, bei kokių priemonių buvo imtasi siekiant įvertinti jo būklę. Atkreipia dėmesį, kad vien tik pateiktas 2021 m. liepos 16 d. butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas nepatvirtina, kad apeliantė ėmėsi veiksmų organizuoti daugiabučio pastato stogo remontą. Vertina, kad apeliantė, tinkamai neatliko, savo, kaip namo administratoriaus pareigos, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai. Dėl apeliantės netinkamai atliekamų priskirtų pareigų, buvo padaryta žala minėtam butui.

13.3.                      Dėl 2023 m. balandžio 2 d. įvykio, adresu (duomenys neskelbtini), nurodo, kad šio buto apliejimas įvyko dėl nesandaraus namo stogo. Šias aplinkybes patvirtina ieškovės pateikti įrodymai. Atkreipia dėmesį, jog apeliantė į bylą pateikė statinio techninės priežiūros žurnalą, kuriame nurodyta, jog dar iki įvykio (Nr. duomenys neskelbtini), 2022 m. rugsėjį ir 2022 m. spalį) buvo nustatyti stogo nesandarumai. Be to, 2021 m. statinio apžiūros akte, nurodyta, jog stogo būklė bloga. Tas pats nurodyta ir 2022 m. statinio apžiūros akte. Daro išvadą, kad apeliantei šie defektai buvo žinomi, tačiau jokių veiksmų siekiant juos pašalinti nesiėmė. Jau 2021 m. fiksavus stogo nesandarumą, apeliantė turėjo imtis veiksmų nustatytiems trūkumams pašalinti, siekiant išvengti žalos kilimo, tačiau laiku nesiėmė tinkamų priemonių organizuoti šių defektų šalinimo darbų. Buvo delsiama atlikti atitinkamų defektų šalinimo darbus, t. y. laiku nesandarinamas stogas, ko padarinys tapo atsiradę nuostoliai, žala ieškovės draudėjo turtui. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, turi būti atmesti apeliantės apeliaciniame skunde, nurodyti motyvai, kad ji negali būti atsakinga, nes iki įvykio gyventojams siūlė namo renovaciją, tačiau jie atsisakė ir neturi pareigos atlyginti žalą. Apeliantė, kaip pastato administratorė, buvo neatsargi, nerūpestinga ir neatidi, nesilaikė STR 1.07.03:2017 reikalavimų, kadangi netinkamai prižiūrėjo pastato bendrojo naudojimo objektus, ko pasekoje, buvo užlietas ieškovo draudėjo turtas ir taip padaryta žala.

13.4.                      Dėl 2022 m. gruodžio 26 d. įvykio, adresu (duomenys neskelbtini), pažymi, kad apeliantė atsiliepime į ieškinį (2.19 punktas) patvirtino, kad buvo gavus gyventojo pranešimą apie įvykį, apeliantės darbuotojai buvo nuvykę į vietą ir buvo nustatyta problema nuotekų vamzdyne. Pažymi, kad nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto, būtent apeliantei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti. Dėl apeliantės pozicijos, kad gyventojams buvo siūlyta pritarti 2021-2026 m. ilgalaikiam darbų planui, pažymi, kad pats siūlytas darbų planas nėra pateiktas, neaišku kokiomis sąlygomis gyventojams buvo siūlomi atlikti darbai. Nurodo, kad apeliantė savo pareigas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų priežiūra pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, privalo vykdyti nepriklausomai nuo butų ir kitų patalpų savininkų valios buvimo, sprendimus priimti savarankiškai, kad būtų užtikrinta namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra pagal teisės aktuose numatytus reikalavimus.

13.5.                      Dėl 2022 m. lapkričio 29 d. įvykio, adresu (duomenys neskelbtini), pažymi, kad apliejimas įvyko dėl pastato konstrukcijų nesandarumo. Šias aplinkybes patvirtina ieškovės pateikti įrodymai. Apeliantė, atsiliepime į ieškinį, dėl šio įvykio apskritai nepasisakė, t. y. šios aplinkybės neginčija, tik apeliacinio skundo 71 punkte nurodo, kad apžiūros aktuose tik rekomenduojama atlikti tarpblokinių siūlų remonto darbus. Nurodo, kad pastato konstrukcijų nesandarumai pastebėti dar 2021 m. birželio mėn., t. y. daugiau nei metai iki įvykio. Tie patys pažeidimai fiksuoti 2022 m. liepos mėn. Be to, ir po įvykio, 2023 m. sausio mėn., fiksuota nesandarios tarpblokinės siūlės. Pabrėžia, kad gyvenamojo namo techninės priežiūros uždaviniai neapsiriboja įvykusių avarijų pasekmių šalinimų, o pirmiausiai įpareigoja bendrojo naudojimo objektų administratorių laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus, profilaktinėmis priemonėmis tausoti statinius ir jų konstrukcijas (Reglamento 12.2, 12.3 punktai). Daugiabučio namo administratoriaus pareiga yra ne tik reaguoti į gyventojų pranešimus, bet ir užkirsti kelią bendrųjų konstrukcijų ir tinklų avarijoms.

13.6.                      Ieškovė su ieškiniu pateikė visus žalos dydį pagrindžiančius įrodymus: lokalines sąmatas bei turto žalos įvertinimo skaičiuokles, kuriomis ieškovė rėmėsi apskaičiuodama draudimo išmokos dydžius. Šie žalos įvertinimo dokumentai yra konkretūs, tikslūs, aiškūs ir nekelia abejonių dėl žalos dydžio. Jokių aukščiau aptartas aplinkybes paneigiančių įrodymų byloje nėra pateikta, o nesutikimas su žalos dydžiu nėra niekaip pagrįstas. Akcentuoja, kad apeliantė nenurodė argumentų ir neįrodinėjo, kokia suma turėtų būti išmokama. Reikalaujamos priteisti sumos yra atskaičius nusidėvėjimą. Kaip matyti iš gyventojų turto draudimo liudijimų, turtas buvo apdraustas nauja verte, tad nurodytos aplinkybės, kad ieškovas turi pateikti informaciją apie patalpos ir joje buvusių objektų būklę prieš ir po apliejimo, iš esmės neturi reikšmės išspręsti klausimą dėl žalos. Mano kad žalos dydis yra pilnai įrodytas. Apeliantė, kaip pastato administratorė, buvo neatsargi, nerūpestinga ir neatidi, nesilaikė STR 1.07.03:2017 reikalavimų, kadangi netinkamai prižiūrėjo pastato bendrojo naudojimo objektus, ko pasekoje, buvo užlietos ieškovės draudėjų patalpos ir taip padaryta žala.

13.7.                      Pažymi, kad pagal kasacinio teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024 išaiškinimą administraciniu aktu paskirtam bendrojo naudojimo objektų administratoriui, kaip šių objektų valdytojui, perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą, todėl už pareigų, susijusių su privalomųjų statinių priežiūros reikalavimų užtikrinimu, daugiabučio namo išsaugojimu, kurias vykdydamas administratorius sprendimus turi priimti savarankiškai, nevykdymą bendrojo naudojimo objektų administratoriui taikytina griežtoji atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

15.       Bylos duomenimis nustatyta, kad iš Draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), poliso ID Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryto tarp draudikės UAB DK „PZU Lietuva“ ir draudėjo Z. B., matyti, kad buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statybos metai 1953, draudžiamieji įvykiai be kita ko, ir vanduo, draudžiamųjų įvykių pasekmėje atsiradę nuostoliai, papildomos išlaidos draudimo vietai po draudžiamojo įvykio sutvarkyti, papildomos išlaidos būsto nuomai, draudimo sutarties terminas nuo 2014 m. lapkričio 27 d. 11 val. iki 2035 m. gruodžio 15 d. 24 val. Iš žalos įvertinimo matyti, kad įvykio vieta: (duomenys neskelbtini), data: 2022 m. gruodžio 12 d., įvykio pobūdis: vanduo, vandens prasiskverbimas iš gretimų patalpų, nuostolių aprašymas: per lubas pradėjo lašėti vanduo, nesustodamas laša antra diena, sugadintos lubos ir dalis sienos. Iš mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 15 d. E. Z. B. pervesta į sąskaitą 1 003,33 Eur suma, mokėjimo paskirtis: (duomenys neskelbtini) Draudimo išmoka poliso Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).

16.       Iš Gyventojų turto draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), liudijimo ID Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryto tarp draudikės ADB „Gjensidige“ ir draudėjos E. S., nustatyta kad buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statybos metai 1958, draudžiamieji įvykiai be kita kuo ir vanduo, vandens prasiskverbimas pro pastato konstrukcijas, draudžiamųjų įvykių pasekmėje atsiradę nuostoliai, būsto nuomos išlaidos, papildomos išlaidos draudimo vietai po draudžiamojo įvykio sutvarkyti, draudimo sutarties terminas nuo 2019 m. balandžio 20 d. 00.00 val. iki 2026 m. gegužės 12 d. 24.00 val. Iš ADB „Gjensidige“ 2023 m. balandžio 18 d. Turto apžiūros akto, žalos Nr. (duomenys neskelbtini), dėl įvykio įvykusio 2023 m. balandžio 2 d. 2 val., matyti, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini), nukentėjęs asmuo E. S., įvykio aplinkybės: naktį išgirdo nuo lubų lašant vandenį, vanduo tekėjo ir per sienas, įvykio priežastis: galimai nesandarus stogas, įvykio numanomas kaltininkas: gamtinės sąlygos, stipri liūtis, senas namas, senas stogas. Pažymima, kad reikalingas stogo remontas. Apie įvykį pranešta administratoriui. Iš turto žalo įvertinimo skaičiuoklės, žalos byla Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. balandžio 21 d. rašto „Dėl draudimo išmokos“, matyti, kad nuostolio suma 2 668,55 Eur, išskaita 30 Eur, nusidėvėjimo suma 0 Eur, į sąskaitą pervedama suma 2638,55 Eur. Iš mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad 2023 m. balandžio 21 d. E. S. pervesta į sąskaitą 2 638,55 Eur suma, mokėjimo paskirtis: (duomenys neskelbtini) draudimo išmoka poliso Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Iš ADB „Gjensidige“ 2023 m. balandžio 25 d. pretenzijos, žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei UAB Mano Būstas Vilnius, matyti, kad ieškovė prašė atsakovės per 18 d. nuo šios pretenzijos gavimo datos pervesti į ieškovės sąskaitą 2638,55 Eur sumą, žalos atlyginimui regreso tvarka, kadangi turi į atsakovę subrogacijos teisę.

17.       Iš Gyventojų turto draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), liudijimo ID Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryto tarp draudikės ADB „Gjensidige“ ir draudėjos R. Z. R., nustatyta, kad buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statybos metai 1972, draudžiamieji įvykiai be kita kuo ir vanduo, vandens prasiskverbimas pro pastato konstrukcijas, draudžiamųjų įvykių pasekmėje atsiradę nuostoliai, būsto nuomos išlaidos, papildomos išlaidos draudimo vietai po draudžiamojo įvykio sutvarkyti, draudimo sutarties terminas nuo 2022 m. kovo 13 d. 00.00 val. iki 2025 m. kovo 12 d. 24.00 val. Iš ADB „Gjensidige“ 2023 m. kovo 21 d. Turto apžiūros akto, dėl įvykio įvykusio 2023 m. gruodžio 26 d., nustatyta, kad šį aktą pasirašė ir apžiūroje dalyvavusi R. R., įvykio aplinkybės: prabėgimai vyksta prie buitinių nuotekų stovo, lietaus ir sniego metu, įvykio priežastis: nesandari stogo danga ties nuotekų stovu. Apie įvykį pranešta administratoriui. Iš turto žalo įvertinimo skaičiuoklės, žalos byla Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. balandžio 12 d. rašto „Dėl draudimo išmokos“, nustatyta, kad nuostolio suma 482,02 Eur, išskaita 90 Eur, nusidėvėjimo suma 0 Eur, į sąskaitą pervedama suma 392,02 Eur. Iš mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad 2023 m. balandžio 13 d. R. Z. R. pervesta į sąskaitą 392,02 Eur suma, mokėjimo paskirtis: (duomenys neskelbtini) draudimo išmoka poliso Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Iš ADB „Gjensidige“ 2023 m. balandžio 12 d. pretenzijos, žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei UAB Mano Būstas Vilnius, matyti, kad ieškovė prašė atsakovės per 18 d. nuo šios pretenzijos gavimo datos pervesti į ieškovės sąskaitą 392,02 Eur sumą, žalos atlyginimui regreso tvarka, kadangi turi į atsakovę subrogacijos teisę.

18.       Iš Gyventojų turto draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), liudijimo ID Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryto tarp draudiko ADB „Gjensidige“ ir draudėjos I. U., nustatyta, kad buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statybos metai 1986, draudžiamieji įvykiai, be kita ko, ir vanduo, vandens prasiskverbimas pro pastato konstrukcijas, draudžiamųjų įvykių pasekmėje atsiradę nuostoliai, būsto nuomos išlaidos, papildomos išlaidos draudimo vietai po draudžiamojo įvykio sutvarkyti, draudimo sutarties terminas nuo 2022 m. rugsėjo 20 d. 00.00 val. iki 2023 m. rugsėjo 19 d. 24.00 val. Iš ADB „Gjensidige“ 2022 m. gruodžio 9 d. Turto apžiūros akto, žalos Nr. (duomenys neskelbtini), dėl įvykio įvykusio apie 2022 m. lapkričio 18 d., matyti, kad įvykio adresas (duomenys neskelbtini), nukentėjęs asmuo I. U., įvykio priežastis: vanduo patenka iš lauko pro stogą, per angas ar kitas nesandarias vietas. Įvykio aprašymas: apžiūros metu fiksuojami nutekėjimai bei įtrūkimai ant sienų. Drėgmė, tikėtina, prasiskverbia per nesandarų pastato fasadą. Draudėjo, jo atstovo paaiškinimai: apie 2022 m. lapkričio 18 d. buto nuomininkas pastebėjo įtrūkimus, pratekančią drėgmę per sienas. Apie įvykį pranešta administratoriui. Iš žalos įvertinimo matyti, kad įvykio vieta: (duomenys neskelbtini), data: 2022 m. lapkričio 29 d., įvykio pobūdis: vanduo, vandens prasiskverbimas iš gretimų patalpų, nuostolių aprašymas: bute, virtuvėje ir kambaryje trūko sienų kampai, bei sutrūkinėjo pačios sienos. Pro įtrūkimus, greičiausiai dėl nesandarios namo konstrukcijos pro sijas (kurios galimai trūko dėl vykdomo kelio remonto ir priešais statomo namo, darbų) į vidų kambaryje ir virtuvėje patenka vanduo. Ko pasėkoje buto sienos sušlapo, matosi dažų suskilinėjimai, atsilupimai ant sienų. Susikaupęs vanduo varva ant grindų. Iš 2022 m. gruodžio 7 d. žalos administravimo suvestinės, bylos Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad draudėjas I. U., butas: (duomenys neskelbtini), įvykio priežastis: vandens/ drėgmės prasiskverbimas pro išorines sienas/ langus / stogą, apžiūros pastabos. Iš turto žalo įvertinimo skaičiuoklės, žalos byla Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. gruodžio 13 d. rašto „Dėl draudimo išmokos“, matyti, kad nuostolio suma 676,10 Eur, išskaita 60 Eur, nusidėvėjimo suma 0 Eur, į sąskaitą pervedama suma 616,10 Eur. Iš mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad 2022 m. gruodžio 14 d. I. U. pervesta į sąskaitą 616,10 Eur suma, mokėjimo paskirtis: (duomenys neskelbtini) draudimo išmoka poliso Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Iš ADB „Gjensidige“ 2023 m. vasario 20 d. pretenzijos, Nr. (duomenys neskelbtini), žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei UAB Mano Būstas Vilnius, nustatyta, kad ieškovė prašė atsakovės per 18 d. nuo šios pretenzijos gavimo datos pervesti į ieškovės sąskaitą 616,10 Eur sumą, žalos atlyginimui regreso tvarka, kadangi turi į atsakovę subrogacijos teisę. 

19.       Atsakovė teikia ginčo daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas (Vilniaus miesto savivaldybės mero 2023 m. gruodžio 18 d. potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybės mero 2023 m. gruodžio 13 d. potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. birželio 6 d. potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini), administruojamų daugiabučių namų sąrašai,) (el. byla. T. 2, b. l. 6–46).

        Dėl daugiabučio namo administratoriaus, kaip už žalą atsakingo asmens, atsakomybės

20.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad visais nagrinėjamoje byloje aktualiais atvejais atsakovė netinkamai vykdė savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės, pareigas bei nepagrįstai savo iniciatyva, be gyventojų sutikimo, neorganizavo daugiabučių namų bendrųjų patalpų (konstrukcijų) darbų, ir būtent atsakovės netinkamas, nepakankamas administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų bendrųjų patalpų (konstrukcijų) priežiūros įgyvendinimas lėmė ieškovės prašomos atlyginti žalos atsiradimą, todėl ji atsakinga dėl padarytos žalos.

21.       Apeliantė teigia, kad byloje pateikti įrodymai pagrindžia tai, kad apeliantė vykdė jai, kaip daugiabučių gyvenamųjų namų administratorei, teisės aktais įtvirtintas pareigas, todėl, kad pastate patalpas turinčių savininkų neveikimas nepriimant principinių sprendimų dėl renovacijos, remonto darbų lėmė tai, jog įvyko užliejimo įvykiai, ji dėl tokių nuo jos nepriklausančių aplinkybių negali būti laikomas atsakinga. Byloje nėra nustatyta, kad bent vieno objekto užliejimo šaltinis buvo avarinės būklės, kuriai esant būtų reikėję nedelsiant šalinti gedimus. Teigia, kad apeliantė nepagrįstai skundžiamu sprendimu pripažinta padariusi neteisėtus veiksmus, dėl kurių jai kyla civilinė atsakomybė – atlyginti žalą.

22.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Antroje šio straipsnio dalyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Kadangi CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta didesnio pavojaus šaltinio valdytojo pareiga atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo, vadinasi, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą statinių savininkas (valdytojas) atsako visais atvejais, nebent įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

23.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas, kiekvienu atveju būtina nustatyti, jog žala atsirado dėl statinio trūkumo. Įstatymų leidėjas nepateikia statinių trūkumų ar jų sugriuvimo sąvokų reikšmės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl statinio trūkumų, yra pažymėjęs, jog griežtoji atsakomybė taikytina tik konstatavus, kad žala padaryta dėl objekto ar jo atskirų dalių (konstrukcijų) sugriuvimo, kitokių trūkumų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-219/2017, 35 punktas). Kasacinio teismo praktikoje statinio trūkumais pripažįstama, pavyzdžiui, netinkamos kokybės stogo danga (nesandarus stogas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015); atidengtas priešgaisrinio vandens rezervuaro šulinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2010); kt. Kai žala padaroma ne dėl statinių sugriuvimo ar trūkumų, bet dėl kitų priežasčių (dėl daugiabučiame name užsikimšusio vamzdyno užliejus vieną iš butų ir sugadinus ten buvusį kilnojamąjį turtą), griežtoji deliktinė atsakomybė netaikoma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 35–36 punktus).

24.       Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, statinių savininkas (valdytojas) turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriuvimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingas ir atidus, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).

25.       Pagal kasacinio teismo praktiką, CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Valdytoju gali būti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo kontekste, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018, 25 punktas).

26.       CK 4.84 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius.

27.       Pagal Nuostatų 3 punktą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.

28.       Vadinasi, administratoriaus pareigos administruojant namo bendrojo naudojimo objektus skirstytinos į dvi grupes pagal tai, ar joms vykdyti būtinas namo butų ir kitų patalpų savininkų (bendrojo naudojimo objektų bendraturčių) pavedimas (pritarimas), ar administratorius jas privalo vykdyti nepriklausomai nuo tokių asmenų valios buvimo. Pirmąją grupę sudaro administratoriaus pareigos įgyvendinant namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant, o antrąją grupę – užtikrinant namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus.

29.       Pagal Statinių priežiūros reglamento, nustatančio, be kita ko, ir daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką, 11 punkte apibrėžtą teisinį reguliavimą, statinio priežiūros tikslas yra, be kita ko, užtikrinti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę aplinkai. Pagal šio reglamento 12 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, vienas iš pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros uždavinių yra laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (12.2 punktas).

30.       Bendrojo naudojimo objektų administratorius šiuos objektus administruoja pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtino Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus. Pagal šių nuostatų 2 punktą, administratorius savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei teisės aktais ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais nuostatais; pagal 4 punktą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Įgyvendindamas savo pagrindinį uždavinį, administratorius, be kitų, atlieka šias funkcijas: sudaro namo bendrojo naudojimo objektų aprašą, kuriame, be kita ko, turi būti nurodyta bendrojo naudojimo objektų techninė būklė, prireikus aprašą papildo arba keičia (Nuostatų 5.2 punktas); vadovaudamasis gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomaisiais reikalavimais organizuoja namo techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą (Nuostatų 5.3 punktas); remdamasis namo bendrojo naudojimo objektų techninių apžiūrų duomenimis, rengia daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinius ir ilgalaikius darbų planus, imasi priemonių šiems planams įgyvendinti, darbų planai pateikiami patalpų savininkams, šie planai svarstomi patalpų savininkų susirinkime (Nuostatų 5.4 punktas); vadovaudamasis darbų planais, rengia pasiūlymus dėl lėšų kaupimo namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti ir jų naudojimo tvarkos (Nuostatų 5.41 punktas); Nuostatų 5.4, 5.41, 5.42, 7.1, 11, 12, 121 punktuose nurodytais atvejais 1/4 patalpų savininkų raštu pateiktu prašymu arba savo iniciatyva, vadovaudamasis CK 4.85 straipsnio 3 dalimi, šaukia patalpų savininkų susirinkimus arba šių Nuostatų 13 punkte nurodyta tvarka organizuoja patalpų savininkų balsavimą raštu. Administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (Nuostatų 6.1 punktas). Jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus administratorius turi imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas).

31.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad administraciniu aktu paskirtam bendrojo naudojimo objektų administratoriui, kaip šių objektų valdytojui, perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą, todėl už pareigų, susijusių su privalomųjų statinių priežiūros reikalavimų užtikrinimu, daugiabučio namo išsaugojimu, kurias vykdydamas administratorius sprendimus turi priimti savarankiškai, nevykdymą bendrojo naudojimo objektų administratoriui taikytina griežtoji atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024, 39 punktas).

32.       Kaip pagrįstai pažymėjo apeliantė, šiai bylai aktualus yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017 pateiktas išaiškinimas, kad administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas.

33.       Nagrinėjamu atveju apeliantė UAB Mano Būstas Vilnius ginčui aktualiais laikotarpiai buvo daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore. Taigi, draudžiamųjų įvykių kilimo metu būtent apeliantė buvo atsakinga už nurodytų pastatų bendrojo naudojimo objektų, įskaitant ir pagrindinių konstrukcijų (stogo) bei vandens nuotekų vamzdynų, techninę priežiūrą.

34.       Apeliantė apeliaciniame skunde tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadas, kad apeliantė, vykdydama savo pareigas, sprendimus, taip pat ir sprendimą dėl stogo, jo dalies remonto ar pakeitimo, esant duomenims apie blogą jų būklę, turėjo priimti savarankiškai, t. y. šias pareigas atsakovė privalėjo vykdyti nepriklausomai nuo butų ir kitų patalpų savininkų (bendrojo naudojimo objektų bendraturčių) valios (ne)buvimo.

35.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.12.05:2002 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013).

36.       Taigi pagal bendrąją taisyklę administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo, išskyrus minėtų Nuostatų 7.7 papunktyje nurodytą išimtį – jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai. Šiame kontekste pažymėtina, kad administratorė ne savo iniciatyva atlikusi remonto darbus, kurie nėra skirti statinio privalomiesiems reikalavimams užtikrinti, be kita ko, yra ir itin didelės materialinės vertės, netektų galimybės remtis CK 4.83 straipsnio 4 dalimi ir vėliau išsireikalauti iš namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčių dėl to patirtas išlaidas.

37.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartas teisinis reglamentavimas ir teismų praktika pagrindžia, kad sprendžiant dėl administratorės atsakomybės ir atsižvelgiant į šioje byloje kilusį ginčą, būtina išsiaiškinti, ar ginčo stogas bei namo fasadas buvo avarinės būklės, t. y. ar tai buvo privalomai atliktini darbai, priskiriami privalomiesiems reikalavimams, dėl kurių remonto darbų atsakovei nereikia daugiabučių namų savininkų pritarimo ir kurie turėjo būti vykdomi nedelsiant, ir ar atsakovė tinkamai vykdė jai teisės aktuose priskirtas daugiabučių namų priežiūros ir administravimo pareigas.

38.       Pastato bendrojo naudojimo objektai detalizuoti Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje, kurioje nurodyta, kad tokie objektai yra: (1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); (2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); (3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; (4) vietiniai inžineriniai tinklai; (5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.

39.       Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai yra keliami atitinkami reikalavimai, kurie nustatyti Statinių priežiūros reglamente (t. y. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 8 d.), pagal kurio 11 punktą, statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Lietuvos Respublikos Statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, jis turi paskirti už namo techninę priežiūrą atsakingą asmenį (Statinių priežiūros reglamento 84 punktas). Valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Statinių priežiūros reglamente nurodytais teisės aktais, Statinių priežiūros reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę (Statinių priežiūros reglamento 85 punktas).

40.       Remiantis Statinių priežiūros reglamento 34 punktu, nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami ne rečiau kaip kartą per mėnesį, išskyrus Statinių priežiūros reglamento 87.1 papunktyje nurodytus atvejus. Statinių priežiūros reglamento 37 punktas numato, kad nuolatinius statinio būklės stebėjimus atlieka techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam yra pavesta atlikti nuolatinius statinio būklės stebėjimus. Statinių priežiūros reglamento 38 punktas numato, kad nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinamos statinio pagrindinės konstrukcijos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, vizualiai tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, patalpų ir aplinkos sanitarinė būklė. Statinių priežiūros reglamento 39 punktas numato, kad statinių periodines ir specializuotas apžiūras, be kita ko, sudaro kasmetinės statinio, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros, kurios atliekamos pasibaigus žiemos sezonui (atsižvelgiant į statinio naudojimo ypatumus ir prieš prasidedant žiemos sezonui). Statinių priežiūros reglamento 43 punktas numato, kad kasmetinių apžiūrų metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės statinio konstrukcijos, inžinerinė įranga, nustatomas esamo statinio tyrimų poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis, įvertinama nuolatinių stebėjimų kokybė.

41.       Remiantis Statinių priežiūros reglamento 91 straipsniu, atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai: namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė, fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai ir deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis; fiksuojami ir vertinami namo savininkų (naudotojų) pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus. Atsakingas už apžiūrą asmuo apie apžiūrų metu nustatytas deformacijas, defektus, dėl kurių pažeidžiami esminiai statinių reikalavimai ir kyla pavojus aplinkai, žmonių gyvybei, sveikatai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, privalo nedelsdamas apie tai informuoti namo savininkus (naudotojus), valdytoją ir (ar) techninį prižiūrėtoją, jei jis nedalyvauja apžiūroje, savivaldybės administraciją, atsakingą už statinio naudojimo priežiūros vykdymą (Statinių priežiūros reglamento 93 punktas). Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir / ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir / ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (Statinių priežiūros reglamento 96 punktas).

42.       Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju būtent apeliantei teko pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų, nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių žalos kilimui išvengti, t. y. atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti pastato stogą ir pan.

43.       Dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), apliejimo 2022 m. gruodžio 12 d., byloje nustatyta, kad pratekėjus per stogą vandeniui buvo aplietas butas. Tai patvirtina pačios apeliantės 2023 m. sausio 9 d. raštas, kuriame nurodyta administratoriaus įgaliotiems asmenims atlikus apžiūrą nustatyta, kad vanduo į vidaus patalpas galimai pro pastato stogą. Apžiūros metu fiksuota, kad galimi stogo nesandarumai yra ties stoginio latako ir seno stogo dangos jungiamosiose vietose su nauju, kadangi senojo stogo dalis po danga neturi sumontuotų plėvelių. Pažymėta, kad administratorė inicijavo stogo remonto darbus (el. byla, t. 1, b. l. 25).  Taip pat Statinio techninės priežiūros žurnale (adresas (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio mėnesį fiksuotas pratekėjimas bute Nr. (duomenys neskelbtini) (el. byla, t. 1, b. l. 126–127).

44.       Tai gi, priešingai nei teigia apeliaciniame skunde apeliantė, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad minėtas butas buvo aplietas pratekėjus vandeniui per pastato stogą, t. y. per bendrąją pastato konstrukciją.

45.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pastato stogo būklė buvo bloga, nepaisant to, jog techninės priežiūros žurnale patvirtinta, kad šis vienintelis fiksuotas gedimas pašalintas 2023 m. sausio mėnesį.

46.       Iš byloje esančio Statinio techninės priežiūros žurnalo (adresas (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad žurnalas pradėtas 2021 m. gegužės 1 d. ir kas mėnesį yra vykdomi statinio būklė)s stebėjimai. Žurnale pažymėta, kad 2021 m. gegužės mėnesį atlikus statinio nuolatinės būklės stebėjimą fiksuotas pratekėjimas į butą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat pažymėta, kad tą patį mėnesį buvo atlikti sandarinimo darbai. 2023 m. sausio mėnesį žurnale fiksuotas pratekėjimas butuose Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėta, kad stogo dangos remonto darbai atlikti tą patį mėnesį (el. byla, t. 1, b. l. 126–127). Apibendrinant šiame žurnale fiksuotus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog apeliantė paaiškėjus stogo defektui, jau po draudiminio įvykio, atliko stogo dangos remontą, tačiau nesutinka su apeliante, kad iki draudiminio įvykio nebuvo fiksuota stogo defektų. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs statinio techninės priežiūros žurnale esančius duomenis, minėtame apeliantės 2023 m. sausio 9 d. rašte nurodytą informaciją, pagrįstai konstatavo, kad pastato stogo būklė iki draudiminio įvykio buvo bloga.

47.       Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad išimtinai tik savininkų neveikimas lėmė tai, kad sprendimai dėl renovacijos pastate, adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo priimti 2021 m., o renovacijai pritarta tik 2024 m. vasario 9 d. balsavimo protokolu, todėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai yra atsakingi dėl draudiminio įvykio metu padarytos žalos butui.

48.       Byloje esančiame 2021 m. liepos 16 d. butų ir kitų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini)balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokole nurodyta, kad buvo sprendžiama dėl pritarimo organizuoti namo renovaciją (buvo balsuojama dėl klausimo „Ar pritariate, kad būtų organizuojama Jūsų namo renovacija?“). Balsavimas neįvyko ir sprendimas nepriimtas (el. byla, t. 1, b. l. 99). Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs minėto protokolo turinį pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad minėtas protokolas neįrodo, kad apeliantė buvo nustačiusi pastato stogo trūkumus, ir nėra aišku kokiu laikotarpiu ir kokios apimties darbai buvo planuojami, ir nepatvirtina, kad apeliantė atliko savo funkcijas tinkamai, o atsakomybė už dėl nesandaraus stogo patirtą žalą turi tekti pastato butų savininkams, todėl šiame dokumente užfiksuota informacija nepatvirtina apeliantės tinkamai atliktų administravimo veiksmų, prižiūrint bendrosios pastato konstrukcijos – stogo – būklę, namo savininkų tinkamo informavimo apie stogo būklę. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apeliantė neįrodė, jog daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai yra atsakingi dėl draudiminio įvykio metu padarytos žalos butui, kadangi byloje nėra įrodymų, kad apeliantei informavus daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkus apie poreikį atlikti stogo remonto darbus, pastarieji nebūtų priėmę reikalingo sprendimo ar išreiškę nesutikimą.

49.       Pažymėtina, kad Statinio techninės priežiūros žurnale (adresas (duomenys neskelbtini)fiksuoti duomenys (šios nutarties 46 punktas) ir apeliantės 2023 m. sausio 9 d. rašte nurodyta informacija leidžia daryti išvadą, kad problemos, susijusios su pastato bendrųjų konstrukcijų (stogo) nesandarumu, egzistavo ir atsakovei, kaip minėto pastato administratorei, apie tai buvo žinoma, nes ji pati fiksuodavo pastato stogo nesandarumo atvejį bei stogą lokaliai taisė, tačiau, kad toks stogo tvarkymas nebuvo tinkamas stogo sutvarkymas patvirtina aplinkybė, jog Statinio techninės priežiūros žurnale 2023 m. sausio mėnesį buvo fiksuotas pakartotinas vandens pratekėjimas į butą Nr. (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, kad apeliantė atlikusi pastato techninės būklės stebėseną iki kol vanduo per stogą neprabėga į po juo esančias patalpas, stogo defektų neužfiksavo, patvirtina, kad apeliantė netinkamai vykdė bendrojo naudojimo objektų administratorės pareigas. Jeigu apeliantė būtų buvusi pakankamai aktyvi, apdairi ir rūpestinga, būtų tinkamai ir savalaikiai atlikusi pastato bendrųjų konstrukcijų (stogo) patikrinimus, ji būtų galėjusi anksčiau identifikuoti ir nustatyti konkrečius trūkumus ir būtų galėjusi organizuoti prevencinį šių trūkumų pašalinimą, be kita ko, informuodama gyventojus dėl kylančios būtinybės kapitaliai remontuoti pastato stogą, taip užkirsdama kelią žalai atsirasti. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad ir šiuo atveju žalos kilimą sąlygojo tai, kad atsakovė tinkamai neatliko savo, kaip administratorės, pareigų, t. y. laiku nepastebėjo administruojamo pastato stogo defektų, kurie įprastai neatsiranda staiga. Tai, kad vėliau, t. y. po to, kai įvyko draudiminis įvykis, apeliantė atliko stogo dangos remonto darbus, nepašalina apeliantės atsakomybės dėl kilusio žalos.

50.       Dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), apliejimo 2023 m. balandžio 2 d., apeliantė teigia, kad ieškovė neįrodė, jog žala šiam butui buvo padaryta dėl pro stogą pasiskverbusio vandens. Teigia, kad turto apžiūros aktas parengtas išimtinai vadovaujantis draudėjos teiginiais, draudikui neatlikus jokio savarankiško vertinimo, be to, turto apžiūros aktas yra prieštaringas, nes jame nurodoma, kad užliejimas įvyko dėl gamtinių sąlygų, tačiau nėra jokių įrodymų, kad vėjas tokio stiprumo, kad būtų padaryta žala butui.

51.       Byloje esančiame 2023 m. balandžio 18 d. turto apžiūros akte, žalos Nr. (duomenys neskelbtini), dėl įvykio įvykusio 2023 m. balandžio 2 d. 2 val., nurodyta, kad įvykio vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjęs asmuo E. S. naktį išgirdo nuo lubų lašant vandenį, vanduo tekėjo ir per sienas, įvykio priežastis: galimai nesandarus stogas, įvykio numanomas kaltininkas: gamtinės sąlygos, stipri liūtis, senas namas, senas stogas. Pažymima, kad reikalingas stogo remontas. Taip pat minėtame akte fiksuota, kad kambarys yra pastato antrame aukšte, mansardoje, nenustatyta, jog vanduo būtų pratekėjęs pro stoglangius, jų montavimo vietas

52.       Iš byloje esančių 2021 m. liepos 27 d. UAB Mano Būstas Vilnius statinio priežiūros akto Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad apžiūrėjus statinį pastebėtas stogo defektas, deformacijos, gedimai: skarda vietomis stipriai surūdijusi, nepatikima. Dalinai stogo danga skirtingose stogo vietose keista. Korozijos pažeisti ir stogo latakai. Didžioji dalis virš stogo esančių baliustrų stipriai pažeistos erozijos. Vietomis betono luitai vos laikosi. 2022 m. balandžio 12 d. statinio priežiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota nusidėvėjusi neremontuoto stogo cinkuota skardinė ir čerpinė danga, skardinė danga pažeista korozijos, stogo danga nesandari. Rekomenduota atnaujinti stogo dangą, jei reikia stiprinti, keisti stogo medines konstrukcijas, atnaujinti lietaus nuvedimo sistemą ir kt.

53.       Iš statinio techninės priežiūros žurnalo, dėl objekto esančio (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad šiame žurnale fiksuota: 2022 m. rugsėjo mėn. – nesandari stogo danga, pratekėjimas į 430 butą, rekomenduojamas remontas, darbai atlikti – 2022 m. rugsėjo mėn.; 2022 m. spalio mėn. – nesandarus stogas, rekomenduojamas remontas, darbai atlikti – 2022 m. spalio mėn.; 2023 m. balandžio mėn. – nesandarus stogas, lietaus sistema, parengta projektas, darbai atlikti – 2022 m. balandžio mėn.; 2023 m. birželio mėn. – pratekėjimas (duomenys neskelbtini) butuose, rekomenduojamas stogo užtraukimas armuota plėvele, darbai atlikti – 2023 m. birželio mėn.; 2023 m. rugsėjo mėn. – pratekėjimas (duomenys neskelbtini) bute, rekomenduojamas stogo remontas, darbai atlikti – 2023 m. rugsėjo mėn.

54.       Apibendrinant pažymėtina, kad šios nutarties 52–53 punkte nurodyti duomenys patvirtina, kad ženklūs stogo defektai ir deformacijos buvo užfiksuotos 2021 m. liepos mėnesį, ir vėliau 2022 m. rugsėjo, spalio mėnesiais, kad butas, buto kambarys, kuriam yra padaryta žala yra mansardoje ir virš jo yra pastato stogas, todėl vertinant minėtuose pačios apeliantės parengtuose dokumentuose užfiksuotus duomenis apie labai blogą pastato stogo būklę kartu su 2023 m. balandžio 18 d. turto apžiūros akte, žalos Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo aplietas dėl nesandaraus stogo. Tai, kad turto apžiūros akte viena iš vandens pratekėjimo per stogą priežasčių nurodytos gamtinės sąlygos (stiprus vėjas), esant duomenims apie labai blogą pastato stogo būklę, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad iš esmės tik vėjo stiprumas galėjo būti žalos kilimo priežastimi. Esant šioms aplinkybėms, atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neįvertinęs įvykio metu buvusių gamtinių sąlygų, nenustatė visų reikšmingų aplinkybių turėjusių įtakos kilti draudiminiam įvykiui. 

55.       Apeliantė teigia, kad nėra įrodymų, jog namo patalpų savininkai būtų informavę apeliantę dėl stogo konstrukcijų trūkumų/defektų.

56.       Statinio techninės priežiūros žurnale (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2022 m. rugsėjo mėnesį fiksuotas vandens pratekėjimas bute Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nesandarios stogo dangos, spalio mėnesį fiksuota, kad statinio stogas nesandarus (el. byla, t. 1, b. l. 139), taip pat Statinio 2021 m. liepos 27 d. apžiūros akte (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad statinio stogo būklė bloga (el. byla, t. 1, b. l. 144), byloje nėra duomenų, kad iki draudiminio įvykio pastato stogo būklė būtų tapusi gera (t. y. stogas būtų sandarus), todėl atmestini apeliantės skundo argumentai, kad jai nebuvo žinoma apie pastato stogo konstrukcijos defektus.

57.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad stogo remonto darbai nepriskirtini prie privalomųjų darbų, kuriuos atsakovė turėjo teisę atlikti be patalpų savininkų sutikimo, ir remiasi aplinkybe, kad daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), būtų ir patalpų savininkai nepritarė kapitaliniams pastato stogo remontui.

58.       Iš byloje esančio skaičiavimo komisijos protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad posėdis įvyko 2020 m. gruodžio 28 d., balsavimo organizatorius UAB Mano Būstas Vilnius, sprendžiamas klausimas: „ar pritariate daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto techniniam projektui Nr. (duomenys neskelbtini)“. Balsavimo rezultatai: balsavimas neįvyko. Iš 2021 m. rugsėjo 10 d. butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad buvo sprendžiamas klausimas, dėl daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), stogo remonto techninio darbo projekto rengimo. Balsavimo rezultatai: balsavimas neįvyko. Iš 2021 m. spalio 15 d. butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad posėdis įvyko 2021 m. spalio 15 d., balsavimo organizatorius UAB Mano Būstas Vilnius, svarstytas klausimas, dėl daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) stogo remonto techninio darbo projekto rengimo. Balsavimo rezultatai: stogo remonto techninio darbo projekto rengimui pritarta. Iš 2023 m. spalio 27 d. butų ir kitų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), Balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad svarstyti klausimai; Ar pritariama, kad UAB Proalpas atliktų namo stogo remontą pagal jau parengtą stogo remonto projektą, mokėtina suma 1,28 Eur/kv. m/48 mėn., darbams suteikiamas 48 mėn. išsimokėjimas, 60 mėn. garantinis terminas? Ar pritariama, kad UAB Rakursas atliktų namo stogo baliustradų remontą pagal jau parengtą stogo remonto projektą, mokėtina suma 0,54 Eur/kv.m/48 mėn., darbams suteikiamas 48 mėn. išsimokėjimas, 60 mėn. garantinis terminas? Balsavimo rezultatai: balsavimas neįvyko.

59.       Nagrinėjamu atveju draudiminis įvykis įvyko 2023 m. balandžio 2 d., būtų ir kitų patalpų savininkai iki minėto draudiminio įvykio, 2021 m. spalio 15 d. pritarė (duomenys neskelbtini) stogo remonto techninio darbo projekto rengimui. Byloje nėra duomenų, kad po to iki draudiminio įvykio apeliantė būtų kreipusi į daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus dėl tolimesnių sprendimų priėmimų susijusių su stogo remonto darbais ir gyventojai būtų nepritarę tokių darbų atlikimui. Pažymėtina, kad 2023 m. spalio 27 d. butų ir kitų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), balsavimas raštu dėl namo stogo remonto atlikimo pagal jau parengtą stogo remonto projektą įvyko po draudiminio įvykio, todėl atmestini apeliantės argumentai, kad iki draudiminio įvykio daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai nepritarė stogo kapitalinio remonto darbų atlikimui. Tai, kad praėjus šešiems mėnesiams po draudiminio įvykio daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai nepritarė apeliantės pasiūlymui dėl darbų atlikimo, nėra reikšminga sprendžiant dėl žalos atlyginimo, nes draudiminis įvykis įvyko iki minėto susirinkimo. Apeliantė nėra pateikusi į bylą jokių įrodymų, kad po to, kai 2021 m. spalio 15 d. daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai pritarė (duomenys neskelbtini), stogo remonto techninio darbo projekto rengimui, iki draudiminio įvykio būtų užtikrinusi tinkamos pastato būklės palaikymą, atliekant prevencinius planinius darbus, taip pat apeliantė nepateikė jokių duomenų, kodėl 2021 m. spalio 15 d. daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkam pritarus stogo remonto techninio darbo projekto rengimui, jis nebuvo atliktas iki 2023 m. balandžio mėnesio.

60.       Tai gi, byloje nustačius, kad apeliantė turėdama informaciją apie labai blogą daugiabučio gyvenamo namo, adresu (duomenys neskelbtini), stogo būklę (pratekėjimą į kitą butą, dangos nesandarumą, deformaciją, koroziją ir kt.), stogo remonto darbų neatliko ir byloje nesant jokių įrodymų, kad šių darbų apeliantė neatliko dėl objektyvių priežasčių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad žalos kilimą bute, (duomenys neskelbtini), lėmė tai, kad apeliantė tinkamai neatliko savo, kaip administratorės, pareigų, todėl ji yra atsakinga už padarytą žalą.

61.       Dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), apliejimo 2022 m. gruodžio 26 d., pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad prie ieškinio pateiktos fotonuotraukos, taip pat žalos įvertinimo dokumentas, patvirtina, kad butas buvo aplietas dėl nuotekų stovo defekto. Apeliantė skunde teigia, kad draudikas jokio savarankiško tyrimo neatliko, perrašė nukentėjusio asmens paaiškinimus, netikrindamas jų pagrįstumo, o iš ieškovės pateiktų fotofiksacijų taip pat nėra galimybės nustatyti, kad pratekėjimas įvyko pro vamzdį, be to nėra jokių duomenų, kad bendrojo naudojimo objektų būklė būtų buvusi nepatenkinama, bloga.

62.       ADB „Gjensidige“ 2023 m. kovo 21 d. Turto apžiūros akte, dėl įvykio įvykusio 2022 m. gruodžio 26 d., fiksuoto, įvykio aplinkybės: prabėgimai vyksta ties buitinių nuotekų stovu, lietaus ir sniego metu, įvykio priežastis: nesandari stogo danga ties nuotekų stovu. Apie įvykį pranešta administratoriui. Iš nuotraukose užfiksuotų aplinkybių matyti, kad tualeto kambaryje per sienos dalį, kuri dengia nuotekų stovą, bėgantis vanduo (el. byla. t. 1, b. l. 43–48). Tai gi, minėti ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo aplietas dėl nesandarios stogo dangos ties nuotekų stovu. Pažymėtina, kad apeliantė atsiliepime į ieškinį pripažino, kad gavus gyventojo pranešimą, darbuotojai nuvykę į vietą užfiksavo, kad galimai pratekėjimai vyksta nuo lietaus nuotekų vamzdyno (žr. atsiliepimo į ieškinį 2.19 punktas).

63.       Tai, kad namo, adresu (duomenys neskelbtini), stogo būklė buvo bloga patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Iš statinio techninės priežiūros žurnalo, dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad šiame žurnale fiksuoti pastebėti defektai: 2020 m. sausio mėn. – stogo remontas, rekomenduojamas remontas, darbai atlikti – 2020 m. gegužės mėn.; 2022 m. liepos mėn. – laša stovas, rekomenduojamas remontas, darbai atlikti – 2022 m. liepos mėn.; 2022 m. gruodžio mėn. – sukorodavę vamzdynai, rekomenduojama keisti, darbai atlikti – 2022 m. gruodžio mėn.; 2023 m. sausio mėn. – blogos būklės stovas, rekomenduojama keisti, darbai atlikti – 2023 m. sausio mėn.; 2023 m. spalio mėn. – stogo remontas, rekomenduojama remontuoti, darbai atlikti – 2023 m. spalio mėn. Iš 2021 m. balandžio 12 d. UAB Mano Būstas Vilnius statinio priežiūros akto matyti, kad statinio adresas: (duomenys neskelbtini), Vilnius, apžiūros tikslas: kasmetinė pastato, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūra. Stogo būklė patenkinama, dengtas prilydoma bitumine danga, atskirose vietose remontuotas. Rekomenduojami darbai defektams pašalinti: vykdyti eksploatacinę priežiūrą – valyti, esant poreikiui remontuoti. Iš 2022 m. rugsėjo 6 d. UAB Mano Būstas Vilnius statinio priežiūros akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad statinio, adresu (duomenys neskelbtini), pažymėta, kad Stogo būklė patenkinama. Rekomenduojami darbai defektams pašalinti: vykdyti eksploatacinę priežiūrą, valyti, remontuoti.

64.       Šios nutarties 62–63 punktuose aptarti įrodymai patvirtina, kad gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), stogo būklė buvo bloga, ne kartą fiksuota, kad nuotekų vamzdynai yra blogos būklės, todėl vertinant šiuos įrodymus kartu su ieškovės pateiktais įrodymais, kuriuose fiksuotas buto, esančio (duomenys neskelbtini), apliejimas, bei pačios apeliantės atsiliepime į ieškinį pripažintą aplinkybę, jog galimai pratekėjimai vyksta nuo lietaus nuotekų vamzdyno, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje yra įrodyta, jog būtent dėl nuotekų stovo defekto, kuris priskiriamas bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai, buvo aplietas minėtas butas.

65.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantė kaip namo administratorė, siekdama paneigti ieškovės nurodomą apliejimo priežastį, galėjo organizuoti aplieto buto apžiūrą, tačiau to nepadarė. Taigi šiuo atveju vien atsakovės subjektyvus bylos medžiagos vertinimas ir kritika nesudaro pagrindo priešingoms, nei pirmosios instancijos teismo, išvadoms apie apliejimo priežastį.

66.       Apeliantė teigia, kad ji ėmėsi priemonių žalai išvengti ir šią aplinkybę įrodinėja, jog dar iki įvykio buvo organizuojamas susirinkimas su gyventojais, kad būtų pritarta dėl bendro naudojimo objektų atnaujinimo 2021–2026 m. ir ilgalaikiam darbų planui, tačiau balsavimas neįvyko; dar iki apliejimo ieškojo rangovo stogo remonto darbams, tačiau rangovas nebuvo atrinktas, todėl buvo organizuojamas konkursas; jog periodiškai kas mėnesį atlikinėjo nuolatinius statinio būklės aktus; nustačius vamzdynų defektus, dėjo maksimalias pastangas organizuoti susirinkimus, kad butų ir kitų patalpų savininkai pritartų remonto darbams, tačiau savininkai jiems nepritarė.

67.       Minėti 2021 m. balandžio 12 d. ir 2022 m. rugsėjo 6 d. statinio apžiūros aktai (el. byla, t. 1, b. l. 154–157) patvirtina, kad nuotekų vamzdžių patenkinama būklė buvo fiksuota  iki 2022 m. gruodžio 26 d. draudiminio įvykio. Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. rugsėjo 6 d. statinio apžiūros akto 3.2. punkte pažymėta, kad rekomenduojama lietaus <...> nuotekų tinkluose vykdyti eksploatacinę priežiūrą – valyti remontuoti. Vien aplinkybė, kad apeliantė, kaip matyti iš 2022 m. liepos 4 d. UAB Mano Būstas Vilnius apklausos pažymos 4 Nr. (duomenys neskelbtini), organizavo  teikėjo atlikti stogo konstrukcijų ir sistemų remonto darbus ir laimėjusiu pripažintas pasiūlymas: UAB Proalpas #PRO_21, neįrodo apeliantės pakankamų pastangų išvengti žalos dėl vandens pratekėjimo.

68.       Apeliantė aplinkybę, kad jis nėra atsakinga dėl padarytos žalos butui, adresu (duomenys neskelbtini), grindžia tuo, kad dar iki draudiminio įvykio buvo organizuojamas susirinkimas su gyventojais dėl pritarimo bendro naudojimo objektų atnaujinimo 2021–2026 m. ir ilgalaikiam darbų planui, tačiau, kaip matyti iš 2021 m. birželio 29 d. butų ir kitų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo, balsavimas neįvyko (el. byla t. 1, b. l. 104). Pažymėtina, kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą pastebėjo ieškovė, į bylą nėra pateiktas siūlytas darbų planas, todėl neaišku, kokiomis sąlygomis gyventojams buvo siūlomi atlikti darbus. Nagrinėjamu atveju butas buvo užlietas dėl stogo konstrukcijoje įrengto vandens nuotekų vamzdžio defekto, kuris priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo įrangai, ir stogo dangos ties vandens nuotekų vamzdžio nesandarumo, todėl būtent apeliantei tenka pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių žalai išvengti.

69.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė formaliai vykdė statinio pagrindinių konstrukcijų priežiūrą, dėl ko, nors ir fiksavo bendrojo naudojimo objekto – vandens nuotekų vamzdžio trūkumą, dėl kurio įvyko pratekėjimas, defekto laiku nepašalino. Po to, kai apeliantė 2021 m. birželio 29 d. kreipėsi į daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus dėl pritarimo bendro naudojimo objektų atnaujinimo 2021–2026 m. ir ilgalaikiam darbų planui, nėra duomenų, kad vėliau apeliantė, kaip daugiabučio namo administratorė kreipėsi į daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus dėl būtinybės tvarkyti konkretų vandens nutekėjimo stovą, atlikti stogo dangos remontą. Atsižvelgiant į tai, atmestini apeliantės argumentai, kad būtent daugiabučio gyvenamojo namo būtų ir kitų patalpų savininkai yra atsakingi dėl atsiradusio žalos. Pažymėtina, kad daugiabučio namo administratoriaus pareiga yra ne tik atlikti nuolatinius namo būklės vertinimus, apžiūras, nuolatinius stebėjimus, bet ir atlikti realius veiksmus (darbus), kad būtų išvengta daugiabučio namo bendrųjų konstrukcijų ir tinklų avarijų. Nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodė, kad ji būdama daugiabučio namo administratorė, bendrojo naudojimo konstrukcijų priežiūrą vykdė tinkamai, buvo pakankamai rūpestinga ir iki draudiminio įvykio ėmėsi visų priemonių, kad būtų išvengta žalos kylimo. Šiuo atveju apeliantės netinkamas, nepakankamas veikimas, t. y. netinkamas administruojamo namo konkretaus vandens nutekėjimo stovo priežiūros atlikimas, lėmė ieškovės nurodytos žalos atsiradimą. Apeliantė, kaip daugiabučio namo administratorė, netinkamai vykdžiusi jai teisės aktais nustatytas pareigas, yra atsakinga už apdraustam turtui padarytą žalą.

70.       Dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), apliejimo 2022 m. lapkričio 18 d., pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad labiau tikėtina, jog apliejimas įvyko per nesandarias sienas, dėl bendro naudojimo konstrukcijos trūkumo, o apeliantė, nors ir statinio apžiūros aktais iki aptariamo draudiminio įvykio fiksavo sieninių blokų suaižėjimą, tarpblokinių siūlių nusidėvėjimą, apirimą ir kt., pateikė rekomendacijos atlikti šių defektų remonto darbus, tačiau į bylą nepateiktą įrodymų, kad atliko kokius nors būtent šių konstrukcijų remonto darbus.

71.       Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, kad apžiūros aktuose nurodyta, jog tik rekomenduojama atlikti tarpblokinių siūlių remonto darbus, o ne privalomai nurodoma tokius remonto darbus atlikti, be to techninės priežiūros žurnale nurodyta, kad administratorė periodiškai vykdė namo apžiūras, techninės būklės stebėjimą, visais įvykio metais (2022 m.) buvo fiksuojama, kad arba defektų nenustatyta, arba nustatyti defektai, kurie niekaip nėra susiję su ieškovės įrodinėjamu žalos šaltiniu ir priežastimis.

72.       ADB „Gjensidige“ 2022 m. gruodžio 9 d. Turto apžiūros akte, žalos Nr. (duomenys neskelbtini), Žalos įvertinimo, 2022 m. gruodžio 7 d. žalos administravimo suvestinėje, bylos Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), apliejimas įvyko dėl pastato konstrukcijų nesandarumo (sutrūkinėjusių sienų) (el. byla, t. 1, b. l. 36–42, 49–56).

73.       Apeliantė teigia, kad turto apžiūros aktas nėra tinkamas įrodymas, nes turi esminių formos trūkumų: nėra aiški užliejimo data. Be to, ieškinyje nurodoma, kad užliejimas vyko 2022 m. lapkričio 29 d., tačiau turto apžiūros akte įvykio data nurodyta 2022 m. lapkričio 18 d., o apžiūros data nurodyta 2022 m. gruodžio 9 d., tačiau skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas dėl šių prieštaravimų nepasisakė.

74.       ADB „Gjensidige“ 2022 m. gruodžio 9 d. Turto apžiūros akte, žalos Nr. (duomenys neskelbtini), dėl įvykio įvykusio apie 2022 m. lapkričio 18 d., nurodyta, kad įvykio adresas (duomenys neskelbtini), nukentėjęs asmuo I. U., įvykio priežastis: vanduo patenka iš lauko pro stogą, per angas ar kitas nesandarias vietas. Įvykio aprašymas: apžiūros metu fiksuojami nutekėjimai bei įtrūkimai ant sienų. Drėgmė, tikėtina, prasiskverbia per nesandarų pastato fasadą. Draudėjo, jo atstovo paaiškinimai: apie 2022 m. lapkričio 18 d. buto nuomininkas pastebėjo įtrūkimus, pratekančią drėgmę per sienas.

75.       Tai gi, minėtame akte, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia apeliantė yra nurodyta konkreti buto apliejimo data – 2022 m. lapkričio 18 d. tai, kad pats turto apžiūros aktas surašytas ne žalos atsiradimo dieną, o vėliau – 2022 m. gruodžio 9 d., neturi reikšmės, nustatant buto apliejimo dieną, nes nėra privaloma turto apžiūros aktą surašyti žalos atsiradimo dieną. Tai, kad ieškovė ieškinyje nurodė kitą buto apliejimo datą – 2022 m. lapkričio 29 d., kuri sutampa su žalos įvertinime nurodyta įvykio data – 2022 m. lapkričio 29 d. nekeičia turto apžiūros akte užfiksuotų aplinkybių, t. y. datos, kada buvo pastebėtas buto apliejimas, kadangi šiuo atveju vandens tekėjimas per sienas nebuvo vienkartinis faktas, fiksuotas ir vėliau, t. y. 2022 m. gruodžio 5 d. darytose nuotraukose, be to turto apžiūros akte ties įvykio data yra pridėtas simbolis (~), reiškiantis „apytiksliai“, todėl tikėtina, jog pratekėjimas vyko ir po nurodytos datos (2022 m. lapkričio 18 d.).

76.        Atkreiptinas dėmesys, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė nekėlė klausimo dėl 2022 m. gruodžio 9 d. turto apžiūros akte ir kituose dokumentuose nurodytos įvykio datos neatitikimo, todėl nesant ginčui dėl įvykio datos, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, neprivalėjo pats savo iniciatyva aiškinti dėl įvykio datos. 

77.       Apeliantė skunde teigia, kad Techninės apžiūros žurnale, apeliantei periodiškai vykdant namo apžiūras, techninės būklės stebėjimą, 2022 m. nebuvo užfiksuoti (nustatyti) defektai, kurie būtų susiję su ieškovės įrodinėjamu žalos šaltiniu ir priežastimis, be to kasmetiniuose apžiūros aktuose fiksuoti tik tam ikro pobūdžio defektai (sieninių blokų suaižėjimai, nusidėvėjimai, suskilinėjimas), tačiau jokių esminių defektų susijusių su pastato konstrukcija nebuvo nustatyta, ir nurodyta, kad tik rekomenduojama atlikti tarpblokinių siūlių remonto darbus, todėl dėl buto apliejimo apeliantė nėra atsakinga.

78.       Kaip minėta, pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalį, bendrosios pastato konstrukcijoms – pagrindinėms pastato konstrukcijoms priskiriamos visos laikančiosios sienos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų).

79.       Iš statinio techninės priežiūros žurnalo, dėl objekto esančio (duomenys neskelbtini), kuriame fiksuojami Stabėjimai atliekami kiekvieną mėnesį nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2024 m. rugsėjo mėn., nurodyti pastebėti defektai: 2023 m. sausio mėn. – nesandarios tarpblokinės siūlės; 2023 m. kovo mėn. – šlampa lupos prie lietaus stovo, rekomenduojamas stogo remontas, darbai atlikti – 2023 m. kovo mėn.; 2023 m. birželio mėn. – lietui lyjant bėga vanduo į butą, rekomenduojama keisti stovą, darbai atlikti – 2023 m. birželio mėn. Iš 2021 m. birželio 30 d. UAB Mano Būstas Vilnius statinio priežiūros akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atlikus statinio, adresu (duomenys neskelbtini), kasmetinę apžiūrą pastebėti defektai, deformacijos, gedimai: sieniniai blokai suaižėję, tarpblokinės siūlės nusidėvėjusios, apirusios. Rekomenduojama: atlikti tarpblokinių siūlių remonto darbus, bei daugiabutį gyvenamą namą atnaujinti (modernizuoti). Stogo pastebėti defektai, deformacijos, gedimai: stogo prilydoma danga pūslėta, galimi nesandarumai aplink alsuoklius, antenas, ventiliacijos kaminus. Parapetų skardos paveiktos korozijos, sulankstytos. Rekomenduojama: atlikti stogo paprastojo remonto darbus, bei daugiabutį gyvenamą namą atnaujinti (modernizuoti). Iš 2022 m. liepos 11 d. UAB Mano Būstas Vilnius statinio priežiūros akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nustatyti statinio, adresu (duomenys neskelbtini), defektai, deformacijos, gedimai: sieniniai blokai suaižėję, nusidėvėję, tarpblokinės siūlės suskilinėjusios, ištrupėjusios, galimai nesandarios. Rekomenduojama: atlikti tarpblokinių siūlių remonto darbus.

80.       Tai gi, iš aptartų pačios apeliantės į bylą pateiktų įrodymų, nustatyta, kad dar iki draudiminio įvykio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), sieniniai blokai buvo suaižėję, nusidėvėję, tarpblokinės siūlės suskilinėjusios, ištrupėjusios, galimai nesandarios. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir ieškovės pateiktiems įrodymams apie draudiminį įvykį, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad labiau tikėtina, kad apliejimas įvyko per nesandarias sienas. Kaip jau minėta nutarties 78 punkte, sienos yra priskiriamos bendrosioms namo konstrukcijoms, todėl žala kilo dėl daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo objekto trūkumo. Esant tokiam trūkumam apeliantė, būdama namo administratore, turėjo pareigą pasirūpinti defektų pašalinimu, kad būtų išvengta žalos kilimo.

81.       Pažymėtina ir tai, kad, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė pateiktu apeliaciniu skundu nepagrįstai jai, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorei, tenkančias pareigas, siekia perkelti daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams, nors būtent jai yra pavesta užtikrinti tinkamą administruojamo pastato techninę priežiūrą ir pastebėjus trūkumus, siekiant juos pašalinti, apie tai informuoti konkrečių patalpų / butų savininkus, o nustačius būtinybę atlikti defektų šalinimo darbus  be patalpų savininkų sutikimo.

82.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamais atvejais būtent apeliantės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektais (vienu atveju – vandens nutekėjimo vamzdžiu; kitais atvejais – bendrosiomis konstrukcijomis (sienomis, stogu)) – sąlygojo žalos atsiradimą. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo priežastinį ryšį tarp apeliantės neteisėtų veiksmų ir ieškovės apdraustiems objektams (butams) padarytos žalos. Atsakingai elgtis yra apeliantės, kaip priskirtų administruoti pastatų administratorės, pareiga, kurios ji tinkamai nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės – pareiga atlyginti ieškovei žalą, pastarosios patirtą draudėjams išmokėjus draudimo išmokas.

83.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad egzistuoja visos atsakovės civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, kilusi žala bei priežastinis ryšys tarp apeliantės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, šiuo atveju yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnis), o apeliantė nepateikė jokių duomenų, kurie šią prezumpciją paneigtų (CPK 178 straipsnis).

Dėl žalos dydžio

84.       Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad ieškovės pateikti įrodymai patvirtina išlaidų apgadintų patalpų būklei atkurti realumą ir būtinumą, kad žala apskaičiuota objektyviai, nėra įtrauktų nebūtinų ar nesusijusių su padarytais apgadinimais darbų ir / ar medžiagų, taip pat nėra duomenų, kad nurodyti įkainiai neatitinka rinkos kainų, padarė išvadą, kad ieškinio reikalavimais dėl nuostolių atlyginimo yra pagrįsti.

85.       Apeliantė skunde teigia, kad ieškovė neįrodė žalos dydžio apskaičiavimo pagrįstumo, kadangi nepateikė objektyvios informacijos apie patalpos ir joje buvusių objektų būklę prieš ir po užliejimo, kaip buvo apskaičiuotas išmokėtinos žalos dydis, jos sąmata, kaip buvo paskaičiuotas patalpų nusidėvėjimas.

86.       CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo.

87.       Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus yra ieškovo, teigiančio, kad jis patyrė konkretaus dydžio žalą, pareiga, o atsakovo, atsikertančio į ieškovo reikalavimą, pareiga yra pateikti tai paneigiančius įrodymus.

88.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais. Kartu ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020 45 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024).

89.       Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016).

90.       Pažymėtina, kad iš esmės apeliantė skunde nesutinka su ieškovės paskaičiuotu nusidėvėjimu.

91.       Ieškovė pateikė įrodymus, kad dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), apliejimo metu padarytą žalą draudėjui išmokėjo 1 000,32 Eur draudimo išmoką (el. byla, t. 1, b. l. 65). Turto žalos įvertinimo skaičiuoklėje nurodyta, kad žala draudėjo butui siekia 1 061,25 Eur (iš kurios atimama išskaita – 57,92 Eur). Žala apskaičiuota neatskaičius nusidėvėjimo, kuris sudaro 24,13 Eur (Butas įsigytas 2014 m., 8 x 0,8 = 6,4 proc.; medžiagos 377,09; 377,09 x 6,4 proc. = 24,13) (el. byla, t. 1, b. l. 57–64).

92.       Apeliantė skunde teigia, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kuo remiantis nusidėvėjimas skaičiuotas nuo 2014 m, nors apeliantės vertinimu nusidėvėjimas turėjo būti paskaičiuotas didesnis (nesant jokių duomenų apie remontą), ir atitinkamai iš apeliantės turėjo būti priteistas mažesnis žalos dydis.

93.       Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 060 (toliau – Taisyklių) 90.1. punkte apibrėžta, kad nauja verte – tai išlaidos tokios pat paskirties, rūšies, tipo, kokybės, galingumo ir kitų parametrų naujam turtui įsigyti arba jį suremontuoti naudojant naujas detales. Šių taisyklių 90.1. punkte nustatyta, kad pastatus, butus draudžia nauja (atkūrimo kaštų) verte – tai išlaidos tokios pat paskirties, konstrukcijos, matmenų, apdailos standarto, panaudojus tokias pat medžiagas ir įrangą, būdingas tai vietovei naujam pastatui, butui pastatyti, įsigyti ar suremontuoti, naudojant naujas statybines medžiagas, įskaitant išlaidas transportavimui ir/ar montavimui, konstravimui bei projektavimui ir kitus būtinus kaštus. Šių taisyklių 90.3. punkte įtvirtinta, kad likutine verte – tai nauja (atkūrimo kaštų, įsigijimo) vertė atėmus pastato, buto nusidėvėjimą. Pastato, buto nusidėvėjimas apskaičiuojamas vadovaujantis šių taisyklių 146 punkte nurodytomis metinėmis pastatų, butų nusidėvėjimo normomis. Taisyklių 90.4. punkte nurodyta, kokia verte apdraudžiami pastatai, butai nurodoma draudimo sutartyje (draudimo liudijime ar jo prieduose). Taisyklių 146 punkte nustatyta, kad gyvenamajam namui, butui, kurių konstrukcija yra plytų mūro, blokeliai, gelžbetonio plokštės, blokai, monolitinis betonas, gelžbetonis, akmuo, akmenbetonis taikomas 0,8 proc. metinis nusidėvėjimas. Taisyklių 147 punkte numatyta, jei pastatai, butai nusidėvėję daugiau nei 70 proc., tai laikoma, kad jo vertė yra lygi 30 proc. jo naujos vertės.

94.       Iš Draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad draudimo sutartis sudaryta 2014 m. lapkričio 27 d., namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybos metai 1953; draudimo vertės tipas – nauja vertė (el. byla. t. 1, b. l. 11). Tai gi, butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas 2014 m. nauja verte, todėl atsižvelgiant į Taisykles, ieškovė pagrįstai nusidėvėjimą skaičiavo nuo 2014 m. metų, t. y. už aštuonis metus.

95.       Ieškovė pateikė įrodymus, kad dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), apliejimo metu padarytą žalą draudėjui išmokėjo 2 638,55 Eur draudimo išmoką (el. byla, t. 1, b. l. 66). Turto žalos įvertinimo skaičiuoklėje nurodyta, kad žala draudėjo butui siekia 2 668,55 Eur (iš kurios atimama išskaita – 30 Eur). Žala apskaičiuota neatskaičius nusidėvėjimo, kuris sudaro 52,42 Eur (įregistravimo pagrindas 2010 m., 13 x 0,8 = 10,4 proc.; medžiagos 504,00; 504 x 10,4 proc. = 52,42) (el. byla, t. 1, b. l. 63–65).

96.       Apeliantė skunde teigia, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kuo remiantis nusidėvėjimas skaičiuotas nuo 2010 m., kai namo statybos metai 1958.

97.       Iš Draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad draudimo sutartis sudaryta 2019 m. balandžio 16 d., namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybos metai 1958; draudimo vertės tipas – nauja vertė (el. byla. t. 1, b. l. 12). Tai gi, butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas 2019 m. nauja verte, kuri įregistruota 2010 m., todėl atsižvelgiant į Taisykles, ieškovė pagrįstai nusidėvėjimą skaičiavo nuo 2010 m. metų, t. y. už trylika metų.

98.       Ieškovė pateikė įrodymus, kad dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), apliejimo metu padarytą žalą draudėjui išmokėjo 392,02 Eur draudimo išmoką (el. byla, t. 1, b. l. 72). Turto žalos įvertinimo skaičiuoklėje nurodyta, kad žala draudėjo butui siekia 482,02 Eur (iš kurios atimama išskaita – 90 Eur). Žala apskaičiuota neatskaičius nusidėvėjimo, kuris sudaro 51,51 Eur (iš plano 1992 m., 31 x 0,8 = 24,8 proc.; medžiagos 207,7; 207,7 x 24,8 proc. = 51,51) (el. byla, t. 1, b. l. 67–71).

99.       Apeliantė skunde teigia, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kuo remiantis nusidėvėjimas skaičiuotas nuo 1992 m., kai namo statybos metai 1972.

100.       Iš Draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad draudimo sutartis sudaryta 2022 m. kovo 10 d., namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybos metai 1972; namų turto draudimo būdas – pagal planą, draudimo vertės tipas – nauja vertė (el. byla. t. 1, b. l. 14–16). Tai gi, butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas 2019 m. nauja verte, buvo taikytas namų turto draudimo būdas – pagal planą, kuris patvirtintas 1992 m., todėl atsižvelgiant į Taisykles, ieškovė pagrįstai nusidėvėjimą skaičiavo nuo 1992 m. metų, t. y. už 31 metus.

101.       Ieškovė pateikė įrodymus, kad dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), apliejimo metu padarytą žalą draudėjui išmokėjo 616,10 Eur draudimo išmoką (el. byla, t. 1, b. l. 78). Turto žalos įvertinimo skaičiuoklėje nurodyta, kad žala draudėjo butui siekia 676,10 Eur (iš kurios atimama išskaita – 60 Eur). Žala apskaičiuota neatskaičius nusidėvėjimo. Turto apžiūros akte nurodyta, kad 2022 m. buvo atliktas buto remontas, draudiminis įvykis įvyko tais pačiais metais (el. byla. t. 1, b. l. 73–77).

102.       Apeliantė skunde teigia, kad ieškovė į bylą nėra pateikusi objektyvių įrodymų, kad buvo remontas buvo darytas 2022 m., kai draudimo liudijime nurodyta remonto data 1986 m., todėl apskaičiuojant žalą, turėjo būti taikomas nusidėvėjimas.

103.       Iš Draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad draudimo sutartis sudaryta 2022 m. rugsėjo 20 d., namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybos metai 1986; draudimo vertės tipas – nauja vertė (el. byla. t. 1, b. l. 18–19). Tai gi, butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas 2022 m. nauja verte. Turto apžiūros akte nurodyta, kad 2022 m. buvo atliktas buto remontas, draudiminis įvykis įvyko tais pačiais metais (el. byla, t. 1, b. l. 49).

104.       Iš į bylą pateiktų nuotraukų darytų bute po įvykusio draudiminio įvykio (el. byla, t. 1, b. l. 51–55) matyti, kad buto sienų apdailos, grindų klojimo darbai atlikti po 1986 m. ir yra būdingi šiuolaikiniams remonto darbams, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai paskaičiavo žalą remdamasi draudėjo pateiktais duomenimis apie bute atliko remontą.

105.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad žalos dydis įrodytas ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais, nėra pagrindo žalos dydį mažinti buto nusidėvėjimu, juo labiau, kad ieškovė žalos dydį skaičiavo atsižvelgdama ne į turtui padarytos žalos datą, o atitinkamai į ankstesnius metus (1992 m., 2010 m., 2014 m.) ir tik vienu atveju žalą paskaičiavo pagal turto sugadinimo datą (2022 m.), kuri sutapo su remonto atlikimo bute metais.

        Dėl įrodymų vertinimo

106.       Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Taigi bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, tinkamai paskirstę įrodinėjimo naštą ir vadovaudamiesi įrodymų vertinimo taisyklėmis, pagrįstai nusprendė, kad ieškovė šioje byloje įrodė, jog žala atsirado dėl atsakovės neveikimo ir (ar) netinkamo pareigų (funkcijų) vykdymo.

107.       Įvertinus skundžiamo teismo sprendimo turinį, matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino visus byloje pateiktus įrodymus ir sprendimą priėmė remdamasis byloje esančių įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo turinį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimą ar vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą bei argumentuotai pasisakė dėl esminių bylos faktinių ir teisinių aspektų, pateikdamas motyvuotas išvadas. Apeliantės nurodytų aplinkybių nepripažinimas įrodytomis nesudaro pagrindo išvadai, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, kadangi teismo išvados pagrįstos objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu ir visų byloje esančių duomenų įvertinimu.

108.       Atkreiptinas dėmesys, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-403/2021). Šiuo atveju pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylos procesinės baigties

109.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

110.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantei neatlygintinos.

111.       Ieškovė ADB „Gjensidige“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti 1 393,92 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Ieškovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 393,92 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

112.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).

113.       Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytus kriterijus, procesinio dokumento turinį, keliamus klausimus, galimas advokato laiko sąnaudas, į tai, kad išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, į tai, kad apeliantės apeliacinis skundas netenkintas, ieškovei ADB „Gjensidige“  iš apeliantės priteistina 1 393,92 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio
1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Vilnius, juridinio asmens kodas 121452091, 1 393,92 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų devyniasdešimt trijų eurų 92 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                Birutė Simonaitienė