VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Faustos Vitkienės,

dalyvaujant pareiškėjui R. F.,

atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Juliui Vaiškūnui,

viešame teismo posėdyje (naudojant vaizdo konferencijų programą Zoom) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. F. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.  

Teismas

nustatė:

Pareiškėjas R. F. teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK) 2021-01-26 sprendimą „Dėl R. F. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (b. l. 1–5).

Paaiškina, kad Vilniaus apskrities VPK pareiškėjui buvo išdavęs leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0008867 (toliau – ir Leidimas) ir registravo pistoletą. Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimu 2021-01-06 pareiškėjo atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-39596-20, kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius. Pareiškėjas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą (nesunkus sveikatos sutrikdymas), kas leidžia teigti, jog pareiškėjas nėra teistas. Nepaisant to, atsakovas ginčijamu sprendimu panaikino Leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Atsakovas Leidimo panaikinimą sieja su Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, pagal kuriuos, atitinkamų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, o leidimų nešiotis ir laikyti atitinkamus ginklus galiojimas panaikinamas, kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Taigi atsakovas Leidimo panaikinimą sieja su aplinkybe, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Pareiškėjo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, pareiškėjas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jokių kitų neigiamai pareiškėją charakterizuojamų požymių nenustatyta, pareiškėjas niekada nebuvo teistas nuo pat leidimo ginklui išdavimo (2014 m.). Pareiškėjas taip pat nebuvo baustas administracine tvarka, jo atžvilgiu nebuvo pradėta ikiteisminių tyrimų, todėl tai sudaro pagrindą manyti, kad pareiškėjas nei dabar, nei ateityje, turėdamas ginklą, nekels jokios realios grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei arba sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pareiškėjas niekada anksčiau nebuvo naudojęs smurto prieš sutuoktinę, tai patvirtina ir aplinkybė, kad pareiškėjas su sutuoktine baudžiamojoje byloje iškart susitaikė. Pareiškėjas su sutuoktine augina du nepilnamečius vaikus, teikia jiems išlaikymą, šeimoje yra santarvė ir supratimas, todėl smurto panaudojimo atvejis buvo, nors ir nepateisinamas, tačiau atsitiktinis ir niekaip neleidžiantis daryti neigiamų išvadų apie pareiškėjo asmenybę. 

Atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nevertino pareiškėją charakterizuojančių aplinkybių, o ginčijamą sprendimą grindė vieninteliu pagrindu, t. y. kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas konflikto su sutuoktine metu panaudojo fizinį smurtą, o tokie veiksmai vertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Be to, atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nenustatė, kad pareiškėjas turėtų polinkį nesilaikyti teisinio reglamentavimo, ar turėtų netinkamas nuostatas į valstybėje nustatytą tvarką, ar būtų negerbiantis valstybėje galiojančių įstatymų, pažeidinėjantis teisės normų reikalavimus. Todėl atsakovas netinkamai įvertino pareiškėjo pavojingumą visuomenei, ir nepagrįstai sprendimą grindė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu.

Atsakovas formaliai rėmėsi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 ir 6 dalimis, pagal kurias nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo jei per pastaruosius 3 metus dėl 2 straipsnio 6 dalies 1-4 punktuose nurodytų nusikaltimų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamajame kodekse nustatytais pagrindais. Konstitucinis Teismas 2020-06-05 nutarime pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai teisinį reglamentavimą, kuriuo asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio ginklų, šaudmenų. Teisinis reglamentavimas, įsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui (įsigaliojo 2020-12-31), nebuvo pakeistas, todėl priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti, laikyti ar nešiotis ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo), atsakovas turėjo priimti atsižvelgdamas į, be kita ko, nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, įvertinti jo keliamą grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms. Nagrinėjamu atveju atsakovas pareiškėjo asmenybės nevertino.

Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti. 

Vilniaus apskrities VPK atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 20–24).

Paaiškina, kad pareiškėjui išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0008867 ir registruotas pistoletas Nr. TAT935. Patikrinimo metu nustatyta, kad 2020-10-03 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-39596-20 pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto požymius, dėl to, kad pareiškėjas 2020-10-03 apie 1.30 val. sodyboje konflikto su sutuoktine metu panaudojo fizinį smurtą pastarosios atžvilgiu ir užlaužė sutuoktinės ranką, taip padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pareiškėjas savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pilnai pripažino, 2021-01-06 Vilniaus apygardos prokuratūroje priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-39596-20, kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius ir pareiškėjas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu.

Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, siekdamos užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje neišduoda leidimo laikyti (nešiotis) ginklą arba panaikina turimus leidimus. Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai. Nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris per pastaruosius 3 metus dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų nusikaltimų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamajame kodekse nustatytais pagrindais, be to, leidimų nešiotis ir leidimų laikyti ginklus galiojimas panaikinamas kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Pareiškėjas padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą, jis panaudodamas fizinį smurtą nesunkiai sutrikdė sutuoktinės sveikatą, dėl šios nusikalstamos veikos padarymo jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK nustatytais pagrindais. Savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo R. F. pripažino pilnai. Tokie R. F. veiksmai charakterizuoja jį kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, o Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatos rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti arba turi ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Todėl atsakovas pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą, tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir jas pritaikė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatų kontekste.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Vilniaus apskrities VPK 2021-01-26 sprendimo „Dėl R. F. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju teismas vertins, ar atsakovas pagrįstai nustatė aplinkybes, sudarančias pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Teismas, remdamasis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatė, kad pareiškėjui išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0008867 ir registruotas pistoletas (b. l. 31)

Atsakovas ginčijamu 2021-01-26 sprendimu panaikino pareiškėjo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0008867, vadovaudamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu. Atsakovas ginčijamą sprendimą motyvavo aplinkybėmis, jog pareiškėjas padarė tyčinį smurtinį nusikalimą, panaudodamas smurtą nesunkiai sutrikdė sutuoktinės sveikatą, dėl šios nusikalstamos veikos padarymo jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės teisės aktuose numatytais pagrindais, savo kaltę pripažino. Sprendime teigiama, kad minėti veiksmai charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, o asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai (b. l. 27–31).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (toliau – ir Įstatymas; teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020-07-01).

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta, kad leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

        Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

        Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V-362 patvirtinto Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo 92.1 punkte nurodyta, kad leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas Įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka.

Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju aktualus Konstitucinio Teismo nutarimas dėl Įstatymo atitinkamų nuostatų konstitucingumo. Konstitucinis Teismas 2020-06-05 priėmė nutarimą Nr. KT103-N7/2020 ,,Dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai”, kuriuo nutarta:                         1) pripažinti, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010-11-18 redakcija; Žin., 2010,                        Nr. 142-7261) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) pripažinti, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019-06-27 redakcija; TAR, 2019-06-28, Nr. 10570) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas, vertindamas, ar įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves ir teisiniu reguliavimu nustatydamas neterminuotą draudimą Įstatymo (2010-11-18 redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose nurodytus nusikaltimus padariusiems fiziniams asmenims įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis, paisė iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio proporcingumo principo, pažymėjo, jog Įstatymo (2010-11-18 redakcija) 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu reikalavimu, kad įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, siekiama konstituciškai pagrįsto tikslo, jog leidimai įsigyti ginklus ir šaudmenis nebūtų išduodami asmenims, kurie kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Tačiau Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teisiniu reguliavimu, nustatytu Įstatymo (2010-11-18 redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose, nesudaroma galimybių, praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo, įvertinti, ar, atsižvelgiant į individualią kiekvieno asmens situaciją, šiuose punktuose nurodytus nusikaltimus padarę asmenys ir toliau kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.

Konstitucinis Teismas 2020-06-05 nutarime taip pat pažymėjo, kad jeigu įstatymų leidėjas iki tol, kol įsigalios šis Konstitucinio Teismo nutarimas, nenustatys kitokio, Lietuvos Respublikos Konstituciją atitinkančio, teisinio reguliavimo, susijusio su leidimų įsigyti, laikyti ar nešiotis Įstatymo (2019-06-27 redakcija) 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimu asmenims, teistiems už šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytus nusikaltimus, spręsdamos dėl tokių leidimų išdavimo šiems asmenims policijos įstaigos turės vadovautis, be kita ko, Įstatymo (2019-06-27 redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pagal kurį tokie leidimai neišduodami turintiems teistumą asmenims, 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuriame numatyta galimybė įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją, t. y. priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti, laikyti ar nešiotis minėtus ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo), atsižvelgdamos į, be kita ko, nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, turės įvertinti jo keliamą grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms.

Iš galiojančio teisinio reglamentavimo matyti, kad įstatymų leidėjas iki ginčijamo Vilniaus apskrities VPK sprendimo priėmimo nebuvo nustatęs kitokio reguliavimo, susijusio su leidimų įsigyti, laikyti ar nešiotis Įstatymo (2019-06-27 redakcija) 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimu asmenims, teistiems už šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies punktuose nurodytus nusikaltimus, taigi atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą panaikinti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, vadovavosi Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu. Tai reiškia, kad atsakovas, priimdamas sprendimą dėl Leidimo panaikinimo turėjo įvertinti individualią pareiškėjo situaciją, sudarančią pagrindą panaikinti tokį Leidimą.

Pažymėtina, jog Įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į teisinius gėrius (kitų asmenų ar savo gyvybė ar sveikata, nuosavybė, viešoji tvarka ar visuomenės saugumas) tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., LVAT 2014-12-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014; 2018-03-19 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2019).

LVAT teisėjų kolegija 2014-06-03 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014 lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais aiškindama Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto (pagal šiuo metu galiojančio įstatymo redakciją 10 punktas) nuostatą, kuria atsakovas vadovavosi ginčo atveju, pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje.

Teismas nustatė, kad 2020-10-03 Vilniaus rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-39596-20 pareiškėjo atžvilgiu, pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto požymius, dėl to, kad pareiškėjas 2020-10-03 apie 1 val. 30 min. konflikto su sutuoktine metu panaudojo fizinį smurtą pastarosios atžvilgiu ir užlaužė sutuoktinės ranką, taip padarydamas šiai dešinio raktikaulio petinio galo panirimą, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. R. F. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pilnai pripažino. Vilniaus apygardos prokuratūroje 2021-01-06 priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-39596-20, kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius. Nutarimas patvirtintas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo (b. l. 32–33).

Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą daryti išvadą dėl Leidimo panaikinimo, vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto ir 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu. Nustatytos aplinkybės dėl ikiteisminio tyrimo pradžios dėl pareiškėjo įvykdytų smurtinių veiksmų savo sutuoktinės atžvilgiu charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, potencialiai galintį kelti pavojų kitų asmenų sveikatai, kaip asmenį, kuris gali būti pavojingas, kelti pavojų visuomenei, jos nariams. Nors pareiškėjas yra pripažinęs savo kaltę dėl smurtinių veiksmų sutuoktinės atžvilgiu atlikimo, tokie smurtiniai veiksmai parodo pareiškėjo polinkį nusikalsti. Be to, pareiškėjo sutuoktinės atžvilgiu vykdyti veiksmai buvo tyčiniai, taigi pareiškėjas tyčiniais aktyviais veiksmais sutrikė kito asmens sveikatą.

Įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz. 17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Nors pareiškėjas skunde teigia, kad nėra duomenų, leidžiančių daryti neigiamas išvadas apie pareiškėjo asmenybę, tokie argumentai neatitinka byloje matomos faktinės situacijos. Priešingai nei pareiškėjas teigia skunde (santuokoje vyrauja santarvė), pareiškėjo atžvilgiu buvo pritaikyta kardomoji priemonė nebendrauti ir neieškoti ryšių su sutuoktine, o kaip minėta, pareiškėjas jos atžvilgiu yra atlikęs smurtinius veiksmus. Taigi tokios aplinkybės nesuderinamos su asmens, turinčio Leidimą, elgesio atidumo, rūpestingumo, reputacijos reikalavimais.

LVAT, nagrinėdamas šio pobūdžio bylas, taip pat yra akcentavęs, kad Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialios teisės turėjimui (pvz., 2018-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018).

Tokio pobūdžio situacijos, kurios nustatytos nagrinėjamoje byloje ne tik kelia pavojų asmenų gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, bet ir pažeidžia Įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo ir šaudmenų turėtojui, o jau vien paminėtas faktas, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurtinių veiksmų atlikimo (kuris nutrauktas pareiškėjui pripažinus kaltę) charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte, Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte išvardytiems teisiniams gėriams. Be to, nurodyti pareiškėjo smurtiniai veiksmai atlikti 2020-10-03, ginčijamas atsakovo sprendimas priimtas 2021-01-26, todėl laikytina, kad pareiškėjo asmenybę charakterizuojantys veiksmai yra nepraradę aktualumo ir tikslingai įvertinti sprendžiant Leidimo panaikinimo klausimą.

Todėl atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis minėtomis Įstatymo nuostatomis, priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą. Atsakovas ginčijamame sprendime atliko individualų pareiškėjo asmenybės vertinimą ir pagrįstai nustatė, kad nustatytos faktinės aplinkybės apibūdina pareiškėją kaip asmenį, kuris gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ginčijamas Vilniaus apskrities VPK 2021-01-26 sprendimas „Dėl R. F. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ yra priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes, taikytinas teisės aktų nuostatas, pagrįstas teisiniu bei faktiniu pagrindu, tinkamai motyvuotas. Todėl naikinti ginčijamo sprendimo nei pareiškėjo nurodomais, nei kitais motyvais teismas neturi pagrindo. Taigi pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo R. F. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.