Administracinė byla Nr. I-2436-764/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03864-2016-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. balandžio 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė,
dalyvaujant pareiškėjui N. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas
nustatė:
Pareiškėjas N. M. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–8) prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, jo naudai priteisti 23 200 eurų neturtinę žalą.
Pagrįsdamas savo reikalavimą pareiškėjas nurodė, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – LAVL) nuo 2013-09-05 iš viso praleido apie 270 parų. Visą šį laikotarpį buvo gydomas pažeidžiant galiojančius teisės aktų reikalavimus, nes nebuvo užtikrintas minimalus palatos plotas, turintis tekti vienam asmeniui. Palatos vėdinamos tik per langus. Pagal savo sveikatos būklę pareiškėjas galėjo naudotis tik sėdimu unitazu, tačiau Chirurginio skyriaus palatose, kuriose jis buvo gydomas 2013 metais, ir rėžiminio korpuso palatoje Nr. 25, tokio unitazo nebuvo. Chirurginiame skyriuje 30 žmonių turėjo naudoti vienu tualetu. Dėl kalinimo tokiomis sąlygomis pareiškėjas patyrė nepatogumus, padaryta žala jo sveikatai, todėl yra įgijęs teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kurią pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas privalo atlyginti Lietuvos valstybė.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 42–45) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, kad duomenų, kiek asmenų ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikoma su pareiškėju, LAVL neturi, nes galiojantys teisės aktai neįpareigoja jų rinkti ir sisteminti. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 p. nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m. LAVL negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir / ar nuteistųjų skaičiui ir turi suteikti sveikatos priežiūros paslaugas visiems atvykstantiems asmenims. Be to, skirstydama nuteistuosius ir / ar suimtuosius į palatas, LAVL turi užtikrinti Bausmių vykdymo kodekse ir Suėmimo vykdymo įstatyme nustatytų izoliavimo reikalavimų laikymąsi. LAVL palatos remontuojamos eilės tvarka taip, kad būtų užtikrinti Lietuvos higienos normos HN 76:2010 (toliau – Higienos norma HN 76:2010) reikalavimai. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenustato tualetų skaičiaus atsižvelgiant į įrengtų miegamų vietų skaičių. Higienos normos HN 47:2011 reikalavimai taikomi tik naujai statomoms ir rekonstruojamoms sveikatos priežiūros įstaigoms. Chirurginio skyriaus pirmame aukšte 2 palatoms buvo įrengtas vienas tualetas, o antrame aukšte – vienas tualetas 3 palatoms. Nagrinėjamu atveju negali būti nustatytos CK 6.271 str. nustatytos būtinos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėti veiksmai, padariniai ir priežastinis ryšys. Pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą atlyginti žalą, nenurodė jokių objektyvių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jam padarytos žalos faktą.
Teismas
konstatuoja:
Byloje keliamas ginčas dėl to, ar pagrįstas pareiškėjo N. M. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų LAVL.
Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta CK 6.271 str. Pagal šio straipsnio nuostatas, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp priešingų teisei pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. 2 ir 3 d. nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 str. 4 d. nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Pareiga įrodyti valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas tenka asmeniui, reikalaujančiam atlyginti jam padarytą žalą.
Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad galimai padarytą žalą jis kildina iš to, kad gydantis LAVL jam nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis palatos plotas.
Pagal teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11.14 p., iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.
LAVL pateikti duomenys tvirtina, kad skunde nurodytu laikotarpiu pareiškėjas LAVL iš viso praleido 269 dienas, t. y. laikotarpiu nuo 2013-09-05 iki 2013-09-19 ir nuo 2013-10-03 iki 2013-10-10 – Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 1 (plotas 32,6 kv. m, 8 miegamos vietos), laikotarpiu nuo 2013-10-24 iki 2013-11-29 – Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 1 (plotas 32,6 kv. m, 8 miegamos vietos) ir palatoje Nr. 2 (plotas 24,92 kv. m, 7 miegamos vietos), laikotarpiu nuo 2014-03-21 iki 2014-03-28, nuo 2014-04-25 iki 2014-06-06, nuo 2014-06-20 iki 2014-07-04 – Bendrojo skyriaus palatoje Nr. 27 (plotas 21,25 kv. m, 4 miegamos vietos), laikotarpiu nuo 2014-10-03 iki 2014-10-10 – Bendrojo skyriaus palatoje Nr. 26 (plotas 8,92 kv. m, 2 miegamos vietos), laikotarpiu nuo 2016-01-21 iki 2016-01-27 – Bendrojo skyriaus palatoje Nr. 25 (plotas 21,25 kv. m, 4 miegamos vietos), laikotarpiu nuo 2016-02-05 iki 2016-02-09 ir nuo 2016-02-25 iki 2016-03-22 – Bendrojo skyriaus palatoje Nr. 27 (plotas 21,25 kv. m, 4 miegamos vietos), o laikotarpiu nuo 2016-04-07 iki 2016-07-22 – Bendrojo skyriaus palatose Nr. 24 ir 27 (plotas 21,25 kv. m, 4 miegamos vietos).
LAVL duomenų, kiek konkrečiai asmenų nurodytu laikotarpiu buvo laikoma kartu su pareiškėju, neturi ir teismui nepateikė. Pagal susiklosčiusią administracinių teismų praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose, darytina išvada, kad nesant objektyvių duomenų apie kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių, visos abejonės vertintinos jo naudai. Atsižvelgiant į LAVL pateiktus duomenis apie palatų, kuriose pareiškėjas buvo gydomas per skunde nurodytą laikotarpį, plotą ir jose įrengtų miegamų vietų skaičių, t. y. maksimalų galimų apgyvendinti asmenų skaičių, darytina išvada, kad minimalus palatos plotas pareiškėjui nebuvo užtikrintas 64 dienas, t. y. nuo 2013-09-05 iki 2013-09-19, nuo 2013-10-03 iki 2013-10-10 – Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 1 (plotas 32,6 kv. m, 8 miegamos vietos), nuo 2013-10-24 iki 2013-11-29 – Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 1 (plotas 32,6 kv. m, 8 miegamos vietos) ir palatoje Nr. 2 (plotas 24,92 kv. m, 7 miegamos vietos) ir nuo 2014-10-03 iki 2014-10-10 – Bendrojo skyriaus palatoje Nr. 26 (plotas 8,92 kv. m, 2 miegamos vietos). Bendrojo skyriaus palatose Nr. 24, 25 ir 27 miegamųjų vietų įrengta tiek, kad yra užtikrinimas minimalus 5,1 kv. m vienam asmeniui tenkantis palatos plotas.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad LAVL pažeidė jo teises, nes Chirurginio skyriaus palatose ir Bendrojo skyriaus palatoje Nr. 25 nebuvo sėdimo unitazo, kuris buvo būtinas pagal pareiškėjo sveikatos būklę.
Higienos normos HN 47:2011 32 p. nustatyta, kad įstaigos skyriuose, kuriuose įrengtos palatos, tualetas pacientams turi būti įrengiamas prie palatų, 1 tualetas turi būti skirtas ne daugiau kaip 2 palatoms arba skyriuje įrengiami atskiri tualetai vyrams ir moterims, numatant ne mažiau kaip 1 unitazą ir 1 pisuarą 15 lovų (vyrų tualetuose) ir ne mažiau kaip 1 unitazą 10 lovų (moterų tualetuose).
Pareiškėjo nurodytų argumentų, kad LAVL Chirurginio skyriaus palatose ir Bendrojo skyriaus palatoje Nr. 25 nebuvo įrengtas sėdimas unitazas, atsakovės atstovė nepaneigė, todėl konstatuotina, kad 63 dienas, t. y. laikotarpiais nuo 2013-09-05 iki 2013-09-19, nuo 2013-10-03 iki 2013-10-10, 2013-10-24 iki 2013-11-29 ir nuo 2016-01-21 iki 2016-01-27, buvo pažeistos pareiškėjo teisės.
Skunde pareiškėjas taip pat teigia, kad Chirurginiame skyriuje 30 žmonių turėjo naudotis vienu tualetu. Šiuos argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus. Bylos duomenis patvirtina, kad pareiškėjas buvo gydomas LAVL Chirurginio skyriaus palatose Nr. 1 ir 2, kurios įrengtos pirmame aukšte. Palatoje Nr. 1 įrengtos 8, o palatoje Nr. 2 – 7 miegamos vietos (b. l. 57), t. y. maksimalus apgyvendinamų asmenų skaičius 15. LAVL pateikti duomenys (b. l. 58) patvirtina, kad šalia šių palatų yra įrengtas vienas sanitarinis mazgas. Vadinasi, Higienos normos HN 47:2011 32 p. reikalavimai nėra pažeidžiami.
Bausmių vykdymo kodekso 7 str. 1 d. įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiškiantis, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.
Kaip ne kartą savo jurisprudencijoje išaiškino Europos Žmogaus Teisių Teismas, Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (2000-10-26 sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001-07-24 sprendimas Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką, tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (2001-04-21 sprendimas byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95). Atsižvelgdamas į nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, teismas konstatuoja, kad vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis, tokiu atveju turi būti atsižvelgiama ir į kitas Konvencijos 3 str. pažeidimui konstatuoti reikšmingas aplinkybes, t. y. kalinimo netinkamomis sąlygomis trukmę, jo fizinį ir psichinį poveikį, nukentėjusiojo lytį, amžių bei jo sveikatos būklę. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Nr. A822-1427/2013, Nr. A822-1395/2013).
CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).
Pareiškėjas teigia, kad dėl kalinimo netinkamomis sąlygomis jis patyrė didelius nepatogumus, išgyvenimus, pablogėjo jo sveikata.
Įvertinęs tai, kad LAVL 64 dienas pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis palatos plotas, 63 dienas jis buvo gydomas palatose, kuriose nebuvo tinkamai įrengto sanitarinio mazgo, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas patyrė tam tikrus nepatogumus ir diskomfortą. Aplinkybių, kad dėl to būtų sutrikusi pareiškėjo sveikata, psichinė būklė ar būtų patyręs tokių neigiamų išgyvenimų, kurie galėtų būti pripažinti žmogaus kankinimu Konvencijos 3 str. prasme, teismas nenustatė, jų nenurodė ir pats pareiškėjas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas netinkamomis sąlygomis būtų laikomas sąmoningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumą. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis trukmę, t. y. 127 dienos, tai, kad kalinimas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis nepadarė negrįžtamo poveikio pareiškėjo fizinės ar psichinės sveikatos būklei, konstatuoja, kad N. M. galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus ir fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. Konvencijos 3 straipsnį pažeidžiančiomis, sąlygomis. Atsižvelgęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteistina 1 300 eurų suma neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl 1 300 eurų sumą vertina kaip adekvačią dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 87 str., 88 str. 1 ir 5 p., 132 ir 133 str. teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo N. M. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui N. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 1 300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) eurų neturtinę žalą.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Egidija Puzinskaitė