Civilinė byla Nr. e2-1128-514/2022

                                                                               Procesinis Nr. 2-33-3-00255-2022-9

                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

                                                                                     2.6.1.3.6; 2.6.11.5; 3.2.6.1

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 14 d.

Plungė

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė,

sekretoriaujant Vilmai Grosienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ atstovei E. B.,

atsakovės Plungės rajono savivaldybės, atstovaujamai Plungės rajono savivaldybės administracijos atstovui Stasiui Žilinskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės. uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį atsakovei Plungės rajono savivaldybei, trečiasis asmuo A. P., dėl įsiskolinimo priteisimo.

Teismas

nustatė:

 ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės  762,14 Eur skolos už suvartotą elektros energiją, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (20,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio 0,23 Eur komisinį mokestį, sumokėtą už žyminio mokesčio mokėjimo pavedimą); įsiteisėjusius teismo procesinius dokumentus bei vykdomąjį raštą išsiųsti ieškovės atstovei.

Ieškinyje nurodė, kad Plungės rajono savivaldybė nuosavybės teise valdo objektą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Plungės r. sav., į kurį buvo tiekiama elektros energija. Atsakovė, būdama nurodyto nekilnojamojo turto savininkė,  vartojo į objektą tiekiamą elektros energiją, tačiau už ją neatsiskaitė.

Atsakovei, kaip nekilnojamojo turto savininkei, prievolė sumokėti už patiektą elektros energiją bei įgyvendinti kitas su elektros energijos pirkimo-pardavimo santykiais susijusias pareigas atsiranda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.71 straipsnio 2 dalimi, 1.136, 6.383, 6.384, 6.388 straipsniais ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 (2013 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. 1-231 redakcija) patvirtintomis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 1-43 (2013 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. 1-21 redakcija) patvirtintu Standartinių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašu (toliau – Aprašas) bei kitais teisės aktais ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje įtvirtinta nuostata, kad „<...> atsakovui prievolė mokėti už faktiškai suvartotą elektros energiją atsiranda pagal bendruosius civilinių įstatymų pradmenis bei prasmę. Ieškovas per prijungtą elektros tiekimo tinklą pateikia elektros energijos kiekį, o atsakovas, sunaudojęs pateiktą energiją, privalo sumokėti, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo įrenginių tvarkingumą, tinkamą naudojimąsi jais. Šių prievolių netinkamas vykdymas, jeigu atsirado nuostoliai, sudaro pagrindą atlyginti vienai iš šalių padarytus nuostolius“.

Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 2 straipsnyje numatyta, jog elektros energija yra prekė, kuri pateikiama elektros energijos vartotojui, o Taisyklių 56.5 punkte įtvirtinta elektros energijos vartotojo pareiga nustatytais terminais ir tvarka pagal galiojančias kainas bei tarifus atsiskaityti su elektros energijos tiekėju už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas ir(ar) galią.   Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra įtvirtinęs nuostatą, kad „<...> Taisyklės yra privalomos tiek elektros energijos tiekėjams, tiek elektros energijos vartotojams nepriklausomai nuo jų pavaldumo ir valdomo turto nuosavybės formos, nes jos patvirtintos vykdant Energetikos įstatymą ir Vyriausybės pavedimą“. Vadovaujantis Taisyklių 132.17 punktu, jeigu elektros energija tiekiama daugiabučio gyvenamojo namo bendroms reikmėms arba daugiabučiam gyvenamajam namui, kai kiekvienam daugiabučio gyvenamojo namo butui nėra įrengti atskiri teisės aktų reikalavimus atitinkantys operatoriui priklausantys elektros apskaitos prietaisai, už atsiskaitymą su tiekėju už patiektą elektros energiją pagal įvadinių elektros apskaitos prietaisų rodmenis yra atsakingi daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai ir (ar) teisės aktų nustatytais atvejais – nuomininkai, panaudos gavėjai, laikinieji gyventojai, ir kiti teisėti objekto naudotojai. 

Atsakovė pilnai neatsiskaitė su ieškove už suvartotą elektros energiją, teiktą į objektą per laikotarpį nuo 2015 m. spalio 2 d. iki 2020 m. vasario 25 d., todėl susidarė 762,14 Eur skola už elektros energiją pagal pateikiamą įsiskolinimo paskaičiavimą.

AB „Energijos skirstymo operatorius“ (juridinio asmens kodas 304151376, registruotas buveinės adresas Aguonų g. 24, 03212 Vilnius) 2018 m. spalio 1 d. sudarė Verslo dalies pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Sutartis) su UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ (juridinio asmens kodas 303383884, registruotas buveinės adresas Laisvės pr. 10, 04215 Vilnius), kuriai perleido, o UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ nuosavybės teise įgijo ir priėmė iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ turtinį kompleksą, t. y. elektros energijos visuomeninio tiekimo veiklą su jai priskirtu turtu, teisėmis ir pareigomis. Nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. pasikeitė UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ juridinio asmens pavadinimas į UAB „Ignitis“. Atsižvelgiant į tai, UAB „Ignitis“ reiškia šį ieškinį. 

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Paaiškino, kad, 2020 m. vasario 25 d. patikrinus skaitiklio rodmenis, buvo nustatyta, jog faktiškai atsakovei priklausančiame objekte yra suvartota elektros energijos daugiau, nei yra apmokėta, todėl  pagal skaitiklio rodmenis buvo apskaičiuotas 762,14 Eur įsiskolinimas ir pasiūlyta atsakovei įsiskolinimą sumokėti gera valia. Atsakovė, gavusi ieškovės pretenziją, atsisakė sumokėti už suvartotą elektros energiją, todėl susidariusį įsiskolinimą už suvartotą elektros energiją prašo priteisti teismine tvarka. Pažymėjo, kad mirus buto nuomininkei A. P., sutartis dėl elektros energijos tiekimo su atsakovei priklausančiame bute gyvenusiais fiziniais asmenimis nebuvo sudaryta. Pagal Taisyklių 101 punktą tuo atveju, jei su tiekėju nėra sudaryta sutartis, už patiektą elektros energiją privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas, todėl ne trečiasis asmuo, bet Plungės savivaldybė privalo sumokėti įsiskolinimą už suvartotą elektros energiją.   

Atsakovė, atstovaujama Plungės rajono savivaldybės administracijos, atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė 762,14 Eur reikalavimą už suvartotą elektros energiją turėtų reikšti būsto nuomininkui, bet ne atsakovei. Atsakovė buvo gavusi 2021 m. lapkričio 17 d. ieškovės kreipimąsi su pasiūlymu sumokėti įsiskolinimą už 3 elektros vartotojus (butų nuomininkus).  Atsakovės darbuotojoms suradus gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), elektros vartojimo sutartis su AB ,,VST“ ir AB „Lesto“ ir šias sutartis perdavus elektroniniu paštu,  atsakovė buvo informuota, jog elektros pirkimo pardavimo ir paslaugų tiekimo sutartis Nr. 34572033 buvo sudaryta ir dėl elektros tiekimo į objektą, esantį  (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., A. P. vardu. Buto nuomininkė A. P. mirė 2009 m. liepos 30 d., todėl  nuo šio momento sutartis nebegalioja ir ieškovė sutarties Nr. 34572033 pagrindu nebegali reikšti reikalavimo. Darė išvadą, jog elektros tiekimas į objektą ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k.) nutrūko ir elektra ten nebetiekiama. Nepaisant to, ieškovė tos pačios sutarties pagrindu iš atsakovės reikalauja padengti įsiskolinimą. Nors po A. P. mirties iki 2015 m. spalio 2 d., o vėliau ir iki 2020 m. vasario 25 d. sutarties su vartotoju ieškovė neturėjo, tačiau vis tiek ieškovė teigia, kad nuo 2001 m. elektrą vartotojams teikė sutarčių pagrindu. Atsakovės vertinimu, labiausiai tikėtina, jog ieškovė neieškojo vėlesnių sutarčių, kurios buvo sudarytos po A. P. mirties iki 2020 m. vasario 25 d. Dėl tos priežasties prašė teismą įpareigoti ieškovę pateikti sutartis, kurių pagrindu buvo teikiama elektra į objektą paminėtu laikotarpiu.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas ieškinį prašė atmesti. Atstovo nuomone, už elektros energiją turėtų mokėti faktinis vartotojas. Išsiaiškinus, jog bute po A. P. mirties gyveno trečiasis asmuo A. P., reikalavimas turėtų būti reiškiamas ne atsakovei, bet trečiajam asmeniui, gyvenusiam bute, į kurį buvo tiekiama elektros energija.

Trečiasis asmuo A. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje nedalyvavo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

            ieškinys tenkinamas.

            Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 762,14 Eur dydžio įsiskolinimą, susidariusį už bute, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Plungės r. sav., suvartotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 2 d. iki 2020 m. vasario 25 d.

            Byloje kyla ginčas dėl subjekto, kuriam kyla pareiga sumokėti už sunaudotą elektros energiją, kai faktinis elektros energijos vartotojas yra savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto gyventojas, kuris nėra sudaręs rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties. 

             Ieškovės vertinimu, nesant rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties su atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute gyvenančiu asmeniu, atsakovė kaip patalpų savininkė privalo atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją. Ieškovė tokią poziciją grindė CK 6.383, 6.384, 6.388 straipsnių nuostatomis, reglamentuojančiomis energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą ir energijos apmokėjimą, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 (2013 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. 1-231 redakcija), bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota analogiškose bylose.

             Atsakovės atstovo nuomone už suvartotą elektros energiją turėtų sumokėti ne atsakovė, bet asmenys, gyvenę atsakovei priklausančiame bute, šiuo atveju po buvusios buto nuomininkės A. P. mirties bute apsigyvenęs trečiasis asmuo A. P.. Atstovo nuomone, mirus buvusiais nuomininkei A. P., jos sudaryta sutartis dėl elektros energijos tiekimo vartojimo nutrūko, atsakovė su ieškove sutarties dėl elektros energijos tiekimo nesudarė, todėl ieškovė neturi pagrindo reikalauti, kad atsakovė apmokėtų už suvartotą elektros energiją.  Teismas šiuos atsakovo atstovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

             Energijos tiekimo sutartinius santykius reglamentuoja CK šeštosios knygos VI dalies XXIII skyriaus septintasis skirsnis „Energijos pirkimo–pardavimo sutartys“ (CK 6.383–6.391 straipsniai). Šio skirsnio normos taikomos ir sprendžiant ginčus dėl elektros energijos tiekimo (CK 6.391 straipsnis). Elektros energijos pirkimą ir pardavimą taip pat reglamentuoja specialieji įstatymai bei juos įgyvendinantys teisės aktai: Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas, Lietuvos respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 1-43 patvirtintas Standartinių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašas ir kt. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra įtvirtinęs nuostatą, kad Taisyklės yra privalomos tiek elektros energijos tiekėjams, tiek elektros energijos vartotojams, nepriklausomai nuo jų pavaldumo ir valdomo turto nuosavybės formos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2006).  

            CK 6.383 straipsnio, apibrėžiančio energijos pirkimo–pardavimo sutarties sampratą, 1 dalyje nustatyta, kad pagal energijos pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje nustatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Pagal CK 6.383 straipsnio 3 dalį elektros energijos tiekimo vartotojams sutartis yra viešoji sutartis, kuriai taikomos CK 6.161 straipsnyje įtvirtintos viešųjų sutarčių nuostatos. Tai reiškia, kad elektros energijos tiekimo įmonė privalo teikti tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus. Kasacinio teismo praktikoje elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties viešumas aiškinamas taip, kad elektros energijos tiekimo įmonė privalo tiekti elektros energiją kiekvienam vartotojui, kuris turi teisėtu pagrindu valdomus elektros energiją naudojančius įrenginius ar teisės aktų nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius elektros vidaus tinklus, kurie teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų elektros tinklų, ir kai įrengti elektros energijos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2014; 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-421/2017, 17 punktas).

           Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei Plungės rajono savivaldybei nuosavybės teise iki 2020 m. vasario 13 d. priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Plungės r., prie ieškovės elektros tinklų yra prijungti atsakovei nuosavybės teise priklausantys vidaus tinklai. Atsakovė nėra sudariusi rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties su ieškove, tačiau atsakovei priklausančiame bute esantys elektros energiją naudojantys įrenginiai teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie elektros tinklų.

             Vadovaujantis CK 1.71 straipsnio 1 dalimi, sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai).

             Nagrinėjamoje byloje iš ieškovės ir atsakovės konkliudentinių veiksmų galima spręsti, kad tarp jų yra susiklostę elektros energijos tiekimo sutartiniai santykiai: ieškovė tiekia elektros energiją, o atsakovė nors ir nėra buitinė elektros energijos vartotoja, tačiau jos elektros energiją naudojantys įrenginiai yra prijungti prie elektros tinklų, todėl  tarp ginčo šalių susiklostę santykiai atitinka energijos pirkimo–pardavimo sutartinius santykius, kurių samprata įtvirtinta CK 6.383 straipsnio 1 dalyje. Laikytina, kad elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis su atsakove sudaryta nuo buto, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Plungės r., elektros įrenginių prijungimo prie ieškovės tinklų momento (konkliudientiniais veiksmais) ir ieškovė teikia per prijungtą energijos tiekimo tinklą elektros energiją, o atsakovė (abonentas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir užtikrinti jai priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą.

           CK 6.384 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad konkliudientiniais veiksmais sutartis gali būti sudaryta, jeigu vartotojas naudoja energiją savo buitinėms reikmėms. Taisyklėse elektros energijos vartotojas įvardijamas kaip abonentas (t. y. pirkimo–pardavimo sutarties šalis – pirkėjas), tačiau ši sąvoka nedetalizuojama, jos išaiškinimo nepateikta ir Elektros energetikos įstatyme, todėl, sprendžiant nagrinėjamoje byloje kilusį klausimą dėl to, kuriam subjektui – buto savininkui ar buto gyventojui (nuomininkui) – tenka pareiga atsiskaityti už bute suvartotą elektros energiją, taikytinos specialiosios elektros energijos tiekimo santykius reglamentuojančios normos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės. Pagal Taisyklių (redakcija, galiojusi įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu) 98 punktą už elektros energiją ir elektros energijos persiuntimo bei kitų su tuo susijusių paslaugų apmokėjimą yra atsakingas vartotojas. Taisyklių 101 punkte nurodoma, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas.

            Byloje nustatyta, kad atsakovei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Plungės r., nuomininkė A. P. buvo sudariusi elektros energijos tiekimo sutartį, tačiau po jos mirties bute apsigyvenęs trečiasis asmuo A. P. tokios sutarties nesudarė. Ši aplinkybė pagal Taisyklių 101 punktą yra pakankama atsirasti buto savininko prievolei atsiskaityti už suvartotą elektros energiją. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ši nuostata skirta reglamentuoti situacijoms, kai nėra sudaryta elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti. 

             Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje, spręsdamas dėl savininko prievolės atsiskaityti su elektros energijos tiekėju už nuomininko sunaudotą elektros energiją, kai nuomininkas ir tiekėjas nėra sudarę rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, yra išaiškinęs, kad pagal bendrąją taisyklę elektros energijos tiekimo gyvenamajam būstui (daugiabučio namo butui) atveju elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis yra šio būsto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją prievolė. Ši prievolė nuomininkui gali pereiti tik tuo atveju, jeigu su nuomininku sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis. Faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013; 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2014; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019). Taigi, pagal minėtą teismo praktiką už patiektą elektros energiją pareiga atsiskaityti tenka savininkui, neužtikrinusiam, kad jam priklausančiame objekte elektros energija būtų vartojama tik sudarius sutartį su energijos tiekėju.  

            Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose, nėra pagrindo sutikti su atsakovės atstovo argumentais, kad nagrinėjamos bylos atveju prievolė sumokėti tiekėjui (ieškovei) skolą už suvartotą elektros energiją tenka savivaldybei priklausančio buto gyventojui, trečiajam asmeniui A. P., kaip faktiniam elektros energijos vartotojui. Trečiajam asmeniui nesudarius elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, prievolė sumokėti tiekėjui (ieškovei) skolą už suvartotą elektros energiją tenka buto savininkei – savivaldybei (atsakovei). 

           Iš byloje pateiktos Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitos matyti, kad skola už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 2 d. iki 2020 m. vasario 25 d. už bute suvartotą elektros energiją iš viso sudaro 762,14 Eur. Teismo vertinimu, ši ataskaita laikytina pakankamu įrodymu, patvirtinančiu susidariusio įsiskolinimo dydį, dėl kurio ginčo nėra (CPK 185 straipsnis). Plungės rajono savivaldybė skolos susidarymo laikotarpiu buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Plungės r., savininkė, o ieškovė yra elektros energijos tiekėja. Atsakovė, būdama elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis, turi prievolę sumokėti už suvartotą energiją. Atsakovei šio pareigos neįvykdžius, elektros energijos tiekėjas turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, kad jo teisė gauti apmokėjimą būtų apginta vienu iš CK 1.138 straipsnyje nustatytų būdų – priteisiant įvykdyti prievolę natūra, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 762,14 Eur įsiskolinimas už elektros energiją (CK 6.161 straipsnis, 6.383 straipsnio 3 dalis).

             Ieškovė prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės reikalavimas tenkinamas, iš atsakovės priteisiant 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 762,14 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo (2022 m. kovo 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinos 20,23 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. žyminis mokestis ir komisinis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). 

            Ieškovės prašymu, sprendimui įsiteisėjus, išduotinas vykdomasis raštas kartu su įsiteisėjusiu sprendimo kopija (CPK 646 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“ iš atsakovės Plungės rajono savivaldybės 762,14  Eur (septynių šimtų šešiasdešimt dviejų Eur 14 ct) skolą už suvartotą elektros energiją, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. kovo 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 20,23 Eur (dvidešimt Eur 23 ct) bylinėjimosi išlaidų.

            Sprendimui įsiteisėjus, išduoti vykdomąjį raštą ir sprendimo kopiją ieškovei.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėja                                                    Aušra Volskytė