Civilinė byla Nr. e2A-1574-254/2021
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13722-2020-9
Procesinio sprendimo kategorija:2.6.8.3; 2.6.10.2.4.1; 2.8.2.8; 3.2.4.12; 3.3.1.18.4; 3.3.1.18.4.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 22 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Švaros broliai“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-364-752/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Švaros broliai“ ieškinį atsakovei E. J. dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2020 m. liepos 31 d. nutarimo panaikinimo ir ginčo išsprendimo iš esmės, institucija teikianti išvadą byloje Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Teisėja
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Švaros broliai“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2020 m. liepos 31 d. nutarimą Nr. 10E-1602 ir išspręsti tarp šalių kilusį ginčą iš esmės: atsakovės prašymą dėl žalos atlyginimo atmesti. Nurodė, kad UAB „Švaros broliai“ 2019 m. gegužės 7 d. suteikė atsakovei E. J. automobilio BMW GT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) plovimo paslaugą. 2019 m. gegužės 7 d. atsakovė pateikė pretenziją, kurioje nurodė, jog plaunat automobilį ieškovei priklausančioje plovykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas (subraižytas) jos automobilio kėbulas (buferis ir variklio gaubtas), todėl prašė atlyginti žalą. Ieškovės įgaliotas atstovas klientų pretenzijoms nagrinėti UAB „Finance Property“ pateikė atsakymą į atsakovės pretenziją, kad kompetentingi žalų vertinimo specialistai, atlikę įvykio tyrimą, įvertinę surinktą medžiagą, automobilio apgadinimus, jų pobūdį, nustatė, jog tokie apgadinimai automobilio plovimo metu techniniu požiūriu yra neįmanomi ir konstatavo, kad apgadinimai atsirado ne automobilio plovimo metu, o jo eksploatacijos metu, transporto priemonei kontaktuojant su aštriais kietą paviršių turinčiai objektais. Nesutikdama su tokiu atsakymu, atsakovė inicijavo neteisminę ginčo sprendimo procedūrą Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje (toliau – VVTAT). VVTAT išnagrinėjo atsakovės skundą ir 2020 m. liepos 31 d. priėmė nutarimą vartotojos prašymą tenkinti pilna apimtimi. Ieškovė nesutiko su šiuo nutarimu. Jos nuomone, nėra pagrindo teigti, jog atsakovės automobilis buvo apgadintas dėl ieškovės kaltės. Nutarimas priimtas remiantis prielaidomis ir netinkamu įrodinėjimo pareigos paskirstymu. Ieškovė nurodė, kad atsakovė turėjo pareigą įrodyti sutartinės prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo bei žalos atsiradimo faktą. Ginčą nagrinėjusi institucija atleido vartotoją nuo įrodinėjimo pareigos ir nepagrįstai ginčą sprendė vadovaudamasi „sutarties netinkamo vykdymo prezumpcija“, kurią ieškovė buvo įpareigota paneiginėti. Nagrinėjamu atveju nėra jokių pagrįstų ir patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės automobilio kėbulo pažeidimas kilo būtent 2019 m. gegužės 7 d. plovimo metu, o ne kitomis aplinkybėmis. Todėl nėra pagrindo susieti ant kėbulo esančius subraižymus ir naudojimąsi plovyklos paslaugomis. Plovykloje naudojamos šluostės yra pagamintos iš tekstilės ir neopreno (uždarųjų kietųjų dalelių putplasčio), nėra abrazyvios, jos yra pritaikytos automobiliams plauti nebraižant ir kitaip negadinant kėbulo paviršiaus. Besisukančios šluostės tolygiai kontaktuoja su visu automobilio kėbulu, todėl ant atsakovės automobilio matomi apgadinimai techniniu požiūriu negalėjo būti padaryti besisukančių šluosčių. Tokią išvadą padarė atitinkamą patirtį ir kompetenciją turintys UAB „Finance property“ specialistai. Nėra įrodymų, jog ieškovės plovyklos įranga veikė netinkamai, nes ieškovės darbuotojai reguliariai ją tikrina. Atsakovės automobilio plovimo paslauga buvo teikiama 13:20 val. ir šią dieną nuo 12:00 val. iki 14:00 val. buvo nuplauti 44 automobiliai, tačiau buvo gauta tik vienos atsakovės pretenzija. Šios aplinkybės paneigia prielaidą, kad plovimo įranga galėjo veikti netinkamai ar buvo kiti veiklos trūkumai, galėję sąlygoti automobilio sugadinimą.
2. A. E. J. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą. Nurodė, kad 2019 m. gegužės 7 d. ieškovei priklausančioje plovykloje plovimo metu buvo apgadintas atsakovės automobilis. Apgadinimas buvo pastebėtas iš karto po plovimo ir apie įvykį buvo pranešta ieškovės darbuotojui, parašyta pretenzija. Ieškovė nesutiko atlyginti žalą, vadovaudamasi UAB „Finance Property“ atsakymu į pretenziją. Be to ši bendrovė , kuri teikia dalinės žalų administravimo, kilnojamo ir nekilnojamo turto, sugadinto turto vertinimo paslaugas yra sudariusi su ieškove sutartį dėl paslaugų teikimo, t .y. yra tiesiogiai suinteresuota palaikyti ieškovės interesus. Apžiūrą atliko asmuo, kuris nėra ekspertas ar šios srities specialistas, tokią išvadą gali teikti tik Lietuvos teismo ekspertizės centras. Kad automobilis buvo apgadintas plovykloje, iš dalies patvirtina ir darbo inspekcijos atliktas ieškovės patikrinimas, kuriame nurodoma, kad bendrovėje nėra parengta įrenginių naudojimo, paleidimo informacija, bendrovė neturėjo atitikties deklaracijų, kurios reikalaujamos pagal Europos sąjungos Reglamentą. Ieškovė nepateikė vaizdo įrašų, kad įvažiuojant į plovyklą ant atsakovės automobilio buvo bent kokie nors pažeidimai. Po suteiktos paslaugos atsakovė iš karto pranešė ieškovei apie atsiradusius pažeidimus, tačiau ieškovė po atsakovės kreipimosi neatliko jokio patikrinimo, nesurašė akto apie atliktą patikrą.
3. Byloje išvadą teikianti institucija VVTAT pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad tarnyba 2019 m. gegužės 27 d. gavusi E. J. prašymą ir 2019 m. birželio 19 d., 2019 m. liepos 16 d. pateiktus papildomus dokumentus dėl galimai plovimo metu apgadinto (subraižyto) automobilio ir tuo pagrindu keliamo reikalavimo atlyginti automobiliui padarytą žalą, 2020 m. liepos 31 d. priėmė nutarimą, kuriuo išsprendė tarp vartotojos ir paslaugų teikėjo kilusį ginčą. Spręsdama ginčą ne teismo tvarka, vertino šalių pateiktus rašytinius įrodymus (dokumentus), paaiškinimus, esamą teisinį reglamentavimą ir priėmė jais pagrįstą sprendimą – nutarė patenkinti vartotojos reikalavimą, t. y. pripažinti pagrįstu vartotojos reikalavimą atlyginti automobiliui padarytą 805,15 Eur žalą. Tarnyba teisme palaikė savo nutarime išdėstytą poziciją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš ieškovės UAB „Švaros broliai“ 805,15 Eur žalą atsakovės E. J. naudai; likusioje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės UAB „Švaros broliai“ 360 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai; priteisė iš ieškovės UAB „Švaros broliai“ 6,03 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
5. Teismas, spręsdamas dėl nagrinėjamo ginčo ypatumų, nustatė, kad tarp šalių kilęs ginčas, remiantis Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymu (toliau – Įstatymas), buvo sprendžiamas ikiteismine tvarka Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje (toliau – Tarnyba), kuri 2020 m. liepos 31 d. priėmė nutarimą (toliau – Nutarimas) tenkinti E. J. prašymą atlyginti automobiliui padarytą 805,15 Eur žalą ir įpareigojo ją atlyginti UAB „Švaros broliai“. Ieškovė, nesutikdama su tokiu nutarimu, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama išspręsti ginčą iš esmės, panaikinti nutarimą ir atmesti atsakovės prašymą. Teismas, susipažinęs su Įstatymo 28 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, darė išvadą, kad Tarnybos priimtas nutarimas įsiteisėja ir turi būti vykdomas CPK nustatyta tvarka, jeigu nei viena iš šalių nesikreipia į teismą su ieškiniu dėl ginčo nagrinėjimo esmės. Todėl konstatavo, kad pateikus ieškinį, Tarnybos priimtas nutarimas dėl šalių ginčo išsprendimo iš esmės, neįsiteisėjo ir neįgijo jokios privalomos galios. Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis, teismas ieškinyje pareikštą reikalavimą dėl Tarnybos 2020 m. liepos 31 d. nutarimo panaikinimo atmetė.
6. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad 2019 m. gegužės 7 d. 13:20 val. Baltų pr. 22, Kaune, ieškovė teikė atsakovės automobilio plovimo paslaugas ir po šių paslaugų suteikimo buvo nustatyta, jog automobilio buferis ir variklio gaubtas yra subraižyti. Atsakovė 2019 m. gegužės 7 d. ieškovei pateikė pretenziją Nr. BAL190507/001 dėl pastebėto automobilio subraižymo. 2019 m. gegužės 8 d. transporto priemonė buvo apžiūrėta UAB ,,Finance Property“ ekspertų ir užpildytas transporto priemonės techninės apžiūros protokolas Nr. BAL190507/001, kuriame nurodyta, kad transporto priemonės, pagamintos 2012 m. rugpjūčio 29 d., būklė prieš apgadinimą – gera, remontuojamos detalės: priekinis dangtis, priekinis bamperis; prie pastabų nurodyta, jog suraižymo kryptis – suraižymas prasideda priekiniame bamperyje ir tęsiasi link priekinio dangčio į viršų link priekinio stiklo, priekinis bamperis turi apgadinimų nuo akmenukų, remonto žymės. UAB ,,Finance Property“ 2019 m. gegužės 22 d. raštu ,,Dėl 2019 m. gegužės 7 d. pretenzijos Nr. BAL190507/001“ atsisakė tenkinti atsakovės pretenziją nurodant, kad: 1) plovykloje naudojamos šluostės yra pagamintos iš tekstilės ir iš neopreno (uždarųjų kietųjų dalelių putplasčio) ir yra pritaikytos automobiliams plauti nebraižant ir kitaip negadinant kėbulo paviršiaus; 2) 2019 m. gegužės 8 d. transporto priemonė buvo apžiūrėta, apžiūros metu darytose nuotraukose matomi įvairių krypčių ant variklio gaubto esantys įbrėžimai bei ant priekinio buferio esantys vertikalūs įbrėžimai ir įdaužos; 3) peržiūrėjus plovyklos pateiktą automobilio plovimo vaizdo įrašą nenustatyta, kad plovimo metu automobilis kontaktavo su pašaliniais objektais ar plovyklos įranga, galinčiais padaryti minėtus pažeidimus; 4) apžiūroje fiksuoti sugadinimai, tikėtina, atsirado skirtingu laiku ir skirtingose vietose eksploatacijos metu, o ne plovimo ieškovės tunelinėje plovykloje metu, nes plovykloje naudojamos šluostės tokio pobūdžio pažeidimų padaryti negali. Atsakovė kreipėsi su prašymu į VVTAT, kuri 2020 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 10E-1602 „D. E. J. prašymo“ nutarė patenkinti prašyme ieškovės atžvilgiu keliamą reikalavimą atlyginti transporto priemonei padarytą 805,15 Eur žalą, įpareigojant ieškovę vykdyti nutarimą per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos.
7. Teismas nustatė, kad tarp šalių šioje byloje kilo ginčas, ar automobilis buvo apgadintas ir anksčiau nurodyti jo apgadinimai atsirado 2019 m. gegužės 7 d. 13:20 val. vykusio automobilio plovimo metu, ieškovei teikiant paslaugas, ar kitu laiku ir kitomis aplinkybėmis bei koks padarytos žalos dydis. Teismas konstatavo, kad tarp atsakovės – vartotojos ir ieškovės – paslaugos teikėjos buvo susiklostę sutartiniai santykiai, kurie kvalifikuotini kaip vartojimo sutartis, kadangi paslaugos teikėjas, nagrinėjamu atveju – ieškovė, yra verslo subjektas (juridinis asmuo), kuris įsipareigojo suteikti vartotojai, nagrinėjamu atveju – atsakovei, automobilio plovimo paslaugas, o vartotoja yra fizinis asmuo, konkliudentiniais veiksmais sudariusi sutartį savo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti, ir įsipareigojęs už suteiktas paslaugas sumokėti sutartą kainą (CK 6.716 straipsnis).
8. Spręsdamas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, teismas pažymėjo, kad paslaugos teikėjas yra verslininkas, todėl įrodinėjimo našta negali būti perkeliama silpnesniajai šio santykio šaliai – vartotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2006, 2014 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-536-440/2014). Todėl teismas darė išvadą, kad priešingai negu teigia ieškovė, būtent jai teko pareiga įrodyti, jog atsakovės automobilio išorės įbrėžimai atsirado iki atliktos transporto priemonės plovimo paslaugos suteikimo. Vadovaujantis tuo, teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškinio argumentus, kad ginčą nagrinėjusi Tarnyba nepagrįstai atleido vartotoją – atsakovę nuo įrodinėjimo pareigos ir įpareigojo ieškovę paneigti sutarties netinkamo vykdymo prezumpciją.
9. Spręsdamas dėl automobilio apgadinimo aplinkybių ir neteisėtų veiksmų, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Tarnyba 2020 m. liepos 31 nutarime konstatavo, jog paslaugos teikėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagal kuriuos būtų galima vertinti, jog paslaugos teikėjo vykdoma automobilio plovimo paslaugų teikimo veikla buvo organizuota tinkamai, t. y. kad buvo tinkamai vykdyta eksploatuojamų įrenginių priežiūra (reguliavimas, priežiūra, valymas, aptarnavimo darbai pagal įrenginių gamintojo rekomendacijas ir kita). Todėl Tarnyba laikė, kad paslaugos teikėjas neįrodė, jog tinkamai įvykdė pareigą atlikti eksploatuojamų įrenginių priežiūrą ir, kad vartotojui suteikė kokybišką paslaugą. Vertinant šalių pateiktus įrodymus teismas konstatavo, kad atsakovė iš karto po automobilio plovimo tunelinėje plovykloje pateikė pretenziją ieškovei, nuotraukose matomi įvairių krypčių ant automobilio variklio gaubto esantys įbrėžimai bei ant priekinio buferio esantys vertikalūs įbrėžimai bei įdaužos. Tarnyba pažymėjo, kad iš pateiktų paslaugos teikėjo vaizdo įrašų, atsižvelgiant į jų vaizdo kokybę bei į tai, kad matoma tik dalis automobilio plovimo proceso, t. y. nėra matomi visi vykę automobilio plovimo etapai, dėl filmavimo atstumo nėra galimybės objektyviai įvertinti, ar atsakovės automobilis plovimo tunelinėje plovykloje metu turėjo sąlytį su aštriais, kietą paviršių turinčiais objektais, t. y., pvz., ar plovimo metu tunelinės plovyklos įrenginiuose nebuvo pašalinių kietų detalių, galimai likusių nuo prieš tai plautų automobilių (smulkių akmenukų, žvyro ar pan.). Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė aptariamas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Nors Tarnybai atlikus patikrinimą tunelinėje plovykloje naudojama įranga veikė tinkamai, be sutrikimų ir po suteiktos paslaugos ant paslaugos teikėjo atstovo automobilio papildomų apgadinimų neužfiksuota, tačiau teismas pažymėjo, kad atsakovė automobilį plovėsi 2019 m. gegužės 7 d., o Tarnyba autoplovyklos apžiūrą atliko praėjus tam tikram laikotarpiui po paslaugos suteikimo. Todėl teismas vertino, kad aukščiau nurodyta išvada nėra pakankamu įrodymu, kad atsakovės plovimo metu tunelinėje plovykloje naudojama įranga veikė tinkamai be sutrikimų. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovė į tunelinę plovyklą atvyko su techniškai netvarkingu automobilio kėbulu bei, kad tunelinės plovyklos eksploatuojami mechanizmai plovimo metu negalėjo sugadinti ieškovės automobilio kėbulo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad pagal gamintojo reikalavimus buvo vykdyta tunelinės plovyklos eksploatuojamų įrenginių priežiūra. Tokiu būdu teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovei suteikė tinkamos kokybės paslaugą ir ją teikdama nepadarė atsakovės automobiliui žalos. Teismas vertino, kad vien aplinkybė, jog transporto priemonės plovimo dieną tarp 12.00 val. ir 14.00 val. buvo nuplauti 44 automobiliai, tačiau gauta tik atsakovės pretenzija, nepaneigia tikimybės dėl atsiradusių atsakovės automobilio sugadinimų plovimo metu, jam kontaktuojant su aštriais, kietą paviršių turinčiais objektais. Teismas darė išvadą, kad ieškovė atliko neteisėtus veiksmus – paslaugų teikimo metu apgadino atsakovės automobilį.
10. Spręsdamas dėl patirtos žalos ir jos dydžio teismas nustatė, kad ieškovė pateikė UAB „Smart claims“ žalų vertinimo specialistų įvertinimą kokia būtų sąmata pagal užfiksuotus atsakovės automobilio sugadinimus ir remonto būdus ir nustatė, kad remontas galimai kainuotų 465,01 Eur. Tarnyba, priimdama nutarimą, rėmėsi atsakovės pateikta UAB „Autofortas“ sąmata 805,15 Eur sumai. Teismas vertino, kad pasirinkti transporto priemonės remonto paslaugas teikiantį asmenį yra transporto priemonės savininko prerogatyva ir konstatavo, kad byloje nėra pateikta įrodymų, paneigiančių, jog atsakovės pasirinktas remonto paslaugų teikėjas būtų nepatikimas, nekompetentingas, aiškiai neprotingai ir neekonomiškai didinantis remonto kaštus. Todėl, vertindamas automobiliui padarytos žalos dydį, teismas laikė įrodyta atsakovės nurodytą sumą, kuri realiai atitinka būtinus atlikti remonto darbus, t. y. 805,15 Eur.
11. Spręsdamas dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas nustatė, kad dėl bylos nagrinėjimo ypatumų, atsakovė šioje byloje nebuvo pareiškusi ieškinio ir priešieškinio. Žalos dydį nustatė Tarnyba pagal atsakovės pateiktus įrodymus, todėl teismui šioje byloje išnagrinėjus bylą iš esmės ir nusprendus priteisti iš ieškovės 805,15 Eur žalą, paskirstant bylinėjimosi išlaidas teismas laikė, jog priimtas sprendimas yra atsakovės naudai. Dėl šių priežasčių ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės teismas nepriteisė. Kadangi atsakovei byloje buvo teikiama 100 proc. apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, teikiant atsakovei teisinę pagalbą, byloje turėjo 360 Eur išlaidas, todėl teismas šias išlaidas priteisė iš ieškovės ir priteisė 6,03 Eur išlaidas valstybei, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovė „Švaros broliai“ prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-364-752/2021, priimti naują sprendimą – ieškinį dėl vartojimo ginčo išsprendimo iš esmės tenkinti, atmesti atsakovės E. J. reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Paskirstydamas įrodinėjimo pareigas, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovės (paslaugos teikėjo) neteisėtų veiksmų prezumpcija, tokiu būdu įrodinėjimo pareigą išimtinai priskyrė ieškovei (nuo pretenzijos besiginančiai šaliai). Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2006, kurioje nagrinėjant klausimą dėl sutarties sudarymo fakto ir sutarties turinio įrodinėjimo, konstatuota, jog paslaugos tiekėjas yra verslininkas, todėl įrodinėjimo našta negali būti perkeliama silpnesniajai šio santykio šaliai – vartotojui. Apeliantės nuomone, nagrinėjamas ginčas nėra tapatus kasacinio teismo nagrinėtai bylai. Nagrinėjama byla yra dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo – žalos atlyginimo, vartotojui teigiant, kad ieškovė netinkamai vykdė sutartį ir sukėlė atsakovei žalos. Neatsižvelgiant į tai, kad ginčo šalimi yra vartotojas, šio tipo bylose dėl įrodinėjimo pareigų paskirstymo, kasacinis teismas yra aiškiai pasisakęs: atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produktų ar paslaugų, yra įstatyme nurodytas civilinės deliktinės atsakomybės be kaltės atvejis (CK 6.248 straipsnio 1 dalis); žala atlyginama, jeigu nukentėjęs asmuo (vartotojas) įrodo tris civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (produkto (paslaugos) nekokybiškumą), žalos faktą ir jos dydį ir priežastinį ryšį tarp produkto nekokybiškumo ir atsiradusių nuostolių (CK 6.295 straipsnis) (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis byloje e2A-189-513/2017). Aplinkybės, jog buvo patirta turtinės žalos, įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2008). Neteisėti veiksmai nėra preziumuojami vien todėl, kad ieškovė yra verslininkė (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-326-933/2020). Todėl vien tai, kad ginčo šalis yra vartotojas, negali reikšti absoliutaus atleidimo nuo pareigos įrodinėti, kaip ir negali reikšti verslininko neteisėtų veiksmų prezumpcijos. Įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia.
12.2. Nepagrįstai teismas ieškovės neteisėtus veiksmus ir atsakomybę už atsakovės automobilio subraižymą konstatavo nurodydamas, kad ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog atsakovė į tunelinę plovyklą atvyko su techniškai netvarkingu automobilio kėbulu bei, kad tunelinės plovyklos eksploatuojami mechanizmai plovimo metu negalėjo sugadinti atsakovės automobilio kėbulo. Apeliantė pažymi, kad ji savo atsikirtimus dėl pareikštos pretenzijos grindė rašytiniais įrodymais (UAB „Finance Property“ (kurios veikla yra žalų administravimas ir vertinimas) žalų vertinimo specialisto, atlikusio gautos pretenzijos vertinimą, išvada, patvirtinančiais, kad techniniu požiūriu atsakovės nurodyti sugadinimai plovykloje negalėjo kilti. UAB „Finance Property“ specialistas, įvertinęs automobilio apgadinimus, jų pobūdį, nustatė ir savo pranešime atsakovei nurodė, kad tokie apgadinimai, kokie buvo pastebėti ant automobilio kėbulo, techniniu požiūriu plovimo metu yra neįmanomi. Konstatuota, kad ant priekinio buferio fiksuotos įdaužos atsirado dėl pašalinio fizinio kontakto su smulkiu kietu objektu, skriejančiu iš atstumo į pažeistą dalį (akmenukai, skalda) (dėl jų atsakovė ir nereiškė pretenzijų), bei ant priekinio buferio ir variklio gaubto fiksuoti įbrėžimai atsirado dėl pašalinio fizinio kontakto su aštriu, abrazyvinį paviršių turinčiu objektu, automobilio eksploatacijos, bet ne plovimo metu. Šias išvadas paneigiančių įrodymų atsakovė nepateikė. UAB „Finance property“ yra įtraukta į Turto vertinimo priežiūros tarnybos skelbiamą išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą, todėl nėra pagrindo abejoti šios darbuotojų kvalifikacija ir kompetencija. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino šių išvadų, nors jų ir neatmetė.
12.3.Teismas nepagrįstai nesivadovavo VVTAT gaminio/paslaugos vertinimo išvada, kad atsakovės automobilio plovimo metu tunelinėje plovykloje naudojama įranga veikė tinkamai be sutrikimų, teigiant, kad atsakovė automobilį plovėsi 2019 m. gegužės 7 d., o VVTAT autoplovyklos apžiūrą atliko praėjus tam tikram laikotarpiui po paslaugos suteikimo, todėl neva išvada nėra laikytina pakankamu įrodymu. Teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės plovykloje įranga veikė netinkamai. Sutarties netinkamo vykdymo faktas nėra preziumuojamas. Be to, teismui pateikti duomenys, kad UAB „Švaros broliai“ darbuotojai tiek tą pačią 2019 m. gegužės 7 d., kai buvo atliekamas ginčo plovimas, tiek dieną prieš, tiek dieną po – vertino įrangos būklę, tačiau jokių sutrikimų nenustatė (ieškinio priedas Nr10). Teismui buvo pateikti duomenys, kad 2019 m. gegužės 7 d. konkrečioje plovykloje Baltų pr.22, Kaunas, buvo atlikti 393 plovimai. Atsakovės automobilis buvo plautas 13val. 20 min. Laikotarpiu nuo 12 val. iki 14 val. buvo nuplauti 44 automobiliai. Gauta tik atsakovės pretenzija, kas paneigia prielaidas, kad plovimo įranga galėjo veikti netinkamai ar buvo kiti veiklos trūkumai, galėję sąlygoti automobilio sugadinimą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dienos pretenzijų skaičius nepaneigia tikimybės dėl atsiradusių atsakovės automobilio sugadinimų plovimo metu, tačiau tokio savo vertinimo nemotyvavo, o rėmėsi tik VVTAT nutarimu, kuriame teigiama, jog nustatyti, ar tunelinėje plovykloje vykdyta įrenginių priežiūra buvo atlikta laikantis gamintojo reikalavimų, tariamai nėra galimybių, todėl Tarnyba laikė, kad paslaugos teikėjas ikiteisminėje stadijoje neįrodė, kad paslaugų teikimo veikla organizuota tinkamai. UAB „Finance property“ specialistai vertino plovimo procesą plovyklą nedelsiant po pretenzijos pareiškimo, plovimo proceso sutrikimų nenustatė. Pažymi, kad teismas netgi pasiūlė atsakovei byloje apsvarstyti galimybę skirti ekspertizę, siekiant paneigti UAB „Finance property“ išvadas, tačiau atsakovė ekspertizės atsisakė. Nepaisant to, teismas UAB „Finance property“ išvadų net nevertino. Apeliantės nuomone, šiuo atveju reikėjo įrodyti priežastinį ryšį tarp tariamo pažeidimo ir padarinių. Pažymi, kad organizaciniai pažeidimai ar trūkumai nėra susiję su grėsme asmenų turtui ir sveikatai nurodė ir Darbo inspekcija VVTAT nutarime cituojamame pranešime.
12.4.Teismas netinkamai nustatė atsakovės patirtą žalos dydžio sumą. Teismas visiškai ignoravo aplinkybę, kad atsakovės automobilis jau yra parduotas, todėl būsimi remonto kaštai negalėjo būti priteisiami, nes jie nebus niekada patirti. Jeigu nustatė, kad yra pagrindas atlyginti „sugadinimų vertę“, teismas turėjo remtis kainų vidurkiu, o ne atsakovės nuožiūra pasirinktu brangiausiu pasiūlymu. Pažymi, kad apeliantė pateikė teismui žalų vertinimo specialistų UAB „Smart claims“ sudarytą sąmatą, kurioje yra įvertinti UAB „Finance property” transporto priemonės apžiūros protokole užfiksuoti sugadinimai ir jų remonto būdas. UAB „Smart claims“ apskaičiavę remonto darbų išlaidas nurodė 465,01 Eur sumą. Žalos apskaičiavimui naudota DAT sistema, kuri pagal Transporto priemonių sugadinimų nustatymą reglamentuojančias taisykles yra priimtina sugadinimų vertei nustatyti. Pateikta sąmata patvirtina, kad atsakovės pretenzijoje reikalauta 805,15 Eur suma yra nepagrįsta. Pažymi, kad automobilis buvo nenaujas (2012 m., 235771 km ridos), tam tikri kėbulo pažeidimai egzistavo dar iki plovimo dėl eksploatacijos ir aplinkos poveikio, tad tiek paskaičiuota remonto sąmata apėmė ir jau anksčiau buvusių trūkumų šalinimą, tiek ir automobilio pardavimo kaina buvo nustatyta vertinant bendrą automobilio būklę, nors atsakovė pretenziją pareiškė tik dėl automobilio subraižymų (žr. ieškinio 3 priedas – pretenzija; ieškinio 7 priedas – prašymas VVTAT; būtent apie subraižymus atsakovė kalba 2021 m. gegužės 19 d. posėdžio garso įrašo 1:16:18, taip pat 1:21:05-30; 1:23:18-21). Be to, apeliantės nuomone, reikšminga aplinkybė, kad automobilio savininke yra ne atsakovė, o V. V.. Turto pardavimo kainą gavo ir tariamą nuostolį galėjo patirti tik automobilio savininkė. Tuo tarpu atsakovė, kaip įgaliota turto valdytoja, nuostolius galėjo patirti tik tuo atveju, jei būtų iš tiesų remontavusi savo valdytą turtą prieš jį grąžinant turto savininkei, tačiau to nebuvo atlikta. Atsakovė neįrodė, kuo pasireiškė jos patirti nuostoliai, neįrodė nuostolių dydžio, todėl nesant įrodytos vienos iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, teismas neturėjo pagrindo priteisti atsakovei žalos atlyginimo.
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo teismo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 8 d. sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
13.1.Apeliantė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad teismas neteisingai vertino įrodymus, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų.
13.2.Apeliantė nepagrįstai teigia, kad atsakovės automobilis į plovyklą atvyko techniškai netvarkingu kėbulu, tačiau nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų.
13.3.Apeliantė nepagrįstai teigia, kad plovimui naudojama įranga buvo tvarkinga. Pažymi, kad VVTAT atliekant patikrinimą UAB „Švaros broliai“ nustatė, jog įranga naudojama nesilaikant įrenginių naudojimo priežiūros instrukcijos, ko pasėkoje galimi pažeidimai.
13.4. Nors apeliantė teigia, kad atsakovė atsisakė teismo siūlytos ekspertizės žalos dydžiui nustatyti, pažymi, kad tai buvo padaryta, nes automobilis jau yra parduotas, todėl ekspertizės atlikti nebuvo galimybės. Be to, nors apeliantė teigia, kad atsakovė pasirinko brangiausią remonto pasiūlymą, atsakovė pažymi, kad automobilis prieš tai buvo aptarnaujamas UAB „Krasta Auto”, kuri yra vienintelė licencijuota BMW automobilių atstovė Lietuvoje. Pažymi, kad kreipiantis į VVTAT, vienas iš tarnybos reikalavimų pradėti vykdyti tyrimą buvo pateikti žalos sąmatą iš licencijuoto serviso. Sąmatoje turėjo būti nurodyta padarytos žalos remonto suma. Sąmata buvo išrašyta UAB „Autofortas” vardu, nes UAB „Krasta Auto” turėjo subrangovo sutartį su šia įmone. Nors apeliantė teigia, kad UAB „Smart Claims” apskaičiavo remonto darbų sąmatą 465,01 Eur, pasinaudojus DAT sistema, tačiau tai nėra licencijuoto serviso sąmata, todėl suma visiškai nepagrįsta.
13.5.Apeliantė nepagrįstai teigia, kad atsakovė nepatyrė jokių nuotolių, nes automobilis buvo parduotas. Pažymi, kad automobilis buvo parduotas už mažesnę sumą, nes klientai prieš pirkdami automobilį patikrino kėbulo serijinį numerį. Istorijos failuose buvo fiksuotas pastarasis įvykis, kuris sumažino automobilio pardavimo vertę, todėl buvo patirta reali turto žala.
13.6.Apeliantė nepagrįstai teigia, kad atsakovės pateikta sąmata apima ir senesnių trūkumų šalinimą. Pažymi, kad sąmata apima konkrečių subraižymų šalinimą po plovimo, UAB „Krasta Auto” pateiktoje sąmatoje viskas detaliai išdėstyta.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Teisėja nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantė, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo (805,15 Eur) ir atmestas reikalavimas panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2020 m. liepos 31 d. nutarimą Nr. 10E-1602, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Byloje nustatyta, kad UAB „Švaros broliai“ 2019 m. gegužės 7 d. suteikė atsakovei E. J. automobilio BMW GT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), plovimo paslaugą. Ją suteikus atsakovė iš karto po paslaugos suteikimo pateikė ieškovei pretenziją, kurioje nurodė, jog plaunat automobilį ieškovei priklausančioje plovykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas (subraižytas) jos automobilio kėbulas (buferis ir variklio gaubtas), todėl prašė atlyginti žalą. Ieškovei netenkinus jos pretenzijos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija (toliau – VVTAT) 2020 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 10E-1602 išnagrinėjo atsakovės pareiškimą, kuriuo ji prašė įpareigoti ieškovę atlyginti jai padarytą 805,15 Eur žalą, t. y. priėmė nutarimą vartotojos prašymą tenkinti visiškai.
17. Ieškovė, nesutikdama su VVTAT komisijos 2020 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 10E-1602, kreipėsi į teismą, prašydama jį panaikinti ir išspręsti tarp šalių kilusį ginčą iš esmės – atsakovės prašymą dėl žalos atlyginimo atmesti.
Dėl VVTAT sprendimo apskundimo ir panaikinimo
18. Byloje nustatyta, kad tarp šalių kilęs ginčas, remiantis Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymu (toliau – Įstatymas), buvo išnagrinėtas Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje (toliau – VVTAT), kuri 2020 m. liepos 31 d. priėmė nutarimą (toliau – Nutarimas) tenkinti E. J. prašymą atlyginti automobiliui padarytą 805,15 Eur žalą ir įpareigojo ją atlyginti UAB „Švaros broliai“. Teismas, remiantis Įstatymo 28 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, visiškai pagrįstai nurodė, kad VVTAT priimtas nutarimas įsiteisėja ir turi būti vykdomas CPK nustatyta tvarka, jeigu nei viena iš šalių nesikreipia į teismą su ieškiniu dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės. O pateikus teismui ieškinį, priimtas nutarimas dėl šalių ginčo išsprendimo iš esmės neįsiteisėja ir neįgyja jokios privalomos galios, todėl teismas ieškovės reikalavimą dėl VVTAT 2020 m. liepos 31 d. nutarimo panaikinimo atmetė.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog šalių ginčo išsprendimas ne teismo tvarka neriboja sprendimu nepatenkintos šalies teisės kreiptis į teismą dėl to paties ginčo, tačiau į teismą turi būti kreipiamasi ne dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos priimto nutarimo teisėtumo (panaikinimo), bet teismo prašant tarp šalių kilusį ginčą nagrinėti iš esmės. Vartotojų teisių apsaugos institucijos priimtas sprendimas nėra apskundimo objektas, jo teisinė galia nagrinėjamoje byloje yra tik kaip rašytinio įrodymo, kurį teismas vertina kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais ir iš jų viseto daro išvadą dėl ginčo esmės. VVTAT neturi suinteresuotumo bylos baigtimi ir nėra ginčo, kilusio tarp ieškovės ir atsakovės šalis, ji negali būti traukiama į bylą nei kaip atsakovas, nei kaip trečiasis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2013).
20. Nustačius, kad VVTAT nutarimas, priimtas išnagrinėjus individualų vartotojo ir paslaugų teikėjo ginčą, neskundžiamas teismui, konstatuotina, kad šis reikalavimas nenagrinėtinas teisme, todėl bylos dalis pagal VVTAT pareikštą reikalavimą turėjo būti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismas, nors ir argumentavęs sprendime, kad VVTAT nutarimas neskundžiamas teismui, priėmė netinkamą procesinį sprendimą – atmesti ieškinio reikalavimą dėl VVTAT nutarimo panaikinimo, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina ir bylos dalis pagal ieškinio reikalavimą dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2020 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 10E-1602 panaikinimo nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 359 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2013).
Dėl ginčo esmės
21. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad tarp ieškovės (verslininkės) ir atsakovės (vartotojos) byloje kilo ginčas ar automobilis buvo apgadintas ir ar jo apgadinimai atsirado 2019 m. gegužės 7 d. 13:20 val. vykusio automobilio plovimo metu, ieškovei teikiant atsakovei paslaugas, ar kitu laiku ir kitomis aplinkybėmis, bei koks padarytos žalos dydis. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovei suteikė tinkamos kokybės paslaugą ir ją teikdama nepadarė atsakovės automobiliui žalos. Nustatė, buvo apgadintas atsakovės automobilio priekinis buferis ir variklio gaubtas, o dėl žalos dydžio sprendė pagal atsakovės pateiktą UAB „Autofortas“ pažeidimų šalinimo sąmatą 805,15 Eur sumai, kuria priimdama nutarimą rėmėsi ir VVTAT. Teismas pažymėjo, kad UAB „Autofortas“ yra licencijuotas BMW automobilių atstovas Lietuvoje, atsakovė nuolat naudojosi šio autocentro paslaugomis, ten atliko savo transporto priemonės techninę priežiūrą, todėl sutiko su atsakove, kad jai buvo visiškai nepriimtina savo automobilio remontą patikėti kitiems remonto paslaugas teikiantiems asmenims. Tokiais motyvais remiantis, pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės pateiktą UAB „Smart claims“ žalų vertinimo specialistų įvertinimą, kad pagal užfiksuotus atsakovės automobilio sugadinimus ir remonto būdus, remontas galimai kainuotų 465,01 Eur.
22. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teikia pagrindą išvadai, kad ieškovė skundžiamą teismo sprendimą laiko neteisėtu ir nepagrįstu dėl pirmosios instancijos teismo padarytų materialiosios ir procesinės teisės pažeidimų, kuomet buvo sprendžiama dėl ieškovės neteisėtų veiksmų, žalą patyrusio asmens ir žalos dydžio nustatymo.
Dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo
23. Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nes jos vertinimu, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, kai paslaugos tiekėjas yra verslininkas, įrodinėjimo našta negali būti perkeliama silpnesniajai šio santykio šaliai – vartotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2006). Pastebėtina, kad vartojimo sutartinių santykių reglamentavimas, visų pirma, grindžiamas vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, doktrina; specialiuoju vartojimo sutartinių santykių reglamentavimu siekiama atkurti sutarties šalių interesų pusiausvyrą, suteikiant vartotojui papildomas teisių apsaugos garantijas, kompensuojančias jo padėties, esant sutartiniams santykiams, nelygiavertiškumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2014 ir joje nurodomą kasacinio teismo praktiką). Todėl apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas atsakovę (vartotoją) neturėjo laikyti ginčo vartojimo teisiniuose santykiuose (tarp jų nustatant ieškovės neteisėtus veiksmus) silpnesniąja sutarties šalimi, yra nepagrįsti.
24. Byloje kilus ginčui dėl įrodinėjimo pareigos, sprendžiant dėl vartotojo teisės į turtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo klausimą, taikytinos ir bendrosios CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę, todėl vartotojas turi įrodyti patirtų nuostolių faktą bei dydį (CPK 178 str.). Įstatymo nuostatos, reglamentuojančios atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produktų ar paslaugų pardavimo, nustato, kad žala yra atlyginama, jeigu nukentėjęs asmuo įrodo, kad ji padaryta, kad produktas (paslauga) yra netinkamos kokybės ir kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp netinkamos kokybės produkto įsigijimo ir nuostolių (CK 6.295 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-154/2010).
25. Teismas sprendimą dėl žalos atlyginimo turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015). Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskreciją dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti, atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015; 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-701/2019).
26. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, priešingai negu teigia ieškovė, įrodinėjimo naštos negalint perkelti silpnesniajai šio santykio šaliai – vartotojui, siekiant, kad jis neprarastų teisės aktais jam garantuojamos apsaugos, sprendžiant dėl ieškovės neteisėtų veiksmų, būtent ieškovė turėjo įrodyti, jog transporto priemonė iki plovimo jau buvo apgadinta, taip paneigiant jos apgadinimo tikimybę plovimo metu. O atsakovė turėjo įrodyti patirtų nuostolių faktą bei jų dydį, o teismas sprendimą dėl žalos dydžio turi priimti taip pat vadovaudamasis ir šios nutarties 25 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika. Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti įrodinėjimą reglamentuojančių procesinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
27. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl žalos priteisimo atsakovei ir nurodė, kad teismas ignoravo pačios atsakovės 2021 m. gegužės 19 d. posėdžio metu patvirtintą faktą, kad automobilio remontas ne tik nebuvo atliekamas, bet ir nebebus atliekamas, nes automobilis yra parduotas. Apeliantė teigia, kad būsimi remonto kaštai negalėjo būti priteisiami, nes jie tiesiog nebus niekada patirti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad teismas išnagrinėjo bylą ignoruodamas faktą, jog ginčo transporto priemonė yra parduota, kad jos savininkė yra kitas asmuo, nei byloje atsakove patraukta E. J., kuri paaiškino, jog automobilio pažeidimai nebuvo šalinami, nes jis buvo parduotas, tačiau nurodė, kad dėl to sumažėjo jo pardavimo kaina. Pažymėtina, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Šie faktiniai duomenys nustatomi ir šalių (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Todėl pirmosios instancijos teismas, netyręs ir neįvertinęs pirmiau nurodytų atsakovės paaiškinimų ir nepasisakęs dėl jų skundžiamame teismo sprendime padarė procesinės teisės pažeidimą, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas, 185 straipsnis).
28. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su neteisėtais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis). Žala kaip civilinės atsakomybės sąlyga ir jos dydis nėra preziumuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017, 50 punktas).
29. Sutiktina su apeliante, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų šalinusi automobilio plovimo metu padarytus pažeidimus. Nors byloje nėra rašytinių įrodymų apie ginčo transporto priemonės pardavimą, tačiau atsakovė 2021 m. gegužės 19 d. teismo posėdžio metu, o taip pat ir atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad transporto priemonė yra parduota, tačiau dėl padarytų subraižymų automobilis buvo parduotas už mažesnę kainą.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą, tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą. Pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą. Tokiu atveju teismas turi įvertinti dvi tikimybes – tikimybę, jog tokia žala atsiras, ir tikėtiną jos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012).
31. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo teisiškai reikšmingų aplinkybių, nes nenustatinėjo kieno teisė nagrinėjamu atveju buvo pažeista ir turi būti ginama, nagrinėjant teismui perduotą ginčą iš esmės (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Išnagrinėjus ieškovės su 2021 m. kovo 25 d. prašymu į bylą atsakovės VVTAT pateiktus 2019 m. gegužės 24 d. prašymo priedus nustatyta, kad pagal VĮ „Regitra“ išduotą automobilio (duomenys neskelbtini) D XDRIVE, v/n (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą, jo savininkė yra V. V.. Šis asmuo VVTAT pateiktu 2019 m. gegužės 24 d. prašymu sutiko, jog ją VVTAT (bet ne teisme) atstovautų E. J.. Byloje nebuvo tirta, kokiu pagrindu transporto priemonę valdė atsakovė, ieškovei suteikiant automobilio plovimo paslaugą, nei kas buvo transporto priemonės savininke jos pardavimo metu. Byloje nėra ir pardavimo–pirkimo sutarties, nors patį faktą atsakovė pripažino bylą nagrinėjant teisme ir atsiliepime į apeliacinį skundą (CPK 187 straipsnis).
32. Atsakovei nurodžius, kad automobilis buvo parduotas jį nesuremontavus, o VVTAT pateiktu 2019 m. gegužės 24 d. prašymu automobilio savininkė sutiko, kad E. J. ją atstovautų tik VVTAT, teismas turėjo aiškintis, tarp kokių šalių kilo ginčas, kurį reikia išspręsti iš esmės, ir imtis atitinkamų procesinių veiksmų (CPK 45, 46 straipsniai), kad ginčas būtų išnagrinėtas visapusiškai ir objektyviai, nes atsakovė nurodė, kad žalą dėl netinkamai suteiktos paslaugos patyrė ne dėl automobilio remonto išlaidų, o dėl jo pardavimo kainos sumažėjimo. Pastebėtina, kad apeliantės vertinimu, tokiu atveju turto pardavimo kainą gavo ir tariamą nuostolį galėjo patirti ne atsakovė, o automobilio savininkė. Tuo tarpu atsakovė, kaip įgaliota turto valdytoja, nuostolius galėjo patirti tik tuo atveju, jei būtų iš tiesų remontavusi savo valdytą (jai patikėtą) turtą prieš jį grąžinant turto savininkei.
Dėl bylos procesinės baigties
33. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).
34. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Dėl tirtinų aplinkybių ir galimų procesinių veiksmų atlikimo, susijusių su tinkamos proceso šalies nustatymu, byla apeliacinės instancijos teisme negali būti išnagrinėta iš esmės. Dėl to, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl žalos atlyginimo, ši bylos dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
35. Panaikinus sprendimo dalį dėl žalos atlyginimo ir grąžinus bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės bylos pagal ieškovės apeliacinį skundą išsprendimo galutiniam rezultatui, nepasisakoma.
36. Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktais, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės UAB „Švaros broliai“ ieškinio reikalavimas panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2020 m. liepos 31 d. nutarimą Nr. 10E-1602 panaikinti ir šią bylos dalį nutraukti.
Kitą Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimo dalį panaikinti ir perduoti bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Dalė Burdulienė