Administracinė byla Nr. A858-1563/2010
Procesinio
sprendimo kategorija 25. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010
m. gruodžio 13 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio
Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Romano
Klišausko,
sekretoriaujant Loretai
Česnavičienei,
dalyvaujant Valstybinės
duomenų apsaugos inspekcijos atstovei Simonai Gavorskaitei,
viešame teismo posėdyje
apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. V. ir R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus
apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 11 d. sprendimo
administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. V. ir R. V. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos
inspekcijai (tretieji suinteresuoti asmenys A. K., I. K. ir A. B.) dėl sprendimo panaikinimo
ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjai
D. V. ir R. V. skundu (t. I, b. l.
3–4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2009
m. birželio 25 d. sprendimą Nr. 3R-225(2.13) (toliau – ir Sprendimas) ir
įpareigoti atsakovę išnagrinėti jų 2009 m. kovo 19 d. skundą iš naujo.
Pareiškėjai
nurodė, kad Inspekcija nepilnai išnagrinėjo aplinkybes, todėl priėmė neteisėtą
sprendimą. 2008 m. balandžio 3 d. Kauno miesto apylinkės teismui I. K., A. K. ir A. B. pateikė
ieškinį, kuriame buvo nurodyti pareiškėjų asmens kodai, tačiau Inspekcija
neišsiaiškino, iš kur ieškovai tuo metu juos sužinojo. Paaiškinime tretieji
suinteresuoti asmenys nurodo, jog asmens duomenis gavo baudžiamojo ir civilinio
proceso nustatyta tvarka. Mano, jog toks paaiškinimas yra abstraktus. Kauno
apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariate
iškelta baudžiamoji byla pagal tų asmenų skundus, tačiau baudžiamoji byla
iškelta pagal faktą, pareiškėjai nėra įtariamieji, o I. ir A.
K. bei A. B. byloje Nr. 22-1-1526-06 nėra
pripažinti nukentėjusiaisiais. Todėl pagal Civilinio proceso kodekso normas jie
neturi jokios teisės susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga. Pareiškėjams
kyla klausimas, kokiu būdu tretieji suinteresuoti asmenys gavo jų asmens kodus,
jei nebuvo susipažinę su baudžiamąja byla ir Kauno miesto apylinkės teisme dar
nebuvo pradėta nagrinėti civilinė byla. Šių aplinkybių Inspekcija
neišsiaiškino. Kauno miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr.
2-762-530/2009 yra VĮ Registrų centras Kauno filialo 2008 m. lapkričio 13 d.
pažyma Nr. S-5070-2025, kurioje nurodoma, jog pagal ŽNTKR VĮ direktoriaus 1999
m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 120 patvirtintų Nekilnojamųjų turto kadastro ir
registro bylų formavimo, bylų perdavimo į archyvą, bylų (dokumentų) apsaugos,
išdavimo ir kopijavimo taisyklių 44 punktą Nekilnojamojo turto kadastro ir
registro bylą iš filialo patalpų gali išnešti įgaliotas direktoriaus
darbuotojas į teismą vienai dienai, kol byla reikalinga teismo posėdžio metu.
Iš to galima matyti, jog kadastrinių matavimų byla tą pačią dieną buvo grąžinta
VĮ Registrų centras ir civilinėje byloje daugiau nėra jokių duomenų, kad (duomenys
neskelbtini) namo kadastrinių matavimų byla Nr. 19/1555 būtų perduota
tretiesiems suinteresuotiems asmenims ar darytos jų kopijos ir siųstos
tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Inspekcijai kartu su 2009 m. kovo 19 d.
skundu buvo pateikta ir UAB „Naujas būstas“ preliminarių išvadų dėl
nekilnojamojo turto ekonominio nusidėvėjimo vertes Nr. 09-01(2) ir Nr.
09-01(3) kopijos, iš kurių matyti, jog UAB „Naujas būstas“ I.
K. ir A. B. pateikė jų namo (duomenys neskelbtini)
kadastrinių matavimų bylą Nr. 19/1555, o ne kopijas, tačiau šių aplinkybių
Inspekcija neišsiaiškino.
Atsakovas
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atsiliepimu (t. I, b. l. 17–19) su
pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime
Institucija nurodė, kad, nagrinėjant pareiškėjų skundą, 2009 m. kovo 30 d.
raštu Nr. 2R-737(2.13) kreipėsi į Policijos departamentą prie Vidaus reikalų
ministerijos, prašydama pateikti informaciją, ar I. K.,
dirbanti Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate, peržiūrėjo
pareiškėjų asmens duomenis Vidaus reikalų informacinės sistemos centriniame
duomenų banke naudojantis POLIS naršykle, o, jei peržiūrėjo, tuomet kada, kokiu
tikslu ir kokius pareiškėjų asmens duomenis peržiūrėjo. Institucija 2009 m.
balandžio 9 d. gavo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos
Policijos informacijos valdybos 2009 m. balandžio 7 d. raštą Nr. 5-10-S-327,
kuriuo Inspekcija buvo informuota, jog duomenų apie tai, kad I.
K. būtų peržiūrėjusi pareiškėjų asmens duomenis Vidaus reikalų informacinės
sistemos centriniame duomenų banke, nėra. Atsižvelgusi į iš Policijos
departamento prie Vidaus reikalų ministerijos gautą informaciją, Inspekcija
atmetė pareiškėjų skundą, kad I. K. neteisėtai rinko jų
asmens duomenis iš policijos asmens duomenų bazių. Pareiškėjai neprašė
Inspekcijos nustatyti, iš kur tretieji suinteresuoti asmenys gavo jų asmens kodus,
ir tai nebuvo jų 2009 m. kovo 19 d. skundo pateikto Inspekcijai dalykas.
Inspekcija
pažymėjo, kad pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir
Įstatymas, ADTAĮ) 42 straipsnio 4 dalį skundais nelaikomi asmenų
kreipimaisi žodžiu ar raštu, kuriuose neskundžiami duomenų valdytojų veiksmai
(neveikimas), o prašoma paaiškinti, suteikti informaciją ar pageidaujamus
dokumentus. Pareiškėjų prašymas suteikti informaciją, iš kur tretieji suinteresuoti
asmenys gavo jų asmens kodą, net ir negalėtų būti skundo dalyku. Pareiškėjai,
norėdami sužinoti, iš kur buvo gauti jų asmens kodai, turėtų kreiptis į A. K., I. K. bei A. B.,
kurie jų asmens kodus nurodė 2008 m. balandžio 3 d. Kauno miesto apylinkės
teismui pateiktame ieškinyje su prašymu pateikti informaciją, iš kokių šaltinių
ir kokie jų asmens duomenys surinkti, kokiu tikslu jie tvarkomi, kokiems
duomenų gavėjams teikiami ir buvo teikti bent per paskutinius vienerius metus.
Pareiškėjai, vadovaudamiesi Įstatymo 29 straipsniu, taip pat galėtų kreiptis pagalbos
į Inspekciją įgyvendinti jų teisę susipažinti su savo asmens duomenimis, tačiau
Inspekcija tokio pareiškėjų prašymo nėra gavusi.
Inspekcija, nagrinėdama
asmenų skundus, vadovaudamasi Įstatymo 41 straipsnio 1 punktu, turi teisę
nemokamai gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų
juridinių ir fizinių asmenų visą reikalingą informaciją, dokumentų kopijas ir
nuorašus, duomenų kopijas, taip pat susipažinti su visais duomenimis ir
dokumentais, reikalingais atliekant asmens duomenų tvarkymo priežiūros
funkcijas. Asmenys, pateikiantys informaciją Inspekcijai, atsako už jos
teisingumą. Žinomai melagingos informacijos Inspekcijai pateikimas užtraukia
administracinę atsakomybę, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau
– ir ATPK) 21417 straipsnyje, Inspekcija, 2009 m. kovo 30 d.
raštu Nr. 2R-735(2.13) pareikalavo A. B., o 2009 m. kovo 30
d. raštu Nr. 2R-736(2.13) I. K. pateikti informaciją,
susijusią su pareiškėjų asmens duomenų tvarkymu. Atsižvelgiant į tai, kad
pareiškėjai savo skunde Inspekcijai nurodė, kad I. K. ir A. B. neteisėtai gavo (duomenys neskelbtini) namo
kadastrinių matavimų bylą Nr. 19/1555 ir ją pateikė UAB „Naujas būstas“, bei
tai, kad I. K. ir A. B. rašte, gautame
Inspekcijoje 2009 m. balandžio 6 d., nenurodė konkrečiai iš kur buvo gauta (duomenys
neskelbtini) namo kadastrinių matavimų byla Nr. 19/1555. Inspekcija 2009 m.
gegužės 15 d. raštu Nr. 2R-1231(2.13) pakartotinai kreipėsi į A.
B. ir I. K. su reikalavimu pateikti informaciją, kada,
iš kokių šaltinių, kokiu teisiniu pagrindu, numatytu Įstatymo 5 straipsnyje,
kokiu tikslu gavo kadastrinių matavimo bylą Nr. 19/1555. I. K.
ir A. B. rašte, gautame Inspekcijoje 2009 m. birželio
2 d., nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo posėdyje, vykusiame 2008 m.
rugsėjo–spalio mėn., kuriame dalyvavo ir D. V. ir R. V., teisėja nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės
administracijos įgaliotas atstovas iki kito teismo posėdžio privalo į civilinę
bylą pateikti D. V. ir R. V. išduotą
statybos leidimą Nr. 38-3-GR633-618 visa apimtimi, nes jis yra civilinio ginčo
dalykas. I. K. bei A. B. minėtame
rašte Inspekcijai nurodė, kad kadastrinių matavimo bylos Nr. 19/1555 kopijas
joms, kaip civilinės bylos Nr. 2-8077-530/08 šalims, Kauno miesto apylinkės
teismas įteikė 2008 m. spalio 23 d. procesinių dokumentų įteikimo pažyma. Apie
tai pareiškėjams buvo nurodyta skundžiamame Inspekcijos sprendime. Pareiškėjai
nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų konstatuoti, jog I. K. ir
A. B. rašte, gautame Inspekcijoje 2009 m. birželio 2 d.,
nurodyta informacija yra neteisinga.
Tretieji
suinteresuoti asmenys A. K., I. K. ir
A. B. atsiliepimu (t. I, b. l. 183–185) su pareiškėjų
skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime tretieji
suinteresuoti asmenys paaiškino, kad pareiškėjų motyvas, jog, 2008 m.
balandžio 3 d. tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno miesto apylinkės
teismui pateikiant ieškinį, jie negalėjo žinoti pareiškėjų asmens kodų,
neatitinka tikrovės, nes 2007 m. sausio 10 d. raštu Nr. 11-K-618-39 Kauno
apskrities viršininko administracijos teritorinių planavimo ir statybos
valstybinės priežiūros skyrius į jų 2006 m. lapkričio 30 d. skundą atsiuntė
atsakymą, kad (duomenys neskelbtini) D. V. ir R. V. vykdoma statyba laikinai sustabdoma, o prie rašto
pridėjo 2007 m. sausio 10 d. statinio statybos sustabdymo aktą Nr. 1-SSA-1,
kuriame yra įrašyti statytojų D. V. ir R.
V. asmens kodai. Iš V. skundo matyti, kad jie
susipažino su civilinės bylos Nr. 2-762-530/2009 medžiaga, 2007 m. sausio
10 d. raštą Nr. 11-K-618-39 su priedais Kauno miesto apylinkės teismui pateikė
kartu su ieškiniu. Šie dokumentai yra civilinėje byloje ir buvo įteikti D. V. ir R. V., todėl pareiškėjams
neturėtų kilti klausimų, iš kur jiems žinomi jų asmens kodai ieškinio padavimo
dieną. Kadangi baudžiamąjį procesą reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas,
o ne Civilinio proceso kodeksas, todėl pareiškėjų motyvai, kad jie negali
susipažinti su baudžiamąja byla, nes pagal Civilinio proceso kodekso normas
tokios teisės neturi, yra nelogiški ir atmestini.
Tretieji suinteresuoti
asmenys pažymėjo, kad jie, atsakydami į Inspekcijos paklausimus, išsamiai
informavo ir atsiuntė pažymų kopijas, patvirtinančias, kad 2008 m. spalio 23 d.
jiems, kaip ieškovams, buvo įteikti procesiniai dokumentai: 2006 m. spalio 6 d.
statybos leidimas Nr. 38-3-GR633-618, išduotas D. V. ir R. V., iš 53 lapų. Taigi
kadastrinių matavimų bylos Nr. 19/1555 kopija, kaip statybos leidimo sudedamoji
dalis, jiems buvo atsiųsta vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 124 straipsniu,
Kadastrinių matavimų bylos kopiją pateikė UAB „Naujas būstas“ vadovaudamasis
Civilinio proceso kodeksu, turėdamas tikslą rinkti įrodymus civilinėje byloje. Atsakyme
Inspekcijai tretieji suinteresuoti asmenys rašė, kad išvardytus dokumentus gavo
civilinėje byloje kaip ieškovai Civilinio proceso kodekso numatyta tvarka ir
juos panaudojo kaip procesinius dokumentus Civilinio proceso kodekso numatyta
tvarka įrodymams rinkti – iš UAB „Naujas būstas“ gautas vertinimo išvadas
pateikė į civilinę bylą bei proceso šalims, todėl gautus dokumentus ir duomenis
naudojo teisingai. Pareiškėjų teiginys, kad jie UAB „Naujas būstas“ pateikė
kadastrinių matavimų bylos Nr. 19/1555 originalą yra tik nepagrįsti
samprotavimai. Civilinės bylos medžiaga patvirtina, kad jiems nebuvo perduotas
(duomenys neskelbtini) namo kadastrinių matavimų bylos 19/1555
originalas, taip pat jis nebuvo atsiųstas kaip atskiras procesinis dokumentas.
II.
Vilniaus
apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 11 d. sprendimu (t.
II, b. l. 20–25) pareiškėjų D. V. ir R.
V. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas pažymėjo, kad Policijos
departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2009 m. balandžio 7 d. rašte Nr.
5-10-S-327 (t. I, b. l. 39) nurodė, kad sistemoje AUDITAS nėra informacijos
apie Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo
valdybos Ekonominių nusikaltimų skyriaus 3-iojo poskyrio vyresniosios tyrėjos I. K. asmens duomenų tvarkymo veiksmus laikotarpiu nuo 2007
m. sausio 1 d. iki 2008 m. balandžio 3 d. imtinai Dalės ir R.
V. atžvilgiu. Taigi pareiškėjų 2009 m. kovo 19 d. skunde nurodyta
aplinkybė, kad jų asmens kodai buvo sužinoti iš policijos asmens duomenų bazių,
nepasitvirtino. Nors pareiškėjai skunde teismui akcentavo, kad Inspekcija
neišsiaiškino, iš kur buvo gauti jų asmens kodai, tačiau, kaip teisingai
pažymėta atsakovės atsiliepime į skundą, D. V. ir R. V. neprašė Inspekcijos nustatyti, iš kur tretieji
suinteresuoti asmenys gavo jų asmens kodus. Nesant tokio prašymo, nėra pagrindo
teigti, kad Inspekcija netinkamai atliko jos kompetencijai priskirtas pareigas.
Nepagrįstas ir pareiškėjų skundo argumentas, jog I. K. ir A. B. teikė pareiškėjų namo (duomenys neskelbtini) kadastrinių
matavimų bylą Nr. 19/1555, o ne kopijas. Nors UAB „Naujas būstas“
preliminariose išvadose dėl nekilnojamojo turto ekonominio nusidėvėjimo vertės
pažymėta, kad tarp vertinimui pateiktų dokumentų buvo ir statinių (duomenys
neskelbtini), kadastrinių matavimų byla Nr. 19/1555, tačiau UAB „Naujas
būstas“ 2009 m. gegužės 7 d. rašte aiškiai nurodė, kad, sudarant 2009 m. sausio
13 d. turto vertinimo sutartis Nr. 09-01(2) ir 09-01(3), užsakovai A. B. ir I. K. pateikė visų vertinimui
reikalingų dokumentų kopijas, susijusias su namo (duomenys
neskelbtini) rekonstrukcija; pažymėjo, kad šie duomenys buvo panaudoti
vertinimo išvadai ir niekur kitur nėra viešinami. Byloje nėra duomenų, kurie
leistų suabejoti UAB „Naujas būstas“ teiktos informacijos teisingumu, todėl
kolegija laiko, kad ji atitinka tiesą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė, kad byloje
yra duomenų, jog D. V. 2009 m. gegužės 5 ir 13 d.
prašymais kreipėsi į VĮ Registrų centras Kauno filialą, prašydama informuoti,
ar I. K., A. K., A.
B., nekilnojamojo turto agentūra „Naujas būstas“ ir advokatė R. G. kreipėsi dėl pareiškėjų namo (duomenys neskelbtini)
kadastrinių matavimų bylos Nr. 19/1555 išdavimo ir ar ši byla jiems buvo
išduota. VĮ Registrų centro Kauno filialas 2009 m. gegužės 15 d. raštu Nr.
S-2260-2026 nurodė, kad minėti asmenys nesikreipė į VĮ Registrų centras Kauno
filialą dėl nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos adresu (duomenys
neskelbtini). Taip pat VĮ Registrų centras Kauno filialas Informavo, kad
pastaroji nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla 2008 m. lapkričio 14 d.
buvo pateikta Kauno miesto apylinkės teismo teisėjai pagal 2008 m. spalio 13 d.
teismo pareikalavimą Nr. 2-8077-530/2008.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs surinktų
įrodymų visetą, konstatavo, kad Inspekcija visapusiškai išsiaiškino faktines
aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas. Sprendimas iš esmės yra teisėtas ir
pagrįstas. Nėra juridinio pagrindo jį naikinti ir tenkinti išvestinį skundo
reikalavimą – įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjų 2009 m. kovo 19 d.
skundą iš naujo.
III.
Pareiškėjai
D. V. ir R. V. apeliaciniu skundu (t.
II, b. l. 34–35) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo
2009 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti
Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją išnagrinėti pareiškėjų 2009 m. kovo
19 d. skundą iš naujo. Pareiškėjai nurodo, kad tretieji suinteresuoti asmenys
savo atsiliepime teismui, bei rašte, gautame Inspekcijoje 2009 m. birželio 2
d., teigia, kad kadastrinių matavimų bylos Nr. 19/1555 kopijas gavo iš teismo
su 2008 m. spalio 30 d. procesinių dokumentų įteikimo pažyma. Tai iš karto kyla
klausimas, kaip galėjo tretieji suinteresuoti asmenys gauti iš teismo
kadastrinės bylos kopijas anksčiau nei VĮ Registrų centro Kauno filialas (2008
m. lapkričio 14 d.) kadastrinę bylą pateikė teismui. Pareiškėjai,
pateikdami teismui VĮ Registrų centras Kauno filialo 2009 m. gegužės 15 d.
raštą Nr. S-2260-2026, pateikė įrodymus, kurie paneigia trečiųjų suinteresuotų
asmenų argumentus. Dėl to pareiškėjai mano, kad buvo pažeistos jų teisės į teisingą teismo sprendimą, ir dėl tos priežasties
liko neišaiškintos aplinkybės, ar teisėtai ir iš kur tretieji
suinteresuoti asmenys gavo pareiškėjų namo kadastrinę bylą ir jos originalą
pateikė UAB „Naujas būstas“.
Pareiškėjai
taip pat pažymi, kad liko ir neišspręstas klausimas, iš kur tretieji asmenys
gavo mūsų asmens kodus, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas
rėmėsi tuo, kad pareiškėjai Inspekcijos neprašė nustatyti, iš kur tretieji
suinteresuoti asmenys gavo pareiškėjų asmens kodus. tretieji suinteresuoti
asmenys neteisingai nurodo faktą, jog pareiškėjų asmens kodus sužinojo 2007 m.
sausio 10 d. iš rašto Nr. 11-K-618-39 priedo, siųsto jiems Kauno apskrities
viršininko administracijos teritorinių planavimo ir statybos valstybinės
priežiūros skyriaus. Šio rašto dokumentų kopijos buvo siųstos tik pirmam
adresatui, t. y. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie
Aplinkos ministerijos, o paties rašto kopija – A. K. (duomenys
neskelbtini).
Tretieji
suinteresuoti asmenys A. K., I. K. ir
A. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 45–46)
prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Tretieji
suinteresuoti asmenys nurodo, kad 2009 m. gegužės 15 d. raštas Nr. S-2260-2026,
patvirtinantis, jog VĮ Registrų centras Kauno filialas 2008 m. lapkričio 14 d.
pateikė kadastrinę bylą teismui, neturi jokios įrodomosios reikšmės ir
nepaneigia fakto, kad 2008 m. spalio 23 d. Kauno m. apylinkės teismas
tretiesiems suinteresuotiems asmenims įteikė procesinius dokumentus – 2006 m.
spalio 6 d. statybos leidimą Nr. 38-3-GR633-618, kurio sudedamoji dalis yra
kadastrinių matavimų bylos kopija. Teiginys, kad pareiškėjai UAB „Naujas
būstas” pateikė kadastrinių matavimų bylos Nr. 19/1555 originalą yra nepagrįstas.
Tretieji suinteresuoti asmenys nurodė, kad 2007 m. sausio 10 d. raštu Nr.
11-K-618-39 Kauno apskrities viršininko administracijos teritorinių planavimo
ir statybos valstybinės priežiūros skyrius tretiesiems suinteresuotiems
asmenims atsiuntė atsakymą, kad (duomenys neskelbtini)
D. V. ir R. V. vykdoma statyba laikinai sustabdoma, o
prie rašto pridėjo 2007 m. sausio 10 d. Statinio statybos sustabdymo aktą Nr.
1-SSA-l, kuriame yra įrašyti statytojų D. V. ir R. V. asmens kodai.
Atsakovas
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b. l.
47–49) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas, be
argumentų, nurodytų pirmosios instancijos teisme, pažymi, kad pagal savo
kompetenciją neprivalėjo gilintis į klausimą, ar I. K. ir A. B. UAB „Naujas būstas“ pateikė kadastrinių matavimų bylos
19/1555 originalą ar jos kopiją, nes pareiškėjai savo 2009 m. kovo 19 d. skundu
to neprašė ir net neiškėlė šio klausimo. Inspekcija yra kompetentinga
kontroliuoti pačių asmens duomenų tvarkymo veiksmus, o ne dokumentų, kuriuose
jie yra pateikti naudojimo taisyklių laikymąsi. Asmens duomenų teikimo UAB
„Naujas būstas“ teisėtumo klausimas nepriklauso nuo to, ar UAB „Naujas būstas“
buvo pateiktas kadastrinių matavimų bylos 19/1555 originalas, ar jos kopija,
nes tiek jos originale, tiek ir kopijoje būtų nurodyti tie patys asmens
duomenys. Inspekcija neturėjo pagrindo abejoti I. K. ir A. B. rašte, Inspekcijoje gautame 2009 m. birželio 2 d.,
pateikta informacija, kad kadastrinių matavimų bylos Nr. 19/1555 kopijas joms,
kaip civilinės bylos Nr. 2-8077-530-08 šalims, Kauno miesto apylinkės teismas
įteikė 2008 m. spalio 23 d. procesinių dokumentų įteikimo pažyma. Už šiame
rašte pateiktos informacijos teisingumą yra atsakingos I. K. ir
A. B..
Atsakovas
taip pat nurodo, kad pareiškėjai savo skunde neprašė Inspekcijos nustatyti, iš
kur tretieji suinteresuoti asmenys gavo jų asmens kodus, ir tai nebuvo jų 2009
m. kovo 19 d. skundo, pateikto Inspekcijai, dalykas. Todėl pareiškėjų
argumentas, kad Inspekcijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes
neišsiaiškino, iš kur tretieji suinteresuoti asmenys gavo jų asmens kodus, yra
atmestinas ir negali būti pagrindu naikinti Sprendimą. Inspekcijos nuomone,
Vilniaus apygardos administracinis teismas teisingai konstatavo, kad nesant
prašymo nustatyti, iš kur tretieji suinteresuoti asmenys gavo jų asmens kodus,
nėra pagrindo teigti, kad Inspekcija netinkamai atliko jos kompetencijai
priskirtas pareigas.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamoje
byloje ginčas kyla dėl atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2009
m. birželio 25 d. sprendimo Nr. 3R-225(2.13) teisėtumo ir pagrįstumo, atmetant
pareiškėjų skundą. Bylos ribos yra Inspekcijos svarstytas klausimas dėl
trečiųjų suinteresuotų asmenų panaudotos pareiškėjams priklausančios kadastrinių
matavimų bylos gavimo teisėtumo ir pareiškėjų asmens kodų gavimo teisėtumo.
Teisėjų kolegija
pažymi, kad asmens teisę į privatumą saugo Konstitucija ir tarptautiniai teisės
aktai. Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad žmogaus privatus
gyvenimas neliečiamas. Tuo tarpu Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalis nurodo,
kad įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto
kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą.
Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau
– ir EŽTK) 8 straipsnio 1 dalį kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų
gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo
slaptumas. Europos žmogaus teisių teismas (toliau – ir EŽTT) yra
nurodęs, kad sąvoka privatus gyvenimas yra plati ir kintanti, ji apima
skirtingas žmogaus savybes, baigtinio jos elementų sąrašo nėra (žr. EŽTT sprendimą S. ir Marper prieš Jungtinę Karalystę
(pareiškimo Nr. 30566/04). Privatumas, ginamas pagal EŽTK 8 straipsnį,
apima fizinį ir dvasinį asmens vientisumą (žr. EŽTT
sprendimą K.U. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 2872/02). Duomenų,
susijusių su privačiu asmens gyvenimu laikymas, taip pat ir jų panaudojimas
patenka į EŽTK 8 straipsnio veikimo sritį (žr. EŽTT
sprendimą S. ir Marper prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr.
30566/04), tačiau tokios informacijos panaudojimo ribojimas nėra
absoliutus ir tam tikrais atvejais ši informacija pagrįstai gali būti
panaudota.
Pagrindinis
Lietuvos Respublikos teisės aktas, ginantis žmogaus privataus gyvenimo
neliečiamumo teisę, tvarkant asmens duomenis, yra Asmens duomenų teisinės
apsaugos įstatymas (toliau – ir ADTĮ). ADTĮ reglamentuoja santykius,
kurie atsiranda tvarkant asmens duomenis automatiniu būdu, taip pat
neautomatiniu būdu tvarkant asmens duomenų susistemintas rinkmenas: sąrašus,
kartotekas, bylas, sąvadus ir kita; taip pat nustato fizinių asmenų, kaip
duomenų subjektų, teises, šių teisių apsaugos tvarką, juridinių ir fizinių
asmenų teises, pareigas ir atsakomybę tvarkant asmens duomenis (ADTĮ 1
straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad ADTĮ 36 straipsnio 1 dalyje
įtvirtinta nuostata, pagal kurią Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija yra
įpareigota prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip vykdomas ADTĮ. Inspekcijos
funkcijos, teisės ir pareigos yra įtvirtintos inter alia ADTĮ. ADTĮ 42
straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmenų, manančių, kad duomenų valdytojas savo
veiksmais (neveikimu) pažeidė ADTĮ, teisė kreiptis skundu į Inspekciją.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai tai ir padarė (t. I, b. l. 20–21). Skundą
gavusi Inspekcija privalo atlikti tyrimą pagal ADTĮ Dešimtojo skirsnio
reikalavimus, taip pat mutatis mutandis laikydamasi Viešojo
administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatytų reikalavimų.
Nagrinėjamoje
byloje Inspekcija, priėmė nagrinėti skundą raštu (t. I, b. l. 37), kuris
atitiko ADTĮ 48 straipsnio reikalavimus. Vykdydama tyrimą Inspekcija
pasinaudojo ADTĮ 41 straipsnio 1 punkte numatyta teise nemokamai gauti iš
valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų juridinių ir fizinių
asmenų visą reikalingą informaciją, dokumentų kopijas ir nuorašus, duomenų
kopijas, taip pat susipažinti su visais duomenimis ir dokumentais, reikalingais
atliekant asmens duomenų tvarkymo priežiūros funkcijas (t. I, b. l. 38, 40–41,
59), gavo reikiamą informaciją iš Policijos departamento prie Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerijos (t. I, b. l. 39), trečiųjų
suinteresuotų asmenų I. K. bei A. B. (t.
I, b. l. 42–43) ir UAB „Naujasis būstas“ (t. I, b. l. 60). Vadovaudamasi
surinkta medžiaga, išanalizavusi aktualias bylai faktines aplinkybes Inspekcija
priėmė nagrinėjamoje byloje skundžiamą Sprendimą (t. I, b. l. 175–177).
ADTĮ 51
straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad vienas iš galimų Inspekcijos
sprendimų ištyrus skundą, t. y. Inspekcija, atlikusi tyrimą, priima motyvuotą
sprendimą atmesti skundą. Nagrinėjamoje byloje tai ir buvo atlikta. Teisėjų
kolegija pažymi, kad Sprendimo turiniui keliami individualaus administracinio
akto bendrieji reikalavimai nustatyti VAĮ 8 straipsnyje. Teisėjų kolegija,
visapusiškai įvertinusi Sprendimą, pažymi, kad jis atitinka bendruosius
individualaus administracinio akto reikalavimus: Sprendimas pagrįstas
objektyviais duomenimis (nuosekliai nurodomos nustatytos faktinės aplinkybės,
taip pat išdėstomi duomenys, gauti Inspekcijos tyrimo metu iš valstybės
institucijos, fizinių ir juridinių asmenų) ir teisės aktų normomis (nurodomos
Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo, ADTĮ ir kitų teisės aktų normos).
Sprendime yra nurodyta jo apskundimo tvarka, jis pasirašytas Inspekcijos
direktorių pavaduojančios direktoriaus pavaduotojos. Įvertinusi tai, kas
nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio
reikalavimus, taip pat yra motyvuotas, t. y. atitinka ir ADTĮ 51 straipsnio 1
dalies 2 punkte numatytą reikalavimą, jog sprendimas atmesti skundą turi būti
motyvuotas.
Teisėjų kolegija
pabrėžia, kad ADTĮ gina žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę, tvarkant
asmens duomenis, tačiau kartu ir nustato ADTĮ taikymo ribas. ADTĮ 1 straipsnio
2 dalyje nustatyta, kad ADTĮ reglamentuoja santykius, kurie atsiranda tvarkant
asmens duomenis automatiniu būdu, taip pat neautomatiniu būdu tvarkant asmens
duomenų susistemintas rinkmenas: sąrašus, kartotekas, bylas, sąvadus ir kita;
ADTĮ nustato fizinių asmenų, kaip duomenų subjektų, teises, šių teisių apsaugos
tvarką, juridinių ir fizinių asmenų teises, pareigas ir atsakomybę tvarkant
asmens duomenis. Tuo tarpu ADTĮ 1 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad ADTĮ
netaikomas, jeigu asmens duomenis tvarko fizinis asmuo ir tik asmeniniams
poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti. Šių ADTĮ taikymo
ribų privalo laikytis ir ADTĮ vykdymo priežiūrą ir kontrolę vykdanti
Inspekcija. Pažymėtina ir tai, kad ADTĮ įgyvendina 1995 m. spalio 24 d. Europos
Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens
duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (toliau – ir Direktyva).
Vertinant Direktyvos nustatomas reguliavimo ribas pažymėtina, kad Direktyvoje,
kaip ir ADTĮ, eksplicitiškai nurodytos sritys, kuriose Direktyva nėra taikoma, inter
alia, kai duomenis tvarko fizinis asmuo, užsiimdamas tik asmenine ar namų
ūkio veikla (Direktyvos 3 straipsnio 2 dalis).
Pažymėtina, kad
pareiškėjai nagrinėjamoje byloje iš esmės kelia klausimą dėl Inspekcijos
atlikto tyrimo neišsamumo dviem aspektais: dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų
panaudotos pareiškėjams priklausančios kadastrinių matavimų bylos gavimo teisėtumo
(t. y. dėl joje esančių asmens duomenų tvarkymo teisėtumo) ir pareiškėjų asmens
kodų tvarkymo teisėtumo.
Teisėjų kolegija
dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų panaudotų pareiškėjų asmens kodų tvarkymo
teisėtumo pažymi, kad iš esmės vienintelis aspektas, kurį vadovaudamasi ADTĮ
nustatytu teisiniu reguliavimo nagrinėjamoje byloje buvo kompetentinga tikrinti
Inspekcija, yra klausimas dėl to, ar I. K., kuri bylai
aktualiu laikotarpiu dirbo Kauno apskrities vyriausiajame policijos
komisariate, nerinko pareiškėjų asmens duomenų iš policijos duomenų bazių. Pareiškėjai
skunde Inspekcijai nurodė savo prielaidą dėl tokios situacijos galimybės. Inspekcija
šį aspektą ištyrė, kreipdamasi į Policijos departamentą prie Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerijos (t. I, b. l. 38), gaudama reikiamą
informaciją iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų
ministerijos (t. I, b. l. 39), tai tinkamai pažymėdama Sprendime (t. I, b. l.
177). Iš pareiškėjų skunde pateiktų argumentų matyti, kad I.
K. darbo vieta buvo vienintelis argumentas, kurio pagrindu pareiškėjams
kilo abejonė dėl jų asmens duomenų tvarkymo teisėtumo. Daugiau argumentų ir jų
pagrindžiančių įrodymų nei Inspekcijai, nei bylos nagrinėjimo teisme metu
nebuvo pateikta, todėl Inspekcijos tyrimas šiuo aspektu laikytinas išsamiu ir
pagrįstu.
Pareiškėjai
apeliaciniame skunde nurodo, kad Inspekcija neišsiaiškino, iš kur tretieji
suinteresuoti asmenys gavo jų asmens kodus, ir kad Inspekcija turi pareigą
išsiaiškinti, iš kur ir ar teisėtai tretieji suinteresuoti asmenys gavo jų asmens
kodus. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta, ADTĮ 1
straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas, jeigu asmens
duomenis tvarko fizinis asmuo ir tik asmeniniams poreikiams, nesusijusiems su
verslu ar profesija, tenkinti. Šiuo atveju nekyla abejonių, jog pareiškėjų
asmens duomenis tvarkė fiziniai asmenys savo asmeniniams poreikiams (teisminiam
ginčui). Tai, kad tretieji suinteresuoti asmenys minėtus duomenis tvarkė savo
asmeniniams tikslams nurodė ir pareiškėjai savo skunde Inspekcijai. Atsižvelgdama
į pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą teisėjų koelgija pažymi, kad nėra
teisinio pagrindo tvirtinti, kad ADTĮ įtvirtina Inspekcijos pareigą visais
atvejais nustatyti, iš kur tretieji suinteresuoti asmenys gavo pareiškėjų
asmens kodus.
Analogiška
išvada darytina ir dėl pareiškėjų argumentų, susijusių su pareiškėjams
priklausančios kadastrinių matavimų bylos gavimo teisėtumo, joje esančių asmens
duomenų tvarkymo teisėtumo. Kaip matyti iš pareiškėjų apeliacinio skundo, jie
iš esmės siekia, jog Inspekcija nustatytų, iš kur ir ar teisėtai tretieji
suinteresuoti asmenys gavo jiems priklausančią kadastrinių matavimų bylą. Šiuo
aspektu pažymėtina, kad Inspekcija neturi įgaliojimų ir kompetencijos ištirti,
ar tretieji suinteresuoti asmenys panaudojo originalią kadastrinių matavimų
bylą, ar pasinaudojo jos kopija. Šiuo aspektu teisėjų kolegija sutinka su
atsakovo argumentu, kad asmens duomenų apsaugos požiūriu šis klausimas nėra
svarbus. Kaip minėta, Inspekcija taip pat neturi pareigos visais atvejais
nustatyti, iš kur tokią kadastrinę bylą pareiškėjų nurodyti asmenys gavo, kadangi
tokio pobūdžio klausimas nepatenka į ADTĮ taikymo sritį ir nėra susijęs su žmogaus
privataus gyvenimo neliečiamumo teisė taip, kaip ją reglamentuoja ADTĮ.
Pareiškėjai nagrinėjamoje byloje nepagrindė, kad klausimas dėl bylos
originalaus ar neoriginalaus kadastrinių matavimų bylos varianto turi įtakos jų
teisėms, saugomoms ADTĮ. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos,
Inspekcija ADTĮ nustatytose ribose (ADTĮ 1 straipsnio 2 ir 4 dalys) ištyrė
skundą ir atlikto tyrimo pagrindu priėmė ginčijamą aktą. Todėl nėra pagrindo
teigti, kad Inspekcija, ginčijamu sprendimu atmetusi pareiškėjų skundą, pažeidė
ADTĮ ar kitų teisės aktų reikalavimus.
Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija
konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą
sprendimą, todėl jis naikinti pagrindo nėra.
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1
dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjų
D. V. ir R. V. apeliacinį skundą
atmesti.
Vilniaus
apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis
neskundžiama.
|
Teisėjai
|
Laimutis
Alechnavičius
Irmantas
Jarukaitis
Romanas
Klišauskas
|