Civilinė byla Nr. 2A-613-343/2011

Pirmosios instancijos teismo teisėja Olga Šinkarenko

Procesinio dokumento kategorijos: 26.6; 121.21

 (S)

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 22 d.

Kaunas

 

 

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Albino Čeplinsko, Rūtos Palubinskaitės ( pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Editai Tamulaitienei,

dalyvaujant ieškovo G. G. atstovui advokatui Arvydui Verpečinskui,

atsakovei L. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo G. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-732-199/2010 pagal ieškovo G. G. patikslintą ieškinį atsakovei L. J. dėl garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo, ir

 

n u s t a t ė:

 

patikslintu ieškiniu (b.l. 140-142, t. 1) ieškovas prašė įpareigoti atsakovę per 3 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos viešai paneigti atsakovės paskleistas ieškovo dalykinę reputaciją, garbę ir orumą žeminančias, tikrovės neatitinkančias žinias teismo posėdžio protokole įrašant paneigimo tekstą „mano paskleistos žinios, kad ieškovas pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus, kad jis, nors ieškovo motina veiksni ir šviesaus proto, pareiškė „pripažinsiu motiną neveiksnia ir darysiu ką noriu“, bei, kad ieškovas siekia visais įmanomais būdais iš materialinių paskatų užvaldyti motinos turtą ir tuo tikslu siekia tapti jos globėju, bei, kad ieškovo neteisėti veiksmai įvertinti Žaliakalnio policijos komisariato pareigūnų, Žaliakalnio seniūno, nuosavybės teisės atstatymo specialistų, neatitinka tikrovės“, priteisti iš atsakovės ieškovui 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 2 300 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas nurodė, kad atsakovė 2006 m. gruodžio 15 d., nebūdama proceso dalyve, savo iniciatyva padavė rašytinį pareiškimą Kauno miesto apylinkės teismui civilinėje byloje, kurioje buvo nagrinėjamas klausimas dėl ieškovo motinos pripažinimo neveiksnia ir globėjo paskyrimo. Nurodytame pareiškime atsakovė paskleidė tikrovės neatitinkančią, ieškovo prašomą paneigti informaciją. Informacija paskleista dideliam asmenų ratui, tai padaryta tyčia, siekiant įtakoti teismo sprendimą. Informacijos nepagrįstumą patvirtina faktas, jog teismo sprendimu ieškovo motina buvo pripažinta neveiksnia. Atsakovei buvo žinoma, jog ieškovo motina serga Alzheimerio liga, daug laiko praleidžia psichikos sveikatos centre. Atsakovei buvo žinoma, jog ieškovas nepretenduoja į motinos turtą, jokios institucijos ieškovo veiksmų nėra vertinusios ir dėl jų pasisakiusios. Kadangi ieškovas, kuris yra bankroto administratorius, informacijos paskleidimo metu buvo profesinės veiklos asociacijos vadovu, informacija buvo paskleista profesinės institucijos lygiu ir turėjo neigiamos įtakos jo veiklai. Be to, iš pareiškimo turinio seka, kad jo kopijos išsiųstos įvairioms institucijoms. Taigi, informacija tapo žinoma plačiam su byla nesusijusių asmenų ratui. Dėl paskleistos informacijos ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, vartojo raminamuosius vaistus, padažnėjo galvos skausmai, pablogėjo santykiai su giminaičiais, informacijos paskleidimas turėjo įtakos ir jo profesinei veiklai. Nurodytų aplinkybių visuma vertintina kaip pakankama reiškiamiems reikalavimams patenkinti.

Atsiliepimu į patikslintą ieškinį (b.l. 61-66, t. 1) atsakovė prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir nurodo ieškovo įvardintu pareiškimu nesiekusi pažeisti jo garbę ir orumą, nenorėjusi jo platinti ir neplatinusi, o siekusi išreikšti savo poziciją dėl, jos nuomone, nepagrįsto civilinio proceso. Kadangi galutinį sprendimą priėmė teismas, rašydama pareiškimą atsakovė tik įgyvendino Konstitucijos įtvirtintą teisę aktyviai reikšti savo nuomonę. Pareiškimas vertintinas kaip sąžiningas kreipimasis į kompetentingą instituciją, byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškimo turinys buvo paskleistas tretiesiems asmenims. Ieškovas nepateikia ir jokių jo patirtą žalą bei jos dydį patvirtinančių įrodymų.

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimu (b.l. 26-38, t. 2) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo valstybei 47,50 Lt išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti. Teismas nurodė, kad teismo posėdyje, kuriame buvo pateiktas aptariamas pareiškimas, šis pareiškimas nebuvo pagarsintas, posėdyje dalyvavo tik ieškovas ir išvadą teikusios institucijos atstovė, kuri dėl pareiškimo turinio nepasisakė, kiti dalyvaujantys byloje asmenys posėdyje nedalyvavo, todėl darytina išvada, kad šis dokumentas nebuvo pagarsintas. Byloje nėra ir jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų pareiškimo turinio paskleidimo faktą. Atsakovė, kreipdamasi į teismą, elgėsi sąžiningai, jos veiksmai vertintini kaip nuomonės išsakymas kreipiantis į kompetentingą instituciją, už ką atsakomybė negali būti taikoma, tuo tarpu pats ieškovas nesiėmė veiksmų, kad su į bylą pateikta medžiaga negalėtų susipažinti kiti asmenys, neprašė bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje. Aplinkybę, jog atsakovė išsakė tik savo nuomonę, patvirtina pareiškimo formuluotės „nenoriu įtakoti teismo sprendimo nei teismo ekspertizės išvadų...“, „noriu paaiškinti jums šias aplinkybes“. Dėmesys atkreipiamas į tai, jog atsakovės nuomonė yra susiformavusi remiantis byloje esančiais įrodymais paremtais faktais, iš kurių matyti, jog atsakovės sūnui priklausantį butą su valstybės suteikta garantija nesuderintais nuomos pagrindais toliau valdanti ieškovo motina bute negyvena, bet iš jo neišsikeldina, butas neturint savininko sutikimo subnuomojamas kitiems asmenims. Atsakovės nuomonė, jog ieškovo motina yra veiksni, susiformavo jų pokalbio metu. Liudytojams patvirtinus, jog atsakovė buvo kvietusi policiją ir seniūną dėl susiklosčiusios situacijos, patvirtina atsakovės poziciją, jog jai, suinteresuotai buto atlaisvinimu, galėjo susidaryti nuomonė, kad ieškovas neteisėtais veiksmais siekia išlaikyti buto valdymą.

Apeliaciniu skundu (b.l. 44-48, t. 2) ieškovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti. Ieškovas nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog teismo posėdžio metu atsakovės pareiškimas nebuvo pagarsintas. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, jog atsakydamas į teisėjos klausimą ieškovas nurodė su butu susijusias faktines aplinkybes ir paaiškino, kad atsakovė pyksta, nes negalinti buto susigrąžinti. Akivaizdu, jog taip ieškovas aiškino prieš tai pagarsinto atsakovės pareiškimo pateikimo priežastis. Abejones dėl to, kas vyko teismo posėdyje, teismas galėjo pašalinti kviesdamas liudytojais posėdyje dalyvavusius asmenis. Teismo posėdžio metu paskelbus pareiškimą jo paviešinimui užkirsti kelią ieškovas neturėjo galimybių. Kadangi atsakovė nebuvo proceso dalyvė, nepagrįstas ir teismo argumentas, jog jos pareiškimas vertintinas kaip sąžiningas kreipimasis į įgaliotą instituciją. Pareiškimo turinio paskleidimo faktą patvirtina ir tai, jog pareiškime buvo nurodyti ir kiti adresatai, kuriems pareiškimas išsiųstas. Liudytojų parodymai, jog butas buvo subnuomojamas, vertintini kritiškai dėl liudytojų artimo bendravimo su atsakove. Ieškovas teismui pateikė rašytinius įrodymus, jog atsakovė dėl buto subnuomos į atsakingas institucijas oficialiai nesikreipė, o liudytojų parodymai, jog tiek policijos pareigūnai, tiek seniūnas buvo atvykę vertinti situacijos, galėjo būti patikrinti apklausus minėtus asmenis. Kadangi atsakovės pareiškime išdėstytos aplinkybės suformuluotos kategoriškai, prašoma atkreipti dėmesį į faktus, teismas be pagrindo pateiktą informaciją vertino kaip atsakovės nuomonę. Garbės ir orumo pažeidimu padarytos žalos dydis neįrodinėjamas, o nustatomas pagal įstatyme įvardintus kriterijus, ieškovo įvardinta neturtinės žalos suma atitinka teismų praktiką.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.. 65-72, t. 2) atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, savo poziciją grįsdama argumentais, analogiškais pateiktiems atsiliepime į ieškinį bei nurodytiems ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, pagrįstą, procesines ir materialines teisės normas atitinkantį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

CK 2.24 str. 1 d. įtvirtinta asmens teisė reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Teismine tvarka pareikšto reikalavimo dėl garbės ir orumo gynimo tenkinimui būtina nustatyti konkrečių sąlygų visumą: žinių paskleidimo faktą; faktą, jog paskleistos žinios yra apie ieškovą; faktą, jog paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą; faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Kadangi paskleistų duomenų neteisingumas yra preziumuojamas, pareiga šią aplinkybę paneigti tenka atsakovui, visas kitas aplinkybes privalo įrodinėti ieškovas. Nagrinėjamoje byloje neginčijama aplinkybė, jog atsakovės pareiškime, kurio pagrindu pareikšti reikalavimai, kalbama būtent apie ieškovą, tuo tarpu dėl kitų atsakomybės taikymo sąlygų tarp šalių kilo ginčas. Vertinant vienos iš aukščiau nurodytų sąlygų - žinių paskleidimo fakto - egzistavimą, akcentuotini du šios sąlygos aspektai - pareiškimo turinys turi atitikti informacijai, žiniai taikomus kriterijus, bet to, žinia turi būti paskleista. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 7¹ straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ 7 p. nurodyta, kad civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik už konkrečios žinios, kurią sudaro fakto turinį atskleidžianti informacija, paskleidimą, tuo tarpu asmens nuomonei, t.y. jo subjektyviam faktų ir duomenų vertinimui, požiūriui, perduodamoms mintims, idėjoms bei pastaboms apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais, dėl subjektyvumo tiesos kriterijus netaikomas, nuomonės autorius tik turi užtikrinti, kad nuomonė buvo reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ar duomenų. Nustačius, kad buvo pareikšta nuomonė, reikalavimas įpareigoti atsakovą ją paneigti ar atlyginti su jos išsakymu susijusią žalą atmestinas kaip prieštaraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str. įtvirtintai asmens teisei turėti įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime atsakovės veiksmus nepagrįstai įvardijo kaip nuomonės išsakymą. Šis skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, atribodamas žinią nuo nuomonės, turi analizuoti pareiškimo kontekstą, jo surašymo aplinkybes, turinio konstrukcijas ir kitus veiksnius. Kaip matyti iš byloje apklaustų liudytojų parodymų, atsakovė iš tikrųjų buvo susitikusi su ieškovo motina, siekdama pakalbėti su ja apie patalpų atlaisvinimą. Dėmesys atkreiptinas į tai, jog vienas iš apklaustų liudytojų kaip susitikime dalyvavęs asmuo minimas ir pačiame atsakovės pareiškime, dėl kurio kilo ginčas, todėl abejoti jo parodymais šiuo klausimu teismas neturi teisinio pagrindo. Atsakovės nuoroda teismui pateiktame pareiškime, jog ieškovo motina yra veiksni ir šviesaus proto, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė kartu nurodė nenorinti įtakoti teismo sprendimo ar teismo ekspertizės išvadų, t.y. aiškiai įvardijo kompetentingus asmenis bei konkrečią tvarką, kaip sprendžiamas asmens pripažinimo neveiksniu klausimas, jog atsakovė su pareiškimu kreipėsi būtent į instituciją, sprendžiančią ieškovo motinos pripažinimo neveiksnia klausimą, būdama suinteresuota civilinio proceso baigtimi, atsakovei neturint medicininio išsilavinimo tegali būti vertinama kaip atsakovės asmeninė pozicija ieškovo motinos psichinės sveikatos klausimu, subjektyviai susiformavusi tiesioginio kontakto metu, tačiau nepatenkanti į objektyvios tiesos vertinimo kriterijų rėmus, t.y. neatitinkanti žiniai keliamų reikalavimų. Faktinės bylos aplinkybės taip pat patvirtina, jog atsakovė buvo suinteresuota teisės aktų reikalavimų, susijusių su nuomininkų iškeldinimu iš gyvenamosios patalpos, į kurią atkurtos nuosavybės teisės, įgyvendinimu. Pats ieškovas 2009 m. liepos 1 d. teismo posėdžio metu pripažino atsakovės nurodytas faktines aplinkybes, jog ieškovo motina buvo gavusi iš nuomojamų patalpų iškeldinamiems asmenims skiriamą piniginę kompensaciją, todėl privalėjo patalpas atlaisvinti, tačiau to nepadarė, aptariamose patalpose pati negyveno, patalpos, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, buvo nuomojamos kitiems asmenims. Ieškovas pripažino, jog šios aplinkybės jam buvo žinomos, jis patvirtino pats kelis kartus fiksavęs komunalinių paslaugų apskaitos prietaisų parodymus, sumokėjęs mokesčius už paslaugas. Be to, kaip minėto teismo posėdžio metu tvirtino pats ieškovas, jis informavo atsakovę apie ketinimą inicijuoti motinos pripažinimą neveiksnia, kad būtų galima išspręsti su aptariamomis gyvenamosiomis patalpomis susijusius teisinius klausimus, t.y. netiesiogiai pripažino savo paties dalyvavimo sprendžiant patalpų atlaisvinimo klausimą faktą. Nurodytos aplinkybės galėjo sąlygoti atsakovės nuomonės, jog ir ieškovas yra susijęs su jos sūnaus teisėtų interesų pažeidimu, susiformavimą. Kadangi ieškovas pats nesiėmė jokių veiksmų pažeidimams pašalinti, teisminio proceso metu nurodė dėl teisės aktų reikalavimų pažeidimo pašalinimo į jokias oficialias institucijas nesikreipęs, jo siekis pripažinti motiną neveiksnia subjektyviai galėjo būti įvertintas tiek kaip siekis vilkinti teisiškai reikšmingų veiksmų atlikimo, tiek galbūt ir kaip noras tiesiogiai ar netiesiogiai perimti teisę priimti su turto valdymu susijusius sprendimus. Tokių aplinkybių įvardijimas teismui, nagrinėjančiam ieškovo motinos pripažinimo neveiksnia klausimą, tegali būti vertinamas kaip pasiūlymas teismui atidžiai ir neformaliai įvertinti byloje reiškiamus reikalavimus, rasti objektyvų atsakymą į iškeltus klausimus, todėl tokius atsakovės veiksmus pripažinti nesąžiningu, neetišku elgesiu nėra jokio pagrindo. Šios išvados nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovė nebuvo proceso dėl ieškovo motinos pripažinimo neveiksnia dalyvė. Jeigu atsakovė būtų buvusi to proceso dalyve, jos pareiškimas, vadovaujantis CK 2.24 str. 9d., apskritai nebūtų vertinamas. Nors ieškovas ir pateikė teismui įrodymus, jog oficialiai atsakovė į jos pranešime nurodytas institucijas dėl ieškovo elgesio nesikreipė, tiek pranešimo turinys, tiek ir byloje apklausti liudytojai tepatvirtino faktinį atsakingų asmenų, kurie galėjo savo veiksmų oficialiai neįforminti, dalyvavimą. Iš kitos pusės, pareiškime tenurodoma, jog tam tikri oficialūs asmenys gali patvirtinti neteisėtos gyvenamųjų patalpų subnuomos faktą, kurį pats savo pasisakyme teismo posėdžio metu patvirtino ieškovas, t.y. šių asmenų nurodymo tikslas tebuvo ne fakto, kurį pripažino pats ieškovas, konstatavimas, o papildomo šaltinio, galinčio faktą patvirtinti, įvardijimas. Įvertinusi tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog aptariamo pareiškimo pateikimą sąlygojo ieškovo pripažintos faktinės aplinkybės ir jų egzistavimo rezultate susiformavusi atsakovės nuomonė dėl ieškovo ryšio su minėtomis aplinkybėmis. Nors teisėjų kolegijos išvada, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo nurodytus teiginius pagrįstai vertino kaip atsakovės nuomonės išsakymą, vertintina kaip savaiminis pagrindas ieškinio reikalavimams atmesti, kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog ieškovas neįrodė ir pranešimo turinio paskleidimo fakto. Nors pareiškime ir nurodomi kiti adresatai, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad pareiškimas buvo minėtiems adresatams išsiųstas. Dėmesys taip pat atkreiptinas į tai, jog pareiškimas į bylą pateiktas ne posėdžio metu, bylą nagrinėjant iš esmės šio pareiškimo nuostatos ne tik nebuvo vertinamos, bet ir pats pareiškimas netgi nebuvo garsinamas. Nors ieškovas ir nurodo, jog 2007 m. vasario 26 d. teismo posėdžio metu atsakydamas į teismo klausimą jis pasisakė dėl atsakovės veiksmų pateikiant pareiškimą pagrįstumo, prie nagrinėjamos bylos prijungtoje byloje dėl ieškovo motinos pripažinimo neveiksnia esančiame minėto posėdžio protokole nurodoma, jog atsakovę  ieškovas minėjo tuomet, kai jam buvo pasiūlyta paaiškinti bylos aplinkybes, o ne atsakydamas į užduodamus klausimus, be to, byloje nėra jokių duomenų, jog posėdžio metu būtų buvęs pagarsintas ar aptartas atsakovės pateikto pareiškimo, jo formuluočių turinys, todėl spręsti, jog atsakovės teiginiai tapo žinomi byloje dalyvaujantiems asmenims, nėra jokio pagrindo. Nors ieškovas nurodo, kad pareiškimo turinys buvo plačiai paviešintas, o tai turėjo įtakos ne tik jo garbei ir orumui bet ir dalykinei reputacijai, jokių įrodymų, patvirtinančių paskleidimo faktą byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas nepateikė reikalavimo riboti bylos nagrinėjimo ar bylos medžiagos viešumą, kiek tai susiję su atsakovės pareiškimu, t.y. ir pats, manydamas, jog jo teisės pažeistos, nesiėmė jokių veiksmų, susijusių su tų teisių apsauga ir galimo pažeidimo pasekmių sumažinimu. Nenustačius žinių paskleidimo fakto, nėra pagrindo atsakomybei už garbės ir orumo pažeidimą taikyti, sankcijoms, susijusioms su tokiu pažeidimu, nustatyti.

Įvertinusi tai, kas nurodyta, visus apeliacinio skundo argumentus pripažinusi nepagrįstais, teisėjų kolegija sprendžia, jog naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra teisinio pagrindo.

Apeliacinį skundą atmetus iš ieškovo valstybei priteistinas apeliacinės instancijos teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas. 

Vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo G. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 13,50 Lt apeliacinės instancijos teismo išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

 

 

     Teisėjai                                                                                            Evaldas Burzdikas

 

 

                                                                                                             Albinas Čeplinskas

 

 

                                                                                                             Rūta Palubinsklaitė